Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-11-13 · Civilinė byla Nr. e2-34266-566/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-13
Bylos Nr.
e2-34266-566/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-27966-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Butrimienė
Ieškovas
UAB „Juris LT“
Atsakovas
UAB „Majidinvesta“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-34266-566/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27966-2019-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.16.11.2.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinį atsakovui UAB „Majidinvesta“ dėl skolos priteisimo, priimdama sprendimą už akių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu nurodydama, jog pradinis kreditorius Lietuvos gretutinių teisių asociacija „AGATA“ su atsakovu sudarė sutartį, pagal kurią suteikė atsakovui teisę į fonogramų naudojimą sutartyje nustatyta tvarka bei už suteiktas paslaugas išrašė PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovas pretenzijų dėl kūrinio naudojimo ar kitokių pretenzijų nereiškė, PVM sąskaitos faktūros, kaip išrašytos be pagrindo, negrąžino, tačiau su pradiniu kreditoriumi Lietuvos gretutinių teisių asociacija „AGATA“ neatsiskaitė ir liko skolingas 156,07 Eur. 2019 m. liepos 15 d. pradinis kreditorius Lietuvos gretutinių teisių asociacija „AGATA“ir ieškovė UAB „Juris LT“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė UAB „Juris LT“ perėmė, o Lietuvos gretutinių teisių asociacija „AGATA“ perleido reikalavimo teisę į atsakovo UAB „Majidinvesta“ skolą. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 156,07 Eur skolą, 24,15 Eur delspinigių, 40,00 Eur skolos išieškojimo mokesčio 8 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui ieškinio, jo priedų kopija ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalimi).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinis kreditorius Lietuvos gretutinių teisių asociacija „AGATA“ 2017 m. kovo 15 d. su atsakovu sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią suteikė atsakovui teisę į fonogramų naudojimą sutartyje nustatyta tvarka bei už paslaugas išrašė PVM sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas pretenzijų dėl kūrinio naudojimo ar kitokių pretenzijų nereiškė, PVM sąskaitos faktūros, kaip išrašytos be pagrindo, negrąžino, tačiau su pradiniu kreditoriumi Lietuvos gretutinių teisių asociacija „AGATA“ neatsiskaitė ir liko skolingas 156,07 Eur. 2019 m. liepos 15 d. pradinis kreditorius Lietuvos gretutinių teisių asociacija „AGATA“ ir ieškovė UAB „Juris LT“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė UAB „Juris LT“ perėmė, o Lietuvos gretutinių teisių asociacija „AGATA“ perleido reikalavimo teisę į atsakovo UAB „Majidinvesta“ 156,07 Eur skolą. Apie reikalavimo teisių perleidimą atsakovas informuotas ieškovės 2019 m. liepos 16 d. pranešimu. Duomenų apie tai, kad atsakovas sumokėjo susidariusį įsiskolinimą, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Nagrinėjamu atveju atsakovui apie reikalavimų perleidimą pranešta tinkamai, todėl ieškovė turi teisę reikalauti, jog atsakovas įvykdytų savo prievoles, kurių neįvykdė pradiniam kreditoriui CK 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnio 1 dalis).

CK 6.38 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Konstatuotina, kad atsakovas, pažeisdamas prievolę, su ieškovu neatsiskaitė. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu visiškai atsiskaitė (CPK 178 straipsniu), atsakovas savo prievolės neginčija (CPK 12 str.), vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.72 straipsniu, 6.210 straipsniu, 6.256 straipsnio 1-2 dalimis, 6.258 straipsnio 1 dalimi, 6.261 straipsniu ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 156,07 Eur skolos.

Ieškovė taip prašo priteisti iš atsakovės 24,15 Eur delspinigių. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Sutarties 4.3 punkte šalys susitarė, jog jei nuomininkė (atsakovė) laiku ir (ar) visiškai nesumoka sutartimi aptartų mokėjimų, nuomininkė (atsakovė) įsipareigoja mokėti nuomotojai (ieškovei) 0,1 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną mokėjimo termino praleidimo dieną. Atsakovė tinkamai neįvykdė prievolės, todėl ieškovės reikalavimas dėl 24,15 Eur delspinigių, paskaičiuotų už pradelstas atsiskaityti dienas laikytinas teisėtu bei pagrįstu, todėl tenkintinas (CK 6.71 straipsnis, 6.73 straipsnis).

Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, jog kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40,00 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistina 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 8 procentų dydžio procesines palūkanas pagal Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 1-2 punktus, 2 straipsnio 3 dalį bei 3 straipsnio 3-4 dalis. Kadangi atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku neatsiskaitė pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, ieškovei iš atsakovo priteistinos 8 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą 220,22 Eur sumą (156,07 Eur + 24,15 Eur+ 40,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis ir 200,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 215,00 Eur (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis; 98 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 3,72 Eur. Remiantis LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ bei CPK 92 straipsniu, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 3,72 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsniu, 285-288, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Majidinvesta“, į. k. 303266105, ieškovės UAB „Juris Lt“, juridinio asmens kodas 303262509, naudai: 156,07 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus, 07 ct) skolos, 40,00 Eur skolos ieškojimo mokesčio, 24,15 Eur (dvidešimt keturis eurus, 15 ct) delspinigių, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (220,22 Eur) nuo 2019 m. rugsėjo 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 215,00 Eur (du šimtus penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo UAB „Majidinvesta“, į. k. 303266105 valstybės naudai, 3,72 Eur (tris eurus 72 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Išaiškinti atsakovei, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos ji turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalys, dėl kurių priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka. Ieškovas turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Diana Butrimienė