Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. P. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. nutarimo, kuriuo R. P. nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. 100 (vieno šimto) litų dydžio bauda; pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d., 3000 (trijų tūkstančių) litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., nuobaudos subendrintos ir R. P. paskirta 300 (trijų tūkstančių ir trijų šimtų) litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. nubaustas už tai, kad 2012 m. liepos 17d., apie 10.30 val. dienos metu, Ukmergės rajone, kelio A-2 (automagistralė) Vilnius-Panevėžys 84,00 kilometre, vairuodamas krovininį automobilį „Renault Midlum 180.10“, v.n. (duomenys neskelbtini), registruotą juridinio asmens- UAB „C “ vardu, kliudė kelkraštyje dėl susidūrimo su į automagistralę išbėgusia stirna sustojusį lengvąjį automobilį „Peugeot 307“, v.n. (duomenys neskelbtini), vairuojamą užsienio pil. J H. R., kurį kilusio eismo įvykio metu apgadino, t.y. sudaužė galinį žibintą, sulankstė kairės pusės galinį sparną, kairės pusės priekines ir galines dureles ir nulaužė kairės pusės vaizdo veidrodėlį, po ko R. P., iš pradžių pasilikęs eismo įvykio vietoje, vėliau iš jos pasišalino, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisykles.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

R. P. apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Motyvuojamoji dalis

Dėl R. P. veikų kvalifikavimo

Apylinkės teismas priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, tinkamai įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog R. P. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Nagrinėjant bylą dėl šiame straipsnyje numatyto pažeidimo, būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo pagrindine priežastimi eismo įvykiui kilti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N 16 -320/2007).

Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET. Pagal šio pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo pasireiškia tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Pripažįstant asmenį kaltu minėto pažeidimo padarymu, būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos.

Nors R. P. savo kaltę dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų neigia, jo kaltė, padarius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., įrodyta byloje surinktais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 1), papildomais duomenimis apie autoįvykį (b.l. 3), G. Ž. tarnybiniu pranešimu (b.l. 5), Janson H. R., N. P. paaiškinimais (b.l. 6, 7), A. R., N. P. ir A. N. teismo posėdyje duotais parodymais, kelių eismo įvykio vietos schema (b.l. 3), foto lentelėmis (b.l. 9-12), kita bylos medžiaga.

Liudytojas A. N. teismo posėdyje nurodė, jog jis važiavo krovininiu sunkvežimiu link Panevėžio ir matė, kaip stirna, bėgdama per automagistralę, atsitrenkė į lengvąjį automobilį „Peugeot“. Automobilis sustojo šalikelėje, kiek pavažiavęs sustojo ir liudytojas, matė, kad nukentėjusiame automobilyje važiavo užsienio piliečių šeima, t.y. vyras, moteris ir vaikai, su kuriais jis mėgino bendrauti vokiečių kalba. Tuo metu, kai jis šalikelėje bendravo su iš automobilio išlipusiais užsienio piliečiais, t.y. vyru ir moterimi, pastarųjų automobilį „Peugeot“ dar kartą kliudė pirma eismo juosta Panevėžio kryptimi važiavęs toks pats, kaip ir jo, baltos spalvos krovinis automobilis, perbraukdamas (sulankstydamas) lengvojo automobilio visą kairįjį šoną ir nulauždamas vairuotojo pusės vaizdo veidrodėlį. Lyg tai buvo išlipęs to sunkvežimio vairuotojas, jis buvo vidutinio amžiaus. Tiek jis pats, tiek ir užsienio piliečių šeima labai išsigando, patirdami tam tikrą šoką, moteris pradėjo rėkti, nes lengvajame automobilyje, galinėje sėdynėje sėdėjo užsieniečių vaikai. Netrukus atbuline eiga prie įvykio vietos privažiavo ir šalikelėje, už kelių šimtų metrų buvęs sustojęs N. P. vairuojamas automobilis „VW Golf “.

Liudytojas N. P. - Kligys tiek pirminiame paaiškinime (b.l. 7), tiek teismo posėdyje nurodė, kad įvykio dieną važiavo maršrutu pas klientus. Nuvažiavus 50 ar 80 km, važiuojant antra juosta, prie jo važiavo lengvasis automobilis ir krovininis automobilis. Pamatė, jog atskriejo detalė ir bumbtelėjo į jo vairuojamo automobilio priekinį bamperį. Grįžo atbuline pavara, ten buvo sustojęs krovininis automobilis, priekyje stovėjo užsieniečiai, atėjo iki jų pažiūrėti. Matė sudaužytą automobilio „Peugeot“ priekį, nubrauktą visą šoną. Ten buvęs krovininio automobilio vairuotojas davė savo kontaktus ir išvažiavo.

Iš liudytojo A. R. parodymų, duotų teismo posėdžio metu matyti, kad jis kartu su patruliu G. Ž. atvyko į eismo įvykio vietą. Suomijos pilietis paaiškino, kad važiuodamas kliudė į važiuojamą kelio dalį išbėgusią stirną, o jo automobilio atskilusios detalės apgadino kitą automobilį. Stovėjo kelkraštyje ir tuo metu važiuodamas pro šalį sunkvežimis prabraukė durelių šoną. J H. R. nurodė, kad labiau išsigando to sunkvežimio, nei stirnos. Sakė, kad jo automobilį kliudžiusio sunkvežimio vairuotojas išlipo, apžiūrėjo, vėl įlipo ir nuvažiavo toliau. Tą patį sakė ir kiti liudytojai. Suomijos pilietis ir jo žmona įsidėmėjo numerius, bet skaičiai nebuvo labai tikslūs. Nubraižė schemą, paėmė paaiškinimus.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai, nei nurodyta apeliaciniame skunde, apylinkės teismas, priimdamas nutarimą, pagrįstai rėmėsi liudytojų N. P. - Kligio ir A. N. teismo posėdyje duotais parodymais, kadangi jų parodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems ir nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, kitiems byloje esantiems įrodymams bei vieni kitus papildo. Byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir liudytojus sietų kokie nors asmeniniai santykiai ar jie dėl kokių nors kitų priežasčių būtų suinteresuoti bylos baigtimi, todėl abejoti jų parodymais bei paaiškinimuose nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo.

Iš policijos patrulio G. Ž. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2012-07-17 apie 10 val. 30 min. buvo gautas pranešimas, kad Ukmergės r., kelyje A-2 yra eismo įvykis. Nuvykus buvo rasti du apgadinti automobiliai. V. J. H. R. paaiškino, kad, vairuojant automobilį „Peugeot 307“, staiga į važiuojamąją kelio dalį išbėgo stirna, kuri kliudė automobilį. Nuo automobilio atskilusi detalė kliudė kito automobilio priekinį bamperį ir jį apgadino. Dėl šio įvykio jam sustojus kelkraštyje, pro šalį važiuojantis krovininis automobilis kliudė jo vairuoto automobilio kairės pusės šoną. Krovininio automobilio vairuotojas sustojo, priėjo prie automobilio „Peugeot 307“, jį apžiūrėjo ir nuvažiavo. “Peugeot 307“ automobilio vairuotojas nurodė, jog krovininio automobilio valstybiniai numeriai gali būti (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) Kaip krovininio automobilio vairuotojas kontaktavo su stovinčiu automobiliu, matė taip pat įvykio liudytojai (b.l. 5).

Janson H. R. paaiškinime nurodė, jog 2012-07-17 apie 10.00 val. kelyje Vilnius - Panevėžys, jam vairuojant automobilį „Peugeot 307 v.n. (duomenys neskelbtini), staiga į kelio važiuojamąją dalį išbėgo laukinis žvėris, kuris kliudė jo automobilį. Jam sustojus kelkraštyje, priekyje sustojo kitas automobilis, tuo metu pro šalį važiavęs krovininis automobilis v.n. (duomenys neskelbtini) kliudė jo automobilio kairį šoną ir jį apgadino (b.l. 6).

Iš byloje esančios kelių eismo įvykio vietos schemos matyti, kad 2012-07-17 eismo įvykio metu apgadintas automobilio „Peugeot 307“v.n. (duomenys neskelbtini) galinis žibintas, kairės pusės galinis sparnas, kairės pusės galinės durys, kairės pusės priekinės durys, priekinis bamperis, variklio dangtis, apgadintas automobilio VW „Golf“ v.n. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis (b.l. 3). Priešingai, nei nurodo apeliantas, iš eismo įvykio schemoje nurodytų duomenų galima nustatyti transporto priemonių išsidėstymą po eismo įvykio, prie eismo įvykio schemos yra pateikti papildomi duomenys apie eismo įvykį, iš kurių matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadintos transporto priemonės, jų apgadinimo vieta ir pobūdis.

Iš byloje esančių foto lentelių matyti šalia kelio gulinti stirna, apgadinti automobiliai VW „Golf“ v.n. (duomenys neskelbtini), „Peugeot 307“ v.n. (duomenys neskelbtini) (b.l.12).

R. P. tiek pirminiame paaiškinime (b.l. 4), tiek teismo posėdyje kaltu neprisipažino, nurodydamas, kad jis, pravažiuodamas pro įvykio vietą pirma eismo juosta, nejuto, kad būtų kliudęs šalikelėje sustojusį lengvąjį automobilį. Kadangi matė lengvojo automobilio susidūrimą su stirna, todėl, pavažiavęs keliasdešimt metrų, irgi sustojo šalikelėje pasižiūrėti. Išlipęs iš vairuoto automobilio „Renault Midlum 180.10 “, v.n. (duomenys neskelbtini), jis priėjo prie šalikelėje sustojusių krovininio ir lengvojo automobilių, bendravo su vairuotojais, siūlėsi pabūti liudytoju dėl matyto susidūrimo su stirna, kurie jam nieko nesakė apie tai, kad jo vairuotas automobilis būtų kliudęs šalikelėje sustojusį lengvąjį automobilį. Po to jis išvažiavo iš įvykio vietos.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, R. P. pozicija, kad kontakto tarp automobilių nebuvo, susidūrimo nepajuto, pirmos instancijos teismo pagrįstai atmesta, kaip paneigta byloje esančiais įrodymais. Pagal gautą pranešimą policijos pareigūnai atliko visapusišką patikrinimą, t.y. nustatė eismo įvykyje dalyvavusį automobiliusį, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuoto automobilio buvimo vietą, savininką bei asmenį, vairavusį automobilį eismo įvykio metu.

Iš bylos duomenų matyti, kad lengvąjį automobilį „ Peugeot 307 “ v.n. (duomenys neskelbtini), vairavęs užsienio pilietis J H. R. spėjo užsirašyti jo automobilį kliudžiusio krovininio automobilio numerio raides, t.y. FDG, tačiau suklydo, nurodydamas skaičius. Visgi, tiriant eismo įvykį, buvo nustatyta, jog 2012-07-17 kelyje A-2 Vinius-Panevėžys pro įvykio vietą pravažinėjo ŽŪK „Mikoliškio paukštynas“ iš UAB „Cesta“ nuomojamas krovininis automobilis (su būda) „ Renault Midlum 180.10“ v.n. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį įvykio dieną vairavo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. P., ką patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (b.l. 15, 18, 24).

Aplinkybę, kad krovininio automobilio, kliudžiusio šalikelėje sustojusį lengvąjį automobilį, vairuotojas R. P. buvo sustojęs šalikelėje, patvirtino tiek teisme apklausti liudytojai N. P. ir A. N., tiek jie tokias aplinkybes nurodė iš karto po įvykio atvykusiems ir forminusiems eismo įvykį policijos pareigūnams. Šią aplinkybę patvirtino teisme apklaustas Vilniaus apskrities VPK Ukmergės r. PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio specialistas A. R.. Tačiau nei vienas iš eismo įvykio liudininkų (tiek apgadinto automobilio vairuotojas-užsienio pilietis J H. R., tiek ir teisme apklausti liudytojai N. P. ir A. N.) nepatvirtino pažeidėjo R. P. nurodytų aplinkybių dėl pastarojo bendravimo su jais eismo įvykio vietoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, R. P., nepripažįstančio savo kaltės dėl automagistralės šalikelėje sustojusio lengvojo automobilio kliudymo ir apgadinimo, o po to ir pasišalinimo iš įvykio vietos faktų, parodymus paneigia administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais įrodymais nustatyti faktiniai duomenys, todėl apylinkės teismas pagrįstai apelianto aiškinamas įvykio aplinkybes atmetė, kaip jo pasirinktą gynybos poziciją, siekiant suklaidinti teismą ir tokiu būdu išvengti administracinės atsakomybės už savo padarytus neteisėtus veiksmus.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad R. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. - jis, vairuodamas transporto priemonę, padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį svetimo turto apgadinimus, ir pasišalino iš įvykio vietos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal LR 130 str. 1 d. asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia. Surinktų įrodymų visuma leidžia teigti, kad R. P. suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį. Apelianto paaiškinimus apie tai, kad jis nepajuto kontakto, jog Janson H. R. priklausantis automobilis „Peugeot 307“ v.n. (duomenys neskelbtini), patyrė apgadinimus ne dėl jo kaltės, apylinkės teismas pagrįstai atmetė, kadangi automobilių apžiūros metu nustatyti transporto priemonių apgadinimai yra akivaizdūs. Apelianto nurodyta aplinkybė, jog nėra nustatyta, kad jo vairuotas automobilis „Renault Midlum 18010“ v.n. (duomenys neskelbtini) būtų po įvykio apgadintas, nepaneigia aukščiau nurodytų faktinių duomenų, be to, vertintinas abiejų eismo įvykyje dalyvavusių automobilių kategorijų skirtumas - apgadintas lengvasis automobilis, jį kliudęs - krovininis automobilis. Atsižvelgtina taip pat į tai, kad eismo įvykyje dalyvavęs R. P. vairuotas automobilis buvo nustatytas po tam tikro laiko tarpo, po kurio kontakto pėdsakai galėjo nebeišlikti.

Atsakomybės taikymui pagal LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės, būtina nustatyti, jog jis suvokė, sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, iš karto policijai apie eismo įvykį nepranešė. Šios aplinkybės nustatytos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetu. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, kad apylinkės teismas pažeidė Lietuvos Respublikos ATPK 248 str., 257 str., 284 str. 1 d. numatytas nuostatas.

Apeliaciniame skunde prašoma atsižvelgti į tai, kad, atėmus teisę vairuoti transporto priemones, apeliantas negalės sergančios žmonos vežti į gydymo įstaigas.

Šios apelianto nurodytos aplinkybės reikšmingos šiuo atveju, tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimo padarymu. Pažeidėjui neabejotinai buvo žinoma, jog jam būtina vežti žmoną į gydymo įstaigas ir kitos aplinkybės, dėl ko jam reikalinga naudotis teise vairuoti transporto priemones, jis privalėjo suprasti, kad toks jo elgesys – pasišalinimas iš įvykio vietos, neįforminus eismo įvykio deklaracijos, kaip to reikalauja KET, sukels jam neigiamas pasekmes, tačiau šios aplinkybės nesulaikė pažeidėjo nuo šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Be to, skirdamas R. P. nuobaudą teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, jog jis jau nebe pirmą kartą yra baudžiamas už padarytus įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, be to, inkriminuojamų teisės pažeidimų padarymo metu irgi turėjo vieną galiojančią nuobaudą, nes metų laikotarpyje jau buvo baustas administracine tvarka už greičio viršijimą pagal LR ATPK 124 str. (b.l. 29-31). Visa tai ne tik neigiamai charakterizuoja R. P. asmenybę, bet ir sunkina jo atsakomybę. Lengvinančių R. P. atsakomybę aplinkybių apylinkės teismas nenustatė pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, paskyrus švelnesnę nuobaudą, nebūtų pasiekti LR ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.