- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-18
- Bylos Nr.
- e2A-642-553/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01169-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Vytautas Zelianka, Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Dekbera“
- Atsakovas
- biudžetinės įstaigos Bendrojo pagalbos centro, Priešgaisrinės apsaugos
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dekbera“ ir atsakovo biudžetinės įstaigos Bendrojo pagalbos centro apeliacinius skundus bei atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prisidėjimą prie atsakovo biudžetinės įstaigos Bendrojo pagalbos centro apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dekbera“ ieškinį atsakovams biudžetinei įstaigai Bendrajam pagalbos centrui ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl viešojo pirkimo sąlygų pakeitimo ir panaikinimo, išvadą teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje sprendžiamas viešojo pirkimo sąlygų teisėtumo klausimas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė ieškiniu prašė: 1) patikslinti tarptautinio atviro konkurso „Bendrojo pagalbos centro informacinės sistemos sukūrimas ir įdiegimas“ (pirkimo numeris 444061) (toliau – Pirkimas) Techninės specifikacijos 8 skyriaus 19 punktą tokiu būdu: „Programinės įrangos platforma turi būti paremta į paslaugas orientuota architektūra, suteikiančia atviras taikomųjų programų sąsajas. Skambučių operatorių ir dispečerių darbo vietose gali būti diegiama taikomoji programinė įranga (angl. Rich Client) arba žiniatinklio architektūra (angl. Web-based), naudojantis interneto naršyklėmis Chrome ir Firefox“; 2) patikslinti Pirkimo sąlygų 14.2 punktą, panaikinant b) ir e) papunkčius, arba patikslinti Pirkimo sąlygų 14.2 punktą, panaikinant b) papunktį ir patikslinant e) papunktį: „įdiegta sistema naudojama aptarnauti ne mažiau kaip 1 mln. pagalbos skambučių per metus“; 3) patikslinti Pirkimo sąlygų 14.3.3.3.2 punktą, panaikinant reikalavimo dalį dėl avarinio skambučio – eCall; 4) patikslinti Pirkimo sąlygų 14.3.7.1 punktą, išbraukiant tarptautiniu mastu ir testuotojo kvalifikaciją patvirtinančių ISTQB Certified Tester sertifikato arba Certified Manager of Software Testing (CMST), arba kito lygiaverčio kvalifikaciją įrodančio dokumento pateikimą; 5) panaikinti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo parametrų, nustatytų Pirkimo sąlygų 86 punkto lentelės 1 punkto 1.3.1 ir 1.4.1 papunkčiuose, vertinamąją dalį dėl eCall sprendinio profesinės patirties telekomunikacijų bei programavimo specialistams; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovės teigimu, Techninės specifikacijos 8 skyriaus 19 punktas dėl programinės įrangos veikimo žiniatinklio architektūros (angl. Web-based) pagrindu pažeidžia Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnio 1, 2 dalis, 37 straipsnio 3-5 dalis. Atsakovai nepagrįstai nurodytoje Techninės specifikacijos sąlygoje nustato konkretų procesą, kaip turėtų veikti programinės įrangos platforma, t. y. į paslaugas orientuota žiniatinklio architektūra. Konkretaus proceso (būdo) nustatymas viešojo pirkimo dokumentuose yra leistinas tik išimtinais atvejais, kai viešojo pirkimo objekto neįmanoma tiksliai bei suprantamai apibūdinti pagal VPĮ 37 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. Ginčo Pirkimo atveju buvo parengta itin išsami Techninė specifikacija, kurioje nustatyti funkciniai ir kiti reikalavimai Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) informacinei sistemai. Net ir pripažinus, kad atsakovai turėjo teisę nustatyti konkretų programinės įrangos veikimo pagrindą, Pirkimo sąlygose turėjo būti nustatyta, kad yra priimtinos ir lygiavertės platformos, t. y. programinė įranga, veikianti taikomųjų programų pagrindu (angl. Rich Client) (VPĮ 37 straipsnio 5 dalis).
4. Ieškovė nurodė, kad Pirkimo sąlygų 14.2, 14.3.3.3.2 ir 14.3.7.1 punktuose nustatyti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai yra visiškai neproporcingi Pirkimo objektui, pertekliniai bei atitinkamai ribojantys tiekėjų konkurenciją. Ieškovės nuomone, Pirkime nėra pagrįsta tikrinti tiekėjus profesinės patirties aspektu dėl eCall funkcionalumo įdiegimo (Pirkimo sąlygų 14.2 punkto b) papunktis). Pats eCall funkcionalumas sudaro itin nežymią Pirkimo objekto dalį, tuo tarpu kvalifikacijos reikalavimas dėl profesinės patirties tiekėjams yra keliamas tik vienas, kuriame eCall funkcionalumo reikšmė yra pernelyg sureikšminama.
5. Ieškovės vertinimu, nepagrįsta Pirkime tikrinti ir tai, kiek būsimo tiekėjo įdiegta sistema aptarnauja pagalbos skambučių per vienerius metus (Pirkimo sąlygų 14.2 punkto e) papunktis). Sistemos aptarnavimo apimtis niekaip neatspindi būsimo paslaugų tiekėjo pajėgumo įvykdyti Pirkimo sutartį. Dėl to Pirkimo sąlygų 14.2 punkto e) papunktis turėtų būti panaikintas, o jei teismas spręstų nesant pagrindo panaikinti nurodytą sąlygą, sistemos aptarnaujamų skambučių skaičius per metus turėtų būti sumažintas nuo 3 mln. iki 1 mln. Kvalifikacijos reikalavimai turi būti minimalūs ir nepertekliniai.
6. Pasisakydama dėl Pirkimo sąlygų 14.3.3.3.2 punkto reikalavimo, ieškovė pažymėjo, kad Pirkimo sąlygose neturėtų būti nustatytas profesinės patirties tiekėjo specialistui reikalavimas dėl eCall funkcionalumo, kuris Pirkimo objekte yra mažareikšmis.
Šalies argumentai
7. Ieškovė teigė, kad Pirkimo sąlygų 14.3.7.1 punkte nustatytas reikalavimas turėti tarptautiniu mastu pripažįstamą testuotojo kvalifikaciją nėra minimalus ir būtinas kvalifikacijos reikalavimas, todėl turėtų būti panaikintas. Pirkimo sąlygų 86 punkto lentelės 1 punkto 1.3.1, 1.4.1 papunkčiuose įtvirtinti pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo balai dėl eCall patirties yra visiškai nepagrįsti bei neproporcingi Pirkimo objekto atžvilgiu (VPĮ 55 straipsnio 5 dalis).
8. Atsakovas BPC su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Nurodė, kad Techninės specifikacijos 8 skyriaus 19 punkte pasirinko nustatyti siekiamos įsigyti informacinės sistemos funkcinius reikalavimus. Priešingai nei teigia ieškovė, pilnaverčio kliento architektūros programinė įranga bei žiniatinklio kliento architektūros programinė įranga nėra lygiavertės technologijos, atsižvelgiant į esamą ir planuojamą naudoti infrastruktūrą, užtikrinančią aukštą veikimo patikimumą, centralizuotą valdymą bei aukštus saugumo reikalavimus, keliamus sistemai ir tinklo infrastruktūrai. Atlikta rinkos konsultacija ir analizė parodė, kad rinkoje egzistuoja pakankamas kiekis tiekėjų, galinčių pasiūlyti Pirkimo sąlygose nustatytą sistemos architektūrą.
9. Atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos bendrojo pagalbos centro įstatyme (toliau – BPCĮ) yra nustatyta nauja BPC funkcija – priimti pagalbos iškvietimus eCall. Šia nuostata reglamentuojama, kad BPC yra nacionalinė institucija, priimanti transporto priemonėse įrengtų ir numerio 112 pagrindu veikiančių skubios pagalbos iškvietimo sistemų automatiškai (transporto priemonei patekus į eismo įvykį) arba rankiniu būdu inicijuotus pranešimus, kai per viešąjį judriojo ryšio tinklą užmezgamas ryšys tarp transporto priemonės ir BPC. Perkančioji organizacija nurodė esanti įsitikinusi, kad aptariamas kvalifikacijos reikalavimas yra pagrįstas, visiškai proporcingas perkamam objektui bei jam nustatytiems Europos Sąjungos (toliau – ES) reikalavimams ir nėra pernelyg sureikšminamas.
10. Pirkimo sąlygų 14.2 punkto e) papunkčio reikalavimas nustatytas siekiant užtikrinti, kad sukurto sprendimo plečiamumas yra pakankamas perkančiosios organizacijos poreikiams užtikrinti. Pirkimo sąlygų 14.3.7.1 punkte nustatytas reikalavimas nėra išskirtinis ir pritaikytas konkrečiam tiekėjui. Viešai prieinamuose šaltiniuose randama informacijos, iš kurios matyti, kad aptariamą reikalavimą atitinka ne vienas specialistas.
Atsiliepimas
11. Atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (toliau – PAGD) nurodė, kad buvo įgaliotas atsakovo BPC organizuoti ginčo Pirkimo procedūras iki Pirkimo sutarties sudarymo, todėl neigiami padariniai dėl įgaliotosios perkančiosios organizacijos galbūt neteisėtai vykdomų Pirkimo procedūrų turėtų įtakos atsakovui BPC.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – pripažino neteisėtais Pirkimo sąlygų 14.2, 14.3.3.3.2, 14.3.7.1 punktus bei Pirkimo sąlygų 86 punkto lentelės 1 punkto 1.3.1, 1.4.1 papunkčius, nurodė nutraukti Pirkimą; kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovų 5 894,91 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Dėl Techninės specifikacijos 8 skyriaus 19 punkto teisėtumo
13. Teismas nustatė, kad Techninės specifikacijos 8 skyriaus 19 punkte numatyta, jog programinės įrangos platforma turi būti paremta į paslaugas orientuota žiniatinklio architektūra, suteikiančia atviras laikomųjų programų sąsajas ir pasiekiama interneto naršyklėmis Chrome ir Firefox. Skambučių operatorių ir dispečerių kompiuterinėse darbo vietose neturi būti diegiama jokia programinė įranga. Turi būti užtikrintas suderinamumas su skirtingomis platformomis (pvz., Windows, Linux kompiuteriai, planšetiniai kompiuteriai).
14. Teismas atkreipė dėmesį į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms yra tokie reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, nepagrįstai riboja jų konkurenciją; perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011). Pateikto išaiškinimo kontekste teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ginčijamo Techninės specifikacijos reikalavimo proporcingumo Pirkimo tikslui įrodinėjimo našta tenka atsakovams.
15. Teismas nustatė, kad ginčo Pirkimas skirtas įgyvendinti BPCĮ nuostatas, kad BPC ir skubios pagalbos tarnybos nuo 2021 m. sausio 1 d. tarpusavio sąveikai užtikrinti bendrai naudotų BPC informacinę sistemą, skirtą pagalbos prašymams priimti.
16. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu perkančiosios organizacijos atstovas T. M. paaiškino, kad tiek pilnaverčio kliento (angl. Rich Client), tiek žiniatinkliu pagrįsta (angl. Web-based) programinės platformos architektūra yra bendrinės sąvokos, nenustatančios konkretaus produkto, bet apibūdinančios naudotojo klientinės dalies pasiekimo būdą, t. y. tai programinės platformos kūrimo principai, bet ne konkretūs produktai ar procesai, kurie gali būti siejami su konkrečiais tiekėjais; kiekvienas programinės įrangos kūrėjas laisvas pasirinkti, kurią iš šių architektūrų naudoti savo produktui sukurti. Žiniatinkliu pagrįstoje architektūroje naudojant naršykles Firefox ar Chrome galima pasiekti naudotojo klientinę dalį, naudojant skirtingas operacines sistemas be papildomo individualaus projektavimo, programavimo ir įdiegimo į skirtingas operacines sistemas. Pagrindiniai žiniatinkliu pagrįstos architektūros privalumai yra lankstumas, naudojant įvairių tipų operacines sistemas bei įrenginius, ir minimalūs diegimo ir priežiūros kompiuterizuotose darbo vietose kaštai.
17. Teismas nustatė, kad iš esmės visos pagrindinės policijos informacinės sistemos ir registrai, tarp jų ir naudojami policijos įvykių priėmimui iš BPC ir kitų šaltinių registravimui, taip pat policijos pajėgų (pvz., patrulių ekipažų) operatyviajam valdymui, yra realizuoti, naudojant prieigos per naršyklę žiniatinklio architektūrą, kuri leidžia užtikrinti reikiamą sistemų funkcionalumą, greitą veikimą, patikimumą bei informacijos saugos lygį; pagrindiniai policijos vertinami prieigos per naršyklę žiniatinklio architektūros privalumai yra lankstumas, naudojant įvairių tipų operacines sistemas bei įrenginius, ir minimalūs diegimo ir priežiūros kompiuterizuotose darbo vietose kaštai.
18. Įvertinęs nustatytus duomenis teismas sutiko su perkančiosios organizacijos pozicija, kad ginčo Techninės specifikacijos nuostata neįtvirtina konkretaus proceso ar metodo, nenurodo, kaip turėtų veikti programinės įrangos platforma, nėra susijusi su konkrečiu tiekėju. Ši nuostata apibūdina klientinės dalies pasiekimo būdą ir yra tiesiogiai susijusi su funkciniais reikalavimais programinės įrangos platformai (VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Tuo tarpu nurodytas klientinės dalies pasiekimo būdas yra tiesiogiai susijęs su Pirkimo objekto specifika ir svarba, nes perkamos programavimo platformos sukūrimo paslaugos, kurios turi užtikrinti skubos tarnybų informacinių sistemų ir registrų sklandų funkcionalumą, greitą veikimą, patikimumą, lankstumą ir informacinį saugumą, kartu turi būti užtikrintas eksploatavimo paprastumas ir protingi eksploatavimo kaštai.
19. Teismas kritiškai vertino ieškovės pasitelkto specialisto W. R. 2019 m. rugpjūčio 9 d. nuomonę dėl programomis pagrįstos architektūros ir į paslaugas orientuotos žiniatinklio architektūros lygiavertiškumo. Pažymėjo, kad, pirma, priešingai nei teigia ieškovė, ši nuomonė nėra prilygintina eksperto išvadai CPK 216 straipsnio prasme, todėl paminėtas dokumentas vertintinas kaip paprastas rašytinis įrodymas, antra, pateikti samprotavimai yra bendro pobūdžio, neparemti nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių analize ir nepaneigia atsakovų pozicijos. Teismas atkreipė dėmesį, kad ginčo Pirkimu bus sprendžiama konkreti problema – visų Lietuvos Respublikos saugos tarnybų sujungimas į bendrą BPC sistemą; didelė dalis būsimos bendros sistemos (policijos pajėgos) jau dirba programinės platformos, pagrįstos žiniatinklio architektūra, pagrindu. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad ieškovės pateikta specialisto nuomonė nepaneigia, kad ginčijama Techninės specifikacijos nuostata yra proporcinga Pirkimo objektui, ji apibūdinta per funkcinius reikalavimus, tuo tarpu jos ypatumai pateisinami Pirkimo objekto specifika, konkrečia faktine situacija.
20. Analogiškų motyvų pagrindu teismas atmetė ir ieškovės pasikviesto liudytojo F. F. parodymus apie žiniatinklio ir taikomųjų programų architektūrų lygiavertiškumą. Pažymėjo, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai – 2 elektroniniai laiškai, nėra informatyvūs nagrinėjamos bylos kontekste ir neįrodo ieškovės pozicijos. Teismas sprendė, kad nurodytuose dokumentuose pateikta informacija neįrodo nei ginčo architektūrų lygiavertiškumo, nei atsakovų veiksmų neteisėtumo, formuluojant Techninės specifikacijos 8 skyriaus 19 punktą.
Dėl Pirkimo sąlygų 14.2, 14.3.3.3.2 ir 14.3.7.1 punktų teisėtumo
21. Teismas nustatė, kad Pirkimo sąlygų 14.2 punktas numato, jog tiekėjas per paskutinius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos iki pasiūlymų pateikimo dienos turi būti tinkamai įvykdęs sutartį (-is), kurios (-ių) vertė ne mažesnė nei 0,3 pasiūlymo kainos (Eur be PVM). Sutarties (-ių) vykdymo metu sukūrė ir (ar) modernizavo ir įdiegė informacinę sistemą, kuriai: b) yra įdiegtas eCall (arba lygiavertis) funkcionalumas; e) įdiegta sistema naudojama aptarnauti ne mažiau kaip 3 mln. pagalbos skambučių per metus.
22. Pirkimo sąlygų 14.3.3.3.2 punkte nustatyta, kad tiekėjo komandoje privalo būti veiklos analitikas, kuris turi turėti patirtį bent viename įgyvendintame (baigtame) eCall informacinių sistemų (arba lygiaverčių) diegimo, kūrimo ir (arba) modernizavimo projekte, kuriame atliko veiklos procesų analizę.
23. Pirkimo sąlygų 14.3.7.1 punktas nustato, kad tiekėjas turi turėti komandoje, be kita ko, testavimo specialistą, kuris: 14.3.7.1. turi turėti tarptautiniu mastu pripažįstamą testuotojo kvalifikaciją; pateikiamas testuotojo kvalifikaciją patvirtinantis ISTQB Certified Tester sertifikatas arba Certified Manager of Software Testing (CMST), arba kitas lygiavertis kvalifikaciją įrodantis dokumentas.
24. Teismas pažymėjo, kad VPĮ įtvirtina teisę nustatyti tik minimalius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus. Tuo yra siekiama, kad kvalifikacijos reikalavimai dirbtinai neribotų konkurencijos. Konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs viešojo pirkimo pobūdžiui arba neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti dalyviams.
25. Teismas pažymėjo ir tai, kad nustačiusi sąlygas, kuriose įtvirtinti aukšti arba specifiniai, neadekvatūs Pirkimo pobūdžiui ir neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai, perkančioji organizacija turi įtikinamai ir patikimai jas pagrįsti svarbiomis priežastimis, pirkimo objekto svarba ar viešojo intereso apsauga.
26. Teismas nurodė, kad VPT byloje pateiktoje išvadoje pripažino, jog Pirkimo sąlygų 14.2 punktas neužtikrina laisvos tiekėjų konkurencijos. Pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovo BPC atstovai, be bendro pobūdžio paaiškinimų apie Pirkimo objekto svarbą, nepateikė jokių tikslių pagrindimų, kodėl tiekėjų kvalifikacijos reikalavimais suteikiama tokia didelė reikšmė eCall funkcionalumui, kai eCall profesinės patirties yra reikalaujama ir iš tiekėjo, ir tiekėjo specialistų, taip pat yra skiriami atitinkami ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo balai už turimą eCall profesinę patirtį. Nors atsakovo atstovai paaiškino planuojantys, kad bendra BPC informacinė sistema, skirta pagalbos prašymams priimti, aptarnaus ne mažiau nei 3 mln. skambučių per metus, teismas sprendė, kad tokie paaiškinimai neįrodo, jog tiekėjas, įdiegęs sistemą, kuri aptarnauja mažiau nei 3 mln. skambučių (pvz., 2,5 mln.), nebus pajėgus vykdyti Pirkimo sutartį.
27. Teismas sutiko su VPT išvada ir konstatavo, kad ieškovės ginčijami kvalifikaciniai reikalavimai tiesiogiai nesisieja su Pirkimo sutartimi, yra pertekliniai ir riboja tiekėjų konkurenciją, prieštarauja VPĮ 17 straipsnio 3 daliai.
Dėl Pirkimo sąlygų 86 punkto lentelės 1 punkto 1.3.1. ir 1.4.1 papunkčių teisėtumo
28. Nurodytose Pirkimo sąlygose nustatyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo parametrų vertinamieji eCall sprendinio profesinės patirties aspektai dėl telekomunikacijų bei programavimo specialistų: 1.3.1 punktas – atliko aukšto prieinamumo (angl. High Availability) telekomunikacijų sprendimų integravimą su eCall telekomunikacijų ir informacine sistema; 1.4.1 punktas – atliko eCall (arba lygiavertės) informacinės sistemos diegimo, kūrimo ir (arba) modernizavimo programuotojo funkcijas.
29. Teismas nurodė, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog eCall funkcionalumas yra mažareikšmis Pirkimo objekto apimties kontekste; eCall automobilinė pagalbos iškvietimo paslauga 2018 metais Lietuvoje buvo suteikta vos 75 kartus iš bendro 2 486 858 registruotų skambučių skaičiaus. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovės nurodytomis aplinkybėmis eCall patirties įtraukimas į ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų sąrašą nėra proporcingas Pirkimo objektui ir riboja tiekėjų konkurenciją (VPĮ 17 straipsnio 3 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
30. Teismas pažymėjo, kad ieškovė reikalavimui panaikinti ginčo Pirkimo sąlygas pateikė alternatyvą – atitinkamai pakeisti jų redakciją arba įpareigoti atsakovus nutraukti Pirkimą. Teismas nurodė, kad pirkimo sąlygų nustatymas yra priskiriamas perkančiosios organizacijos diskrecijai, todėl ieškinio reikalavimas dėl ginčo Pirkimo sąlygų pakeitimo netenkintinas. Tuo tarpu pripažinęs Pirkimo sąlygų 14.2, 14.3.3.3.2 ir 14.3.7.1 punktus, 86 punkto lentelės 1 punkto 1.3.1 ir 1.4.1 papunkčius neteisėtais, teismas Pirkimą nutraukė.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
31. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą dalyje, kuria ieškinio reikalavimas buvo atmestas, panaikinti ir toje dalyje ieškinį patenkinti – įpareigoti atsakovus pakeisti Techninės specifikacijos 8 skyriaus 19 punktą pagal ieškovės nurodymą arba nutraukti Pirkimą, tame tarpe ir dėl Techninės specifikacijos 8 skyriaus 19 punkto neteisėtumo, prijungti prie bylos specialisto – eksperto I. K. vertinimo aktą ir jo priedus, taip pat išrašą iš linked.in svetainės su vertimu į lietuvių kalbą dėl atsakovo atstovo T. M. kvalifikacijos; išreikalauti įrodymus – įpareigoti atsakovą BPC kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti visus duomenis dėl BPC veikloje naudojamų operacinių sistemų; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
31.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Techninės specifikacijos 8 skyriaus 19 punkto reikalavimo dalis, nustatanti, kad programinės įrangos platforma turi būti paremta žiniatinklio architektūra, yra funkcinis reikalavimas. Tai reikalavimas, nustatantis konkretų paslaugų procesą, kuris yra draudžiamas pagal VPĮ 37 straipsnio 5 dalį.
31.2. Atsakovai Techninės specifikacijos 8 skyriaus 19 punkte įtvirtino konkretų procesą (būdą), kaip turėtų veikti tiekėjo sukuriama ir įdiegiama informacinė sistema. Atsakovai nurodytame Techninės specifikacijos punkte nustatė, kad BPC informacinės sistemos programinė įranga turi veikti būtinai žiniatinklio architektūros pagrindu ir atsidaryti net per konkrečias interneto naršykles. Tačiau tik maža dalis informacinių technologijų rinkos dalyvių kuria bei diegia ginčui aktualias informacines sistemas būtent žiniatinklio architektūros pagrindu. Ieškovės siūlomas technologinis sprendimas yra hibridinis, kurio tam tikri funkcionalumai įgyvendinami žiniatinklio architektūros pagrindu, o kiti – pilnaverčio kliento architektūros pagrindais.
31.3. Atsakovų pakviestas liudytojas M. P. 2019 m. spalio 24 d. posėdžio metu patvirtino, kad jam yra žinoma, jog bendrovės informacinių technologijų rinkoje gali pasiūlyti hibridinius sprendinius, bet ginčo Pirkimo Techninė specifikacija to neleidžia. Taigi pats liudytojas patvirtino konkurencijos ribojimo faktą ir aplinkybę, kad Techninėje specifikacijoje yra nustatytas konkretus informacinės sistemos programinės įrangos veikimo procesas. Byloje liudytoju apklaustas BPC viršininkas A. Č. patvirtino, kad Pirkimo Techninėje specifikacijoje įtvirtinta formuluotė dėl žiniatinklio architektūros buvo pasirinkta dėl to, kad BPC šiuo metu naudoja būtent tokį programinės įrangos veikimo procesą.
31.4. Nagrinėjamu atveju nesusiklostė VPĮ 37 straipsnio 5 dalyje nustatyta išimtinė situacija, kuomet viešojo pirkimo techninėje specifikacijoje leidžiama nustatyti konkretų procesą. Atsakovai galėjo ir turėjo nustatyti ne konkretų programinės įrangos veikimo būdą, o norimą funkcinį rezultatą, kurį turėtų tenkinti programinė įranga (programinės įrangos sparta, saugumo parametrai, kiti funkcionalumai).
31.5. Teismo motyvai, kad klientinės dalies pasiekimo būdas yra tiesiogiai susijęs su Pirkimo objekto specifika ir svarba, sklandžiu funkcionavimu, greita veika, patikimumu, lankstumu, informaciniu saugumu, eksploatavimo paprastumu ir protingais eksploatavimo kaštais, niekaip nepaneigia fakto, kad reikalavimas dėl žiniatinklio architektūros yra konkretaus proceso (veikimo būdo) reikalavimas. Tuo tarpu atsakovų realūs poreikiai galėjo būti įtvirtinami Pirkimo Techninės specifikacijos nuostatose kaip funkciniai reikalavimai. Tuos pačius reikalavimus galėtų lygiaverčiai tenkinti žiniatinklio architektūra, pilnaverčio kliento architektūra arba kombinuota architektūra.
31.6. Techninės specifikacijos 8 skyriaus 19 punkto dalis, numatanti, kad skambučių operatorių ir dispečerių kompiuterinėse darbo vietose neturi būti diegiama jokia programinė įranga, yra būtent žiniatinklio architektūros veikimo konkretus principas, tuo tarpu reikalavimo dalis dėl suderinamumo su skirtingomis platformomis gali būti tenkinama tiek žiniatinklio architektūros, tiek kombinuoto sprendimo. Kita vertus, atsakovai neįrodo tokio suderinamumo reikalavimo pagrįstumo – nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jų veikloje yra naudojami Linux kompiuteriai. Atsižvelgiant į naujai paaiškėjusius teismo motyvus ieškovė prašo išreikalauti iš atsakovų įrodymus apie jų veikloje naudojamus kompiuterius bei jų operacines sistemas.
31.7. Papildomai pastebėtina, kad naršyklė yra tas pats, kaip ir pilnaverčio kliento (angl. Rich Client) programinė įranga. Jeigu naršyklė (pvz. Chrome) yra ištestuota veikti tam tikroje operacinėje sistemoje, tai ji veiks joje visuose kompiuteriuose. Negana to, Chrome naršyklė, kuri skirta Windows, yra viena programa, o ta pati naršyklė, skirta Linux OS, yra visai kita programa, nors ir turi tą pačią versiją. Tai reiškia, kad atsakovams reikės testuoti žiniatinklio architektūrą (angl. Web-based) visoms skirtoms Chrome naršyklėms lygiaverčiai taip, kaip tai reikėtų daryti Rich Client atveju. Be to, atsakovas 2019 m. spalio 14 d. posėdžio metu patvirtino, kad naudoja būtent Windows platformą, todėl suderinamumo ginčo klausimas ir jo aktualumas yra abejotinas. Atsakovai niekaip nepagrindė, kad būtent BPC informacinę sistemą naudos kitose operacinėse sistemose nei Windows.
31.8. Net jei nagrinėjamoje byloje būtų pripažinta, kad atsakovai turėjo teisė nustatyti ginčo Techninės specifikacijos reikalavimą, bet kuriuo atveju jis pripažintinas neteisėtu, nes riboja lygiaverčių architektūrų priėmimą, kuris yra privalomas pagal VPĮ 35 straipsnio 5 dalį. Nors atsakovai bylos nagrinėjimo metu deklaravo, kad priims ir lygiaverčius sprendinius, situacija de facto (lot. iš tikrųjų) yra priešinga. Byloje apklaustas liudytojas A. Č. pripažino, kad norimą informacinių paslaugų rezultatą galima pasiekti tiek su žiniatinklio, tiek su pilnaverčio kliento architektūromis. Atsakovo BPC atstovas S. P. patvirtino, kad atsakovai nėra paskaičiavę administracinių kaštų dėl sistemų, t. y. kuri informacinė sistema būtų pigesnė arba racionalesnė.
31.9. Ieškovės pasitelktas kompetentingas užsienio ekspertas W. R., įgyvendinęs 112 skubios pagalbos centrų IT projektus Bulgarijoje, Albanijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse, patvirtino, kad lygiaverčiai žiniatinklio architektūrai bei tam tikromis situacijomis net geriau gali funkcionuoti programinės įrangos architektūra, kuri grindžiama taikomųjų programų architektūros pagrindu. Byloje nėra jokios kitos ekspertinės išvados, kuri paneigtų W. R. išvadą. Ieškovė turimų specialistų pagalba pateikė palyginamąsias lenteles, kurios liudija žiniatinklio architektūrą ir taikomųjų programų architektūrą esant lygiavertėmis, kurių atsakovai iš esmės nepaneigė. Atsakovai savo palyginamosiose lentelėse naudoja pasenusią programinės įrangos platinimo metodiką ir pasenusią programinės įrangos architektūrą.
31.10. Teismas nenustatė nei vieno Techninės specifikacijos reikalavimo, kurio negalėtų patenkinti pilnaverčio kliento (angl. Rich Client) arba kombinuota architektūra, tačiau vis tiek nusprendė, kad atsakovai pagrįstai reikalauja žiniatinklio architektūros.
31.11. Teismas nepagrįstai išimtinai vadovavosi atsakovo atstovo T. M. posėdžių metu duotais paaiškinimais, nors nurodytas asmuo neturi informacinių technologijų išsilavinimo. T. M. yra BPC viršininko pavaduotojas, kurio magistro laipsnis yra viešojo administravimo krypties, o bakalauras – teisės ir policijos veiklos krypties. Teismas taip pat nepagrįstai rėmėsi Policijos departamento rašytiniais paaiškinimais, kurie niekaip nėra susiję su ginčo Pirkimu. Nurodytame dokumente pateikta informacija yra bendro pobūdžio, kuri niekaip nebuvo suteikta Pirkimo kontekste. Nurodytą informaciją suteikė asmuo, kurio net kvalifikacija bei išsilavinimas nėra patikrinti. Tuo tarpu teismas nusprendė nesiremti ieškovės pasitelktų ekspertų, turinčių informacinių technologijų ir programavimo srities išsilavinimą, paaiškinimais.
31.12. Klausimai, kurią informacinę sistemą pigiau eksploatuoti arba kurios privalumai yra geresni, yra sprendžiami ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijuose, o ne Techninės specifikacijos reikalavimuose.
31.13. Informacinė sistema, veikianti žiniatinklio architektūros pagrindu per interneto naršyklę, nėra skirta kritinėms situacijoms. Pavyzdžiui 2019 m. lapkričio 15 d. viešai žiniasklaidoje buvo pranešta, kad Chrome naršyklės veikla buvo sutrikdyta apie 2 dienas bei per ją veikiančios IT sistemos iš esmės negali funkcionuoti tinkamai.
31.14. Kartu su apeliaciniu skundu pateiktas papildomas įrodymas – specialisto I. K. 2019 m. gruodžio 5 d. ekspertinis vertinimo aktas, kurį specialistas surašė informacinių technologijų žinių požiūriu atitinkamais aspektais dėl Techninės specifikacijos 8 skyriaus 19 punkto reikalavimo įvertinimo. Kreipimosi į specialistą poreikis kilo po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, atsižvelgiant į tai, kad paminėtos Techninės specifikacijos sąlygos teisėtumo klausimas buvo išspręstas, nepasitelkiant jokių specialistų, kurie turi žinių informacinių technologijų srityje.
32. Atsakovas BPC apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą dalyje, kuria patenkinti ieškinio reikalavimai, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visa apimtimi; pakeisti skundžiamą sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jas sumažinti iki 3 854,12 Eur (teisinių paslaugų ir žyminio mokesčio), o tenkinus atsakovo apeliacinį skundą, sprendimą šioje dalyje panaikinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
32.1. Nusprendęs nutraukti ginčo Pirkimą, teismas pažeidė CPK 263 straipsnį bei 265 straipsnio 2 dalį. Teismo sprendimo 1 punkte nurodytuose ieškinio reikalavimuose nebuvo reikalavimo nutraukti ginčo Pirkimą. Dėl to nebuvo teikti ir atsikirtimai šiuo klausimu.
32.2. Teismo sprendimas nutraukti Pirkimą yra nepagrįstas ir neproporcingas. Teismas nevertino Pirkimo svarbos visuomenės interesų užtikrinimo aspektu, toks teismo sprendimas nebuvo pagrįstas nei materialinės, nei proceso teisės normomis. Teismas vadovavosi tik kasacinio teismo praktika, kurios paskirtis yra aiškinti teisės taikymą, o ne pakeisti teisės aktus. Be to, skiriasi kasacinio teismo nagrinėtos ir šios bylos faktinės aplinkybės.
32.3. Pripažinęs dalį Pirkimo sąlygų neteisėtomis ir nutraukęs Pirkimą teismas neatsižvelgė į atsakovo pateiktus argumentus ir įrodymus dėl šių sąlygų būtinumo, pagrįstumo, proporcingumo, teisėtumo ir visiškai jų nevertino. Teismas tiesiog pritarė ieškovės teiginiams ir VPT išvadai.
32.4. VPT išvadoje pateikti teiginiai deklaratyvūs, trūksta argumentacijos ir konkrečių faktų, taip pat akivaizdu, kad išvada pateikta, neturint specialių žinių ir supratimo apie atsakovo veiklą bei poreikius. Šį faktą pripažįsta ir pati VPT.
32.5. Atsakovo naudojama informacinė sistema yra specifinė ir ypatingos svarbos, susijusi su viešojo intereso apsauga ir pagal jokius kriterijus negali būti priskiriama standartinėms informacinėms sistemoms. Dėl šios priežasties atsakovas turėjo būti itin atidus rengiant Pirkimo sąlygas, nustatant kvalifikacijos ir kitus reikalavimus.
32.6. Kvestionuotinas teismo argumentas, kad VPĮ nustato teisę perkančiosioms organizacijoms nustatyti minimalius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad tiekėjų kvalifikacijos kriterijai privalo būti proporcingi pirkimo objektui, nediskriminuoti ūkio subjektų ar kitaip iškreipti sąžiningą jų varžymąsi. Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai turi tikslą – išrinkti tokį tiekėją, kuris būtų pajėgus tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-476-378/2017). Dėl tos pačios priežasties visi Pirkimo sąlygų 14.2 punkte nurodyti funkcionalumai yra vienodai svarbūs ir technologiškai specifiniai, dėl to nėra galimybės a), b), c), d) ir e) papunkčių atskirti žodžiu „arba“, kaip rekomenduojama VPT išvadoje. Kvalifikacijos reikalavimą suformulavus taip, kaip nurodyta VPT išvadoje, atsakovas niekaip negalėtų būti užtikrintas, kad tiekėjas sugebės tinkamai įvykdyti Pirkimo sutartį.
32.7. VPT, tapatindama pagalbos skambučių sistemą su telekomunikacijų bendrovių, bankų ir kitų įmonių turimomis skambučių sistemomis, tik parodo, kad nėra kompetentinga pateikti tinkamo ekspertinio vertinimo šiais klausimais.
32.8. Europos Parlamento ir Europos Tarybos reglamentas 2015/758 (toliau – Reglamentas) nustato, kad visos ES valstybės narės nuo 2018 m. balandžio 15 d. privalo užtikrinti automobilių automatinio pagalbos kvietimo (eCall) signalo priėmimą ir dekodavimą. Visi nauji automobilių modeliai, įvesti į ES rinką po 2018 m. kovo 31 d., privalo turėti automatinio pagalbos kvietimo modulį, kuris gali tiek rankiniu, tiek automatiniu būdu iškviesti pagalbą, kartu perduodant informaciją apie automobilį bei tikslias jo buvimo vietos koordinates. BPCĮ 10 straipsnio 5 punktas nustato atsakovo funkciją – priimti iškvietimus eCall. Taigi nurodytų teisės aktų reikalavimų ir kitų teismui pateiktų įrodymų visuma yra pakankama, kad būtų galima įrodyti teismo panaikintų Pirkimo sąlygų, susijusių su eCall, pagrįstumą, svarbą ir būtinumą.
32.9. Teismas neteisėtu pripažino ir Pirkimo sąlygų 14.3.7.1 punktą, nors VPT savo išvadoje pastabų šiam punktui neturėjo, o teismas jokių papildomų argumentų nepateikė. Ši aplinkybė tik patvirtina, kad teismas netyrė ir nenagrinėjo atsakovo byloje pateiktų įrodymų bei pirmiau nurodytų aplinkybių. Pirkimo sąlygų 14.3.7.1 punkto reikalavimas yra standartinis ir neišsiskiriantis, daugelis perkančiųjų organizacijų jį nustato ne tik informacinių sistemų kūrimo, diegimo ir modernizavimo, bet ir plėtros bei priežiūros projektuose. Pažymėtina, kad atsakovas ginčo atveju neprašo atitinkamo lygio sertifikato, todėl tiekėjas gali teikti ir tokį specialistą, kurio testavimo žinios yra pradedančiojo / žemiausio lygio.
32.10. eCall sistema yra reglamentuota ir standartizuota ES lygmenyje. Jos veikimą aprašo daugelis Europos standartizacijos komiteto standartų. Atsakovas po eCall sistemos diegimo atliko išsamius sertifikavimo testavimus, kuriuose dalyvavo įrangos tiekėjo ir gamintojo atstovai. Dėl sistemos specifiškumo, kompleksiškumo ir didelės reikšmės, galinčios turėti įtakos žmonių sveikatai ir gyvybei, labai svarbu, kad tiekėjas turėtų patirtį diegiant ir testuojant tokias sistemas. Tai, kad vos įdiegus eCall funkcionalumą buvo gautos tik 75 iškvietos, negali būti vertinama kaip lemianti aplinkybė, nes net ir viena situacija, kai išgelbstima žmogaus gyvybė, yra reikšminga. Be to, svarbu suprasti, kad ateityje eCall iškvietų skaičius tik augs su įsigyjamais naujais automobiliais.
32.11. Ieškovė pateikė teismui teisinių paslaugų ataskaitą, tačiau nepateikė detalizuotos užmokesčio apskaičiavimo pažymos. Tokia situacija neatitinka CPK 98 straipsnio 1, 2 dalių. Iš ieškovės pateiktų dokumentų nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis nustatyti skirtingi valandos įkainiai. 2019 m. rugsėjo 16 d. sąskaitoje yra nurodytos 74,54 Eur vertimo išlaidos, nors ieškovės atstovai nepateikė nei vieno dokumento, kuriame būtų nurodyta, kad dokumentus išvertė vienas kuris iš advokatų. Į bylą pateikti vertimai iš anglų kalbos su UAB „Metropolio vertimai“ antspaudu ir su vertėjos V. M. parašu, tačiau vertimo išlaidų dokumentas, išduotas UAB „Metropolio vertimai“, nepridėtas. Tai tik patvirtina ieškovės atstovų nesąžiningumą, pateikiant išlaidas už paslaugas, kurių nesuteikė. Be to, ieškovės atstovai teisinių paslaugų teikimą pasirinko skaičiuoti valandomis, atitinkamai maksimalus vienos valandos įkainis pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos) sudaro 128,90 Eur.
32.12. Teismas neteisingai paskaičiavo ieškovės pareikštų reikalavimų skaičių ir priteistinas sumas. Maksimali ieškovei priteistina atstovavimo išlaidų suma pagal skundžiamą sprendimą – 2 328,79 Eur, o kartu su žyminiu mokesčiu ši suma sudarytų 3 854,12 Eur.
Atsiliepimas
33. Atsakovas PAGT prisidėjimu prie atsakovo BPC apeliacinio skundo nurodo, kad palaiko skunde išdėstytus motyvus ir prašymus, savarankiškų reikalavimų šioje byloje nereiškia.
34. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo BPC apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
34.1. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovė nėra pareiškusi reikalavimo nutraukti Pirkimo procedūras. Ieškovė 2019 m. spalio 30 d. vykusio teismo posėdžio metu pateikė baigiamąją kalbą, kurioje, be kita ko, prašė peržengti teisminio ginčo ribas bei įpareigoti atsakovus nutraukti Pirkimo procedūras. Toks prašymas buvo pareikštas, atsižvelgiant į VTP 2019 m. spalio 14 d. išvadą.
34.2. Kasacinio teismo praktika taip pat patvirtina, kad teismas turėjo teisėtą pagrindą nutraukti Pirkimo procedūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011).
34.3. Atsakovo atstovas T. M. 2019 m. spalio 24 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad eCall sprendinį įdiegė UAB „Innoseven Technologies“ ir UAB „InnoForce“ konsorciumas. Peržvelgus viešai skelbiamus Centrinės viešųjų pirkimų sistemos duomenis matyti, kad nuo 2015 m. kovo 17 d. iki dabar BPC pirko paslaugų / prekių už 4 295 033 Eur, iš kurių net 3 292 244 Eur suma atiteko paminėtoms bendrovėms. Ši aplinkybė patvirtina, kad ginčo Pirkimo dokumentai buvo rengiami, siekiant, kad jų reikalavimus atitiktų tik vienas konkretus tiekėjas ir kad Pirkimo sąlygų 14.2 punktas riboja konkurenciją. Nurodytos Pirkimo sąlygos neteisėtumą pripažino ir VPT.
34.4. eCall diegimo sprendinys yra paprastas integracinis sprendinys, kuris tiesiog pritaikomas prie kitų informacinės sistemos sprendinių. Tiekėjams nereikia turėti specifinės patirties, kad integruotų vieną iš daugelio sprendinių į bendrą informacinę sistemą.
34.5. Ieškovės žiniomis, tarptautiniu mastu pripažįstamą testuotojo kvalifikaciją, nustatytą Pirkimo sąlygų 14.3.7.1 punkte, turi vos keli specialistai Lietuvoje, todėl toks reikalavimas riboja sąžiningą tiekėjų tarpusavio konkurenciją ir yra neproporcingas Pirkimo objektui.
34.6. eCall sprendinys yra mažareikšmis Pirkimo objekto apimties kontekste. Atitinkamai, eCall aspektas neturėtų būti vienas iš ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, kurie yra įtvirtinti Pirkimo dokumentų 86 punkte pateiktoje lentelėje.
34.7. Priešingai, nei atsakovas teigia skunde, ieškovė kartu su 2019 m. spalio 24 d. prašymu pateikė visus CPK nustatytus duomenis, kurie reikalingi sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovė kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateikė tiek patirtų išlaidų apskaičiavimą, tiek ir šių išlaidų pagrindimą.
34.8. Pagal Rekomendacijas vien procesinių dokumentų rengimo išlaidos galėjo būti priteistos didesnės, nei prašė ieškovė. Pažymėtina, kad ieškovei buvo teikiamos ne tik procesinių dokumentų parengimo, bet ir kitos teisinės paslaugos, kurios buvo reikalingos ieškovės interesų atstovavimui šioje byloje – atstovavimas žodiniuose teismo posėdžiuose, įrodymų rinkimas. Pažymėtina ir tai, kad ši byla buvo sudėtinga ir didelės apimties, reikalavo ne tik specifinių teisinių žinių, bet ir informacinių technologijų žinių.
34.9. Priešingai nei nurodo atsakovas, teismas pagrįstai patenkino 4/5 ieškinio reikalavimų. Ieškovė faktiškai ginčijo penkias Pirkimo sąlygas, o teismas nepanaikino tik vienos iš jų.
35. Atsakovas BPC atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti; už piktnaudžiavimą procesine teise paskirti ieškovei 5 000 Eur baudą, 50 procentų baudos sumos skiriant atsakovui BPC, vykdančiam Lietuvos valstybės įpareigojimus ir ginančiam jos interesus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
35.1. Priešingai nei teigia ieškovė, žiniatinkliu pagrįstos architektūros ir pilnaverčio kliento architektūros negalima laikyti lygiavertėmis. Tai patvirtina atsakovo BPC teismui pateikti argumentai, liudytojo M. P. pateikti faktai, taip pat policijos atstovo Š. G. pateikti faktai, kad žiniatinkliu pagrįstos architektūros naudojimas, administravimas ir atnaujinimas yra sklandesnis, paprastesnis, operatyvesnis ir reikalaujantis mažiau informacinės sistemos administratorių darbo laiko sąnaudų.
35.2. Paminėto liudytojo ir policijos atstovo pateikti faktai patvirtina, kad nėra kliūčių pagalbos tarnybose naudoti žiniatinkliu pagrįsta architektūra sukurtas sistemas. Pilnaverčio kliento architektūra neleidžia naudoti skirtingų operacinių sistemų be papildomo individualaus klientinės dalies projektavimo, programavimo ir įdiegimo į Linux, Android, Apple macOS ar Apple iOS ar Windows operacines sistemas. Tai reiškia didesnes finansines išlaidas ir atsakovo BPC turimų žmogiškųjų išteklių darbo laiko sąnaudas.
35.3. VPT nepatvirtino ir nenustatė, kad atsakovo BPC inicijuoto Pirkimo Techninės specifikacijos 8 skyriaus 19 punkto reikalavimas yra ribojantis konkurenciją ar kitaip neteisėtas.
35.4. Perkančioji organizacija, priešingai nei teigia ieškovė, Techninėje specifikacijoje nenurodo nei konkretaus modelio, nei prekės ženklo ar tuo labiau patento. Nustatytas reikalavimas dėl žiniatinklio architektūra paremtos informacinės sistemos naudojimo yra bendrinis kriterijus, apibūdinantis tam tikrą architektūros kūrimo metodiką, kurią naudoja daugelis rinkos dalyvių. Visi lygiaverčiai sprendiniai bus priimtini ir tai yra labai aiškiai nurodyta Pirkimo sąlygose.
35.5. Iš ieškovės argumentacijos galima daryta išvadą, kad jos siūloma architektūros kūrimo metodika nėra lygiavertė nustatytai Pirkimo Techninėje kvalifikacijoje, todėl ji bet kokia kaina ir siekia, kad pilnaverčio kliento architektūros kūrimo metodika būtų įtraukta į Pirkimo dokumentus, kas tokiu būdu leistų jai išvengti pareigos įrodyti, kad jos siūlomas sprendimas yra lygiavertis nustatytajam Techninėje specifikacijoje.
Šalies argumentai
35.6. Ieškovė visą laiką įrodinėjusi, kad pilnaverčio kliento architektūrą yra lygiavertė nustatytajai Techninėje specifikacijoje, apeliaciniame skunde nurodo, kad lygiavertė yra kombinuota architektūra. Tokią poziciją, tikėtina, lemia tai, kad pilnaverčio kliento architektūra nėra lygiavertė Pirkimo sąlygose nustatytiems funkcionalumams. Ieškovė nepagrįstai plečia ginčo ribas.
35.7. Ieškovė bando įrodinėti, kad žiniatinklio architektūros pasirinkimo motyvai yra netinkami, nes perkamo objekto savybės gali būti pasirenkamos tik vadovaujantis minimalaus būtinumo aspektu. Su tokiu ieškovės argumentu būtų galima sutikti, jei būtų ginčijami tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai, o ne Techninėje specifikacijoje apibrėžtos savybės.
35.8. Atsakovo atstovas T. M. yra tiesiogiai atsakingas už atsakovo informacinės sistemos kūrimą, diegimą ir tobulinimą, jos susiejimą su kitomis informacinėmis sistemomis, taip pat koordinuoja ES iniciatyvas dėl vietos nustatymo duomenų teikimo kartu su pagalbos skambučiais bei avarinio skambučio (eCall) ir kitų tarptautinių ryšių. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo abejoti jo, kaip liudytojo, duotais parodymais, tuo labiau kompetencija.
35.9. Į atsakovo paklausimą Policijos departamentui atsakymą pateikė šio departamento Informacinių technologijų valdybos viršininkas, kuris oficialiai atstovauja šią įstaigą ir yra atsakingas už jos veiklą, tame tarpe ir už valdomų informacinių sistemų, registrų bei duomenų perdavimo tinklų sąveikumą su kitomis informacinėmis sistemomis, registrais ir duomenų perdavimo tinklais.
35.10. Specialisto I. K. ekspertinio vertinimo akto negalima vertinti kaip įrodymo, atitinkančio CPK 197 straipsnio reikalavimus. Šis specialistas yra šališkas, jo nuomonė yra privati, ekspertinio vertinimo aktas yra laisvos formos, vertinimo kriterijai abejotini. Be to, naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas.
35.11. Ieškovė piktnaudžiauja vėlesnio įrodymo pateikimo teise, nes pateikti specialisto I. K. išvadą objektyvią galimybę turėjo ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be to, ieškovė plečia ginčo ribas ir kelia reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu: prijungti prie bylos naujus įrodymus, išreikalauti papildomus įrodymus, nutraukti Pirkimą. Reikšdama tokius reikalavimus ieškovė piktnaudžiauja teise, veikia prieš teisingą bylos išnagrinėjimą, todėl jai CPK 95 straipsnio pagrindu skirtina bauda.
Atsiliepimas
36. Atsakovas PAGT atsiliepime į atsakovo BPC apeliacinį skundą nurodo palaikantis skunde išdėstytą poziciją.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
37. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
38. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantai, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas paduotų apeliacinių skundų ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl faktinių aplinkybių ir apeliacijos ribų
39. Byloje nustatyta, kad atsakovai vykdo Pirkimą, kuriuo atsakovas BPC siekia įsigyti informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugas. Ieškovė inicijavo atitinkamų Pirkimo sąlygų peržiūros procedūrą. Perkančiajai organizacijai atsisakius pakeisti Pirkimo sąlygas pagal ieškovės reikalavimus, pastaroji byloje įrodinėjo, kad Techninės specifikacijos 8 skyriaus 19 punktas dėl programinės įrangos veikimo žiniatinklio architektūros pagrindu (angl. Web-based) yra neteisėtas ir nepagrįstai apriboja tiekėjų konkurenciją Pirkime. Įrodinėjo ir tai, kad Pirkimo objektui yra visiškai neproporcingi bei pertekliniai tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai, susiję su eCall funkcionalumo (Pirkimo sąlygų 14.2 punkto b) papunktis; 14.3.3.3.2 punktas) bei ne mažiau kaip 3 mln. pagalbos skambučių per metus aptarnaujančių sistemų įdiegimu (Pirkimo sąlygų 14.2 e) papunktis), tarptautiniu mastu pripažįstamos testuotojo kvalifikacijos turėjimu (Pirkimo sąlygų 14.3.7.1 punktas). Ieškovė taip pat ginčijo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo parametrų vertinamąją dalį dėl eCall sprendinio profesinės patirties telekomunikacijų bei programavimo specialistams (Pirkimo sąlygų 86 punkto lentelės 1 punkto 1.3.1, 1.4.1 papunkčiai). Nurodytas Pirkimo sąlygas ieškovė reikalavo atitinkamai patikslinti (pakoreguoti) arba panaikinti, o bylos nagrinėjimo metu prašė teismo ex officio (lot. pagal pareigas) spręsti dėl Pirkimo nutraukimo.
40. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimus patenkino iš dalies – pripažino neteisėtomis Pirkimo sąlygų 14.2, 14.3.3.3.2, 14.3.7.1 punktus bei 86 punkto lentelės 1 punkto 1.3.1, 1.4.1 papunkčius ir Pirkimą nutraukė, likusį ieškinio reikalavimą atmetė.
41. Teismas sutiko su atsakovo BPC pozicija, kad Techninės specifikacijos 8 skyriaus 19 punktas neįtvirtina konkretaus proceso ar metodo, nenurodo, kaip turėtų veikti programinės įrangos platforma ir šiame punkte yra nustatyti funkciniai reikalavimai Pirkimo objektui. Sprendė, kad atsakovas ginčo Techninės specifikacijos reikalavimo proporcingumą Pirkimo objektui pagrindė pastarojo specifika ir svarba. Tuo tarpu įvertinęs, kad VPĮ įpareigoja perkančiąją organizaciją viešojo pirkimo sąlygose nustatyti tik minimalius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, kad pasirinkti pasiūlymų vertinimo kriterijai neturi perkančiajai organizacijai suteikti neribotos pasirinkimo laisvės ir turi užtikrinti veiksmingą tiekėjų konkurenciją, sprendė, jog Pirkimo sąlygų 14.2, 14.3.3.3.2, 14.3.7.1 bei 86 punkto lentelės 1 punkto 1.3.1, 1.4.1 papunkčiai tiesiogiai nesusiję su Pirkimo sutartimi, yra pertekliniai ir riboja tiekėjų konkurenciją. Argumentus, kuriais atsakovas grindė paminėtų Pirkimo sąlygų nustatymo poreikį, teismas pripažino bendro pobūdžio, neįrodančiais Pirkime šioms sąlygoms suteiktos itin didelės reikšmės. Spręsdamas dėl dalies Pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis teisinių padarinių, pažymėjo, kad viešojo pirkimo sąlygų nustatymas, koregavimas nėra teismo dispozicijoje, todėl netenkino ieškovės prašymo atitinkamai pakeisti Pirkimo sąlygas ir, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011), Pirkimą nutraukė.
42. Ieškovė apeliaciniu skundu kvestionuoja teismo sprendimo dalį, kuria atsisakyta pripažinti neteisėtu Techninės specifikacijos 8 skyriaus 19 punktą. Nesutikimą su skundžiamo sprendimo dalimi iš esmės grindžia netinkamu VPĮ 37 straipsnio taikymu, byloje pateiktų įrodymų vertinimu.
43. Atsakovas BPC apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria atitinkamos Pirkimo sąlygos buvo pripažintos neteisėtomis ir Pirkimas nutrauktas, priimant naują sprendimą atmesti ieškinį visa apimtimi. Nesutikimą su skundžiamo sprendimo dalimi atsakovas argumentuoja netinkamu proceso teisės normų, kasacinio teismo praktikos taikymu, byloje pateiktų įrodymų vertinimu.
Dėl ieškovės pateiktų įrodymų prijungimo ir prašymo išreikalauti įrodymus
44. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė papildomus įrodymus – specialisto I. K. 2019 m. gruodžio 15 d. ekspertinį vertinimo aktą, išrašą iš linked.in elektroninės svetainės su vertimu į lietuvių kalbą dėl atsakovo atstovo T. M. kvalifikacijos. Prašo juos prijungti prie bylos. Papildomo įrodymo – ekspertinio vertinimo akto, pateikimo būtinybę ieškovė grindžia aplinkybe, kad teismas skundžiamą sprendimą priėmė, nepasitelkęs jokių informacinių technologijų specialistų pagalbos, tuo tarpu bylos nagrinėjimas ir ginčo turinio vertinimas reikalauja specialių žinių. Pažymi, kad jos pasitelktas specialistas I. K., įgijęs technologijos mokslų daktaro laipsnį, vertinimo akte pagrindžia Techninės specifikacijos 8 skyriaus 19 punkto neteisėtumą. Išrašu iš linked.in elektroninės svetainės ieškovė įrodinėja skundo argumentus dėl netinkamai teismo atlikto atsakovo atstovo T. M. paaiškinimų vertinimo.
45. Skunde ieškovė taip pat prašo išreikalauti papildomus įrodymus – įpareigoti atsakovą BPC pateikti informaciją apie jo veikloje naudojamas operacines sistemas. Nurodo, kad teismas skundžiamo teismo sprendimo dalį grindė aplinkybe, jog programinės įrangos architektūra turi būti suderinama su skirtingomis operacinėmis sistemomis, tačiau atsakovas BPC į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo naudojamas operacines sistemas.
46. Apeliacinio proceso paskirtis yra ne pakartoti visos bylos nagrinėjimą iš naujo. Tai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė, kurią reglamentuojančios taisyklės nustato tam tikrus ribojimus, nebūdingus procesui pirmosios instancijos teisme. Tai ne tik skirtingos bylos nagrinėjimo ribos, bet ir kitokia įrodymų pateikimo bei jų tyrimo apimtis (CPK 314, 320 straipsniai).
47. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
48. Teisėjų kolegija sutinka su išdėstyta pozicija, kad ginčo nagrinėjamoje byloje išsprendimui būtinos specialios žinios, susijusios su informacinėmis technologijomis. Kartu vertina, kad nėra pagrindo išvadai, jog šis ginčas pirmosios instancijos teismo buvo išspręstas tokiomis žiniomis nesiremiant. Pasirengimo bylos nagrinėjimui parengiamajame teismo posėdyje metu buvo apklausti tiek atsakovo BPC darbuotojai T. M., S. P., kurie nors ir neturi oficialaus išsilavinimo informacinių technologijų srityje, bet dalyvavo rengiant ginčo Pirkimo dokumentus, nustatant reikalavimus programinės įrangos architektūrai, turi patirties naudojant programinę įrangą, veikiančią ir žiniatinklio (angl. Web-based), ir taikomųjų programų (angl. Rich Client) architektūrų pagrindu, tiek ir ieškovės darbuotojai M. Š., F. F., kurie, kaip parengiamojo posėdžio metu nurodė ieškovės atstovai, yra informacinių technologijų specialistai. Be to, į bylą ieškovė pateikė ir informacinių technologijų konsultanto W. R. išvadą dėl nurodytų architektūrų lygiavertiškumo. Aplinkybė, kad teismas sprendimo motyvams pagrįsti rėmėsi atitinkamų specialistų pateiktais paaiškinimais, o kitų paaiškinimus atmetė, yra susijusi su tinkamo įrodymų vertinimo klausimu, dėl kurios bus pasisakyta, vertinant skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Tuo tarpu bylos medžiaga leidžia daryti išvadą, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atsisakė patenkinti vieną iš ieškovės reikalavimų, ir šių teisinių argumentų įvertinimui, kolegijos nuomone, nėra reikalingi papildomi informacinių technologijų specialisto paaiškinimai, tame tarpe ir dėl Techninės specifikacijos 8 skyriaus 9 punkto atitikimo VPĮ 37 straipsnio reikalavimams. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovės prašymas dėl papildomo įrodymo prijungimo prie bylos netenkinamas.
49. Neprijungtinas prie bylos ir kartu su skundu pateiktas išrašas iš linked.in elektroninės svetainės apie atsakovo atstovo T. M. kvalifikaciją. Nurodytas asmuo byloje paaiškinimus teikė dar parengiamojo teismo posėdžio metu, todėl, abejodama jo kvalifikacija teikti paaiškinimus atitinkamais klausimas, ieškovė galėjo reikšti prieštaravimus bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (CPK 314 straipsnis).
50. Teisėjų kolegija taip pat atmetą prašymą dėl naujų įrodymų išreikalavimo. Argumentai dėl programinės įrangos architektūros suderinamumo su skirtingomis operacinėmis sistemomis atsakovų buvo pateikti atsiliepime į ieškinį, pakartoti parengiamajame teismo posėdyje, todėl, ieškovė, siekdama atsikirsti į juos, galėjo prašyti teismo išreikalauti duomenis apie atsakovės veikloje naudojamas operacines sistemas (CPK 199 straipsnis), tačiau tokia savo procesine teise nepasinaudojo. Kaip minėta, apeliacinis procesas nėra pakartotinis visos bylos nagrinėjimas iš naujo, todėl teisėjų kolegija nemato pagrindo reikalauti atsakovo pateikti papildomus įrodymus, kurių pateikimą ieškovė galėjo inicijuoti pirmosios instancijos teisme. Tuo labiau kad įstatymas įpareigoja teismą operatyviai nagrinėti viešųjų pirkimų bylas (CPK 423⁹ straipsnio 3 dalis).
Dėl Techninės specifikacijos 8 skyriaus 19 punkto teisėtumo
51. Nesutikimą su skundžiama teismo sprendimo dalimi ieškovė pirmiausia grindžia netinkamu VPĮ 37 straipsnio nuostatų taikymu. Teigia, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog Techninės specifikacijos 8 skyriaus 19 punkto dalis dėl programinės įrangos platformos pagrindimo žiniatinklio architektūra, yra funkcinis reikalavimais. Ieškovės teigimu, tai reikalavimas, nustatantis konkretų paslaugų procesą, kas yra draudžiama pagal VPĮ 37 straipsnio 5 dalį. Teisėjų kolegija su tokiu ginčo Techninės specifikacijos sąlygos vertinimu nesutinka.
52. VPĮ 37 straipsnis nustato imperatyvius reikalavimus, kuriuos taikant perkančioji organizacija gali techninėje specifikacijoje nustatyti savo poreikį konkrečiam viešojo pirkimo objektui. Šio straipsnio 5 dalis nustato, kad apibūdinant pirkimo objektą, techninėje specifikacijoje negali būti nurodytas konkretus modelis ar tiekimo šaltinis, konkretus procesas, būdingas konkretaus tiekėjo tiekiamoms prekėms ar teikiamoms paslaugoms, ar prekių ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikriems subjektams ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų atmesti. Toks nurodymas yra leidžiamas išimties tvarka, kai pirkimo objekto yra neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti pagal šio straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju nurodymas pateikiamas įrašant žodžius „arba lygiavertis“.
53. Lingvistinis bei loginis paminėtos teisės normos aiškinimas patvirtina, kad techninėje specifikacijoje iš esmės draudžiama nustatyti konkretų procesą, būdingą konkretaus tiekėjo teikiamoms prekėms ar teikiamoms paslaugoms. Nagrinėjamu atveju Techninės specifikacijos 8 skyriaus 19 punkte nustatytas reikalavimas, kad atitinkama informacinė sistema turi būti pasiekiama naudojant žiniatinklio naršyklę. Taigi šiuo atveju nustatytas ne konkretaus tiekėjo prekei būdingas konkretus procesas, o įtvirtintas būdas, kaip programinės įrangos naudotojas turėtų pasiekti atitinkamą informacinę sistemą. Žiniatinklio architektūra, kaip ir ieškovės siūloma taikomųjų programų technologija, yra konkretūs tam tikros informacijos pasiekimo būdai, jų naudojimas yra visuotinai paplitęs, šie būdai savaime nėra siejami su konkrečiais tiekėjais, todėl tai, kad atsakovas BPC pasirinko vieną iš šių būdų, nesudaro pagrindo teigti, jog ginčo Techninėje specifikacijoje buvo nustatytas VPĮ 37 straipsnio 5 dalies draudžiamas konkretus procesas, būdingas konkretaus tiekėjo prekėms ar paslaugoms. Aplinkybė, kad programinės įrangos platforma turi būti pasiekiama žiniatinklio naršyklėmis Chrome ir Firefox, taip pat nelemia kitokio aptariamo Techninės specifikacijos punkto vertinimo, nes šios naršyklės, nors ir yra atitinkamų gamintojų, yra neribotai ir nemokamai naudotinos programinės įrangos, t. y. prieinamos ir galimos naudoti visų tiekėjų, kurie norėtų pateikti pasiūlymus ginčo Pirkime.
54. Nesutiktina su ieškove, kad perkančioji organizacija negali nustatyti techninio reikalavimo, kokiu būdu turi būti pasiekiama tam tikra informacinė sistema. Atitinkamas būdas ar metodas gali būti nustatytas, jeigu jis, kaip ir nagrinėjamu atveju, nėra siejamas su konkretaus tiekėjo teikiama preke ar paslauga. Ieškovė byloje nepateikė jokių duomenų, kad jos galimybės siūlyti žiniatinklio architektūros pagrindu veikiančią informacinę sistemą, yra kokiu nors būdu apribotos (CPK 178 straipsnis), todėl nepagrįstai teigia, kad ginčo Techninės specifikacijos punktu nustatęs konkretų informacinės sistemos pasiekimo būdą atsakovas apribojo tiekėjų konkurenciją. Skundo argumentai, kad tik maža dalis informacinių technologijų rinkos dalyvių kuria bei diegia informacines sistemas žiniatinklio architektūros pagrindu, visų pirma, neįrodyti (CPK 178 straipsnis), antra, nepaneigia pirmiau nurodytos išvados dėl tiekėjų konkurencijos.
55. Kasacinio teismo praktikoje perkančiosioms organizacijoms pripažįstama didelė diskrecija formuluojant technines pirkimo specifikacijas, nes būtent jos geriausiai žino prekes, kurių joms reikia, ir gali geriausiai nustatyti reikalavimus, kurie turi būti tenkinami tam, kad būtų gauti pageidaujami rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017). Ieškovei neįrodžius, kad Techninės specifikacijos 8 skyriaus 19 punktas apribojo tiekėjų konkurenciją, atmestinas ir skundo argumentas, jog atsakovai ginčo Techninėje specifikacijoje galėjo ir turėjo nustatyti ne konkretų programinės įrangos veikimo būdą, o norimą funkcinį rezultatą, kurį turėtų tenkinti programinė įranga – programinės įrangos spartą, saugumo parametrus, kitus funkcionalumus.
56. Skundo argumentas, kad teismas pripažino, jog ginčo Techninės specifikacijos nuostata apibūdina klientinės dalies pasiekimo būdą, taip pat nesudaro pagrindo teigti, jog šia nuostata buvo nustatytas VPĮ 37 straipsnio 5 dalies draudžiamas konkretus procesas. Kaip minėta, lingvistinis bei loginis paminėtos teisės normos aiškinimas draudžia ne bet kokio konkretaus proceso techninėje specifikacijoje nustatymą, o tik tokio proceso, kuris būtų būdingas konkretaus tiekėjo teikiamoms prekėms ar paslaugoms. Šios nutarties 53 punkte nurodyti motyvai, kodėl programinės įrangos platformos pasiekimas žiniatinklio architektūra, naudojant konkrečias interneto naršykles, nelaikytinas konkretaus tiekėjo prekėms ir (ar) paslaugoms būdingu procesu.
57. Atsižvelgiant į tai, kad Techninės specifikacijos 8 skyriaus 19 punktas nustato, kaip turėtų būti pasiekiama atsakovo BPC programinės įrangos platforma, teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, jog aptariamas Techninės specifikacijos reikalavimas buvo parengtas VPĮ 37 straipsnio 4 dalies leistinu būdu – nurodant Pirkimo objekto funkcinius reikalavimus (VPĮ 37 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Pirmiau nurodyti ieškovės skundo argumentai šios teismo išvados pagrįstumo nepaneigė.
58. Kita ieškovės skundo argumentų grupė susijusi su programinės įrangos, veikiančios taikomųjų programų pagrindu (angl. Rich Client), arba kombinuotos architektūros (angl. Rich Client + Web-based), lygiavertiškumu žiniatinklio architektūrai (angl. Web-based).
59. Prieš pasisakant dėl nurodytų skundo argumentų, teisėjų kolegija pažymi, kad nors pasirengimo bylos nagrinėjimui metu nurodė, kad ginčo Pirkimui siūlys taikomųjų programų arba kombinuotos architektūros pagrindu veikiančią programinę įrangą, ieškovė iš esmės byloje įrodinėjo būtent taikomųjų programų pagrindu veikiančios programinės įrangos lygiavertiškumą žiniatinklio architektūros pagrindu veikiančiai programinei įrangai. Atsižvelgiant į ribotą apeliacijos modelį, teisėjų kolegija nepasisakys dėl skundo argumentų, susijusių su kombinuotos architektūros lygiavertiškumu žiniatinklio architektūrai (CPK 312, 320 straipsniai).
60. Skunde ieškovė apeliuoja, kad teismas nesirėmė jos pasitelkto specialisto austro W. R. 2019 m. rugpjūčio 8 d. išvada, kuri patvirtina, jog lygiaverčiai žiniatinklio architektūrai, o tam tikromis situacijomis net geriau, gali funkcionuoti taikomųjų programų architektūros pagrindu veikianti programinė įranga. Nurodo, kad paminėtas asmuo yra kompetentingas ekspertas, turintis informacinių technologijų inžinieriaus kvalifikaciją, įgyvendinęs 112 skubios pagalbos centrų informacinių technologijų projektus įvairiose šalyse, todėl šio eksperto išvada, anot ieškovės, objektyviai ir pagrįstai išaiškina nurodytų architektūrų lygiavertiškumą.
61. Visų pirma, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nurodytas specialistas nelaikytinas ekspertu CPK 212 straipsnio prasme, o jo pateikta išvada neturi didesnės įrodomosios galios ir vertintina kaip paprastas rašytinis įrodymas. Nors ieškovė teigia, kad aptariamas specialistas turi informacinių technologijų inžinieriaus kvalifikaciją, pažymėtina, kad be gyvenimo aprašymo, kurį parengė pats specialistas, į bylą nepateikta jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių jo kvalifikaciją nurodytoje srityje (CPK 178 straipsnis). Be to, kad ir koks kvalifikuotas specialistas būtų W. R., tai savaime nelemia jo išvados objektyvumo ir pagrįstumo, tuo labiau kad šis asmuo buvo pasitelktas pačios ieškovės ir jo pateikta nuomone pastaroji siekia pagrįsti savo poziciją byloje (CPK 185 straipsnis).
62. Antra, skunde akcentuojama nurodyto specialisto kompetencija informacinių technologijų srityje ir patirtis įgyvendinant skubios pagalbos centrų informacinių technologijų projektus nepaneigia teismo vertinimo, kad šio specialisto išvados dėl taikomųjų programų ir žiniatinklio architektūrų lygiavertiškumo yra bendro pobūdžio, pateiktos neatsižvelgiant į ginčo Pirkimu siekiamo įsigyti objekto specifiškumą ir argumentus, kuriais perkančioji organizacija grindžia Techninės specifikacijos 8 skyriaus 19 punkto reikalavimą.
63. Pavyzdžiui, specialisto W. R. išvados, kad nurodytų architektūrų kaina priklauso nuo daugybės veiksmų, kad interneto naršyklės naudojimas nepanaikina vartotojo poreikio valdyti kompiuterizuotą darbo vietą, kad abi architektūros reikalauja iš esmės tokių pačių resursų jas prižiūrint, kolegijos vertinimu, nepaneigia perkančiosios organizacijos argumentų, kad programinės įrangos atnaujinimas per žiniatinklio architektūrą vyksta iš vienos vietos, tuo tarpu taikomųjų programų architektūros pagrindu veikiančios programinės įrangos atnaujinimas vyksta kiekviename kompiuteryje atskirai (pažymėtina, kad Pirkimu siekiama įsigyti informacinė sistema bus naudojama 150 kompiuterizuotų darbų vietų, išsidėsčiusių penkiolikoje skirtingų lokacijų), kad atlikus operacinės sistemos atnaujinimus dalyje darbo vietų taikomųjų programų pagrindu veikianti programinė įranga gali veikti, dalyje – ne, ir tam, kad ji vėl veiktų, reikės papildomo informacinės sistemos administratoriaus įsikišimo. Kolegijos nuomone, labiau tikėtina, kad vykdant programinės įrangos atnaujinimą iš vienos vietos reikės mažiau resursų, negu užtikrinat skirtinguose lokacijose esančiose kompiuterizuotose darbo vietose veikiančių programinių įrangų tinkamą atnaujinimą. Labiau tikėtina ir tai, kad nurodytas atnaujinimas bei programinės įrangos tinkamo veikimo priežiūra operatyviau ir efektyviau vyks pirmuoju nei antruoju atveju (CPK 185 straipsnis).
64. Pažymėtina, kad teismas ir ieškovės darbuotojo F. F. paaiškinimus apie žiniatinklio ir taikomųjų programų architektūrų lygiavertiškumą atmetė dėl jų bendro ir nekonkretizuoto pobūdžio. Tuo tarpu aplinkybę, kad kitose šalyse ginčo architektūros yra naudojamos kaip lygiavertės, įvertino kaip neįrodančią nei šių architektūrų lygiavertiškumo, nei atsakovų veiksmų neteisėtumo, formuluojant Techninės specifikacijos 8 skyriaus 19 punkto sąlygą. Tai, kad paminėtas specialistas parengiamojo teismo posėdžio metu patvirtino, jog yra susipažinęs su Pirkimo dokumentais, kad teikė paaiškinimus į bylos dalyvių klausimus, nelemia kitokio šių paaiškinimų vertinimo. Parengiamojo teismo posėdžio metu F. F. teikė paaiškinimus dėl ginčo architektūrų veikimo principų, duomenų juose išsaugojimo ir pan., t. y. dėl architektūrų techninių galimybių. Tokia informacija pagrįstai teismo buvo įvertinta kaip bendro pobūdžio ir nepaneigianti tų žiniatinklio architektūros savybių (lankstumas naudojant įvairių tipų operacines sistemas ir įrenginius, minimalūs diegimo ir priežiūros kompiuterizuotose darbo vietose kaštai), kurių pagrindu ginčo Techninėje specifikacijoje prioritetas buvo suteiktas nurodytai architektūrai. Be to, teismo paklaustas, kokios aplinkybės lemtų žiniatinklio architektūros pasirinkimą, nurodytas specialistas atsakė, kad aplinkybė, kuomet programinės įrangos platforma turi būti pasiekiama iš daugelio skirtingų vietų, pavyzdžiui kuomet jungiamasi prie atitinkamos banko sistemos. Nors specialistas pažymėjo, kad paprastai tai nėra kritinės sistemos, kolegijos vertinimu, pateiktas atsakymas iš dalies patvirtina, kad ginčo Pirkimo objekto atveju, kuomet programinės įrangos platforma turės būti pasiekiama 150 kompiuterizuotų darbo vietų, esančių skirtinguose lokacijose, pagrįstai buvo pasirinkta žiniatinklio architektūra.
65. Kaip minėta, perkančioji organizacija reikalavimo dėl programinės įrangos pasiekimo žiniatinklio architektūros pagrindu pagrįstumą įrodinėjo aplinkybėmis, susijusiomis su Pirkimo objekto specifika, kuo sklandesniu skubos tarnybų informacinės sistemos veikimu, patikimumu, lankstumu, tuo pačiu eksploatavimo paprastumu bei kaštų racionalumu. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nepasisako dėl ieškovės specialistų parengtos ginčo architektūrų palyginamosios lentelės, kurioje iš esmės analizuojami specifiniai jų veikimo (naudojimo) aspektai (vartotojo sąsaja, vaizdai, ištekliai, pradinis programinės įrangos diegimas, operacinė sistema ir pan.). Šioje lentelėje pateikti duomenys nepaneigia nei perkančiosios organizacijos teisės pasirinkti vienos iš aptariamų architektūrų, tuo labiau kad byloje neįrodyta, jog tokiu pasirinkimu būtų nepagrįstai apribota tiekėjų konkurencija Pirkime (CPK 12, 178 straipsniai), nei pirmiau nurodytų perkančiosios organizacijos argumentų, kuriais remiantis buvo pasirinkta žiniatinklio architektūra.
66. Skunde apeliantė nesutinka ir su teismo atliktu atsakovo darbuotojo T. M. paaiškinimų bei Policijos departamento rašytinių paaiškinimų vertinimu. Nurodo, kad paminėtas atsakovo darbuotojas neturi informacinių technologijų srities išsilavinimo ir specialių žinių, tuo tarpu teismas savo išvadoms pagrįsti rėmėsi išimtinai jo paaiškinimais. Teigia, kad Policijos departamento rašytiniai paaiškinimai nėra niekaip susiję su ginčo Pirkimu. Teisėjų kolegija atmeta šiuos skundo argumentus, kaip nepagrįstus.
67. Pirmosios instancijos teismas atsakovo BPC darbuotojo T. M. paaiškinimais byloje rėmėsi, spręsdamas klausimus dėl ginčo Techninės specifikacijos punkto atitikimo VPĮ 37 straipsnio nuostatoms, dėl žiniatinklio architektūra paremtos programinės įrangos suderinamumo su Pirkimo objekto specifika, eksploatacijos bei priežiūros. Kolegijos vertinimu, nepaisant to, kad paminėtas asmuo neturi oficialaus išsilavinimo informacinių technologijų srityje, tai nepaneigia jo kompetencijos teikti paaiškinimus pirmiau nurodytais klausimais. Tuo labiau kad šis asmuo yra ilgametis atsakovo darbuotojas, jau beveik 14 metų einantis BPC direktoriaus pavaduotojo pareigas (CPK 179 straipsnio 2, 3 dalys), todėl, tikėtina, supranta ir geba paaiškinti, ne tik ginčo reikalavimu siekiamus įgyvendinti BPC poreikius, bet ir šiuo metu atsakovo naudojamos žiniatinklio architektūros eksploatavimo, administravimo aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad teismo atliktas T. M. paaiškinimų vertinimas neatitiko CPK 185 straipsnio. Tuo labiau kad parengiamojo teismo posėdžio metu, kuomet šis asmuo teikė teismui paaiškinimus pirmiau nurodytais klausimais, ieškovės atstovai jo kompetencijos nekvestionavo.
68. Kolegijos vertinimu, ieškovė nepagrįstai apeliuoja ir Policijos departamento Informacinių technologijų valdybos pateiktos informacijos įrodomąją vertę. Nesutiktina, kad ši informacija, sprendžiant ginčo Techninės specifikacijos punkto teisėtumą, yra neaktuali. Policijos departamentas, kaip ir atsakovas BPC, yra viena iš skubos pagalbos tarnybų Lietuvoje, kuri atsižvelgiant į jai pavestas atlikti funkcijas, yra suinteresuota gerai funkcionuojančia, patikima informacine sistema, skirta policijos įvykių priėmimui. Policijos departamento Informacinių technologijų valdybos pateiktoje informacijoje nurodyta, kad iš esmės visos pagrindinės policijos informacinės sistemos ir registrai yra realizuoti, naudojant prieigos per naršyklę architektūrą, kad ši institucija vertina tokius paminėtos architektūros privalumus: lankstumas naudojant įvairių tipų operacines sistemas ir įrenginius, minimalūs diegimo ir priežiūros kompiuterizuotose darbo vietose kaštai. Kaip matyti iš Policijos departamento Informacinių technologijų valdybos elektroninio laiško, adresuoto atsakovui BPC, nurodytą informaciją suteikė Š. G. – Informacinių technologijų valdybos viršininkas. Kolegijos vertinimu, paminėtos informacijos suteikimui nėra būtinas išsilavinimas informacinių technologijų srityje, todėl skunde akcentuojama aplinkybė, kad ją suteikė asmuo, kurio kvalifikacija nėra patikrinta ir žinoma, nepaneigia šių duomenų įrodomosios vertės.
69. Dar vienas nesutikimo su skundžiama teismo sprendimo dalimi argumentas – teismas nepagrįstai sutiko su atsakovės pozicija, jog žiniatinklio architektūros pagrindu veikianti informacinės sistemos programinė įranga reikalauja mažiau išlaikymo kaštų tokios informacinės sistemos eksploatavimo metu. Tokį teismo motyvą ieškovė siekia paneigti specialisto W. R. išvadomis dėl ginčo architektūrų kainų.
70. Šios nutarties 61-63 punktuose nurodyti motyvai, kurių pagrindu teisėjų kolegija sutiko su apygardos teismu dėl paminėto specialisto paaiškinimų bendro pobūdžio, todėl jų nekartodama atmeta nurodytą skundo argumentą kaip nepagrįstą. Skundo argumentas, kad visi kainos klausimai yra pasiūlymų vertinimo kriterijaus dalis, kuri turi būti tikrinama pasiūlymo vertinimo metu, o ne Techninės specifikacijos formavimo apsektu, nepaneigia perkančiosios organizacijos teisės, nustatant reikalavimus Pirkimo objektui, kartu preliminariai įvertinti ir kaštus, susidarysiančius nustačius vienokius ar kitokius Techninės specifikacijos reikalavimus bei šia aplinkybe grįsti atitinkamą savo pasirinkimą.
71. Skunde apeliuojama ir tai, kad informacinė sistema, veikianti žiniatinklio architektūros pagrindu per interneto naršyklę, nėra skirta kritinėms situacijoms, nors atsakovo PBC veikla yra būtent kritinių situacijų valdymas.
72. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmiau nurodyta aplinkybė savaime neįrodo ginčo Techninės specifikacijos punkto neteisėtumo. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog taikomųjų programų pagrindu veikianti informacinė sistema, kurios lygiavertiškumą žiniatinklio architektūrai byloje įrodinėja ieškovė, yra skirta kritinėms situacijoms (CPK 178 straipsnis). Tikėtina, kad taikomųjų programų pagrindu veikianti informacinė sistema nėra skirta kritinėms situacijoms, atsižvelgiant į tai, jog skunde ieškovė pati nurodo, kad ginčo Pirkimo atveju turėtų būti priimti kombinuoti sprendimai (angl. Web-based + Rich Client), kurie užtikrintų maksimalius atsakovų poreikius (CPK 185 straipsnis). Kadangi kombinuotos architektūros veikimo ir priežiūros aspektai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, plačiau dėl nurodyto skundo argumento nepasisakytina (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl Pirkimo sąlygų 14.2, 14.3.3.3.2 ir 14.3.7.1 punktų, 86 punkto lentelės 1 punkto 1.3.1, 1.4.1 papunkčių teisėtumo
73. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad Pirkimo sąlygų 14.2, 14.3.3.3.2, 14.3.7.1 bei 86 punkto lentelės 1 punkto 1.3.1, 1.4.1 papunkčiai tiesiogiai nesusiję su Pirkimo sutartimi, yra pertekliniai ir riboja tiekėjų konkurenciją, todėl pripažino nurodytas Pirkimo sąlygas neteisėtomis ir Pirkimą nutraukė.
74. Atsakovas BPC apeliuoja būtent šią teismo sprendimo dalį ir savo nesutikimą grindžia, kvestionuodamas teismo argumentą dėl VPĮ perkančiajai organizacijai suteiktos teisės nustatyti minimalius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus. Nurodo, kad kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, jog tiekėjų kvalifikacijos kriterijai privalo būti proporcingi pirkimo objektui, nediskriminuoti ūkio subjektų ar kitaip iškreipti sąžiningą jų varžymąsi; tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai turi tikslą – išrinkti tokį tiekėją, kuris būtų pajėgus tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-476-378/2017 39-40 punktai). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas nepagrįstai suabsoliutina teismo argumentą dėl minimalių tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų, neatsižvelgdamas į kitus skundžiamos teismo sprendimo dalies motyvus.
75. Ankstesnės redakcijos VPĮ 32 straipsnis nustatė, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus. Nors galiojančioje VPĮ redakcijoje dėl reikalavimų tiekėjų kvalifikaciją nustatančioms pirkimo sąlygoms žodis minimalius buvo pakeistas į būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus (VPĮ 47 straipsnio 1 dalis), tačiau tiek galiojančios, tiek ankstesnės redakcijų paminėtos VPĮ normos koreliuoja su atsakovo akcentuojama kasacinio teismo praktika, kad tiekėjų kvalifikacijos kriterijai privalo būti proporcingi pirkimo objektui, nediskriminuoti ūkio subjektų ar kitaip iškreipti sąžiningą jų varžymąsi.
76. Nepaisant to, kad klaidingai nurodė, jog VPĮ nustato minimalius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, teismas pažymėjo ir tai, kad perkančiajai organizacijai nustačius sąlygas, kuriose įtvirtinti (pernelyg, neįprastai) aukšti ar specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ir neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai ar pirkimo objektui, dėl kurių pirkime negali dalyvauti viešojo pirkimo sutartį gebantys įvykdyti tiekėjai, jos (perkančiosios organizacijos) turi būti įtikinimai ir patikimai pagrindžiami (pačiose pirkimo sąlygose ar teisminio proceso metu) svarbiomis priežastimis, ypatinga pirkimo objekto svarba, viešojo intereso apsauga ir pan.). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad vertindamas pirmiau nurodytų Pirkimo sąlygų teisėtumą teismas kvalifikacijos reikalavimų minimalumą susiejo su šių reikalavimų proporcingumu Pirkimo objektui. Tokią išvadą patvirtina ir teismo argumentai, kuriais buvo konstatuotas šių sąlygų neteisėtumas. Teismas nurodė, kad ginčo tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir pasiūlymų vertinimo kriterijai yra pertekliniai ir riboja tiekėjų konkurenciją. Dėl nurodyto, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimo dalį, iš esmės nukrypo nuo ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo ir netinkamai taikė šio reglamentavimo pagrindu suformuotą kasacinio teismo praktiką.
77. Skunde atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad kvalifikacijos reikalavimas tiekėjui būti įdiegus eCall (arba lygiavertį) funkcionalumą nėra proporcingas Pirkimo objektui. Nesutikimą su šia išvada atsakovas pirmiausiai grindžia ES ir nacionalinių teisės aktų lygmeniu jai nustatyta pareiga užtikrinti eCall signalo priėmimą ir dekodavimą. Pažymi, kad eCall sistema yra ypač naudinga, nes perduoda tikslias atitinkamo įvykio koordinates, kurios leidžia labai tiksliai ir greitai nustatyti įvykio vietą. Pabrėžia, kad įvykio vietos informacijos nustatymo sparta ir tikslumas, registruojant gautą pagalbos kvietimą, yra vienas esminių sėkmingos pagalbos teikimo dedamųjų. Dėl nurodytų ir kitų svarbių priežasčių atsakovas nurodo privalantis užtikrinti visų skambinančiojo vietos informacijos savo pusėje įdiegtų gavimo priemonių, tame tarpe ir eCall, nenutrūkstamą ir patikimą veikimą. Pažymi, kad net ir vienas atvejis, kuomet funkcija nesuveikia tinkamai, gali sukelti nepataisomus padarinius, todėl eCall funkcionalumo svarba / proporcingumas Pirkimo objektui negali būti vertinami vien statistiniais duomenimis.
78. Teisėjų kolegija nekvestionuoja nei atsakovo informacinės sistemos ir tinkamo jos funkcionavimo svarbos viešajam interesui, nei eCall signalo reikšmės, siekiant užtikrinti greitą ir efektyvią asmenų saugą, kai automobilyje įmontuotos įrangos pagalba yra susisiekiama su BPC. Kita vertus, sprendžia, kad pirmiau nurodyti skundo argumentai savaime neįrodo šio ginčo kvalifikacijos reikalavimo proporcingumo Pirkimo objektui (nepaneigia teismo išvados pagrįstumo).
79. Skunde pats atsakovas akcentuoja kasacinio teismo išaiškinimus, kad tiekėjų kvalifikacijos kriterijai privalo būti proporcingi pirkimo objektui, nediskriminuoti ūkio subjektų ar kitaip iškreipti sąžiningą jų varžymąsi; tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai turi tikslą – išrinkti tokį tiekėją, kuris būtų pajėgus tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį (žr. pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-476-378/2017).
80. Ginčo Pirkimo objektas – BPC informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugos. Pirkime siekiantis dalyvauti tiekėjas turės, be kita ko, gebėti įdiegti ir paruošti eksploatacijai naują programinę įrangą, skirtą atsakyti į pagalbos skambučius ir kontaktus kitais ryšio būdais, komunikuoti šiais būdais su skambinančiuoju, priimti ir vizualizuoti vietos nustatymo informaciją (Techninės specifikacijos 1 dalies 1 punktas).
81. Byloje nustatyta, kad eCall automobilinė pagalbos iškvietos paslauga 2018 m. Lietuvoje buvo suteikta 75 kartus iš bendro 2 486 858 registruotų skambučių skaičiaus ir nors atsakovas pagrįstai nurodo, kad net ir vienas atvejis, kuomet yra suteikiama operatyvi ir tinkama pagalba, yra neabejotinai svarbus, teisėjų kolegijos vertinimu, tai neįrodo poreikio į reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai įtraukti reikalavimą būti įdiegusiam eCall funkcionalumą. Šis funkcionalumas sudaro labai mažą atsakovo siekiamos įsigyti programinės įrangos dalį, todėl galimybės dalyvauti Pirkime tiekėjams, kurie neturi nurodyto funkcionalumo įdiegimo patirties, apribojimas, byloje nesant duomenų, kad aptariamos patirties neturintis tiekėjas nesugebėtų tinkamai ir laiku įvykdyti Pirkimo sutartį (CPK 178 straipsnis), kolegijos nuomone, neatitinka proporcingumo principo. Tuo labiau kad, kaip parengiamojo posėdžio metu nurodė atsakovo atstovas T. M., Lietuvoje nėra tiekėjų, įdiegusių eCall funkcionalumą. Nors atsakovo atstovai ir akcentavo, kad Pirkimas tarptautinis, todėl jame gali dalyvauti ir užsienio tiekėjai, tačiau ši aplinkybė pati savaime nepaneigia tiekėjų konkurencijos apribojimo. Atsakovas neteikė į bylą objektyvių duomenų, pagrindžiančių aplinkybes, kad rinkoje egzistuoja ne vienas eCall funkcionalumą įgyvendinęs ir susidomėjimą ginčo Pirkimu išreiškęs užsienio tiekėjas ar kad suinteresuoti Pirkimu Lietuvos tiekėjai galėtų nesudėtingai įgyti aptariamą kvalifikaciją (CPK 12, 178 straipsniai).
82. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu atsakovės atstovas T. M. nurodė neabejojantis, jog eCall funkcionalumą programinėje įrangoje įdiegtų ir tokio funkcionalumo diegimo patirties neturintis specialistas, tačiau akcentavo, kad nurodytą patirtį turintis specialistas tai atliktų greičiau ir sklandžiau. Tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek teismui žodžiu pateiktuose paaiškinimuose atsakovas laikėsi pozicijos, kad ginčo kvalifikacijos reikalavimo nustatymu buvo siekiama programinės įrangos eCall funkcionalumo aspektu kokybės.
83. Kolegijos nuomone, perkančiosios organizacijos siekis įsigyti itin kokybiškas paslaugas nagrinėjamu atveju neįrodo kvalifikacijos reikalavimo proporcingumo Pirkimo objektui, taip pat nepateisina tiekėjų konkurencijos apribojimo. Kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, aukšti ir specifiniai pirkimo pobūdžiui ir jo sąlygoms reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai, dėl kurių pirkime negali dalyvauti viešojo pirkimo sutartį gebantys įvykdyti tiekėjai, perkančiosios organizacijos turi būti įtikinamai ir patikimai pagrindžiami. Nagrinėjamu atveju atsakovas BPC šios pareigos neįvykdė. Kolegija sutinka su apygardos teismo pozicija, kad atsakovo pateikti argumentai ginčo kvalifikacijos reikalavimui pagrįsti yra bendro pobūdžio. Skunde atsakovas taip pat akcentuoja Pirkimo objekto svarbą viešajam interesui, vardina eCall sistemos naudas, tačiau šios aplinkybės, kolegijos vertinimu, nėra pakankamos tiekėjų konkurencijos ribojimui pagrįsti. Tuo labiau kad eCall funkcionalumas sudaro nežymią atsakovo siekiamos įsigyti daugiafunkcinės informacinės sistemos dalį. Atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. duomenimis, BPC gautų eCall iškvietimų skaičius iš esmės nepadidėjo – gauti 146 eCall iškvietimai, nurodant, kad į šį skaičių įtraukti ir tęstiniai įvykiai (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Nustatyti duomenys leidžia spręsti, kad aptariamo funkcionalumo reikšmė Pirkimo objekte išlieka nepakitusi (CPK 185 straipsnis).
84. Kitas ieškovės ginčytas ir teismo panaikintas kvalifikacijos reikalavimas susijęs su tiekėjo tinkamai įvykdyta sutartimi, kuria, be kita ko, buvo įdiegta sistema, naudojama aptarnauti ne mažiau kaip 3 mln. pagalbos skambučių per metus (Pirkimo sąlygų 14.2 punkto e) papunktis). Skunde atsakovas nurodo, kad spręsdamas dėl šios Pirkimo sąlygos neteisėtumo, teismas neatsižvelgė ir neįvertino aplinkybės, kad informacinės sistemos programinė įranga bus naudojama aptarnauti ne mažiau nei 3 mln. pagalbos skambučių. Teisėjų kolegija atmeta šį skundo argumentą, kaip nepagrįstą.
85. Priešingai nei nurodo atsakovas, apygardos teismas sprendė, kad pirmiau nurodyta aplinkybė neįrodo, kad tiekėjas, įdiegęs sistemą, kuri aptarnauja mažiau nei 3 mln. skambučių (pavyzdžiui, 2,5 mln.), nebus pajėgus įvykdyti Pirkimo sutartį. Teismas šiam motyvui pagrįsti pasirėmė ir išvadą byloje pateikusios VPT vertinimu, kad sistemos pajėgumą parodo tai, kiek skambučių vienu metu (per dieną, per parą) sistema gali aptarnauti. VPT pažymėjo ir tai, kad ginčo kvalifikacinis reikalavimas galimai riboja konkurenciją, nes pasiūlymo Pirkimui negali pateikti tiekėjas, kuris geba įvykdyti sutartį, tačiau yra įdiegęs sistemą, kuri aptarnauja trumpuosius skambučius dėl konsultacijų ar kitokius telekomunikacijų įmonėms, bankams, institucijoms.
86. Nesutiktina su atsakovu, kuris skunde teigia, jog tapatindama pagalbos skambučių sistemą su telekomunikacijų bendrovių, bankų ar kitų įmonių skambučių sistemomis, VPT tik patvirtina, kad nėra kompetentinga pateikti tinkamo ekspertinio vertinimo aptariamais klausimais. Nurodytu palyginimu VPT pasisakė dėl skambučių kiekio (apkrovos) atitinkamai informacinei sistemai. Atitinkamo subjekto įgyvendinamų funkcijų ar jam pateikiamos informacijos pobūdis, kolegijos vertinimu, iš esmės neturi įtakos informacinės sistemos pajėgumui aptarnauti atitinkamą kiekį skambučių per metus, todėl skunde atsakovas nepagrįstai akcentuoja, kad telekomunikacijų bendrovių ar bankų skambučių centrams paprastai skambinama dėl tam tikrų paslaugų užsakymo, gedimų ar konsultacijų, kai tuo tarpu jo informacinė sistema yra skirta užtikrinti asmens saugą.
87. Kaip minėta, aptariamu kvalifikacijos reikalavimu atsakovas nustatytą skambučių kiekį susiejo išimtinai su pagalbos skambučiais. Pažymėtina, kad BPC yra viena pagrindinių šalies įstaigų, reaguojanti į pagalbos prašymus, ši įstaiga, be kita ko, priima greitosios medicinos pagalbos, policijos, aplinkos apsaugos ir kitų specialių tarnybų pagalbos prašymus, todėl, tikėtina, kad turėtų gauti daugiausiai pagalbos skambučių Lietuvoje. Tuo tarpu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo nustatyta, kad 2018 m. atsakovo informacinėje sistemoje buvo užregistruota 2 486 858 skambučių, iš viešai atsakovo skelbiamos statistinės informacijos matyti, kad 2019 m. buvo užregistruota 2 478 440 skambučių (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Nors atsakovo atstovai nurodė, kad ateityje planuoja priimti ir kitų įstaigų pagalbos skambučius, dėl ko skambučių skaičius išaugs virš 3 mln. per metus, įvertinusi atsakovo gaunamų skambučių skaičių ir tai, kad šis kvalifikacijos reikalavimas išimtinai susietas su pagalbos skambučiais, kolegija neturi pagrindo nepritarti VPT ir apygardos teismo išvadai dėl šiuo reikalavimu nepagrįstai apribotos tiekėjų konkurencijos.
88. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje pareikštu ieškiniu ieškovė, be kita ko, prašė panaikinti arba atitinkamai pakeisti konkrečiai Pirkimo sąlygų 14.2 punkto b) ir e) papunkčius, tačiau skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas nurodė panaikinantis Pirkimo sąlygų 14.2 punktą, nors konkrečių motyvų dėl šio punkto a), c) ir d) papunkčių neteisėtumo nepateikė, išskyrus tai, jog nurodė sutinkantis su VPT išvados argumentais, kad visi kartu Pirkimo sąlygų 14.2 punkto a), b), c) ir d) papunkčiai riboja tiekėjų konkurenciją, kad jie turėtų būti atskiri žodžiu „arba“, kad e) papunktis pripažintinas pertekliniu.
89. Teismų iniciatyvos teisė viešųjų pirkimų bylose spręsti dėl ieškinyje aiškiai nenurodytų aplinkybių koreliuoja su perkančiosios organizacijos galimai teisei priešingo elgesio akivaizdumu. Dėl to, jei perkančiosios organizacijos veiksmų galimas neteisėtumas nėra akivaizdus, nenustatytinas be papildomo (atskiro) tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimo, o procese nepateikta bent kokių nors objektyvių abejonių dėl to, teismo pozicija ex officio neperžengti ginčo ribų nekvalifikuotina kaip jo aktyvaus vaidmens tokio pobūdžio ginčuose pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015).
90. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti dėl Pirkimo sąlygų 14.2 punkto a), c) ir d) papunkčių akivaizdaus neteisėtumo, neatitikimo Pirkimo objektui ar nepagrįsto konkurencijos ir kitų VPĮ principų apribojimo. Tokio pagrindo nesudaro ir labiau bendro pobūdžio VPT argumentai dėl paminėtais papunkčiais galimai apribotos tiekėjų konkurencijos (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kolegija sprendžia, kad teismas, konstatuodamas Pirkimo sąlygų 14.2 punkto neteisėtumą visa apimtimi, nepagrįstai peržengė šio ginčo ribas, dėl ko skundžiamo sprendimo rezoliucinė dalis atitinkamai pakeistina (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
91. Konstatavęs kvalifikacijos reikalavimą dėl eCall funkcionalumo įdiegimo (Pirkimo sąlygų 14.2 punkto b) papunktis) neproporcingu Pirkimo objektui ir ribojančiu tiekėjų konkurenciją, teismas neteisėtu ir naikintinu pripažino ir Pirkimo sąlygų 4.3.3.3.2 punkte nustatyta kvalifikacijos reikalavimą, kuriuo tiekėjo veiklos analitikas turi turėti patirtį bent 1 įgyvendintame eCall informacinių sistemų (arba lygiaverčių) diegimo, kūrimo ir arba modernizavimo projekte, kuriame atliko veiklos procesų analizę. Atsakovas skunde nepateikė atskirų argumentų, kuriais pagrįstų savo nesutikimą būtent su šios Pirkimo sąlygos pripažinimu neteisėta ir panaikinimu, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl nurodyto nepasisako.
92. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo pozicija, kad Pirkimo sąlygų 14.3.7.1 punktas nepagrįstai teismo buvo pripažintas neteisėtu ir naikintinu. Nurodytame punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas, kad tiekėjo testavimo specialistas turi turėti tarptautiniu mastu pripažįstamą testuotojo kvalifikaciją. Atitiktį šiam kvalifikacijos reikalavimui tiekėjas turi įrodyti, pateikdamas testuotojo kvalifikaciją patvirtinantį ISTQB Certified Tester sertifikatą arba Certified Manager og Software Testing (CMST), arba kitą lygiavertį kvalifikaciją įrodantį dokumentą.
93. Visų pirma, teismas be pirmiau nurodytų VPT argumentų niekaip nemotyvavo savo išvados dėl aptariamo reikalavimo neteisėtumo. Be to, pažymėtina, kad VPT išvadoje nurodyta, jog ji pastabų dėl šio kvalifikacijos reikalavimo neturi.
94. Antra, kolegijos vertinimu, ginčo Pirkimu siekiamos įsigyti informacinės sistemos tinkamą funkcionavimą labiau užtikrintų tai, kad šią sistemą ištestuotų specialistas, turintis tarptautiniu mastu pripažįstamą testuotojo kvalifikaciją. Kaip skunde nurodo atsakovas, aptariamas kvalifikacijos reikalavimas yra standartinis ir neišsiskiriantis, kurį daugelis perkančiųjų organizacijų nustato ne tik informacinių sistemų kūrimo, diegimo ar modernizavimo, bet ir plėtros bei priežiūros projektuose, kurie savo esme yra ženkliai paprastesni. Atsakovas skunde taip pat pateikė nuorodas į keletą tokių viešųjų pirkimų pavyzdžių. Pažymėtina, kad atsakovo pasikviesto liudyti teismo posėdyje specialisto M. P. paaiškinimai taip pat patvirtina atsakovo nurodytas aplinkybės. Paminėtas asmuo paaiškino, kad tarptautinės testuotojo kvalifikacijos reikalavimas yra įprastas tokio pobūdžio viešojo pirkimo procedūrose ir Lietuvoje yra ne vienas specialistas, turintis Pirkimo sąlygose nurodytus tarptautinio lygio sertifikatus. Ieškovė šių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu nepaneigė (CPK 178 straipsnis).
95. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas Pirkimo sąlygų 14.3.7.1 punkto teisėtumą, pažeidė proceso teisės normas, dėl ko šioje dalyje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą pripažinti nurodytą Pirkimo sąlygą neteisėta ir naikintina.
96. Kolegijos vertinimu, pagrįstumo stokoja ir teismo išvada dėl Pirkimo sąlygų 86 punkto lentelės 1 punkto 1.3.1, 1.4.1 papunkčių neteisėtumo. Pirkimo sąlygų 86 punkte nustatyti pasiūlymų vertinimo kriterijai. Vienas iš šių kriterijų – tiekėjo siūlomų specialistų patirtis, tame tarpe ir susijusi su eCall funkcionalumo įgyvendinimu: tiekėjo specialistas atliko aukšto prieinamumo (angl. High availability) telekomunikacijų sprendimų integravimą su eCall telekomunikacijų ir informacine sistema (1.3.1 papunktis); tiekėjo specialistas atliko eCall (arba lygiavertės) informacinės sistemos diegimo, kūrimo ir (arba) modernizavimo programuotojo funkcijas (1.4.1 papunktis). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad eCall patirties įtraukimas į ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų sąrašą, nėra proporcingas Pirkimo objektui ir riboja tiekėjų konkurenciją.
97. Nors teisėjų kolegija sutiko su apygardos teismo pozicija, kad privalomas eCall funkcionalumo įdiegimo patirties reikalavimas tiekėjo kvalifikacijai yra neproporcingas Pirkimo objektui ir riboja tiekėjų konkurenciją, kartu sprendžia ir tai, kad tokia išvada savaime nelemia pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų neteisėtumo. Pažymėtina, kad tiekėjui, neatitinkančiam kvalifikacijos reikalavimo dėl eCall funkcionalumo įgyvendinimo, yra užkertamas kelias pateikti pasiūlymą ginčo Pirkime. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad aptariamas funkcionalumas sudaro tik nežymią atsakovo siekiamos įsigyti daugiafunkcinės informacinės sistemos dalį, kad atsakovai byloje neįrodė, jog rinkoje egzistuoja ne vienas eCall funkcionalumą įgyvendinęs ir susidomėjimą ginčo Pirkimu išreiškęs užsienio tiekėjas, ar kad suinteresuoti Pirkimu Lietuvos tiekėjai galėtų nesudėtingai įgyti aptariamą kvalifikaciją, neturėjo pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad toks reikalavimas nepagrįstai riboja tiekėjų konkurenciją. Tuo tarpu eCall funkcionalumo įdiegimo patirties įtraukimas į pasiūlymų vertinimo kriterijų sąrašą, tiekėjui, neturinčiam tokios patirties, dalyvavimo Pirkime neapriboja. Kolegijos nuomone, atsakovas savo procesiniuose dokumentuose įtikinamai pagrindė eCall funkcionalumo svarbą ir siekį, kad šis funkcionalumas būtų įdiegtas ir veiktų kokybiškai (VPĮ 55 straipsnio 5 dalis), todėl kolegija nemato pagrindo, kodėl pasiūlymų vertinimo stadijoje tiekėjai negalėtų rungtis dėl Pirkimo sutarties sudarymo šiuos atžvilgiu. Tuo labiau, kad su eCall funkcionalumo įgyvendinimu susijusi tiekėjo patirtis yra tik sudedamoji tiekėjo pasiūlytų specialistų patirties vertinimo dalis, kad tiekėjo siūlomų specialistų patirties vertinimo kriterijui, palyginus su kitais kriterijais, suteiktas nedidelis lyginamasis svoris ekonominio naudingumo įvertinime (pasiūlymo kainos lyginamasis svoris – 50, tiekėjo siūlomų specialistų patirtis – 10, pagalbos skambučių administravimo ir pajėgų valdymo programinės įrangos funkcijų demonstravimas – 40). Pažymėtina ir tai, kad ieškovė, ginčydama aptariamus pasiūlymo vertinimo kriterijus, nepateikė duomenų, jog tiekėjas, neturintis eCall funkcionalumo įdiegimo patirties, negalėtų konkuruoti dėl Pirkimo sutarties sudarymo su tokią patirtį turinčiu tiekėju (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad ginčo pasiūlymų vertinimo kriterijais yra nepagrįstai apribota tiekėjų konkurencija ar kitaip pažeistos VPĮ 55 straipsnio 5 dalies nuostatos. Nurodytų motyvų pagrindu pakeistina teismo sprendimo dalis, kuria Pirkimo sąlygų 86 punkto lentelės 1 punkto 1.3.1, 1.4.1 papunkčiai pripažinti neteisėtais.
Dėl Pirkimo nutraukimo
98. Teismui sprendžiant dėl pirkimo sąlygų teisėtumo ir ieškinio (ne)patenkinimo, jo sprendimas neišvengiamai sukelia (gali sukelti) padarinių ir kitiems viešojo pirkimo konkurso dalyviams, nepriklausomai nuo to, buvo įtraukti jie į procesą ar ne. Šie galimi (neigiami) padariniai dalyviams susiję su teismų procesinėmis pareigomis konstatavus pirkimo sąlygų neteisėtumą. Kai teismas dėl pareikšto reikalavimo (ar ex officio) atitinkamą pirkimo sąlygą bet kokiu VPĮ normų ar kitų teisės nuostatų (pvz., Konkurencijos įstatymo) pagrindu pripažįsta neteisėta, tik ieškinio patenkinimas – nepakankamas sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių. Tokiu atveju teismas privalo ex officio tokį pirkimą nutraukti nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo. Taigi toks teismo sprendimas būtų šalių grąžinimo į pirminę prieš pažeidimą buvusią padėtį išimtis, kurios taikymas nepriklauso nuo pirkimo būdo, kaip tokio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011).
99. Nurodytas kasacinio teismo išaiškinimas yra pateiktas civilinėje byloje, kurioje nagrinėtas viešojo pirkimo sąlygų teisėtumo klausimas, todėl priešingai nei skunde teigia atsakovas, pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika nagrinėjamos bylos atžvilgiu yra aktuali ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai ja rėmėsi, spręsdamas klausimą dėl procesinės bylos baigties. Kasacinio teismo praktika, kad pripažinus viešojo pirkimo sąlygas neteisėtomis, turi būti taikomi griežčiausi neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų padariniai – procedūrų nutraukimas, yra nuosekli (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-466-969/2015; 2015 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-60-378/2015), tuo tarpu Pirkimo objekto svarba viešajam interesui neturi reikšmės nurodytų padarinių taikymui.
100. Atsižvelgiant į nurodytą, atmestini kaip nepagrįsti atsakovo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs atitinkamų Pirkimo sąlygų neteisėtumą ir nutraukęs Pirkimą, pažeidė proceso teisės normas, peržengdamas šio ginčo ribas. Pirmiau nurodytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija teismo sprendimo dalį dėl Pirkimo sąlygų 14.2 punkto b) ir e) papunkčių bei 4.3.3.3.2 punkto neteisėtumo pripažino teisėta ir pagrįsta, todėl palieka nepakeistą ir teismo sprendimo dalį dėl Pirkimo nutraukimo.
Dėl procesinės bylos baigties
101. Apibendrindama visus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad vertindamas Pirkimo sąlygų 14.2 punkto a), c), d) papunkčių, 14.3.7.1 punkto, 86 punkto lentelės 1 punkto 1.3.1, 1.4.1 papunkčių teisėtumo klausimą, pirmosios instancijos teismas iš dalies pažeidė proceso teisės normas, įpareigojančias motyvuoti priimamą sprendimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis), reglamentuojančias įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą (CPK 178, 183, 185 straipsniai), taip pat netinkamai taikė kasacinio teismo išaiškinimus dėl ginčo ribų viešųjų pirkimų bylose peržengimo, ir tai lėmė iš dalies neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo šioje dalyje priėmimą, dėl ko atsakovo apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas – teismo sprendimas dėl nurodytų Pirkimo sąlygų teisėtumo pakeistinas. Likusioje dalyje teismo sprendimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu, o ieškovės apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl prašymo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis
102. Atsiliepime į skundą atsakovas prašymą ieškovei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis motyvuoja tuo, kad skunde ieškovė kelia naują reikalavimą – nutraukti Pirkimą, be to, teikia naujus ir prašo išreikalauti papildomus įrodymus.
103. Teisėjų kolegija atmetą šį prašymą kaip nepagrįstą. Pirmiau šioje nutartyje nurodyta, kad teismas, konstatavęs viešojo pirkimo sąlygų neteisėtumą, Pirkimą privalo nutraukti ex offcio, todėl tokį reikalavimą nurodydama skunde, ieškovė neperžengė šio ginčo ribų. Tuo labiau kad Pirkimo nutraukimo pasekmė, teismui pripažinus Pirkimo sąlygas neteisėtomis, šalims buvo išaiškinta dar bylos nagrinėjimo parengiamajame teismo posėdyje metu. Be to, CPK suteikia teisę šaliai esant tam tikroms aplinkybėms teikti naujus įrodymus bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Procesinių teisinių įgyvendinimas nesudaro pagrindo spręsti apie asmens siekį jomis piktnaudžiauti. Kolegija nenustatė duomenų, kurie patvirtintų netinkamą ieškovės procesinių teisių šioje byloje įgyvendinimą (CPK 95 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
104. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, keičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas byloje (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
105. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos atliktu ieškovės ieškinio reikalavimų paskaičiavimu. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teismas nurodė, kad ieškovė byloje ginčijo penkias Pirkimo sąlygas, t. y. prašymą panaikinti arba atitinkamai pakeisti Pirkimo sąlygų 14.2 punkto e) ir b) papunkčius bei panaikinti 86 punkto lentelės 1 punkto 1.3.1, 1.4.1 papunkčius teismas vertino kaip du reikalavimus, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, nepaisant to, kad nurodytos Pirkimo sąlygos yra sudėtinės 14.2 punkto, 86 punkto lentelės 1 punkto dalys (papunkčiai), šių sąlygų ginčijimas kvalifikuotinas kaip keturi atskiri reikalavimai. Pirma, paminėtose Pirkimo sąlygose nustatyti skirtingi reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai, atskiri vertinimo kriterijai. Antra, nurodytų Pirkimo sąlygų papunkčių panaikinimas nelemia šių sąlygų (14.2 punkto, 86 punkto lentelės 1 punkto) panaikinimo visa apimtimi. Atsižvelgiant į nurodytą, pripažintina, kad ieškovė byloje ginčijo septynias Pirkimo sąlygas, iš kurių, po pirmosios instancijos teismo sprendimo pakeitimo, neteisėtomis pripažintos trys. Taigi ieškovės byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos atlygintinos 3/7, atsakovo – 4/7, proporcijomis.
106. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 2 288 Eur žyminio mokesčio ir 5 084,39 Eur atstovavimo išlaidų, iš viso – 7 372,39 Eur išlaidų, iš kurių pagal pirmiau nurodytą proporciją ieškovei atlygintina suma sudaro 3 159,59 Eur. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimą.
107. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą atsakovo skundo argumentą, kad ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme priteisimo neatitinka CPK 98 straipsnio 1, 2 dalių. Kaip matyti iš ieškovės teismui 2019 m. spalio 24 d. pateikto prašymo, ieškovė nurodė jai suteiktų teisinių paslaugų rūšis, kartu su prašymu pateikė PVM sąskaitas faktūras bei jų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė pateikė jai suteiktų teisinių paslaugų atlyginimo paskaičiavimą pagal Rekomendacijose nustatytas galimas maksimalias priteistinų išlaidų sumas, iš kurio matyti, kad jos prašytų atlyginti atstovavimo išlaidų dydis (5 084,39 Eur) neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių (5 284,90 Eur). Be to, nagrinėjama byla laikytina pakankamai sudėtinga (reikalavo informacinių technologijų žinių), didelės apimties, todėl ieškovės prašyta atlyginti atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidų suma pripažintina pagrįsta. Šios išvados nepaneigia ir skunde akcentuojamos aplinkybės, kad į bylą nebuvo pateikti ieškovei vertimo paslaugas suteikusios UAB „Metropolio vertimai“ dokumentai, patvirtinantys 74,54 Eur vertės vertimo paslaugų suteikimą. Atsakovas neginčija aplinkybės, kad ieškovė pateikė į bylą iš užsienio kalbos išverstus dokumentus, kad šie dokumentai buvo patvirtinti nurodytos bendrovės antspaudu ir konkrečios vertėjos parašu. Taigi akivaizdu, kad vertimo išlaidas ieškovė byloje patyrė, tuo tarpu įvertinusi į bylą pateiktų išverstų dokumentų apimtį ir vertimo išlaidų dydį, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad šios išlaidos nepagrįstos, ar konstatuoti ieškovės nesąžiningumą teikiant prašymą dėl jų atlyginimo.
108. Atsakovas BPC pirmosios instancijos teisme nepateikė prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 288 Eur žyminio mokesčio išlaidų, iš kurių pagal atmestų ieškinio reikalavimų proporciją jai atlygintina 1 307,43 Eur suma.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą pakeisti, panaikinant sprendimo dalį, kuria Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos vykdomo atviro viešojo pirkimo „Bendrojo pagalbos centro informacinės sistemos sukūrimas ir įdiegimas“, pirkimo numeris 444061, sąlygų 14.2 punkto a), c), d) papunkčiai, 14.3.7.1 punktas, 86 punkto lentelės 1 punkto 1.3.1 ir 1.4.1 papunkčiai pripažinti neteisėtais, ir sumažinant ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Dekbera“ priteistų bylinėjimosi pirmosios instanicjos teisme išlaidų dydį iki 3 159,59 Eur (trijų tūkstančių šimto penkiasdešimt devynių eurų ir 59 ct).
Likusioje dalyje Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei biudžetinei įstaigai Bendrajam pagalbos centrui iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dekbera“ 1 307,43 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus septynis eurus ir 43 ct) žyminio mokesčio išlaidų.