- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-08-05
- Bylos Nr.
- I-3689-739/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00333-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Pareiškėjas
- D. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.5.1Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas
- 51.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalia Pranckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. R. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Alytaus PN), neturtinei žalai atlyginti po 50 Eur už kiekvieną dieną (203 dienas), iš viso 10 150 Eur.
Pareiškėjas skunde (b. l. 2–5) nurodė, kad nuo 2016 m. kovo 22 d. iki 2016 birželio 22 d., nuo 2016 birželio 22 d. iki 2016 birželio 28 d., nuo 2017 balandžio 13 d. iki 2017 liepos 28 d. (iš viso 203 dienas) jis buvo laikomas Alytaus PN kamerų tipo patalpose Nr. 30, 3, 35, 27. Jose nebuvo užtikrinta minimalaus gyvenamojo ploto norma – 3,6 kv. m. Laisvą plotą dar labiau mažino baldai ir sanitarinis mazgas, įrengtas kamerose. Kamerose neįrengta ventiliacija, ji buvo įrengta tik tualete. Todėl kamerose trūko oro, buvo drėgna, ant sienų buvo pelėsio. Kamerų langų matmenys 1 x 0,70 m, ant jų iš vidinės pusės uždėtos grotos, todėl langai atsivėrė tik 15–20 cm, nebuvo galima išvėdinti kamerą. Grotos ant langų iš vidaus įrengtos pažeidžiant Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.7 punktą. Kamerose neįrengti radiatoriai. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose nurodyta, kad Alytaus PN kamerų tipo patalpos yra priskirtos negyvenamosioms patalpoms, tai pažeidžia Higienos normos HN 134:2015 13 punktą, pagal kurį laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose. Pareiškėjas teigė, kad dėl tokių Alytaus PN veiksmų jis patyrė didelius išgyvenimus, orumo pažeminimą, negalėjo ramiai miegoti, ne kartą kreipėsi į psichiatrą dėl vaistų. Prašė priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Atsikirtime į atsakovės atstovo atsiliepimą į skundą (b. l. 34–36) be to, nurodė, kad tualetas negali būti įskaičiuojamas į bendrą gyvenamąjį plotą. Kameroje Nr. 30 įrengtos 3 miegamosios vietos, Nr. 29 – 4, Nr. 35 – 4, Nr. 27 – 8. Kamerų langai dėl jų matmenų labiau primena orlaides, o ne normalius langus. Jis nesikreipė į Alytaus visuomenės sveikatos centrą todėl, kad tai beprasmiška, šio centro išvados nėra nešališkos, jos surašomos Alytaus PN naudai. Tokie patikrinimai atliekami nematant nuteistiesiems, be to, iš 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akto matyti, kad patikrinimą atliko 2 žmonės ir jis truko tik 2 valandas, o patikrinti visi Alytaus PN, tad patikrinimą atlikti buvo fiziškai neįmanoma.
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantys Alytaus pataisos namai atsiliepimu į skundą nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 14–18) ir 2019 m. gegužės 10 d. rašte Nr. 8-4522 „Dėl duomenų pateikimo“ (toliau – raštas „Dėl duomenų pateikimo“) (b. l. 41) atsakovės atstovas pateikė duomenis, kokiose kamerų tipo patalpose pareiškėjas buvo laikomas skunde nurodytu laikotarpiu, koks šių kamerų plotas, kiek jose įrengta miegamųjų vietų. Nurodė, kad atskirajame lokaliniame sektoriuje esantis kompiuterizuotas šilumos mazgas nepertraukiamai visą parą visuose pataisos namuose palaiko oro temperatūrą, atitinkančią Higienos normos reikalavimus, šiuos reikalavimus atitinkanti oro temperatūra yra užtikrinama. Atsiliepime nurodė, kad gyvenamosiose patalpose užtikrinami Higienos normos reikalavimai santykinei oro drėgmei ir oro judėjimo greičiui, kamerų tipo patalpų langai atsidaro iš vidinės pusės, jos vėdinamos atidarius langus, kaip numato Higienos norma, o sanitariniuose mazguose yra įrengta ištraukiamoji ventiliacija. Rašte „Dėl duomenų pateikimo“ nurodė, kad kamerų tipo patalpose įrengtas didelis per visą kamerą einantis patalpos apšildymo vamzdis. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atsakovės atstovas atsiliepime teigė, kad pareiškėjas skunde nurodė abstrakčius teiginius ir nepagrindė, kad yra visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, o jų nenustačius ir neįrodžius, nėra pagrindo žalos atlyginimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, neturtinę žalą kildina iš to, kad atsakovės atstovas Alytaus pataisos namai neužtikrino jam tinkamų laikymo sąlygų Alytaus PN kamerų tipo patalpose.
Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 14–15) ir rašte „Dėl duomenų pateikimo“ (b. l. 41) nurodė, kad pareiškėjas nuo 2017-0-02 iki 2017-07-28 buvo paskirtas į kamerų tipo patalpą Nr. 27. Tad atsiliepime ir šiame rašte nurodant datą buvo praleistas vienas skaičius. Iš atsiliepimo priedo – Perkėlimai (14032 R. D.) (b. l. 20) duomenų matyti, kad pareiškėjas buvo paskirtas į minėtą kamerų tipo patalpą nuo 2017-05-02 iki 2017-07-28. Atsiliepime, šiame rašte ir šiame atsiliepimo priede taip pat yra duomenys apie kitas datas, kai pareiškėjas buvo laikomas Alytaus PN kamerų tipo patalpose. Tad bylos duomenys (b. l. 14–15, 19–20, 41) patvirtina, kad pareiškėjas buvo laikomas Alytaus PN, kamerų tipo patalpose, skunde nurodytu laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 23 d. iki 2017 m. liepos 28 d. (su pertraukomis) (toliau – ir ginčo laikotarpis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerų tipo patalpose nebuvo užtikrinta minimalaus gyvenamojo ploto norma – 3,6 kv. m, laisvą plotą dar labiau mažino baldai ir sanitarinis mazgas, įrengtas kamerose (b. l. 2); atsikirtime nurodė, kad kameroje Nr. 30 įrengtos 3 miegamosios vietos, Nr. 29 – 4 miegamosios vietos, Nr. 35 – 4, Nr. 27 – 8; teigė, kad tualetas, įrengtas kiekvienoje kameroje, negali būti įskaičiuojamas į bendrą gyvenamąjį plotą (b. l. 34).
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹ punktas, jo 11¹.2 papunktis nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programa įgyvendinama 2014–2022 metais (minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 12 punktas).
Pareiškėjo ir atsakovės atstovo nurodyti duomenys apie miegamųjų vietų skaičių kamerų tipo patalpoje Nr. 35 nesutampa. Pareiškėjas atsikirtime teigė, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 35 buvo įrengtos 4 miegamosios vietos. Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 14), atsiliepimo priede, kuriame yra duomenys iš kompiuterinės sistemos įskaita (b. l. 21) pateikė duomenis, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 4 buvo 3 miegamosios vietos, o ne 4. Teismo nutartimi (b. l. 38) įpareigotas patikslinti, kiek šioje kamerų tipo patalpoje buvo miegamųjų vietų, atsakovės atstovas rašte „Dėl duomenų pateikimo“ (b. l. 41) patvirtino, kad joje buvo įrengtos 3 miegamosios vietos. Kartu su šiuo raštu atstovas pateikė nuteistųjų, kurie buvo kameroje Nr. 35, sąrašus (b. l. 46–57), iš kurių matyti, kad 2017 m. balandžio 14–25 d. šioje kamerų tipo patalpoje buvo laikomi iš viso 2 asmenys, įskaitant pareiškėją. Tuo tarpu pareiškėjas, nors ir nurodė miegamųjų vietų skaičių, tačiau nenurodė ir nepateikė jokių tai patvirtinančių konkrečių duomenų, kuriais remiantis teismas galėtų abejoti minėtuose atsakovės atstovo dokumentuose nurodytais duomenimis. Atsakovės atstovas taip pat pateikė patalpų schemą (b. l. 44), kurioje yra nurodyti kamerų plotai. Todėl teismas, nustatydamas pareiškėjui ginčo laikotarpiu tekusį gyvenamąjį plotą, vadovaujasi atsakovės atstovo nurodytais duomenimis apie kamerų tipo patalpų plotą ir jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių, nuteistųjų skaičių, o ne pareiškėjo nurodytais duomenimis.
Taigi, vadovaujantis minėtais atsakovės atstovo pateiktais duomenimis (b. l. 14–15, 19– 21, 41, 45–57), nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Alytaus PN buvo laikomas šiose kamerų tipo patalpose: nuo 2016 m. kovo 23 d. iki 2016 m. balandžio 29 d., nuo 2016 m. gegužės 24 d. iki 2016 m. birželio 20 d. – kamerų tipo patalpoje Nr. 30, kurios plotas 11,07 kv. m, kurioje buvo įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 3,69 kv. m gyvenamojo ploto (11,07 / 3 = 3,69); nuo 2016 m. birželio 20 d. iki 2016 m. birželio 22 d. – kamerų tipo patalpoje Nr. 29, kurios plotas 15,10 kv. m, kurioje buvo įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 3,78 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2017 m. balandžio 14 d. iki 2017 m. balandžio 28 d. – kamerų tipo patalpoje Nr. 35, kurios plotas 12,87 kv. m, kurioje buvo laikomi iš viso 2 asmenys, įskaitant pareiškėją, todėl pareiškėjui teko 6,44 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2017 m. gegužės 2 d. iki 2017 m. liepos 28 d. – kamerų tipo patalpoje Nr. 27, kurios plotas 29,49 kv. m, kurioje buvo įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 3,69 kv. m gyvenamojo ploto. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1595-442/2018; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1251-858/2018), kamerų tipo patalpose Nr. 30, 29, 27 vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo apskaičiuotas, patalpos plotą padalinant iš patalpoje esančių lovų skaičiaus, kadangi nėra žinomas tikslus patalpose laikytų asmenų skaičius (b. l. 14–15, 19–21, 41), o kamerų tipo patalpoje Nr. 35 – patalpos plotą padalinant iš patalpoje laikytų asmenų skaičiaus, kadangi yra žinomas tikslus asmenų skaičius (b. l. 46–57), ir jis nepaneigtas. Iš nurodytų duomenų daroma išvada, kad gyvenamojo ploto norma kamerų tipo patalpoms (3,6 kv. m vienam asmeniui, numatyta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2 papunktyje) nebuvo pažeista, nes pareiškėjui kamerų tipo patalpose teko 3,69–6,44 kv. m gyvenamojo ploto.
Dalį ploto pareiškėjo gyvenamosiose patalpose užėmė baldai ir sanitarinis mazgas (b. l. 41), tačiau Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas turi būti neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas asmenų skundus dėl jų laikymo sąlygų pataisos įstaigose atitikties teisės aktų reikalavimams (2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-786-520/2018; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje A-2922-492/2016). Dėl to atmestini pareiškėjo argumentai, kad apskaičiuojant minimalų vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą, turi būti neįskaičiuojamas baldų ir sanitarinio mazgo plotas. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tik nustačius neteisėtus veiksmus (neveikimą), ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017). Šiuo atveju, gyvenamojo ploto pažeidimas nebuvo nustatytas. Atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą ir nustatytas byloje faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl gyvenamojo ploto trūkumo kamerų tipo patalpose.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl grotų, uždėtų ant langų iš vidaus pusės, langai atsivėrė tik 15–20 cm ir nebuvo galima išvėdinti kamerą, šios grotos buvo įrengtos pažeidžiant Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.7 punktą (b. l. 2–3); atsikirtime nurodė, kad kamerų langai dėl jų matmenų (1 x 0,70 m) labiau priminė orlaides, o ne normalius langus (b. l. 35); skunde nurodė, kad kamerose nebuvo įrengta ventiliacija, ji buvo įrengta tik tualete, todėl kamerose nuolat trūko oro, buvo drėgna, ant sienų buvo pelėsio (b. l. 2).
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 13.7 papunktis, kuriuo skunde rėmėsi pareiškėjas, reglamentuoja drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamųjų kambarių įrengimo reikalavimus. Šis papunktis iš tiesų nenumato grotų įrengimo ant langų iš vidinės pusės. Bylos duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo priskirtas drausmės grupei (b. l. 16), jis visą ginčo laikotarpį buvo laikomas kamerų tipo patalpose (b. l. 19–20), paskyrus nuobaudą – perkelti į kamerų tipo patalpas (b. l. 19–20, 23–24). Todėl nagrinėjamu atveju taikomas Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16 punkto (reglamentuojančio kamerų įrengimo reikalavimus) 16.9 papunktis, o ne 13.7 papunktis. 16.9 papunktis nustato, kad kamerose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą; jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai; iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Tad pagal šį teisinį reglamentavimą kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, ant langų iš vidinės pusės galėjo būti uždėtos grotos.
Pagal minėtą 16.9 papunkčio nuostatą, langai kamerose turi būti 80 x 80 cm, t. y. 6400 kv. cm dydžio. Atsakovės atstovas nepateikė duomenų, kokie buvo langų matmenys kamerų tipo patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas. Todėl teismas vadovaujasi pareiškėjo nurodytais duomenimis, kad langų matmenys buvo 1 x 0,70 m (b. l. 35), t. y. 100 x 70 cm. Tad langai pareiškėjo kamerose buvo 7000 kv. cm, t. y. jie buvo didesni, nei numato Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.9 papunktis.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 17 punktas nustato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16 punkto (reglamentuojančio kamerų įrengimo reikalavimus) 16.10 papunktis numato, kad kameros turi būti šildomos ir vėdinamos; kameros vėdinamos per langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Aptartas teisinis reglamentavimas nustato, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė vėdinimo sistema; aptartas teisinis reglamentavimas nenustato imperatyvaus reikalavimo įrengti mechaninę vėdinimo sistemą.
Higienos normos HN 134:2015 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. Jos 39 punktas nustato, kad ant gyvenamųjų patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė (b. l. 15). Atsakovės atstovas į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento (toliau – ir Alytaus visuomenės sveikatos centras) 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktą Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12), parengtą 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinus Alytaus pataisos namus (b. l. 25–28). Byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad šis patikrinimas buvo atliktas nekokybiškai, šališkai, kaip teigė pareiškėjas atsikirtime (b. l. 35–36). Vien tik pareiškėjo teiginiai, kad Alytaus visuomenės sveikatos centro išvados nėra nešališkos, jos surašomos Alytaus PN naudai; tokie patikrinimai atliekami nematant nuteistiesiems, kadangi patikrinimą (kurio pagrindu surašytas 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktas) atliko tik 2 žmonės ir jis truko tik 2 valandas, o patikrinti visi Alytaus PN, patikrinimą atlikti buvo fiziškai neįmanoma (b. l. 35–36), nesudaro pagrindo abejoti šio patikrinimo akto duomenimis. Todėl teismas jais vadovaujasi. Minėtas patikrinimas buvo atliktas ginčo laikotarpiu. Ginčo laikotarpiu vėliau atliktų patikrinimo aktų byloje nėra, tačiau teismas šiuo aspektu pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, atsakovės atstovas tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015). Šio patikrinimo metu buvo patikrinti Alytaus PN bendrai, buvo nustatyta, kad nuteistųjų gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus (b. l. 26), jokių Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų (taip pat ir dėl patalpų vėdinimo, drėgmės, pelėsio) nebuvo nustatyta (b. l. 28).
Atsakovės atstovas atsiliepime patvirtino, kad gyvenamosiose patalpose yra užtikrinami aukščiau nurodyti Higienos normos HN 134:2015 reikalavimai santykinei oro drėgmei ir oro judėjimo greičiui, nurodė, kad kamerų tipo patalpų langai atsidaro iš vidinės pusės, jos vėdinamos atidarius langus, kaip numato Higienos norma, o sanitariniuose mazguose yra įrengta ištraukiamoji ventiliacija (b. l. 15). Nagrinėdamas bylą, teismas nenustatė pagrindo netikėti šiais atsakovės atstovo pateiktais duomenimis. Kadangi kamerų tipo patalpose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, buvo langai, ir byloje nebuvo nustatyta, kad kamerų tipo patalpų nebuvo galima išvėdinti, teismas sprendžia, kad pareiškėjas galėjo praverti langus (pareiškėjas atsikirtime tai patvirtino, b. l. 35) ir tokiu būdu reguliuoti oro drėgmę patalpoje. Vien lango formos neatitiktis (lango matmenys buvo kiek kitokie, nei numato Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.9 papunktis) nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Teismas daro išvadą, kad atsakovės atstovas nepažeidė aptartų teisės normų reikalavimų, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus jo veiksmus. Todėl šie pareiškėjo skundo argumentai dėl ventiliacijos nebuvimo, drėgmės ir pelėsio kamerose, grotų ant langų iš vidaus ir langų išmatavimų atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose nebuvo įrengti radiatoriai (b. l. 3), atsikirtime nurodė, kad vietoje radiatoriaus per kamerą buvo nutiestas vamzdis, kuris neužtikrino reikiamos oro temperatūros (b. l. 35).
Higienos normos HN 134:2015 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.10 papunktis numato, kad kameros turi būti šildomos ir vėdinamos; kameros vėdinamos per langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema; jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami šių taisyklių Higienos normoje HN 134:2015 nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, kameros gali būti aprūpinamos elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais. Atsakovės atstovas rašte „Dėl duomenų pateikimo“ nurodė, kad kamerų tipo patalpose yra įrengtas didelis per visą kamerą einantis patalpos apšildymo vamzdis (b. l. 41). Tad atsakovės atstovas neneigė aplinkybės, kad per kamerą buvo nutiestas vamzdis. Tačiau atsakovės atstovas patvirtino, kad Alytaus PN atskirajame lokaliniame sektoriuje esantis kompiuterizuotas šilumos mazgas nepertraukiamai visą parą visuose pataisos namuose palaiko oro temperatūrą, atitinkančią aptartus Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, šiuos reikalavimus atitinkanti oro temperatūra yra užtikrinama (b. l. 15, 41). Bylos duomenimis, Alytaus visuomenės sveikatos centras 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimo metu jokių Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų (taip pat ir patalpų oro temperatūrai) Alytaus pataisos namuose nenustatė (b. l. 28). Teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė pagrindo netikėti minėto patikrinimo akto pagrįstumu ir atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu, todėl sprendžia, kad pareiškėjo gyvenamosiose patalpose buvo užtikrinama tinkama temperatūra. Pareiškėjas skunde nenurodė, kad jis prašė Alytaus PN pareigūnus duoti jam elektrinį oro šildytuvą (Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.10 papunktis), o pareigūnai atsisakė tenkinti tokį jo prašymą. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Šis pareiškėjo skundo argumentas dėl netinkamos temperatūros atmetamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas skunde teigė, kad VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose yra nurodyta, jog Alytaus PN kamerų tipo patalpos yra priskirtos negyvenamosioms patalpoms; tai pažeidžia Higienos normos HN 134:2015 13 punktą, pagal kurį laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose (b. l. 3).
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. rugsėjo 18 d. rašte Nr. 2S-5772 (b. l. 6–7) (kurio kopiją pateikė pareiškėjas) yra nurodyta, kad Alytaus pataisos namų kamerų tipo patalpų pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis pagal VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus yra negyvenamoji (b. l. 7). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (įsigaliojusio nuo 2017 m. sausio 1 d.) 5.1 papunktyje numatyta, kad pagal paskirtį pastatai skirstomi į dvi grupes: gyvenamuosius pastatus ir negyvenamuosius pastatus, nurodant, kad pastatą, priskirtą tam tikrai grupei, gali sudaryti įvairių paskirčių patalpos. Pagal minėto reglamento 7 punktą, negyvenamieji pastatai pagal paskirtį skirstomi į pogrupius, pavyzdžiui, viešbučių paskirties pastatai – trumpalaikio apgyvendinimo pastatai (viešbučiai, moteliai ir svečių namai) (7.1 papunktis), gydymo paskirties pastatai – pastatai gydymo tikslams, t. y. pastatai, kuriuose teikiama medicininė pagalba ir priežiūra sergantiems žmonėms (ligoninės, klinikos, poliklinikos, [...]) (7.12 papunktis), ir specialiosios paskirties pastatai – pastatai skirti specialiesiems tikslams (kareivinių pastatai, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai, policijos, priešgaisrinių ir gelbėjimo tarnybų pastatai, slėptuvės, pasienio kontrolės punktai ir kiti pastatai) (7.16 papunktis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ normomis, nurodė, kad tai, jog Lukiškių TI-K pastatai (kurie pateko į negyvenamųjų pastatų grupę, specialiosios paskirties pastatų, t. y. skirtų specialiesiems tikslams (karinių vienetų pastatai, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, [...]) pogrupį, reglamento 8.16 papunktis) yra registruoti kaip negyvenamieji, atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. administracinėje byloje Nr. A-648-552/2018). Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą, teismas daro išvadą, kad tai, jog Alytaus PN pastatas, kuriame yra kamerų tipo patalpos, ir kuriame ginčo laikotarpiu laikytas pareiškėjas, galimai yra įregistruotas kaip negyvenamasis, atitinka teisės aktų reikalavimus.
Nuo 2015 m. lapkričio 11 d. įsigaliojusi Higienos norma HN 134:2015 nustato tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus. Jos 11.1 papunktyje gyvenamoji patalpa apibrėžiama kaip „patalpa laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje laikomiems asmenims gyventi“, o 13 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomi asmenys turi būti apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, galiojusios iki 2015 m. lapkričio 11 d., 5 punktą (kuriame buvo numatyta, kad gyvenamosios patalpos yra ir kameros tipo patalpos), 19 punktą (kuriame buvo numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti apgyvendinami tik apgyvendinimui skirtose patalpose), į Vilniaus visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų aktus, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas negyvenamosiose patalpose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-351-822/2018). Šiuo atveju, atsakovės atstovas pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Alytaus departamento 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akto Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12), parengto 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinus Alytaus pataisos namus, kopiją (b. l. 25–28). Šiame patikrinimo akte Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nurodė, kad nuteistieji asmenys apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose (b. l. 26), ir Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų nenustatė (b. l. 28). Ginčo laikotarpis apima laikotarpį iki šio patikrinimo ir po jo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad iki šio patikrinimo nuteistųjų patalpos buvo negyvenamosios, ir kad po šio patikrinimo jos buvo pakeistos į negyvenamąsias. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas buvo laikomas negyvenamosiose patalpose, t. y. ne Alytaus kamerų tipo patalpoje: pareiškėjo skunde (b. l. 2), atsikirtime (b. l. 34) ir atsakovės atstovo dokumentuose (b. l. 14–15, 19–20, 41, 46–57) nurodytais duomenimis, pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpose). Atsižvelgdamas į aptartas Higienos normos HN 134:2015 nuostatas, patikrinimo akto duomenis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas neturi pagrindo konstatuoti faktą, kad pareiškėjas buvo laikomas negyvenamosiose patalpose. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Teismas atmeta kaip nepagrįstus šiuos pareiškėjo skundo argumentus.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovės Alytaus pataisos namų ir šios institucijos pareigūnų veiksmus. Nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, sąlygos, o nesant šios sąlygos, negali kilti ir atsakomybė už žalą. Dėl to nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.