Kauno apygardos teismo nutartis

2020-01-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-124-383/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-29
Bylos Nr.
1A-124-383/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18251-2018-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
Nuteistasis
R. A.
Civilinis ieškovas
A. J.
Civilinis atsakovas
AAS BTA B
Nukentėjusysis
E. J.
Advokatai
Dainius Gudas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-124-383/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18251-2018-1Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Sigitai Vaičiulytei,dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei,nuteistojo R. A. gynėjui advokatui Dainiui Gudui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 40 MGL (2 000 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, R. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 1 metams.

Civilinės ieškovės A. J. civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš civilinio atsakovo AAS BTA B. I. C. filialas Lietuvoje 2 000 eurų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo E. J. naudai, šias lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti A. J..

Iš R. A. priteista 600 eurų proceso išlaidų A. J. naudai.

Paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. A. nuteistas už tai, kad, vairuodamas automobilį, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2018 m. balandžio 19 d. apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), tamsiu paros metu neatsargiai vairuodamas automobilį „Audi A4“, valst. Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkto reikalavimus, kuriame numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, 101 punkto reikalavimus, kuriame numatyta, kad vairuotojas prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, dėl ko išvažiuodamas į priešpriešinės eismo juostos kelkraštį savo vairuojamu automobiliu kliudė kelkraščiu einantį pėsčiąjį E. J., pastarajam parkritus pervažiavo jam koją, dėl ko nukentėjusiajam E. J. konstatuota kairės kojos vidinio kulkšnelio lūžimas ir nubrozdinimas kairės kojos vidinio kulkšnelio srityje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. A. prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. spalio 22 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu netaikyti BK 68 straipsnio. Skunde nurodoma, kad jis pripažino visas faktines aplinkybes, nuoširdžiai gailisi. Teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantas praeityje nėra teistas, padarė neatsargų nusikaltimą, būdamas blaivus. Turi pastovų darbą, dirba vairuotojo pareigose, kuris yra vienintelis pragyvenimo šaltinis, todėl specialiosios teisės atėmimas yra perteklinis.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo R. A. gynėjas palaikė apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti, o prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo R. A. apeliacinis skundas atmetamas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Apeliaciniame skunde kaltės klausimas nėra keliamas, nesutinkama tik su teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

6. Nagrinėjamu atveju R. A., pirmosios instancijos teismui pripažinus jį kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams. Šį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad nuteistasis pažeidė du KET punktus, baustas administracinėmis nuobaudomis kaip pradedantysis vairuotojas, ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino, jo padarytos nusikalstamos veikos pasekmės yra susijusios su nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Šiam teismo sprendimui bei motyvams pritaria ir apygardos teismas.

7. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 3 dalies nuostatos leidžia teismui šią baudžiamojo poveikio priemonę skirti kartu su bausme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-25-489/2017, 2K-226-942/2016, 2K-52-942/2016,2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-599/2012). Be to, baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra.

8. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas yra perteklinis. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taisomai veikti nuteistąjį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-25-489/2017). Nagrinėjamu atveju R. A. padarė neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad inkriminuotą nusikaltimą apeliantas padarė turėdamas vieną galiojančią administracinę nuobaudą už tai, kad būdamas pradedantysis vairuotojas, vairavo transporto priemonę, nepažymėtos skiriamuoju ženklu (nusižengimas padarytas 2018 m. sausio 23 d., t. 1 b. l. 85-86). Nepraėjus nė pusei metų, R. A. nubaustas už tai, kad 2018 m. liepos 6 d. perdavė vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems teisės jos vairuoti. Nors padaryti administraciniai nusižengimai nėra pagrindas išvadai, kad kilęs eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, buvo sistemingo R. A. elgesio pasekmė, tačiau padaryti nusižengimai liudija tai, kad nuo pat teisės vairuoti transporto priemones įgijimo, apeliantas buvo linkęs pažeidinėti KET. Nagrinėjamu atveju padaryti KET pažeidimai nelaikytini šiurkščiais, tačiau jie parodo vairuotojo didelį neatsargumą ir neatsakingumą.

9. Sutiktina su skundo argumentais, kad apeliantas praeityje nėra teistas, padarė neatsargų nusikaltimą, būdamas blaivus, tačiau pažymėtina, kad BK 67, 68 straipsniuose esančios teisės normos nesieja draudimo asmeniui naudotis specialia teise su tuo, ar jis blaivus, ar neblaivus vairavo automobilį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017). Atsižvelgiant į tai, atmestinas skundo argumentas, jog poveikio priemonė neturėtų būti skiriama vien dėl to, kad veika buvo padaryta nuteistajam esant blaiviam.

10. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog apeliantas turi pastovų darbą, dirba vairuotojo pareigose, kuris yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Atsakydama į šį argumentą, teisėjų kolegija pažymi, jog teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad vien tai, jog BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, net jeigu uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas iš esmės reikštų atėmimą dirbti šį darbą. Teismas šią aplinkybę turi įvertinti kartu su kitais bylos duomenimis. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-502/2011). Tuo remiantis, kolegija papildomai pažymi, jog nurodytos apelianto aplinkybės, kad nusikaltimas padarytas jam esant blaiviam, praeityje neteistas, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga dėl darbo, nėra pakankamos, išskirtinės ir nepaneigia specialiosios priemonės atėmimo būtinumo. Akcentuotina ir tai, kad nuteistojo interesai negali būti suabsoliutinami, iškeliami aukščiau visuomenės interesų ir bausmės paskirties. Įvertintina ir tai, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, todėl, kolegijos vertinimu, paskirtoji baudžiamoji poveikio priemonė nepagrįstai nesuvaržys ir neapsunkins jo galimybės įsidarbinti, dirbant kitas specialybes. Įvertintina ir tai, kad eismo įvykio metu, kuris buvo padarytas dėl vairuotojo neatsargumo, buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, kas sąlygojo ne administracinės, o baudžiamosios atsakomybės taikymą, todėl visuomenės sveikatos, saugumo, kaip vienų iš svarbiausių Konstitucinių vertybių, užtikrinimas, neatsakingo tolimesnio vairavimo užkardymas yra būtinas, atimant teisę vairuoti transporto priemones.

11. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad R. A. teisė vairuoti transporto priemones atimta tik minimaliam įstatymo numatytam laikui –1 metams, todėl nesutiktina su apeliantu, jog tokia baudžiamojo poveikio priemonė yra jam pernelyg griežta ar neproporcinga padarytai veikai. Juo labiau, kad BK 68 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas šią poveikio priemonę gali skirti nuo 1 metų iki 3 metų. Tuo remiantis, apylinkės teismas nagrinėjamu atveju BK 68 straipsnio nuostatų nepažeidė.

12. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam R. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones nėra perteklinė, atitinka proporcingumo principo reikalavimus, padės užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti apelianto skundą ir keisti nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. A. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Jūratė JakubonienėGytis VečerskasValdas Vitunskas