- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-17
- Bylos Nr.
- 2A-1006-661/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00393-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas (pran.), Rūta Burdulienė, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Atsakovas
- L. L.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Rūtos Burdulienės ir Neringos Švedienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) L. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei L. L. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise ir teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 6 793,52 EUR nuostolių atlyginimą regreso teise, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2013 m. kovo 12 d. Norvegijoje dėl atsakovės L. L., vairavusios automobilį VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis (toliau – Eismo įvykis). Atsakovė Lietuvos Respublikoje registruotos transporto priemonės VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nebuvo apdraudusi. Kadangi eismo įvykis įvyko Norvegijoje (kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Biurų tarybos Vidaus nuostatus) ir jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų neapdrausta transporto priemone, Norvegijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 6 793,52 EUR (56 107,00 NOK) sumai ieškovui, t. y. transporto priemonės registracijos valstybės - Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui (toliau – Biuras). Ieškovas sumokėjo Norvegijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 6 793,52 EUR ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 23 straipsnio nuostatomis, pareikalavo atlyginti nuostolius iš atsakovės, tačiau iki ieškinio teismui pateikimo atsakovė šio reikalavimo neįvykdė (b. l. 2-4).
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodė, kad neginčija eismo įvykio fakto ir, kad yra kalta dėl eismo įvykio, tačiau nesutiko su priskaičiuotos žalos dydžiu. Atsakovė teigė, kad nedaug supranta norvegiškai, todėl pasitikėjo 2013 m. kovo 12 d. eismo įvykio metu nukentėjusiojo automobilio vairuotoju, kuris pildė deklaraciją, kad šis eismo įvykio deklaraciją užpildys teisingai. Tačiau deklaracijoje, grafoje, kur turėjo būti nurodyti automobiliui padaryti pažeidimai, nukentėjusiosios transporto priemonės vairuotojas nurodė tik žodį „Taip". Tokiu būdu nėra užfiksuoti nukentėjusiajai transporto priemonei padaryti pažeidimai. Be to, nukentėjęs automobilis Toyota Urban Cruiser apžiūrai į autoservisą buvo pristatytas tik 2013 m. birželio 11 d., tai yra praėjus trims mėnesiams nuo eismo įvykio dienos ir nėra žinoma, ar nuo 2013 m. kovo 12 d. dienos eismo įvykio iki automobilio pristatymo į autoservisą šis automobilis nebuvo patekęs į kitą eismo įvykį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 15 d. nusprendė ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovės L. L. ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 6 793,52 EUR nuostolių atlyginimą regreso tvarka, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (6 793,52 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2015 m. kovo 16 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 336,10 EUR bylinėjimosi išlaidas.
Teismas konstatavo, kad ieškovas tinkamai pagrindė tiek faktinį, tiek teisinį ieškinio pagrindą dėl reiškiamo regresinio reikalavimo atsakovei. Ieškovas teisėtai pervedė Norvegijos draudikų biurui jo pareikalautą 6793,52 EUR žalos atlyginimo sumą, nustatytą pagal Norvegijoje galiojančias procedūras. Tokiu būdu ieškovas, išmokėjęs Norvegijos nacionaliniam draudikų biurui jo reikalaujamą sumą, sutinkamai su TPVCAPD įstatymo 17 straipsnio 5 dalis ir 23 straipsnio nuostatomis turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovę, kaip eismo įvykio kaltininkę bei automobilio savininkę, tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, t. y. 6 793,52 EUR.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. sprendimą iš dalies, priteisiant iš atsakovės 2000 EUR nuostolių, o kitoje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai. Apeliantė (atsakovė) nurodė, kad teismo išvados neatitinka byloje esančių ir įrodymais pagrįstų aplinkybių. Teismas neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, todėl byloje iš esmės liko neįrodytas prašomas ieškovo žalos dydis. Atsakovė apeliacinį skundą iš esmės grindė panašiomis aplinkybėmis, kaip ir atsiliepimą į ieškinį.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą į pareikštą apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Jis nurodo, kad sutinka su visais pirmosios instancijos teismo argumentais, bei palaiko savo argumentus išdėstytus ieškinyje. Ieškovas mano, jog ieškinys visiškai įrodytas, o apeliantė nepateikė jokių reikšmingesnių įrodymų, vadovaujasi prielaidomis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų. Byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2013 m. kovo 12 d. Norvegijoje dėl transporto priemonės VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotojos L. L. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė Toyota Urban Cruiser 1.4D STV 5D, v/n Nr. NF38550 (toliau – Eismo įvykis) (b. l. 14-17). Iš VĮ „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašo nustatyta, kad atsakovė eismo įvykio metu buvo transporto priemonės VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) savininkė (b. l. 10). Eismo įvykio valstybės – Norvegijos nacionalinis draudikų biuras (Trafikkforsikringsforeningen), vadovaudamasis Bendradarbiavimo nuostatais, sureguliavęs žalą ir išmokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą, pateikė transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui, t. y. ieškovui, reikalavimą sumokėti 56 107,00 NOK (6 793,52 EUR) sumą. Ieškovas, sumokėjęs išmoką kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atgręžtinio reikalavimo teise reikalauja visos išmokos tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Pažymėtina, kad teisinį tokio reikalavimo pagrindą sudaro TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostata, o faktinį – aplinkybė, kad kitoje valstybėje įvyko eismo įvykis, asmuo yra atsakingas už žalos padarymą arba neįvykdė pareigos sudaryti draudimo sutartį ir Biuras, vykdydamas Bendradarbiavimo nuostatus ir atsižvelgdamas į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo išmokas kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui. Kitos valstybės civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančių teisės aktų turinys, jų taikymo praktika byloje sudaro ne teisės, o fakto klausimą, kurį pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles turi nurodyti ir įrodyti į teismą besikreipiantis ieškovas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. UAB „Beljana“, bylos Nr. 3K-3-24/2014; 2014 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. M. J., bylos Nr. 3K-3-100/2014). Šioje byloje ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostata, atgręžtinio reikalavimo teise pagrįstai siekė išreikalauti kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui išmokėtą išmokų sumą iš kalto asmens Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Taigi prievolė apeliantei sumokėti išmokos sumą regreso tvarka ieškovui atsirado pirmiau nurodyto įstatymo pagrindu, o atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius, kad asmuo, reikalaujantis sumos grąžinimo, pagrįstai ją išmokėjo, remdamasis jo pareigą nustatančiais teisės aktais, ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais. Apeliantė šių civilinės atsakomybės sąlygų turinys yra nustatomas remiantis Norvegijos teisės normomis ir pagal Norvegijos teisę nustatytomis aplinkybėmis.
Pirmosios instancijos teismas ištyręs faktines aplinkybes dėl žalos dydžio nustatė, kad esančių rašytinių įrodymų – „B. S. AS“ 2013 m. birželio 11 d. darbų apibūdinimo pažymos, 2013 m. birželio 12 d. remonto vertės sąmatos, „B. S. AS“ 2013 m. rugsėjo 11 d. sąskaitos – faktūros Nr. 86002268, taip pat 2013-11-26 sąskaitos faktūros, 2013 m. lapkričio 26 d. atsarginių dalių, dažų apibūdinimo pažymos nustatyta, kad dėl eismo įvykio atsiradusios žalos dydis – 48 789 NOK (5 269,93 EUR) (b. l. 24-33, 20-23). Iš 2013 m. spalio 22 d. rašto Nr. S09-849-(5.2.) dėl informacijos pateikimo apie Norvegijoje 2013 m. kovo 12 d. įvykusį eismo įvykį, nustatyta, jog atsakovei L. L. jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu Dupulčių k., Žalgirio sen., Kretingos raj., Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras siuntė pranešimą dėl eismo įvykio, užpildant pranešimo apie eismo įvykį formą (b. l. 79). Atsakovė minėtos eismo įvykio formos neužpildė ir informacijos ieškovui nepateikė. Norvegijos nacionalinis draudikų biuras 2014 m. balandžio 23 d. pateikė reikalavimą ieškovui 48 789 NOK (5269,93 EUR) žalai atlyginti už apgadinto automobilio Toyota Urban Cruiser 1.4D STV 5D, v. n. Nr. NF38550 remontą bei 7 318 NOK (886,08 EUR) bylos administravimo mokestį, iš viso 56 107 NOK (6 793,52 EUR) sumai (b. l. 18-35), kurią ieškovas 2014 m. gegužės 7 d. pervedė Norvegijos nacionalinio biuro atstovui VAN AMEYDE NORWAY AS (b. l. 52). Ieškovas 2014 m. spalio 10 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija reikalaudamas sumokėti ieškovui išmokėtą Norvegijos nacionalinio biuro atstovui VAN AMEYDE NORWAY AS 6 793,52 EUR sumą (b. l. 53), tačiau atsakovė šio reikalavimo neįvykdė (b. l. 2-4). Grįsdamas faktinį ieškinio pagrindą ieškovas pateikė teismui eismo įvykio deklaraciją, fotonuotraukas, sąskaitas - faktūras su detalizuotais darbais bei medžiagų specifikacija (b. l. 20-33, 102-109) ir kitus duomenis, kurie patvirtina prašomą priteisti skolą. Be to, kaip minėta, žala buvo administruojama kitos šalies, t. y. Norvegijos nacionalinio draudikų biuro, automobilio remontas taip pat buvo atliekamas Norvegijoje, todėl padarytos žalos dydis buvo nustatomas pagal tos šalies, šiuo atveju, Norvegijos teisę ir ten esančius remonto darbų įkainius. Įrodymų, pagrindžiančių, kad buvo kitokios aplinkybės, nei nurodė ieškovas, atsakovė nepateikė.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 1 d. 1 p., kolegija,
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.