Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-06-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-489-1123/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-06-02
Bylos Nr.
A6.-489-1123/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00270-2020-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Nutraukti bylą.
Teisėjas
Aušra Ragelienė (pirm.)
Pažeidėjas
Ž. G.
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A6.-489-1123/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00270-2020-4Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. birželio 2 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,sekretoriaujant Agnei Grinkevičiūtei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Ž. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu, prašydama iškelti administracinio nusižengimo bylą Ž. G. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir skirti jam ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudos vidurkį, dėl to, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau pagal duomenis apie lėšų judėjimą laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. Ž. G. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais (žemesnį prioritetą mokėjimo eiliškumo prasme pagal CK 6.930¹ straipsnį turinčiais) Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 27 d. nutartimi iškėlė administracinio nusižengimo bylą Ž. G., kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovui pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo.

Šalies argumentai

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pateiktame pareiškime dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra VMI skolininkė. 2020 m. sausio 21 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 8 618,48 Eur. Siekiant nustatyti Bendrovės įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis, 2019 m. rugsėjo 20 d. buvo pradėtas Bendrovės operatyvus patikrinimas, kurio metu buvo nustatyta, jog buvo pažeista CK 6.930¹ straipsnyje numatyta atsiskaitymo tvarka.

Pareiškime nurodyta, kad išnagrinėjus piniginių lėšų judėjimą Swedbank, AB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. bankų sąskaitose, nustatyta, kad Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, t. y. turėdama įsiskolinimą valstybės (savivaldybės) biudžetui po mokestinės prievolės sumokėjimo termino:

laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. iš banko sąskaitų vykdė atsiskaitymus su tiekėjais – po mokestinės nepriemokos susidarymo, iš jų:

1. UAB „(duomenys neskelbtini) (mokėjimo paskirtis – mokėjimas tarp savo sąskaitų):

2018 m. rugpjūčio 6 d. 1000,00 Eur, skola valstybės biudžetui – 4 932,66 Eur;

2018 m. rugpjūčio 7 d. 2500,00 Eur, skola valstybės biudžetui – 4 932,66 Eur;

2018 m. rugpjūčio 3 d. 3100,00 Eur, skola valstybės biudžetui – 4 932,66 Eur;

2018 m. rugsėjo 7 d. 4750,00 Eur, skola valstybės biudžetui – 2 829,00 Eur ir kiti.

2. 2018 m. gruodžio 3 d. apmokėjo 2 290,00 Eur (duomenys neskelbtini) už UAB (duomenys neskelbtini), skola valstybės biudžetui – 3 632,82 Eur.

3. (duomenys neskelbtini).:

2019 m. sausio 11 d. 2171,15 Eur, skola valstybės biudžetui – 8 624,05 Eur;

2019 m. liepos 16 d. 1000,00 Eur, skola valstybės biudžetui – 4 202,89 Eur.

4. Ž. G. :

2019 m. sausio 7 d. 1000,00 Eur, skola valstybės biudžetui – 8 624,05 Eur;

2019 m. sausio 8 d. 1300,00 Eur, skola valstybės biudžetui – 8 624,05 Eur;

2019 sausio 9 d. 760,00 Eur, skola valstybės biudžetui – 8 624,05 Eur ir kiti.

5. Bendrovė suteikė paskolas:

5.1 Ž. G. iš viso suteikta 12 105,00 Eur, iš jų:

2019 m. sausio 2 d. 185,00 Eur, skola valstybės biudžetui – 8 624,05 Eur;

2019 m. sausio 7 d. 1000,00 Eur, skola valstybės biudžetui – 8 624,05 Eur;

2019 m. sausio 21 d. 4500,00 Eur, skola valstybės biudžetui – 8 501,00 Eur;

2019 m. birželio 10 d. 1195,00 Eur, skola valstybės biudžetui – 3 518,79 Eur;

2019 m. birželio 17 d. 1540,00 Eur, skola valstybės biudžetui – 3 518,79 Eur ir kitos;

5.2. UAB (duomenys neskelbtini) iš viso suteikta 3015,00 Eur, iš jų:

2019 m. sausio 10 d. 1600,00 Eur, skola valstybės biudžetui – 8 624,05 Eur;

2019 m. sausio 31 d. 920,00 Eur, skola valstybės biudžetui – 11 171,00 Eur ir kitos;

5.3. UAB (duomenys neskelbtini) iš viso suteikta 1 900,00 Eur, iš jų:

2019 m. gegužės 4 d. 800,00 Eur, skola valstybės biudžetui – 7 053,73 Eur;

2019 m. gegužės 14 d. 200,00 Eur, skola valstybės biudžetui – 2 769,33 Eur;

2019 m. gegužės 15 d. 500,00 Eur, skola valstybės biudžetui – 2 769,33 Eur ir kitos.

Pareiškime nurodoma, kad šios finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovas Ž. G. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems kreditoriams, o ne VMI. Dėl tokių Bendrovės vadovo veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Taigi, Bendrovės vadovas, žinodamas apie mokestinę nepriemoką, nevykdė CK 6.930¹ straipsnyje 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip pažeidė kreditoriaus VMI teises (b. l. 3-4).

Prie pareiškimo pateikti dokumentai: mokestinės nepriemokos balansų kopijos (b. l. 6-17); Bendrovės įplaukų apskaitos kopija (b. l. 18); Bendrovės banko sąskaitų išrašai (b. l. 19-33); VMI 2019 m. spalio 24 d. Operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 34-37);

2020-03-30 Raštu Nr. (23.3-08E) RNA- VMI pateikė teismui papildomus duomenis apie laikotarpyje nuo 2018-08-01 iki 2019-08-31 VMI atliktus nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš UAB (duomenys neskelbtini), Prievolių apskaitos skyriaus turimus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) sumas, kurios buvo sugretintos (įskaitytos) su Bendrovės mokėtinomis PVM prievolėmis už laikotarpį nuo 2018-05-01 iki 2018-07-31. Pateikė Pridėtinės vertės mokesčio pirmines bei patikslintas deklaracijas už 2018 m. gegužės, birželio, liepos mėn. ( 1 t., b.l. 90-105).

Šalies argumentai

Ž. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jog tuo metu, kai buvo daromi pavedimai, kurie nurodyti VMI pareiškime, skolos VMI nebuvo. Paaiškino, jog už 2018 metų kelis mėnesius UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo laiku pateikusi PVM deklaracijų arba jos buvo tikslinamos ir UAB (duomenys neskelbtini) tada pateikė už 2 ar 3 mėnesius iš karto ir tada tik, t.y. 2019 m. sausio pabaigoje, atsirado tas mokėtinas PVM. Nurodė, jog VMI tokiu atveju atsiunčia pranešimą apie įsiskolinimą biudžetui ir areštuoja bendrovės banko sąskaitas, teigė, jog UAB (duomenys neskelbtini) tuo metu, kai turėjo PVM įsiskolinimą už 2018 m. valstybės biudžetui, t.y. maždaug nuo 2019 m. sausio 29 d., net neturėjo galimybės daryti mokėjimus iš savo banko sąskaitos kitiems kreditoriams, nes banko sąskaita buvo areštuota. Ž. G. manymu, akivaizdžiai jaučiasi, kad iš konteksto paimtas tas kaltinimas, nes per tą patį laikotarpį mokesčių sumokėta 55 tūkstančiai ir visais tais periodais, kada mokėjimai daryti tariamai neteisėtai, buvo daryti mokėjimai ir VMI.

Ž. G. el. paštu pateikė UAB (duomenys neskelbtini) Swedbank, AB banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) 2018-07-11-2019-05-20 laikotarpio išrašą, kuriame yra duomenys, jog per šį laikotarpį VMI iš šios banko sąskaitos nurašė 55391,15 EUR (1 t., b.l. 113-114). UAB (duomenys neskelbtini)Swedbank, AB banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) 2018-07-26-2019-05-22 laikotarpio išrašą, kuriame yra duomenys, jog per šį laikotarpį Ž. G. į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą įnešė (pervedė) 64955 EUR (1 t., b.l. 115-116).

2020 m. birželio 1 d. VMI prie LR FM pateikė raštą Nr. (23.3-08)RNA-, kuriame nurodyta, jog įvertinus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos mokesčių apskaitos informacinės sistemos aktualizuotus duomenis, deklaracijų pateikimo momentą, piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos duomenis, taip pat dėl valstybėje įvesto karantino COVID-19 infekcijai suvaldyti UAB (duomenys neskelbtini) taikomų mokestinės pagalbos priemonių, VMI prie FM prašo administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-489-1123-2020 toliau nenagrinėti ir ją nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais). Objektyvieji aptariamo administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

CK 6.930¹ straipsnio (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas) 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Šio straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtinta, jog atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia) (ANK 8 str.). Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti nusižengimo padarymo laiką, t. y. laikotarpį, kuriuo buvo pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir laiką, kada faktiškai bendrovei kilo pareiga mokėti šias skolas.

Teismas įvertinęs Ž. G. duotus paaiškinus, byloje esančius dokumentus, atsižvelgdamas į VMI prie LR FM pateiktą prašymą nutraukti administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, jog šioje byloje nėra pakankamai duomenų, objektyviai patvirtinančių skolos biudžetui susiformavimo laiką ir teismas neturi tvirto pagrindo konstatuoti, kad mokėjimai Valstybinei mokesčių inspekcijai tikrai turėjo būti atlikti anksčiau nei VMI prie FM pareiškime laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d nurodyti UAB (duomenys neskelbtini) atlikti atsiskaitymai su kitais kreditoriais.

Sprendžiant klausimą dėl asmens administracinės atsakomybės, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu (visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai). Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, jog administracinių teisės nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Be to, vadovaujantis teismų praktikoje pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant jo kaltę prielaidomis.(Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-216-380/2019).

Remdamasis visu tuo, kas paminėta, teismas konstatuoja, kad duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas (nusižengimas) galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti, kad asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda ir visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Šioje administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nėra neginčijamų ir neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, kad UAB (duomenys neskelbtini) skola valstybės biudžetui susidarė atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių ir kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas Ž. G., atlikdamas VMI prie FM pareiškime laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. nurodytus mokėjimus kitiems kreditoriams, nors tuo metu UAB (duomenys neskelbtini) buvo skolinga Valstybinei mokesčių inspekcijai, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, todėl, atsižvelgus į VMI prie FM prašymą administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-489-1123-2020 toliau nenagrinėti ir ją nutraukti, administracinio nusižengimo bylos teisena Ž. G. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 636 straipsniu,

nutaria:

nutraukti Ž. G. atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį teiseną, nenustačius jo veikoje šio nusižengimo sudėties.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Ragelienė