Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-711-480/2014

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-04-09
Bylos Nr.: 2A-711-480/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-51-3-00827-2012-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Palubinskaitė (pirm.), Albina Rimdeikaitė (pran.), Gintautas Koriaginas
Atsakovas: Ž. G.
Ieškovas: K. G.
Trečiasis asmuo: „Swedbank“

Kategorijos

75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-711-480/2014Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00827-2012-3Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4.3;75.8;121.18;121.21; (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė), Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Ž. G. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-74-308/2013 pagal ieškovo K. G. ieškinį atsakovei Ž. G. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovės Ž. G. priešieškinį ieškovui K. G. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo, trečiasis asmuo „Swedbank“, AB.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė nutraukti šalių santuoką, įregistruotą 1992-05-16 Varėnos rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), pripažįstant, kad ši santuoka iširo dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę „G.“, o atsakovei „G.“; santuokos metu įgytą bendrą santuokinį nekilnojamąjį turtą padalinti tokiu būdu: atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 3000 Lt vertės automobilį VW SHARAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data – 1996-02-01, 4500 Lt vertės automobilį MITSUBISHI ECLIPSE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai – 1997 m., ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 6435,00 Lt vertės 1,0000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); po santuokos nutraukimo atsakovei asmeniškai palikti visus įsipareigojimus pagal 2008-07-31 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp „Swedbank“, AB ir atsakovės; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad santuokinio gyvenimo pradžioje su atsakove sutarę gerai, juos siejo šilti ir draugiški šeimyniniai santykiai. Tačiau ilgainiui tarp ieškovo ir atsakovės ėmė kilti nesutarimai, išaiškėjo jų charakterių skirtumai, skirtingi požiūriai į gyvenimą ir šeimą bei į sutuoktinių teises ir pareigas, taip pat ėmė ryškėti sunkus atsakovės charakterio būdas, jos abejingumas šeimos atžvilgiu ir nesirūpinimas šeimos gerove. Labiausiai šeimos stabilumui ir tvirtumui pakenkė atsakovės neištikimybė ir jos atsainus požiūris į savo, kaip sutuoktinės pareigas kito sutuoktinio atžvilgiu. Paaiškėjus, kad atsakovė yra jam neištikima ir turi susiradusi kitą vyrą, taip pat dėl jos konfliktiško būdo bei nenoro bendrai gyventi, buvo privestas palikti bendrus namus ir nuo 2006 m. balandžio mėn. pradėjo gyventi su atsakove atskirai, jokio bendro ūkio neveda, jų nesieja jokie šeimyniniai santykiai. Ieškovo nuomone, būtent atsakovė pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigą būti lojali ir gerbti kitą sutuoktinį bei jo interesus, nes savo veiksmais faktiškai sukūrė tokią padėtį, kad šeima iširo. Ieškovas nurodė, kad nenori ir nemato prasmės gyventi santuokoje, nes ši santuoka yra iširusi dėl atsakovės kaltės. Jis dėl atsakovės kaltės patyrė neturtinę žalą, nes dėl tokių atsakovės amoralių ir visuomenėje nepriimtinų veiksmų – neištikimybės, pagarbos ir lojalumo kitam sutuoktiniui nebuvimo, jis turėjo kentėti dvasinį skausmą, buvo pažemintas kaip tėvas ir kaip atsakovės sutuoktinis bei vyras. Todėl prašė iš atsakovės priteisti 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Taip pat ieškovas nurodė, kad nutraukus santuoką ir padalinus turtą jo prašomu būdu, atsakovei atitektų jos vardu registruotos ir jos faktiškai naudojamos transporto priemonės, o ieškovui atitektų jo vardu registruotas 1 ha dydžio miško paskirties žemės sklypas. Mano, kad toks jo prašomas šalims priklausančio turto padalijimas geriausiai atitiks ieškovo ir atsakovės interesus, nes iš esmės bus įteisinta faktinė padėtis. Nurodo, kad gyvenant skyrium jam 2007-04-05 buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,95 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi šis žemės sklypas buvo įgytas pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas, todėl ieškovo nuomone, šis turtas yra laikytinas asmenine jo nuosavybe ir į dalintino turto masę negali būti įtrauktas. Taip pat nurodė, kad gyvendamas santuokoje kreditorių neįgijo. Apie atsakovės turimus kreditorius jam nebuvo žinoma iki kol atsakovė priešieškinyje nenurodė, jog 2008-07-31 su „Swedbank“, AB sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei gavo 25 986,68 Lt vartojamąjį kreditą. Tačiau nuo 2006 m. balandžio mėn. jis su atsakove faktiškai kartu negyveno, gautas kreditas buvo panaudotas išimtinai tik atsakovės reikmėms, todėl remiantis CK 3.67 straipsnio 2 dalimi, prašė prievolę pagal 2008-07-31 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti atsakovės asmenine prievole.

Atsakovė priešieškiniu prašė 1992-05-16 įregistruotą šalių santuoką Varėnos r. sav. CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl ieškovo kaltės; po santuokos nutraukimo atsakovei palikti pavardę „B.-G.“; padalinti santuokoje įgytą turtą taip: miškų ūkio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti Ž. G. asmeninės nuosavybės teise; miškų ūkio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti Ž. G. asmeninės nuosavybės teise; automobilį VW SHARAN, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 1996 m. laidos, priteisti Ž. G. asmeninės nuosavybės teise; automobilį MITSUBISHI ECLIPSE, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1997 m. laidos, priteisti Ž. G. asmeninės nuosavybės teise; priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 1384,34 Lt įsiskolinimą pagal 2008-07-31 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti iš ieškovo atsakovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodė, kad jiems gyvenant santuokoje ieškovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nes 2006 m. pavasarį paliko šeimą ir nuo to laiko visiškai ja nesirūpina bei yra (buvo) neištikimas. Tuo metu jų sūnus Š. buvo nepilnametis (14 metų), tačiau ieškovas visiškai nevykdė savo įstatyminės bei moralinės pareigos išlaikyti nepilnametį sūnų iki jo pilnametystės, jo neišlaikė. Taip pat ieškovas visiškai nesirūpino šeima, jos gerove. Be to, ieškovas buvo neištikimas, nes būdamas santuokoje, gyveno su kita moterimi, 2009 metais jie susilaukė dukros V. G.. Dėl virš pateiktų duomenų, atsakovės nuomone, taikytina įstatyminė prezumpcija (CK 3.60 str. 3 d.) ir laikytina, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Po santuokos nutraukimo atsakovė pageidauja turėti dvigubą pavardę, t. y. B.-G.. Atsakovė nurodo, kad jos su ieškovu dalintiną santuokoje įgytą turtą sudaro miškų ūkio žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei miškų ūkio žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Jų dydžiai bei vertės yra labai panašios, šis turtas galėtų būti dalintinas priteisiant miškų ūkio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jos asmeninėn nuosavybėn, o žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisiant ieškovo asmeninėn nuosavybėn. Taip pat, dalintiną turtą sudaro ir automobiliai VW SHARAN, 1996 m. laidos bei MITSUBISHI ELIPSE, 1997 m. laidos, kurių vertė yra 7500 Lt. Taip pat atsakovė nurodo, kad 2008-07-31 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei gavo 25 986,68 Lt vartojamąjį kreditą, skirtą namo remontui, t. y. jų šeimos turtui - gyvenamosios patalpos, remontui. Ieškovas 2006 metais paliko šeimą, ja nesirūpino, gyveno su kita moterimi. Kadangi kreditas buvo skirtas šeimos poreikiams tenkinti, kreditą gražinusi viena, ieškovas niekaip neprisidėjo prie šios prievolės įvykdymo, todėl iš ieškovo priteistina ½ dalis kredito jos naudai, kas sudaro 12993,34 Lt. Be to, nurodo, kad ieškovas minėtu laikotarpiu (nuo 2006 m. balandžio mėn.) dirbo, gavo pajamas, tačiau visiškai neskyrė jų šeimai, jos poreikiams, šias pajamas nuslėpė nuo šeimos, naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, gyvendamas su kita moterimi, todėl atsakovės nuomone, ieškovo dalis jų bendrame (dalintiname) turte mažintina, šia pajamų suma (CK 3.123 str. 4 d.). Nurodo, kad automobiliais VW SHARAN ir MITSUBISHI ECLIPSE naudojasi ji ir sūnus, todėl jie priteistini jos asmeninėn nuosavybėn, atitinkamai pusę automobilių vertės, t. y. 3750 Lt mažinant iš ieškovo jai priteistiną 12993,34 Lt skolą, priteisiant jos naudai iš ieškovo 9243,34 Lt kredito dalį. Be to, atsižvelgiant į tai, jog ieškovui tenkančio miškų ūkio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 7859 Lt, atitinkamai tokia suma mažintinas ieškovo įsiskolinimas jai iki 1384,34 Lt sumos, priteisiant jos asmeninėn nuosavybėn šį žemės sklypą. Toks nuosavybės padalinimas, atsakovės nuomone, atitinka CK 3.118 straipsnyje įtvirtintą sutuoktinių turto balanso sudarymo reikalavimą ir būtų proporcingas, teisingas bei nepažeistų nei jos, nei ieškovo interesų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Varėnos rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies:

Santuoką, sudarytą tarp ieškovo K. G. ir atsakovės Ž. G. (iki santuokos B.), įregistruotą 1992 m. gegužės 15 d. Varėnos raj. savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

Po santuokos nutraukimo ieškovui K. G. ir atsakovei Ž. G. paliko iki santuokos turėtas pavardes – G. ir G.;

Ieškovo K. G. ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo atmetė;

Padalino šalių santuokoje įgytą turtą:

Priteisė ieškovui K. G. asmeninėn nuosavybėn 0,9500 ha dydžio miškų ūkio paskirties žemės sklypą, vidutinės 7860 Lt rinkos vertės, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priteisė atsakovei Ž. G. asmeninėn nuosavybėn 1 ha ploto miškų ūkio žemės sklypą, vidutinės 6435 Lt rinkos vertės, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priteisė atsakovei Ž. G. asmeninėn nuosavybėn automobilius VW SHARAN v/n (duomenys neskelbtini) ir MITSUBISHI ECLIPSE v/n (duomenys neskelbtini) bendros 7500 Lt vertės;

Atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl pripažinimo ieškovui K. G. ½ dalies skolos atsakovei pagal 2008-07-31 vartojimo kredito sutartį ir 1384,34 Lt įsiskolinimo pagal 2008-07-31 vartojimo sutartį priteisimo atmetė;

Iš pateiktų byloje rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad šalių santuoka įregistruota 1992-05-16 Varėnos raj. savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys turi pilnametį sūnų Š. G., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovas K. G. su R. Ū. yra susilaukęs dukros V. G., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 9,10, 125). Nekilnojamojo turto registro duomenimis Ž. G. vardu nuosavybės teise įregistruoto santuokoje įgyto nekilnojamojo turto nėra. Ieškovo K. G. vardu yra registruota 1 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), vidutinės 6435 Lt rinkos vertės, įgytas 2005-04-04 pirkimo- pardavimo sutartimi, registro Nr. (duomenys neskelbtini), bei 0,9500 ha dydžio miškų ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), vidutinės 7860 Lt rinkos vertės, kur nuosavybės teisės buvo įregistruotos 2007-04-05 Alytaus apskrities viršininko sprendimo Nr. 38-23432 pagrindu (t. 1, b. l. 11, 12, 25). Šalys 2004-08-19 pirkimo-pardavimo sutartimi nuosavybės teisėmis buvo įsigiję gyvenamąjį namą su ūkiniais statiniais (duomenys neskelbtini). 2009-02-10 dovanojimo sutartimi abi šalys šį gyvenamąjį namą ir ūkinius statinius perleido sūnui Š. G., gim. (duomenys neskelbtini), bei gyvenamasis namas ir ūkiniai statiniai nuo 2009-02-23 yra registruoti Š. G. vardu. Iš 2012-10-03 VĮ Regitra pažymų teismas nustatė, kad K. G. vardu buvo registruotos transporto priemonės: RENAULT 9, v/n (duomenys neskelbtini), 1983 m. laidos, ir priekaba 8122 v/n (duomenys neskelbtini), 1990 m. laidos, o Ž. G. vardu yra registruota automobiliai: VW SHARAN, v/n (duomenys neskelbtini), 1996 m, laidos, ir MITSUBISHI ECLIPSE, v/n (duomenys neskelbtini), 1997 m. laidos. Pateiktomis VĮ Regitra 2012-11-24 pažymomis teismas nustatė, kad RENAULT 9, v/n (duomenys neskelbtini), ir priekaba 8122, v/n (duomenys neskelbtini), yra išregistruoti iš registro baigus jų eksploataciją. Iš atsakovės pateiktos jos 2008-07-31 sudarytos su AB Hansabankas („Swedbank“, AB) vartojimo kredito sutarties teismas nustatė, kad laikotarpiui iki 2013-07-12 ji buvo paėmusi 20 000 Lt vartojimo kreditą namo remontui, sutartis yra pasirašyta tik atsakovės.

Dėl santuokos nutraukimo

Teismas sprendė, kad aplinkybių visuma sudaro pagrindą santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi jie abu nevykdė LR CK 3.27 straipsnio reikalavimų. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo netikėti ieškovo ir liudytojos paaiškinimais apie atsakovės neištikimybę. Kartu matyti, kad ieškovas pradėjęs gyventi skyrium nuo atsakovės ir matydamas, kad santuokos negalima išsaugoti, nesikreipė į teismą dėl santuokos nutraukimo, o dar būdamas santuokoje pradėjo gyventi su kita moterimi, taip sukurdamas kitą faktinę šeimą ir tuo užkirsdamas galimybę atkurti santuokinius ryšius su atsakove, bei gyvendamas su kita moterimi susilaukė dukros.

Šalies argumentai

Po santuokos nutraukimo teismas ieškovui ir atsakovei paliko iki santuokos turėtas pavardes – G. ir G., nors atsakovė priešieškiniu prašė palikti jai iki santuokos ir po santuokos turėtas pavardes – B.-G. Teismas nurodė, kad CK 3.69 straipsnio 1 dalis įsakmiai nurodo, kad po santuokos nutraukimo sutuoktinis gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę, t. y. atsakovė gali pasilikti arba G. arba B. pavardę, o negali prašyti pasilikti santuokoje neturėtos dvigubos pavardės, dėl to teismas jai paliko G. pavardę.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Teismas sprendė, kad santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šiuo atveju nėra pagrindo ieškovui iš atsakovės priteisti neturtinės žalos atlyginimo. Be to, teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad santuokos faktinis iširimas 2006 m. balandžio mėn. būtų kaip nors pakenkęs jo sveikatai ar jis būtų patyręs kokius tai dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją ar kt.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Teismas nurodė, kad abi šalys sutarė, jog automobiliai VW SHARAN, v/n (duomenys neskelbtini), 1996 m. laidos, ir MITSUBISHI ECLIPSE, v/n (duomenys neskelbtini), 1997 m. laidos atitektų atsakovei. Ieškovas sutikdamas su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) padalijimu, nesutiko dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nurodydamas, kad šį sklypą jis įgijęs asmeninės nuosavybės teise. Tačiau teismas nurodė, kad ieškovas šį žemės sklypą įsigijo ne palikimo paveldėjimo būdu, o tik pirkimo pardavimo sutartimi įsigydamas iš tikrojo paveldėtojo teisę atkurti nuosavybės teises į šį išlikusį nekilnojamąjį turtą, t.y. tik įgydamas teisę, kad nuosavybės teisės į šį žemės sklypą būtų atkurtos ne paveldėtojų, o jo vardu. Iš tolimesnių ieškovo ir atsakovės veiksmų matyti, kad abiejų šalių vardu 2004-08-19 buvo įsigytas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), o po to 2005-04-04 ieškovo vardu buvo įgytas sklypas (duomenys neskelbtini), kas rodo, kad šalys siekė įgyti turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad įsigyjant žemės sklypus ir juos įregistruojant tik jo vardu atsakovė būtų išreiškusi valią, jog ieškovas šiuos žemės sklypus įsigytų tik savo asmeninėn nuosavybėn. Dėl to teismas sprendė, kad yra pagrindas šiuos abu žemės sklypus pripažinti kaip bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir juos dalinti kaip santuokoje įgytą turtą. Teismas, įvertinęs tai, kad abiejų žemės sklypų rinkos vertės yra panašios, laikė, kad ieškovui paskirtinas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 7860 Lt beveik atitinka atsakovei tenkančių automobilių VW SHARAN ir MITSUBISHI ECLIPSE bendrą vertę (7500 Lt), o atsakovei paskirtinas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 6435 Lt.

Taip pat teismas atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą pripažinti, kad ieškovas būtų atsakingas už pusę jos 2008-07-31 paimtos vartojimo paskolos sugrąžinimą ir įskaičius jai tenkančią didesnę nekilnojamojo ir kilnojamojo turto dalį priteisti 1384,34 Lt įsiskolinimą. Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kad vartojimo kreditą ji būtų gavusi su ieškovu sutikimu, t.y. ieškovas būtų pasirašęs banke dokumentus dėl šio kredito gavimo arba ji raštu būtų informavusi apie šio kredito paėmimą ir ieškovas būtų išreiškęs savo sutikimą dėl tokio kredito gavimo atsakovės vardu ir prisiėmęs solidarią pareigą grąžinti šį kreditą. Be to, atsakovė nepateikė ir jokių įrodymų, kad būtent šio vartojimo kredito gautos lėšos buvo panaudotos, kaip ji nurodė, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai. Iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad 2009-02-10 dovanojimo sutartimi abi šalys šį gyvenamąjį namą padovanojo sūnui Š. G. ir atsakovė sudarydama dovanojimo sutartį nekėlė klausimo dėl vartojimo kredito grąžinimo dalių šalims nustatymo. Be to, sudarydama vartojimo kreditą atsakovė žinojo apie ieškovo gyvenimą faktinėje santuokoje su kita moterimi, kas jai davė pagrindą suprasti, kad jų santuoka yra faktiškai nutrūkusi ir nėra faktinių galimybių tarp šalių sukurti naujus jungtinės sutuoktinių nuosavybės objektus. Dėl to teismas padarė išvadą, kad vartojimo kreditas buvo paimtas atsakovės interesų tenkinimui, pagal atsakovės paaiškinimą, šį kreditą atsakovė panaudojusi užbaigti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai, ir tuo buvo siekiama pagerinti savo gyvenimo sąlygas, kadangi iš šalių paaiškinimų teismas nustatė, kad šalių sūnus dėl mokymosi šiuo metu nuolat šiame name negyvena, o jame nuolat gyvena atsakovė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalinimo pakeisti, išdėstant ją taip: miškų ūkio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti Ž. G. asmeninės nuosavybės teise; miškų ūkio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti Ž. G. asmeninės nuosavybės teise; automobilį VW SHARAN, 1996 m. laidos, priteisti Ž. G. asmeninės nuosavybės teise; automobilį MITSUBISHI ECLIPSE, 1997 m. laidos, priteisti Ž. G. asmeninės nuosavybės teise; priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 1384,34 Lt įsiskolinimą pagal 2008-07-31 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti iš ieškovo atsakovės naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo šiuos argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

1. Teismas sprendimu tinkamai nustatė šalių dalintiną santuokoje įgytą turtą, tačiau neišspręsdamas 25 986,68 Lt vartojamojo kredito, gauto pagal 2008-07-31 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies priteisimo jai, netinkamai tą turtą padalino, todėl sprendimas šioje dalyje keistinas. Skundžiamu teismo sprendimu nustatyta, kad pagal kreditą gautos lėšos buvo panaudotos šalių gyvenamojo namo rekonstrukcijai. Tačiau, teismas neįvertino aplinkybės, kad pačioje kredito sutartyje nurodyta, jog jis imamas namo remontui. Byloje buvo pateiktas šalių namo rekonstrukcijos sąlygų sąvadas, iš kurio matyti, jog dėl jo išdavimo kreipėsi abu sutuoktiniai. Šią aplinkybę pripažino ir pats ieškovas. Taip pat teismas neįvertintos ir byloje pateiktos fotonuotraukos, kurios įrodo, kaip gyvenamasis namas atrodė iki ir po rekonstrukcijos. Todėl, apeliantės nuomone, teismo išvada, jog neįrodyta, kad gautas kreditas panaudotas gyvenamojo namo rekonstrukcijai, nepagrįsta. Apeliantė nurodo, kad būtent ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog tariamai kreditas buvo panaudotas išskirtinai apeliantės reikmėms. Ieškovas žinojo ir matė, jog yra rekonstruojamas ir jam priklausantis gyvenamasis namas, tačiau jokių veiksmų, įrodančių, jog jis nesutinka su tokia rekonstrukcija nesiėmė. Ieškovas nesikreipė į institucijas dėl rekonstrukcijos sąlygų panaikinimo, rekonstrukcijos sustabdymo ir t.t. Dar daugiau, ieškovas 2009-02-10 dovanojimo sutartimi taip pat šį namą padovanojo savo sūnui, ir dėl atliktos rekonstrukcijos vėlgi jokių pretenzijų nereiškė. Aplinkybė, jog minėtame name šiuo metu gyvena apeliantė, taip pat neįrodo, jog kreditas buvo imtas išskirtinai jos interesais, kadangi namas jai nepriklauso.

2. Pagal CK 3.84 straipsnio 2 dalies 1 punktą, gyvenamasis namas buvo šeimos turtas ir ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog jis buvo naudojamas ne šeimos poreikiams. CK 3.67 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Ieškovas šioje byloje nereiškė minėtos normos 2 dalyje numatyto reikalavimo (prašymo), todėl teismo sprendimo motyvai, jog „sudarydama vartojimo kreditą atsakovė žinojo apie ieškovo gyvenimą faktinėje santuokoje su kita moterimi, kas jai davė pagrindą suprasti, kad jų santuoka yra faktiškai nutrūkusi ir nėra faktinių galimybių tarp šalių sukurti naujus jungtinės sutuoktinių nuosavybės objektus“, yra visiškai nepagrįsti ir nepašalina ieškovo prievolės (pareigos) prisidėti prie šeimos turto tvarkymo. Be to, joks naujas nuosavybės objektas sukurtas ir nebuvo. Tik esant ieškovo prašymui nustatyti, jog šalių turtinės teisės ir pareigos pasibaigė pradėjus faktiškai gyventi atskirai bei esant tokiam teismo sprendimui, ieškovas galėtų išvengti atsakomybės pagal minėtą prievolę. Taigi, apeliantės nuomone, akivaizdu, jog pagal 2008-07-31 vartojimo kredito sutartį gautos lėšos buvo panaudotos šalių bendro turto tvarkymui (rekonstrukcijai), ir šiuo atveju sudarant minėtą sandorį nereikėjo ieškovo sutikimo, sandoris buvo sudarytas šeimos interesais. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog pagal kredito sutartį gautos lėšos (paskola) buvo panaudotos išskirtinai apeliantės interesais. CK 3.109 straipsnio 2 dalyje teigiama, jog kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Ieškovas neginčija aplinkybės, jog pagal kreditą gauta suma skirta namo rekonstrukcijai yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Todėl, apeliantės nuomone, ieškovui visiškai neprisidėjus prie šeimos turto išlaikymo (tvarkymo), t. y. rekonstrukcijos, o apeliantei vienai atlyginus rekonstrukcijos išlaidas (gražinus kreditą skirtą namo rekonstrukcijai), ieškovas privalo jai atlyginti ½ dalį kredito, t. y. 12993,34 Lt.

3. Kadangi ieškovo įsipareigojimas (prievolė) apeliantei pagal kreditavimo sutartį sudaro 12993,34 Lt, todėl, apeliantės nuomone, ieškovui tenkanti turto dalis turėtų būti įskaityta į apeliantei gražintos sumos dalį. Turėtų būti įskaitoma atitinkamai pusę automobilių vertės, t. y. 3750 Lt mažinama iš ieškovo atsakovei priteistina skola, priteisiant apeliantės naudai iš ieškovo 9243,34 Lt kredito dalies. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovui tenkančio miškų ūkio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 7859 Lt, atitinkamai tokia suma mažintinas ieškovo įsiskolinimas apeliantei iki 1384,34 Lt sumos, priteisiant apeliantės asmeninėn nuosavybėn šį žemės sklypą. Likusią sumą, t. y. 1384,34 Lt priteisiant iš ieškovo apeliantės naudai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas sąžiningai padalijo po sklypą kiekvienam iš sutuoktinių. Kadangi sklypų dydis ir vertės praktiškai identiškos, nei viena iš šąlių neginčijo turto vertės. Pagal VĮ Registrų centras nurodytas vertes sklypų kainos yra nedidelės, tačiau reali rinkos vertė yra didesnė. Tai, kad apeliantė siekia prisiteisti ne ½ dalį paskolos lėšų kaip piniginę kompensaciją, o turtą, rodo jos siekį pasipelnyti ieškovo sąskaita. Nors apeliantė nurodo, kad ji paskolą ėmė santuokos metu, šeimos turtui gerinti ir tvarkymui, tačiau teismas teisingai konstatavo, kad faktiškai šeimos jau keleri metai nebuvo. Paskolos ėmimo metu apeliantei buvo žinoma, kad ieškovas gyvena su kita moterimi ir laukiasi vaiko. Apeliantė nepagrįstai remiasi CK 3.109 straipsnio 2 dalimi, nes ji niekaip nepagrindė, kuo jos paimta paskola buvo susijusi su namų ūkio reikmių tenkinimu, šiuo atveju paimta paskola nebuvo susijusi ir su sūnaus auklėjimu ar švietimu. Tokiai paskolai buvo būtinas ieškovo sutikimas. Todėl teismas teisingai konstatavo, kad paskola atsakovei buvo reikalinga asmeniniams poreikiams tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Apeliaciniame skunde keliamas neteisingo santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas.

Apeliantė (atsakovė) nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu tinkamai nustatė šalių dalintiną santuokoje įgytą turtą, tačiau neišspręsdamas 25 986,68 Lt vartojamojo kredito, gauto pagal 2008-07-31 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies priteisimo jai, netinkamai tą turtą padalino. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka ir atmeta juos kaip nepagrįstus.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad skundžiamame sprendime detaliai ir motyvuotai atsakyta į visus apeliantės argumentus, išsakytus patikslintame priešieškinyje dėl santuokoje įgytos bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo, paaiškinimuose teismo posėdžių metu, apeliaciniame skunde apeliantė reiškia iš esmės tuos pačius reikalavimus, kaip ir savo patikslintame priešieškinyje dėl santuokoje įgytos bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo, yra atkartojamos faktinės pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės apeliantei jas savaip interpretuojant, naujų įrodymų, kurie paneigtų skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nepateikta, jų neatkartodama, tiesiog pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nesudarantiems pagrindo pripažinti, kad pagal 2008-07-31 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) gauta vartojimo paskola buvo skirta šeimos poreikiams tenkinti.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „Swedbank“, AB, pagal 2008-07-31 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), suteikė atsakovei Ž. G. 20 000,00 Lt vartojimo kreditą (bendra kredito suma – 25 986,68 Lt). „Swedbank“, AB 2013-10-24 pažymoje Nr. PL-SR/13-3439 nurodo, kad neįvykdytų pagal Sutartį įsipareigojimų bankui 2013-10-24 nėra (t. 1, b. l. 160).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai kreditoriams atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Pažymėtina, kad analogiškos nuostatos taikytinos ir nagrinėjamu atveju, kai sprendžiamas ginčas dėl vieno sutuoktinio pareigos atlyginti kitam sutuoktiniui ½ dalį šio sugrąžintos vartojimo kredito sumos. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Dėl sutuoktinių prievolių kreditoriams, taip pat kai kuriais kitais, su tuo susijusiais klausimais teismų praktika yra suvienodinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 5 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010. Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra išvardytos CK 3.109 str. 1 d. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos iš vieno iš sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės. Bendroms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija yra įtvirtinta CK 3.92 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad ši prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 5 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Sutikimo prezumpcija netaikoma sandoriams, kuriems sudaryti reikalingas rašytinis sutuoktinio sutikimas (CK 3.92 str. 3 d.), taip pat sandoriams dėl bendrosios jungtinės nuosavybės, kuriems sudaryti būtinas asmeninis sutuoktinio dalyvavimas ar kitam sutuoktiniui išduotas įgaliojimas (CK 3.92 str. 4 d.). Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovės ir trečiojo asmens paskolos sutartis galėtų būti priskirta prie antrosios grupės prievolių pagrindų, jeigu ji būtų sudaryta šeimos interesais. Tokiu atveju atsakovė, siekdama, kad jos prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių, turėjo procesinę pareigą įrodyti, jog ši paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (CPK 178 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, į bylą nėra pateikta įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovės pasiskolinti, o taip pat ir grąžinti, pinigai galėjo būti panaudoti šeimos interesais. Apeliantė teigia, kad pagal kreditą gautos lėšos buvo panaudotos šalių gyvenamojo namo rekonstrukcijai, tačiau nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad šalys nuo 2006 m. balandžio mėnesio kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė, atsakovė sudarydama vartojimo kredito sutartį žinojo apie ieškovo gyvenimą faktinėje santuokoje su kita moterim, kas leidžia daryti išvadą, jog faktiškai šeimos jau keleri metai nebuvo iki vartojimo kredito sutarties sudarymo. Nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina, kad atsiliepime į ieškinį 2013-02-22 „Swedbank“, AB yra aiškiai nurodyta, kad prievolė pagal 2008-07-31 Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), yra asmeninė. Nors ieškovas matė ir žinojo, kad namas yra rekonstruojamas, bei tam neprieštaravo, tačiau, kolegijos vertinimu, tai nepatvirtina, jog vartojimo kredito sutartis buvo sudaryta šeimos interesais. Įrašas vartojimo kredito sutartyje, kad paskolos paskirtis yra namo remontui, neįrodo, kad pagal kreditą gautos lėšos buvo panaudotos būtent gyvenamojo namo rekonstrukcijai, nes šiems savo teiginiams pagrįsti apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kurie bent jau galimai patvirtintų jos teiginių teisingumą. Vien nuoroda Statinio projektavimo sąlygų sąvade reg. Nr. SPS17/06, data 2006-02-15, kad statytojai (užsakovai) yra Ž. G., K. G. taip pat neįrodo, kad dėl statinio projektavimo sąlygų kreipėsi abu sutuoktiniai, nes šio įrašo pagrindas nenurodomas, o apie susipažinimą su šiomis sąlygomis 2006-02-20 yra pasirašiusi tik viena atsakovė. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, 2009-02-10 šalys padovanojo gyvenamąjį namą sūnui Š. G. ir atsakovė sudarydama dovanojimo sutartį nekėlė klausimo dėl vartojimo kredito grąžinimo dalių šalims nustatymo. Byloje surinkti ir įvertinti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog atsakovė neįrodė, kad jos 2008-07-31 sudaryta vartojimo kredito sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (CPK 177 str., 178 str., 185 str., CK 3.109 str.). Vadovaujantis išdėstytu, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl pripažinimo ieškovui K. G. ½ dalies skolos atsakovei pagal 2008-07-31 vartojimo kredito sutartį ir 1 384,34 Lt įsiskolinimo pagal 2008-07-31 vartojimo sutartį priteisimo pagrįstai atmetė. Visų nurodytų aplinkybių kontekste spręstina, kad apeliantės argumentai, jog ieškovo įsipareigojimas (prievolė) apeliantei pagal kreditavimo sutartį sudaro 12993,34 Lt, todėl ieškovui tenkanti turto dalis turėtų būti įskaityta į apeliantei gražintos sumos dalį, yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui, priešieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Tai, kad teismo sprendime nebuvo atskirai aptartos į bylą pateiktos namo fotonuotraukos, namo rekonstrukcijos sąlygų sąvadas, nereiškia, kad šie įrodymai nebuvo vertinami, atsižvelgiant į įrodymų visumą (CPK 185 str.). Apeliacinio skundo motyvais naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 320, 327, 329 - 330 str.). Taip pat pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Gintautas KoriaginasRūta PalubinskaitėAlbina Rimdeikaitė