- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-06-20
- Bylos Nr.
- 1-205-616/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-01112-2012-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ernesta Montvidienė
- Kaltinamasis
- J. Š.
- Advokatai
- Ramūnas Dobrovolskis
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Įžanginė dalis
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, ūkininkas, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (5 epizodai).
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. Š. 2011-05-15 iki 2011-07-04, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, išspausdindamas spalvinio rašalinio spausdinimo būdu pagamino žinomai netikrą dokumentą – 2011 m. gegužės 15 d. mėginio trichineliozės tyrimams lydraštį – ir jį panaudojo 2011-07-04, pateikdamas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio II grupės vadovui K. D..
Be to, J. Š. laikotarpiu nuo 2011-05-31 iki 2011-07-15, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, išspausdindamas spalvinio rašalinio spausdinimo būdu pagamino žinomai netikrą dokumentą – 2011 m. gegužės 31 d. mėginio trichineliozės tyrimams lydraštį – ir jį panaudojo ne vėliau kaip iki 2011-07-15, pateikdamas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio I grupės vadovui A. P..
Be to, J. Š. laikotarpiu nuo 2011-06-01 iki 2011-07-01, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, išspausdindamas spalvinio rašalinio spausdinimo būdu pagamino žinomai netikrą dokumentą – 2011 m. birželio 1 d. mėginio trichineliozės tyrimams lydraštį ir jį panaudojo 2011-07-01, pateikdamas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio II grupės vadovui K. D..
Be to, J. Š. laikotarpiu nuo 2011-12-05 iki 2011-12-31, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, išspausdindamas spalvinio rašalinio spausdinimo būdu pagamino žinomai netikrą dokumentą – 2011 m. gruodžio 5 d. mėginio trichineliozės tyrimams lydraštį ir jį panaudojo ne vėliau kaip iki 2011-12-31, pateikdamas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės vadovui P. J..
J. Š. kaltinamas dėl to, kad laikotarpiu nuo 2011-05-30 iki 2011-07-01, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, suklastojo tikrą dokumentą – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos medžioklės lapą Nr. 361514, tai yra Medžioklės lapo antroje pusėje esančioje medžioklės ataskaitos lentelėje cheminiu (ėsdinimo) būdu pašalino pirmiau buvusius įrašus, parašus ir jų vietoje parašydamas dabar esančius įrašus, taip tyčia pakeisdamas šio dokumento turinį nurodė neteisingus duomenis – mažesnį sumedžiotų šernų kiekį ir taip suklastotą tikrą dokumentą panaudojo 2011-07-01 pateikdamas jį Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini)medžiotojų būrelio II grupės vadovui K. D..
Kaltinamasis J. Š. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltu neprisipažino, parodė, jog yra premijuotas už tai, kad daugiausiai gyvūnų sumedžioja, jis neturi tikslo klastoti dokumentų. Jei 2011 m. gegužės 15 d. – liepos 4 d. dokumente yra parašyta jo pavardė, tai nereiškia, kad jis tą lapą užpildė. Jis negamino jokių dokumentų. Jei jie medžiodavo kartu su S. B., tai yra buvę, kad jis medžioklės lapą paduodavo. Be to, medžioklės lapą galėjo paduoti K. D.. Kai kaltinamasis sumedžiojo šerną, tai šerną taip pat sumedžiojo ir E. P., nors S. B. įrašė, kad I. F. sumedžiojo. Neprisimena, ar tą lapą turėjo rankose. Po medžioklės „baliavojo“ kaime, o mėginius nuvežė S. B., nes jis turėjo sutartį ir kaip pirmininkui viską padarydavo greičiau. Iš ekspertizės suprato, kad tai buvo dokumento kopijos kopija. Originalą kaltinamasis buvo gavęs iš S. B., jį turėjo jau seniai ir per kratą jis jį pats padavė. Trichineliozės lydraštis parodo, jog mėsa nėra užsikrėtusi. Kaltinamasis trichineliozės lydraščio neklastojo. Pas J. Š. rastą trichineliozės lydraštį S. B. buvo davęs jau seniai kaip pavyzdį, kad kaltinamasis žinotų, kaip pildyti šį dokumentą. Visi, o taip pat ir kaltinamasis, veždavo tyrimus. Su S. B. yra nušovę apie 100 šernų ir pas jį nulupę. Savo ir E. P. mėsą kitą rytą po medžioklės nuvežė S. B. į namus. S. B. norėjo J. Š. iš būrelio veiklos išmesti. Veždavo tirti šerno mėsą. Nesvarbu, kas veža tirti mėsą – svarbiausia, kad ji būtų sveika. Tą trichineliozės lydraštį būrelio vadovui galėjo ir J. Š. perduoti. Vienas netikras lydraštis, t. y. gruodžio 5 d., išrašytas A. K. vardu iš tiesų turėjo būti J. G.. Tą mėsą tirti apsiėmė S. B.. Su J. G. viename name kaltinamasis gyveno 25 m., jį gerai pažinojo, kaltinamasis pas jį atvažiuodavo ir palikdavo mėsą, nes kartais jis būdavo užsiėmęs. Tuomet jis J. Š. duodavo lydraštį, kad mėsa yra sveika. Jei mėsa būna sveika, jis kaltinamajam tai pasako paskambinęs ir lydraštį kaltinamasis užpildydavo toliau. Gaudavo lydraštį su užpildyta vidurine dalimi, kur patvirtinama, kad mėsa yra gera. Kompiuteriu trichineliozės blankų kaltinamasis nespausdino. 2008 m. S. B. J. Š. davė užpildytą trichineliozės lapą savo noru kaltinamajam į rankas. Su S. B. bendravo dėl tyrimų atlikimo, dėl mėsos patikros, susirašydavo sms žinutėmis, jei mėsa būdavo sveika. Iš SMS žinučių matosi, jog S. B. tikrino mėsą, kad prašydavo kaltinamojo duomenų. Lapą imitavo kaip suklastotą, kaltinamasis jį pridavė švarų, duomenys buvo užrašyti teisingi, gal ne kaltinamojo ranka užrašyti. Lapą padavė be rudų dėmių. Kaltinamajam atrodo, kad tame lape buvo užrašytas skaičius „1“, o dabar jo nėra. Gal S. B. tą lapą kaltinamajam pateikė jau apdorotą. J. Š., kai nušovė vieną šerną, registratoriui apie tai pranešė.
Liudytojas S. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad J. Š. pažįsta, dabar su juo nesisveikina, santykiai jų nėra draugiški. 2012 m., būdamas būrelio pirmininku, tvarkė archyvą ir pastebėjo patamsėjusį medžioklės lapą – kaip jam pasirodė, galimai taisytą. Vasario mėnesio tarybos posėdyje jį parodė visiems tarybos nariams, klausė J. Š., ką jis jame taisė, tačiau atsakymo negavo, o tik buvo pasakyta, jog pats liudytojas aplaistė su konjaku. R. S. darydamas ketvirtinę ataskaitą paminėjo, jog trichineliozės tyrime nėra parašo. S. B. pasirodė, kad tame trichineliozės tyrime yra atšviesti antspaudai. Kreipėsi pas veterinarijos gydytoją, su kuriuo yra sudarę sutartį, kad pažiūrėtų tuos dokumentus. Kartu su juo žiūrėjo archyvą ir veterinarijos gydytojas pasakė, jog jo antspaudas nuo 2012 m. yra negaliojantis, parašas ne jo. Be to, registracijos knygoje nebuvo jokių įrašų, todėl paprašė gydytojo kitoje lapo pusėje parašyti, jog parašas yra ne jo, o antspaudas negaliojantis. Pasitaręs su būrelio taryba, medžiotojais, buvo nutarta su pareiškimu kreiptis į prokuratūrą išsiaiškinti, ar tie dokumentai nėra suklastoti. Jei gyvūnai nebūtų ištirti, tai galėjo sukelti rimtas pasekmes, galėjo užsikrėsti žmonės. Gal tuo buvo siekiama nuslėpti sumedžiotą gyvūną ar siekiant nuslėpti medžioklėje dalyvavusį svečią, už kurį yra renkami svečių mokesčiai. Medžioklės lapus S. B. pristato būrelio vadovai, tokį rudą jis būtų pastebėjęs. Tas lapas iš pradžių nebuvo rudas, tačiau gal jis buvo taisytas kokia nors chemine medžiaga ir parudavo po kurio laiko. Kai priiminėjo medžioklės lapą iš J. Š., neatkreipė dėmesio, kad jis būtų patamsėjęs, tačiau jei jis būtų buvęs toks tamsus – būtų iš karto pastebėjęs. Neprisimena, po kiek laiko pastebėjo patamsėjusį dokumentą. Dokumentai yra saugomi jo namų kambaryje dėžėje, prie jų gali prieiti nebent šeimos nariai, mažų vaikų neturi. S. K. šeima nėra susijęs. Buvo kalbėta apie jos vyrą, tačiau S. B. jo nepažįsta. Pirmiausia pastebėjo patamsėjusį medžioklės lapą, o prie jo buvęs trichineliozės tyrimas buvo taip pat neaiškus. S. B. nusinešė pas veterinarijos gydytoją visą archyvą, jį jie žiūrėjo, gydytojas nurodė, kurie dokumentai pildyti ne jo. Tai paprašė užrašyti kitoje lapo pusėje. Tuos dokumentus S. B. ir pateikė su pareiškimu policijai. Trichineliozės lydraščius išduoda veterinarijos gydytojas, su kuriuo yra sudarę sutartį, nors galima kreiptis ir pas kitą gydytoją. Gavus mėginį palieka jį pas veterinarijos gydytoją, jei tyrimas geras, tai pasiimi atsakymą. Trichineliozės lydraščio viršuj nurodoma tam tikri duomenys, paskui yra nurodoma veterinarijos gydytojo išvada. Viršutinę dalį, kur nurodyta, kur medžiota, kas medžiota ir kas pristatė trichineliozės tyrimą, pildo jie patys. Tų lydraščių yra internete, jis nėra griežtos atskaitomybės dokumentas. Tiesiog užpildžius formą, reikia nuvežti veterinarijos gydytojui ir tuomet jam jau jos nebereikia pildyti ir viskas vyksta greičiau. Kad mėsa gera gydytojas patvirtina savo parašu bei spaudu. Veterinarijos gydytojas turi registracijos žurnalus, kuriuose pažymėta, kas ir kada atvežė mėginius, jame reikia pasirašyti, kad tyrimas pateiktas ekspertizei. Žurnale veterinarijos gydytojas nerado tokių įrašų kaip buvo lydraštis. Veterinarijos gydytojas sakė, kad jo antspaudas, kuris buvo uždėtas ant lydraščio, jau negalioja nuo 2009 m. Taip pat jis pamatė, kad ant lydraščių yra ne jo parašas, ne jo rašytas trichineliozės lydraštis. 2011 m. vasarą neatitikimai su registratoriaus įrašais ir lapuose įrašytų šernų kiekiu nustatyta nebuvo. Jie buvo sudarę sutartį su veterinarijos gydytoju A. K.. Medžioklės lapus su lydraščiais S. B. pasiimdavo iš grupės vadovų, jį gavo ne vieną. Per du metus laiko S. B. nepastebėjo, kad skiriasi veterinarijos gydytojo antspaudai. Pastebėjęs, kad antspaudas „išplaukęs“, parsinešė namo, parodė žmonai, atrodė jis lyg atšviestas. Kad būtų išsklaidytos abejonės, kreipėsi į veterinarijos gydytoją. Lydraščių tiesiogiai iš J. Š. nėra gavęs. Mėginį gal kokį kartą yra S. B. tyręs po to, kai kartu su J. Š. medžiojo. Jie yra sutarę taip, kad kas nušauna žvėrį, tai tas jį ir tiria. Su J. Š. dešrų nėra daręs. Papildomos apklausos metu S. B. parodė, kad gal ir yra tikrinęs J. Š. nušautą šerną. Kaip pildyti trichineliozės lapą, žino pats J. Š., tuos lapus pildo arba veterinarijos gydytojas, arba pats medžiotojas. S. B. atrodo, kad jis nedavė J. Š. jokio blanko, už S. B. pasirašyti jo neprašė. S. B. telefono numeris yra (duomenys neskelbtini). Neprisimena, kad 2009 m. būtų davęs J. Š. trichineliozės lapų. Prie jo saugomų trichineliozės lapų negalėjo prieiti niekas, tuos lapus surinkdavo iš grupių vadovų, juos susegdavo ir kas ketvirtį atiduodavo registratoriui. Trichineliozės lapai yra segami prie medžioklės lapų. Medžioklės lapai niekada nebuvo dingę. Jo neprašė pasirašyti jokių dokumentų. Jei su J. Š. dalinosi skerdiena, tai jam ir pranašė, jog ji yra sveika. Tikrina kiekvienas savo skerdieną. J. Š. prie S. B. dokumentų prieiti negali.
Liudytojas A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra veterinarijos gydytojas, turi privačią gydyklą, pagal sutartis atlieka (duomenys neskelbtini) būreliui trichineliozės tyrimus ir išrašo tyrimų rezultatus bei atitinkamus dokumentus. Liudytojas parodė, kad kaltinamąjį J. Š. pažįsta nedaug, kaltinamasis retai pas jį lankydavosi, t. y. kartą per kelis mėnesius, nes yra medžiotojų, kurie lankosi per mėnesį po 4-5 kartus. Gali būti, kad 2012-06-20, kai į A. K. kreipėsi (duomenys neskelbtini) būrelio pirmininkas S. B., jis jam nurodė pažymas ir paklausė, ar jos yra jo pildytos. Pamatė, kad antspaudai yra jo, tačiau ne originaliai uždėti, o padarytos kopijos ir jie apversti. Vieną kartą taip buvo suklydęs. Pažymose raštas ir parašas buvo ne jo, tai S. B. ir pasakė. Be to, ant tų formų, kurias S. B. atnešė, pamatęs, kad tai ne A. K. formos, kitoje pusėje liudytojas pasirašė, jog tai ne jo pildyta, ir parašė datą. Netikrų lydraščių A. K. užpildė kelis, jų skaičiaus neprisimena, tačiau sakė, jog jų yra ne vienas. Tie dokumentai buvo gal už 2011 m. Anksčiau buvo dedamas apvalus įmonės antspaudas, tačiau tuo metu jis buvo nebegaliojantis, kadangi 2009 m. gamino naują antspaudą. O šiuo atveju senais antspaudais buvo štampuojami tie netikri lydraščiai ir 2011 m. A. K. pats nuo 2009 m. apvalaus seno antspaudo nebenaudoja, jį turi pas save seife, kratos metu parodė. Tuščių lydraščių nepasirašinėjo ir neišduodavo. Be lydraščių dar liudytojas pildo ekspertizės žurnalą, kur įtraukiamas ekspertizės numeris, pristačiusio asmens vardą, pavardę ir parašą. Iš pradžių žurnalus vesdavo „dėl savęs“, dėl apskaitos, atsekamumo, jei būna koks užsikrėtimas. Žurnalus vesdavo visada, kai kiekvienas medžiotojas atnešdavo mėginį, nors anksčiau net nebuvo direktoriaus įsakymo. Liudytojas lydraščių antrosios dalies nepasilieka – jį atiduoda medžiotojui, todėl jiems lieka tik žurnalas. Lydraščiai būna pas medžiotojus, A. K. tik užpildo, o jie pristato gamtos apsaugai dėl ploto, statistikos. Pačią lydraščio formą galima gauti iš interneto. Pas liudytoją yra atvežamas mėginys, jis užpildo dokumentus, surašo rezultatus ir atiduoda medžiotojui. Kai S. B. atnešė įtarimą sukėlusius lydraščius, A. K. juos tikrino su savo žurnalu ir pastebėjo, jog jis tokių įrašų neturi. Tyrimo metu jam buvo pateiktas 2008-09-20 lydraštis, jis buvo originalus ir A. K. pildytas. Tas lydraštis yra pas A. K. žurnale. Lydraščiuose yra nurodytas sumedžiotas žvėris ir kurioje vietoje jis sumedžiotas. Medžiotojas pas A. K. turėtų atvažiuoti su užpildytu lydraščiu, išskyrus apatinę dalį, kurią pildo veterinarijos gydytojas. Tačiau dabar A. K. patys viską pildo, nes būna tokių dalykų, kad lydraščius nuneša į gamtos apsaugą net neužpildytus, nors to daryti jie neprivalo. A. K. yra sudaręs sutartį su (duomenys neskelbtini) būrelių medžiotojais, tačiau medžiotojai tyrimus gali daryti bet kur, t. y. jie gali sudaryti sutartis su tiek gydytojų, kiek jų apskritai yra. S. B. nesilanko pas A. K. labai dažnai. Iš (duomenys neskelbtini) būrelio pas A. K. tyrimus dažnai, t. y. per mėnesį 2-3 kartus, atlieka R. S., kiti medžiotojai. Tyrimas atliekamas tą pačią dieną, medžiotojui apie tai pranešama iš karto arba vėliau. Jei praneša vėliau, tai siunčia sms žinutę. Dokumentai, taupant medžiotojų pinigus, kartais būna užpildomi pirmiau nei apie rezultatą pranešama medžiotojui. Tai būna ne kiekvienu kartu. Jei yra sergantis mėginys, tai pranešus apie tai medžiotojui, jis atvažiuoja, A. K. perrašo lydraštį, būna utilizacija. A. K. praktikoje nepasitaikė, kad medžiotojas netikrintų nušauto žvėries.
Liudytojas J. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra veterinarijos gydytojas, dirba privačiai nuomodamas patalpas, J. Š. pažįsta, jis pas J. G. atveždavo šernus. Su J. Š. nebuvo pasirašę sutarties – jis šiaip atveždavo šerną, liudytojas jį ištirdavo, reikėdavo surašyti lydraštį, kurio dažniausiai medžiotojai neturėdavo. Lydraščius spaustuvėje atsispausdindavo. Lydraštį turi turėti patys medžiotojai, tačiau dažniausiai jo neturėdavo. Lydraščiai būdavo internete, tačiau kadangi J. G. neturi spausdintuvo, tai darydavo jų kopijas. Viršutinėje lydraščio dalyje yra informacija, kas sumedžiojo, kas sumedžiota, kur sumedžiojo, o toliau yra išvada dėl mėsos, J. G. dažniausiai pildydavo apatinę lydraščio dalį, nurodant rezultatą. Be lydraščio rezultatą dar reikėjo fiksuoti ekspertizės žurnale, tačiau kartais tai padaryti užmiršdavo dėl skubėjimo ir turint daug darbo. Ant lydraščių buvo J. G. parašai, nes buvo atsispausdinęs ir prie ekspertizių žurnalo pasidėjęs blankų. Tie dokumentai buvo 2010-2011 m., nors tiksliai to nežino. Užpildę lydraščius juos dar registruodavo į žurnalą, tik gal ko nors dėl išsiblaškymo J. G. neįvedė. Yra buvę, kad J. Š. jis pateiktų su užpildyta lydraščio apatine dalimi, o viršutinė dalis būdavo neužpildyta. J. G. lydraštyje užpildydavo tą dalį, kur įrašyta, kad mėsa yra sveika, tačiau nežinojo, kas nušovė žvėrį, kur jį nušovė, o žinojo tik būrelį. Į žurnalą rašydavo mėsos savininką ir būrelio pavadinimą, nes J. G. svarbiausia būdavo, kad nebūtų trichineliozės.
Liudytojas R. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis priklauso (duomenys neskelbtini) medžiotojų būreliui nuo 2004 m., J. Š. pažįsta. Medžiotojai praneša sms žinutėmis, kada medžioja, ką nušauna būrelio registratoriui, o jis tai registruoja. O pasibaigus registratoriaus trijų mėnesių periodui, būna tikrinami dokumentai. Jam būnant registratoriui pastebėjo ant veterinarijos lapo, jog nėra veterinaro parašo. Tai pažymėjo kaip pastabą ir pranešė 2010-1011 m. Po to, būrelio pirmininkas S. B. paanalizavo ir pastebėjo, jog tų lapų apskritai yra padarytos kopijos. Medžiotojų būrelyje visi yra pasiskirstę vaidmenimis: yra būrelio vadovas, R. S. tuo metu buvo registratoriumi, o registratorius yra skiriamas trims mėnesiams, po kurių būna dokumentų tikrinimas. Medžiotojai įvažiavę į medžioklės plotą, jei jis yra su ginklu, tai reikia pranešti, kad su ginklu, o jei jis medžioja, tai surašo medžioklės lapą ir praneša, kad medžioja, o nušovus gyvūną – praneša, ką sumedžiojo. Registratorius tas žinutes registruoja registracijos kortelėje, kur yra numeris, o paskui R. S. visą tai suveda į kompiuterį, kiti registratoriai suveda į lapą. Vykstant į medžioklę grupės vadovai išduoda medžioklės lapus. Kai būna sumedžiojamas žvėris, tai žvėris yra išdorojamas, surašo į lapą, jog sumedžiojo žvėrį, jei būna sumedžiotas šernas – privaloma atlikti trichineliozės tyrimą, už kurį yra atsakingas medžioklės vadovas, t. y. tas asmuo, kieno buvo tas lapas. Medžioklės vadovas gali įpareigoti kitą medžiotoją nuvežti mėginį į veterinariją trichineliozės tyrimui atlikti. Sumedžiojus žvėrį, dalis mėsos su medžioklės lapu ir numeriu yra vežama veterinariją tyrimui. Atlikus tyrimą iš veterinaro gaunamas tyrimo lapas su teigiamu ar neigiamu atsakymu. Be to lapo ir be šitos patikros vartoti mėsos negalima. Iš veterinaro grįžusius ir atneštus lydraščius grąžina grupės vadovui kartu su medžioklės lapu. Yra jų registracijos žurnalas. Kol R. S. buvo paskirtas registratoriumi pastebėjo, kad ant vieno veterinarijos lapo (lydraščio) nėra veterinaro parašo, tačiau yra sudėti antspaudai, ir tas lydraštis buvo pridėtas prie J. Š. medžioklės lapo, kadangi prie kiekvieno to lapo būna prijungtas lydraštis. Medžioklės lapas yra griežtos atskaitomybės dokumentas, jis turi savo individualų numerį, jis išduodamas maždaug dviem mėnesiams (gali būti išduodamas ir mėnesiui ar savaitei) būrelio medžiotojui, kuris skiriamas medžioklės vadovu, jame nurodomas laikotarpis, kuriam jis išduodamas. Medžioklės lape yra pildoma, kam jis išduodamas, medžioklės lapo numeris, o sumedžiojus žvėrį tą lapą jau pildo pats medžioklės vadovas. Atvykus į medžioklę medžioklės vadovas į lapą užrašo datą, medžioklės vadovo vardą, pavardę, bilieto numerį, parašą ir eilės tvarka medžiotojus, kurie tą dieną medžioja. Kiekvienoje medžioklėje tai turi būti užpildoma. Medžioklės lape turi būti visų asmenų, kurie tą dieną medžiojo, parašai. Jei sumedžiojamas žvėris – taip pat pažymima medžioklės lape, t. y. užrašomas sumedžiotų žvėrių skaičius ir koks tai žvėris. Jei buvo medžiota ne vieną kartą ir buvo sumedžiotas ne vienas žvėris, tai bendras skaičius yra užrašomas apačioje skiltyje „iš viso“ priduodant lapą. Jei sumedžioti trys šernai, tai prie medžioklės lapo turi būti trys trichineliozės tyrimo lydraščiai. Medžioklės lapas išduodamas tam tikram laikotarpiui, o paskui su visais dokumentais jis yra priduodamas būrelio grupės vadovui. Jie prašo, kad užpildžius visą medžioklės lapą, jis būtų kuo greičiau priduodamas. Registratoriui yra suteikiama informacija, kuri surašyta medžioklės lape, o pridavus tą medžioklės lapą su lydinčiais dokumentais jis yra tikrinamas su jų turima informacija. Neprisimena, kad R. S. būnant registratoriumi, būtų kokių nors neatitikimų su J. Š. dokumentais dėl žvėrių skaičiaus. Kad būtų netinkamai užpildytas medžioklės lapas dėl žvėrių skaičiaus, nėra buvę. Susirinkime pirmininkas rodė J. Š. medžioklės lapą, kuriame ant tos vietos, kur surašytos pavardės, buvo balta dėmė, o paskui užrašyta tuo pačiu tušinuku ir šriftu. Visi pradėjo jausti, kad čia „kažkas ne taip“. Grupės vadovas K. D. sakė, jog kai jam buvo grąžintas tas medžioklės lapas – dėmės jame nebuvo. Registratorius atsiskaito po registracijos laikotarpio, kai būna daromas tarybos susirinkimas, kur būna registratoriaus ataskaita, jis atsineša registracijos duomenis ir nurodo pastabas, rastus pažeidimus. Gali būti, kad 2011 m. liepos mėnesį R. S. buvo registratoriumi. Medžioklės lapai grąžinami grupės vadovas, o jis perduoda pirmininkui, kuris juos sega į segtuvą, o po to grąžina į draugiją. Dabar J. Š. ir pirmininko santykiai blogi, o seniau buvo geri. Kai buvo rodomas tas J. Š. kelionės lapas, tai susirinkime buvo ir pats J. Š., jis pats jį matė, nes jam rodė. Visi jie apžiūrėjo tą lapą, klasė jo, kaip viską suprasti, tai J. Š. pasakė, kad tą lapą turbūt pirmininkas su konjaku apipylė. 1-o tomo 119-126 bylos lapuose esanti registracijos žurnalo ataskaita rašyta R. S. ranka.
Liudytojas P. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad J. Š. pažįsta, su juo yra viename būrelyje, nėra piktuoju. Liudytojo manymu, čia gali būti S. B. sukurta provokacija prieš J. Š., nes anksčiau jie buvo draugai, o paskui pradėjo konfliktuoti. Nes J. Š. buvo būrelio revizinėje komisijoje ir reikalavo iš S. B., kad šis parodytų kai kuriuos dokumentus, tai nuo to ir prasidėjo jų konfliktai. Jei P. J. nušaudavo šerną, tai pas veterinarijos gydytoją J. G. nunešdavo tyrimą, jei jis nebūdavo užsiėmęs, tai atsakymą pasakydavo iš karto. Jei mėsa būtų bloga, tai ją turėtų utilizuoti. Jei J. G. būdavo užsiėmęs, tai P. J. pasiskambindavo vėliau ir pasakydavo, ar su mėsa viskas gerai. Liudytojas pristatydavo savo nušautą šerną, o kitų neimdavo, išskyrus gal kokius išimtinus atvejus, kai žmogus negali pasiimti tyrimo ar negali jo pristatyti. Vykstant į medžioklę reikalingas kelionės medžioklės lapas, kurį duoda būrelio paskirtas asmuo. Kiekvienas gali pasiimti tą medžioklės lapą, kuris dabar galioja, atrodo, du mėnesius. Į kelionės lapą yra įrašoma, kiek jis galioja, kam išduodamas. Už to dokumento pildymą yra atsakingas tas asmuo, kuriam jis išduodamas. Kitoje medžioklės lapo pusėje užrašoma medžioklės data, vardas ir pavardė, medžiotojo bilieto numeris, parašas. Kadangi tas asmuo skaitosi medžioklės vadovu, tai jis įrašo ir kitą asmenį, kuris kartu medžioja, t. y. surašo ir kito medžiotojo tokius pat duomenis. Jei vadovas medžioja ne su vienu medžiotoju, tai yra surašomi visi asmenys, kiek medžioja. Jei medžioklės metu yra sumedžiojamas žvėris, tai užrašoma, kas sumedžiota ir vienetas, kur įrašomas tų sumedžiotų žvėrių skaičius. Medžioklės lapas užpildomas pilnai, o paskui reikia jį pasikeisti, kadangi nebelieka, kur rašyti. Jei pasibaigia laikotarpis, tai taip pat reikėtų pasikeisti medžioklės lapą. Lapo apačioje yra rašomas bendras sumedžiotų žvėrių skaičius, t. y. rašai sumedžiotų šernų bendrą skaičių, briedžių ir t. t. Viršuje reikia užrašyti licenzijos numerį. Kitą medžioklės lapo pusę pildo medžioklės vadovas, t. y. asmuo, kuriam išduodamas medžioklės lapas. Jei yra sumedžiotas šernas, tai jis yra tikrinamas. T. y. reikia paimti jo mėginį, jį nunešti veterinarijos gydytojui, kuris pasako, ar gera mėsa. Veterinarijos gydytojas ir pasako, ir išduoda dokumentą, kad tai yra sveika mėsa. Yra išduodamas trichineliozės lydraštis. Tų blankų P. J. yra davęs J. G., liepė pasidaryti jų kopijų, kad turėtų. Tuos blankus davė tuščius. Jei P. J. nušovė šerną, tai jis juo ir rūpinasi, o jei nušovė kitas asmuo, tai jis ir rūpinasi savo mėsa. Jei medžioklės lapas yra išduotas jam, jis medžioja ne vienas ir žvėrį sumedžioja ne jis, tai tirti šerną turėtų autorius, t. y. žmogus, kuris nušovė tą šerną. Lydraštyje užpildo viršutinę dalį: vardą, pavardę, kokiam miške nušautas žvėris, koks žvėris, koks maždaug amžius, adresą, telefoną. O veterinarijos gydytojas patikrina, uždeda antspaudą, pasirašo. Šitą dokumentą P. J. atiduoda grupės vadovui ar tam, kuris išduoda kelionės lapą, nes jei paskui važiuoja keistis kelionės lapo ir jei yra įrašyta, kad P. J. nušovė šerną, tai prie to medžioklės lapo prideda trichineliozės lydraštį, nors tai nėra būtina. Tokia taisykle vadovaujasi jis, tačiau to nėra niekur reglamentuota. Kai jam yra išduotas medžioklės lapas kaip medžioklės vadovui, tai atiduoti šiam dokumentui reglamentuoto laiko nėra, tačiau stengiasi atiduoti kuo greičiau tam, kas jam išrašė kelionės lapą, t. y. atiduoda grupės vadovui arba įgaliotam asmeniui. Nėra griežtai reikalaujama, kad jei yra nušautas šernas, jog būtų pateiktas ir trichineliozės lydraštis. Ikiteisminio tyrimo metu P. J. nurodė, kad pagal kelionės lapą 2011-12-03 medžiojo kartu su J. Š.. Jei J. Š. tuo metu sumedžiojęs šerną neatliko trichineliozės tyrimo, o pagal susitarimą šiam tyrimui mėginį turi pateikti autorius, tai už tai P. J. jokių pinigų nėra mokėjęs. Tyrimą galėjo liudytojas priduoti kartu su kelionės lapu, o ne atskirai. Medžioklės lapą su lydraščiu P. J. perdavė arba S. S., arba grupės vadovui A. P.. Medžioklės lape yra parašyta galiojimo laikas, o gvęs kitą lapą – už jį pasirašai nurodant datą, todėl mano, kad tuo metu senąjį ir pristatė. Kai tada gavo tyrimo lydraštį, jo neanalizavo, bet matė, kad buvo užpildytas, uždėtas antspaudas. Dėl galimai suklastoto medžioklės lapo būrelyje problema iškilo gal 2011 m. rudenį ar žiemos pradžioje. Visą tą laiką tas lapas buvo pas būrelio pirmininką. Kelionės lapą ir tyrimą galima atiduoti būrelio pirmininkui, nors tai nėra apibrėžta. Vykstant į medžioklę reikia pranešti registratoriui, kad medžios ir kokią dieną, arba jog važiuos į tuos plotus su ginklu. Įvažiuojant į plotus reikia registratoriui pranešti ir nesvarbu, ar važiuoji medžioti, ar tik šiaip pasivažinėti. Jei būna neatitikimai registratoriaus duomenyse ir kelionės lapo, tai būna aiškinamasi. Nėra girdėjęs, kad J. Š. atžvilgiu atskirai būtų sušauktas susirinkimas. Kreipimasis į teisėsaugą buvo netikėtas įvykis. Viename tarybos posėdyje buvo parodytas J. Š. lapas lyg kas jame būtų negerai, bet daugiau niekas nebuvo svarstoma ar analizuojama. Nuo šerno nušovimo mėginius veterinarui stengiasi pateikti kuo greičiau, nes jiems patiems nuo to yra geriau, kadangi jei jis bus blogas – reikės utilizuoti.
Liudytojas I. F. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad J. Š. pažįsta, yra kolegos medžiotojai. Buvo E. P. sumedžiotas šernas. Į kelionės lapą I. F. įrašė Č., jis pasirašė ir išvažiavo į savo bokštą, I. F. – į savo, o E. P. irgi į savo. E. P. sumedžiojo šerną, o J. Š. jį padėjo įsikelti į automobilį, kadangi I. F. atvažiuoti buvo toli. Šerną parsivežė, nusilupo, išdorojo. Šerną tikrinti vežė J. Š.. Medžioklės kelionės lapas buvo išrašytas I. F. vardu, tačiau šerną tikrinti galėjo įpareigoti kitus medžiotojus. Prašė tai padaryti kito medžiotojo, jis nuvežė, patikrino. Iš veterinaro buvo parvežti dokumentai ne I. F., o medžioklės būrelio grupės vadovui A. P.. Kai A. P. parodė, tai I. F. pamatė, jog jis yra įrašytas kaip sumedžiojęs šerną ir jį pridavęs mėginį, nors jis nebuvo nei sumedžiojęs, nei pridavęs mėginio. Vykstantis į medžioklę asmuo turi turėti medžiotojo bilietą, leidimą ginklui, ginklą, o medžioklės vadovas turi turėti kelionės lapą. Medžioklės lapą išduodą grupės vadovas arba atsakingas asmuo. Yra nurodomas laikotarpis, kuriam laikui yra išduotas medžioklės lapas. Medžioklės vadovas gavęs medžioklės lapą, kitoje jo pusėje jis surašo asmenų, kurie dalyvauja medžioklėje, vardo pirmą raidę, pavardę, medžiotojo bilieto numerį ir medžiotojas pasirašo. Tuos įrašus medžioklės vadovas padaro tą dieną prieš medžioklę. Pirmu numeriu lape yra užrašytas medžioklės vadovas. Jei būna sumedžiotas gyvūnas, tai yra įrašomas skaičius, t. y. kiek sumedžiota. Medžioklės lapas išduodamas ne vienai medžioklei, o ilgesniam laikotarpiui, t. y. jame įrašai daromi tol, kol yra lape vietos pildymui. Medžioklės lapo apačioje yra skiltis „viso“, kur užrašomas visas sumedžiotų žvėrių kiekis, ją pildo medžioklės vadovas. Po to, medžioklės vadovas medžioklės lapą grąžina grupės vadovui ar įgaliotam asmeniui. Pas veterinarijos gydytoją tikrinami šernai. Jei yra sumedžiojamas šernas, tai grupės vadovas turi surinkti mėginius. Surinkti mėginius gali taip pat ir kitas medžiotojas, jei tai įpareigoja medžioklės vadovas. Mėginiai pristatomi į veterinarijos kliniką. Veterinarijos gydytojui jie jokių dokumentų neduoda, o pateikia tik duomenis apie asmenį, kuris sumedžiojo ir kuris pridavė mėginius, t. y. nurodomai jų vardai ir pavardės. Veterinarijos gydytojas išduoda trichineliozės patikros pažymą. I. F. pats tokios pažymos neturėjo. I. F. pats priduodavo mėginius, žino, kokie duomenys yra pildomi toje pažymoje: nurodomas miškas, seniūnija, šernas. Ne visada tai užrašydavo veterinarijos gydytojas, o jis tuos duomenis gaudavo iš mėginį pateikusio asmens. Kad mėsa yra gera, gydytojas patvirtindavo antspaudu, parašu tame pačiame lydraštyje. Prie kelionės lapo turi būti pridedamas lydraštis, jei yra sumedžiotas šernas, t. y. kiek šernų sumedžiota, tiek turi būti ir lydraščių. Buvo sumedžiotas šernas ir buvo J. Š. paprašytas pristatyti mėginį į pas veterinarą. Jis medžiojo tą pačią dieną, tačiau turėjo savo medžioklės lapą, nes pats buvo medžioklės vadovas. E. P. jo prašė padėti įkelti šerną į automobilį, nes I. F. bokštelis nuo tos vietos buvo gana toli. Tą dieną I. F. medžiojo su E. P., Č. ir E. P. nušovė šerną. J. Š. pasisiūlė nuvežti E. P. sumedžioto šerno mėginį, nes veš savo. I. F. pasiskambino J. Š., kad jis atvežtų jam lydraštį arba kad pats prie jo privažiuotų, nes būdavo, jog neišeidavo susitikti. Lydraščio I. F. reikėdavo, kad jį prisegtų prie medžioklės lapo ir grąžintų grupės vadovui. Tą kartą medžioklės lapą grupės vadovui padavė be lydraščio, kadangi jis jau buvo pas grupės vadovą A. P., kadangi I. F. J. Š. buvo paprašęs tą lydraštį perduoti A. P., jei jis to lydraščio negali I. F. atvežti. Tam lydraštyje buvo parašyta, jog I. F. šerną sumedžiojo ir jis pridavė tyrimui, nors I. F. nebuvo sumedžiojęs. Vardas ir pavardė buvo užrašyta ne I. F. ranka, o kiti duomenys gali būti, jog buvo surašyti I. F. ranka. Be to, jo pavardė yra F., o lydraštyje buvo parašyta „F.“. Iš tikrųjų tą šerną buvo sumedžiojęs E. P., o mėginį tyrimui pridavęs – J. Š.. Lydraštį J. Š. perdavė A. P., o medžioklės lapą perdavė I. F. pats. Lydraštis I. F. rankose atsirado, kai grupės vadovas pateikė apžiūrai. Tuomet jie padarė įrašus.
Liudytojas S. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad J. Š. pažįsta, su juo yra kolegiški santykiai, J. Š. sumedžioja daug. Yra (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio įgaliotas asmuo išduoti medžioklės lapus, t. y. yra tarybos pirmininko pavaduotojas. Pas juos yra dvi grupės ir kad pirmininkas neapsikrautų tokiu darbu, tai jis paskiria du asmenis, kad vienai grupei medžioklės lapus išduotų vienas asmuo, o kitai – kitas. 2011-11-21 medžioklės lapą S. S. išdavė P. J., o jis buvo grąžintas greičiausiai tada, kai pasibaigė terminai, t. y. praėjo 60 dienų arba jei pasibaigė pats medžioklės lapas. J. Š. yra ne jų grupės narys, S. S. jam medžioklės lapų neišdavė. S. S. su lydraščiais nesusipažįsta, todėl nežino, kas jame buvo įrašyta. Lydraštis yra būtina detalė, kai lape yra įrašytas sumedžiotas šernas. Paprastai medžioklės lapus grąžina tas asmuo, kam jis būna išduotas. Kad medžioklės lapą su lydinčiais dokumentai grąžintų kitas asmuo, būna retai. Pvz., tada kai S. S. nebūna ir jį palieka, tačiau tuomet bent jau paskambina. Būna, kad medžioklės lapus palieka pas kaimynus, ar kas nors kitas be jo juos paima. Jei sumedžiotas šernas, tai turi būti prie medžioklės lapo tiek trichineliozės lydraščių, kiek jų sumedžiota. Medžiotojas sumedžiojęs šerną, paima mėginį ir jį pristato veterinarijos tarnybai, ir turi būti prisegtas lydraštis prie medžioklės lapo, kad gyvūnas yra sveikas. Medžioklės lapas yra su numeriu. Liudytojas pats mėsos į veterinariją nepristatinėja, nors ir medžioja. Veterinarijos gydytojas išrašo lydraštį. Kai jam grąžina medžioklės lapą, tai jo pareiga yra pažiūrėti, kad būtų ir lydraštis, o kaip jis turi būti užpildytas, jis nežino. Tik žino, kad turi būti veterinarijos gydytojo parašas ir antspaudas, kas sumedžiota, kur sumedžiota (vieta). Medžioklės lapą gali išsirašyti trys medžiotojai, bet nebūtinai lydraštis turi būti to asmens vardu, kurio išduotas medžioklės lapas. Kai dokumentai jam būna grąžinami, jis pažiūri, kad būtų lydraštis, ir kai ateina laikas, t. y. kai praeina 60 dienų terminas arba kai keičiami lapai, dokumentus perduoda asmeniui, kuris jį įgaliojo juos išduoti, t. y. būrelio pirmininkui S. B.. Jei medžioklės lapas grąžinamas anksčiau nei po 60 dienų, tai kol sueina 60 dienų, dokumentus laiko pas save. Kada dokumentai jam grąžinami, jis pasižymi dėl savęs. Kiek lapų būna išduota, tiek jų ir turi būti surinkta, o paskui turi atsiskaityti su tarnyba, kuri išdavė lapus. Jei tarnyba pareikalauja pateikti anksčiau lapus nei po 60 dienų, tai juos jie surenka anksčiau. Už duomenis, kurie surašyti medžioklės lape, atsako medžioklės vadovas, t. y. už pirmą pusę atsako asmuo, kuris išduoda medžioklės lapą, o už antrą pusę atsako medžioklės vadovas. Kas pristato tyrimą, to vardu ir būna išrašytas trichineliozės tyrimas. Gydytojo išvadą išrašo veterinarijos gydytojas. Kad trichineliozės lapas pateiktas 2011-12-03 gali būti suklastotas, jam nekilo įtarimo. Pirmininkui tie dokumentai sukėlė įtarimą. Būrelio pirmininkas jam rodė galimai suklastotus dokumentus, nes jie buvo prie liudytojo surinktų lapų. Galimai suklastotas lydraštis buvo J. Š. vardu. J. Š. ir pirmininko santykiai buvo draugiški, o pastaruoju metu pašlijo.
Liudytojas E. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad priklauso (duomenys neskelbtini) medžiotojų būreliui, dabar yra valdybos tarybos narys, J. Š. žino, su juo santykiai normalūs, yra kolegos. E. P. sumedžiojo šerną, pas liudytoją jį lupo. Ištraukti šerną jam padėjo J. Š., kuris netoli medžiojo. Šerną jie sudorojo ir J. Š. vežė mėginį pas veterinarą ištirti. Medžioklės lapas buvo išduotas I. F. vardu, tačiau mėginį nuvežti į veterinariją pasisiūlė J. Š.. Jie visada tyrimus veža į veterinarijos kliniką, esančią Serbentų gatvėje, pas A. K., o kur tyrimą tada vežė J. Š. – liudytojas nežino. Nežino, kada gautas atsakymas, kitą dieną šerno mėsa jau turėjo būti patikrinta. Nežino, kas pildė trichineliozės tyrimo lapą.
Liudytojas A. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad priklauso (duomenys neskelbtini) medžiotojų būreliui, yra pirmos grupės vadovas, jo pareigos yra išduoti medžioklės lapus ir juos surinkti. J. Š. pažįsta, su juo geri santykiai. Jei medžiotojas nušauna šerną, tai turi kartu su tuo lapu duoti ir tyrimo lapus. Tyrimus atlieka veterinarijos gydytojas. Būrelis yra sudaręs sutartį su veterinarijos gydykla, nežino kokia. A. P. tyrimus visada veža pas savo pažįstamą, o ne pagal sutartį. Lydraščius užpildo veterinarijos gydytojas, o patį dokumentą atsišvieti. Lydraštyje reikia nurodyti, kur nušautas šernas, kas jį nušovė, kas priėmė mėginius. Jam lydraščius visada duodavo veterinarijos gydytojas. Jei būdavo sumedžiotas šernas, tai prie medžioklės lapo dar turi būti ir lydraštis. Už medžioklės lapą yra atsakingas asmuo, kuriam jis išduotas, tas asmuo jį liudytojui ir pristato. Kartais pavėluoja pateikti lydraščius, tačiau anksčiau ar vėliau juos atveža. Kol jam neatveža lydraščio, tol jis neišduoda medžiotojui kito medžioklės lapo. Lydraštis yra svarbus dokumentus, nes turi būti patikrinta mėsa, kadangi nepatikrinus ir jai esant užkrėstai, trichinelioze užsikrėstų ir žmonės, o tai sunkus susirgimas. Medžioklės lapus su lydraščiais turi grąžinti per 10 dienų. Medžioklės lapus jis perduoda pirmininkui. Priimant lydraštį pažiūri, kokie duomenys į jį surašyti. Konkrečiai šis lydraštis jam nesukėlė įtarimų. J. Š. nepriklauso jo grupei, todėl medžioklės lapus grąžina ne jam.
Liudytojas K. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis priiminėja ir išduoda medžioklės lapus, tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio antros grupės vadovas (apie 6 m.), J. Š. pažįsta, su juo nėra piktuoju. J. Š. išdavė kelionės lapą, jis K. D. jį atvežė. Surinkęs medžioklės lapus, juos atiduoda būrelio pirmininkui. Pas juos yra du medžioklės plotai: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), todėl yra atskiri lapai, išduodami tiems plotams. J. Š. priklauso liudytojo grupei. K. D. priėmė švarius ir tvarkingus medžioklės lapus. Medžioklės lapo yra dvi pusės: už pirmąjį lapą atsako liudytojas, parašo, kur bus medžiojama, kokiu būdu bus medžiojama, pasirašo, nurodo išdavimo datą ir kiek jis galioja. Paskutiniu metu medžioklės lapai galioja 60 dienų, o tuo metu galiojo arba 30 dienų, arba 60 dienų. Kelionės lapas išduodamas tam asmeniui, kieno pavardė ir nurodoma, jis išduodamas pasirašytinai. Už kitą medžioklės lapo pusę atsako medžiotojas, kuris gauna tą lapą, jis vadinamas medžioklės vadovu, gali medžioti vienas arba su keliais medžiotojais. Jei jis medžioja ne vienas, medžioklės lape tai matosi. Medžioklės lape rašoma medžioklės data, vadovo pavardė, medžiojimo data ir sumedžioti žvėrys. Tai pat įrašomi asmenys, kurie kartu medžiojo. Gavus medžioklės lapą galima medžioti ne vieną kartą, o tiek kartų, kiek telpa įrašyti į tą lapą. Vykstant medžioti yra būtina užpildyti medžioklės lapą, nes tik tada galima vykti medžioti. Tai gali patikrinti gamtos apsauga. Nekilo įtarimas, kad J. Š. pateiktas medžioklės lapas būtų surašytas viena rašymo priemone ir vienu metu. Tas medžioklės lapas kėlė įtarimą tik dėl parudavimo. K. D. surinkdavo medžioklės lapus ir jei jame būdavo įrašytas sumedžiotas žvėris, tai visada prie medžioklės lapo turi būti ir lydraštis, kadangi kitu atveju nepriimdavo medžioklės lapų. Nebūdavo taip, kad priimdavo medžioklės lapą ir laukdavo lydraščio. Tokio medžioklės lapo, kaip yra įdėtas į bylą, negalėjo priimti, būtų tokį lapą pastebėjęs ir su juo gal siuntęs pas pirmininką, tačiau pats priėmęs nebūtų. Liepos 4 d. gavęs medžioklės lapą, jį turėjo atiduoti kelių dienų bėgyje. Niekada nekilo klausimų dėl žvėrių skaičiaus neatitikimo pagal pateiktus medžioklės lapus. Medžiotojo įrašai medžioklės lape paprastai visada atitinka su registratoriaus įrašais.
Liudytojas B. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, su juo draugiški santykiai, jie kartu medžioja, yra kolegos. Liudytojas parodė, kad 2011 m. buvo medžiotojų būrelio registratorius, kuriam reikia vesti žurnalą, priimti skambučius ir sms žinutes iš tų žmonių, kurie medžioja, apie tai, ką sumedžioja. T. y. reikia kontroliuoti padėti registruojant, kas medžioja, kaip vyksta medžiokle, kas ir ką nušauna. Registracija vyksta tam skirtą laiką, B. P. registruoja, medžiotojas medžioja, o, kai baigiasi laikas, tai B. P., paėmęs lapus, juos sutikrina su registracija, t. y. patikrina, kas registravosi, ar visi prasinešė, kiek buvo svečių, kas sumedžiota. Sutikrinęs lapus, juos atiduoda grupės vadams, o jie atiduoda pirmininkui. Medžioklės lapus sunešdavo tiems, kas juos išdavė, o paskui iš grupių vadovų juos gaudavo. Tuos lapus B. P. laiko iki savaitės laiko, o paskui visus atiduodi būrelio pirmininkui. Į tokį medžioklės lapą, kuris yra byloje, dėmesį atkreiptų bet koks žmogus. Tokio lapo jam pateikta nebuvo. Lape rašo, kad gegužės 30 d. J. Š. nušovė šerną, o paskutinėje eilutėje rašo, kiek bendrai nušauta gyvūnų. Tuo metu B. P. buvo registratorius. Jei medžioklės lape esanti informacija nebūtų atitikusi ar dėl lapo būtų iškilę įtarimai, tai visą tai būtų užfiksuota, kadangi tuo metu B. P. buvo ir valdybos narys, todėl nebūtų buvę taip, kad kažkam neatitikus toliau būtų medžiojama. Liepos 12 d. medžiotojų būrelio tarybos susirinkimo protokole nurodė, kad buvo padaryti keli pažeidimai, tačiau tokį lapą B. P. būtų pamatęs. Kad sumedžiotų žvėrių kiekis neatitiktų su medžiotojų lape nurodytais duomenimis ir registratoriaus duomenimis, problemų nebūdavo. Šitam medžioklės lapui yra kažkas nutikę, nes paprastai stengiasi net neglamžyti. Tokį lapą gavęs, B. P. būtų klausęs žmogaus, kas jam atsitiko. Paimant lapą jam nebuvo nieko tokio nutikę, kad B. P. į jį atkreiptų dėmesį ir dėl jo pareikštų pastabą ar pretenzijas. Tada tas medžioklės lapas B. P. nekėlė jokio įtarimo – buvo eilinis kaip ir visi kiti. Registratoriaus funkcijos yra jų vidinė tvarka, už tvarkos nesilaikymą yra numatyti įspėjimai, taikomos drausminės priemonės. Pagal medžioklės įstatymą nėra numatyta, jog medžiotojai turi skambinti registratoriui. Jie patys nusprendė, jog jiems patiems reikia tokios tvarkos. Nuo 2011 m. medžioklės palų pildymo tvarka nepasikeitė. Medžioklės lapas 2011 m. buvo išduodamas metams laiko, paskui buvo išduodama dviem mėnesiams, o anuo metu jie buvo išdavinėjami mėnesiui laiko. Medžioklės lapas išduodamas mėnesiui laikui, jis naudojamas ne vienai medžioklei, į jį rašoma tiek, kiek telpa. Medžioklė prasideda nuo medžioklės lapo pildymo – su tuščiu lapu negalima medžioti, nes tai jau yra brakonieriavimas. Pradėjus medžioti reikia padaryti datos įrašus, užrašomas vardas ir pavardė, medžiotojų bilieto numeris, parašas. Jei būna sumedžiojamas gyvūnas be licenzijos, tai parašai tik įrašą, o jei su licencija – tai reikia įrašyti licenzijos numerį. Kai pasibaigia medžioklės lapas, tai su juo reikia važiuoti pas žmogų, kuris išdavė tą lapą, t. y. pas grupės vadovą, ir pasiimi naują medžioklės lapą. Skiltis „iš viso“ pildoma tada, kai lapas yra visas užpildomas, arba kai pasibaigia laikotarpis. Nekilo klausimų dėl medžioklės lape padarytų įrašų. J. Š. buvo uždraudę medžioti. Būrelyje žmonės pradėjo šnekėti apie šį įvykį, nors oficialiai niekas nieko nežinojo. Iš S. S. B. P. išgirdo apie J. Š.. S. B. santykiai J. Š. atžvilgiu yra chuliganiški. Dabar būrelio pirmininkas yra B. P., viskas pasikeitė nuo to, kai pradėjo bendrauti per teismus, susirašinėjimus, o tai atsirado būnant būrelio pirmininku S. B..
Liudytoja S. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad šioje byloje atliko ikiteisminį tyrimą, kaltinamąjį apklausė prieš metus ar daugiau laiko. J. Š. asmeniškai nepažįsta. Liudytojos sutuoktinis priklauso medžiotojų būreliui, nežino kokiam, bet tikrai ne (duomenys neskelbtini) medžiotojų būreliui. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis teikė skundą dėl liudytojos nušalinimo, tačiau ji nebuvo nušalinta. J. Š. žodžiu pretenzijų dėl jos veiksmų ar darbo išreiškęs nebuvo, jis tik pareiškė pretenziją, jog ji yra suinteresuota, kadangi jos sutuoktinis priklauso medžiotojų būreliui. Medžiotojų būreliui priklauso ne tik jos sutuoktinis, bet ir jos uošvis, sutuoktinio brolis, pažįsta daug medžiotojų tiek asmeniškai, tiek neasmeniškai. Suinteresuotumo su (duomenys neskelbtini) medžiotojų būreliu ji neturi. Atliko dalį ikiteisminio tyrimo, o prieš išeidama vaiko auginimo atostogų ikiteisminį tyrimą perėmė kita tyrėja ir, kiek jai žinoma, paskui byla buvo perduota dar kitai tyrėjai. Ikiteisminį tyrimą pradėjo ji, nes buvo pateiktas medžiotojų būrelio pirmininko skundas. Liudytojos vyras su S. B. yra nepažįstami. S. B. apklausė ji. S. K. skambino S. S. siekiant išsiaiškinti, ar tokios kalbos buvo, ar norėtų pateikti šią informaciją ikiteisminio tyrimo medžiagoje, ir jei tai būtų buvusi teisybė – ji būtų parašiusi prašymą nusišalinti nuo bylos tyrimo. Kai ji skambino S. S., jis jau buvo apklaustas. Kad buvo skambinta S. S., byloje fiksuota nebuvo. 2012-07-09 buvo užpildyti asmens duomenys, o ikiteisminis tyrimas pradėtas liepos 10 d., tai dėl šių datų gali būti įsivėlusi klaida.
Ekspertė V. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad, kai dokumentas būna tam tikrų cheminių priemonių poveikyje, tai vienu atveju dėmės gali atsirasti vėliau. Faktas, jog šis dokumentas buvo cheminių medžiagų poveikyje, buvo keisti įrašai. Kai cheminė medžiaga pakliūva ant dokumento, tai dokumentas gali tuo pat metu pakeisti spalvą, bet gali ir kitu metu. Jei būna tikslas panaikinti įrašą arba jų nelieka, tai dabar esantys įrašai visada atsiranda vėliau. Jei jie jau būtų keičiami arba naikinami, tai dažomoji medžiaga būtų „išplaukusi“, išsiliejusi ir atrodytų ne taip. Ne šie įrašai buvo keičiami, o prieš juos esantys įrašai. Negali pasakyti, kokie įrašai buvo padaryti anksčiau, nes jų vietoje yra dabar esantys įrašai. Galima atsekti pavienes raides, tačiau nebūtų jokio konkretaus įrašo. 2013-10-25 buvo tiriamas trichineliozės lydraštis, kuris yra 31-34 bylos lapuose. Jei rekvizitai yra ne kopijos, o padaryti ranka, atspausti antspaudai, tai jie vadina dokumentų originalais. O ar ši kopija daryta nuo konkretaus rasto dokumento ar yra to dokumento kopijos kopija – negali pasakyti. Galbūt tas dokumentas vieną kartą kopijuotas. Tai yra arba dokumento kopija, arba kopijos kopija, tačiau ta pati kilmė. Pradinis dokumentas yra tas, kuris rastas pas J. Š.. Apie kiekvieną įrašą turi būti parašyta ekspertės išvadoje. Jei skaičiaus esančio antroje eilutėje nepaminėjo prie keistų įrašų, tai jis ir nebuvo keistas. Išvadoje rašė, kad tirti pateiktame medžioklės lapo antroje pusėje esančios medžioklės ataskaitos lentelėje įrašai, parašai, išskyrus eilutėje „iš viso“ „1“ ir eilutėje „medžioklės vadovas“ esantį parašą, buvo keičiami cheminiu ėsdinimo būdu, pašalinant pirmiau buvusius įrašus, parašus ir jų vietose parašant dabar esančius. Reiškia, kad tas skaičius taip pat buvo keistas. Nustatyti anksčiau buvusius įrašus nebuvo galima, nes UV šviesoje švytintys jų štrichai nėra aiškios konfigūracijos ir jų vietose yra dabar esančių įrašų štrichai. Išvadoje išskyrė įrašus, kurie nebuvo keisti. Išskyrė įrašus pirmoje pusėje, kurie yra tik apvedžioti, nes jie buvo cheminiu, ko pasekoje jie išsilieję ir išblukę. Nebuvo rašyti tie patys įrašai ant viršaus, nes yra tąsa, jie nesutampa, nesutampa ilgiai, parašų vietos. Darant iš naujo tyrimą, būtų galima nustatyti, kokios buvo raidės, nuotrupos. Yra tikimybė, kad apdorojimas cheminėmis medžiagomis gali pasireikšti ir iš karto, ir po tam tikro laiko, tačiau nežino, kaip buvo šiuo konkrečiu atveju. Nežinau, ar galėjo būti apdorotas lapas prieš įrašant įrašus, tačiau tuo abejoja, nes būtų tai matyti, nėra kad pirminiai įrašai nesimatytų. Pirmame lape matėsi, kad cheminių medžiagų poveikyje jau išsiliejo įrašai, kurių nebuvo norėta keisti. Kai jie išsiliejo, juos reikėjo taisyti. Buvo naudoti kiti rašikliai. Kažkas taisė, buvo paveikti ne tik įrašai, bet ir medžiaga persisunkė į kitą pusę. Reikėjo taisyti įrašus. Kas parašyta išvadoje, tai viskas taip ir yra.
Ekspertė A. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ne rašysenos ekspertas atsakinėja, ar visi įrašai padaryti vienu metu, nes ji atsakinėjo, ar būtent tas asmuo juos padarė.
Iš 2012-06-28 Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio pirmininko S. B. pareiškimo matyti, kad S. B. kreipėsi dėl galimai suklastotų medžioklės lapo ir mėginio trichineliozės tyrimams lydraščių bei prie pareiškimo pridėjo medžioklės lapus Nr. 361514, Nr. 361527, Nr. 422200, Nr. 411250 ir prie jų mėginio trichineliozės tyrimams lydraščius 2011-06-01, 2011-05-31, 2011-12-05, 2011-05-15 (I t. 2-3 b. l.).
Suvedus į akistatą liudytoją S. B. ir įtariamąjį J. Š., liudytojas S. B. parodė, kad medžioklės lapus išduoda įgalioti asmenys II grupės vadovas K. D. ir I grupės įgaliotas asmuo S. S.. Lapus jie išduoda medžiotojams ir iš jų medžioklės lapus surenka, jei yra sumedžiotas šernas tai prie medžioklės lapo pridedamas ir mėginio trichineliozės tyrimams lydraštis. Dokumentai yra pristatomi pasibaigus medžioklės lapo galiojimo terminui. Įgaliotieji asmenys, pasibaigus ketvirčiui, per dešimt dienų, panaudotus medžioklės lapus su mėginio trichineliozės tyrimams lydraščiu pristato jam, jis dokumentus susega į aplanką ir duoda patikrinti registratoriui, šis peržiūrėjęs, t.y. sutikrinęs su registracija perduoda tuos dokumentus patikrinti Revizinei komisijai, po to vyksta valdybos posėdis ir registratorius pateikia ataskaitą ir popieriniu variantu, ir žodžiu atsiskaito, kiek buvo panaudota medžioklės lapų, kiek buvo sumedžiota žvėrių ir ar visi vykdė nustatytą registracijos tvarką. Po to medžioklės lapai su mėginio trichineliozės tyrimams lydraščiais, panaudotomis licencijomis grąžinami jam. Pasibaigus medžioklės sezonui jis tuos dokumentus susega į segtuvus pagal medžioklės plotus – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir pagal įstatymą šie dokumentai turi būti saugomi metus laiko, o paskui nurašomi, t.y. turėtų būti sunaikinami, bet jis dokumentus saugoja pas save namuose ar įmonėje. Įgaliotieji asmenys visada medžioklės lapus pristato kartu su mėginio trichineliozės tyrimams lydraščiais, yra buvę vienetinių atvejų, kad medžiotojai medžioklės lapą su mėginio trichineliozės tyrimams lydraščiais atveždavo jam, tokių atvejų, kad mėginio trichineliozės tyrimams lydraščiai būtų priduoti atskirai nuo medžioklės lapų jis neprisimena, nes medžioklės vadovo pareiga yra dokumentus jam grąžinti tvarkingus. Įtariamasis J. Š. akistatos metu parodė, kad S. B. parodymus suprato, su jais sutinka nevisiškai, nes yra buvę taip, kad jis medžioklės lapą priduodavo įgaliotajam asmeniui K. D., ir licenciją taip pat turėdavo priduoti K. D., bet buvo medžiojęs su S. B., tai K. D. pasakydavo, kad medžiojo su Sigitu ir mėginio trichineliozės tyrimams lydraštį priduos Sigitas. Būdavo ir taip, kad kartu medžiojant su Sigitu, ir sumedžiojus šerną, mėsos mėginį trichineliozės tyrimams veterinarui pristatydavo Sigitas, bet būdavo, kad pristatydavo ir jis. Kai mėsos mėginį trichineliozės tyrimams pristatydavo Sigitas, tai lydraštį taip pat pristatydavo Sigitas, kartais atiduodavo lydraštį jam, kartais pats priduodavo įgaliotajam asmeniui, kuris išdavė medžioklės lapą, o kartais pats gavęs medžioklės lapą pridėdavo tuos lydraščius. Mėsos mėginius yra pristatęs veterinarams ir V. D., ir A. K., ir J. G., jeigu norėdavo, kad trichineliozės tyrimas būtų atliktas greičiau jam patarpininkaudavo S. B., nes S. B. turi sudaręs sutartį su veterinaru, kuris gali padaryti tyrimą greitai, jeigu reikia, tada jis mėsos mėginį paduodavo S. B., mėginio trichineliozės tyrimams lydraščių nepildydavo. Ištyrus mėsą S. B. jam grąžindavo užpildytą lydraštį, bet kitais kartais ir negrąžindavo, tai yra ne visada grąžindavo tada, kai jie kartu medžiodavo. Kai jis sumedžioja šerną, mėginio trichineliozės tyrimams lydraščių viršutinę dalį kartais užpildydavo jis, o kartais veterinaras, tada veterinarui pasakydavo duomenis, t.y. būrelio pavadinimą, kas sumedžiojo šerną, bet yra buvę ir taip, kad nuvežęs mėsos mėginį veterinarui J. G. arba kitam - A. K., veterinaras iš karto, neatlikęs tyrimo, pasirašydavo neužpildytą mėginio trichineliozės tyrimams lydraštį, kad trichinelių nerasta, lydraštį pasirašydavo, uždėdavo antspaudą ir su neužpildyta viršutine dalimi grąžindavo jam, bet mėsos jie netvarkydavo negavę atsakymo iš veterinaro. Apie mėsos tyrimo rezultatus pranešdavo veterinaras SMS žinute arba telefonu, jei mėsa būdavo gera, tada jis užpildydavo lydraščio viršutinę dalį. Pildant būdavo visaip, kartais į visas tas grafas įrašydavo save, nors žvėrį ir ne jis būdavo sumedžiojęs, svarbu, kad mėsa būdavo sveika, į tai nekreipdavo daug dėmesio. Greičiausiai, kad tie duomenys atitikdavo su medžioklės lape nurodytu asmeniu sumedžiojusiu žvėrį. Liudytojas S. B. iš dalies nesutiko su įtariamojo J. Š. parodymais ir parodė, kad tarp jo, R. S. ir J. Š. buvo žodinis susitarimas, kad kas sumedžioja šerną, tas ir atlieka trichineliozės tyrimus, tas ir už juos moka. Taip pat nesutinka su tuo, kad jis tarpininkaudavo, kad trichineliozės tyrimas būtų atliktas greičiau. Sutartį yra pasirašęs su veterinaru A. K. kaip (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio pirmininkas ir visi medžiotojai, bendra tvarka, galėdavo mėsos mėginius trichineliozės tyrimams pristatyti veterinarui A. K.. Pas veterinarą A. K. nebūdavo jokių išimčių, kad tyrimą padarys kažkam greičiau. Yra buvę atvejų, kad jei šernas būdavo sumedžiojamas šeštadienį ar sekmadienį, tai mėsos mėginius jis veždavo pas veterinarą V. D., bet tai labai reti atvejai. Veterinarui J. G. mėsos mėginius trichineliozės tyrimams yra pristatęs labai seniai gal prieš kokius 6 metus. Nepamena atvejo, kad būtų už J. Š. vežęs mėsos mėginį tirti veterinarui. Jie dažniausiai medžiodavo trise, t.y. jis, J. Š. ir R. S., bet būdavo, kad medžiodavo ir atskirai, ir, kas sumedžiodavo šerną, tas ir tirdavo mėsą. K. D. yra tvarkingas ir medžioklės lapus visada pristatydavo su mėginio trichineliozės tyrimams lydraščiais. Nuo 2011 metų vasaros būrelyje buvo iškilęs konfliktas su J. Š. dėl bokštelio statymo ir (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio valdyba buvo priėmusi sprendimą. Nuo tos datos jis kartu su J. Š. nemedžioja ir mėsos nedoroja. Iki to laikotarpio mėsą dorodavo gan dažnai, reikia žiūrėti į medžioklės lapus. Ar J. Š. būrelyje yra turėjęs kokių nors pažeidimų neprisimena. S. B. parodė, kad tarybos posėdžių ir visuotinių susirinkimų protokolai yra saugomi pas tarybos pirmininko pavaduotoją – sekretorių S. S., o medžioklės dokumentai: medžioklės lapai, mėgino trichineliozės tyrimams lydraščiai ir licencijos už einamą laikotarpį ir praėjusius metus yra pas jį (I t. 33-36 b. l.).
2013-07-23 A. K. pateikė trichineliozės tyrimo rezultatų registracijos žurnalo lapų kopijas (I t. 69-72 b. l.).
2013-09-20 dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytojas S. B. savo iniciatyva pateikė (duomenys neskelbtini) medžiotojo būrelio tarybos susirinkimo protokolą Nr. 11-Nr. 07/P-01; protokolas nukopijuotas, patvirtinta kopija pridėta prie bylos (I t. 73-75 b. l.).
2013-10-30 dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytojas A. K. savo iniciatyva pateikė A. K. įmonės „Trichineliozės ekspertizės žurnalą 2003 – 2008-10-24; nukopijuotas žurnalo 4 lapas, įrašai nuo 08.08.06 iki 08.10.09 (I t. 76-77 b. l.).
2013-09-10 dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytojas S. B. savo iniciatyva pateikė medžioklės lapų šakneles Nr. 361514, Nr. 411250, Nr. 422200 (I t. 79 b. l.).
2013-10-30 apžiūros protokole užfiksuota Medžioklės lapų šaknelių Nr. 361514, Nr. 411250, Nr. 422200 apžiūra, šaknelės nukopijuotos (I t. 80-83 b. l.). 2013-11-04 Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK vyresniosios tyrėjos nutarimu Medžioklės lapų šakneles medžioklės lapo šaknelė Nr. 361514, turinti reikšmės nusikalstamai veikai atskleisti (I t. 84-85 b. l.).
2013-09-16 dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytojas S. B. savo iniciatyva pateikė medžioklės lapą Nr. 244977 ir du mėginio trichineliozės tyrimams lydraščius prie šio lapo (I t. 86 b. l.).
2013-10-30 apžiūros protokole užfiksuota medžioklės lapo Nr. 244977 apžiūra, medžioklės lapas nukopijuotas (I t. 87-88 b. l.). Mėginio trichineliozės tyrimams lydraščiai buvo išsiųsti Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriui, jie apžiūrėti ir ištirti 2013-10-25 specialisto išvadoje Nr. 11Š-207/218 (13) (II t. 31-34 b. l.). Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK vyresniosios tyrėjos nutarimu medžioklės lapas Nr. 244977 ir du – 2008-09-14 ir 2008-09-20 mėginio trichineliozės tyrimams lydraščiai, kaip turintys reikšmės nusikalstamai veikai atskleisti, laikomi prie bylos (I t. 91 b. l.).
2012-12-20 dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad iš Šiaulių apskrities VPK Migracijos skyriaus gauti J. Š. prašymai išduoti pasą, I. F. prašymai išduoti pasą, A. K. prašymas išduoti pasą, S. B. prašymas išduoti pasą, J. Š. prašymas išduoti (pakeisti) asmens tapatybės kortelę, S. B. prašymas išduoti (pakeisti) asmens tapatybės kortelę, S. B. prašymas išduoti (pakeisti) pasą (iš viso 9 lapai) (I tomas b. l. Nr. 104). Prašymai 2013-08-13 grąžinti Šiaulių apskrities VPK Migracijos skyriui (I tomas b. l. Nr. 105).
2012-12-19 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokole užfiksuota, kad I. F. sutikus, buvo paimti jo rašysenos pavyzdžiai lyginamajam tyrimui (I tomas b. l. Nr. 106).
2012-12-19 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokole užfiksuota, kad S. B. sutikus, buvo paimti jo rašysenos pavyzdžiai lyginamajam tyrimui (I t. 108 b. l.).
2013-01-09 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokole užfiksuota, kad S. B. sutikus, buvo paimti jo rašysenos pavyzdžiai lyginamajam tyrimui (I t. 107 b. l.).
2012-12-19 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokole užfiksuota, kad J. Š. sutikus, buvo paimti jo rašysenos pavyzdžiai lyginamajam tyrimui (I t. 109 b. l.).
2012-12-19 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokole užfiksuota, kad A. K. sutikus, buvo paimti jo rašysenos pavyzdžiai lyginamajam tyrimui (I t. 110 b. l.).
2012-12-06 dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad liudytojas S. B. savo iniciatyva pateikė (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio tarybos susirinkimo protokolą 08-Nr. 04/P-01 2008-04-11, registracijos žurnalo ataskaitą nuo 2011-10-01 iki 2012-01-01 (duomenys neskelbtini) m. pl. v. (duomenys neskelbtini) raj. sav., (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio registracijos žurnalo ataskaitą nuo 2011-10-014 iki 2012-01-01 (duomenys neskelbtini) m. pl. v. (duomenys neskelbtini) raj., registratoriaus ataskaitą nuo 2011-07-01 iki 2011-10-01 (iš viso 24 lapai) (I t. 111-133 b. l.).
2013-05-07 dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad liudytojas S. B. savo iniciatyva pateikė medžioklės lapus Nr. 349044, Nr. 349048, Nr. 349086, Nr. 349100, Nr. 349090 (I t. 134 b. l.); 2013-09-10 Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK vyresniosios tyrėjos nutarimu 2013-05-07 pateikti medžioklės lapai Nr. 349044, Nr. 349048, Nr. 349086, Nr. 349100, Nr. 349090 ir 2012-12-06 pateikti (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio tarybos susirinkimo protokolas 08-Nr. 04/P-01 2008-04-11, registracijos žurnalo ataskaita nuo 2011-10-01 iki 2012-01-01 (duomenys neskelbtini) m. pl. v. (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio registracijos žurnalo ataskaita nuo 2011-10-014 iki 2012-01-01 (duomenys neskelbtini) m. pl. v. (duomenys neskelbtini), registratoriaus ataskaita nuo 2011-07-01 iki 2011-10-01 perduoti saugoti S. B., kol byloje bus priimtas procesinis sprendimas (I t. 141 b. l.).
2013-01-10 dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytojas S. B. savo iniciatyva pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus (iš viso 10 lapų) (I t. 148 b. l.); 2013-08-16 10 Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK vyresniosios tyrėjos nutarimu S. B. pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai: sąskaitą faktūrą P008 Nr. 10032395, PVM sąskaitą-faktūrą MAK Nr. 1224048, 2012-04-30 avanso apyskaitą Nr. 2, PVM sąskaitą faktūrą MAK Nr. 1099836, kasos išlaidų orderį Nr. 17, kasios išlaidų orderį Nr. 16, kasos išlaidų orderį Nr. 13, kasos išlaidų orderį Nr. 15, atostogų suteikimo lapelį Nr. 2, jo prašymu perduoti saugoti S. B., kol byloje bus priimtas procesinis sprendimas (I t. 149-151 b. l.).
2013-01-28 kratos metu J. Š. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti: mėginio trichineliozės tyrimams lydraštis 2008-09-20, 1 lapas; mėginio trichineliozės tyrimams lydraštis 2012-06-05, 1 lapas; mėginio trichineliozės tyrimams lydraštis su J. G. veterinarinės klinikos antspaudu, 3 lapai; laisvieji rašysenos pavyzdžiai, 5 lapai, nešiojamas kompiuteris HP Pavilion dv600, serijos Nr. CNF7024B73. procesorius 110548040720 ir spausdintuvas HP Deskjet F380, spausdintuvo laidas 06K0321403 (I t. 169-176 b. l.).
2012-08-30 Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr.11Š-164 (12) užfiksuota, kad: 1. Tirti pateiktame medžioklės lape Nr. 361514, antroje pusėje esančioje medžioklės ataskaitos lentelėje įrašai, parašai, išskyrus eilutėje „Iš viso“ įrašą „1“ ir eilutėje „Medžioklės vadovas“ esantį parašą, buvo keičiami cheminiu (ėsdinimo) būdu pašalinant pirmiau buvusius įrašus, parašus ir jų vietose parašant dabar esančius. Nustatyti anksčiau buvusius pirminius įrašus nebuvo galima, nes UV šviesoje švytintys jų štrichai nesudaro aiškios konfigūracijos ir jų vietose yra dabar esančių įrašų štrichai. Tirti pateiktame medžioklės lape Nr. 361514, antroje pusėje esančioje medžioklės ataskaitos lentelės skiltyje „šernų“, ties paskutiniu dabar esančiu įrašu (ketvirtas nuo apačios eilutėje) yra cheminiu būdu pašalintas anksčiau buvęs įrašas „1“. Tirti pateiktame medžioklės lape Nr. 361514, pirmoje pusėje esančių įrašų, parašo cheminio poveikio pasėkoje išblukę, išsilieję ženklai yra paryškinti, juos apvedžiojant, tačiau tikėtina, kad jų reikšmė keičiama nebuvo, išskyrus medžioklės lapą išdavusio asmens vardą, kuriame kai kurios raidės paryškintos klaidingai, kai kurie išblukę ženklai (raidė „t") neparyškinti; 2. Tirti pateiktame medžioklės lape Nr. 361514, antroje pusėje esančioje medžioklės ataskaitos lentelėje paskutiniai įrašai, parašas, esantys ketvirtoje - penktoje lentelės eilutėje nuo apačios, yra parašyti kitu šratinuku nei aukščiau esantys įrašai, o eilutėje „Iš viso" įrašas „l" parašytas dar kitu - geliniu rašikliu; 3. Tirti pateiktame medžioklės lape Nr. 411250 esantys rankraštiniai įrašai, parašai mechaniniu (trynimo, skutimo) ar cheminiu (ėsdinimo) būdais keičiami nebuvo; 4. Tirti pateiktame medžioklės lape Nr. 411250, antroje pusėje, medžioklės ataskaitos lentelėje, skiltyje „šernų" esantis įrašas „l" yra parašytas kitu rašaliniu rašikliu nei skiltyse „Eil. Nr.", „Medžioklės data, medžiotojo vardo raidė, pavardė", „Medžiotojo bilieto Nr.", „Medžiotojo parašas" esantys įrašai, parašai, o lentelės eilutėje „Iš viso" įrašas „l" parašytas šratinuku; 5. Medžioklės lapo Nr. 361514 antroje pusėje, medžioklės ataskaitos lentelėje esantys įrašai, parašai yra parašyti kitais rašikliais nei medžioklės lapo Nr. 411250 antroje pusėje, medžioklės atsakai tos lentelėje esantys įrašai, parašai (II t. 4-7 b. l.).
2012-07-30 Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2012-07-30 specialisto išvadoje Nr.11Š-163 (12) užfiksuota, kad tirti pateiktų mėginio trichineliozės tyrimams lydraščių Nr. 361527, Nr. 42J2200, Nr. 561514 blanke (t.y. pirmoje lydraščių pusėje) esantys įrašai, parašai yra parašyti šratinukais, atspaudai „LIETUVOS RESPUBLIKA ŠIAULIAI A. K. įmonė", „Privatus vet. gydytojas A. K." yra ne atspausti antspaudais, o, kaip ir blankas, išspausdinti spalvinio rašalinio spausdinimo būdu. Tirti pateikto mėginio trichineliozės tyrimams lydraščio Nr. 411250 blanke (t. y. pirmoje lydraščio pusėje) esantys įrašai, parašas, išskyrus numerio įrašą „411250", yra ne parašyti, atspaudai „LIETUVOS RESPUBLIKA ŠIAULIAI A. K. įmonė“, „Privatus vet. gydytojas A. K.“ ne atspausti antspaudais, o, kaip ir blankas, išspausdinti spalviniu rašalinio išspausdinimo būdu. Lydraščio numerio įrašas „411250“ parašytas pieštuku ir apvedžiotas šratinuku. Tirti pateiktų mėginio trichineliozės tyrimams lydraščių Nr. 361527, Nr. 422200, Nr. 561514, Nr. 411250 blankai, blanke esantys atspaudai „LIETUVOS RESPUBLIKA ŠIAULIAI A. K. įmonė", „Privatus vet. gydytojas A. K." išspausdinti spalvinio rašalinio spausdinimo būdu, kopijuojant vieno lydraščio blanką ir jame esančius atspaudus (II t. 11-13 b. l.).
2013-05-09 Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr.11Š-270 (12) užfiksuota, kad tyrimui pateikiame medžiokles lape Nr. 361514 antroje lapo pusėje esančius rankraštinius įrašus, parašus skiltyje „Medžiotojo parašas“ bei eilutėje „Medžiotojo vadovas“ paraše ir pasirašė ne S. B., ne A. K., ne I. F., o J. Š.. Tyrimui pateiktame mėginio trichineliozės tyrimams lydraštyje Nr. 361527 esančius rankraštinius įrašus parašė ne J. Š., ne S. B. ne A. K., ne I. F., o kitas asmuo. Nustatyti, ar mėginio trichineliozės tyrimams lydraštyje Nr. 361527 eilutėje „(parašas)" pasirašė J. Š., S. B., A. K., I. F. ar kitas asmuo, nebuvo galima, nes lyginant tiriamuosius parašus su lyginimui pateiktais J. Š., S. B., A. K., I. F. rašysenos ir parašų pavyzdžiais, kiekvieno asmens atžvilgiu atskirai, nustatyti pavieniai bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimai ir skirtumai, nesudarantys požymių visumų pakankamų teigiamoms ar neigiamoms išvadoms. Nustatyti daugiau sutampančių ar besiskiriančių požymių nebuvo galima, kadangi tiriamieji parašai trumpi, nesudėtingos sandaros, juose yra tik viena spėjamai skaitoma raidė, todėl nustatyti, ar 3-ose mėginio trichineliozės tyrimams lydraščiuose: 2011-05-31 Nr. 361527, 2011-06-01 Nr. 361514, 2011-12-05 Nr. 422200 eilutėje „(parašas)“ pasirašė J. Š., S. B., A. K., I. F. ar kitas asmuo, nebuvo galima. Tyrimui pateiktame mėginio trichineliozės tyrimams lydraštyje Nr. 422200 esančius rankraštinius įrašus parašė ne J. Š., ne S. B.. ne A. K., ne F., o kitas asmuo. Tyrimui pateiktame mėginio trichineliozės tyrimams lydraštyje Nr. 411250 rankraštinis įrašas „411250" ir parašas eilutėje „(parašas)" nebuvo tirti, nes 2011-05-15 mėginio trichineliozės tyrimams lydraštyje Nr. 411250 eilutėje „(data)“ rankraštinio įrašo „411250“ štrichai yra sudvigubėję, jo vietoje matomi dviejų dažomųjų medžiagų pėdsakai, t.y. šis rankraštinis įrašas yra apvedžiotas, todėl netiriamas. Parašas, esantis 2011-05-15 mėginio trichineliozės tyrimams lydraštyje Nr. 411250 eilutėje „(parašas)“, yra ne originalas, o kopija. Remiantis standartinių tyrimo procedūrų aprašymo „Asmens identifikavimas pagal parašus“ 8.3.2 punktu parašų kopijos yra netiriamos (II t. 17-22 b. l.).
2013-03-22 Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr.11Š-29 (13) nurodyta, kad tirti pateiktuose mėginio trichineliozės tyrimams lydraščiuose Nr. l, Nr. 2, Nr. 3 esantys įrašai, parašai yra ne parašyti, atspaudai nėra atspausti antspaudais, o kaip ir blankas, išspausdinti spalvinio rašalinio spausdinimo būdu, t.y. minėti lydraščiai yra dokumentų, su juose esančiais rekvizitais, kopijos. Tirti pateikti mėginio trichineliozės tyrimams lydraščiai Nr. 2 ir Nr. 3 yra vieno dokumento kopijos, pagamintos rašalinio spausdinimo būdu. Tirti pateiktas mėginio trichineliozės tyrimams lydraštis Nr. l yra dalinai užpildyto ir turinčio tokį patį blanką kaip ir lydraščiai Nr. 2, Nr. 3, dokumento kopija, pagaminta rašalinio spausdinimo būdu (II t. 26-27 b. l.).
2013-10-28 Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr.11Š-207/218 (13) užfiksuota, kad: 1. Tirti pateiktame 2008 m. rugsėjo 20 d. mėginio trichineliozės tyrimams lydraštyje, paimtame iš J. Š., esantys rankraštiniai įrašai, parašas yra parašyti šratinuku (šratinukais), atspaudai „LIETUVOS RESPUBLIKA ŠIAULIAI A. K. įmonė“, „Privatus vet. gydytojas A. K.“ atspausti antspaudais; 2. 2008 m. rugsėjo 14 d. ir 2008 m. rugsėjo 20 d., S. B. pateiktuose mėginio trichineliozės tyrimams lydraščiuose esantys įrašai (išskyrus lapų viršuje esančius „Lapas 244977" bei sumedžiojimo datos dienos įrašą „14“), parašai yra ne parašyti, atspaudai „LIETUVOS RESPUBLIKA ŠIAULIAI A. K. įmonė“, „Privatus vet. gydytojas A. K.“ nėra atspausti antspaudais, o yra išspausdinti spalvinio rašalinio spausdinimo būdu, t.y. šių lydraščių įrašai (išskyrus nurodytus), parašai, atspaudai yra kopijos, išspausdintos spalvinio rašalinio spausdinimo būdu. 2008 m. rugsėjo 14 d. ir 2008 m. rugsėjo 20 d., S. B. pateiktų mėginio trichineliozės tyrimams lydraščių viršuje esantys įrašai „Lapas 244977“ bei 2008 m. rugsėjo 14 d. lydraštyje sumedžiojimo datos dienos įrašas „14“ yra parašyti geliniu rašikliu (rašikliais). 3. 2008 m. rugsėjo 20 d., S. B. pateiktas mėginio trichineliozės tyrimams lydraštis yra 2008 m. rugsėjo 20 d., iš J. Š. paimto mėginio trichineliozės tyrimams lydraščio (su jame esančiais įrašais, parašu, atspaudais) kopija, išspausdintai spalvinio rašalinio spausdinimo būdu. 2008 m. rugsėjo 14 d., S. B. pateiktas mėginio trichineliozės tyrimams lydraštis yra 2008 m. rugsėjo 20 d., iš J. Š. paimto mėginio trichineliozės tyrimams lydraščio kopijos kopija, išspausdinta spalvinio rašalinio spausdinimo būdu, padarius lydraščio pildymo, sumedžiojimo, mėginio paėmimo, mėginio ištyrimo datų dienos įrašų pakeitimus bei apvedžiojant įrašus. Mėginio trichineliozės tyrimams lydraščių Nr. 411250, Nr. 361527, Nr. 361514, Nr. 422200 blankai, atspaudai (šie lydraščiai buvo tirti 2012-07-30 specialisto išvadoje Nr. 11Š-163 (12)), yra 2008 m. rugsėjo 20 d., iš J. Š. paimto lydraščio blanko, atspaudų ar jų kopijų kopijos (II t. 31-34 b. l.).
2014-05-23 daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad kaltinamasis J. Š. savo iniciatyva pateikė mobilaus ryšio telefoną Nokia 3110c, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (III t.,11 b. l.), kuris 2014-05-23 apžiūrėtas trumpųjų SMS tarp J. Š. ir S. B. žinučių laikas ir turinys (III t., 12-27 b. l.).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Kadangi šios veikos objektyvieji požymiai baudžiamajame įstatyme išvardyti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio dispozicijoje įvardytų alternatyvių veiksmų. Subjektyvieji šios veikos požymiai pasireiškia tuo, kad kaltininkas supranta, kad gamina netikrą dokumentą, klastoja tikrą dokumentą, laiko, gabena, siunčia, panaudoja arba realizuoja suklastotą ar netikrą dokumentą, ir nori taip veikti. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų bei juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Nors Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnyje nustatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje.
Dėl netikrų dokumentų pagaminimo ir panaudojimo
Teismų praktikoje dokumentas yra laikomas netikru tuomet, kai dokumento turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu visiško materialaus klastojimo būdu, t.y. visų būtinų rekvizitų suklastojimas, tai daro dokumentą būtent dokumentu. Netikru laikytinas dokumentas, surašytas ar kitaip pagamintas asmens, neturinčio teisės tai padaryti. Toks dokumentas iš tikrųjų neegzistuoja. Netikro dokumento pagaminimas - tai veiksmai, kuriais surašoma ar kitaip sukuriama tikro dokumento imitacija. Žinomai netikro dokumento panaudojimas teismų praktikoje suprantamas kaip tokio dokumento pateikimas bet kuriam juridiniam ar fiziniam asmeniui. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje numatyti veiksmai padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t.y. kaltininkas supranta, kad tikslu teisinėje apyvartoje įtvirtina apgaulę, neteisėtai panaudoja žinomai netikrą dokumentą ir nori taip veikti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformuotoje praktikoje išaiškino, jog kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas tiek paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, tiek išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį.
J. Š. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d., įrodoma byloje surinktais bei teisme ištirtais įrodymais: jo paties parodymais, liudytojų: S. B., A. K., J. G., R. S., P. J., I. F., S. S., E. P., A. P., K. D., S. K., B. P., teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, ekspertės V. M. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, bei kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis: (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio pirmininko S. B. pareiškime, kaltinamojo J. Š. ir liudytojo S. B., suvestų į akistatą, parodymuose, trichineliozės tyrimo rezultatų registracijos žurnalo lapuose, reikalaujamų dokumentų pateikimo, apžiūros, kratos protokoluose, specialisto išvadose užfiksuotais duomenimis. Nors J. Š. kaltu pagal pareikštus kaltinimus neprisipažino, parodydamas, kad trichineliozės lydraščių jis neklastojo, jų nespausdino, kad kratos metu pas jį rastą trichineliozės lydraštį jis buvo gavęs 2008 m. iš S. B., kaip pavyzdį, kad žinotų kaip pildyti šį dokumentą, tačiau byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų pagrindu nustatyta, kad J. Š. išspausdindamas spalvinio rašalinio spausdinimo būdu: laikotarpiu nuo 2011-05-15 iki 2011-07-04 pagamino žinomai netikrą dokumentą (2011-05-15 mėginio trichineliozės tyrimams lydraštį) ir jį panaudojo 2011-07-04, pateikdamas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio II grupės vadovui K. D.; be to, jis laikotarpiu nuo 2011-05-31 iki 2011-07-15, tokiu pat būdu pagamino žinomai netikrą dokumentą (2011-05-31 mėginio trichineliozės tyrimams lydraštį) ir jį panaudojo ne vėliau kaip iki 2011-07-15, pateikdamas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio I grupės vadovui A. P.; be to, jis laikotarpiu nuo 2011-06-01 iki 2011-07-01, tokiu pat būdu pagamino žinomai netikrą dokumentą (2011-06-01 mėginio trichineliozės tyrimams lydraštį) ir jį panaudojo 2011-07-01, pateikdamas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio II grupės vadovui K. D.; be to, J. Š. laikotarpiu nuo 2011-12-05 iki 2011-12-31, tokiu pat būdu pagamino žinomai netikrą dokumentą (2011-12-05 mėginio trichineliozės tyrimams lydraštį) ir jį panaudojo ne vėliau kaip iki 2011-12-31, pateikdamas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės vadovui P. J.. Liudytojas S. B. pateikė keturis mėginio trichineliozės tyrimams lydraščius 2011-06-01, 2011-05-31, 2011-12-05, 2011-05-15, su ant šių dokumentų kitų pusių padarytais vet. gydytojo A. K. ir liudytojo šioje byloje patvirtinimais, kad parašai yra ne gydytojo ranka rašyti, sudėti antspaudai – negaliojantys, gydytojo registracijos knygose nėra jokių žymų apie juos. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. K. patvirtino aplinkybę, kad nurodytuose lydraščiuose antspaudai ne originaliai uždėti, o padarytos jo kopijos, kad raštas ir parašas ne jo, be to, jis nuo 2009 metų nebenaudoja tokio antspaudo kaip matyti lydraščiuose esančios antspaudo kopijos. Liudytojas A. K. patvirtino, kad 2013-01-28 kratos metu pas kaltinamąjį rastas 2008-09-20 lydraštis yra originalus ir A. K. pildytas. Liudytojas I. F. dėl 2011-05-31 lydraščio patvirtino, kad nepaisant to, kad į medžioklės lapą buvo įrašytas jo vardas, tačiau šerną tikrinti galėjo įpareigoti kitus medžiotojus, o šiuo atveju šerną tikrinti vežė kaltinamasis, kuris po tariamo patikrinimo lapus atidavęs grupės vadovui A. P.. I. F. patvirtino, kad tuo metu jis nebuvo nei sumedžiojęs, nei pridavęs šerno mėginio, šernas sumedžiotas buvo E. P., o J. Š. tuomet buvo paprašytas pristatyti mėginį pas veterinarą, o be to, jis ir pats pasisiūlė nuvežti jo sumedžioto šerno mėginį, nes, kaip teigė: „veš ir savo“. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas E. P.. Liudytojas P. J. dėl 2011-12-05 lydraščio patvirtino, kad 2011-12-03 medžiojo kartu su J. Š., o pastarasis buvo įpareigotas nuvežti mėsos mėginį, kai tada gavo tyrimo lydraštį, jo neanalizavo, bet matė, kad buvo užpildytas, uždėtas antspaudas. Šiame lydraštyje nurodytas J. Š., kaip paėmęs ir pristatęs tyrimams mėginį asmuo. Liudytojas K. D. parodė, kad jis pats surinkdavo medžioklės lapus ir, jei jame būdavo įrašytas sumedžiotas žvėris, tai visada prie medžioklės lapo turi būti ir lydraštis, kadangi kitu atveju nepriimdavo medžioklės lapų, nebūdavo taip, kad priimtų medžioklės lapą ir laukdavo lydraščio. 2013-10-28 Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr.11Š-207/218 (13) užfiksuota, kad mėginio trichineliozės tyrimams lydraščių Nr. 411250, Nr. 361527, Nr. 361514, Nr. 422200 blankai, atspaudai (šie lydraščiai buvo tirti 2012-07-30 specialisto išvadoje Nr. 11Š-163 (12)), yra 2008 m. rugsėjo 20 d., iš J. Š. paimto lydraščio blanko, atspaudų ar jų kopijų kopijos (II t. 31-34 b. l.). Iš 2013-03-22 Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr.11Š-29 (13) matyti, kad tirti pateiktuose mėginio trichineliozės tyrimams lydraščiuose esantys įrašai, parašai yra ne parašyti, atspaudai nėra atspausti antspaudais, o kaip ir blankas, išspausdinti spalvinio rašalinio spausdinimo būdu, t.y. minėti lydraščiai yra dokumentų, su juose esančiais rekvizitais, kopijos, pagamintos rašalinio spausdinimo būdu. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų LR Aplinkos ministro 2002-09-30 įsakymu Nr. 511, 26.14. punktas įpareigoja medžioklės vadovą užtikrinti, kad būtų atlikta šernienos veterinarinė ekspertizė, nurodyti medžiotojams nenaudoti šios žvėrienos, kol nėra gautų ekspertizės išvadų; 50. punktas įpareigoja medžioklės vadovą prieš naudojant sumedžiotų šernų mėsą maistui, privalomai pateikti veterinarijos specialistui patikrinti visus sumedžiotus šernus, ar šie neužsikrėtę trichinelioze. Iš medžioklės lapų Nr. 361514 (su 2011-06-01 lydraščiu Nr. 361514) bei Nr. 411250 (su 2011-05-15 lydraščiu Nr. 411250) matyti, kad juose nurodytas medžioklės vadovas – kaltinamasis J. Š., todėl jis besąlygiškai buvo atsakingas dėl to, kad būtų tinkamai atlikta šernienos veterinarinė ekspertizė, tačiau, žinomai netikrus lydraščius. Kituose pateiktuose medžioklės lapuose su pagamintais lydraščiais Nr. 361527 (2011-05-31) bei Nr. 422200 (2011-12-05) nurodomi medžioklės vadovai: atitinkamai I. F. ir P. J., ir jie buvo atsakingi dėl žvėrienos naudojimo, kol nėra gautų ekspertizės išvadų, tačiau J. Š., jiems pateikdamas žinomai netikrus lydraščius, šiems nepastebėjus klastočių, teisinėje apyvartoje įtvirtino apgaulę, dėl kurios galėjo atsirasti žalingų padarinių.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektas yra valstybės saugoma valdymo tvarka, kitaip tariant, teisinėje apyvartoje esančių dokumentų patikimumas ir funkcionalumas. Tai reiškia, kad ši – valstybės saugoma tvarka laikoma pažeista ir ją pažeidę asmenys baustini tuomet, kai teisinėje apyvartoje dėl kaltininko(-ų) tyčinių veiksmų atsiranda suklastotas aktas, kurio pagrindu tarp valstybės ir subjekto, kurį tas aktas liečia, kuriami teisiniai santykiai. Byloje nagrinėjami mėginio trichineliozės tyrimams lydraščiai pilnai atitinka sukurto dokumento sąvoką, nes šis dokumentas turėjo įtakos teisiniams santykiams, tai yra lydraščių atsiradimas civilinėje apyvartoje tuos santykius keitė (nepatikrinta žvėriena buvo leidžiama naudoti). Toks J. Š. elgesys ir yra tiesioginės tyčios įrodymas. Kaltinamasis žinojo ir suvokė, kad šernienos veterinarinė ekspertizė realiai nebuvo atlikta, kad nepatikrinta žvėriena bus paleista vartojimui, kad teisinėje apyvartoje įtvirtina apgaulę, t.y. kaltinamasis suvokė savo nusikalstamų veikų pobūdį ir vis tiek juos atliko. Teismas daro išvadą, kad byloje neginčytinai įrodyta, jog J. Š., atskirais laikotarpiais pagamindamas netikrus dokumentus (mėginio trichineliozės tyrimams lydraščius) bei juos atspausdindamas, suvokė, kad tokiu būdu gamina netikrus dokumentus, t. y. J. Š. padarė keturias nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje. Teismas nemano, jog J. Š. padaryta veika gali būti laikytina mažareikšme, kadangi , sumedžiotos mėsos vartojimas galimas tik ją patikrinus. Nepatikrinus ir suvartojus užkrėstą mėsą, sukeliami sveikatos sutrikdymai, sukeliama sunki liga su pasekmėmis. Tai, kad 4 kartus asmuo nepateikė mėsos patikrai ir buvo suvartota nepatikrinta mėsa, kuri nesukėlė sveikatos sutrikdymų, neatleidžia kaltinamojo nuo atsakomybės, juolab, jog buvo padarytas nusikalstamų veikų daugetas.
Dėl tikro dokumento suklastojimo
J. Š. pareikštas kaltinamas dėl to, kad jis įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad jis laikotarpiu nuo 2011-05-30 iki 2011-07-01, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, suklastojo tikrą dokumentą – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos medžioklės lapą Nr. 361514, tai yra Medžioklės lapo antroje pusėje esančioje medžioklės ataskaitos lentelėje cheminiu (ėsdinimo) būdu pašalino pirmiau buvusius įrašus, parašus ir jų vietoje parašydamas dabar esančius įrašus, taip tyčia pakeisdamas šio dokumento turinį nurodė neteisingus duomenis – mažesnį sumedžiotų šernų kiekį ir taip suklastotą tikrą dokumentą panaudojo 2011-07-01 pateikdamas jį Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio II grupės vadovui K. D.. Kaltinamasis nepripažįsta kaltinime nurodytų aplinkybių, parodydamas, kad tą lapą kažkas imitavo kaip suklastotą, kaltinamasis jį pridavė švarų, be rudų dėmių, duomenys buvo užrašyti teisingi. Liudytojas R. S. patvirtino, kad jam būnant registratoriumi (o buvo 2011 liepos mėn.), nebuvo kokių nors neatitikimų su J. Š. dokumentais dėl žvėrių skaičiaus, ar būtų buvęs netinkamai užpildytas medžioklės lapas dėl žvėrių skaičiaus. Liudytojo K. D., kuris padarytų nusikalstamų veikų metu buvo (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio 2 grupės vadovas, priiminėjo ir išdavinėjo medžioklės lapus, parodymais, jis iš J. Š. yra priėmęs švarius ir tvarkingus medžioklės lapus; niekada nekilo klausimų dėl žvėrių skaičiaus neatitikimo pagal pateiktus medžioklės lapus; medžiotojo įrašai medžioklės lape paprastai visada atitinka su registratoriaus įrašais. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas B. P., tuo metu buvęs medžiotojų būrelio registratorius. Iš 2012-08-30 Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr.11Š-164 (12) matyti, kad tirti pateiktame medžioklės lape Nr. 361514, antroje pusėje esančioje medžioklės ataskaitos lentelėje įrašai, parašai, išskyrus eilutėje „Iš viso“ įrašą „1“ ir eilutėje „Medžioklės vadovas“ esantį parašą, buvo keičiami cheminiu (ėsdinimo) būdu pašalinant pirmiau buvusius įrašus, parašus ir jų vietose parašant dabar esančius; nustatyti anksčiau buvusius pirminius įrašus nebuvo galima, nes UV šviesoje švytintys jų štrichai nesudaro aiškios konfigūracijos ir jų vietose yra dabar esančių įrašų štrichai; be to, medžioklės lapo antroje pusėje esančioje medžioklės ataskaitos lentelės skiltyje „šernų“, ties paskutiniu dabar esančiu įrašu (ketvirtas nuo apačios eilutėje) yra cheminiu būdu pašalintas anksčiau buvęs įrašas „1“; lapo pirmoje pusėje esančių įrašų, parašo cheminio poveikio pasėkoje išblukę, išsilieję ženklai yra paryškinti, juos apvedžiojant, tačiau tikėtina, kad jų reikšmė keičiama nebuvo, išskyrus medžioklės lapą išdavusio asmens vardą, kuriame kai kurios raidės paryškintos klaidingai, kai kurie išblukę ženklai (raidė „t") neparyškinti; lapo antroje pusėje esančioje medžioklės ataskaitos lentelėje paskutiniai įrašai, parašas, esantys ketvirtoje - penktoje lentelės eilutėje nuo apačios, yra parašyti kitu šratinuku nei aukščiau esantys įrašai, o eilutėje „Iš viso" įrašas „l" parašytas dar kitu - geliniu rašikliu (II t. 4-7). Ekspertė V. M. teisiamojo posėdžio metu patvirtino aplinkybę, kad įrašai pirmoje dokumento pusėje yra tik apvedžioti, nes jie buvo cheminiu būdu taisyti, ko pasekoje jie išsilieję ir išblukę; nebuvo rašyti tie patys įrašai ant viršaus, nes yra tąsa, jie nesutampa, nesutampa ilgiai, parašų vietos; matėsi, kad cheminių medžiagų poveikyje jau išsiliejo įrašai, kurių nebuvo norėta keisti; kai jie išsiliejo, juos reikėjo taisyti; buvo naudoti kiti rašikliai, buvo paveikti ne tik įrašai, bet ir medžiaga persisunkė į kitą pusę, todėl reikėjo taisyti įrašus. Iš 2013-05-09 Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr.11Š-270 (12) matyti, kad medžiokles lape Nr. 361514 antroje lapo pusėje esančius rankraštinius įrašus, parašus skiltyje „Medžiotojo parašas“ bei eilutėje „Medžiotojo vadovas“ parašė ir pasirašė J. Š.. Teismas pripažįsta, kad J. Š. darė taisymus medžiokles lape Nr. 361514, tačiau ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Jei dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys 2K-263/2010, 2K-559/2011). Todėl teismas sprendžia, kad nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad J. Š. suklastojo tikrus įrašus, teismas negali vadovautis tik S. B. parodymais, kad kaltinamasis klastojo dokumentą, siekdamas nuslėpti sumedžiotą gyvūną ar siekiant nuslėpti medžioklėje dalyvavusį svečią, už kurį yra renkami svečių mokesčiai, šių jo parodymų nepatvirtina jokie kiti objektyvūs duomenys. Vien ta aplinkybė, kad J. Š. darė kažkokius taisymus griežtos atskaitomybės dokumente, neatmetant galimybės, jog buvo perrašytas nepakeistas pirminis įrašas, negali užtraukti jam baudžiamosios atsakomybės. Kasacinėje praktikoje ne kartą pabrėžta, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Todėl teismas sprendžia, kad J. Š. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
J. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis J. Š. padarė 4 nesunkius nusikaltimus. Jis yra neteistas (II t. 96 b. l.), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (II t. 91-95 b. l.), ūkininkas, Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovadoje į profilaktinę apskaitą neįrašytas, penkerių metų laikotarpyje skundų negauta (II t. 86 b. l.). Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, J. Š. padarytus nusikaltimus, jų pavojingumo pobūdį, pažeistas įstatymo saugomas vertybes, pažeidimo laipsnį, tyčios turinį ir jos kryptingumą, padarytų veikų motyvus ir tikslus, daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skyrus J. Š. baudžiamojo įstatymo straipsnių sankcijoje numatytą turtinio pobūdžio bausmę – baudą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 str. 2 d., 3 d. 2 p., 5 d.). Paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi).
Kaltinamajam J. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina pradėjus paskirtos bausmės vykdymą (48-49 b. l.).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- daiktai, esantys pakete Nr. 1 prie bylos (II t.): Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio pirmininko S. B. 2012-06-28 pareiškimu pateikti medžioklės lapai Nr. 361514, Nr. 361527, Nr. 422200, Nr. 411250 ir prie jų mėginio trichineliozės tyrimams lydraščiai 2011-06-01, 2011-05-31, 2011-12-05, 2011-05-15, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 3 p.);
- daiktai, esantys pakete Nr. 2 prie bylos (I t.): 2013-01-28 kratos metu J. Š. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti mėginio trichineliozės tyrimams lydraščiai, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 3 p.);
- daiktai, esantys pakete Nr. 3 prie bylos (I t.): 2013-01-28 kratos metu J. Š. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti laisvieji rašysenos pavyzdžiai, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 3 p.);
- daiktai, esantys pakete Nr. 4 prie bylos (II t.): 2013-09-10 liudytojo S. B. pateikta medžioklės lapo Nr. 361514 šaknelė, 2013-09-16 liudytojo S. B. pateikti medžioklės lapas Nr. 244977 ir du mėginio trichineliozės tyrimams lydraščiai: 2008-09-14 ir 2008-09-20 nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 3 p.);
- daiktai, esantys pakete Nr. 5 prie bylos (II t.): lyginamieji rašysenos pavyzdžiai, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 3 p.);
- 2013-05-07 pateikti medžioklės lapai Nr. 349044, Nr. 349048, Nr. 349086, Nr. 349100, Nr. 349090 ir 2012-12-06 pateikti dokumentai: (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio tarybos susirinkimo protokolas 08-Nr. 04/P-01 2008-04-11, registracijos žurnalo ataskaita nuo 2011-10-01 iki 2012-01-01 (duomenys neskelbtini) m. pl. v. (duomenys neskelbtini) raj. sav., (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio registracijos žurnalo ataskaita nuo 2011-10-014 iki 2012-01-01 (duomenys neskelbtini) m. pl. v. Šiaulių r., registratoriaus ataskaita nuo 2011-07-01 iki 2011-10-01, kurie perduoti saugoti liudytojui S. B. (I t. 141 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini S. B. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 3 p.);
- 2013-01-10 S. B. pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai: sąskaita-faktūra P008 Nr. 10032395, PVM sąskaita-faktūra MAK Nr. 1224048, 2012-04-30 avanso apyskaita Nr. 2, PVM sąskaita-faktūra MAK Nr. 1099836, kasos išlaidų orderis Nr. 17, kasos išlaidų orderis Nr. 16, kasos išlaidų orderis Nr. 13, kasos išlaidų orderis Nr. 15, atostogų suteikimo lapelis Nr. 2, kurie perduoti saugoti S. B. (I t. 151 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini S. B. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 3 p.);
- mobilaus ryšio telefonas Nokia 3110c, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis J. Š., kuris grąžintas pakvitavimu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas J. Š. teisėtai nuosavybei (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 3 p.).
912,09 Lt už 2012-08-30 specialisto išvadą Nr. 11Š-164 (12) (II t. 3 b. l.); 912,09 Lt už 2012-07-30 specialisto išvadą Nr. 11Š-163(12) (II t. 10 b. l.); 1942,15 Lt už 2013-05-09 specialisto išvadą Nr. 11Š-270 (12) (II t. 16 b. l.); 1190,35 Lt už 2013-03-22 specialisto išvadą Nr. 11Š-29 (13) (II t. 25 b. l.); 1503,60 Lt už 2013-10-25 specialisto išvadą Nr. 11Š-207/218(13) (II t. 30 b. l.), nepripažintinos proceso išlaidomis ir nepriteistinos iš kaltinamojo, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 103 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atliekant tyrimus bei pateikiant išvadas, specialistai atliko pareigas kaip tarnybines užduotis, todėl dėl tyrimų atlikimo patirtos išlaidos nelaikomos proceso išlaidomis.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 2 d., 5d. 1p., 304-305 str., 307 str. 1 d., 4 d., 6-7 d., 308 str., 310 str., 313 str. 3 d., teismas,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
J. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (dėl 2011-05-15 lydraščio) ir skirti jam bausmę baudą 5 MGL (650 Lt, šešis šimtus penkiasdešimties litų) .
J. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (dėl 2011-05-31 lydraščio) ir skirti jam bausmę baudą 6 MGL (780 Lt, septynis šimtus aštuoniasdešimties litų).
J. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (dėl 2011-06-01 lydraščio) ir skirti jam bausmę baudą 7 MGL (910 Lt, devynis šimtus dešimt litų) .
J. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (dėl 2011-12-31 lydraščio) ir skirti jam bausmę baudą 8 MGL (1040 Lt, vieną tūkstantį keturiasdešimt litų).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę J. Š. skirti baudą 12 MGL (1560 Lt, vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt litų).
J. Š. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (dėl medžioklės lapo Nr. 361514 klastojimo), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus paskirtos bausmės vykdymą, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- daiktus, esančius pakete Nr. 1 prie bylos (II t.): Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio pirmininko S. B. 2012-06-28 pareiškimu pateiktus medžioklės lapus Nr. 361514, Nr. 361527, Nr. 422200, Nr. 411250 ir prie jų mėginio trichineliozės tyrimams lydraščiai 2011-06-01, 2011-05-31, 2011-12-05, 2011-05-15, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 3 p.);
- daiktus, esančius pakete Nr. 2 prie bylos (I t.): 2013-01-28 kratos metu J. Š. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose (duomenys neskelbtini), rastus ir paimtus mėginio trichineliozės tyrimams lydraščius, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 3 p.);
- daiktus, esančius pakete Nr. 3 prie bylos (I t.): 2013-01-28 kratos metu J. Š. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose (duomenys neskelbtini), rastus ir paimtus laisvuosius rašysenos pavyzdžius, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 3 p.);
- daiktus, esančius pakete Nr. 4 prie bylos (II t.): 2013-09-10 liudytojo S. B. pateikta medžioklės lapo Nr. 361514 šaknelę, 2013-09-16 liudytojo S. B. pateiktus medžioklės lapą Nr. 244977 ir du mėginio trichineliozės tyrimams lydraščius: 2008-09-14 ir 2008-09-20 nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 3 p.);
- daiktus, esančius pakete Nr. 5 prie bylos (II t.): lyginamuosius rašysenos pavyzdžius, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 3 p.);
- 2013-05-07 pateiktus medžioklės lapus Nr. 349044, Nr. 349048, Nr. 349086, Nr. 349100, Nr. 349090 ir 2012-12-06 pateiktus dokumentus: (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio tarybos susirinkimo protokolą 08-Nr. 04/P-01 2008-04-11, registracijos žurnalo ataskaitą nuo 2011-10-01 iki 2012-01-01 (duomenys neskelbtini) m. pl. v. (duomenys neskelbtini) raj. sav., (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio registracijos žurnalo ataskaitą nuo 2011-10-14 iki 2012-01-01 (duomenys neskelbtini) m. pl. v. (duomenys neskelbtini) r., registratoriaus ataskaitą nuo 2011-07-01 iki 2011-10-01, kurie perduoti saugoti S. B., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti S. B. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 3 p.);
- 2013-01-10 S. B. pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus: sąskaitą-faktūrą P008 Nr. 10032395, PVM sąskaitą-faktūrą MAK Nr. 1224048, 2012-04-30 avanso apyskaitą Nr. 2, PVM sąskaitą-faktūrą MAK Nr. 1099836, kasos išlaidų orderį Nr. 17, kasos išlaidų orderį Nr. 16, kasos išlaidų orderį Nr. 13, kasos išlaidų orderį Nr. 15, atostogų suteikimo lapelį Nr. 2, perduotus saugoti S. B., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti S. B. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 3 p.);
- mobilaus ryšio telefoną Nokia 3110c, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį J. Š., kuris grąžintas pakvitavimu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti J. Š. teisėtai nuosavybei (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 3 p.).
2203,69 Lt (dviejų tūkstančių dviejų šimtų trijų Lt 69 ct) sumą už pateiktas specialistų išvadas nepripažinti proceso išlaidomis ir jų nepriteisti iš J. Š..
Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.