Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo J. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2011-05-15 lydraščio) 5 MGL (650 litų) bauda;pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2011-05-31 lydraščio) 6 MGL (780 litų) bauda;pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2011-06-01 lydraščio) 7 MGL (910 litų) bauda;pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2011-12-31 lydraščio) 8 MGL (1040 litų) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė J. Š. paskirta 12 MGL (1560 litų) bauda.

J. Š. išteisintas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl medžioklės lapo Nr. 361514 klastojimo), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Š. nuteistas už tai, kad jis nuo 2011-05-15 iki 2011-07-04, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, išspausdindamas spalvinio rašalinio spausdinimo būdu pagamino žinomai netikrą dokumentą – 2011 m. gegužės 15 d. mėginio trichineliozės tyrimams lydraštį – ir jį panaudojo 2011-07-04, pateikdamas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio II grupės vadovui K. D..

Be to, J. Š. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2011-05-31 iki 2011-07-15, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, išspausdindamas spalvinio rašalinio spausdinimo būdu pagamino žinomai netikrą dokumentą – 2011 m. gegužės 31 d. mėginio trichineliozės tyrimams lydraštį – ir jį panaudojo ne vėliau kaip iki 2011-07-15, pateikdamas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio I grupės vadovui A. P..

Be to, J. Š. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2011-06-01 iki 2011-07-01, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, išspausdindamas spalvinio rašalinio spausdinimo būdu pagamino žinomai netikrą dokumentą – 2011 m. birželio 1 d. mėginio trichineliozės tyrimams lydraštį ir jį panaudojo 2011-07-01, pateikdamas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio II grupės vadovui K. D..

Be to, J. Š. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2011-12-05 iki 2011-12-31, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, išspausdindamas spalvinio rašalinio spausdinimo būdu pagamino žinomai netikrą dokumentą – 2011 m. gruodžio 5 d. mėginio trichineliozės tyrimams lydraštį ir jį panaudojo ne vėliau kaip iki 2011-12-31, pateikdamas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės vadovui P. J..

J. Š. buvo kaltinamas dėl to, kad laikotarpiu nuo 2011-05-30 iki 2011-07-01, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, suklastojo tikrą dokumentą – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos medžioklės lapą Nr. 361514, tai yra Medžioklės lapo antroje pusėje esančioje medžioklės ataskaitos lentelėje cheminiu (ėsdinimo) būdu pašalino pirmiau buvusius įrašus, parašus ir jų vietoje parašydamas dabar esančius įrašus, taip tyčia pakeisdamas šio dokumento turinį nurodė neteisingus duomenis – mažesnį sumedžiotų šernų kiekį ir taip suklastotą tikrą dokumentą panaudojo 2011-07-01 pateikdamas jį Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio II grupės vadovui K. D..

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. Š. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (4 veikos), panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį: jį, J. Š., pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (4 veikos) išteisinti, nes jis nepadarė veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kitą nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad skundžiamo Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nuosprendžio dalis, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (4 veikos), yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta iš esmės pažeidžiant BK 2 straipsnio 3 dalį, kurioje aiškiai nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, tarp jų esančius esminius prieštaravimus laikė neegzistavusių aplinkybių patvirtinimu, savo išvadų nepagrindė išsamiu ir visapusišku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, neįvykdė pareigos nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, nuo kurių priklauso tinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas, todėl netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad jis, J. Š., padarė jam inkriminuotus nusikaltimus, numatytus BK 300 straipsnio 1 dalyje (4 veikos).

Nurodo, kad skundžiamajame nuosprendyje teismas konstatavo, kad jis spalvinio rašalinio spausdinimo būdu laikotarpiu nuo 2011-05-15 iki 2011-07-04 pagamino žinomai netikrą dokumentą (2011-05-15 mėginio trichineliozės tyrimams lydraštį) ir jį panaudojo 2011-07-04, pateikdamas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio II grupės vadovui K. D.; be to, jis laikotarpiu nuo 2011-05-31 iki 2011-07-15 tokiu pat būdu pagamino žinomai netikrą dokumentą (2011-05-31 mėginio trichineliozės tyrimams lydraštį) kad jį panaudojo ne vėliau kaip iki 2011-07-15 pateikdamas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio 1 grupės vadovui A. P.; be to, jis laikotarpiu nuo 2011-06-01 iki 2011-07-01 taip pat pagamino žinomai netikrą dokumentą (2011-06-01 mėginio trichineliozės tyrimams lydraštį) ir jį panaudojo 2011-07-01, pateikdamas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio II grupės vadovui K. D.; be to, jis laikotarpiu nuo 2011-12-05 iki 2011-12-31 tokiu pat būdu pagamino žinomai netikrą dokumentą (2011-12-05 mėginio trichineliozės tyrimams lydraštį) ir jį panaudojo ne vėliau kaip iki 2011-12-31, pateikdamas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės vadovui P. J.. Remdamasis tokiu konstatavimu, teismas padarė išvadą, kad jis, J. Š., jiems pateikdamas žinomai netikrus lydraščius ir jiems nepastebėjus klastočių, teisinėje apyvartoje įtvirtino apgaulę, dėl kurios galėjo atsirasti žalingų padarinių. Teigia, kad byloje esančiais ir skundžiamajame nuosprendyje išdėstytais ir minimaliai aptartais duomenimis nustatyta tik tai, kad jam inkriminuojami žinomai netikri dokumentai: 2011 m. gegužės 15 d., 2011 m. gegužės 31 d., 2011 m. birželio 1 d. ir 2011 m. gruodžio 5 d. mėginio trichineliozės tyrimams lydraščiai yra suklastoti, t. y. kad šiuose trichineliozės tyrimams lydraščiuose esantys įrašai, parašai yra ne parašyti, antspaudų žymos nėra atspaustos antspaudais, o, kaip ir blankas, išspausdinti spalvinio rašalinio spausdinimo būdu. Minėti lydraščiai yra dokumentų su juose esančiais rekvizitais kopijos, pagamintos rašalinio spausdinimo būdu (2013-03-22 Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. 11Š-29(13). Tačiau esminę reikšmę šiai bylai ir jo, J. Š., atsakomybei turinti aplinkybė – tai, kad visus šiuos anksčiau aptartus lydraščius būtų suklastojęs būtent jis, – šioje byloje nenustatyta. Apelianto teigimu, jis viso proceso metu neigė, kad būtų atspausdinęs jam inkriminuotus dokumentus, o dėl jo namuose rasto originalo jis nuosekliai aiškino, kad jį buvo gavęs iš S. B. ir turėjo jau seniai, o per kratą pats jį padavė. Aplinkybės, kad būtent jis būtų suklastojęs jam inkriminuotus lydraščius, nuteistojo nuomone, nepatvirtino nė vienas apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas, to nepatvirtina ir kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Priešingai, byloje esantys duomenys – 2013-05-09 Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. 11Š-270 (12), 2013-10-28 Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. 11Š-207/218 (13) (2 t., 17–22, 31–34 b. l.) – kategoriškai tai paneigia.

Taip pat skunde apeliantas nurodo, kad 2013-05-09 Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. 11Š-270 (12) paneigia, kad parašus ar rankraštinius įrašus ant nuteistajam inkriminuotų trichineliozės tyrimų lydraščių būtų padaręs jis, J. Š.. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jo gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose (duomenys neskelbtini), 2013-01-28 atliekamos kratos metu buvo rasti ir paimti nešiojamasis kompiuteris, procesorius, spausdintuvas ir spausdintuvo laidas, tačiau apžiūrėjus šiuos kratos metu paimtus daiktus su byla susijusios informacijos rasta nebuvo, o spausdintuvas taip pat nebuvo tas, kuriuo buvo spausdinti jam inkriminuoti lydraščiai. Teigia, kad šioje byloje esančiais ir pirmosios instancijos teismo ištirtais duomenimis yra nustatyta tik tai, kad jam inkriminuojami žinomai netikri dokumentai – 2011 m. gegužės 15 d., 2011 m. gegužės 31 d., 2011 m. birželio 1 d. ir 2011 m. gruodžio 5 d. mėginio trichineliozės tyrimams lydraščiai ir juose esantys įrašai padaryti ne jo (J. Š.). Nenustačius visų anksčiau jo skunde nurodytų ir esminę reikšmę jo kaltei pagrįsti turinčių aplinkybių, ta aplinkybė, kad mėginių trichineliozės tyrimams lydraščių Nr. 411250, Nr. 361527, Nr. 361514, Nr. 422200 blankai yra 2008 m. rugsėjo 20 d. iš jo paimto lydraščio blanko, atspaudų ar jų kopijų kopijos, esant jo paties parodymams, kad jo namuose buvusį originalą jis buvo gavęs iš S. B., tokius jo parodymus nepaneigusio liudytojo S. B. parodymai, kai jis parodė, jog neprisimena, kad 2009 m. būtų davęs jam, J. Š., trichineliozės lapų (tačiau to nepaneigė), jį pripažinti kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nėra jokio teisinio pagrindo. Kitos skundžiamajame nuosprendyje nurodytos neva jo kaltę patvirtinančios aplinkybės, kad šerną tikrinti vežė kaltinamasis (liudytojo I. F. parodymai dėl 2011-05-31 lydraščio), jog jis buvo įpareigotas nuvežti mėsos mėginį (liudytojo P. J. parodymai dėl 2011-12-05 lydraščio), kaip ir tai, kad iš medžioklės lapų Nr. 361514 (su 2011-06-01 lydraščiu Nr. 361514) bei Nr. 411250 (su 2011-05-15 lydraščiu Nr. 411250) matyti, kad juose buvo nurodytas medžioklės vadovas – J. Š., nesant kitų objektyvių duomenų, jam klastojus dokumentus, o ir nė vienas iš šių liudytojų neparodė žinantis, kas pildė trichineliozės lydraščius, jo kaltės taip pat neįrodo, ir yra tik prielaidos.

Be to, apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad tiek iš jo, tiek iš liudytojų R. S., P. J. parodymų matyti, kad S. B., kuris ir kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo jo (apelianto) atžvilgiu, pats yra asmeniškai suinteresuotas pakenkti jam (J. Š.). Teigia, kad jo ir buvusio pirmininko (S. B.) santykiai yra blogi, tai patvirtino ir pats liudytojas S. B. teisiamojo posėdžio metu nurodydamas, kad jų santykiai nėra draugiški, o liudytojas P. J. teisiamojo posėdžio parodė tai, kad čia gali būti S. B. sukurta provokacija prieš J. Š., nes anksčiau jie buvo draugai, o paskui pradėjo konfliktuoti. J. Š. buvo būrelio revizinėje komisijoje ir reikalavo iš S. B., kad šis parodytų kai kuriuos dokumentus, nuo to ir prasidėjo jų konfliktai. Esant tokioms aplinkybėms, tai, kad S. B. teigia neprisimenantis, ar davė jam (J. Š.) 2008 m. rugsėjo 20 d. trichineliozės lapą (tačiau to nepaneigė), kuris ir buvo paimtas kratos metu ir kuris yra mėginių trichineliozės tyrimams lydraščių Nr. 411250, Nr. 361527, Nr. 361514, Nr. 422200 blankų originalas, tampa suprantama. Pasak apelianto, tai rodo, kad ne kas kitas, kaip tik pats S. B., pas kurį visi šie dokumentai nuo 2009 m. ir buvo, turėjo ir turi siekį apkaltinti jam neįtikusį asmenį, t. y. jį, J. Š., galbūt netgi pats atspausdindamas jam (J. Š.) inkriminuotus dokumentus, ir jais pakeisdamas tikruosius, o jis, J. Š., neturėjo nei motyvo, nei tikslo netikrinti šernienos ir taip klastoti trichineliozės lapų, kadangi tokiu atveju jis pats būtų turėjęs rizikuoti vartoti nepatikrintą mėsą, priešingai nei S. B., kuris, norėdamas susidoroti su jam neįtikusiu asmeniu, t. y. juo, J. Š., tikslą ir motyvą turėjo.

Apeliantas atkreipia dėmesį į jam inkriminuotų nusikaltimų objektyviąją pusę, kuri pagal jam pareikštus kaltinimus pasireiškė spausdinimo būdu pagaminus žinomai netikrus dokumentus ir juos panaudojus. Teigia, kad jam neteisingai nustatyta inkriminuotų nusikaltimų objektyvioji pusė, kadangi buvo pagaminti ne žinomai netikri dokumentai, o suklastoti tikri.

Taip pat apeliantas nurodo, kad jam buvo inkriminuotos keturios atskiros BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, nors pagal teismų praktiką tai turėtų būti tik vienas, t. y. tęstinis, nusikaltimas. Šiuo atveju iš jam inkriminuotų kaltinimų matyti, kad jis turėjo veikti pagal vieną sumanymą ir vieningą tyčią – visus keturis kartus suklastoti dokumentus iš vieno ir to paties šaltinio (originalo), visus kartus šiuos suklastotus dokumentus turėjo pateikti už tai atsakingam medžiotojų būrelio nariui, jam inkriminuotos veikos padarytos nedidelio laiko skirtumu, o tikslus inkriminuojamų nusikalstamų veikų laikas net nenustatytas, apsiribota tik mėnesio ar dviejų mėnesių laikotarpiu. Taigi, apelianto teigimu, visus jam inkriminuotus veiksmus turėjo sieti vieninga savo turiniu ir forma kaltė ir tyčia. Apylinkės teismas nagrinėjamu atveju net neįvertino to, kad tokios jam inkriminuotos veikos, kai jis neva pateikdamas suklastotus lydraščius, šiems nepastebėjus klastočių, medžioklės būrelio apyvartoje nors ir būtų įtvirtinęs apgaulę, tačiau dėl jos neatsirado jokių žalingų padarinių, ir to, kad šie suklastoti lydraščiai buvo ne teisinėje apyvartoje, o medžioklės būrelio dokumentacijoje.

Pasak apelianto, visos jo apeliaciniame skunde išdėstytos ir išanalizuotos aplinkybės rodo, kad jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio dalis yra neteisinga, nepagrįsta, neteisėta tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio, tiek ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies kontekste. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs tokį nuosprendį, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, nes byloje esančius prieštaravimus nepagrįstai vertino kaltininko nenaudai (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teigia, kad remiantis išdėstytų duomenų visuma bei vadovaujantis teisingumo principu, taip pat atsižvelgiant į Baudžiamojo įstatymo (BK 1 str.) bei baudžiamojo proceso įstatymo paskirtį (BPK 1 str.) – ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, jis, J. Š., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (4 veikos) neteisėtai ir nepagrįstai, ignoruojant byloje esančias aplinkybes ir taip iškreipiant baudžiamojo įstatymo prasmę, kad asmuo atsako pagal Baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką (BK 2 str. 3 d.). Dėl šių priežasčių skundžiamo Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nuosprendžio dalis, kuria jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (4 veikos), kaip neteisėta ir nepagrįsta turi būti panaikinta, ir jis dėl šių veikų išteisintinas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis J. Š. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo J. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo J. Š. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo nuosprendį pagal apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d.), išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir ištyrusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jais remdamasis padarė teisingas išvadas dėl J. Š. kaltės pagaminus žinomai netikrus dokumentus – 2011 m. gegužės 15 d., 2011 m. gegužės 31 d., 2011 m. birželio 1 d., 2011 m. gruodžio 5 d., mėginio trichineliozės tyrimams lydraščius ir juos panaudojus pateikiant Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio vadovams (BK 300 str. 1 d.).

Apeliaciniu skundu J. Š. neigia pagaminęs žinomai netikrus dokumentus pateikdamas savitą, jam palankų, byloje surinktų duomenų vertinimą, iš esmės kaltę verčiant kitam asmeniui – liudytojui S. B., pas kurį, apelianto teigimu, buvo laikomi nuo 2009 m. kaltinime nurodyti dokumentai – mėginio trichineliozės tyrimams lydraščiai, kad liudytojas turėdamas siekį jį apkaltinti, galbūt pats atspausdino jam, J. Š., inkriminuotus dokumentus, ir jais pakeitė tikruosius. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto teiginiais nesutinka ir pažymi, kad J. Š. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra grįstas ne tik liudytojo S. B. parodymais, bet ir kitais byloje surinktais įrodymais, kurie išdėstyti ir aptarti skundžiamame nuosprendyje, ir jie sudaro vieningą apelianto kaltę patvirtinančią medžiagą.

Liudytojas R. S. apklausiamas teisme parodė, kad jis pastebėjo, jog ant veterinarijos lapo (lydraščio) nėra veterinaro parašo, tačiau yra sudėti antspaudai, ir tas lydraštis buvo pridėtas prie J. Š. medžioklės lapo. Nurodė, kad po to būrelio pirmininkas S. B. paanalizavo ir pastebėjo, jog yra padarytos lydraščių kopijos. Liudytojas S. B. parodė, kad R. S. darydamas ketvirtinę ataskaitą paminėjo, jog trichineliozės tyrime nėra parašo. Jam pasirodė, kad tame trichineliozės tyrime yra atšviesti antspaudai, todėl kreipėsi pas veterinarijos gydytoją, su kuriuo yra sudarę sutartį, kad pažiūrėtų tuos dokumentus. Jis nusinešė pas veterinarijos gydytoją archyvinius dokumentus, jie juos apžiūrėjo, gydytojas nurodė, kurie dokumentai pildyti ne jo. Tai paprašė užrašyti kitoje lapo pusėje. Taip pat liudytojas nurodė, kad veterinarijos gydytojas turi registracijos žurnalus, kuriuose pažymėta, kas ir kada atvežė mėginius, jame reikia pasirašyti, kad tyrimas pateiktas ekspertizei. Žurnale veterinarijos gydytojas nerado tokių įrašų kaip buvo nurodyta lydraštyje. Veterinarijos gydytojas sakė, kad jo antspaudas, kuris buvo uždėtas ant lydraščio, jau negalioja nuo 2009 m. Taip pat jis pamatė, kad ant lydraščių yra ne jo parašas, ne jo rašytas trichineliozės lydraštis. Teisme apklaustas liudytojas A. K. patvirtino liudytojo S. B. parodymus, kad (duomenys neskelbtini) būrelio pirmininkas jam nurodė pažymas ir paklausė, ar pastarosios yra jo pildytos. Pamatė, kad antspaudai yra jo, tačiau ne originaliai uždėti, o padarytos kopijos ir jie apversti. Vieną kartą taip buvo suklydęs. Pažymose raštas ir parašas buvo ne jo, tai S. B. ir pasakė. Be to, ant tų formų, kurias S. B. atnešė, pamatęs, kad tai ne A. K. formos, kitoje pusėje liudytojas pasirašė, jog tai ne jo pildyta, ir parašė datą, kad nurodytuose lydraščiuose antspaudai ne originaliai uždėti, o padarytos jo kopijos, kad raštas ir parašas ne jo, be to, jis nuo 2009 metų nebenaudoja tokio antspaudo kaip matyti lydraščiuose esančios antspaudų žymos. Tai, kad mėginio trichineliozės tyrimams lydraščiai – 2011 m. gegužės 15 d. Nr. 411250, 2011 m. gegužės 31 d. Nr. 361527, 2011 m. birželio 1 d. Nr. 361514, 2011 m. gruodžio 5 d. Nr. 422200 – buvo suklastoti, patvirtina 2012-07-30 Nr. 11Š-163 (12), 2013-03-22 Nr.11Š-29 (13), 2013-10-28 Nr.11Š-207/218 (13) specialisto išvados, kuriuose užfiksuota, kad tyrimui pateiktuose lydraščiuose parašai yra ne parašyti, antspaudai nėra atspausti antspaudais, o kaip ir blankas, išspausdinti spalvinio rašalinio spausdinimo būdu, t. y. minėti lydraščiai yra dokumentų su juose esančiais rekvizitais kopijos, pagamintos rašalinio spausdinimo būdu, jog šie lydraščiai yra 2008 m. rugsėjo 20 d. kratos metu iš J. Š. paimto lydraščio blanko, atspaudų ar jų kopijų kopijos.

Priešingai, nei teigia apeliantas, jo kaltė taip pat grindžiama liudytojų I. F., E. P., P. J. parodymais, kurie nurodė, kad sumedžiotų šernų mėginius pas veterinarą įpareigotas buvo nuvežti J. Š., kad pastarasis buvo atsakingas dėl to, kad tinkamai būtų atlikta šernienos veterinarinė ekspertizė. Tai, kad šerniena nebuvo tikrinti pateikta veterinarijos gydytojui, patvirtino teisme apklaustas A. K., kuris parodė, kad jam atneštus įtarimą sukėlusius lydraščius tikrino su ekspertizės žurnale esančiais įrašais, kuriuose yra įrašomas ekspertizės numeris, pristačiusio asmens vardas, pavardė ir parašas, ir pastebėjo, jog tokių įrašų jis neturi. Taip pat liudytojas nurodė, kad jam tyrimo metu parodytas mėginio trichineliozės tyrimams 2008 m. rugsėjo 20 d. lydraštis yra originalus ir jo pildytas, ir šis lydraštis buvo įrašytas jo pildytame ekspertizės žurnale.

Nors apeliantas pateikė versiją, kad mėginio trichineliozės tyrimams 2008 m. rugsėjo 20 d. lydraštį jis buvo gavęs iš S. B. kaip pavyzdį, tačiau tai patvirtinančių duomenų nėra. Be to, pažymima tai, kad kratos metu pas J. Š. rastas mėginio trichineliozės tyrimams 2008 m. rugsėjo 20 d. lydraštis buvo originalus ir šis dokumentas negalėjo būti pas J. Š., nes dokumentai turi būti pristatyti grupės vadovams, kadangi medžioklės lapų, kartu su jais lydinčiais lydraščiais, apskaita yra griežta ir dokumentai turi būti saugomi vienoje vietoje.

Apeliantas taip pat stengiasi įtikinti teismą, kad su S. B. jo santykiai nėra geri, kad S. B. turėjo ir turi siekį apkaltinti jam neįtikusį asmenį, t. y. J. Š., galbūt netgi pats atspausdindamas jam (J. Š.) inkriminuotus dokumentus ir jais pakeisdamas tikruosius. Su tokia apelianto pateikta versija sutikti negalima, kadangi byloje nustatyta, jog R. S. pirmiausia pastebėjo, kad ant veterinarijos lapo (lydraščio) nėra veterinaro parašo, tačiau yra sudėti antspaudai, ir tas lydraštis buvo pridėtas prie J. Š. medžioklės lapo. Tik po to S. B. kilus įtarimams dėl galimo dokumento suklastojimo buvo kreiptasi į veterinarijos gydytoją, kuris patvirtino, kad lydraščiai yra suklastoti, ir tik išsiaiškinus šias aplinkybes, S. B. pareiškimu kreipėsi į prokuratūrą.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas dėl J. Š. kaltės pagaminus žinomai netikrus dokumentus (mėginio trichineliozės tyrimams lydraščius), juos panaudojus pateikiant Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio vadovams, todėl naikinti šią nuosprendžio dalį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, kaip prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad 2013 m. sausio 28 d. atliekamos kratos metu buvo rasti ir paimti nešiojamasis kompiuteris, procesorius, spausdintuvas ir spausdintuvo laidas, tačiau apžiūrėjus šiuos kratos metu paimtus daiktus su byla susijusios informacijos rasta nebuvo, o spausdintuvas taip pat nebuvo tas, kuriuo buvo spausdinti jam inkriminuoti lydraščiai.

Byloje pateiktose specialistų išvadose nurodyta, kad tyrimui pateiktų mėginio trichineliozės tyrimams lydraščių: 2011 m. gegužės 15 d. Nr. 411250, 2011 m. gegužės 31 d. Nr. 361527, 2011 m. birželio 1 d. Nr. 361514, 2011 m. gruodžio 5 d. Nr. 422200 blankai, antspaudai yra 2008 m. rugsėjo 20 d. iš J. Š. paimto lydraščio blanko, antspaudų ar jų kopijų kopijos. Taip pat specialistų išvadose nurodoma, kad Mėginio trichineliozės tyrimams lydraščiuose esantys parašai yra ne parašyti, antspaudų „LIETUVOS RESPUBLIKA ŠIAULIAI A. K. įmonė“, „Privatus vet. gydytojas A. K.“ žymos nėra atspaustos antspaudais, o yra išspausdinti spalvinio rašalinio spausdinimo būdu. Taigi byloje nustatytas nusikaltimo padarymo būdas. Aplinkybė, jog nebuvo nustatyta, kokiu konkrečiai aparatu dokumentas buvo suklastotas, bei vieta, kur dokumentas buvo suklastotas, nėra būtinieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d., požymiai, todėl jų nenustatymas nėra pagrindas spręsti, jog nebuvo padaryta nusikalstama veika. Taigi, nagrinėjamu atveju, galimų dokumentų suklastojimo priemonių nurodymas nelaikytinas pažeidimu, dėl kurio teismas negalėtų priimti teisingo sprendimo.

Nepagrįsti ir apelianto skundo argumentai, jog jam neteisingai nustatyta inkriminuotų nusikaltimų objektyvioji pusė, kadangi buvo pagaminti ne žinomai netikri dokumentai, o suklastoti tikri ir kad suklastoti lydraščiai buvo ne teisinėje apyvartoje, o medžioklės būrelio dokumentacijoje, dėl jų neatsirado jokių žalingų padarinių.

Pažymima, kad dokumentas laikomas netikru tada, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Netikro dokumento pagaminimas – tai visiškai naujo žinomai melagingo dokumento pagaminimas, t. y. kaltininkas neteisėtai visą dokumentą, kuriame įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, surašo, atspausdina ar kitokiais būdais sukuria siekdamas išleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip autentišką.

Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, kad J. Š. mėginio trichineliozės tyrimams lydraščius atspausdino kito asmens vardu, t. y. veterinarijos gydytojo A. K. vardu, ir šiuos dokumentus pateikė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio vadovams – K. D., A. P., P. J.. J. Š., pateikdamas medžiotojų būrelio vadovams žinomai netikrus lydraščius ir jiems nepastebėjus klastočių, siekė teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, kad sumedžiotų šernų mėsa buvo pateikta patikrinti veterinarijos specialistui. Šių lydraščių atsiradimas civilinėje apyvartoje turėjo įtakos teisiniams santykiams, nes nepatikrinta žvėriena buvo leidžiama naudoti. Taigi, priešingai negu teigia apeliantas, šie dokumentai – 2011 m. gegužės 15 d. Nr. 411250, 2011 m. gegužės 31 d. Nr. 361527, 2011 m. birželio 1 d. Nr. 361514, 2011 m. gruodžio 5 d. Nr. 422200, mėginio trichineliozės tyrimams lydraščiai – turi teisinę reikšmę, o vien tas faktas, kad dėl tokių nuteistojo veiksmų neatsirado jokių padarinių, nėra baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė, nes BK 300 straipsnio 1 dalies nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir baudžiamosios atsakomybės buvimui nereikalauja padarinių atsiradimo.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka su padarytų nusikaltimų teisiniu vertinimu, tvirtina, kad inkriminuoti nusikaltimai pagal BK 300 str. 1 d. turi būti kvalifikuojami kaip vienas nusikaltimas.

BK 63 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, 10 dalyje pasisakyta apie tęstinę nusikalstamą veiką, tačiau jos turinys detaliau neaprašytas. Pabrėžiamas bausmės skyrimui svarbus momentas: nelaikoma, kad asmuo padarė kelias veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Esant tokiai įstatymo formuluotei, didelę svarbą įgauna baudžiamojo įstatymo aiškinimas, atskleidžiantis tęstinės nusikalstamos veikos esmę, atkreipiantis dėmesį į tuos kriterijus, pagal kuriuos įmanoma atskirti pavienę tęstinę nusikalstamą veiką nuo realios nusikalstamų veikų sutapties. Susiklosčiusioje teismų praktikoje tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, kiekvienas iš kurių, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko, grobiant turtą iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 2K-307/2007).

Tęstinio nusikaltimo ypatumas yra tas, kad jis daromas ne ištisai, o susideda iš atskirų veiksmų, kurie, esant kitoms aplinkybėms, galėtų būti vertinami kaip savarankiškos nusikalstamos veikos, tačiau dėl anksčiau minėtų požymių sudaro vieno to paties savarankiško nusikaltimo atskiras sudėtines dalis. Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo pavienio nusikaltimo, yra vieningas kaltininko sumanymas, kuris sujungia keletą veiksmų, kurių kiekvienas atskirai, nesant vieningo sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus. Kitaip tariant, tęstinė veika yra tada, kai kaltininkas veikia turėdamas konkretų sumanymą, tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių tai įgyvendina ne iš karto, o per kelis etapus. Siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, labai svarbu tiksliai nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius požymius, nes nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Subjektyviuosius požymius apibūdina kaltė, tikslas, motyvas.

Šiuo konkrečiu atveju byloje yra nustatyta, kad J. Š., turėdamas vieningą sumanymą – teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę – atskirais laikotarpiais pagamino žinomai netikrus dokumentus – 2011 m. gegužės 15 d. Nr. 411250, 2011 m. gegužės 31 d. Nr. 361527, 2011 m. birželio 1 d. Nr. 361514, 2011 m. gruodžio 5 d. Nr. 422200, mėginio trichineliozės tyrimams lydraščius – ir juos panaudojo pateikdamas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio grupių vadovams. Visi minėti mėginio trichineliozės tyrimams lydraščiai yra 2008 m. rugsėjo 20 d. kratos metu iš J. Š. paimto lydraščio blanko, antspaudų ar jų kopijų kopijos, pagaminti tuo pačiu būdu – spalvinio rašalinio spausdinimo būdu, kadangi šernai buvo sumedžioti ne vienu metu, todėl sumanymas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę įgyvendintas ne iš karto, o atskirais laikotarpiais. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas nepagrįstai J. Š. nusikaltimą pagal BK 300 str. 1 d. kvalifikavo kaip keturias atskiras veikas, šie J. Š. veiksmai kvalifikuotini kaip viena nusikalstama veika pagal BK 300 str. 1 d., todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

Kadangi pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas ir nuteistojo J. Š. padaryta veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, kvalifikuojama kaip viena tęstinė nusikalstama veika, todėl sprendžiamas J. Š. skirtinos bausmės klausimas. Skiriant bausmę už šios tęstinės nusikalstamos veikos padarymą J. Š., atsižvelgiama į tai, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, įvertinamas jo padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnis ir pobūdis – įvykdė tyčinę nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką, kad nusikalto būdamas neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra ūkininkas. Įvertinus visetą šių bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, apeliantui už nusikaltimo padarymą skiriama jo padarytos nusikalstamos veikos sankcijoje numatyta bausmė – bauda, kurios dydis nustatomas artimas už nesunkų nusikaltimą skiriamos baudos minimumui (BK 47 str. 3 d. 2 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nuosprendį pakeisti:

perkvalifikuoti J. Š. inkriminuotus keturis nusikaltimus, numatytus BK 300 straipsnio 1 dalyje, į vieną tęstinį nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskirti J. Š. 10 MGL (1300 Lt / 376 Eur) baudą.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės buvo subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė J. Š. paskirta 12 MGL (1560 litų) bauda.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.