Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-10-10 · Byla Nr. 2KT-105/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-10
Bylos Nr.
2KT-105/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Pareiškėjas
K. E.
Kategorijos
  • 98.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2KT-105/2013Procesinio sprendimo kategorija: 98.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2013 m. spalio 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su pareiškėjo K. E. pareiškimu dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo ir bylos Nr. 2A-1996-555/2013 perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gautas K. E. prašymas nušalinti Kauno apygardos teismą nuo civilinės bylos Nr. 2A-1996-555/2013 nagrinėjimo. Pareiškėjas nurodo, kad nepasitiki Kauno apygardos teismu ir šio teismo teisėju E. T., kuris paskirtas pranešėju apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal ieškovės A. E. patikslintą ieškinį atsakovui K. E. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, turto padalijimo ir atsakovo K. E. patikslintą priešieškinį ieškovei A. E. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo. Pareiškėjas nurodo, kad Kauno apygardos teismo teisėjas E. T. šioje byloje nagrinėjo ieškovės prasimanymais pagrįstą atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. nutarties ir priėmė aiškiai neteisingą 2012 m. sausio 11 d. sprendimą panaikinti dalį Kauno apylinkės teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Kadangi šis teisėjas dalyvavo nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, pareiškėjo nuomone, jis negalėjo būti paskirtas nagrinėti šią civilinę bylą. Minėtas teisėjo E. T. sprendimas iš dalies panaikinti laikinąsias apsaugos priemones ypatingai paaštrino sudėtingą skyrybų situaciją, sudarė sąlygas A. E. nebaudžiamai daryti nusikalstamas veikas, terorizuoti pareiškėją grasinant sunaikinti visas pareiškėjo veiklos (antikvarinių automobilių restauravimo) priemones ir objektus ir kitaip kenkiant, jei nepaklus jos reikalavimui išeiti ir palikti jai visą santuokoje užgyventą turtą. Dėl akivaizdaus A. E. piktnaudžiavimo, santuokoje pastatytas ginčo namas VĮ „Registrų centras“ įregistruotas vienos A. E. vardu, kaip jos nuosavybė. Pareiškėjo pastangos apsiginti nuo A. E. nusikalstamos veikos kreipiantis į teisėsaugos institucijas nedavė rezultatų, todėl vienintelis būdas bent iš dalies apsaugoti pareiškėjo interesus yra laikinosios apsaugos priemonės, tačiau Kauno apygardos teismas netenkino prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tai, pareiškėjo teigimu, pažeidžia jo teises ir žlugdo verslą.

Pareiškėjo nuomone, Kauno apygardos teisme sąmoningai priimami ieškovei A. E. palankūs teismo sprendimai, kadangi A. E. naudojasi savo pažintimis. Ji nuolat grasina, kad turi ryšių tiek Kauno apylinkės, tiek Kauno apygardos teisme, pati ilgus metus yra dirbusi su teisėsauga susijusiose struktūrose. 1999-2001 m. ji studijavo M. Romerio universitete kartu su šiuo metu teisėsaugoje dirbančiais asmenimis, tame tarpe D. A., kuris paskirtas STT Kauno valdybos viršininku; jo darbo stažas STT – daugiau kaip 10 metų. Dabartinis Kauno apygardos teismo pirmininkas N. M. 1998-2004 taip pat dirbo STT kartu su D. A., tokiu būdu per šiuos asmenis ieškovė A. E. galimai daro įtaką teismuose. Konkrečių aplinkybių pareiškėjas įrodyti negali, kadangi LR įstatymai nesuteikia jam teisės rinkti informaciją apie minėtus asmenis. Tačiau pareiškėjas žino, kad ieškovė, bendraudama su D. A. ir kitais grupiokais, siekia išspręsti savo klausimus, ji gyrėsi, kad D. A. 2002 m. jai padėjo įsidarbinti Kauno teritorinėje muitinėje, pats pareiškėjas ne kartą yra matęs jų bendravimą kartu su sutuoktine dalyvaudamas susitikimuose, važiuodamas į svečius. Iš teisėjų, kitų pareigūnų elgesio ir komentarų apie N. M. viešųjų ir privačių interesų derinimą, priimtų pareiškėjui nepalankų teismo sprendimų skyrybų byloje, pareiškėjas yra įsitikinęs Kauno apygardos teismo šališkumu ir bylų skirstymo pažeidimais, todėl prašo užtikrinti teisę į nešališką teismą ir perduoti civilinę bylą nagrinėti kitam apygardos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl nušalinimo netenkintinas, byla neperduotina kitam apygardos teismui.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas.

Teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr., Hauschildt v. Denmark, no. 154, § 48). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. Wettstein v. Switzerland, no. 33958/96, § 44, ECHR 2000-XII; Ferrantelli and Santangelo v. Italy, 7 August 1996, Reports 1996-III, § 58). Sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, § 121; Salov v. Ukraine, no. 65518/01). Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims. Taigi, bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo stokos esama teisėtos (pagrįstos) priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti (žr. Castillo Algar v. Spain, 28 October 1998, Reports 1998-VIII, § 45). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007, 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).

Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008). Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo perduoti civilinę bylą nagrinėti iš Kauno apygardos teismo kitam apygardos teismui nurodydamas, kad Kauno apygardos teismas yra priėmęs pareiškėjui nepalankius procesinius sprendimus. Pareiškėjas nepasitiki Kauno apygardos teismo teisėju E. T., kuris priėmė pareiškėjui nepalankius procesinius sprendimus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, todėl prašo perduoti bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.

Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas pareiškimus dėl teisėjų nušalinimo, ne kartą yra pabrėžęs, kad ta aplinkybė, jog šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo, o tuo labiau visų atitinkamo teismo teisėjų nešališkumu. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine ir (ar) kasacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiūrėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sąlygos.

Subjektai, turintys įstatymo suteiktus įgaliojimus spręsti klausimus dėl teisėjų nušalinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiškiančio nušalinimą, subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis ar samprotavimais. Pareiškėjas nenurodo konkrečių argumentų apie galimą teisėjų suinteresuotumą šios bylos baigtimi, o yra nepatenkintas sudėtingame skyrybų procese priimamais jam nepalankiais teismo sprendimais, todėl daro subjektyvia nuomone ir prielaidomis pagrįstas išvadas, kuriomis remiasi reikšdamas nušalinimą visiems Kauno apygardos teismo teisėjams. Taigi, nušalinimo pareiškime nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog objektyviam stebėtojui galėtų kilti abejonių dėl objektyvaus bylos išnagrinėjimo Kauno apygardos teisme. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog konkretus teisėjas sprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje pagrįstumo klausimą, nėra pagrindas jam nusišalinti nuo tokios bylos nagrinėjimo iš esmės. Atsižvelgiant į tai, atmestinas pareiškėjo argumentas, kad buvo pažeisti bylų paskyrimo principai. Pareiškėjo nurodomi teiginiai apie Kauno apygardos teismo pirmininko galimai netinkamai derinamus viešuosius ir privačius interesus taip pat vertinami kaip subjektyvia nuomone grindžiamos prielaidos.

Esant tokioms aplinkybėms, konstatuojama, kad Kauno apygardos teisme ši civilinė byla gali būti nešališkai išnagrinėta, todėl nėra pagrindo nušalinti visus Kauno apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. 2A-1996-555/2013 nagrinėjimo ir perduoti šią civilinę bylą kitam apygardos teismui.

Pareiškėjui išaiškintina, kad turėdamas duomenų ir įrodymų dėl konkretaus bylą nagrinėjančio teisėjo šališkumo, byloje dalyvaujantis asmuo šiam teisėjui gali pareikšti nušalinimą, kurį sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas (CPK 68 str., 69 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

nutaria:

Netenkinti K. E. pareiškimo dėl Kauno apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-1996-555/2013 nagrinėjimo ir šios bylos perdavimo kitam apygardos teismui.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas