- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-26
- Bylos Nr.
- 2A-47-798/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-17691-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Rudzinskas, Natalja Cikoto
- Atsakovas
- L. R.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „LITGIVITA“
- Trečiasis asmuo
- J. J.
- Kategorijos
- 2.9Prievolių teisė
- 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nataljos Cikoto, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Veniulytės -Jankūnienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo L. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „LITGIVITA“ ieškinį atsakovui L. R., trečiasis asmuo J. J., dėl sutarčių nutraukimo, restitucijos taikymo ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas pateikė teismui ieškinį prašydamas nutraukti ieškovo UAB „LITGIVITA“ ir atsakovo L. R. 2010 m. vasario 4 d. sudarytas paslaugų sutartis Nr. 174 ir Nr. 181, taikyti restituciją, priteisiant iš atsakovo ieškovo naudai 73 240 Lt skolos, 5538,40 Lt palūkanas, 6 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad bendraturčiams nuosavybės teise priklausė 34,1997 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-0738-7220. Bendraturčiai su ieškovu UAB „LITGIVITA“ sudarė sutartis, pagal kurias ieškovas įsipareigojo parengti žemės sklypo detalųjį planą. Ieškovas su trečiuoju asmeniu J. J. sudarė Detaliojo plano rengimo sutartį Nr. 10-73-01, pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo parengti ir suderinti žemės sklypo detalųjį planą ir perduoti jį UAB „LITGIVITA“, o UAB „LITGIVITA“ įsipareigojo priimti detalųjį planą ir sumokėti už atliktą darbą. Ginčo dėl atliktų darbų ar sumokėjimo už atliktas paslaugas tarp ieškovo ir trečiojo asmens J. J. niekada nekilo. Sutartiniai santykiai su atsakovu L. R. dėl detaliojo plano rengimo susiklostė žodiniu sutarimu, pagal kurį buvo pradedami atlikti parengiamieji darbai. 2010 m. vasario 4 d. sutartiniai santykiai buvo įtvirtinti ir raštu sudarytoje sutartyje Nr. 174, pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti žemės sklypo detaliojo plano parengiamuosius darbus, suderinti ir perduoti detalųjį planą ieškovui, o ieškovas įsipareigojo priimti ir sumokėti už atliktą darbą sutartyje numatyta tvarka ir terminais, šalys susitarė, jog darbų atlikimo kaina pagal sutartį sudarys iš viso 38 500 Lt. 2010 m. rugpjūčio 11 d. tarp šalių buvo pasirašytas sutarties Nr. 174 papildymas, pagal kurį atsakovas įsipareigojo atlikti papildomus darbus, už kuriuos ieškovas įsipareigojo sumokėti dar 9200 Lt. 2011 m. sausio 20 d. ieškovas ir atsakovas sudarė dar vieną sutartį Nr. 181, kuria šalys iš esmės pratęsė anksčiau sudaryta sutartimi Nr. 174 ir jos papildymu numatytą terminą sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti iki 2011 m. rugsėjo l d., ieškovas šia sutartimi taip pat įsipareigojo papildomai sumokėti atsakovui 25 540 Lt. Sutartimis prisiimtus įsipareigojimus ieškovas įvykdė tinkamai - sumokėjo atsakovui iš viso 73 240 Lt, t. y. visą sutartimis sulygtą kainą, tačiau atsakovas sutartyse įvardintų darbų neatliko. 2011 m. balandžio mėnesį Vilniaus miesto savivaldybės nuolatinė statybos komisija nusprendė nederinti teritorijų planavimo dokumento, nes detaliojo plano sprendiniai prieštarauja bendrajam planui. 2011 m. balandžio 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamentas rekomendavo teritorijoje, kuri pagal Vilniaus miesto savivaldybės bendrąjį planą nustatyta kaip neurbanizuojama iki 2015 m., neplanuoti žemės sklypų komercinio naudojimo būdo statybos reglamentų. Nesuderinęs detaliojo plano sprendinių, atsakovas apskritai pradėjo vengti ieškovo, neatsiliepė į skambučius ir jokių darbų nebeatliko. Siekdamas tinkamai įvykdyti prisiimtas prievoles žemės sklypo savininkų (bendraturčių) atžvilgiu, ieškovas buvo priverstas sudaryti Paslaugų sutartį Nr. 182 su J. J., pagal kurią J. J. įsipareigojo perplanuoti žemės sklypo detaliojo plano sprendinius, numatant vietoje komercinės paskirties, į infrastruktūros būdo teritorijas ir jį pakartotinai suderinti bei atlikti kitus darbus. Ieškovas ir J. J. susitarė, kad ieškovas už atliktus šiuos papildomus darbus jai sumokės 72 600,00 Lt. 2012 m. lapkričio 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sprendimu Nr. 1-872 žemės sklypo detalusis planas buvo patvirtintas (b. l.1-7).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutinka ir mano, jog ieškinys nepagrįstas, todėl turi būti atmestinas. Atsakovas pažymi, kad žodiniu susitarimu buvo susitarta, kad atsakovas suorganizuos detaliojo plano parengimą, už kurį jam bus sumokėta 80 000 Lt atskaičius mokesčius. Atsižvelgiant į tai, atsakovas rengė gyventojų susirinkimus, vykdavo pas gyventojus, buvo apskaičiuotos numatomos išlaidos, vykdė įvairius papildomus darbus, atsakovo atlikta funkcija buvo organizacinė, informacinė ir interesų derinimo, o ne konkretaus brėžinio braižymas ar jo pristatymas (apgynimas) institucijose. Atsakovas 2010 m. gegužės 17 d. pasirašė bendraturčių vardu detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį. Pasirašymas užsitęsė dėl daugybės bendraturčių nuosavybės teisių pokyčių proceso metu (paveldėjimas, nepilnamečių atstovavimas, savininkų pasikeitimai ir kt.), tvarkymo procedūrų. 2007 m. liepos 7 d. atsakovas, suorganizavęs visas technines sąlygas detaliam planavimui, gavo ir perdavė ieškovui bei architektei planavimo sąlygų sąvadą. Po to prasidėjo architektų ir tinklų inžinierių projektavimo bei derinimo, svarstymo su visuomene darbai. Atsakovui atlikus pagrindinius organizacinius darbus, didesne dalimi liko atlikti techninį architektų bei inžinierių darbą. Todėl, atsakovui iš esmės atlikus savo darbą tolesnės atsakovo paslaugos pasidarė nelabai reikalingos ir atsakovas tolimesniame detaliojo plano rengime nebedalyvavo. Atsakovas nurodo, kad teritorijoje, kuri pagal bendrą planą yra neužstatoma iki 2015 metų, komercinė paskirtis yra negalima. Privalu laikytis bendrojo plano sprendinių. 2010 m. vasario 04 d. sutartyje Nr. 174 numatyta ieškovo nuostata bandyti šioje sklypo dalyje pakeisti paskirtį į komercinę prieštarauja bendrajam planui ir minėtai sutarčiai, todėl ieškovo veiksmai nepagrįstai reikalaujant brėžiniuose pakeisti žemės paskirtį buvo priežastimi to, kad reikėjo perdaryti brėžinius ir juos iš naujo derinti (b. l. 87-92).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nutraukė ieškovo UAB „LITGIVITA“ ir atsakovo L. R. sudarytą 2010 m. vasario 4 d. sutartį Nr. 174, įskaitant 2010 m. rugpjūčio 11 d. minėtos sutarties papildymą, dėl atsakovo esminio sutarties pažeidimo; nutraukė ieškovo UAB „LITGIVITA“ ir atsakovo L. R. sudarytą 2011 m. sausio 20 d. sutartį Nr. 181 dėl atsakovo esminio sutarties pažeidimo; priteisė iš atsakovo L. R. ieškovo UAB ,,LITGIVITA“ naudai 58 740 Lt skolos, 5538,40 Lt palūkanų bei 5 procentus nuo priteistos 58 740,00 Lt sumos nuo bylos iškėlimo 2012-12-13 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisė iš atsakovo 4793,22 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai; priteisė iš ieškovo 653,40 Lt advokato išlaidų atsakovo naudai.
Teismas nustatė, kad šalys 2010 m. gegužės 4 d. sutartimi Nr. 174 susitarė, kad atsakovas atliks žemės sklypo detaliojo plano parengiamuosius darbus, suderins ir perduos detalųjį planą ieškovui, o pastarasis priims ir sumokės sutartą kainą. Taip pat buvo pasirašytas sutarties Nr. 174 papildymas, o 2011 m. sausio 20 d. šalys sudarė dar vieną sutartį Nr. 181, pagal kurią buvo pratęstas terminas iki 2011 m. rugsėjo 1 d. bei ieškovas papildomai įsipareigojo sumokėti 25540,00 Lt. Teismas konstatavo, kad byloje kilo teisės normų, reglamentuojančių projektavimo rangos ir kitų darbų atlikimo sutarčių nutraukimo ir padarinių po sutarties nutraukimo aiškinimo ir taikymo klausimai bei, kad ieškovas įsipareigojimus pagal sutartis su atsakovu visiškai įvykdė, sutartas sumas jam sumokėjo, tačiau atsakovas tinkamai sutarčių neįvykdė, t. y. neįvykdė sutarties Nr. 174 3.1 p., taip pat minėtos sutarties papildymo 2.1 p. įsipareigojimų, paslaugų sutarties Nr. 181 1.1p. įsipareigojimų.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, šalių paaiškinimus bei sutikdamas su ieškovo nuomone, padarė išvadą, kad atsakovas procesiniuose dokumentuose teikė ne įrodymus, o subjektyvius pamąstymus ir aplinkybių interpretavimą sau palankiu būdu. Teismo vertinimu, atsakovo pateikti du įgaliojimai ir detaliojo plano projekto kopija nėra susiję su nagrinėjama byla ir nepatvirtina atsakovo teiginio, kad jis tinkamai ir visiškai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus.
Teismas pažymėjo, kad byloje (b.l. 178) ieškovas sutiko, jog 14 500,00 Lt suma atsakovui sumokėta pagrįstai, kaip už atitinkamai atliktus kai kuriuos darbus, tačiau kadangi juos turėjo iš naujo perdaryti, tai reikalauja ir šios sumos. Teismas nesutiko su tokia ieškovo pozicija ir ieškinį šioje dalyje atmetė, nes dalis darbų buvo atlikta, o jei darbų kokybė ieškovui netiko, tai, teismo vertinimu, jis turėjo pareikalauti juos iš naujo perdaryti, ko pastarasis nepadarė, t. y. neįrodė, jog to reikalavo iš atsakovo. Teismas, padaręs išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog darbus pagal sutartis atliko visiškai, todėl nusprendė, kad jis privalo atsakyti už prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą. Esant šiai išvadai bei remiantis CK 6.217 str. 1 d. teismas nutraukė 2010 m. vasario 4 d. sutartį Nr. 174 su jos papildymu dėl esminio pažeidimo, taip pat nutraukė 2011m. sausio 20 d. sutartį Nr. 181. Iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 58 740,00 Lt (73 240 Lt – 14 500 Lt). Teismas iš atsakovo ieškovui priteisė 5538,40 Lt dydžio palūkanas bei 5 procentų, o ne 6, procesinių palūkanų ir, patenkinęs ieškinį 82 proc., proporcingai paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas L. R. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
1. Teismas nesiaiškino ir nevertino atsakovo argumentų dėl sudarytų sutarčių rūšinės priklausomybės. Bylos šalių sudarytos sutartys kvalifikuotinos atlygintinų paslaugų sutartimis. Nors paslaugų sutarties Nr. 174 objektas apibūdintas kaip detaliojo plano parengimas, tačiau atsakovas negalėjo ir neturėjo teisių rengti tokį planą, nes jis nėra teritorijų planavimo specialistas bei neturi atitinkamos kvalifikacijos aukštojo išsilavinimo. Dėl to realus sutarties turinys turėtų būti nustatytas iš sutartyje nurodytų darbų aprašymo (3.1 p.). Detaliai aprašyti darbai savo turiniu sudaro paslaugą – planavimo organizatoriaus pareigų vykdymą.
2. Teismas nemotyvuotai sutiko su ieškovo teiginiu, kad atsakovui nepagrįstai buvo išmokėtas atlyginimas už darbus, kurių jis faktiškai neatliko arba neatliko tinkamai. Sutartyje Nr. 174 detaliai aprašyti darbai, jų atlikimo terminai, kiekvieno iš šių darbų atlikimo kaina. Sutarties paslaugų papildymo 3.1 punkte nurodyta, kad už atliktus darbus bus atsiskaitoma tik kai visi darbai bus visiškai atlikti. Atsakovas visiškai atliko darbus ir 2010 m. gegužės 17 d. pasirašė bendraturčių vardu detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį. 2010 m. liepos 7 d. atsakovas perdavė ieškovui bei architektei planavimo sąlygų sąvadą. Ieškovas, apmokėdamas už kiekvieną atliktą darbą, darbus priėmė (papildymo 3.1 p.). Jei ieškovo netenkino atliktų darbų kokybė, tai galėjo jis nemokėti už atliktus darbus ir reikalauti juos perdaryti. Tačiau ieškovas to nepadarė, todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl nekokybiškų darbų. Taip pat teismas nemotyvavo, kodėl atmeta ieškinį dėl 14 500 Lt, o ne dėl 47 700 Lt sumos, kuri nurodyta sutartyje ir jos papildyme.
3. Teismas nepagrįstai nutraukė sutartį Nr. 181 dėl esminio atsakovo sutarties pažeidimo, nes darbai nebuvo atlikti ne dėl atsakovo veiksmų (neveikimo), o dėl to, kad užsakovo pageidavimai prieštaravo vietovės bendrojo plano sprendiniams.
4. Teismas nepasisakė dėl ieškovo reikalavimo taikyti restituciją.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „LITGIVITA“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą nepakeistą.
1. Dėl šalių sudarytos sutarties teisinės kvalifikacijos. Šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina projektavimo darbų sutartimi, nes tiek sutartimi Nr. 174, tiek Nr. 181 atsakovas įsipareigojo atlikti žemės sklypo detaliojo plano parengiamuosius darbus, suderinti ir perduoti detalųjį planą ieškovui, o ieškovas įsipareigojo priimti ir sumokėti už atliktą darbą sutartyse numatyta tvarka ir terminais. O apelianto teiginys, kad jis neturėjo tam teisės ar reikiamos kvalifikacijos, reiškia, kad pats expressis verbis patvirtino, jog neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų.
Žemesnės instancijos teismas
2. Dėl esminių sutarčių pažeidimų. Ieškovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai atlikęs įrodymų tyrimą ir vertinimą, pagrįstai konstatavo buvus esminius sutarties pažeidimus, nes apeliantas neįvykdė prisiimtų sutartimis įsipareigojimų, kas sąlygojo ieškovo nuostolių atsiradimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalių ginčas kilęs dėl šalis siejusios rangos sutarties turinio. Apeliantas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka, teigdamas, kad šalių sutartis kvalifikuotina kaip paslaugų. Atsakydama į šiuos apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pasisako dėl rangos ir paslaugų sutarčių požymių, jų atribojimo.
Rangos sutarties samprata įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.). Kadangi rangos sutartimi įsipareigojama sukurti tam tikrą darbo rezultatą, tai rangos santykius reglamentuojančiose CK normose nustatytas medžiagų ir darbų rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizikos paskirstymas šalims (CK 6.649 straipsnis), šalių pareigos, susijusios su atliktų darbų priėmimu (CK 6.662 straipsnis), darbų kokybės garantija (CK 6.663–6.666 straipsniai).
Paslaugų sutarties samprata įtvirtinta CK 6.716 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Paslaugų sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio arba kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu. Taigi paslaugų sutartimi paprastai neįsipareigojama sukurti tam tikrą rezultatą, tačiau galimybė susitarti ir dėl tam tikro rezultato nustatyta CK 6.718 straipsnio 5 dalyje. Iš CK nuostatų, reglamentuojančių atlygintinų paslaugų teikimą, darytina išvada, kad vienas paslaugų sutarčių ypatumų yra tas, jog paslaugos teikėjo ir kliento santykiai grindžiami pasitikėjimu. Tokia išvada kyla iš to, kad paslaugos teikėjas paprastai yra profesionalas, veikiantis srityje, kurią gerai išmano ir kurios klientas negali visiškai kontroliuoti. Toks santykių pobūdis lemia paslaugos teikėjo pareigą veikti kliento interesais. CK 6.718 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis kriterijus, kuriuo visada privalo vadovautis paslaugų teikėjas: teikdamas paslaugas jis privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Taigi įstatyme įtvirtintas kliento interesų prioriteto principas. Paslaugų teikėjas, kurio interesai dėl jo turimų žinių ir patirties yra apsaugoti geriau nei kliento, visada turi teikti pirmumą kliento interesams, veikti jo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2012; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-559/2010).
Apibendrindama aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija pažymi, kad rangos ir paslaugų sutartys atribojamos pagal sutarties dalyką: rangos sutarties dalyką sudaro tam tikro darbo rezultatas, kuris šios sutarties atveju atlieka svarbiausią vaidmenį, o paslaugų – nematerialaus pobūdžio paslaugos, paprastai nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, t. y. svarbiausi yra atliekami veiksmai.
Nagrinėjamos bylos šalys 2010 m. vasario 4 d. paslaugų sutartimi Nr. 174 atsakovas įsipareigojo atlikti žemės sklypo detaliojo plano parengiamuosius darbus, suderinti ir perduoti detalųjį planą ieškovui (1.1, 1.2 p.), 2011 m. sausio 20 d. sutartimi Nr. 181 taip pat susitarta dėl žemės sklypo detaliojo plano parengimo ir perdavimo, tik buvo pratęstas šio darbo atlikimo terminas. Įvertinusi šias sutarties nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalys sudarė rangos sutartį, nes šios sutarties dalykas buvo tam tikro darbo rezultatas – žemės sklypo detaliojo plano parengimas ir perdavimas ieškovui.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo šalių santykius, dėl to bylai išnagrinėti taikė tinkamas teisės normas – reglamentuojančias rangos, o ne paslaugų santykius.
Dėl projektavimo rangos sutarčių nutraukimo esant esminiams pažeidimams
Pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad sutartimis ieškovas pavedė atsakovui atlikti žemės sklypo detaliojo plano parengiamuosius darbus, suderinti ir perduoti detalųjį planą, atitinkantį įstatymų reikalavimus, ieškovui (Sutarties 1.1-1.3 punktai). Ši sutartis teismo pagrįstai kvalifikuota kaip projektavimo darbų rangos sutartis. Pagal CK 6.700 straipsnį projektavimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą.
Pirmosios instancijos teismas nutraukė sudarytas šalių sutartis dėl esminio sutarčių pažeidimo. Apelianto teigimu, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas iš esmės pažeidė sutartis, nes neįvertino to, kad šalys susitarė ne dėl detaliojo plano parengimo, o dėl detaliojo plano rengimo organizavimo bei kad darbai nebuvo atlikti ne dėl atsakovo veiksmų (neveikimo), o dėl to, kad užsakovo pageidavimai prieštaravo vietovės bendrojo plano sprendiniams.
Projektavimo darbų ranga reglamentuojama CK 6.700–6.704 straipsniuose. Šiose teisės normose nėra nuostatų dėl sutarties nutraukimo ir nutrauktos sutarties padarinių, taip pat draudimo taikyti įstatymo ar sutarties nuostatas dėl sutarties nutraukimo. Nagrinėjamoje byloje šalių sudarytose sutartyse nuostatose dėl projektavimo rangos sutarties nutraukimo nurodyta, kad ginčiai, kilę dėl sutarties vykdymo, sprendžiami derybomis, o nepavykus susiderėti, ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (sutarties Nr. 174 6.6 p., sutarties Nr. 181 4.2 p.). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, sprendžiant dėl projektavimo darbų sutarties nutraukimo, yra pagrindas taikyti bendrąsias rangos santykius reglamentuojančias nuostatas. Pagal CK 6.665 straipsnio 3 dalį projektavimo darbų rangos sutartis gali būti nutraukta dėl projektavimo rangos darbų netinkamos kokybės, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitų trūkumų nepašalina per protingą terminą arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami. Ar trūkumai esminiai ir nepašalinami, nustatytina kiekvienos konkrečios bylos aplinkybių kontekste. Pažymėtina, kad, taikant CK 6.665 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl sutarties nutraukimo tuo pagrindu, jog projektuotojas per protingą laiką nepašalina trūkumų, turi būti įvertintas trūkumų pobūdis, jų visuma ir apimtis (ar tai yra viso darbo, ar jo dalies, ar tam tikro darbų etapo trūkumai), ar nustatytas terminas trūkumams pašalinti yra protingas, ar sutartį pažeidusi šalis ėmėsi priemonių trūkumams pašalinti, ar trūkumų pašalinimas priklauso tik nuo jos, ar ir nuo kitos šalies veiksmų, ar abi šalys laiku ir tinkamai vykdė visas savo sutartines pareigas.
Rangos sutartimi sutartų darbų rezultato kokybė siejama su sutarties sąlygomis, jose nustatytų savybių suteikimu darbo rezultatui. Taigi prieš vertindamas, ar sutartys vykdyta tinkamai, teismas privalo įvertinti sutartimi sulygtų darbų apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2013).
Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas tinkamai atskleidė sutarčių turinį ir vertino, dėl kokių darbų šalys susitarė ir kokius atsakovas atliko.
Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje: sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Taigi, aiškinant sutartį, svarbu nustatyti, kokių tikslų ir teisinių padarinių siekė šalys; surašytų dokumentų prasmė turi būti nustatoma pagal tai, kokio turinio veiksmai buvo įforminti, ar jais siekta sukurti šalims tarpusavio teises ir pareigas ir kokias būtent.
Sutartimis šalys susitarė ir pavedė atsakovui atlikti parengiamuosius žemės sklypo detaliojo plano darbus, o parengtą detalųjį planą suderinti su atsakingomis institucijomis. Atsakovas apeliaciniame skunde pažymėjo, kad institucijos atsisakė suderinti parengtus dokumentus, nes jie buvo parengti pagal užsakovo pageidavimus. Atsakydama į šį argumentą teisėjų kolegija pažymi, kad šią aplinkybes turėjo įrodyti atsakovas, kuris tai teigia, atsikirsdamas į ieškinį (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsisakė derinti apelianto pateiktą žemės sklypo planą, nes pateikto plano sprendiniai prieštarauja bendrajam planui. Taigi teismas, nustatė, kad atsakovo parengtas planas nebuvo suderintas su atsakingomis institucijomis ir jo pagrindu nebuvo atlikta teisinė registracija. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad atsakovas netinkamai įvykdė sutartį. Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, jog būtent dėl atsakovo netinkamai parengto plano, Vilniaus miesto savivaldybė atsisakė jį derinti, padarė teisingas išvadas dėl nurodytų aplinkybių nustatymo ir įvertinimo.
Dėl apelianto argumento, kad jis neturėjo teisės rengti teritorinių planavimo dokumentų, nes nėra teritorijų planavimo specialistas bei neturi atitinkamos kvalifikacijos aukštojo išsilavinimo, teismas pažymi, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnis). Šis principas inkorporuotas ir į sutarčių teisės nuostatas (CK 6.158 straipsnis). Taigi nepagrįsta teigti, kad šalis (ieškovas), vykdanti sutartį sąžiningai, pagal jos sąlygas, siekianti pašalinti prievolės įvykdymo kliūtis, kad sutartis būtų įvykdyta tinkamai ir būtų pasiekti jos tikslai, turėtų prisiimti riziką dėl netinkamų kitos šalies veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2013).
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, pirmosios instancijos teismas įvertinęs, dėl kokių darbų ir kainos šalys susitarė, kokius darbus atsakovas atliko, ar šalys tinkamai vykdė sutartį, ar darbų trūkumai esminiai ir nepašalinami, nustatė ir ištyrė svarbias bylai aplinkybes dėl sutarties vykdymo.
Dėl užsakovo pareigos apmokėti už faktiškai atliktus projektavimo darbus
CK 6.704 straipsnio 1 punkte nustatyta užsakovo pareiga sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą, tarp jų ir dalimis už sutartyje nustatytus ir atliktus darbų etapus. Tai yra iš sutarties kilusi prievolė, kuri turi būti vykdoma. Pagal rangos teisinių santykių bendrąsias nuostatas, jeigu užsakovas atsisako sutarties, t. y. sutartį nutraukia dėl svarbių priežasčių iki darbas nebaigtas, tai rangovui sumokamas atlyginimas už atlikto darbo dalį (CK 6.658 straipsnio 4 dalis, 6.671 straipsnis).
Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu rangos sutartis nutraukiama tada, kai rangovas ima taisyti darbo trūkumus, o užsakovas nepagrįstai atsisako darbų rezultato po darbų trūkumų pataisymo, tai rangovas turi teisę reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus. Pažymėtina, kad vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies vykdyti atitinkamas pareigas; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį apmokėti ir priešingai.
Nagrinėjamoje byloje projektavimo rangos sutartyje nustatytas darbų apmokėjimas po jų atlikimo pabaigos, pasirašius darbų perdavimo–priėmimo aktą ir užsakovui sumokėjus visą sutarties 4 str. numatytą sumą (Sutarties Nr. 174 3.2 punktas). Atsakovas tinkamai įvykdė savo pareigą, sumokėjo atsakovui iš viso 73 240 Lt, tačiau apeliantas atliko tik dalį numatytų darbų, t. y. įvykdė sutarties Nr. 174 3.1.1 – 3.1.7. p.
Teisėjų kolegija pažymi, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdęs pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Vadovaujantis CK 6.662 straipsnio nuostatomis ir sutartimi, ieškovui pareiga priimti darbus ir pasirašyti darbų atlikimo aktą turėjo atsirasti atsakovui atlikus sutartimi prisiimtą įsipareigojimą, t. y. parengus projektinius dokumentus ir juos suderinus su atsakingomis institucijomis. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad atsakovas dalį darbų atliko, ieškovas pretenzijų dėl jų kokybės nereiškė, todėl nusprendė, kad ieškovas pagrįstai sumokėjo 14 500 Lt ir atmetė ieškinio dalį dėl šių lėšų priteisimo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, iš skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas analizavo byloje pateiktus įrodymus dėl sutarties vykdymo, juos įvertino faktinių bylos aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų kontekste, ištyrė ir nustatė svarbias bylai aplinkybes dėl sutarties nutraukimo esant esminiam sutarties pažeidimui ir ieškovo pareigos atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atmetus apeliacinį skundą, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą surašymą advokatui sumokėjo 1600,00 Lt. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punktą, už atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteisia 1 500,00 Lt.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „LITGIVITA“ (į. k. 302027547) naudai 1 500,00 Lt (tūkstantį penkis šimtus litų) išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.