- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-12
- Bylos Nr.
- e2-418-440/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00050-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Ieškovas
- A. K.-Z.
- Atsakovas
- žemės ūkio bendrovės „Aves ūkis“
- Kategorijos
- 2.6.30Banko indėlis
- 2.1.1.3.3Sutarties laisvės principas
3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.3.1; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.2.6.5;
2018 m. vasario 12 d.
dalyvaujant ieškovo A. K.-Z. atstovui advokatui P. B. atsakovės žemės ūkio bendrovės „Aves ūkis“ atstovui advokatui D. N.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. K.-Z. ieškinį atsakovei žemės ūkio bendrovei „Aves ūkis“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Ir priteisti iš atsakovės 128524,39 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 20 d. iki 2016 m. vasario 17 d., iš viso 22 289,26 Eur, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2011 m. rugsėjo 10 d. Vertybinių popierių perleidimo sutartimi pardavė atsakovei vertybinius popierius – AB banko „Snoras“ 2011 m. rugpjūčio 16 d. indėlio sertifikatą Nr. S008380, o ieškovė įsipareigojo iki 2012 m. rugpjūčio 20 d. sumokėti 159 000 USD arba jų ekvivalentą litais (443 769 Lt).
2012m. sausio 31 d. susitarimu dėl tarpusavio atsiskaitymų ir jame numatytomis sąlygomis ŽŪB „Aves ūkis“ įsipareigojo pervesti A. K.-Z. 60 procentų visų lėšų, kurias ŽŪB „Aves ūkis“ pavyks išieškoti iš AB bankas Snoras už vertybinius popierius, esančius ŽŪB „Aves ūkis“ dispozicijoje. Taip pat buvo susitarta, kad lėšos pervedamos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo faktinio lėšų gavimo momento, o likusi 40 procentų išieškotų lėšų sumos dalis lieka ŽŪB „Aves ūkis“ kaip premija už lėšų išieškojimą. Ieškovo vertinimu minėtas susitarimas nepakeitė 2011m. rugsėjo 10 d. Vertybinių popierių perleidimo sutartimi numatytos vertybinių popierių kainos, tačiau numatė papildomas sąlygas, kad jei ŽŪB „Aves ūkis“ pavyks iš AB bankas Snoras išieškoti lėšas už šiuos vertybinius popierius ir per 10 dienų pervesti 60 procentų nurodytų lėšų A. K.-Z., tai 40 procentų lėšų liks įmonėje. Susitarimas buvo sąlyginis, t. y. ŽŪB „Aves ūkis“ prisiimtų įsipareigojimų įvykdymas priklausė nuo tam tikrų sąlygų atsiradimo arba neatsiradimo. Nei viena iš susitarime nurodytų sąlygų neįvyko. Neįvykus sąlygai sąlyginis susitarimas negali būti taikomas tarpusavio atsiskaitymams, o turi būti taikomos 2011 m. rugsėjo 10 d. Vertybinių popierių perleidimo sutartimi numatytos atsiskaitymo sąlygos. Papildomai atstovas nurodė, kad ieškovas su tokiomis sąlygomis sutiko tik tokiu atveju, jei gavus pinigus iš karto bus pervesta ieškovui 60 procentų. Jei tos sąlygos neįvyksta susitarimas laikomas negaliojančiu ir laikomasi pirminio susitarimo, pagal kurį skola turi būti sumokėta iki 2012 m. rugpjūčio 20 d. Viena sąlyga įvyko, tačiau neįvyko antra sąlyga, nebuvo pervesti pinigai ieškovei. Susitarime nebuvo įtrauktas punktas dėl susitarimo negaliojimo jei nebus įvykdytos sąlygos bet ieškovas tą turėjo omenyje. Jei nebūtų bankui iškelta bankroto byla galimai tokio susitarimo nebūtų buvę. Susitarime nėra nei vienos sąlygos, kad naikinama ankstesnė sutartis. Susitarimo sąlygas pasiūlė ŽŪB „Aves ūkis“, aiškinant susitarimą reikėtų jį aiškinti taip, kaip jį suprato ieškovas. Negali paaiškinti kodėl susitarimo 10 punkte įrašyta konkreti suma 100000 Lt bei 11 Susitarimo punkte nuoroda į 10 punktą dėl nuostolių sumos, gal yra padaryta techninė klaida. CK 6.249 straipsnis reglamentuoja nuostolių atlyginimą, konkrečios Susitarimo sąlygos neturi jokios reikšmės, nes sutarties sąlyga prieštaraujanti įstatymui yra negaliojanti. Susitarimo 13,14, 15 punktai dėl pretenzijų reiškimo neturi jokios reikšmės. Pretenzijas galėjo reikšti tik tuo atveju, jei gaus lėšas iš banko ir neperves lėšų, pretenzijos nereiškė iškart kreipėsi į teismą. Prašo palikti preliminarų sprendimą.
Atsakovės žemės ūkio bendrovės „Aves ūkis“ atstovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad ieškovas reikšdamas ieškinį bei bylos nagrinėjimo metu nutylėjo, kad jis ir atsakovė 2012 m. sausio 31 d. sudarė susitarimą dėl tarpusavio atsiskaitymų. Susitarimo dėl tarpusavio atsiskaitymų 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad šiuo susitarimu perėmėjas įsipareigoja pervesti 60 procentų visų lėšų, kurias perėmėjui pavyks išieškoti už AB bankas „ Snoras“ vertybinius popierius esančius perėmėjo dispozicijoje. Lėšos pervedamos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo faktinio lėšų gavimo momento. Likusi 40 procentų dydžio išieškotų lėšų sumos dalis lieka perėmėjui kaip perėmėjo premija (atlyginimas) už lėšų išieškojimą. Pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį indėlių draudimo suma yra lygi indėlininkui priklausančių tinkamų drausti indėlių sumai, buvusiai kredito įstaigoje indėlių draudžiamojo įvykio dieną, tačiau ji negali būti didesnė kaip 100000 Eur. Be to banko „Snoras“ indėlio sertifikatams turi būti taikoma indėlių garantijų sistema. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015) . Tokiu būdu ieškovui gali būti priteista 60 000 Eur skolos, kas sudaro 60 procentų nuo 100000 Eur sumos. 100000 Eur draudiminę išmoką atsakovė gavo 2016 m. vasario 18 d.
Papildomai nurodė, kad atsakovė lėšų išieškojimą siejo su banko garantijos išmoka. Vertybiniai popieriai liko atsakovės dispozicijoje. Pagal Susitarimą galima vertinti, kad jei garantija bus išmokėta, atsakovė lėšas perves, o jei ne tai nieko ir nemokės bet buvo susitarta 8, 9 punkte, kad perleidėjui pareikalavus perėmėjas privalo perduoti visas teises, kylančias iš vertybinių popierių. Dėl nuostolių atlyginimo susitarė 10 punkte, kad vertybinių popierių vertė yra lygi 25 procentams nominalios vertės, 100 000 Lt, ir tai nėra rašymo apsirikimas. Šalys sudarydamos Susitarimą suprato, kad lėšų atgavimo galimybės mažos. Dėl gautų lėšų išmokėjimo vadovas paaiškino, kad buvo mokėta eiliškumo tvarka bet jei neiškelta bankroto byla, tai galima vertinti, kad 2012 m. sausio 31 d. Susitarimą dėl lėšų neišmokėjimo ieškovui pažeidė. Atmestini ieškovo argumentai, kad 2012 m. sausio 31 d. susitarimas dėl tarpusavio atsiskaitymų negali būti taikomas. Ieškovas po susitarimo sudarymo neteko teisės iš atsakovo reikalauti sumos, nurodytos 2011m. rugsėjo 10 d. Vertybinių popierių perleidimo sutarties III dalies 3.1 punte. Todėl nepagrįstai teismas Preliminariu sprendimu priteisė iš atsakovės 128524,39 Eur skolą.
Atsakovė palaiko prašymą skirti ieškovui 5792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes ieškovas neigė, kad pasirašė 2012 m. sausio 31 d. Susitarimą dėl tarpusavio atsiskaitymo, o 2017 m. birželio 28 d. Ekspertizės akte Nr. 11-281 ( 17) buvo pateikta išvada, kad Susitarime pasirašė A. K.-Z.. Ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį veikė prieš teisingą ir greitą bylos nagrinėjimą.
Byloje nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo 10 d. Vertybinių popierių perleidimo sutartimi A. K.-Z. (Perleidėjas), ŽŪB „Aves Ūkis“ (Perėmėjui) pardavė sutartyje apibūdintus vertybinius popierius, AB banko „Snoras“ indėlio sertifikatą Nr. 2011m. rugpjūčio 16 d. Nr. S008380, indėlio sertifikato suma 150000 USD (šimtas penkiasdešimt tūkstančių JAV dolerių su nustatyta 3 procentų palūkanų norma. Indėlio sertifikato nominali kaina litais -367500 Lt. Sutarties III dalies 3.1 punkte pirkėjas įsipareigojo sumokėti 159000 USD (šimtą penkiasdešimt devynis tūkstančius JAV dolerių) arba jų ekvivalentą litais pagal indėlio sertifikato kainos sumokėjimo dienos oficialų Lietuvos banko valiutos kursą. 4 punkte numatyta, kad numatyta 3.1 punkte kaina privalo būti sumokėta ne vėliau kaip iki 2012 m. rugpjūčio 20 d. Bylos duomenimis tai sudarytų 443769 Lt (Lietuvos Banko duomenimis 2012 m. rugpjūčio 20 d. lito ir USD santykis sudarė 2,7910 Lt) pagal indėlio sertifikato kainos sumokėjimo dienos oficialų Lietuvos Banko valiutos kursą. Ieškovo prašoma priteisti suma- 128524,39 Eur.
Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 23 d. preliminariu sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai. Atsakovė pasinaudojo savo teise ir pareiškė prieštaravimus dėl šio sprendimo. Ji nurodė, kad preliminarus sprendimas turi būti panaikintas, o ieškinys paliktinas nenagrinėtu, kadangi sprendimą priėmė ne tas teismas, kuris turėjo teisę nagrinėti šią bylą. Atsakovė yra įregistruota Druskininkų miesto savivaldybėje, todėl ieškinys turėjo būti reiškiamas Druskininkų miesto apylinkės teismui arba Kauno apygardos teismui. Preliminarus sprendimas priimtas neteisėtos sudėties teismo, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
Atsiliepime į prieštaravimus ieškovas nurodė, kad su prieštaravimais nesutinka. Ieškinys teisme buvo gautas 2016 m. vasario 17 d., kai atsakovės buveinės vieta buvo Varpo g. 27, Šiauliai. Naujas atsakovės buveinės adresas buvo pakeistas tik 2016 m. vasario 19 d. Dėl to negalima teigti, kad sprendimas yra priimtas, pažeidžiant teritorinio teismingumo taisykles. Priimta byla turi būti išspręsta iš esmės, nors ji vėliau taptų teisminga kitam teismui. Be to, ieškovas nurodo, kad jei teismas nuspręstų, kad byla teisminga Kauno apygardos teismui, ji nenutraukiama, o perduotina šiam teismui.
Žemesnės instancijos teismas
2016 m. balandžio 7 d. Šiaulių apygardos teismas priėmė galutinį sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 23 d. preliminarų sprendimą pakeitė. Priteisė ieškovui A. K.-Z. 128524,39 Eur skolos, 22289,26 Eur palūkanų, 723,08 Eur 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos 150813,65 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016 m. vasario 18 d. iki bankroto proceso ne teismo tvarka įsiteisėjimo 2016m. kovo 23 d. ir 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas pažymėjo, kad ne teismo tvarka bankroto procedūros vykdomos vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis (ĮBĮ 13 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjus Šiaulių apygardos teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarčiai dėl taikos sutarties patvirtinimo 2016m. kovo 24 d., t.y. pripažinus, kad atsakovės kreditoriai atsisakė skundų dėl susirinkimo nutarimų dėl bankroto iškėlimo ne teismo tvarka, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, tame tarpe mokėti palūkanas (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas). Todėl teismas patikslino procesinių palūkanų mokėjimo terminą, skaičiuojant jas nuo 2016m. vasario 18 d. iki 2016m. kovo 23 d., kurios sudaro 723,08 Eur. Nusprendė įsiteisėjus galutiniam sprendimui, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas atsakovės ŽŪB „Aves ūkis“, įmonės kodas 301112717 turtui Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartimi. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškinys buvo priimtas 2016 m. vasario 18 d. teisėjo rezoliucija. Tuo metu atsakovės ŽŪB „Aves ūkis“ buveinė buvo Varpo g.27, Šiauliai, ką patvirtina Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija duomenys. Šis faktas teismo vertinimu patvirtina aplinkybę, kad byla buvo teisminga būtent Šiaulių apygardos teismui (CPK 27 straipsnio 1 punkte, 29 straipsnis).
Apeliaciniu skundu atsakovė ŽŪB „Aves ūkis“ prašė panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. galutinį sprendimą iš esmės motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK, ĮBĮ normas dėl bylos nagrinėjimo atsakovei iškėlus bankroto bylą ne teismo tvarka. Įsiteisėjus 2016 m. kovo 24 d. nutarimui dėl bankroto bylos ŽŪB „Aves ūkis“ iškėlimo, tolimesnis ieškinio nagrinėjimas šioje civilinėje byloje nebuvo galimas, ieškovo pareikšto reikalavimo pagrįstumas turėjo būti įvertintas tvirtinant jo finansinį reikalavimą ŽŪB „Aves ūkis“ bankroto byloje, o ne priimant galutinį teismo sprendimą ir kt.
Žemesnės instancijos teismas
Be to apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė naują įrodymą 2012 m. sausio 31 d. papildomą Susitarimą dėl tarpusavio atsiskaitymų. Susitarime nurodyta, kad juo siekiama taikiai užbaigti visus tarpusavio ginčus, kilusius dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius, perleistus ieškovo atsakovei 2011 m. rugsėjo 10 d. Vertybinių popierių perleidimo sutartimi, kuria perėmėjui perleido 2011m. rugpjūčio 16 d. sertifikatą Nr. S008380. Pagal šį susitarimą, Susitarimo I dalies 1 punkte atsakovė įsipareigojo pervesti ieškovui 60 procentų visų lėšų, kurias atsakovei pavyks išsiieškoti už AB banko „Snoras“ vertybinius popierius, esančius atsakovės dispozicijoje. Lėšos pervedamos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo faktinio lėšų gavimo momento. Likusi 40 procentų dydžio išieškotų lėšų dalis turėjo likti atsakovei, kaip premija už lėšų išsiieškojimą. Susitarimo 10 punkte šalys susitarė, kad preziumuoja, kad perėmėjui perduotų AB banko „Snoras“ Vertybinių popierių vertė yra lygi 25 procentams nominalios Vertybinių popierių vertės, t.y. iš viso 100000 Lt. Susitarimo 11 punkte susitarė, kad tuo atveju, jeigu perėmėjas nevykdo šiame susitarime nustatytų teisių ir pareigų arba jeigu negrąžina perleidėjui AB banko „Snoras“ vertybinių popierių, laikoma, kad minimalūs perleidėjo nuostoliai yra lygūs šio Susitarimo II dalies 10 punkte nurodytai Perėmėjui perduotų Vertybinių popierių vertei.
2017 m. spalio 16 d. Lietuvos apeliacinis teismas panaikino galutinį 2016 m. balandžio 7 d. sprendimą ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas nutartyje pažymėjo, kad tiek apeliacinį skundą, tiek pirmosios instancijos teismui pateiktus prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo apeliantė grindė iš esmės vieninteliu procesinio pobūdžio argumentu – tuo, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nebuvo kompetentingas nagrinėti kilusio ginčo, atsižvelgiant į tai, kad ŽŪB „Aves ūkis“ bylos nagrinėjimo metu buvo pradėtas bankroto procesas ne teismo tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad teismingumo taisyklės nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos. Taip pat pažymėjo, kad bankroto proceso ne teismo tvarka toks bylų perdavimas nėra numatytas, kadangi pagal ĮBĮ 12 straipsnį teismuose iškeltų bylų, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, nebuvimas yra viena būtinų bankroto proceso ne teismo tvarka leistinumo prielaidų.
Apeliacinės instancijos teismas perduodamas bylą nagrinėti iš naujo nurodė, kad atsakovės prieštaravimai dėl preliminaraus sprendimo apsiribojo procesiniu bylos teismingumo aspektu, todėl aplinkybės, susijusios su atsakovės skolos ieškovui faktu ir dydžiu ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nebuvo analizuojamos ir vertinamos, o apeliacinės instancijos teisme būtent dėl šių aspektų tarp šalių kilo ginčas, kuriam teisingai išspręsti būtina iš esmės analizuoti 2012 m. sausio 31 d. Papildomo susitarimo sudarymo ir vykdymo aplinkybes.
Dėl skolos dydžio
Ieškovas iš esmės reikalavimą priteisti iš atsakovės 128524,39 Eur skolą grindžia 2011 m. rugsėjo 10 d. Vertybinių popierių perleidimo sutartimi, pagal kurią ieškovas pardavė atsakovei vertybinius popierius – AB banko „Snoras“ 2011 m. rugpjūčio 16 d. indėlio sertifikatą Nr. S008380, o ieškovė įsipareigojo iki 2012 m. rugpjūčio 20 d. sumokėti sutartą sumą. Ieškovo vertinimu neįvykus sąlygai, t.y. atsakovei nesumokėjus per dešimt dienų 60 procentų gautos sumos, 2012 m. sausio 31 d. sudarytas sąlyginis susitarimas negali būti taikomas, laikomasi pirminio susitarimo. Ieškovo vertinimu Susitarime nebuvo įtrauktas punktas dėl Susitarimo negaliojimo jei nebus įvykdytos sąlygos bet ieškovas tą turėjo omenyje. Be to Susitarime nėra nei vienos sąlygos, kad naikinama ankstesnė sutartis.
Atsakovės vertinimu 2011 m. rugsėjo 10 d. Vertybinių popierių perleidimo sutartis buvo pakeista ir 2012 m. sausio 31 d. sudarytas naujas Susitarimas atsižvelgiant į tai, kad bankui „ Snoras“ iškelta bankroto byla iš šalys nebuvo tikros dėl banko garantijos išmokėjimo. Atsakovės vertinimu Susitarime nebuvo numatyta, kad atsakovei nesumokėjus 40 procentų gautos sumos, Susitarimas laikomas negaliojančiu. Atsakovės vertinimu Susitarimas buvo sudarytas siekiant taikiai užbaigti visus tarpusavio ginčus ir sutarties nutraukimo. Atsakovė sutinka, kad pažeidė 2012 m. sausio 31 d. Susitarimą dėl lėšų neišmokėjimo ir sutinka, kad privalo ieškovui sumokėti 60 000 Eur. Taigi iš esmės ginčas tarp šalių kyla dėl to, kuris dokumentas, 2011 m. rugsėjo 10 d. Sutartis ar 2012 m. sausio 31 d. Susitarimas taikytinas šalių santykiams dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius.
Byloje nekyla ginčo, kad AB banko „Snoras“ indėlio sertifikatas buvo perleistas atsakovei, ką patvirtina ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis, kurioje atsakovė įtraukta į kreditorių sąrašą. Byloje nebėra ginčo, kad šalys 2012 m. sausio 31 d. sudarė Susitarimą dėl tarpusavio atsiskaitymų.
Pažymėtina, kad vienas pagrindinių civilinės teisės principų yra sutarties laisvės principas ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso –toliau CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), kuris reiškia, kad civilinių teisinių santykių subjektai patys sprendžia, kokią konkrečią sutartį sudaryti su pasirinktu asmeniu arba jos nesudaryti. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu ( CK 6.193 straipsnis). Pažymėtina, kad sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Išsamiai sutarčių aiškinimo taisyklės apibendrintos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010. Joje pasisakyta, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu pažymėtina tai, kad, nepaisant pirmiausia įtvirtinto subjektyviojo sutarties aiškinimo metodo, neabejotinai yra svarbūs ir visi kiti CK 6.193 straipsnyje nustatyti sutarčių aiškinimo principai, ir kiekvienu atveju, aiškinant konkrečią sutartį, būtina atsižvelgti į visų nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių visetą.
Konkrečiu atveju 2012 m. sausio 31 d. Susitarime nurodyta, kad šalys atsižvelgė į tai, kad 2011 m. rugpjūčio 16 d. sudarė vertybinių popierių perleidimo sutartį bei į tai, kad šalys siekia taikiai užbaigti visus tarpusavio ginčus, kilusius dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius ir sutarties nutraukimo susitarė, kad pagal šį Susitarimą atsakovė įsipareigoja pervesti ieškovui 60 procentus visų lėšų, kurias atsakovei pavyks išsiieškoti už AB banko „Snoras“ vertybinius popierius, esančius atsakovės dispozicijoje. Lėšos pervedamos ne vėliau, kaip per 10 dienų nuo faktinio lėšų gavimo momento. Likusi 40 procentų dydžio išieškotų lėšų dalis lieka perėmėjui (atsakovei), kaip perėmėjo premija ( atlyginimas) už lėšų išsiieškojimą. Byloje pateikti duomenys apie 2016 m. vasario 18 d. nurodymą išmokėti grynuosius pinigus -100 000 Eur ir 2016m. vasario 19 d. kasos pajamų orderis dėl 100 000 Eur išmokėjimo, ko iš esmės šalys neginčija. Šalys patvirtino, kad Susitarimo sutarties sąlygą dėl lėšų, kurias pavyks išsiieškoti už banko vertybinius popierius, siejo su banko garantijos išmokėjimu. Abi šalys patvirtino, kad prisiėmė riziką, nes sudarant Susitarimą nebuvo žinoma, kokį bankas priims sprendimą, ar lėšos bus išmokėtos. Ieškovė patvirtino, kad toks Susitarimas galimai nebūtų buvęs sudarytas jei AB bankui „ Snoras“ 2011 m. gruodžio 7 d. nebūtų iškelta bankroto byla.
Teismas įvertinęs Susitarimo turinį, sprendžia, kad Susitarimas konkrečiomis sąlygomis buvo sudarytas įvertinus konkrečias aplinkybes dėl iškeltos bankroto bylos, bankroto proceso specifikos ir kita, siekiant taikiai užbaigti visus tarpusavio ginčus, kilusius dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius ir sutarties nutraukimo, kas ir nurodyta Susitarime. Iš Susitarimo turinio nėra pagrindo išvadai, kad neįvykus Susitarime numatytoms sąlygoms, Susitarimas netenka galios ir šalims taikomi prisiimti įsipareigojimai pagal 2011 m. rugsėjo 10 d. Vertybinių popierių perleidimo sutartį. Be to šalys susitarė ir dėl kitų sąlygų, kurios nurodytos šios teismo nutarties 11 punkte ir kitų sąlygų nustatymas pvz. Susitarimo 8, 9, punktuose, arba konkrečios sąlygos numatytos Susitarimo 10 punkte bei 11 punkte dėl nuostolių atlyginimo nesuteikia teismui pagrindo spręsti, kad Susitarimas pažeidus jo sąlygas nustoja galioti. Teismo vertinimu ieškovo argumentai, kad Susitarimas buvo sąlyginis, nors ieškovas ir teigia, kad tik tokiomis sąlygomis, kad gaus grynais 60 procentų sumos sudarė Susitarimą, nėra pagrįsti byloje pateiktais įrodymais. Ieškovas nurodė, kad ieškovo valia buvo, kad neįvykus Susitarimo sąlygai, atsakovui nepervedus nustatytu terminu minėtos pinigų sumos, Susitarimas negali būti taikomas tarpusavio atsiskaitymams, o turi būti taikomos 2011 m. rugsėjo 10 d. sutarties sąlygos. Iš dalies sutiktina su atsakovės argumentais, kad kritiškai vertintini ieškovo argumentai dėl nurodytos ieškovo valios sudarant sutartį, nes ieškovas iš esmės neigė, kad yra sudaręs Susitarimą. Be to pažymėtina, kad teismo posėdžio metu nurodė, kad teikiant ieškinį nemanė, kad reikalinga pateikti Susitarimą nes iš esmės laikė jį negaliojančiu.
Pažymėtina, kad ieškovas ieškinyje, atsakovas atsiliepime privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti tas aplinkybes, ir pridėti tuos įrodymus. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia - ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui - atsikirtimų faktinį pagrindą. Pažymėtina, kad nepakanka nurodyti faktines aplinkybes, būtina pridėti ir įrodymus patvirtinančius faktines aplinkybes ( CPK 178 straipsnis ). Teismas išaiškino šalims įrodinėjimo pareigas, jų paskirstymo taisykles, nurodė dėl konkrečių įrodymų pateikimo, tačiau teismas neturi pareigos už šalis rinkti įrodymus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas įvertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 ). Ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma suteikia pagrindo išvadai, kad ieškovas neįrodė, kad šalių atsiskaitymams taikytina 2011 m. rugsėjo 10 d. Vertybinių popierių perleidimo sutartis. Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad šalių tarpusavio atsiskaitymo santykiams taikytinas 2012 m. sausio 31 d. Susitarimas. Byloje pateikti įrodymai dėl atsakovei išmokėtos 100 000 Eur sumos, iš kurios pagal susitarimą ji nepervedė 60 000 Eur ieškovui. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Susitarimą turėjo pareigą lėšas pervesti per 10 dienų nuo gautos sumos, atsakovė pažeidė Susitarimą, todėl ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovės priteistina 60 000 Eur. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Įvertinus tai, kad atsakovė pareigą sumokėti lėšas turėjo per dešimt dienų ( Susitarimo 1 punktas) ieškovui teisė reikšti pretenzijas atsakovei kilo nuo 2016 m. kovo 2 dienos. Teismas sprendžia, kad vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, bylos iškėlimo data laikytina 2016 m. kovo 2 d. ir nuo šios dienos yra pagrindas priteisti ieškovo prašomas 5 procentų palūkanas iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
Atsakovė prašo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad ieškovas neigė, kad pasirašė 2012 m. sausio 31 d. Susitarimą dėl tarpusavio atsiskaitymo, tačiau 2017 m. birželio 28 d. Ekspertizės akte Nr. 11-281 ( 17) buvo pateikta išvada, kad Susitarime pasirašė A. K.-Z.. Ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, neteikė teismui Susitarimo, veikė prieš teisingą ir greitą bylos nagrinėjimą. Ieškovo vertinimu pati atsakovė veikė nesąžiningai, nes Susitarimą pateikė ne pirmosios instancijos teismui, o apeliacinės instancijos teismui.
Pažymėtina, kad pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). CPK 95 straipsnyje numatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius, be to, teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad aiškiai nepagrįsto ieškinio pareiškimas gali būti konstatuotas tada, kai ieškinys pateikiamas ne siekiant apginti pažeistą teisę, o sukelti atsakovui rūpesčių. CPK 95 straipsnyje nurodomas nesąžiningumas reiškia asmens, paduodančio nepagrįstą ieškinį, suvokimą, jog ieškinys iš tiesų yra nepagrįstas, o jis neturi teisės reikalauti ginti jo teises, nes jos realiai nebuvo pažeistos. Šiuo atveju esminę reikšmę turi subjektinė šio suvokimo pusė, tai yra būtina nustatyti, kad ieškovas pats suvokė ar turėjo suvokti, jog ieškinys nepagrįstas, o reikalavimas neteisėtas. Šiuo konkrečiu atveju šalis siejo sutartiniai santykiai, įvertinus konkrečias aplinkybes, tai, kad ieškovas reiškė reikalavimą sutarties pagrindu, o ne vėliau sudaryto Susitarimo pagrindu, bei įvertinus nurodytas aplinkybes dėl Susitarimo pasirašymo, ieškovo iškeltas abejones, kurių pagrindu ieškovo iniciatyva buvo paskirta rašysenos ekspertizė, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, kad ieškovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Įvertinus visumą aplinkybių spręstina, kad atsakovės prašymas dėl baudos skyrimo nepagrįstas.
Ieškovas nurodė, kad jei teismas vertintų, kad šalis sieja 2012 m. sausio 31 dienos Susitarimas, ir jo pagrindu spręstų dėl 60 000 Eur priteisimo iš atsakovės, teismas turėtų spręsti ir dėl nuostolių ieškovui atlyginimo dėl Susitarimo nevykdymo pagal Susitarimo 10, 11 punktą. Dėl ieškovo argumentų teismo pažymėtina, kad ieškovas nereiškė reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, šias aplinkybes nurodė tik baigiamųjų kalbų metu. Vadovaujantis CK 253 straipsnio 4 dalimi baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje. Įvertinus tai, teismas sprendžia, kad nėra tikslinga pasisakyti plačiau dėl ieškovo argumentų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Tačiau teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas 2016 m. vasario 16 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 1000 Eur žyminio mokesčio. Pateikė duomenis, kad patyrė 500 Eur dėl ieškinio parengimo. Atsakovė nurodė, kad patyrė ir prašo priteisti 726 Eur atstovavimo išlaidų, ką patvirtina 2017 m. spalio 20 d. mokėjimo nurodymas Nr. 14. Vadovaujantis CPK 80 straipsniu dokumentinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose žyminis mokestis sudaro pusė sumos, mokėtinos už ieškinį. Šiuo atveju žyminis mokestis sudarytų 750 Eur, o atsižvelgiant į tai, kad pateikiant elektroninių ryšių priemonėmis žyminio mokesčio mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, kas sudaro 562,50 Eur, tai šiuo atveju įvertinus tai, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, tenkinta 60 procentų ieškinio reikalavimų, iš atsakovės priteistina 562,50 Eur žyminio mokesčio. (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
CPK 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Teismas atsižvelgęs į nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, procesinių dokumentų kiekį bei jų apimtį, galimas advokatų darbo laiko sąnaudas rengiant procesinius dokumentus, rengiantis bylos nagrinėjimui teisme, dalyvavimą teismo posėdžiuose, teismas sprendžia, kad prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba, ieškovo pateikti duomenys apie patirtus 500 Eur atstovavimo išlaidų ir atsakovės pateikti duomenys dėl patirtų 726 Eur atstovavimo išlaidų pagrįstos. Įvertinus tai, kad tenkinama 60 procentų ieškinio reikalavimo ieškovui priteistina 300 Eur atstovavimo išlaidų, atsakovei priteistina 435,60 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Priimti galutinį sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 23 d. preliminarų sprendimą pakeisti.
Priteisti ieškovui A. K.-Z. ( paso Nr. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės ŽŪB „Aves Ūkis“ (įmonės kodas 301112717, buveinė Gardino g. 56A, LT-66221 Druskininkai) 60 000 Eur ( šešiasdešimt tūkstančių eurų ) skolos, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016 m. kovo 2 d. iki visiško skolos išieškojimo ir 300 Eur ( tris šimtus eurų atstovavimo išlaidų).
Priteisti atsakovei ŽŪB „Aves Ūkis“ (įmonės kodas 301112717, buveinė Gardino g. 56A, LT-66221 Druskininkai) iš ieškovo A. K.-Z. ( paso Nr. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) 435,60 Eur ( keturis šimtus trisdešimt penkis eurus atstovavimo išlaidų).
Palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovės ŽŪB „Aves ūkis“ ( įmonės kodas 301112717) turtui iki sprendimo įvykdymo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.
Sprendimo patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.