Kauno apylinkės teismo nuosprendis

būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), Kaunas, akcininku (turėdamas 5 000 vnt. 1 Lt nominalo akcijų, t.y. 50% visų akcijų), taip pat laikotarpiu nuo 2006-01-01 – 2009-10-26, dirbdamas šios įmonės direktoriumi, taip pat laikotarpiu nuo 2006-01-01 – 2009-11-30 atlikdamas ir kasininko pareigas, veikdamas bendrininkų grupėje su UAB (duomenys neskelbtini) akcininku D. S. (turinčiu 5 000 vnt. 1 Lt nominalo akcijų, t.y. 50% visų akcijų), taip pat laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2009-11-27 dirbusiu UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju, D. J. iš UAB (duomenys neskelbtini) kaip akcininkas paėmė paskolas - 2006-01-03 pagal kasos išlaidų orderį Nr.3 - 300 000 Lt, 2006-05-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 29 90 000 Lt, 2006-07-03 padarius užskaitą – 15 835 Lt, 2008-10-21 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 39 - 120 000 Lt, 2008-11-28 pagal kasos išlaidų orderį Nr.49 - 100 000 Lt, 2008-12-02 pagal kasos išlaidų orderį Nr.50 – 115 000 Lt, 2008-12-05 pagal kasos išlaidų orderį Nr.52 – 75 000 Lt, 2008-12-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr.60 – 40 000 Lt, iš viso 855 835 Lt, laikotarpiu nuo 2006-07-31 iki 2008-05-31 pagal žiniaraštį grąžino paskolų dalį – 15 835 Lt, D. S. iš UAB (duomenys neskelbtini) kaip akcininkas paėmė paskolas – 2006-01-03 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 4 300000 Lt, 2006-05-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 30 60000 Lt, 2006-07-03 pagal mokėjimo nurodymą Nr. 1039 14000 Lt, 2008-10-21 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 40 120000 Lt, 2008-11-28 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 48 100000 Lt, 2008-12-02 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 51 115000 Lt, 2008-12-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 59 115000 Lt, iš viso 824000 Lt, laikotarpiu nuo 2006-07-31 iki 2008-02-29 pagal žiniaraštį gražino dalį paskolų - 14 000 Lt, D. J. ir D. S. veikdami vieninga tyčia ir turėdami vieningą nusikalstamą tikslą – apgaule savo ir kito naudai išvengti didelės vertės turtinės prievolės – grąžinti paimtas paskolas, todėl siekdami, kad paaiškėjus piniginių lėšų trūkumui, atsakomybėn būtų traukiami ne jie (D. J. ir D. S.), bet kitas asmuo, 2009 m. spalio mėn. 23 d. akcininkų sprendimu nuo 2009-10-27 UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi paskyrę A. S., tačiau ir toliau faktiškai valdydami įmonę bei vykdydami buhalterinės apskaitos organizavimą, UAB (duomenys neskelbtini) vyriausiajai buhalterei - UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės pagal sutartį tvarkiusios (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą) įgaliotajam asmeniui E. M. pateikė kasos pajamų orderius dėl tariamo paskolų grąžinimo : D. J. 2009-11-16 JAL 0000755 - 100 000 Lt, 2009-11-27 JAL 0000759 - 740 000 Lt, D. S. 2009-11-27 2009-11-27 JAL 0000758 - 810 000 Lt bei nurodė šių kasos pajamų orderių duomenis įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą ir įforminti paskolų grąžinimą, E. M., kuriai nebuvo žinoma apie tai, kad tikrovėje paskolos nėra grąžinamos, šių kasos pajamų orderių duomenis įtraukė į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, ko pasėkoje pagal UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos duomenis akcininkai D. J. bei D. S. tariamai buvo grąžinę paskolas bendrovei ir jokių prievolių nebeturėjo, tačiau tikrovėje D. J. 2009-11-16 - 100 000 Lt ir 2009-11-27 -740 000 Lt, o D. S. 2009-11-27 – 810 000 Lt į UAB (duomenys neskelbtini) kasą ar bankinę sąskaitą neįnešė, tokiu būdu D. J. apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės - savo naudai - 840 000 Lt bei kito (D. S.) naudai – 810 000 Lt, tuo UAB (duomenys neskelbtini) padarė iš viso 1 650 000 Lt turtinę žalą,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 2 d.;

be to, jis, laikotarpiu nuo 2007-12-31 iki 2015-07-09, Kaune, veikdamas bendrininkų grupėje su D. S., apgaule vengė atsiskaityti už UAB-ei (duomenys neskelbtini) atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas bei mokėti privalomas įmokas ir dėl to kitiems asmenims padarė 337 143,68 Lt turtinės žalos, o būtent:

būdamas UAB (duomenys neskelbtini) akcininku (turėdamas 5 000 vnt. 1 Lt nominalo akcijų, t.y. 50% visų akcijų), taip pat laikotarpiu nuo 2006-01-01 – 2009-10-26, dirbdamas šios įmonės direktoriumi bei laikotarpiu nuo 2006-01-01 – 2009-11-30 atlikdamas ir kasininko pareigas, veikdamas bendrininkų grupėje su UAB „(duomenys neskelbtini) akcininku D. S. (turinčiu 5 000 vnt. 1 Lt nominalo akcijų, t.y. 50% visų akcijų), taip pat laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2009-11-27 dirbusiu UAB „(duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju,

2008-06-20 su UAB „(duomenys neskelbtini) sudarius sutartį Nr. 2008-06-20 dėl paruošiamųjų darbų atlikimo automobilių prekybos salone „Lexus“, pagal kurios 6.2 a) p. UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo ne vėliau kaip per 20 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB (duomenys neskelbtini) už atliktus darbus, 2008-07-31 UAB (duomenys neskelbtini) išrašius PVM sąskaitą faktūrą LAU Nr. 0000996 71 180,46 Lt sumai; 2007-07-16 su UAB (duomenys neskelbtini) sudarius sutartį Nr. 07.07.16 dėl automatinės gaisro gesinimo sistemos įrengimo, pagal kurios 5.3 p. UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB (duomenys neskelbtini)už atliktus darbus, 2007-11-30 UAB (duomenys neskelbtini)išrašius PVM sąskaitą faktūrą LTN Nr. 071395 79478,90 Lt sumai;2004-05-14 su UAB (duomenys neskelbtini) sudarius sutartį Nr. 2004.069 dėl prekių tiekimo, pagal kurios 5.1 p. UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB (duomenys neskelbtini) už pateiktas prekes, 2008-12-30, 2009-08-24, 2009-08-28, 2009-08-31, UAB (duomenys neskelbtini) išrašius PVM sąskaitas faktūras: ARD Nr. 0131954 717,53 Lt sumai, ARD Nr.0131953 342,35 Lt sumai, ARD Nr. 0131952 2504,87 Lt sumai, ARD Nr. 0131951 1946,44 Lt sumai, ARD Nr. 0144374 869,76 Lt sumai, ARD Nr. 0144377 921,92 Lt sumai, ARD Nr. 0144381 618,05 Lt sumai, ARD Nr. 0144384 803,42 Lt sumai, ARD Nr. 0144395 197 Lt sumai; 2008-10-07 su UAB (duomenys neskelbtini) sudarius sutartį Nr. 108-12-221 dėl gaminių pagaminimo, pagal kurios 2.3 p. UAB „(duomenys neskelbtini) įsipareigojo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB (duomenys neskelbtini) už pagamintus gaminius, 2008-10-27, 2008-11-19, 2008-11-27, 2009-02-09, 2009-04-21, 2009-06-04, 2009-09-29 UAB (duomenys neskelbtini) išrašius PVM sąskaitas faktūras: EDG Nr. 16478 61360 Lt sumai, EDG Nr. 16485 66,38 Lt sumai, EDG Nr. 16488 58,41 Lt sumai, EDG Nr. 16520 172,55 Lt sumai, EDG Nr. 16545 1523,20 Lt sumai, EDG Nr. 16560 165,41 Lt sumai, EDG Nr. 16580 1694 Lt sumai;2008-04-17 su UAB (duomenys neskelbtini) sudarius sutartį Nr. 08.04.17 dėl transporto paslaugų tiekimo, pagal kurios 2.1 p. UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo ne vėliau kaip per 25 dienas nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB (duomenys neskelbtini) už transporto paslaugas, 2008-10-28, 2008-09-30 UAB (duomenys neskelbtini) išrašius PVM sąskaitas faktūras: LIN8 Nr. 308 10492,56 Lt sumai, LIN8 Nr. 280 11030,64 Lt sumai;2007-10-26 su UAB (duomenys neskelbtini) sudarius sutartį Nr. 2007/10/26-544 dėl elektrotechnikės produkcijos tiekimo, pagal kurios 5 p. UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB (duomenys neskelbtini) už pateiktą produkciją, 2008-12-31, 2008-12-18, 2008-12-15, 2008-12-05, 2008-11-28, 2008-11-25, 2009-01-06, 2009-01-09, 2009-01-13, 2009-01-19, 2009-01-21, 2009-01-26, 2009-01-27, 2009-01-28, 2009-02-03, 2009-02-12, UAB „SLO“ išrašius PVM sąskaitas faktūras: SLO Nr. 058630 22,76 Lt sumai, SLO Nr. 058062 493,05 Lt sumai, SLO Nr. 058056 127,56 Lt sumai, SLO Nr. 057833 150,50 Lt sumai, SLO Nr. 057379 30,96 Lt sumai, SLO Nr. 057373 315,01 Lt sumai, SLO Nr. 057371 231,91 Lt sumai, SLO Nr. 057370 676,26 Lt sumai, SLO Nr. 057070 2319,15 Lt sumai, SLO Nr. 056988 342,13 Lt sumai, SLO Nr. 056986 298,98 Lt sumai, SLO Nr. 056982 789,96 Lt sumai, SLO Nr. 056980 16536,90 Lt sumai, SLO Nr. 056976 27222,92 Lt sumai, SLO Nr. 058695 414,72 Lt sumai, SLO Nr. 058813 564,01 Lt sumai, SLO Nr. 058817 120,19 Lt sumai, SLO Nr. 058904 10,64 Lt sumai, SLO Nr. 059149 887,16 Lt sumai, SLO Nr. 059251 302,50 Lt sumai, SLO Nr. 059400 139,83 Lt sumai, SLO Nr. 059414 371,38 Lt sumai, SLO Nr. 059437 121 Lt sumai, SLO Nr. 059498 32,13 Lt sumai, SLO Nr. 059515 15,74 Lt sumai, SLO Nr. 059727 149,49 Lt sumai, SLO Nr. 060030 727,57 Lt sumai;UAB (duomenys neskelbtini), priimdama prekes iš UAB (duomenys neskelbtini), įsipareigojo per protingą terminą nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB (duomenys neskelbtini)B už pateiktą produkciją, 2009-01-30, 2009-05-14, 2009-08-31 UAB (duomenys neskelbtini) išrašius PVM sąskaitas faktūras: KAS Nr. 10015107 4056,65 Lt sumai, KAS Nr. 10015389 5638,80 Lt sumai, KAS Nr. 10015726 7390,20 Lt sumai; 2008-04-07 su UAB (duomenys neskelbtini) sudaręs sutartį Nr. K8017 dėl prekių tiekimo, pagal kurios IV.1. p. UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo ne vėliau kaip per 45 dienas nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB (duomenys neskelbtini) už pateiktas prekes, 2009-04-20, 2009-04-21, 2009-04-23, 2009-04-24, 2009-04-28, 2009-04-29, 2009-04-30, 2009-05-06, 2009-05-11, 2009-05-12, 2009-05-13, 2009-05-15, 2009-05-18, 2009-05-19, 2009-05-20, 2009-05-21, 20096-05-22, 2009-05-25, 2009-05-26, 20096-05-27, 2009-05-29, 2009-06-02, 2009-06-03, 2009-06-10, 2009-06-11, 2009-06-12, 2009-06-19, 2009-06-22, 2009-06-25, 2009-06-26, 2009-06-30, 2009-07-10, 2009-07-13, 2009-07-14, 2009-07-16, 2009-08-05, 2009-08-12, 2009-08-17, 2009-08-26, 2009-08-27, 2009-08-28, 2009-08-31, 2009-09-02, 2009-09-07, 2009-09-09, 2009-09-14, 2009-09-15, 2009-09-21, 2009-09-29, 2009-10-23 UAB (duomenys neskelbtini) išrašius PVM sąskaitas faktūras: EBK Nr. 09202649 9746,78 Lt sumai, EBK Nr. 09202860 2645,02 Lt sumai, EBK Nr. 09202930 748,69 Lt sumai, EBK Nr. 09202840 2004,82 Lt sumai, EBK Nr. 09202942 4679,39 Lt sumai, EBK Nr. 09202839 4118,17 Lt sumai, EBK Nr. 09202862 828,41 Lt sumai, EBK Nr. 09202954 1016,74 Lt sumai, EBK Nr. 09202885 356,73 Lt sumai, EBK Nr. 09202886 1267,98 Lt sumai, EBK Nr. 09202936 258,65 Lt sumai, EBK Nr. 09202937 159,65 Lt sumai, EBK Nr. 09202943 456,56 Lt sumai, EBK Nr. 09202946 7522,51 Lt sumai, EBK Nr. 09203250 205,65 Lt sumai, EBK Nr. 09203198 198,74 Lt sumai, EBK Nr. 09203206 2479,99 Lt sumai, EBK Nr. 09203242 1221,93 Lt sumai, EBK Nr. 09203244 122,52 Lt sumai, EBK Nr. 09203245 334,87 Lt sumai, EBK Nr. 09203251 1525,54 Lt sumai, EBK Nr. 09203252 2396,38 Lt sumai, EBK Nr. 09203271 421,19 Lt sumai, EBK Nr. 09203342 607,38 Lt sumai, EBK Nr. 09203354 380,37 Lt sumai, EBK Nr. 09203361 441,45 Lt sumai, EBK Nr. 09203392 1150,01 Lt sumai, EBK Nr. 09203396 122,64 Lt sumai, EBK Nr. 09203420 210,33 Lt sumai, EBK Nr. 09203430 26,05 Lt sumai, EBK Nr. 09203483 188,64 Lt sumai, EBK Nr. 09203498 77,35 Lt sumai, EBK Nr. 09203685 3754,64 Lt sumai, EBK Nr. 09203686 456,28 Lt sumai, EBK Nr. 09203687 4145,22 Lt sumai, EBK Nr. 09203684 37,08 Lt sumai, EBK Nr. 09203649 1096,45 Lt sumai, EBK Nr. 09203657 860,01 Lt sumai, EBK Nr. 09203688 675,87 Lt sumai, EBK Nr. 09203772 237,7 Lt sumai, EBK Nr. 09204028 1040,77 Lt sumai, EBK Nr. 09204027 502,18 Lt sumai, EBK Nr. 09204029 104,77 Lt sumai, EBK Nr. 09204025 229,67 Lt sumai, EBK Nr. 09204026 476,14 Lt sumai, EBK Nr. 09204035 228,4 Lt sumai, EBK Nr. 09204036 12526,51 Lt sumai, EBK Nr. 09204475 627,61 Lt sumai, EBK Nr. 09204476 4140,46 Lt sumai, EBK Nr. 09204318 823,85 Lt sumai, EBK Nr. 09204327 1891,5 Lt sumai, EBK Nr. 09204364 2358,9 Lt sumai, EBK Nr. 09204366 513,95 Lt sumai, EBK Nr. 09204478 370,45 Lt sumai, EBK Nr. 09204512 184,87 Lt sumai, EBK Nr. 09204793 7133,8 Lt sumai, EBK Nr. 09204797 1739,9 Lt sumai, EBK Nr. 09204796 468,32 Lt sumai, EBK Nr. 09205251 2353,32 Lt sumai, EBK Nr. 09204791 1536,25 Lt sumai, EBK Nr. 09205196 467,61 Lt sumai, EBK Nr. 09205471 45,09 Lt sumai, EBK Nr. 09205660 1820,7 Lt sumai, EBK Nr. 09205755 85,73 Lt sumai, EBK Nr. 09205759 164,29 Lt sumai, EBK Nr. 09206186 5165,29 Lt sumai, EBK Nr. 09206183 113,2 Lt sumai, EBK Nr. 09206184 649,49 Lt sumai, EBK Nr. 09206185 102,66 Lt sumai, EBK Nr. 09206182 1200,39 Lt sumai, EBK Nr. 09206207 530,41 Lt sumai, EBK Nr. 09206215 15,13 Lt sumai, EBK Nr. 09206395 1480,28 Lt sumai, EBK Nr. 09206424 110,18 Lt sumai, EBK Nr. 09206517 1495,14 Lt sumai, EBK Nr. 09206602 510,37 Lt sumai, EBK Nr. 09206697 652,12 Lt sumai, EBK Nr. 09206767 429,34 Lt sumai, EBK Nr. 09206907 258,24 Lt sumai, EBK Nr. 09206910 192,76 Lt sumai, EBK Nr. 09207195 591,67 Lt sumai, EBK Nr. 09208009 15,69 Lt sumai;2006-08-02 su UAB (duomenys neskelbtini)sudarius sutartį Nr. 2006/214TA dėl automobilių techninio aptarnavimo, pagal kurios 4.1 p. UAB (duomenys neskelbtini)įsipareigojo ne vėliau kaip per 14 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB (duomenys neskelbtini) už atliktas paslaugas, 2009-05-29, 2009-06-02, 2009-06-06, 2009-06-23, 2009-07-03, 2009-07-13, 2009-07-29, 2009-08-10, 2009-09-04, 2009-09-07, 2009-09-14, 2009-09-18, 2009-09-30, 2009-11-26, UAB (duomenys neskelbtini)išrašius PVM sąskaitas faktūras: AUT Nr. 057292 1208,65 Lt sumai, AUT Nr. 057428 114,84 Lt sumai, AUT Nr. 057666 162,94 Lt sumai, AUT Nr. 058253 58,91 Lt sumai, AUT Nr. 058683 107,10 Lt sumai, AUT Nr. 058918 34,42 Lt sumai, AUT Nr. 058977 42,84 Lt sumai, AUT Nr. 059673 15,00 Lt sumai, AUT Nr. 060078 26,78 Lt sumai, AUT Nr. 061181 1076,15 Lt sumai, AUT Nr. 061242 49,01 Lt sumai, AUT Nr. 061490 99,99 Lt sumai, AUT Nr. 061663 619,23 Lt sumai, AUT Nr. 062092 1605,36 Lt sumai, AUT Nr. 064773 41,14 Lt sumai; UAB (duomenys neskelbtini), priimdama prekes iš UAB (duomenys neskelbtini), įsipareigojo per 30 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB (duomenys neskelbtini) už pateiktas prekes, 2009-05-06, 2009-05-07, 2009-05-11, 2009-05-26, 2009-05-28, 2009-06-03, 2009-06-10, 2009-06-11, 2009-06-12, 2009-06-15 UAB (duomenys neskelbtini) išrašius PVM sąskaitas faktūras: DOG Nr. 0191329 633,15 Lt sumai, DOG Nr. 0195164 336,98 Lt sumai, DOG Nr. 0191342 247,07 Lt sumai, DOG Nr. 0194452 150,39 Lt sumai, DOG Nr. 0197905 82,76 Lt sumai, DOG Nr. 0194483 20,00 Lt sumai, DOG Nr. 0197429 97,66 Lt sumai, DOG Nr. 0197434 104,80 Lt sumai, DOG Nr. 0197446 71,18 Lt sumai, DOG Nr. 0197964 3,84 Lt sumai;UAB (duomenys neskelbtini), priimdama prekes iš UAB (duomenys neskelbtini), įsipareigojo per 14 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB (duomenys neskelbtini) už pateiktas prekes, 2009-09-23, 2009-09-28, 2009-10-07, 2009-10-12, 2009-10-30 UAB (duomenys neskelbtini)išrašius PVM sąskaitas faktūras: FKP Nr.10047161 7022,68 Lt sumai, FKP Nr. 10047284 408,87 Lt sumai, FKP Nr. 10047474 1174,00 Lt sumai, FKP Nr. 10047594 18,00 Lt sumai, FKP Nr. 10048048 2410,34 Lt sumai;UAB (duomenys neskelbtini), priimdama prekes iš UAB (duomenys neskelbtini), įsipareigojo per protingą terminą nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB (duomenys neskelbtini) už pateiktas prekes, 2009-04-28 UAB (duomenys neskelbtini) išrašius PVM sąskaitas faktūras: KCP Nr. 0017805 1112,00 Lt sumai, KCP Nr. 0017810 153,63 Lt sumai;2009-09-15 su UAB (duomenys neskelbtini) sudarius sutartį Nr. 090915/01 dėl prekių tiekimo, pagal kurios 2.1.5. p. UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB (duomenys neskelbtini) už pateiktas prekes, 2009-11-17, 2009-10-26, 2009-10-19, 2009-10-14, 2009-10-05, 2009-09-28 UAB (duomenys neskelbtini) išrašius PVM sąskaitas faktūras: LVB Nr.0010152 531,63 Lt sumai, LVB Nr.0010127 290,40 Lt sumai, LVB Nr.0010120 191,48 Lt sumai, LVB Nr.0010115 2449,04 Lt sumai, LVB Nr.0010106 355,44 Lt sumai, LVB Nr.0010098 1085,66 Lt sumai;2006-06-01 su UAB (duomenys neskelbtini) sudarius negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį Nr. 3/2006, pagal kurios 2.2 p. įsipareigojo mokėti UAB „(duomenys neskelbtini) subnuomos mokestį kas mėnesį avansu ne vėliau, kaip iki einamojo mėnesio 10 dienos, 2009-05-04, 2009-05-29, 2009-06-01, 2009-06-30, 2009-07-01, 2009-07-31, 2009-08-03, 2009-08-21, 2009-08-31, 2009-09-01 UAB (duomenys neskelbtini) išrašius PVM sąskaitas faktūras : GIN Nr. 4906 939,34 Lt sumai, , GIN Nr. 4966 286,20 Lt sumai, , GIN Nr. 5034 1517,39 Lt sumai, GIN Nr. 5080 321,04 Lt sumai, GIN Nr. 5133 1636,40 Lt sumai, GIN Nr. 5196 276,08 Lt sumai, GIN Nr. 5249 1589,97 Lt sumai, GIN Nr. 5307 1428,00 Lt sumai, GIN Nr. 5314 274,03 Lt sumai, GIN Nr. 5367 1413,37 Lt sumai;pagal Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 171-6295) 5 str. 1 d. „Asmenų, dirbančių pagal darbo sutartis, narystės ar tarnybos pagrindu, valstybinio socialinio draudimo įmokas privalo mokėti apdraustieji ir draudėjai (darbdaviai)“, bei 9 str. „Socialinio draudimo įmokų mokėjimas“, 2 p. „Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“ būdamas įpareigotas mokėti privalomas socialinio draudimo įmokas už UAB (duomenys neskelbtini)darbuotojus, 2009-10-15, 2009-10-10, 2009-11-03, 2009-11-19, 2009-12-01 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondui pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. JAL-3 3086, 37 Lt sumai, pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą Nr. 10/07 45,40 Lt sumai, pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą Nr. 11/03 5413,87 Lt sumai, pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą Nr. 11/17 9293,34 Lt sumai, pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą Nr. 11/30 14852,93 Lt sumai;

D. J. ir D. S., žinodami, kad UAB (duomenys neskelbtini) privalo atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas ir sumokėti privalomas įmokas, jau būdami skolingi UAB (duomenys neskelbtini) iš viso 750 000 Lt (D. J. – 390 000 Lt, D. S. -360 000 Lt), laikotarpiu nuo 2008-10-21 iki 2008-12-31) pasiėmė kaip paskolas dar 900 000 Lt (kiekvienas po 450 000 Lt), tuo pažeidė 1993-07-15 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-226 „Dėl ūkinių subjektų piniginių lėšų skolinimo“ ir 1995-12-20 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-226 pakeitimo įstatymo Nr. I-1145 1 straipsnio reikalavimus („Ūkiniai subjektai, užsiimantys komercine-ūkine veikla, gali skolinti fiziniams bei juridiniams asmenims pinigus, kurių suma negali būti didesnė už nuosavo kapitalo dydį“. 2008-12-31 bendrovės nuosavas kapitalas buvo 1470360,82 Lt, o akcininkams paskolinta ir negrąžinta suma – 1650000,00 Lt), nes akcininkams paskolinta suma 179 639,18 Lt viršijo nuosavo kapitalo dydį (1650000,00-1470360,82), tęsdami nusikalstamą veiką, D. J. ir D. S. veikdami vieninga tyčia ir turėdami vieningą nusikalstamą tikslą – apgaule vengti atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas bei mokėti privalomas įmokas, todėl siekdami, kad paaiškėjus piniginių lėšų trūkumui bei apgaule padarytai turtinei žalai, atsakomybėn būtų traukiami ne jie (D. J. ir D. S.), bet kitas asmuo, 2009 m. spalio mėn. 23 d. akcininkų sprendimu UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi paskyrę A. S., tačiau ir toliau faktiškai valdydami įmonę bei buhalterinės apskaitos organizavimą, UAB (duomenys neskelbtini) vyriausiajai buhalterei - UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės pagal sutartį tvarkiusios UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą) įgaliotajam asmeniui E. M. pateikė kasos pajamų orderius dėl tariamo paskolų grąžinimo : D. J. 2009-11-16 JAL 0000755 - 100 000 Lt, 2009-11-27 JAL 0000759 - 740 000 Lt, D. S. 2009-11-27 2009-11-27 JAL 0000758 - 810 000 Lt bei nurodė šių kasos pajamų orderių duomenis įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą ir įforminti paskolų grąžinimą, E. M., kuriai nebuvo žinoma apie tai, tikrovėje paskolos nėra grąžinamos, šių kasos pajamų orderių duomenis įtraukė į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, ko pasėkoje pagal UAB (duomenys neskelbtini)buhalterinės apskaitos duomenis akcininkai D. J. bei D. S. tariamai buvo grąžinę paskolas bendrovei ir jokių prievolių nebeturėjo, tačiau tikrovėje D. J. 2009-11-16 - 100 000 Lt ir 2009-11-27 -740 000 Lt, o D. S. 2009-11-27 – 810 000 Lt į UAB (duomenys neskelbtini) kasą ar bankinę sąskaitą neįnešė, to pasėkoje UAB (duomenys neskelbtini) kreditorių reikalavimai liko be ekonominio padengimo ir todėl objektyviai negali būti įvykdyti, be to D. J. ir D. S., siekdami suklaidinti suinteresuotus asmenis (UAB (duomenys neskelbtini) kreditorius) bei išvengti UAB (duomenys neskelbtini) finansinių įsipareigojimų, laikotarpiu nuo 2009-11-30 iki 2010-07-07, paslėpė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, tokiu būdu D. J., faktiškai valdydamas įmonę ir žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) turi realias finansines galimybes atsiskaityti, apgaule savo naudai išvengęs didelės vertės turtinės prievolės – grąžinti UAB (duomenys neskelbtini) 840 000 Lt (t.y. turėdamas savo žinioje 840 000 Lt UAB (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų), D. S. apgaule savo naudai išvengus didelės vertės turtinės prievolės – grąžinti UAB (duomenys neskelbtini) 810 000 Lt (t.y. D. S. turint savo žinioje 810 000 Lt UAB (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų), laikotarpiu nuo 2007-12-31 iki 2015-07-09 apgaule vengė atsiskaityti už UAB-ei (duomenys neskelbtini) atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas bei sumokėti privalomas įmokas ir dėl to padarė turtinę žalą - UAB (duomenys neskelbtini) - 49 061,52 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) - 11 421,20 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) - 33174, 15 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) - 6017,03 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) – 107 067,71 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) - 7631,95 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) - 15821,85 Lt, UAB (duomenys neskelbtini)- 44222,90 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) - 4302,54 Lt, UAB (duomenys neskelbtini)– 1 747,83 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) - 8374,37, UAB (duomenys neskelbtini) – 9681,82 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) – 4 903,65 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) – 1 265,63 Lt, Valstybinio socialinio fondo valdybai – 32 449,53 Lt, iš viso kitiems asmenims padarė 337 143,68 Lt turtinę žalą t.y., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 186 str. 1 d.

be to, jis, laikotarpiu nuo 2009-11-30 iki 2010-07-07, veikdamas bendrininkų grupėje su D. S., siekdamas nuslėpti nusikalstamas veikas - savo ir bendrininko iš viso 1 650 000 Lt UAB (duomenys neskelbtini) apgaule negrąžintų paskolų (D. J. negrąžino 840 000 Lt, D. S. negrąžino 810 000 Lt) bei apgaule išvengti UAB (duomenys neskelbtini) finansinių įsipareigojimų, taip pat suklaidinti UAB (duomenys neskelbtini)kreditorius ir ikiteisminio tyrimo pareigūnus, suklastojo tikrą dokumentą ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo, o būtent:

2009-11-30 – 2010-07-07 laikotarpiu, veikdamas bendrininkų grupėje su D. S., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui perdavė duomenis, reikalingus įrašyti į dokumentų priėmimo perdavimo aktą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui kompiuterine technika surašius ir atspausdinus 2009-11-30 dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, kad D. S. ir D. J. perduoda K. Č. UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus ir turtą, o K. Č. dokumentus ir turtą priima, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pasirašius už tariamai dokumentus ir turtą priėmusį K. Č., D. J. ir D. S. pasirašė 2009-11-30 dokumentų priėmimo-perdavimo akte, kad dokumentus ir turtą perduoda K. Č., taip savo parašu patvirtino žinomai neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, nes tikrovėje 2009-11-30 dokumentų ir turto K. Č. neperdavė, o juos paslėpė, taip suklastojo šį 2009-11-30 dokumentų priėmimo-perdavimo aktą bei šį žinomai suklastotą dokumentą laikė ir 2010-07-07, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdyboje, esančioje Spaustuvininkų g. 7, Kaunas kabinete Nr. 204, pateikė UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus S. L. 2010-06-21 pareiškimo Nr. 2-2/33L tyrimą atliekančiam pareigūnui, siekdamas išvengti savo bei D. S. baudžiamosios atsakomybės, taip D. J. suklastojo tikrą dokumentą 2009-11-30 dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, jį laikė bei žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d.;

be to, jis, laikotarpiu nuo 2009-11-30 iki 2010-07-07, veikdamas bendrininkų grupėje su D. S., siekdamas nuslėpti nusikalstamas veikas - savo ir bendrininko iš viso 1 650 000 Lt UAB (duomenys neskelbtini) apgaule negrąžintų paskolų (D. J. negrąžino 840 000 Lt, D. S. negrąžino 810 000 Lt) bei apgaule išvengti UAB (duomenys neskelbtini) finansinių įsipareigojimų, taip pat suklaidinti UAB (duomenys neskelbtini) kreditorius ir ikiteisminio tyrimo pareigūnus, paslėpė UAB V buhalterinės apskaitos dokumentus, o būtent: būdamas UAB (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), akcininku (turėdamas 5 000 vnt. 1 Lt nominalo akcijų, t.y. 50% visų akcijų), veikdamas bendrininkų grupėje su UAB (duomenys neskelbtini)akcininku D. S. (turinčiu 5 000 vnt. 1 Lt nominalo akcijų, t.y. 50% visų akcijų), faktiškai valdydami įmonę bei iš formalaus direktoriaus A. S. 2009-11-30 perėmę UAB (duomenys neskelbtini) turtą bei buhalterinės apskaitos dokumentus, D. J. su bendrininku D. S. ir toliau faktiškai valdydamas įmonę, todėl pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. l d. būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal to paties įstatymo 21 str. 2 d. būdamas atsakingu už apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. 1 d. reikalavimą, kuris numato, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 19 str. 2 d. reikalavimą, kuris numato, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis 1995-12-05 Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 12 straipsnio 1 p. nuostatomis, kuriame nurodyta, kad „įmonės privalo saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius, išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ar juridinių asmenų teisės“ ir 2 p., kur nustatyta, kad „už įmonės veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas“, siekdamas, kad nebūtų galima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tuo pačiu siekdamas nuslėpti nusikalstamas veikas - savo ir bendrininko iš viso 1 650 000 Lt UAB (duomenys neskelbtini) apgaule negrąžintų paskolų (D. J. negrąžino 840 000 Lt, D. S. negrąžino 810 000 Lt) bei apgaule išvengti UAB (duomenys neskelbtini) finansinių įsipareigojimų, taip pat suklaidinti UAB (duomenys neskelbtini)kreditorius ir ikiteisminio tyrimo pareigūnus, laikotarpiu nuo 2009-11-30 iki 2010-07-07 kartu su D. S., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, paslėpė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus, imituodami UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų ir turto perdavimą pagal 2009-11-30 dokumentų priėmimo-perdavimo aktą K. Č., dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2009-11-30,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 str. 1 d.

Kaltinamasis D. S., laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2009-11-30, Kaune, veikdamas bendrininkų grupėje su D. J., apgaule savo ir D. J. naudai išvengė didelės – iš viso 1 650 000 Lt vertės turtinės prievolės – grąžinti iš UAB (duomenys neskelbtini) paimtas paskolas, o būtent: jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini), akcininku (turėdamas 5 000 vnt. 1 Lt nominalo akcijų, t.y. 50% visų akcijų), taip pat laikotarpiu nuo 2006-01-01 – 2009-11-27, dirbdamas šios įmonės direktoriaus pavaduotoju, veikdamas bendrininkų grupėje su UAB (duomenys neskelbtini) akcininku D. J. (turinčiu 5 000 vnt. 1 Lt nominalo akcijų, t.y. 50% visų akcijų), taip pat laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2009-10-26 dirbusiu UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, D. J. iš UAB (duomenys neskelbtini) kaip akcininkas paėmė paskolas - 2006-01-03 pagal kasos išlaidų orderį Nr.3 - 300 000 Lt, 2006-05-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 29 90 000 Lt, 2006-07-03 padarius užskaitą – 15 835 Lt, 2008-10-21 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 39 - 120 000 Lt, 2008-11-28 pagal kasos išlaidų orderį Nr.49 - 100 000 Lt, 2008-12-02 pagal kasos išlaidų orderį Nr.50 – 115 000 Lt, 2008-12-05 pagal kasos išlaidų orderį Nr.52 – 75 000 Lt, 2008-12-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr.60 – 40 000 Lt, iš viso 855 835 Lt, laikotarpiu nuo 2006-07-31 iki 2008-05-31 pagal žiniaraštį grąžino paskolų dalį – 15 835 Lt, D. S. iš UAB (duomenys neskelbtini) kaip akcininkas paėmė paskolas – 2006-01-03 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 4 300000 Lt, 2006-05-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 30 60000 Lt, 2006-07-03 pagal mokėjimo nurodymą Nr. 1039 14000 Lt, 2008-10-21 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 40 120000 Lt, 2008-11-28 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 48 100000 Lt, 2008-12-02 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 51 115000 Lt, 2008-12-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 59 115000 Lt, iš viso 824000 Lt, laikotarpiu nuo 2006-07-31 iki 2008-02-29 pagal žiniaraštį gražino dalį paskolų - 14 000 Lt, D. J. ir D. S. veikdami vieninga tyčia ir turėdami vieningą nusikalstamą tikslą – apgaule savo ir kito naudai išvengti didelės vertės turtinės prievolės – grąžinti paimtas paskolas, todėl siekdami, kad paaiškėjus piniginių lėšų trūkumui, atsakomybėn būtų traukiami ne jie (D. J. ir D. S.), bet kitas asmuo, 2009 m. spalio mėn. 23 d. akcininkų sprendimu nuo 2009-10-27 UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi paskyrę A. S., tačiau ir toliau faktiškai valdydami įmonę bei vykdydami buhalterinės apskaitos organizavimą, UAB (duomenys neskelbtini) vyriausiajai buhalterei - UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės pagal sutartį tvarkiusios UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą) įgaliotajam asmeniui E. M. pateikė kasos pajamų orderius dėl tariamo paskolų grąžinimo : D. J. 2009-11-16 JAL 0000755 - 100 000 Lt, 2009-11-27 JAL 0000759 - 740 000 Lt, D. S. 2009-11-27 2009-11-27 JAL 0000758 - 810 000 Lt bei nurodė šių kasos pajamų orderių duomenis įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą ir įforminti paskolų grąžinimą, E. M., kuriai nebuvo žinoma apie tai, kad tikrovėje paskolos nėra grąžinamos, šių kasos pajamų orderių duomenis įtraukė į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, ko pasėkoje pagal UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos duomenis akcininkai D. J. bei D. S. tariamai buvo grąžinę paskolas bendrovei ir jokių prievolių nebeturėjo, tačiau tikrovėje D. J. 2009-11-16 - 100 000 Lt ir 2009-11-27 -740 000 Lt, o D. S. 2009-11-27 – 810 000 Lt į UAB (duomenys neskelbtini) kasą ar bankinę sąskaitą neįnešė, tokiu būdu D. S. apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės - savo naudai - 810 000 Lt bei kito (D. J.) naudai – 840 000 Lt, tuo UAB „(duomenys neskelbtini) padarė iš viso 1 650 000 Lt turtinę žalą,

be to, jis, laikotarpiu nuo 2007-12-31 iki 2015-07-09, Kaune, veikdamas bendrininkų grupėje su D. J., apgaule vengė atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas bei mokėti privalomas įmokas ir dėl to kitiems asmenims padarė 337 143,68 Lt turtinės žalos, o būtent: būdamas UAB (duomenys neskelbtini), akcininku (turėdamas 5 000 vnt. 1 Lt nominalo akcijų, t.y. 50% visų akcijų), taip pat laikotarpiu nuo 2006-01-01 – 2009-11-27, dirbdamas šios įmonės direktoriaus pavaduotoju, veikdamas bendrininkų grupėje su UAB (duomenys neskelbtini) akcininku D. J. (turinčiu 5 000 vnt. 1 Lt nominalo akcijų, t.y. 50% visų akcijų), taip pat laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2009-10-26 dirbusiu UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi,

2008-06-20 su UAB (duomenys neskelbtini) sudarius sutartį Nr. 2008-06-20 dėl paruošiamųjų darbų atlikimo automobilių prekybos salone „Lexus“, pagal kurios 6.2 a) p. UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo ne vėliau kaip per 20 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB (duomenys neskelbtini) už atliktus darbus, 2008-07-31 (duomenys neskelbtini) išrašius PVM sąskaitą faktūrą LAU Nr. 0000996 71 180,46 Lt sumai; 2007-07-16 su UAB (duomenys neskelbtini) sudarius sutartį Nr. 07.07.16 dėl automatinės gaisro gesinimo sistemos įrengimo, pagal kurios 5.3 p. UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB (duomenys neskelbtini) už atliktus darbus, 2007-11-30 UAB (duomenys neskelbtini) išrašius PVM sąskaitą faktūrą LTN Nr. 071395 79478,90 Lt sumai;2004-05-14 su UAB „(duomenys neskelbtini) sudarius sutartį Nr. 2004.069 dėl prekių tiekimo, pagal kurios 5.1 p. UAB (duomenys neskelbtini)įsipareigojo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB (duomenys neskelbtini) už patiektas prekes, 2008-12-30, 2009-08-24, 2009-08-28, 2009-08-31, UAB „Ardena“ išrašius PVM sąskaitas faktūras: ARD Nr. 0131954 717,53 Lt sumai, ARD Nr.0131953 342,35 Lt sumai, ARD Nr. 0131952 2504,87 Lt sumai, ARD Nr. 0131951 1946,44 Lt sumai, ARD Nr. 0144374 869,76 Lt sumai, ARD Nr. 0144377 921,92 Lt sumai, ARD Nr. 0144381 618,05 Lt sumai, ARD Nr. 0144384 803,42 Lt sumai, ARD Nr. 0144395 197 Lt sumai; 2008-10-07 su UAB „Elektros darbai“ sudarę sutartį Nr. 108-12-221 dėl gaminių pagaminimo, pagal kurios 2.3 p. UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB „Elektros darbai“ už pagamintus gaminius, 2008-10-27, 2008-11-19, 2008-11-27, 2009-02-09, 2009-04-21, 2009-06-04, 2009-09-29 UAB (duomenys neskelbtini) išrašius PVM sąskaitas faktūras: EDG Nr. 16478 61360 Lt sumai, EDG Nr. 16485 66,38 Lt sumai, EDG Nr. 16488 58,41 Lt sumai, EDG Nr. 16520 172,55 Lt sumai, EDG Nr. 16545 1523,20 Lt sumai, EDG Nr. 16560 165,41 Lt sumai, EDG Nr. 16580 1694 Lt sumai;2008-04-17 su UAB (duomenys neskelbtini) sudarius sutartį Nr. 08.04.17 dėl transporto paslaugų tiekimo, pagal kurios 2.1 p. UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo ne vėliau kaip per 25 dienas nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB (duomenys neskelbtini)už transporto paslaugas, 2008-10-28, 2008-09-30 UAB (duomenys neskelbtini) išrašius PVM sąskaitas faktūras: LIN8 Nr. 308 10492,56 Lt sumai, LIN8 Nr. 280 11030,64 Lt sumai;2007-10-26 su UAB „(duomenys neskelbtini) sudarę sutartį Nr. 2007/10/26-544 dėl elektrotechnikės produkcijos tiekimo, pagal kurios 5 p. UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB (duomenys neskelbtini) už patiektą produkciją, 2008-12-31, 2008-12-18, 2008-12-15, 2008-12-05, 2008-11-28, 2008-11-25, 2009-01-06, 2009-01-09, 2009-01-13, 2009-01-19, 2009-01-21, 2009-01-26, 2009-01-27, 2009-01-28, 2009-02-03, 2009-02-12, UAB (duomenys neskelbtini) išrašius PVM sąskaitas faktūras: SLO Nr. 058630 22,76 Lt sumai, SLO Nr. 058062 493,05 Lt sumai, SLO Nr. 058056 127,56 Lt sumai, SLO Nr. 057833 150,50 Lt sumai, SLO Nr. 057379 30,96 Lt sumai, SLO Nr. 057373 315,01 Lt sumai, SLO Nr. 057371 231,91 Lt sumai, SLO Nr. 057370 676,26 Lt sumai, SLO Nr. 057070 2319,15 Lt sumai, SLO Nr. 056988 342,13 Lt sumai, SLO Nr. 056986 298,98 Lt sumai, SLO Nr. 056982 789,96 Lt sumai, SLO Nr. 056980 16536,90 Lt sumai, SLO Nr. 056976 27222,92 Lt sumai, SLO Nr. 058695 414,72 Lt sumai, SLO Nr. 058813 564,01 Lt sumai, SLO Nr. 058817 120,19 Lt sumai, SLO Nr. 058904 10,64 Lt sumai, SLO Nr. 059149 887,16 Lt sumai, SLO Nr. 059251 302,50 Lt sumai, SLO Nr. 059400 139,83 Lt sumai, SLO Nr. 059414 371,38 Lt sumai, SLO Nr. 059437 121 Lt sumai, SLO Nr. 059498 32,13 Lt sumai, SLO Nr. 059515 15,74 Lt sumai, SLO Nr. 059727 149,49 Lt sumai, SLO Nr. 060030 727,57 Lt sumai;UAB (duomenys neskelbtini), priimdama prekes iš UAB (duomenys neskelbtini), įsipareigojo per protingą terminą nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB (duomenys neskelbtini) už patiektą produkciją, 2009-01-30, 2009-05-14, 2009-08-31 UAB (duomenys neskelbtini) išrašius PVM sąskaitas faktūras: KAS Nr. 10015107 4056,65 Lt sumai, KAS Nr. 10015389 5638,80 Lt sumai, KAS Nr. 10015726 7390,20 Lt sumai; 2008-04-07 su UAB (duomenys neskelbtini) sudarius sutartį Nr. K8017 dėl prekių tiekimo, pagal kurios IV.1. p., UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo ne vėliau kaip per 45 dienas nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB (duomenys neskelbtini) už patiektas prekes, 2009-04-20, 2009-04-21, 2009-04-23, 2009-04-24, 2009-04-28, 2009-04-29, 2009-04-30, 2009-05-06, 2009-05-11, 2009-05-12, 2009-05-13, 2009-05-15, 2009-05-18, 2009-05-19, 2009-05-20, 2009-05-21, 20096-05-22, 2009-05-25, 2009-05-26, 20096-05-27, 2009-05-29, 2009-06-02, 2009-06-03, 2009-06-10, 2009-06-11, 2009-06-12, 2009-06-19, 2009-06-22, 2009-06-25, 2009-06-26, 2009-06-30, 2009-07-10, 2009-07-13, 2009-07-14, 2009-07-16, 2009-08-05, 2009-08-12, 2009-08-17, 2009-08-26, 2009-08-27, 2009-08-28, 2009-08-31, 2009-09-02, 2009-09-07, 2009-09-09, 2009-09-14, 2009-09-15, 2009-09-21, 2009-09-29, 2009-10-23 UAB (duomenys neskelbtini) išrašius PVM sąskaitas faktūras: EBK Nr. 09202649 9746,78 Lt sumai, EBK Nr. 09202860 2645,02 Lt sumai, EBK Nr. 09202930 748,69 Lt sumai, EBK Nr. 09202840 2004,82 Lt sumai, EBK Nr. 09202942 4679,39 Lt sumai, EBK Nr. 09202839 4118,17 Lt sumai, EBK Nr. 09202862 828,41 Lt sumai, EBK Nr. 09202954 1016,74 Lt sumai, EBK Nr. 09202885 356,73 Lt sumai, EBK Nr. 09202886 1267,98 Lt sumai, EBK Nr. 09202936 258,65 Lt sumai, EBK Nr. 09202937 159,65 Lt sumai, EBK Nr. 09202943 456,56 Lt sumai, EBK Nr. 09202946 7522,51 Lt sumai, EBK Nr. 09203250 205,65 Lt sumai, EBK Nr. 09203198 198,74 Lt sumai, EBK Nr. 09203206 2479,99 Lt sumai, EBK Nr. 09203242 1221,93 Lt sumai, EBK Nr. 09203244 122,52 Lt sumai, EBK Nr. 09203245 334,87 Lt sumai, EBK Nr. 09203251 1525,54 Lt sumai, EBK Nr. 09203252 2396,38 Lt sumai, EBK Nr. 09203271 421,19 Lt sumai, EBK Nr. 09203342 607,38 Lt sumai, EBK Nr. 09203354 380,37 Lt sumai, EBK Nr. 09203361 441,45 Lt sumai, EBK Nr. 09203392 1150,01 Lt sumai, EBK Nr. 09203396 122,64 Lt sumai, EBK Nr. 09203420 210,33 Lt sumai, EBK Nr. 09203430 26,05 Lt sumai, EBK Nr. 09203483 188,64 Lt sumai, EBK Nr. 09203498 77,35 Lt sumai, EBK Nr. 09203685 3754,64 Lt sumai, EBK Nr. 09203686 456,28 Lt sumai, EBK Nr. 09203687 4145,22 Lt sumai, EBK Nr. 09203684 37,08 Lt sumai, EBK Nr. 09203649 1096,45 Lt sumai, EBK Nr. 09203657 860,01 Lt sumai, EBK Nr. 09203688 675,87 Lt sumai, EBK Nr. 09203772 237,7 Lt sumai, EBK Nr. 09204028 1040,77 Lt sumai, EBK Nr. 09204027 502,18 Lt sumai, EBK Nr. 09204029 104,77 Lt sumai, EBK Nr. 09204025 229,67 Lt sumai, EBK Nr. 09204026 476,14 Lt sumai, EBK Nr. 09204035 228,4 Lt sumai, EBK Nr. 09204036 12526,51 Lt sumai, EBK Nr. 09204475 627,61 Lt sumai, EBK Nr. 09204476 4140,46 Lt sumai, EBK Nr. 09204318 823,85 Lt sumai, EBK Nr. 09204327 1891,5 Lt sumai, EBK Nr. 09204364 2358,9 Lt sumai, EBK Nr. 09204366 513,95 Lt sumai, EBK Nr. 09204478 370,45 Lt sumai, EBK Nr. 09204512 184,87 Lt sumai, EBK Nr. 09204793 7133,8 Lt sumai, EBK Nr. 09204797 1739,9 Lt sumai, EBK Nr. 09204796 468,32 Lt sumai, EBK Nr. 09205251 2353,32 Lt sumai, EBK Nr. 09204791 1536,25 Lt sumai, EBK Nr. 09205196 467,61 Lt sumai, EBK Nr. 09205471 45,09 Lt sumai, EBK Nr. 09205660 1820,7 Lt sumai, EBK Nr. 09205755 85,73 Lt sumai, EBK Nr. 09205759 164,29 Lt sumai, EBK Nr. 09206186 5165,29 Lt sumai, EBK Nr. 09206183 113,2 Lt sumai, EBK Nr. 09206184 649,49 Lt sumai, EBK Nr. 09206185 102,66 Lt sumai, EBK Nr. 09206182 1200,39 Lt sumai, EBK Nr. 09206207 530,41 Lt sumai, EBK Nr. 09206215 15,13 Lt sumai, EBK Nr. 09206395 1480,28 Lt sumai, EBK Nr. 09206424 110,18 Lt sumai, EBK Nr. 09206517 1495,14 Lt sumai, EBK Nr. 09206602 510,37 Lt sumai, EBK Nr. 09206697 652,12 Lt sumai, EBK Nr. 09206767 429,34 Lt sumai, EBK Nr. 09206907 258,24 Lt sumai, EBK Nr. 09206910 192,76 Lt sumai, EBK Nr. 09207195 591,67 Lt sumai, EBK Nr. 09208009 15,69 Lt sumai;2006-08-02 su UAB (duomenys neskelbtini) sudarius sutartį Nr. 2006/214TA dėl automobilių techninio aptarnavimo, pagal kurios 4.1 p. UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo ne vėliau kaip per 14 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB (duomenys neskelbtini) už atliktas paslaugas, 2009-05-29, 2009-06-02, 2009-06-06, 2009-06-23, 2009-07-03, 2009-07-13, 2009-07-29, 2009-08-10, 2009-09-04, 2009-09-07, 2009-09-14, 2009-09-18, 2009-09-30, 2009-11-26, UAB (duomenys neskelbtini) išrašius PVM sąskaitas faktūras: AUT Nr. 057292 1208,65 Lt sumai, AUT Nr. 057428 114,84 Lt sumai, AUT Nr. 057666 162,94 Lt sumai, AUT Nr. 058253 58,91 Lt sumai, AUT Nr. 058683 107,10 Lt sumai, AUT Nr. 058918 34,42 Lt sumai, AUT Nr. 058977 42,84 Lt sumai, AUT Nr. 059673 15,00 Lt sumai, AUT Nr. 060078 26,78 Lt sumai, AUT Nr. 061181 1076,15 Lt sumai, AUT Nr. 061242 49,01 Lt sumai, AUT Nr. 061490 99,99 Lt sumai, AUT Nr. 061663 619,23 Lt sumai, AUT Nr. 062092 1605,36 Lt sumai, AUT Nr. 064773 41,14 Lt sumai; UAB (duomenys neskelbtini), priimdama prekes iš UAB (duomenys neskelbtini), įsipareigojo per 30 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB (duomenys neskelbtini) už patiektas prekes, 2009-05-06, 2009-05-07, 2009-05-11, 2009-05-26, 2009-05-28, 2009-06-03, 2009-06-10, 2009-06-11, 2009-06-12, 2009-06-15 UAB (duomenys neskelbtini)“ išrašius PVM sąskaitas faktūras: DOG Nr. 0191329 633,15 Lt sumai, DOG Nr. 0195164 336,98 Lt sumai, DOG Nr. 0191342 247,07 Lt sumai, DOG Nr. 0194452 150,39 Lt sumai, DOG Nr. 0197905 82,76 Lt sumai, DOG Nr. 0194483 20,00 Lt sumai, DOG Nr. 0197429 97,66 Lt sumai, DOG Nr. 0197434 104,80 Lt sumai, DOG Nr. 0197446 71,18 Lt sumai, DOG Nr. 0197964 3,84 Lt sumai;UAB (duomenys neskelbtini), priimdama prekes iš UAB (duomenys neskelbtini), įsipareigojo per 14 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB (duomenys neskelbtini) už patiektas prekes, 2009-09-23, 2009-09-28, 2009-10-07, 2009-10-12, 2009-10-30 UAB „(duomenys neskelbtini)išrašius PVM sąskaitas faktūras: FKP Nr.10047161 7022,68 Lt sumai, FKP Nr. 10047284 408,87 Lt sumai, FKP Nr. 10047474 1174,00 Lt sumai, FKP Nr. 10047594 18,00 Lt sumai, FKP Nr. 10048048 2410,34 Lt sumai;UAB (duomenys neskelbtini), priimdama prekes iš UAB (duomenys neskelbtini), įsipareigojo per protingą terminą nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB (duomenys neskelbtini) už patiektas prekes, 2009-04-28 UAB (duomenys neskelbtini) išrašius PVM sąskaitas faktūras: KCP Nr. 0017805 1112,00 Lt sumai, KCP Nr. 0017810 153,63 Lt sumai;2009-09-15 su UAB (duomenys neskelbtini) sudarius sutartį Nr. 090915/01 dėl prekių tiekimo, pagal kurios 2.1.5. p. UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB (duomenys neskelbtini) už patiektas prekes, 2009-11-17, 2009-10-26, 2009-10-19, 2009-10-14, 2009-10-05, 2009-09-28 UAB (duomenys neskelbtini) išrašius PVM sąskaitas faktūras: LVB Nr.0010152 531,63 Lt sumai, LVB Nr.0010127 290,40 Lt sumai, LVB Nr.0010120 191,48 Lt sumai, LVB Nr.0010115 2449,04 Lt sumai, LVB Nr.0010106 355,44 Lt sumai, LVB Nr.0010098 1085,66 Lt sumai;2006-06-01 su UAB (duomenys neskelbtini) sudarius negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį Nr. 3/2006, pagal kurios 2.2 p. UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo mokėti UAB (duomenys neskelbtini) subnuomos mokestį kas mėnesį avansu ne vėliau, kaip iki einamojo mėnesio 10 dienos, 2009-05-04, 2009-05-29, 2009-06-01, 2009-06-30, 2009-07-01, 2009-07-31, 2009-08-03, 2009-08-21, 2009-08-31, 2009-09-01 UAB (duomenys neskelbtini) išrašius PVM sąskaitas faktūras : GIN Nr. 4906 939,34 Lt sumai, , GIN Nr. 4966 286,20 Lt sumai, , GIN Nr. 5034 1517,39 Lt sumai, GIN Nr. 5080 321,04 Lt sumai, GIN Nr. 5133 1636,40 Lt sumai, GIN Nr. 5196 276,08 Lt sumai, GIN Nr. 5249 1589,97 Lt sumai, GIN Nr. 5307 1428,00 Lt sumai, GIN Nr. 5314 274,03 Lt sumai, GIN Nr. 5367 1413,37 Lt sumai;pagal Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 171-6295) 5 str. 1 d. „Asmenų, dirbančių pagal darbo sutartis, narystės ar tarnybos pagrindu, valstybinio socialinio draudimo įmokas privalo mokėti apdraustieji ir draudėjai (darbdaviai)“, bei 9 str. „Socialinio draudimo įmokų mokėjimas“, 2 p. „Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“ UAB (duomenys neskelbtini) būdama įpareigota mokėti privalomas socialinio draudimo įmokas už darbuotojus, 2009-10-15, 2009-10-10, 2009-11-03, 2009-11-19, 2009-12-01 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondui pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. JAL-3 3086, 37 Lt sumai, pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą Nr. 10/07 45,40 Lt sumai, pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą Nr. 11/03 5413,87 Lt sumai, pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą Nr. 11/17 9293,34 Lt sumai, pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą Nr. 11/30 14852,93 Lt sumai;

D. J. ir D. S., žinodami, kad UAB (duomenys neskelbtini) privalo atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas ir sumokėti privalomas įmokas, jau būdami skolingi UAB (duomenys neskelbtini) iš viso 750 000 Lt (D. J. – 390 000 Lt, D. S. -360 000 Lt), laikotarpiu nuo 2008-10-21 iki 2008-12-31 pasiėmė kaip paskolas dar 900 000 Lt (kiekvienas po 450 000 Lt), tuo pažeidė 1993-07-15 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-226 „Dėl ūkinių subjektų piniginių lėšų skolinimo“ ir 1995-12-20 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-226 pakeitimo įstatymo Nr. I-1145 1 straipsnio reikalavimus („Ūkiniai subjektai, užsiimantys komercine-ūkine veikla, gali skolinti fiziniams bei juridiniams asmenims pinigus, kurių suma negali būti didesnė už nuosavo kapitalo dydį“. 2008-12-31 bendrovės nuosavas kapitalas buvo 1470360,82 Lt, o akcininkams paskolinta ir negrąžinta suma – 1650000,00 Lt), nes akcininkams paskolinta suma 179 639,18 Lt viršijo nuosavo kapitalo dydį (1650000,00-1470360,82), tęsdami nusikalstamą, D. J. ir D. S. veikdami vieninga tyčia ir turėdami vieningą nusikalstamą tikslą – apgaule vengti atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas bei mokėti privalomas įmokas, todėl siekdami, kad paaiškėjus piniginių lėšų trūkumui bei apgaule padarytai turtinei žalai, atsakomybėn būtų traukiami ne jie (D. J. ir D. S.), bet kitas asmuo, 2009 m. spalio mėn. 23 d. akcininkų sprendimu UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi paskyrę A. S., tačiau ir toliau faktiškai valdydami įmonę bei buhalterinės apskaitos organizavimą, UAB (duomenys neskelbtini) vyriausiajai buhalterei - UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės pagal sutartį tvarkiusios UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą) įgaliotajam asmeniui E. M. pateikė kasos pajamų orderius dėl tariamo paskolų grąžinimo : D. J. 2009-11-16 JAL 0000755 - 100 000 Lt, 2009-11-27 JAL 0000759 - 740 000 Lt, D. S. 2009-11-27 2009-11-27 JAL 0000758 - 810 000 Lt bei nurodė šių kasos pajamų orderių duomenis įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą ir įforminti paskolų grąžinimą, E. M., kuriai nebuvo žinoma apie tai, tikrovėje paskolos nėra grąžinamos, šių kasos pajamų orderių duomenis įtraukė į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, ko pasėkoje pagal UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos duomenis akcininkai D. J. bei D. S. tariamai buvo grąžinę paskolas bendrovei ir jokių prievolių nebeturėjo, tačiau tikrovėje D. J. 2009-11-16 - 100 000 Lt ir 2009-11-27 -740 000 Lt, o D. S. 2009-11-27 – 810 000 Lt į UAB (duomenys neskelbtini) kasą ar bankinę sąskaitą neįnešė, to pasėkoje UAB (duomenys neskelbtini) kreditorių reikalavimai liko be ekonominio padengimo ir todėl objektyviai negali būti įvykdyti, be to D. J. ir D. S., siekdami suklaidinti suinteresuotus asmenis (UAB (duomenys neskelbtini) kreditorius) bei išvengti UAB (duomenys neskelbtini) finansinių įsipareigojimų, laikotarpiu nuo 2009-11-30 iki 2010-07-07, paslėpė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, tokiu būdu D. J. ir D. S., faktiškai valdydami įmonę ir žinodami, kad UAB (duomenys neskelbtini) turi realias finansines galimybes atsiskaityti, apgaule savo naudai išvengęs didelės vertės turtinės prievolės – grąžinti UAB (duomenys neskelbtini) 810 000 Lt (t.y. turėdamas savo žinioje 810 000 Lt UAB (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų), D. J. apgaule savo naudai išvengus didelės vertės turtinės prievolės – grąžinti UAB (duomenys neskelbtini) 840 000 Lt (t.y. D. J. turint savo žinioje 840 000 Lt UAB (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų), laikotarpiu nuo 2007-12-31 iki 2015-07-09 apgaule vengė atsiskaityti už UAB-ei (duomenys neskelbtini) atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas bei sumokėti privalomas įmokas ir dėl to padarė turtinę žalą - UAB (duomenys neskelbtini) - 49 061,52 Lt, UAB (duomenys neskelbtini)- 11 421,20 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) - 33174, 15 Lt, UAB (duomenys neskelbtini)- 6017,03 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) – 107 067,71 Lt, (duomenys neskelbtini) - 7631,95 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) - 15821,85 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) - 44222,90 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) - 4302,54 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) – 1 747,83 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) - 8374,37, UAB (duomenys neskelbtini) – 9681,82 Lt, UAB (duomenys neskelbtini)– 4 903,65 Lt, UAB (duomenys neskelbtini)– 1 265,63 Lt, Valstybinio socialinio fondo valdybai – 32 449,53 Lt iš viso kitiems asmenims padarė 337 143,68 turtinę žalą t.y., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 186 str. 1 d.

be to, jis, laikotarpiu nuo 2009-11-30 iki 2010-07-07, veikdamas bendrininkų grupėje su D. J., siekdamas nuslėpti nusikalstamas veikas - savo ir bendrininko iš viso 1 650 000 Lt UAB (duomenys neskelbtini) apgaule negrąžintų paskolų (D. J. negrąžino 840 000 Lt, D. S. negrąžino 810 000 Lt) bei apgaule išvengti UAB (duomenys neskelbtini) finansinių įsipareigojimų, taip pat suklaidinti UAB (duomenys neskelbtini) kreditorius ir ikiteisminio tyrimo pareigūnus, suklastojo, laikė ir panaudojo tikrą dokumentą, o būtent:

2009-11-30 – 2010-07-07 laikotarpiu, veikdamas bendrininkų grupėje su D. J., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui perdavė duomenis, reikalingus įrašyti į dokumentų priėmimo perdavimo aktą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui kompiuterine technika surašius ir atspausdinus 2009-11-30 dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, kad D. S. ir D. J. perduoda K. Č. UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus ir turtą, o K. Č. dokumentus ir turtą priima, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pasirašius už tariamai dokumentus ir turtą priėmusį K. Č., D. J. ir D. S. pasirašė 2009-11-30 dokumentų priėmimo-perdavimo akte, kad dokumentus ir turtą perduoda K. Č., taip savo parašu patvirtino žinomai neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, nes tikrovėje 2009-11-30 dokumentų ir turto K. Č. neperdavė, o juos paslėpė, taip suklastojo šį 2009-11-30 dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, šį žinomai suklastotą dokumentą laikė ir 2010-07-07 FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdyboje, esančioje Spaustuvininkų g. 7, Kaunas kabinete Nr. 204, bendrininkas D. J. žinomai suklastoto 2009-11-30 dokumentų priėmimo-perdavimo akto kopiją, kurios tariamą tikrumą patvirtino savo parašu, pateikė UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus S. L. 2010-06-21 pareiškimo Nr. 2-2/33L tyrimą atliekančiam pareigūnui, siekdamas išvengti savo bei D. S. baudžiamosios atsakomybės, taip D. S. suklastojo tikrą dokumentą 2009-11-30 dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, jį laikė bei žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d.,

be to, jis laikotarpiu nuo 2009-11-30 iki 2010-07-07, veikdamas bendrininkų grupėje su D. J., siekdamas nuslėpti nusikalstamas veikas - savo ir bendrininko iš viso 1 650 000 Lt UAB (duomenys neskelbtini) apgaule negrąžintų paskolų (D. J. negrąžino 840 000 Lt, D. S. negrąžino 810 000 Lt) bei apgaule išvengti (duomenys neskelbtini) finansinių įsipareigojimų, taip pat suklaidinti (duomenys neskelbtini) kreditorius ir ikiteisminio tyrimo pareigūnus, paslėpė (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus, o būtent: būdamas (duomenys neskelbtini), akcininku (turėdamas 5 000 vnt. 1 Lt nominalo akcijų, t.y. 50% visų akcijų), veikdamas bendrininkų grupėje su UAB (duomenys neskelbtini)akcininku D. S. (turinčiu 5 000 vnt. 1 Lt nominalo akcijų, t.y. 50% visų akcijų), faktiškai valdydami įmonę bei iš formalaus direktoriaus A. S. 2009-11-30 perėmę UAB (duomenys neskelbtini)turtą bei buhalterinės apskaitos dokumentus, D. S. su bendrininku D. J. ir toliau faktiškai valdydamas įmonę, todėl pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. l d. būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal to paties įstatymo 21 str. 2 d. būdamas atsakingu už apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. 1 d. reikalavimą, kuris numato, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 19 str. 2 d. reikalavimą, kuris numato, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis 1995-12-05 Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 12 straipsnio 1 p. nuostatomis, kuriame nurodyta, kad „įmonės privalo saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius, išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ar juridinių asmenų teisės“ ir 2 p., kur nustatyta, kad „už įmonės veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas“, siekdamas, kad nebūtų galima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tuo pačiu siekdamas nuslėpti nusikalstamas veikas - savo ir bendrininko iš viso 1 650 000 Lt UAB (duomenys neskelbtini) apgaule negrąžintų paskolų (D. J. negrąžino 840 000 Lt, D. S. negrąžino 810 000 Lt) bei apgaule išvengti UAB (duomenys neskelbtini) finansinių įsipareigojimų, taip pat suklaidinti UAB (duomenys neskelbtini)kreditorius ir ikiteisminio tyrimo pareigūnus, laikotarpiu nuo 2009-11-30 iki 2010-07-07 kartu su D. J., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, paslėpė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus, imituodami UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų ir turto perdavimą pagal 2009-11-30 dokumentų priėmimo-perdavimo aktą K. Č., dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini)veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2009-11-30, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 str. 1 d.

Kaltinamieji D. J. ir D. S., kai jiems buvo pranešta apie įtarimus, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 186 str. 1 d., 222 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. kaltais neprisipažino ( t. 7, b.l. 71, 123).

Kaltinamasis D. J. pagal jam pareikštus kaltinimus kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2006-01-01 jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Buvo akcininkai su D. S.. Akcijų turėjo po lygiai. Jie pažįstami nuo mokyklos suolo. Įmonę įkūrė 1996 metais. Užsiėmė elektros darbais, pastočių įrengimu, su elektra susieta instaliacija. Žemės darbus dirbo tiek, kiek tai siejosi su instaliacija. Statybos darbų nebuvo. Planavo pradėti elektros prekių prekybą. Įmonė bankinių operacijų neteikė. Išėjus atostogų, jį pavaduodavo D. S.. Pastarasis buvo pavaduotojas bendrai veiklai. Pradžioje turėjo buhalterę, bet vėliau perdavė buhalteriją tvarkyti įmonei (duomenys neskelbtini) kurios buveinė pradžioje buvo Maironio gatvėje, o vėliau – Butrimonių gatvėje. 2001 metais. persamdė įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Tarp jų buvo sutartis, pagal kurią jie mokėjo pastovų mokestį už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijos vedimą. Įmonės kasininku buvo jis, o kai jo nebūdavo – kasininku buvo D. S.. Ginčų dėl finansų tarp jų nebuvo, buvo pasitikėjimas. Bet į pabaigą, likus metams prieš įmonės uždarymą – 2008-2009 metais, jie pradėjo nesutarti darbiniais klausimais. Darbuotojų įmonėje buvo įvairiai. Keitėsi įmonėje dirbantys žmonės, ir jų kiekis – buvo metas, kai dirbo 5, o taip pat ir 15. Samdė subrangovus įvairiems darbams – sienų griovimui, betonavimui, kasimui ir kt. Administracijoje dirbo trys darbuotojai, skaičiuojant juos du ir direktoriaus pavaduotoją rinkodarai A. S., juo visiškai pasitikėjo. Kiti darbuotojai buvo daugiau techniniai. A. S. buvo samdomas darbuotojas, įmonėje išdirbo apie 10 metų. Prieš įmonės pardavimą A. S. tapo direktoriumi, nes D. J. tuo metu sirgo. Grįžęs po gydimosi pasiūlė A. S. eiti jo pareigas. D. S. tuo metu buvo kitoje įmonėje direktorius, todėl pasiūlė A. S. būti direktoriumi. Jie sutarė, kad jis nebenori dirbti ir pasiūlė kompanionui D. S. nupirkti įmonės akcijas. Bet jis nesutiko, iškėlė jam sąlygas. D. S. buvo per daug pinigų ir atsakomybės. Jie svarstė įvairius variantus ir pardėjo ieškoti pirkėjų, nes pagal statybos įstatymą įmonė privalo duoti garantiją visam statiniui 5 metus ir 10 metų paslėptiems darbams, bei dar 10 metų, jeigu bus brokas, nes nematai, ką kiti darbininkai daro. Tada 20 metų realiai negali įmonės uždaryti. Gali sustabdyti veiklą, tačiau 20 metų sėdėti laukti siurprizų, kad kažkas atsitiks ir jei kas atsitiks per tuos 20 metų, tai gali neturėti pinigų darbams, nes reikia su visais atsiskaityti. Pagal įstatymą įmonei turi samdyti direktorių, buhalterį. Todėl jie nusprendė parduoti įmonę su visais įsipareigojimais. Gavosi, kad jų įsipareigojimai 20 metų įtakojo, kad pardavė įmonę už minimalią kainą. Išmokėjus sumas visiems kreditoriams, būtų likę labai nedaug pinigų, nes bet koks gedimas elektros skydinėje kainuoja mažiausiai apie 50 tūkstančių litų. Įmonės finansinė padėtis visada buvo normali, jie visada turėjo darbo ir lėšų, nes gaudavo atsiskaitymus už darbus, bet 2008 metais atsiskaitymai pailgėjo dvigubai - praeidavo apie 5-6 mėnesius. Todėl mąstė pardėti elektros prekių prekybą. Realiausias tiekėjas galėjo būti Lenkija, nes su lenkais geriausiai vykdyti veiklą. Jie taupė pinigus ir kasoje buvo nemaža pinigų suma. Pagalvojo, kad reikia pinigus kitaip laikyti ir tarėsi, kaip galėtų tuos pinigus paslėpti. Bankais nepasitikėjo, nes bankai bankrutavo. Jie pradžioje turėjo sutaupę grynais apie 600 000 litų, vėliau prikaupė dar. Šių įmonės pinigų jie negalėjo niekur iš kasios išvežti, nes patikrinimo atveju pinigai turi būti kasoje. Jie nusprendė pinigus paimti iš kasos kaip paskolas pagal paskolos sutartis, o faktiškai pinigai buvo saugojami pas juos. Kai pasiimi dividendus, tada nori nenori juos pradedi leisti ir jų neliks. Tie pinigai buvo saugojami pas D. S. vonios kambaryje įrengtame sunkiai prieinamoje vietoje seife, bute buvo šarvuotos durys ir įrengta signalizacija. Taip pinigus jie saugojo iki įmonės pardavimo, nuo 2006 metų. Prieš pardavimą 2009 metais jie juos iš seifo paėmė, nors tuo metu jie buvo įsiskolinę kreditoriams, tačiau jie skolų negražino, o pradėjo ieškoti kas galėtų nupirkti jų verslą. Per visą darbo laikotarpį jiems kažkas visada buvo skolingi ir jie turėjo kreditorius, nes visada verslui skolon buvo imamos prekės. Ima medžiagas ir susidaro skola, o gauna pinigus už darbus ir moka paskutinę sąskaitą. Skolos susidarė per daugelį metų ir susidarė apskritai, kai įmonės moka už prekes iš to, ką gauna už atliktus darbus. Buvo, kad kreditoriai patys skambindavo ir siūlydavo savo prekes jiems darbams vykdyti. Tai yra jie patys sudarė sąlygas tokiai situacijai, atsirasti skoloms. (duomenys neskelbtini)“ visada sumokėdavo už prekes, kad ir vėluojant, tačiau išmokėdavo skolas. Galop apie 2009 metus buvo ir tai, kad jam pačiam atsibodo ta jų darbinę veikla ir rūpesčiai. Jis išseko ir norėjo pakeisti darbą. Šioje vietoje negalėjo viską trenkti ir išeiti, ir todėl pasiūlė D. S., perimti vienam verslą. Jis nesutiko, jie pradėjo vienas kitam siūlyti prisiimti atsakomybę už įmonę. Jo statybos visiškai nebedomino ir jis išėjo į internetinės reklamos verslą. Kadangi jų įmonės įsipareigojimai yra dideli ir niekas nebūtų pirkęs jų įmonės su dideliais įsipareigojimais, nes būna susvyla transformatorinė, tai reikia atsakyti, tai daug kainuoja. Laiku nesumokėjo Sodrai, nes nežino, kas buvo 2009 spalio mėn. Kada atsiranda skola Sodrai, suskaičiuojami mokesčiai ir spalio mėn. suskaičiuoti mokesčiai turi sumokėjimo terminą. Spalio mėnesį buvo padarytas tik priskaičiavimas. 2009 metų spalio pabaigoje - lapkričio pradžioje atsirado jų įmonės pirkėjas K. Č., kuris susipažinęs su įmone, išsakė savo sąlygas ir žadėjo perimti įmonę, jeigu (duomenys neskelbtini) savininkai laikysis įsipareigojimų.. Įsipareigojimai buvo tokie, kad neliktų neatliktų darbai, būtų atleisti visi darbuotojus, parduotos mašinas ir iki sandorio sudarymo neįnešinėti grynųjų pinigų į banką bei neatsiskaitinėti su niekuo ir daryti tik būtinus mokėjimus. Jie laikėsi įsipareigojimų ir todėl neatlygino jokių skolų kreditoriams, nors turėjo daug grynųjų pinigų. (duomenys neskelbtini)“ pirkėjo ieškojo ilgai, apie 6 mėnesius. Jie tikrai daug su kuo šnekėjo, nes realiausiai rasti pirkėją buvo galima rasti tarp statybinių bendrovių. Neprisimena, konkrečiai su kuo kalbėjo. Pamena, kad kalbėjo su stambesnėmis įmonėmis kaip „(duomenys neskelbtini)“, kalbėjo ir su prekybos vadovais ir darbų direktoriais. Nežino, kodėl jie dabar kalba, kad nieko nežinojo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ruošiamą pardavimą. Vieną dieną rado tinklapį – www.parduoduversla.lt ir trumpai pašnekėjo su vadovu – G. T., jis turėjo ir kitą verslą ir priėmė juos savo restorane, jis paprašė atsiųsti duomenų apie įmonę. Tai buvo 2009 m. spalio pradžia. Sutarė, kad jie įdės skelbimą internete. Interesantų buvo daug, bet konkrečiai su jais nieko nesutarė. Pradžioje galvojo uždirbti po 10-20 tūkstančių litų pardavus UAB (duomenys neskelbtini)“ akcijas. Prieš pardavimą konsultavosi su pirkėjais. Nei vienas neprognozavo, kad bus parduota įmonė, nes įsipareigojimai buvo apie 10 mln. Tuo metu dėl kokių nors gedimų garantinių įsipareigojimų neturėjo. Ieškinių teisme taip pat nebuvo. Bet žmogus, pirkdamas tokią įmonę kaip jų, žinojo, kad prisiima sau atsakomybę, nežinai, kas ir kada gali įvykti taip, kaip įvyko L. M.. Jie galėjo sustabdyti savo įmonės veiklą, atidavus kreditoriams skolas jiems būtų likę apie 1,3 milijono ir turėjo laukti 20 metų ar įvyks avarija, o avarijos elektros sistemoje labai nesunkiai viršytų tas jiems likusias lėšas. Žinoma, jie galėjo apsidrausti, tačiau tokiu atveju draudimui turėtų pakloti apie kelis tūkstančius litų, pigiai nekainuotų tada jeigu nelaimė įvyktų dėl broko, tada draudimas neatsakytų. O kas pasakys, kad kas galvojo, kad taip įvyks. Pirkėjas sakė, kad ką jis pirma padarys, tai suderins su visais kreditoriais skolas, susitars ir atsikaitys. Jie nenorėjo prisiimti rizikos ir pasielgė taip todėl, kad nenorėjo rizikos ir laukti 20 metų įvyks kas nors ar ne. Todėl jie sutarė su G. T., kad jis bandys surasti klientą ir kliento suradimas kainuos apie 2000 litų. Jie taip tarėsi kartu su D. S. bei G. T.. Vėliau jiems paskambino K. Č. ir su juo jie apsišnekėjome ir jis sakė, kad atvažiuos į vietą ir pasižiūrės dokumentus, sakė, kad pasigalvos. Pradžioje telefonu kalbėjo, vėliau susitiko Kaune. Jis buvo stambesnio sudėjimo, aukštokas, vyresnis už juos su S., apie 40-50 metų, apvalaus veido. Po kurio laiko jis pasiskambino ir prašė daugiau duomenų. Jie pasiėmėme iš buhalterijos segtuvus, kurių prašė. K. Č. vėl atvyko, bet ne vienas. Su juo atvykusįjį vyrą pristatė kaip partnerį. Jie pažiūrėjo ir išvažiavo. Po poros dienų jie pakvietė juos į Vilnių, ten vyko D. J. kartu su D. S.. Buvo 2009 m. spalio mėnesio antroji pusė. Susitiko su G. T. ir jo paprašė, kad pažiūrėtų K. Č. paruoštos preliminarios sutarties sąlygas, nes jie norėjo pirkti (duomenys neskelbtini) už 1 litą, tačiau D. J. paprašė 2000 litų ir jie sutarė. Nežino ar K. Č. buvo verslininkas, atrodė tvarkingai, su kostiumu, tikrai neatrodė degradavęs, kalbėdamas buvo labai tikslus. Tada kaltinamieji įvykdė K. Č. nurodytas sąlygas – užsibaigė darbus, atleido darbuotojus, pardavė nereikalingą turtą ir padarė atsiskaitymus, kurie buvo būtini. Ar nupirkęs jų įmonę pirkėjas ruošėsi toliau vykdyti buvusią veiklą jie nežino. Tuo metu K. Č. aiškino, kad su kiekvienu kreditoriumi atsiskaitys ir susitars nupirkęs įmonės akcijas, tai buvo taip pat viena iš sutarties sąlygų. Jeigu būtų numatęs, kad jį darys po to, D. J. būtų tikrai nesutikęs, nes manė, kad vykdys verslą.. Dabar viskas tiek sukriminalizuota, kad jis yra kaltinamasis, nors jie įvykdė sandorio šalies įsipareigojimus, mašinas pardavė, gautomis lėšomis atsiskaitė su darbuotojais, nes turėjo įsipareigojimus darbuotojams, po to juos atleido 2009 m. lapkričio pradžioje. Buvo atleisti 9, vėliau liko 5 žmonės. Viskas darbuotojams buvo išmokėta pagal UAB (duomenys neskelbtini) buhalterių paskaičiavimą. Tos įmonės mašinos, kurias pardavė, buvo senos. Nepamena, kam pardavė. Tai buvo VW Passat 1992 m., Opel – 1994 m. D. T. L. C., kurios buvo 2006 metų laidos, lizinginės, pardavimo taip pat puolė ieškoti pirkėjų, kadangi automobilius įvertino suma kaip ir buvo likutinė banko vertė, todėl toms mašinoms pirkėjų ieškojo tarp pažystamų, vieną, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nupirko D. S., nes anksčiau jis su ja važinėjo, o kitą (duomenys neskelbtini) kuria važinėjo D. J., jis siūlė savo draugui S. D., kurį pažysta 10 ar 15 metų, šis pasakė pagalvos, ar pirks, nes bankas jam nesuteikė paskolos. Tada jo sugyventinė Rasa pasakė, kad paims mašiną. Ikiteisminio tyrimo metu jis apie tai, kad jie kartu gyvena nesakė, nes niekas to neklausė, kodėl ji sakė, jog jo nepažįsta, jis nežino. Kai ji nupirko tą mašiną, po valandos skambino S. D., kuris pasakė, jog gavo paskolą ir tada jis mašiną perpirko. Kadangi su Sigitu buvo draugai, jam padėdavo ūkyje, jis D. J. paskolindavo mašiną, nes turėjo ir kitą darbinę mašiną, todėl D. J. rūpindavosi ir jos remontu UAB „Aukotoja“, yra baustas už KET pažeidimus vairuojant S. D. automobilį, jį žmonės galėjo matyti vairuojant šį Toyota L. C. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis rūpinosi jo draudimu, pravarydavo techninę apžiūrą. Kur po to S. D. padėjo šią mašiną D. J. nežino. Pardavus įmonę, K. Č. buvo perduotas automobilis T. A., nes jo niekaip negalėjo parduoti, nors jis buvo geras, juo anksčiau važinėjo technikos direktorius A.. Kartu buvo perduoti (duomenys neskelbtini) darbiniai telefonų numerius ir atidavė jam SIM kortelę. Kas toliau vyko, nežino. Už parduotą įmonę jie gavo 2000 litų kaip ir planavo, mažiau nei sumokėjo tarpininkui T.. Dabar jam gerai, neskauda galvos, nes turi kitą darbą. Jam 2009 m. gydytojas buvo rekomendavęs keisti darbą. Paimtus pinigus iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos jie įformino kaip paskolą, nes nerado, kaip juos kitokiu būdu galėtų saugoti ir suforminti, nes kitu atveju pinigai turi būti įmonės kasoje ar banko sąskaitoje. VMI visada buvo informuojama apie viską įmonėje, nes buhalterinė įmonė tvarkė tvarkingai (duomenys neskelbtini) buhalteriją. Įmonėje parašo teisę turėjo tik jis ir D. S.. A. S. neturėjo, nors ir tapo pabaigoje direktoriumi, nežino, ar A. S. buvo įmonės kasininkas, kaip prieš tai buvęs direktorius, nežino, gal jam tai perėjo su jo pareigomis. Jie „(duomenys neskelbtini) pinigus taupė su tikslu, kad žadėjo vykdyti elektros prekių pardavimo verslą, nes neturėdamas lėšų, negali pradėti tartis su tiekėjais Lenkijoje, tam reikalui jiems reikėjo apie 1,5 mln. litų. Pinigų saugojo tiek, kiek buvo suforminta paskolų jo ir D. S. vardu. Nors jie turėjo virš milijono litų grynais, tačiau su kreditoriais atsiskaitydavo tik iš tų pinigų, kuriuos gaudavo už atliktus darbus. Per visą laikotarpį jiems nebuvo iškelta nei viena civilinė byla dėl neatsiskaitymo. Apie UAB „(duomenys neskelbtini) gali papasakoti - jie viską buvo atidavę buhalterijai ir neturėjo kaip tą informaciją pateikti FNTT, kad jie patys buvo pridarę „maklių“. UAB „(duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) vykdė darbus, susijusius su elektros darbais. Su „(duomenys neskelbtini) direktoriais buvo sutarę ir vieną dieną direktorius ateina su sąskaitomis ir sako: „Padarėme darbus, pasirašyk“. Netikrino, ar tikrai padarė ir užaktavo atliktus statybos darbus, po to D. J. pasikviečia užsakovai statybininkai ir sako: „Mus apgaudinėji“. Paklausus, kad yra, jie rodo, kad tas ir tas nepadaryta. Tada jis paskambino (duomenys neskelbtini) direktoriui L., kuris pasakė, kad darbai visi padaryti. O pasirodo, kad nepadaryti. Tada jis jo paprašė rašyti naują sąskaitą, o (duomenys neskelbtini) direktorius sako, kad esmė ta, jog jau jis ir PVM sumokėjo ir sakė: „Paliekame taip, padarysiu kita kartą tai sumai, kurie darbai nepadaryti, nuolaidą“. Tada jis taip ir padarė. Jei (duomenys neskelbtini) direktorius skaito, kad atliko tuos darbus, tai tegu atneša visą techninę dokumentaciją ir tegu nuvažiuoja į objektą ir pažiūri, pasiima statybos darbų žurnalą, kuriame turėjo būti užfiksuoti atlikti darbai. Tas žmogus labai šlykščiai pasielgė, juos apgavo. D. J. nurodė nepasitenkinimą prokuroro vykdyta apklausa, nes prokuroras G. E. jam paskambino, prisistatė ir pasakė, kad turi naują skundą ir klausė, kada gali atvykti porai klausimų. Siūlė atvykti savaitės gale, tačiau D. J. norėjo atvykti tuoj pat, nes laukimas ir nerimas jį veikia. Praeina savaitė ir sako: „Atsirado naujos bylos, tai atidedame neribotam laikui apklausą“. Tada skambino spalio mėnesį ir sako: „Ateik“. Atvažiuoja porai klausimėlių, atsiveda kartu ir D. S. ir jam kilo įtarimas, nes jį nusivedė kitur. Prasidėjo klausimėlis po klausimėlio. Žiūri, kad jau vyksta apklausa, tada D. J. paprašė advokato, į ką jam atsakė, kad nereikia. Apklausinėjo 5,5 valandos. Jam pasakė, kad turi teisę atsisakyti duoti parodymus, tai jis pasako taip, kad suprato - uždarysiu ir viską pasakysi. Nors apklausos metu daugelyje vietų nesutiko su protokolu, tačiau prokuroras pataisė tik keletą vietų ir tai tik gramatines klaidas. Jis pasakė, kad laiko turi ir gali sėdėti iki vakaro. Jam pasisekė, kad negavo insulto, nes buvo apklausiamas 5 valandas. Buvo gumos tempimas, nes atsakė ne tiek, kad 10 minučių prokuroras rašytų. Nežino, ko siekė prokuroras. Pasitaręs su artimaisiais prokuroro veiksmų neskundė. D. J. neneigia parodymų, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau klausimai prokuroro buvo užduodami labai suktai, todėl kai kurios jo duotų parodymų vietos užrašytos normaliai, kitos visai ne. VMI buvo viskas sumokėta. Sodros skola susidarė per spalio mėn. ir apmokėjimas turi būti vykdomas lapkričio mėn., tas laikas atėjo vėliau, kai jie su pirkėju sutarė dėl įmonės pardavimo. Jie nesiruošė nemokėti kreditoriams, nes taip darė nuo verslo pradžios, perka medžiagas, atlieka darbus, gauna lėšas, o po to sumoka už medžiagas. K. Č. nupirkęs įmonę žadėjo sumokėti kreditoriams skolas lapkričio mėnesį, todėl jiems dėl to nebuvo rūpesčio, nes UAB (duomenys neskelbtini) pirkėjas garantavo, kad su visais bus atsikaityta ir suderinta. Iki įmonės pardavimo įmonės kasa buvo ofise, (duomenys neskelbtini) gatvėje, tačiau ten laikyti pinigus buvo pavojinga.Su ofiso nuomotoju santykiai buvo geri, tik vieną dieną (duomenys neskelbtini) per teismą areštavo jų automobiliu Toyota. Jie dali pinigų direktoriui sumokėjo, jis nuėmė areštą, tačiau pardavę savo apynaujas mašinas jie iš gautų pinigų neatsiskaitė su kreditoriais, tame tarpe ir su (duomenys neskelbtini). T. turėjo įmonę (duomenys neskelbtini), kuri teikė vadinamą paslaugų - paketą už 2000 Lt plius PVM (viso 2420 litų) už tai jie įdėdavo informaciją apie parduodamą verslą. Už tai buvo sumokėta T. pavedimu per banką, pardavę įmonę jie iš Č. gavo 2000 Lt grynais. K. Č. buvo perduoti grynieji pinigai , automobilis, (duomenys neskelbtini) dokumentacija, apie tai buvo surašytas perdavimo aktai. Išliko tik tas dokumentas , kur nurodyta, kad perdavė kasą, o kiti atskiri perdavimo aktai sunyko. 2009-11-27 jų buhalterė pasakė, kad jei mes norime 2009-11-30 dieną viską perduoti pirkėjui, reikia nelaukti paskutinės dienos, nes reikia sutvarkyti visus buhalterinius dokumentus ir kasą. Todėl su D. J. ir paimtais iš seifo-slėptuvės pinigais, kuriuos ten laikė, nes ofiso nebeturėjo, 2009-11-27 nuvyko pas A. S. į namus (duomenys neskelbtini) ir perskaičiavo visus įmonės grynuosius pinigus. Po to norėjo šiuos virš 1,5 milijono litų grynųjų, tačiau A. S. atsisakė juos saugoti, nors jis tuo metu skaitėsi įmonės kasininkas nes negarantavo jų saugumo savo bute daugiabutyje name, kuriame nebuvo seifo. Buvo surašyti visi pinigų suskaičiavimo dokumentai, 2009-11-30 dieną, kai UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo direktorius, nebuvo ofiso ir nebuvo pastovios kasos vietos, kaltinamieji su A. S. vėl susitiko, šį kartą prie „(duomenys neskelbtini) ofiso ir gatvėje mašinoje dar kartą perskaičiavo pinigus, įgaliojimą parduoti įmonę, ir paėmę iš „Gauderos“ buhalterijos visus reikiamus UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinius dokumentus ir visą ūkinės veiklos archyvą, buvo labai daug segtuvų, gavo dokumentų sąrašą, su D. S. išvyko susikrovę į automobilį T. A. į (duomenys neskelbtini) parduoti (duomenys neskelbtini) akcijų K. Č., D. S. važiavo su kita mašina, su kuria po to grįžo į Kauną. D. J. buvo iš įmonės pasiėmęs paskolą asmeninėms reikmėms, gal 20000 Lt, kurią gražino nuskaitant nuo jo algos. Jis iki šiol bendrauja su A. S., nes šis jam paskambina kai jam ko nors trūksta, jis parašo SMS žinutę ir prašo padėti, nupirkti vaistų ar maisto, jei serga, o kartais su juo susitinka turgelyje, kuriame kartu lankosi. Bendrauja su juo ir telefonu. A. S. tapimas direktoriumi nebuvo paskutinių įmonės veiklos dienų reikalas, tai buvo ilgalaikio tikslo įgyvendinimas, nes D. J. sirgo ilgą laiką, pirma A. S. buvo laikinai einantis direktoriaus pareigas, tik vėliau jį performino. Jeigu jie būtų darę aferas, kam jiems „lišnas“ žmogus. Kaltinamasis nesutinka su A. S. pasakytais žodžiais, kad jis buvo tik “nominalus“ direktorius, nieko nesprendė, nevaldė įmonės finansų. Kai A. tapo direktoriumi, tuo metu D. S. buvo likęs direktoriaus pavaduotojas, todėl įmonės reikalais labiau užsiėmė akcininkai, nes Alfredas buvo tik samdomas darbuotojas, akcininkai patys vykdė finansinius atsikaitymus, Alfredas nevykdė atsikaitymų finansinių todėl, nes jis sakė, kad nori būti kuo toliau jį nuo pinigų, nes dirbo įmonėje, kuri prieš daug metų bankrutavo. Sodra buvo informuota, kad je atleis 26 darbuotojus, turbūt įvyko klaida, nes tuo metu pas juos dirbo tik 5 darbuotojai, tai negali patikrinti nes neišlikę įmonės dokumentai. Su G. T. buvo susitikę iš viso 3 kartus. Pirmą kartą buvo susitikimas 2009 m.10 spalio pradžioje, paskui važiavo kai susitikinėjo su Č. ir jo partneriu, kitą kartą kai pardavė (duomenys neskelbtini) akcijas. Paskutinis susitikimas buvo Vilniaus senamiestį, restorane, pavadinimo neprisimena, T. sakė, kad yra to restorano dalininkas, ir visada ten jis būdavo. Ten susitiko ir pirmąjį kartą. Susitikimas vyko atskirai prie stalo. Kai vyko akcijų pardavimas ir pinigų bei dokumentų perdavimas susitikimas vyko restorano naktiniame klube, kuris tuo metu neveikė. Pirmo susitikimo metu mes jie dalyvavo trise, kaltinamieji ir G. T., jie pasirinko patį pigiausią T. pasilūlytą paslaugos paketą - tai buvo tik kliento jų įmonei pirkti suradimas. Jie sutarė, kad jis įdės skelbimą ir bandys surasti klientą. Po savaitės-dviejų, po pirmojo susitikimo su T., atsirado Č., kaip jie suprato, jis gavo kaltinamųjų kontaktus iš Gedimino, susiekė su jais, jie jį pasikvietė pas save. Jis jiems klientą nukreipė, ir kada atvažiavo pirmą kartą Č., jis nežinojo pilnos situacijos. Kuo užsiima (duomenys neskelbtini), tą informaciją tarpininkui pasakė, bet nesakė visos finansinės informacijos. Visą informaciją pirkėjas K. Č. gavo, tik tada kai atvažiavo į K. į ofisą (duomenys neskelbtini) g. D. J. su D. S. atsišvietė Č. tapatybės kortelę, prieš pradedant pateikti informaciją, jis parodė savo veiklos liudijimą, finansinį tarpininkavimą, po to jį patikrino per interneto sistemas, tikrino, ar turi įmonę. Sistemoje rado, kad Č. turi įmonę, tik negalėjo patikrinti asmens kodo. Pagal vardą, pavarę matėm, kad jis turi. Jo išsakyta informacija kaip ir atitiko, kurią jie rado, kad K. Č. turi kelias įmones. Jie pasitikėjo tuo žmogumi, pasitikrino tą informaciją. Kai K. Č. buvo pas juos jie jam (duomenys neskelbtini) balansus ir kitus dokumentus, ko paprašė. Jis tada gavo pirminę informaciją ir išvažiavo. Po kurio laiko, neatsimena po kiek dienų, jis pasiskambino, paprašė pateikti daugiau finansinės informacijos, jie iš anksto pasiruošė iš buhalterijos dokumentus, pasidarė kopijas ir jis atvažiavo su partneriu - patarėju, ir tada daugiau informacijos gavo. Jie išvažiavo su ta mintimi, kad jie pagalvos, nuspręs ir pasakys. Spalio pabaigoje K. Č. juos kvietėsi į (duomenys neskelbtini). Pas G. paprašė, ar gali pas jį atvažiuoti. Tada ten suvažiavo, susėdo, Č. išsakė savo sąlygas dėl pirkimo, kad perka įmonę prie anksčiau minėtų sąlygų, sutarė dėl kainos 2000 Lt, vietoje siūlyto 1 lito už (duomenys neskelbtini) akcijas.gas, kad parsiduoti mašinas, užsibaigti darbus, atleisti darbuotojus, nemokėti kreditoriams. Sakė, kad patys susitars dėl skolų, susimažins, todėl jie ir laikėsi tų sąlygų. Jeigu būtų žinoję, kad viskas įvyks taip kaip dabar yra, kokioje dabar yra nesąmonėje, tai po kauliuką būtų išnarstę. Tai buvo pirmas verslo pardavimas. Kada susitikinėjo su Č. ir jo partneriu G. restorane, tai buvo spalio pabaiga, ir tada su Č. jie pasirašė preliminarią sutartį. Jie buvo paruošę preliminarią sutartį, ir kaltinamieji ją pasirašė. Buvo sutarta su K. Č., kad paskutinę 2009 metų lapkričio dieną, jeigu UAB (duomenys neskelbtini) akcininkai įvykdo sutartas sąlygas įvykdo, jis perka įmonę. Susitikime dalyvavo T., bet irgi ne visada sėdėdavo šalia jų, nes turėjo reikalų. Akcijų pardavimo dieną V. susitiko su K. Č. ir jo partneriu. G. naktiniame klube susėdo prie stalo, susidėjo visus pinigus ant stalo, perskaičiavo, visi keturi skaičiavo. Gediminas pradžioje pabuvo, išėjo į galą vėl atėjo. Susiskaičiavo pinigus, viskas atitiko. Buvo sutarę, kad visus dokumentus persiduos, bet kilo ginčas kaip ir ne ginčas su Č., jis pasakė, kad dokumentų pilna mašina, juos suneš po to vėl išneš, tai geriau, kad paima ir važiuoja su dokumentais pas juos į ofisą ir ten persiduoda. Klube dokumentų perdavimas neįvyko.K. Č. jiems pasakė adresą ir jie važiavo, dabar neatsimena, kur ta vieta. Kęstas su savo parteriu nuvažiavo savo mašina, jie su savo. Jis net nežino, kaip tą žmogų įvardinti, kuris dalyvavo su Čepu, partneris ar tai konsultantas. Nemano, kad jis buvo pažįstamas su T.. Nuvažiavus nurodytu adresu, pasiskambino K., jis atėjo, su juo susinešė visus dokumentus, D. su pinigais laukė atskirai, sėdėjo mašinoje. Sunešė visus dokumentus į jų ofisą ir kol Č. juos peržiūrinėjo, tai jie ir jo tas partneris dar kartą perskaičiavo pinigus. Visi pinigai buvo perrišti po 100 vnt., daugiausiai po 200 kupiūras. Č. labai nuodugniai žiūrėjo dokumentus. Pasiėmė technikinį, nuėjo sutikrino mašinos numerius. Kadangi viskas sutapo, pasirašė sutartis ir išvažiavo. (t. 11, b. l. 77-82; 112-119; 182-186)

Kaltinamasis D. S. parodė, kad kaltu neprisipažįsta jokiais būdais. Jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini) įmonės kodas 134669885. B. B. 5-207, buvo akcininkas turėjo pusę įmonės - 5000 vnt. akcijų. Jo išsilavinimas aukštesnysis, specialybė - mechanika. Dirbo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju nuo 1998 metų iki tol kol pardavė įmonę 2009 metų lapkričio 30. Kitas akcininkas J., jis dirbo direktoriumi, turėjo akcijų tiek pat kiek ir jis. Įmonėje dirbo įvairus kiekis darbuotojų, jų kiekias priklausydavo nuo to, kokius darbus atlikdavo, kiek turėjo objektų, tai buvo ir 5, ir 15. Buvo dar administracija, rinkodara. Jie statybos objektuose, tuiek viduje, tiek lauke, instaliavome elektros instaliaciją, signalizacijas, samdė subrangovus, kurie atlikdavo griovimo darbus, asfalto ardymus. Jis pagrindinai atlikėdavo įmonėje techninius darbus. Su kaltinime nurodytomis sąskaitomis faktūromis susipažinęs, tačiau su nurodytais dokumentuose skaičiais negali sutikti, negali žinoti, ar teisingos nurodytos jose darbų sumos. Su UAB (duomenys neskelbtini) dirbo daugiau J., su UAB (duomenys neskelbtini) darbus atlikome, gal ir liko įsiskolinimas, negaliu pasakyti, neturiu buhalterijos. UAB (duomenys neskelbtini), tai irgi gali būti, kad buvome skolingi. Ir mes būdavome skolingi, ir mums būdavo skolingi – toks verslo procesas. UAB (duomenys neskelbtini) – dirbom turbūt ir su tokia įmone, buhalterijos neturiu, negaliu pasakyti, ar sutinku su sąskaitomis. UAB (duomenys neskelbtini) tokios įmonės nežinau. Dėl sumos pasakyti negaliu, buhalterijos neturiu. UAB (duomenys neskelbtini) tokią įmonę žinau, kokias prekes pirkome ir kada, nežinau, neprisimenu. UAB (duomenys neskelbtini) sistemos tokią įmonę žinojau, UAB (duomenys neskelbtini) – įvairios elektros prekės, sumų patvirtinti negaliu. UAB (duomenys neskelbtini) – automobilių serviso paslaugos, mes turėjome įvairių automobilių, ar remontuodavome, neatsimenu. UAB (duomenys neskelbtini) – elektros instaliacijos prekės, negaliu pasakyti apie sąskaitas. UAB Flamanda, irgi tiksliai pasakyti negaliu. UAB (duomenys neskelbtini) – žino, atsiskaitymo terminus už nupirktass prekes ar atliktus darbus nustatydavo įmonės, turėjo pasitikėjimą, duodavo jiems avansu prekes, turėjo normalią įmonės veiklą, buvo užsitarnavę vardą. UAB (duomenys neskelbtini) ką tiekė, pasakyti negali, arba elektros prekes, arba signalizacijos. UAB (duomenys neskelbtini) investicija nuomavomės patalpas, ar likom skolingi, nežino. Vykdydami įmonės veiklą vadovavosi LR įstatymais. Jie kaip akcininkai sau neėmė paskolų. Pinigai buvo paimti tikslu juos kaupti, nes norėjo vystyti kitą verslą, o tam reikėjo daug pinigų, tuo metu nepasitikėjo bankais, todėl pinigus laikė pradžioje įmonės ofide, o po to pas jį daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savo 18, buto vonios kambaryje, po vonia įrengtoje slėptuvėje, tarp jo ir D. S. buvo pasitikėjimas. Kad Lietuvos bankas draudžia ten laikomus indėlius jis nežinojo. A. S. 2009 metų pabaigoje paskyrė įmonės direktoriumi, nes tuo metu direktorius D. J. turėjo rimtų sveikatos problemų, aukštas spaudimas, su nugara problemos. Tai nesusiję su įmonės pardavimu. S. nors buvo pagyvenęs, tačiau tada nebuvo ligonis, tik vėliau turėjo insultą. S. tapus direktoriui, įmonei vadovavo kartu su juo, įmonės buhalteriją ir toliau vykdė įmonė Gaudera, kurią jie samdė nuo įmonės darbo pradžios. Apie pasikeitusį direktorių buvo informuota mokesčių inspekcija, kitos institucijos. Parduoti įmonę nusprendė, nes taip norėjome abu akcininkai, todėl buvo priimtas toks sprendimas, nes vienas norėjo pasukti vienu keliu, kitas kitu, dar D. J. buvo sveikatos problemų. Su D. J. pradėjo ieškoti kam parduoti įmonę, pirkėjų ieškojo pusmetį, nuo 2009 m. vasaros. Kad jie ruošiasi parduoti įmonę šnekėjome ir kreditoriams, ir debitoriams – siūlėme ir jiems, tačiau kodėl jie nepirko – nežino. Prieš parduodant įmonę (duomenys neskelbtini) jis su D. J. grąžino paimtas paskolas grynais pinigais, sumų neprisimenu. Su kaltinamajame akte nurodytomis sumomis ir datomis sutinka. Nežino ar tai buvo pažeidimas – jeigu paimi pinigus, o paskui grąžini. Pinigus laikė slėptuvėje, turėjo pusantro milijono grynais, tam, kad galvojo pinigus investuoti į prekybos elektros prekėmis iš Lenkijos verslą, ieškojo tiekėjų. Kaip surado AB (duomenys neskelbtini) pirkėją K. Č., jis nežino, asr jis per internetą juos surado, ar D. S. jį surado, negali nurodyti. K. Č. prieš sandorį buvo nurodęs, kad jis nupirkęs įmonę atsiskaitys su kreditoriais, todėl jis ankstesniems įmonės savininkams neleido su nieku iš kreditorių atsiskaityti. Akcijų pirkimo pardavimo sutartį paruošė Č., o dokumentų priėmimo-perdavimo aktą D. S. su D. J., kodėl Č. nepasirašėb ant akto, D. S. negali nurodyti. Kai kurie dokumentai ryšium su įmonės pardavimu neišliko, nors jie visi buvo surašyti. Jis su D. J., bylą pradėjus nagrinėti teisme atsitiktinai dar rado kai kuriuos UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinių dokumentų originalus, juos pateikė teismui 2015-03-12 posėdžio metu, kad jie yra, jie nežinojo vykdant ikiteisminį tyrimą. Č. parduodami įmonę jis su D. J. kartu perdavė įmonės dokumentaciją, daug papkių, o taip pat ir mažavertį inventorių bei daugiau nei pusantro milijono litų grynais, toks buvo susitarimas, tie pinigai buvo tam ,kad pirkėjas atsiskaitytų su kretitoriais ir turėtų ateityje pinigų galimiems garantiniams remontams, nes jų įmonė atlikinėjo paslėptus darbus, kai defektai gali pasirodyti tik po kažkurio laiko. K. Č. buvo normalus žmogus, jis turėjo visus reikalingus atestatus, jis juos mums rodė, kurie jam leido užsiimti ūkine finansine veikla, kokią atliko prieš tai UAB „(duomenys neskelbtini). Šiam sandoriui tarpininkavo G. T., po to jam už tarpininkavimą buvo pervesti pinigai. Įmonės pardavėją surado internetu, mes davėme duomenis į T. tinklalapį parduoduverslą.lt. Mes turėjome klientūrą, vardą. Klauskite įmonių, kodėl jos nepirko mūsų įmonės. Mes siūlėme, nežinau kodėl dabar sako kitaip. Visi žinojo, kad norime parduoti įmonę, bet niekam nereikėjo.Likviduoti įmonę negalėjo, nes jų įmonė turėjo ilgalaikius įsipareigojimus pagal LR įstatymus, todėl tą pačią įmonę pardavėme su visais įsipareigojimais. D. S. statėsi namą iš savo lėšų bei paimtos 170 000 iš Swedbanko paskolos, dar buvo gavęs iš uošvienės apie 40000 Lt dovanų, tam reikalui pardavė ir butą. Jis iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos paskolos neėmė, tie pinigai buvo suforminti jų akcininkų vardu, nes tik tokiu būdu jie galėjo paimti grynus pinigus iš kasos ir juos atidėti taupymui dėl kito verslo pradėjimo. Tokiu būdu jis buvo paėmęs saugojimui iš kasos 900000 litų. Dar buvo paėmęs 15000 Lt, juos jam atskaitinėjo iš algos. Dar buvo į kasą įnešta 100 000 litų , pinigai taip pat buvo saugomi pas jį slėptuvėje, nes tiek įmonei reikia pinigų ūkinei veiklai, buvo mokami atsiskaitymai su darbuotojais, už juos buvo išpirkti iš banko automobiliai Toyota L. C., su kuriais važinėjo tiek jis, tiek D. S.. Kad S. buvo D. J. sugyventinė jis nežinojo, nors ją pažysta apie 10 metų, ji yra jo pažystamo klasiokė. D. S. automobilį Toyota L. C. nusipirko sau, po to jį pardavė broliui. Taip pasielgė ir D. J. – iš pradžių išpirko, po to pardavė S., gautus už automobilius pinigus įnešė į įmonės kasą, tačiau į įmonės banko sąskaitą neįnešė. Dar jis į kasą įnešė 2009-11-16 d. 300000 Lt, jau tada, kai buvo pasirašyta preliminari sutartis dėl jų įmonės pirkimo. K. Č. buvo nurodęs parduoti automobilius, užbaigti darbus, atleisti darbuotojus, nedaryti jokių mokėjimų kreditoriams. Visi paskolų gražinimai yra fiksuoti buhalterijoje. Paskutinį kartą į įmonės kasa įnešė pinigus 2009-11-27 penktadienį, o įmonė buvo parduota 2009-11-30. Prieš parduodant įmonę buhalterė nurodė, kad reikia sutvarkyti įmonės kasą, todėl jie atvažiavo pas S. ir atvežė jam, kaip direktoriui, tuos pinigus, norėjo pas jį namuose palikti. S. atsisakė saugoti tokią didelę, virš 1,5 milijono litų pinigų sumą savo bute daugiaaukštyje name. Todėl pinigus jie pasiėmė su D. J. sau į slėptuvę, pirmadienį jie vėl su A. S. susitiko prie (duomenys neskelbtini) patalpų, vėl perskaičiavo pinigus, surašė reikiamus dokumentus ir pinigus bei iš buhalterijos paimtuis dokumentus papkėse su mašina išvežė į Vilnių įmonės pirkėjui K. Č.. Jis Vilniuje nupirko jų įmonę jų sutartomis sąlygomis. Už tarpininkavimą parduodant verslą D. J. ir D. S. T. sumokėjo 2400 litų,o už įmonę gavo 200 Lt, todėl gavosi kaltinamiesiems minusas, nors pardavė įmonę, kuri turėjo turto, gerą vardą, klientūrą, ir dar už tai davė virš milijono litų grynais, ten vyko su dviem automobiliais, vieną automobilį T. A. paliko pirkėjui, o su kitu automobiliu grįžo nano. Apklausiamas tyrėjos D. S. 2013-10-21 apklaustas parodė, kad įmonė vertingo turto neturėjo, nes nežiinojo, kad grynieji pinigai, tuo labiau didelis kiekis, laikytini įmonės turtu, todėl ir teigė, kad kad nežino apie jokį įmonės turtą – įmonės lėšų neskaitėme prie įmonės turto. Į Vilnių važiavo su J., buvo dvi mašinos, vienoje dokumentai ir kad turėtume su kuo grįžti, buvo sutarę su G. T., kad suteiks mums patalpas įmonės pardavimui. Atvažiavome į Vilnių, ten laukė ir K. Č. su kolega ar patėviu. Liudytojo apklausose D. S. neviską kas užrašyta tvirtina, nes būdavo, kad jis neperskaitydavo arba nepaskaitydavo protokolų, nors tokią galimybę turėjo. Jei skaitai greitai, gali pasirašyti ir nesąmones. 2013-10-21 apklausos metu jis galėjo netiksliai ką nors nurodyti dėl UAB (duomenys neskelbtini) turėto turto, suteiktų paskolų, nes buvo pakviestas pas prokurorą E. keletai klausimų, todėl atėjo be gynėjo, o išbuvo labai ilgai pas prokurorą Z., nes kol viską nesurašė į protokolą jo nepaleido namo, sakė tik kai pasirašysi po protokolu, tik tada galėsi eiti namo, Z. rašo, klausinėja, o neaiškina teisių, kad įtariamasis gali tylėti, todėl jis galėjo duoti netikslius parodymus. D. S., kai nebebuvo D. J., buvo įmonės kasininku, todėl jis vykdė finansinius atsiskaitymus gryniais pinigais, suformindavo reikalingus dokumentus pinigų apskaitai. Pinigus suformindavo, kad ima saugojimui. Formindavo kaip paskolą ir nešdavo į seifą, taip. Slėptuvė buvo vonios kambaryje, jis 7-8 kvadratų, pailgos formos seifas buvo įrengtas po trikampe vonia. Pardavus įmonę seifą išardė ir pardavė į metalo laužą. Jo butas buvo pirmame aukšte, langai grotuoti, buvo įrengta signalizacija. Apie seifą vonioje jo žmona gal ir žinojo, bet nesikišo į mano reiklaus. Raktą turėjau tik vienas D. S., D. J., verslo partneris, juo pasitikėjo. Jie buvo skolingi už nuomą patalpų nuomotojui UAB „(duomenys neskelbtini), jis kreipėsi į teism,ą ir uždėjo jų automobiliams areštą, D. S. su juo susitiko, pažadėjo sumokėti, dalį pinigų sumokėjo grynais, nes jie buvo geruose santykiuose, ir tos įmonės direktorius G. L., nuėmė areštą, UAB (duomenys neskelbtini) automobiliai buvo parduoti, dalį sumos tada jie įnešė už nuomą, neaišku ar jie išrašė tai patvirtinančius dokumentus. Dėl (duomenys neskelbtini) pardavimo tarpininkavimo sutartis su G. T. buvo pasirašyta gal 2009 metų lapkričio mėn, kur ir kada ją pasirašė dabar negali atgaminti. Jeigu mes ją pateikėme, tai reiškia, kad tarpininkavimo sutartis buvo pasirašyta. Neatsimenu aplinkybių kur ją pasirašėme, kas dalyvavo ją pasirašant. Parduodant įmonę Vilniuje buvo D. S., D. J. ir K. Č.. M. Č. perdavėme pinigus ir įmonės buhalterinius dokumentus. Buvo surašytas dokumentų ir pinigų priėmimo - perdavimo aktas, to akto niekam nepateikė, todėl, kad tas aktas liko parduotos įmonės buhalterijoje. Pinigų perdavimo aktą perdavėme Č., sau pasliko tik to akto kopiją kurią pateikėme, ją buvo pasidarę buhalterijos ofise ir taip ji pas juos liko. Pagal dokumentų perdavimo-priėmimą aktą buvo sutikrinti visi įmonės dokumentai, kuriuos perdavė K. Č., jo originalas liko prie UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų. Be pinigų ir dokumentų dar Č. perdavėme įmonės anspaudą, įmonės pažymėjimą, įmonės nešiojamąjį kompiuterį, banko generatorių, korteles. Gal buvo likę kokie nors įrenginiai, perforatorius, juos perdavė naujam savinkui K. Č. su automobiliu T. A.. Pinigai buvo perduoti Tvarijono nurodytame restorane, šokių salėje, iš Č. gavo jo pažadėtus pinigus, nes saugumo sumetimais buvo nutarta nevažiuoti pas K. Č. ofise. Dokumentai restorane nebuvo perduoti, jie buvo likę mašinoje, nes jų buvo labai daug ir kilo nesusipratimas, nes Č. nenorėjo iškraustyti dokumentų iš mašinos, nešti į restoraną, o po to juos vėl atgal sukrauti į mašiną. Jau važiuojant su D. S. į Vilnių buvo nuspręsta sandorį padaryti tame Tvarijono nurodytame restorane – bare. (t. 11, b. l. 167-172; 186-187)

Kaltinamasis D. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu davė priešingus parodymus nei bylos teisminio tyrimo metu.

2011-08-03 D. S., vadovaujantis BPK 80 str. 1 p., 82 str. 3 d., parodė, kad jis UAB (duomenys neskelbtini) dirbo direktoriaus pavaduotojo pareigose nuo 1998 metų iki 2009 metų spalio mėn.. Nuo įmonės įsteigimo jis turėjo 50 % akcijų, kita pusė priklausė D. J.. Įmonės vadovu iki 2009 metų spalio mėn. dirbo D. J., o nuo 2009 metų spalio mėn. direktoriaus pareigas pradėjo eiti A. S., dėl A. S. paskyrimo dirbti įmonės vadovu buvo priimtas akcininkų sprendimas. Kadangi įmonės vadovu dirbo D. J., tai kaip buvo perduotas įmonės turtas pasikeitus vadovui jis pasakyti negali, nes nežino, nesigilino, turto perdavimo – perėmimo klausimus sprendė D. J. su A. S.. D. S. atsakydamas į klausimą koks įmonės turtas buvo perduotas A. S. jam tapus įmonės vadovu paaiškino, kad jis tiksliai nežino koks turtas buvo perduotas A. S., tačiau žino, kad įmonė 2009 metų pabaigoje neturėjo jokio vertingo turto, t.y., neturėjo jokio nekilnojamojo turto, vertingų įrengimų, autotransporto priemonių. Tai galėjo būti mažos vertės turtas: kompiuterinė įranga, statybos įrankiai – grąžtai, kaltai, įrankiai, naudojami rengiant elektros instaliaciją, ir pan., seni baldai, kopijavimo aparatas ir panašus turtas. Kiek pamena, tai įmonės turėtas turtas buvo senas, naudotas ilgą laiko tarpą, pagal buhalteriją galėjo būti ir nurašytas, gal ir galima jį buvo parduoti už kelis tūkstančius litų. D. S. atsakydamas į klausimą kiek ir kokių transporto priemonių UAB (duomenys neskelbtini) turėjo 2008-2009 metų laikotarpiu parodė, kad kiek pamena, tai UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo įsigijusi jokių specializuotų statybos transporto priemonių, įmonė jas nuomodavo iš kitų įmonių. UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise turėjo 5 lengvuosius automobilius, kurie buvo daugiau kaip 10 metų senumo ir buvo pirkti, kiek dabar pamena 2005-2006 metais. Minėti automobiliai buvo parduoti 2009 metų pabaigoje už kelis tūkstančius litų, nes jie buvo seni, nudėvėti, prastos techninės būklės. UAB (duomenys neskelbtini) dar turėjo 2 lengvuosius automobilius Toyota, kurie buvo įgyti lizingo būdu, t.y., automobiliai priklausė bankui, jie buvo įgyti apie 2006 metus, įmonė mokėjo įmokas. 2009 metais automobiliai buvo banko parduoti kitiems asmenims, kurie sumokėjo likusias įmokas už UAB (duomenys neskelbtini). Jis negali pasakyti, kodėl įmonės finansinėje atskaitomybėje už 2008 metus grafoje transporto priemonės nurodyta suma yra 176644 Lt, jis buhalterinėje apskaitoje nieko nesupranta, buhalteriją tvarkė pasamdyta įmonė, minėtos įmonės atstovai ir pildė visą reikalaujamą finansinę atskaitomybę. Jis daugiau jokios informacijos, susijusios su UAB (duomenys neskelbtini) turėtomis transporto priemonėmis suteikti negali, nes nepamena, tik gali pasakyti, kad minėti seni automobiliai buvo menkaverčiai, greičiausiai minėtoje grafoje buvo apskaityti minėti lizingo būdu įgyti automobiliai, kuriuos 2009 m. pardavė bankas. D. S. atsakydamas į klausimą kokią kitą įrangą, prietaisus, kitą materialų turtą turėjo įmonė 2008-2009 metų laikotarpiu parodė, kad tai buvo mažos vertės turtas: kompiuterinė įranga, statybos įrankiai – grąžtai, kaltai, įrankiai naudojami rengiant elektros instaliaciją ir pan., seni baldai, kopijavimo aparatas ir panašus turtas. Parduodant įmonę minėtas turtas galėjo būti visai nurašytas, kadangi jis buvo jau senas, dėl to dabar negali pasakyti, koks konkrečiai turtas buvo perduotas K. Č. parduodant įmonės akcijas. D. S. atsakydamas į klausimą kas ir kokiu būdu 2009-11-30 pranešė SODRA‘i apie UAB (duomenys neskelbtini) 26 darbuotojų atleidimą parodė, kad jis tiksliai nežino, SODRA‘i greičiausiai pranešė UAB „Gaudera“ atstovas elektroniniu būdu, o kas surašė įsakymą jis nežino, greičiausiai A. S., nes jis buvo įmonės vadovas. Darbuotojų atleidimo priežastis galėtų būti jiems patiems prašant, tačiau kategoriškai teigti negali, nes tiksliai nežino, nelabai domėjosi. Jis pats asmeniškai buvo atleistas, nes parašė prašymą ir išėjo iš darbo savo noru. D. S. atsakydamas į klausimą kodėl nebuvo pilnai atsiskaityta su UAB (duomenys neskelbtini) už atliktus statybos darbus nors UAB (duomenys neskelbtini). 2008 metais turėjo 297639 Lt pelno paaiškino, kad jis į šį klausimą atsakyti negali, nes įmonės valdymu užsiėmė įmonės vadovas D. J., jis sprendė klausimus, susijusius su piniginių lėšų paskirstymu, bendravo su kreditoriais ir debitoriais, jo darbo pobūdis buvo daugiau praktinio pobūdžio, t.y., kokybė, terminai, naujų objektų paieška, medžiagų pirkimas ir pan. Kiek pamena, tai UAB (duomenys neskelbtini) atlikti darbai nebuvo kokybiški, buvo kažkokių trūkumų, tačiau konkrečiau negali pasakyti, nes nebepamena. D. S., atsakydamas į klausimą apie akcijų pardavimo aplinkybes paaiškino, kad kiek pamena, tai prieš pasirašant su K. Č. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo pardavimo sutartį D. J. su K. Č. bendravo, negali pasakyti kelis kartus ir kokiu būdu – buvo susitikę ar skambinosi, tik žino, kad K. Č. buvo pateikta visa reikalinga informacija apie įmonės finansinę padėti, turtą, įsipareigojimus, akcijų kiekį ir kainą. Vykdant UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pardavimo sandorį, su K. Č. bendravo D. J., nes jis daugiau žinojo apie įmonės veiklą, finansinę padėtį ir pan. K. Č. už akcijas sumokėjo grynais pinigais, tai patvirtinančio dokumento jis neturi, nepamena kad toks jam būtų buvęs pateiktas. D. S. atsakydamas į klausimą apie 900000 Lt paskolos suteikimą vadovui paaiškino, kad D. J., kaip įmonės vadovui 2008 metų pabaigoje, tiksliau nepamena, buvo suteikta paskola 900000 Lt iš UAB (duomenys neskelbtini), dėl paskolos suteikimo buvo priimtas akcininkų sprendimas. Paskola buvo išmokėta grynais pinigais per įmonės kasą, paskola buvo grąžinta grynais pinigais į įmonės kasą surašant visus reikalingus dokumentus. Kiek pamena ir kiek jam pasakojo D. J., tai paskola buvo imta, nes jis norėjo pirkti įvairių elektros prekių Lenkijoje, nes ten buvo žymiai pigiau, tačiau Lenkijoje D. J. nepavyko realizuoti savo planų ir dėl to jis pasiskolintus pinigus grąžino įmonei. Paskola buvo grąžinta praėjus keliems mėnesiams nuo jos paėmimo 2009 metų pradžioje, tiksliau datos nepamena. Jis negali pasakyti ar UAB (duomenys neskelbtini) pranešė VMI apie minėtos paskolos suteikimą ir grąžinimą, nes tokiais dalykais nesidomėjo, tai neįėjo į jo pareigas (t. 7, b.l. 97-101).

2012-08-08 D. S. vadovaujantis BPK 80 str. 1 p., 82 str. 3 d., papildomai apklaustas kaip liudytojas parodė, kad jis, kaip UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas niekada nėra gavęs jokių paskolų iš įmonės, taip pat negali pasakyti, ar kaip įmonės akcininkas yra priėmęs sprendimų dėl paskolų suteikimo įmonės akcininkams, nes neprisimena. Ar D. J., kaip įmonės akcininkas buvo gavęs iš įmonės paskolų jis pasakyti negali, nes nepamena. 2009 metų pabaigoje, dabar datos tiksliai nepamena, jis iš UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį Toyota L. C., kiek sumokėjo už minėtą automobilį šiuo metu nepamena. Pinigus už automobilį sumokėjo grynais UAB (duomenys neskelbtini) atstovui, kam konkrečiai sumokėjo jis dabar nepamena, bet kasos pajamų orderyje turėtų būti įrašyta. Visus dokumentus, susijusius su minėto automobilio pirkimu turi išsaugojęs, pateiks prijungimui prie bylos medžiagos. Į Klausimą kada UAB (duomenys neskelbtini) išsikraustė iš patalpų Butrimonių g. 5, Kaunas negali pasakyti, nes nepamena, gal 2009 metų rudenį. UAB (duomenys neskelbtini) gryni pinigai buvo laikomi įmonės patalpose adresu (duomenys neskelbtini) seife. Grynais įmonės pinigais disponavo D. J., jis duodavo grynus pinigus, reikalingus įmonės veikloje. UAB (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelė būdavo ir pas jį ir pas D. J., grynus pinigus iš banko sąskaitos išimdavo arba jis arba D. J.. Išimtus grynus pinigus įnešę į įmonės kasą, naudodavo įmonės veikloje. (b.t. 7, b.l. 102-103).

2013-10-21 D. S. vadovaujantis BPK 80 str. 1 p., 82 str. 3 d., papildomai apklaustas kaip liudytojas parodė, kad maždaug 2004-2005 metais iš UAB „Jalsta“ buvo pasiskolinęs 15.000 Lt. Juos grąžino po metų. Skolinosi grynais. Jis asmeniškai nedeklaravo, o bendrovė ar deklaravo, neatsimena, nežino. Kas padavė pinigus negali atsakyti. Arba buhalterė arba direktorius turėjo paduoti pinigus. Į klausimą kas bendrovėje buvo atsakingas už teisingų duomenų VMI pateikimą apie bendrovės veiklą, jis atsakė, kad negali atsakyti. Jis nieko nežino apie jokius finansus, jis nebuvo atsakingas už duomenų teikimą VMI ir kt. institucijoms. Į klausimą ar visą veiklos laikotarpį nuo 2008 m. bendrovė teikė teisingus duomenis VMI ir kt. valstybinėms institucijoms, jis atsakė, kad nežino, negali tikrai atsakyti. Į Klausimą kaip gali pakomentuoti UAB (duomenys neskelbtini) 2007 ir 2009 m. pateiktas deklaracijas VMI, kuriose nurodyta, kad bendrovė jam paskolino deklaracijose nurodytas pinigines lėšas, jis atsakė, kad niekaip pakomentuoti negali. Jis asmeniškai jokių deklaracijose nurodytų pinigų iš bendrovės kaip paskolos nėra gavęs. Buhalteris buvo samdomas. UAB (duomenys neskelbtini) samdė įmonę, kuri tvarkė buhalteriją. Įmonės tos neatsimena. Į klausimą ar buvo bendrovėje naudojamasi elektroninės bankininkystės paslaugomis jis atsakė, kad nežino, pats el. bankininkystės paslaugomis bendrovėje nesinaudojo. Į klausimą kada ir kaip išsikraustė iš bendrovės patalpų, jis atsakė, kad 2009 metų rudenį pardavus bendrovę. Su kitu akcininku J. išsiskyrė gražiuoju. Kas grąžino nuomotojui patalpas nežino. Baldai buvo nuomotojų. Jo daiktų praktiškai bendrovės patalpose nebuvo. Savo asmeninio kabineto neturėjo. Paskutinį kartą išsikraustė iš (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių patalpų. Į klausimą kodėl nusprendė parduoti bendrovės (duomenys neskelbtini) akcijas, jis atsakė, kad todėl, kad nusprendė su J. išsiskirti ir pasukti skirtingais keliais. Jis buvo numatęs kitą veiklą. Jam tas nepatiko. Į klausimą kam pardavė akcijas, jis atsakė, kad pasiūlė iš pradžių J., bet jis atsisakė. Tada pasiūlė K., pavardės nežino. Skaitė skelbimus, kas ieškojo akcijų ir surado Kęstutį, žino, kas susitiko su K. Vilniuje. Susitiko kažkur miesto centre. Tiksliai negali pasakyti. Jis pats neskambino K. dėl akcijų prikimo. Jis jam paskambindavo. Į klausimą kaip jis galėjo jam paskambinti, jei ką tik teigė, kad jis pagal skelbimą jam pasiūlė pirkti akcijas, jis atsakė, kad negali atsakyti. Nežino ar jie su J. vyko į Vilnių ar Kęstas atvažiavo į Kauną. Negali papasakoti susitikimo aplinkybių. B. J. dokumentus perdavė su J. Vilniuje. Perdavė daug dokumentų. Kurioje vietoje Vilniuje, jis negali pasakyti, kas ruošė akcijų pirkimo pardavimo sutartį jis nežino, sutartyje yra jo parašas. Į Vilnių parduoti akcijas ir perduoti dokumentus vyko su J. bendrovės automobiliu T. A., dokumentus gabeno minėtame automobilyje, jie buvo supakuoti dėžėse, važiavo dar vienas automobilis, kad atidavus K. T. būtų kuo grįžti, pats asmeniškai perdavė pirkėjui K. dokumentus. J. turėjo dokumentų perdavimo aktą. Kas jį ruošė nežino. Šį aktą pasirašė visi. K. jį pasirašė tikrai. Kurioje vietoje perdavė dokumentus negali pasakyti, nes nepažįsta Vilniaus. Kur yra aktas jis nežino, reikia ieškoti, visą turtą t.y. perforatorius, kompiuterį, atsuktuvai, daugiau įmonės turto nežino perdavė K.. Automobilį T. A. taip pat perdavė Vilniuje K.. Visą likutinį turtą kartu vežė į Vilnių su dokumentais. Į klausimą kokiomis aplinkybėmis (duomenys neskelbtini) įgijo automobilį Toyota L. C. v.n. (duomenys neskelbtini) ir kokiomis aplinkybėmis jis buvo perregistruotas 2009-11-24 jo vardu, jis atsakė, kad bendrovė jį lizingavosi iš banko. Jis ją išpirko iš (duomenys neskelbtini), jis sumokėjo bendrovei 50-60 tūkst. grynais į kasą. Turi tai patvirtinančius dokumentus. Į klausimą ar po akcijų pardavimo vykdė (duomenys neskelbtini) vardu kokią nors veiklą, ar jos vardu darė kokius nors atsiskaitymus internetine bankininkyste ar grynais, jis atsakė, kad nevykdė jokios veiklos. jokių atsiskaitymų su niekuo nevykdė. Jis šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) ten stovi jam ir žmonai priklausantis gyvenamasis namas. Jo dokumentai dar nesutvarkyti, bet fiziškai jis stovi, į jį įsikėlė gyventi 2010 K. Č. atrodė taip: jam apie 30-40 metų, vidutinio kūno sudėjimo, už jį aukštesnis, daugiau požymių nurodyti negali (b.t. 7, b.l. 104-107).

2014-02-17 įteikus pranešimą apie įtarimą bei 2014-02-24, įtariamasis D. S. parodymus duoti atsisakė (b.t. 7, b.l. 121-123)

Nors kaltinamieji D. J. ir D. S. kaltais pagal jiems pareikštą kaltinimą neprisipažino, tačiau jų padarytos nusikalstamos veikos pilnai įrodytos civilinių ieškovų atstovų, liudytojų parodymais, specialisto parodymais, byloje surinktais rašytiniais įrodymais, kurie buvo teisme patikrinti ir įvertinti.

Liudytojas A. S. parodė, kad kaltinamuosius seniai pažysta, nes jis yra dirbęs UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi rinkodaroje, po to 2-3 mėnesius iki įmonės pardavimo – direktoriui. Jis turi aukštąjį ekonominį išsilavinimą, ankstesniais metais yra dirbęs įvairiose įmonėse vadovaujantį darbą, kažkada dirbo (duomenys neskelbtini) viršininku. Įmonės (duomenys neskelbtini) veikla buvo elektros tinklų montavimas, vedžiojo laidus – žemos ir mažos srovės, dirbdavo pastatų viduje, PC Mega, Akropolis buvo jų užsakovai. Įmonės akcininkai buvo kaltinamieji D. S. ir D. J.. Įmonė nekilnojamo turto neturėjo, nuomojosi patalpas, turėjo tik mažavertį turtą ir transportop priemones. Pagrindinai įmonės visus finansus tvarkė D. S., o D. J. ir A. S. vykdė įmonėje techninius dalykus. Įmonėje kasininku buvo D. S., kai buvo direktorius D. J., kuris taip pat buvo įmonės kasininku. Iki krizės darbų užteko, užsakymų buvo. Tik pabaigoje atsirado problemų buvo su atsiskaitymais – (duomenys neskelbtini) skolinga vieniems krditoriams, o kiti skolininkai jai skolingi, bet viskas buvo išsprendžiama. Neatsiskaitymai prasidėjo tik 2008 m., tuo metu jis sutiko vietoje D. J. būti UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, nes dar norėjo dirbti, nors buvo pensininkas, po insulto, galvojo kas daugiau jį tokį dar priims į darbą. Nenorėjau prarasti darbą ir todėl kabinosi už galimybės toliau dirbti. 2009 m. pabaigoje, kai D. J. pasiūlė jam tapti įmonės vadovu ir jis sutiko, nors įmonė buvo ruošiama pardavimui. Tapo direktoriumi, todėl pasirašinėjo ir tuos dokumentus, kurie buvo ruošiami parduodant įmonę. Kaip reikia tvarkyti įmonės buhalteriją ir kasą, jis kaip direktorius ir kasininkas, žinojo iš bendro išsilavinimo, visus finansinius reikalus sprendė su D. S.. Įmonės inventorizacija nebuvo oficialiai atlikta, įmonėje kasininku iki jo buvo D. J., po to A. S., kada buvo patvirtinta banke jo parašo teisė nepamena. Jis iš darbo atleistas direktoriaus pavaduotojo D. S. įsakymu. UAB (duomenys neskelbtini) pirkėjui buvo atiduota tai, kas buvo sutarta kaltinamųjų su pirkėju. A. S. tvarkė įmonės dokumentus, kurie buvo ruošiami parduodant įmonę. Buvo surašytas UAB (duomenys neskelbtini) perdavimo pirkėjui aktas. Kitas aplinkybes blogai atsimena, nes turėjo insultą. Iš įmonės savinkai atleido ne tik jį bet ir palaipsniui kitus įmonės darbuotojus. Nes nebebuvo darbo. Įmonėje buvo keletas senų automobilių, kompiuteriai, seni įrankiai. Perdavimo momentu buvo tik automobilis T. A., kuris buvo pardavimo metu pas pirkėją, kompiuteris nešiojamas, banko kodai, pinigai, taip pat buvo mažavertis inventorius – atsuktuvai, plaktukai, replės ir kt., Dalis šio turto buvo išvogta, dalis išmesta, likusi dalis perduota įmonės pirkėjui. Neatsimenu kas perdavė informaciją Sodrai apie atleidžiamus darbuotojus Įmonė buvo parduodama su skolomis, įmonė turėjo ir kreditorių, kiek jie buvo skoloje UAB (duomenys neskelbtini) nežino. Liudytojas būdamas laikinai 2-3 mėnesius direktoriumi nesuteikinėjo niekam paskolų, paskolos - 900 000 litų į įmonės kasą prieš pat įmonės pardavimą buvo grąžintos, pinigai buvo panaudoti įmonės veikloje, jis turėjo nuo seifo raktus, pinigai buvo renkami ir taupomi ateičiai. Liudytojas nieko nežinojo apie buvusių direktorių nuosavus namus ir apie jų asmeninį gyvenimą. Jis asmeniškai važinėjo su darbiniu automobiliu VW Passat, kas jį realizavo jis nežino. Buvęs direktorius D. J., kai pasiliuosavo, visai nesirodė įmonėje, o D. S. buvo liudytojo žinioje. Neatsimena kokiomis aplinkybėmis buvo nupirkti įmonėje, o po to parduoti, du nauji Toyota L. C., kuriais naudojosi savininkai, jis jais važinėjo tik kaip keleivis. Jais važinėjo akcininkai. Kai jis tapo direktoriumi vyko automobilių Toyot L. C. pardavimas, tačiau jų pardavimo aplinkybių gerai nežino, nes jų pardavimą vykdė D. S.. Pinigus gavo jis, po to pinigai užpajamuoti buhalterijoje. Nors įmonė jau turėjo pinigų kasoje, nes buvo sugrąžintos akcininkų paimtos paskolas, tačiau jis, kaip įmonės direktorius, neatliko mokėjimų kreditoriams, nes liudytojas buvo tik samdomas ir jis darė tik tai ką buvo nusprendę akcininkai. Kai buvo įmonė parduota, dokumentacija ir įmonės turtas buvo nuvežti pirkėjui. ano pavedimu. Būdamas direktoriumi liudytojas tiesioginės finansinės veiklos nevykdė įmonėje, niekam paskolų nesuteikė. Jo nurodymus šiais klausimais vykdė jo pavaduotojas D. S., jis vykdė pardavimus, išmokėjo atlyginimus darbuotojams, atlikdavo pinigines kompiuteriu bankines operacijas naudojant banko generatorių ir atsiskaitydavo grynais pinigais, liudytojas pinigų nečiupinėjo, bet juos matė, nes juos skaičiuodavo D. S.. Paskolas D. J. grąžino tuo metu, kai įmonė buvo ruošiama pardavimui, grynais pinigus grąžino D. J., šie pinigai buvo taupomi ir skirti firmos reikmėms. Buvo du pinigų grąžinimo momentai: pirmas - 100 000 litų gražinta gryniais, o antras momentas, kai 1400 000 litų atnešė abu akcininkai, per vieną kartą, dar buvo vienas atvejis kada D. J. sugražino 100 000 litų, tai garsiai nebuvo įvardinta kaip paskolos grąžinimas. Akcininkai atvežė pinigus prieš pat įmonės pardavimą, juos grąžinant nepamenu ar buvo vartojamas tokie žodžiai kaip paskolos grąžinimas, tačiau pinigai buvo suforminti kaip paskolos grąžinimas, šie pinigai buvo saugomi firmos ateičiai. Po to pinigai buvo išvežti pirkėjui, nes įmonė buvo parduota su didelėmis skolomis. 100 000 litų gryniais buvo perduoti D. S. vykdyti būtinuosius su įmonės veikla susijusius mokėjimus, kaip apyvartinės lėšos. Buvo užbaiginėjami darbai, žmonės dirbo, jiems buvo mokami atlyginimai, reikėjo mokėti už medžiagas. Liudytojas nežino, kas buvo UAB (duomenys neskelbtini) pirkėjas. Akcininkai pinigus išvežė pirkėjui, nes įmonės perdavimo sutartyje, pats liudytojas jos nematė, kaip sakė akcininkai, buvo numatyta, kad pirkėjas nusipirkęs įmonę turi susimokėti UAB (duomenys neskelbtini) kreditoriams skolas, o likusieji pinigai buvo skirti ateityje įvykdyti privalomus garantinius darbus bei įsipareigojimus, nes (duomenys neskelbtini) statė didelius objektus ir jiems taisyti ateityje galbūt būtų reikėję piniginių lėšų. Liudytojas, kaip įmonės direktorius, parašė įgaliojimą perduoti turtą pirkėjui (dokumentus, automobilius, kompiuterį), 1,5 milijono litų grynaisiais D. J. buvo perduota be notarinio patvirtinimo. Įmonės balanse pinigai matėsi, tai turėtų žinoti buhalterija. 100 000 litų buvo išleisti „degantiems“ mokėjimams padegti. Įmonės pinigai buvo pas jį namuose (duomenys neskelbtini), nes įmonės ofiso nebebuvo, jie jau buvo išsikraustę. Maždaug apie 1,5 mln. litų grynais litų buvo sukaupti ateičiai. Nepamenu kiek tiksliai. Abu akcininkai atvežė pinigus pas jį į namus ir suskaičiavo prie jo akių, dabar nepamena kokiomis kupiūromis pinigai buvo, jie skaičiavo, o liudytojas tai fiksavo sąsiuvinyje, po to jis tuos pinigus užpajamavo. Po to pinigai buvo dar kartą perskaičiuoti juos vežant įmonės pirkėjui, juos išsivežė arba D. J., arba D. S.. Jis tokios didelės sumos negalėjo pas save bute saugoti. Šiuos pinigus pas jį atvežė tik tuo tikslu, kad jis, kaip tuometinis įmonės (duomenys neskelbtini) direktorius, pamatytų tuos pinigus, jie prie jo akių juos suskaičiuotų, o jis tai užpajamuotų dokumentu į kasą. Vėliau su akcininkais jis susitiko dar po kelių dienų prie įmonės (duomenys neskelbtini), ten mašinoje perskaičiavo dar kartą pinigus, užpildė vėl dokumentus. Dokumentai buvo sukrauti kartoninėse dėžėse įmonės mašinoje T. A., pinigų - apie 1,6 milijono litų, kupiūromis buvo daug, tačiau į ką pinigai buvo sudėti – nepamena, vėliau pinigai buvo sukrauti į šio automobilio bagažinę, kodėl nebuvo surašytas pinigų priėmimo-perdavimo aktas – nežino. Į Vilnių akcininkai išvyko su dviem mašinomis, T. A. paliko pirkėjui, su kita nuosava grįžo namo. Šiuo metu liudytojas niekur nedirba, su D. S. jis visai nesusitinka, kartais susitinka turgelyje tik su D. J.. Skambino jiems, kai jam reikėjo vaistų, nes blogai jautėsi, negalėjo išeiti iš namų, gyvena vienas, tada D. J. atvežė vaistų. Apklausų metu policijoje ir FNTT jam niekas spaudimo nedarė, tačiau jis davė kitokius parodymus nei bylos teisminio nagrinėjimo metu, nes „gelbėjo savo kailį“ nuo nemalonumų. norėjau išsisukti nuo bylos, nenorėjo pakliūti į teismą, įsivelti į visą šitą reikalą, ne akcininkus D. J. ir D. S. gelbėjo, o save, duodamas FNTT tyrėjams akcininkams nenaudingus parodymus, norėjau likti nuošalyje nuo šio tyrimo, nes yra senas, ligotas, nenorėjo veltis į teisminį procesą, nes suprato, kad jeigu jau yra apklausa, tai bus vykdomas baudžiamasis procesas, todėl norėjo likti nuošalyje, nes nieko blogo nėra padaręs. Kada liudytojas perėmė įmonės vairą, tai žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini) turi kreditorių, kai į įmonės kasą pinigus atvežė D. S. ir D. J. jis nežinojo, kad jie yra paėmę iš įmonės paskolas, nes jam tampant direktoriumi nebuvo padaryta įmonės finansinė ūkinė ataskaita, nežinojo įmonės finansinės padėties.Kad akcininkai yra skolingi įmonei dideles pinigų sumas, sužinojo tik prieš įmonės pardavimą, kada D. S. ir D. J. atvežė dideles pinigų sumas. Liudytojas turi pretenzijų jį apklausiusiam prokurorui E., nes jis jį primygtinai kvietė apklausai, nors liudytojas buvo labai sunkios sveikatos būklės. Prieš tai tris kartus jis buvo nuvykęs pas gydytoją, jam gydytoja išduodavo pažymas apie negalėjimą vykti apklausai pas ikiteisminį tyrimą atliekantį pareigūną, po to prokuroras liepė mano gydytojai, kuri mane pažįsta 25 metus, neišduoti pažymos dėl ligos, ji pažymos neišdavė, todėl A. S. turėjo vykti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kur vyko jo apklausa (t.2, b.l. 5-8), nors jis buvo po širdies ritmo sutrikimo, apklausos metu buvo gąsdinamas, buvo lyg rūke, bijojo prokuroro, nes jis taip pat dalyvavo apklausoje. Prokuroro veiksmų neskundė, nes jis nėra skundikas. Jis teisme parodymus davė teisingus, ikiteisminio tyrimo metu jis davė kitokius parodymus, nes buvo po insulto, todėl neviską gerai prisiminė, todėl galėjo kalbėti netiksliai, dabar neigia tuos parodymus, kuriuos davė apie UAB (duomenys neskelbtini) finansus ir įmonės finansines operacijas.(T.9. b.l. 146-149, t.10. b.l. 97-100, t.11.b.l. 50-55)

Liudytojas A. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu davė priešingus parodymus nei bylos teisminio tyrimo metu, šie parodymai per visą ikiteisminį tyrimą pas tyrėjus ir ikiteisminio tyrimo teisėją buvo nuoseklūs, atitiko byloje kitų liudytojų duotus parodymus bei byloje surinktus rašytinius įrodymus.

Liudytojas A. S. pirmą kartą apklaustas 2011-01-24 FNTT tyrėjos I. P. parodė, kad jis nuo 2000 metų gegužės 23 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Pradžioje jo pareigos buvo vadybininkas, o maždaug nuo 2005 metų jo pareigos buvo rinkodaros direktorius. Įmonės veikla buvo elektros inžinerinių tinklų montavimas – elektros instaliacija, signalizacija, interneto laidai ir pan. Kai jis įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini) įmonės vadovas buvo D. J. ir jo pavaduotojas buvo D. S., abu jie buvo bendrovės akcininkai. D. J. įmonės vadovu buvo beveik visą jo darbo įmonėje laikotarpį. Įmonė beveik visą jo darbo laiką dirbo normaliai, t.y., buvo užsakymų, dirbo pelningai. Sunkumai prasidėjo 2008 metų pabaigoje, kai pradėjo bankrutuoti statybinės organizacijos, pradėjo trūkti darbo, nebuvo atsiskaitoma už atliktus darbus. Tuo laikotarpiu įmonės savininkai D. J. ir D. S. nutarė įmonę parduoti. 2009 metų pabaigoje, tiksliau datos nepamena, D. J. jam pasiūlė tapti įmonės vadovu ir jis sutiko, nes tikėjosi toliau su juo dirbti. Tuo laikotarpiu, kai jis buvo įmonės vadovu bendrovė veiklos nevykdė, nebuvo atliekami jokie užsakymai, įmonė realiai buvo ruošiama pardavimui, t.y., buvo suruošti buhalterinės apskaitos dokumentai perduoti naujiems savininkams. Įmonės pirkėjus surado UAB (duomenys neskelbtini) akcininkai, kaip buvo rasti įmonės pirkėjai ir kas jie tokie jis pasakyti negali, nes nežino, jam su jais bendrauti neteko – tą pačią dieną kai įmonė buvo parduota jis buvo atleistas iš darbo. Apklausos metu jam rodomuose dokumentuose 2009-11-30 susitarime dėl sutarties Nr. AP-04/04/01 nutraukimo Nr.1 ( su UAB (duomenys neskelbtini), kuri tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą), 2009-11-30 dokumentų perdavimo – priėmimo akte, kuriuo UAB (duomenys neskelbtini) direktorė E. M. perduoda jam UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus ties jo vardu ir pavarde yra jo parašas, šiuose dokumentuose jis pasirašė asmeniškai. Pasirašęs minėtą dokumentų perdavimo – priėmimo aktą jis dokumentus atidavė D. J. ir D. S., kurie juos išsivežė ir, kiek jis žino, perdavė naujiems įmonės savininkams. Ar buvo surašytas dokumentų perdavimo priėmimo aktas, kuriuo jis UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus perduoda įmonės akcininkams pasakyti negali, nes dabar nepamena. Apie UAB (duomenys neskelbtini) pardavimo aplinkybes nieko pasakyti negali, nes nieko nežino, pasirašant akcijų pirkimo pardavimo sutartį, perduodant dokumentus jis nedalyvavo, įmonės pirkėjų nematė, su jais nebendravo, jų nepažįsta. Asmuo vardu ir pavarde K. Č. jam nepažįstamas, su juo bendrauti neteko (t. 1, b.l. 186-188).

Liudytojas A. S. papildomai apklaustas 2011-07-29 tyrėjai I. P. parodė, kad jis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigose pradėjo dirbti nuo 2009 metų pabaigos, tiksliau datos nepamena. Ar jis pasirašė dokumentą dėl materialinės atsakomybės už įmonės turtą pasakyti negali, nes nepamena, taip pat nepamena ar buvo surašytas perdavimo – priėmimo aktas dėl įmonės turto perėmimo. Jam įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai perduoti nebuvo, kadangi jie buvo saugomi UAB (duomenys neskelbtini), kuri tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apkaitą pagal sutartį. Koks įmonės turtas buvo perduotas jam tapus įmonės vadovu jis tiksliai nepamena, tačiau žino, kad nebuvo jokio vertingo turto, t.y., nebuvo jokio nekilnojamojo turto, nebuvo vertingų įrengimų, autotransporto priemonių, tai galėjo būti mažos vertės turtas: kompiuterinė įranga, gal 2 kompiuteriai, statybos įrankiai – grąžtai, kaltai, suvirinimo aparatas, montuojant elektrą naudojami įrankiai ir pan., šis turtas buvo senas, gal dar buvo galima jį buvo parduoti už kelis tūkstančius litų. UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo 2008-2009 metų laikotarpiu įsigijusi jokių specializuotų statybos transporto priemonių, įmonė jas nuomodavo iš kitų įmonių. UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise turėjo kelis lengvuosius automobilius, kurie buvo daugiau kaip 10 metų senumo, taip pat turėjo kelis lengvuosius automobilius Toyota, kurie buvo įgyti lizingo būdu, tuo metu automobiliai priklausė bankui, automobiliai buvo apynaujai, įmonė mokėjo lizingo įmokas bankui. Kiek jis pamena, kai jis tapo įmonės vadovu jos jau buvo parduotos. Jis negali pasakyti, kodėl įmonės finansinėje atskaitomybėje už 2008 metus grafoje transporto priemonės nurodyta suma yra 176644 Lt, kadangi finansinė atskaitomybė buvo paruošta UAB (duomenys neskelbtini) dar iki jam tampant direktoriumi, 2008 metų finansiniai rodikliai jo nedomino, kadangi direktorius tuo laikotarpiu buvo D. J., o jam tapus direktoriumi jokia finansinė atskaitomybė nebuvo ruošiama, nes jis vadovu dirbo gal tik kelis mėnesius. 2008-2009 metų laikotarpiu turėjo tik mažos vertės turtą: kompiuterinė įranga ir statybos įrankius, naudojamus instaliuojant elektros įrenginius. Ar buvo koks nors turtas perduotas akcininkams D. J. ir D. S. parduodant įmonę jis nepamena. Koks konkrečiai turtas buvo perduotas K. Č. parduodant įmonės akcijas jis nežino, nes nedalyvavo parduodant įmonės akcijas. Sodrai 2009-11-30 apie UAB (duomenys neskelbtini) 26 darbuotojų atleidimą galimai pranešė UAB (duomenys neskelbtini) atstovas elektroniniu būdu, įsakymą greičiausiai surašė jis, nes buvo įmonės vadovu, kokiu pagrindu darbuotojai buvo atleisti pasakyti negali, nes nepamena. UAB (duomenys neskelbtini) turėjo ne vieną kreditorių, tarp jų ir UAB (duomenys neskelbtini), kodėl nebuvo atsiskaityta su UAB „(duomenys neskelbtini) už atliktus statybos, nors UAB (duomenys neskelbtini) 2008 metais turėjo 297639 Lt pelno, nieko pasakyti negali, nes nepamena, jam dirbant įmonės vadovu įmonė veiklos beveik nevykdė, apie atsiskaitymus su kreditoriais bei gautas sumas iš debitorių pasakyti nieko negali, nes nepamena. Kokiu tikslu buvo suteikta 900 000 Lt paskolą tuometiniam direktoriui D. J. jis niejo negali negali, nes apie jos suteikimą nieko nežino, jam dirbant įmonės vadovu jokios paskolos vadovams nebuvo suteiktos ir nebuvo grąžintos (t. 1, b.l. 189-191).

Liudytojas G. T. parodė, kad kaltinamieji nepažįstami, tik jų vardus ir pavardes žino, nes turėjo su jais reikalų gal prie 10 metų, jie jam prieš posėdį vėl paskambino ir paprašė paliūdyti teisme apie tarpininkavimą parduodant jų įmonę, jis sutiko. Tada jis susipažino su jais, nes jis tuo metu tarpininkavo parduodant verslus. Pradėjo tarpininkauti gal 2007-2008 m. Gal tris metus truko jo verslas, jis turi ekonomikos bakalauro laipsnį, ir magistro laipsnį bankininkystės, yra baigęs Vilniaus universitetą. Tuo metu j įmonė buvo UAB (duomenys neskelbtini), pareigos buvo direktorius, ofisas buvo Kalvarijų g. 11-9. Šiuo metu įmonė neveikianti, nes sunku yra parduoti verslus sunku parduoti jeigu tas verslas nėra labai perspektyvus, ar nėra didelės apyvartos. Jis tarpininkavo parduodant kaltinamiesiems savo verslą UAB (duomenys neskelbtini) K. Č., po to jis jo nematė, dabar kaip jis atrodė praktiškai neprisimena. Sandoris įvyko Kalvarijų g. ofise, kai baigėsi patalpų nuomos sutartis, tai sandorius sudarydavo restorane, kur jis turėjo kitą verslą, nes jis ten sėdėdavo, jis su ramentais vaikšto nuo 1992 m., vienos kojos amputacija įvyko 1999 m. Liudytojo verslo principas, kad dėdavo skelbimus į „Verslo žinias“ kad parduodame ir perkame verslus. Nenurodydavome, kad mes tarpininkai, ir klientui siūlydavome, kad jį atstovausime ir jeigu įvyks sandoris, už tai jiems priklausydavo sėkmės mokestis, kurio dydis buvo nustatomas priklausimai nuo įmonės veiklos ir turtinės padėties, jeigu tuščia įmonė, nevykdo veikos, tai mokestis keli šimtai litų. Jeigu normali įmonė, tai gali sėmės mokestios siekti ir 20 tūkstančių litų. Tokių tarpininkavimo sutarčių turėjome labai daug. Jeigu nieko neišeidavo,tai nieko negaudavo už tarpininkavimą. Kaltinamieji pardavė savo įmonę, jų veikla buvo kažkokia inžinierinė, kažkas su elektra. Jie kreipėsi į jį parduoti, o jis įdėjo skelbimą į internetą į tą jų puslapį, kas ieško pirkti tokią įmonę, gali susisiekti su juo ir gauti informaciją. Kaltinamieji neprašė įvertinti jų verslą jie norėjo už tarpininkavimą mokėti kuo pigiau, tam jie turėjo tik nurodyti ir pateikti duomenis kas parduodama, trumpą aprašymą kuo užsiima, nes jeigu nesuprantame ką pardavinėti, tai nepardavinėdavo, skelbime pavadinimo neminėdavo. Ką kaltinamieji susakė apie įmonę tą žinojau, jie netikrindavo ką nurodo pardavėjas, net tarpininkavimo sutartyje įrašydavo, kad pardavėjas atsako už jo pateiktų duomenų tikslumą pats. Neatsimena kada ir kaip jie atvyko. Atsimenu, kad dalyvavo tame įmonės sandoryje. Jo įmonę surasdavo, tai internete ir pagal laikraštį „Verslo žinios“. Jis turėjo atskirtą internetinį puslapį, tas saitas dar likęs, bet nėra likęs tas (duomenys neskelbtini) pardavimo skelbimas. Įmonės pardavimas vyko restorane, nes jis kiekvieną dieną ten sėdėdavo. Liudytojas nieko neprisimena apie šitos įmonės ūkinę finansinę veiklą. Jie paprašė pas mane ar gali pas jį įvykti įmonės pardavimo sandoris. Tame restorane jie atvyko, ir atvyko įmonės pirkėjai. Sandoryje buvo kaltinamieji iš pardavėjo ir du iš pirkėjo pusės. Jis juos paliko restorano salėje, jie tvarkėsi savo reikalus. Ten susikrovė ant stalo pinigus ir juos skaičiavo, jis tuo metu juios paliko. Kadangi pardavėjai nenorėjo jam kaip tarpininkui daug mokėti, todėl liudytojas nesigilino į tą parduodamą įmonę, todėl jos dokumentai jam buvo neįdomūs, jie buvo atsinešę daug dokumentų, turėjo gal vieną papkę. Įstrigo atmintyje tai, kad pinigų nemažas kiekis buvo perduotas, todėl jis tame reikale nenorėjo dalyvauti. Viskas vyko toje restorano salėje, kurioje tik vakarais nuo 10 val. vyksta diskoteka, todėl dieną ta salė laisva. Salės vaizdą jis nubraižė ant popieriaus lapo ir jį pateikia teismui, dabar ten gali būti viskas pasikeitę.Po sudaryto sandorio jie išėjo, jis palydėjo juos, prieš tai matė. Kas atnešė ir kas išsinešė pinigus, kur sudėtus, tikrai neatsimena, nes tiek laiko praėjo, sunku detales prisiminti. Tarpininkavimo ir įmonės pardavimo sutartis buvo pasirašyta tikrai ne Kaune, nes ten liudytojas nevažiavo, jis pats UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pardavimo sutarties pasirašymo neprisimena, buvo pagal liudytojo paruoštą šabloną surašyta įmonės pardavimo-pirkimo sutartis, kadangi jie surado įmonės pirkėją, savo įsipareigojimą įvykdė, todėl jiems už tai buvo sumokė, abi pusės pasiekė, ko norėjo. Dabar (duomenys neskelbtini) nevykdo veiklos, nes jis neturi sveikatos, nes jam sutrikęs miegas, kitos kojos paralyžius nuo juosmens, jam labai sunku ne tik judėti, bet ir ilgiau sėdėti. (duomenys neskelbtini) bylinėjosi su Vertybinių popierių komisija, turėjo su jais administracinę bylą, jiems paskyrė baudas už tai, kad jie ieškojo investuotojų, o sprendime buvo sakoma, kad sakė, kad mes klaidiname žmones. Mums pasakė, kad mes pažeidžiam vertybinių popierių įstatymą. Mes negalime dėti skelbimo, kad ieškome investuotojų, nes tai yra vertybinių popierių platinimas. Kadangi liudytojas nesutiko su jų Vertybinių popierių komisijos sprendimu, jie liudytojui davė didelę baudą - 80 000 ar 100 000 Lt, vėliau teismas sumažino baudą iki 20000 litų. (t. 11., b.l. 187-189)

A. A. M. (ankstesnė pavardė V.) parodė, kad kaltinamųjų jis nepažysta, galimai jie sugadino jo gyvenimą. Jis tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos davė gera valia. Jis dabar bedarbis, gauna invalidumo pašalpą, dabar gyvena Marijampolėje. 2009 metais gyveno varganą gyvenimą Vilniuje, dirbo Kalvarijų turguje – prekiavo sendaikčiais, kartą prie jo priėjo „bahūriukas“ - jaunas vyriškis, apie 24-25 metų, smulkaus sudėjimo, apie 180 cm. Veidas pailgas, melsvų akių, su akiniais, su paltu žieminiu, kedais. Paklausė manęs ar turiu skolų, ar noriu užsidirbti pinigų, ir pasiūlė pasiūlė „pirkti“įmonę, tai yra, kad jis perrašys jo vardu už atlygį įmonę, už tai žadėjo išmokėti liūdytojo skolas ir dar duoti porą šimtų litų. Sutikdamas su jo pasiūlymu nieko blogo nepagalvojo, todėl tam vyriškiui padavė savo asmens tapatybės kortelę ir jis su ja nuėjo. Po valandos sugrįžo ir kartu su juo atvažiavo dar 2-3 asmenys su automobiliais. Vienas iš jų, vyras, tamsaus gymio, pilvotas, veidas apvalus, buvo su maža barzda, apie 50 metų amžiaus, išsitraukė apie 20 baltų ir tuščių lapų ir liepė juos pasirašyti, įvairiuose jų nurodytuose vietose.Po to su jais liudytojas nuvažiavo į Vilniaus Registrų patalpas, jie atvažiavo su „Mazda 626“ raudonos spalvos. Kalbėjo lietuviškai su rusišku akcentu. Nuvykus jie jam liepė paspausti numeriuką Registrų centre ir laukti savo eilės bei davė 100 litų susimokėti už registraciją. Nieko neaiškino apie vadinamą „akcijų“ pirkimą – pardavimą, sakė, kad nesigilinčiau ir kad vis tiek nieko nesuprasiu. Kada atvyko į Registrų centrą, jis ieškojo kur išsimušti numerį, vienas sėdėjo netoli jo, o kiti du sėdėjo toliau prie durų., jam liepė su jais nebendrauti. Priėjęs pakviestas prie langelio pasakė ten sėdėjusiai moteriai, kad nori perrašyti firmą nuo kito asmens ant savęs. Ji nurodė, kokių reikia dokumentų, jis juos užpildė, kada pildė dokumentus jam vyriškiai pasiūlė nueiti į tualetą ir ten viską paaiškino, ką ir kaip turiu daryti. Pasirašiau ir dokumentus atidaviau Č. draugui, ten jie sumokėjo apie 100 litų už įmonės perrašymą, gautus iš moters dokumentus atidavė tiems kartu su juo atvykusiems asmenims, nes jie liepė taip padaryti. Kada buvau Registrų centre, jis jokių dokumentų negavo, banko kodų generatoriaus negavo, banko kortelių irgi negavo. Vėliau dėl šios įmonės persirašymo fakto turėjo daug problemų, nes buvo nuteistas prieš keturis metus 15 parų, atliko arešto bausmę už padirtą parašą, jam tie asmenys nesumokėjo nei dar žadėtų 200 litų nei padengė jo skolas.Tik tada savo blogą padėtį pradėjo suprasti, kada sužinojo apie bylą su daug tūkstančių skolų. Jam paskambino iš VMI ir pasakė, kad turiu deklaruoti pajamas, paskambino antstolis ir liepė pateikti dokumentus. Kur dabar einu, vis tą firma išlenda. Ikiteisminio tyrimo metu fotonuotraukoje Nr. 1 atpažino K. Č. (t.1, b.l. 164-165), kuris jam pasiūlė pirkti įmonę, nuotrauką. Fotonuotraukoje Nr. 4 jis teisme atpažino kartu kartu su juo Registrų centre galimai buvusį A. S., kurio neatpažino ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l. 161-163), jį pamatęsv teisme liudytojas nurodė, kad tai galbūt kitas žmogus, nes jis persenas. Liudytojas nusipirkęs įmonę (duomenys neskelbtini) jokios veiklos nevykdė, nebuvo joks įmonės direktorius, nesuprato, kad valdo įmonės 100 proc. akcijų, jokių susirinkimų nedarė, jokio supratimo apie tai, kaip reikia daryti verslą, turint UAB-ę – neturėjo ir neturi. Daugumoje jam ikiteisminio tyrimo metu pateiktų dokumentų yra ne jo parašai. Mano, kad jo parašai buvo suklastoti, pasirašytį „drebančia ranka“, parašai visai nepanašūs į jo parašą.Ant dokumento įvardinto kaip „asmens turinčio teisę sudaryti sutartis“ yra mano parašas, nes jis buvo pasirašęs ant baltų lapų, todėl tas parašas taip ir galėjo ten atsidurti. Jam fiktyviai perrašant UAB (duomenys neskelbtini) jis jokių įmonės dokumentų, turto, anspaudų, grynųjų pinigų negavo, tuo labiau 1,5 mln. Litų, jis buvo tik fiktyvus pirkėjas, jį patį apgavo, nes taip ir tie asmenys nepdengė skolas ir nesumokėjo žadėtų 200 Lt.(t.t.9., b.l. 186-188)

Analogiškai A. A. A. M. (buvęs V.) parodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tuo metu nurodė daugiau smulkesnių aplinkybių, nes jam buvo pateikti Registrų centre rašyti dokumentai. (b.t. 1, b.l. 158-160). Į klausimą ar ant jam parodytų dokumentų: 2009-12-04 UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų sprendimas, 2009-12-09 UAB (duomenys neskelbtini) asmens, turinčio teisę sudaryti sandorius, parašo pavyzdys", 2009-12-04 Prašymas registruoti juridinių asmenų registre, lapas su antrašte „Dokumentai ir registro tvarkytojo pranešimai išduodami", yra jo ranka daryti parašai, jis atsakė, kad ant jam parodytų dokumentų yra ne jo ranka daryti parašai, ant šių dokumentų tikrai nesirašė (b.t. 1, b.l. 175-177). 2013-02-21 A. V. apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad nori papildomai patikslinti bei pabrėžti, kad jis to asmens, kurio prašymu pasirašė dokumentus nepažįsta ir neatpažintų, taip pat, kad jis jokios veiklos jokios įmonės vardu nesiruošė vykdyti, kad jokių sandorių sudarinėti jokios įmonės vardu nesiruošė nei tada nei vėliau ir jam tai nebuvo reikalinga (b.t. 1, b.l. 183).

Liudytojas J. Č. parodė, kad nepažysta kaltinamųjų ir nurodė, kad turi žmoną L., jie turėjo tik vieną sūnų K. Č., jis buvo baigęs aukštąjį mokslą, jaunystėje daug sportavo, tačiau ilgiau nei paskutinį dešimtmeti piktnaudžiavo alkoholiu ir 2010 m. sausio mėn. mirė. Jis mirė 48 metų. Dėl jo palaido gyvenimo su juo dar gyvu tėvai nebepalaikė ryšio, nebendravo su sūnumi. Sūnus užsukdavo pas tėvus 1-2 kartus per metus ir tik išgėręs alkoholio, dėl šios priežasties jie buvo susikę. Anksčiau jis teistas nebuvo. Sūnus gyveno Vilniuje, atskirai nuo tėvų ir savo šeimos, jis turėjo žmoną ir vieną sūnų. M. D. išsiskyrė su juo dėl to, kad K. buvo alkoholikas. Jis mirė galimai nuo infarkto, tėvas nežino ar tuo metu buvo blaivus, jis nesigydė ir ligoninėje negulėjo, apie sūnaus mirtį sužinojo vėliau. Savo sūnui nemokėjo alimentų, jam jis paliko jų bendro su žmona buto Taikos pr. 162-62, Vilnius, kur nuo 1987 metų jis buvo registruotas, dalį. Jo tėvai Č. su marčia ir anūku ir toliau bendraudavo ir iki šiol bendrauja, tačiau K. su šeima nebendravo, jis darė ką nori, apie jį nieko negalima buvo sužinoti, liepdavo nesikišti, jis kokius penkis metus neturėjo darbo, jis nežiūrėjo šeimos, namų, jam niekas nebuvo įdomu, liudytojas nežino kur jis eidavo. marti jį matydavo kartą arba du į savaitę. Jis negalėjo pirkti jokių akcijų, nes vedė ne tokį gyvenimo būdą, pastoviai būdavo neblaivus, todėl tokioje būsenoje verslus būti negalėjo, neturėjo ir pinigų. Jis nebuvo joks verslininkas, nes tam neturėjo sugebėjimų, kad jis būtų pirkęs verslą, gavęs daugiau nei pusantro milijono grynais, apie tai liudytojas būtų sužinojęs iš K. draugų bei pažystamų, jis būtų parėmęs savo šeimą, kuriai sunkiai laikosi, materialiai. Gali būti, kad K. Č. duomenimis kažkas pasinaudojo, nes jis pats verslu užsiimti negalėjo, liudytojas nieko nežinojo apie jo planus vykdyti verslą, apie 2009-2010 metų jo gyvenimo būdą, pajamas, veiklą nieko pasakyti negali.(t.9., b.l. 64, t.13. b.l. 188)

Teisme apklausta liudytoja D. Č. nurodė, analogiškai kaip ir liudytojas J. Č.. Ji nurodė, kad ji su vuyru K. Č. yra išsituokusi, ji gyvena tik su jų bendru sūnumi, sunkiai verčiasi, ji dirba prekybos centre kasininke, jai vienai sunku išlaikyti namus ir paauglį sūnų, kuris mokosi mokykloje. Nors vyras K. Č. ir piktnaudžiavo alkoholiu, vedė netinkamą gyvenimo būdą, tačiau jis kartais aplankydavo sūnų ir nors negalėjo jo paremti materialiai, tačiau jam buvo geranoriškas. Jis turėjo daug skolų antstoliams. Jei jis būtų iš kur nors gavęs nors 1000 litų, nekalbant apie byloje minimą daugiau nei pusantro milijono, būtų sūnui nupirkęs dviratį, kurį mama nupirkti jam neturi piniginių lėšų.(t.13. b.l. 187)

Liudytojas S. D. parodė, kad D. S. nepažysta, o J. pažįsta seniai, susipažino draugų rate, 8-9 metus, iki automobilio L. C. pirkimo, nėra draugai. Ieškojo automobilio, buvo šneka, kad D. J. parduoda automobilį. Sutarė, kad jį pirks, tačiau kol susitvarkė lizingo reikalus, lizingavo bendrovė „Snoro lizingas“, automobilis Toyota L. C., v.n. (duomenys neskelbtini) jau buvo parduotas. Automobilis buvo juodas, rida apie 100 000 km. Jam D. J. pasakė, kad automobilį jau pardavė, po to pasakė, kad tas žmogus gal parduos jam, jis ą įsigijusios moters nepažinojo. Poto jis jį nusipirko iš naujosios savininkės R. S.. Jis nežino ar D. J. automobilį pardavė pažįstamam asmeniui. Kodėl iš karto pardavė automobilį ne jam, nežino, nesigilino į priežastis, tą moterį surado D. J.. Jis pasakė, kad pardavė R. S., jos nepažįsta, anksčiau jos jam neteko matyti. Automobilio pirkimo dieną iki jo namų R. L. g. 6 atvažiavo D. J. ir R. S.. Visi nuvažiavo prie Urmo bazės, ten suformino pirkimo-pardavimo sutartį, nekeitė numerių, automobilio draudimų, jis neprisimena, kas atvairavo automobilį, nes tai buvo prieš kelis metus. Tuo metu nežinojo, kad jie yra pora. Kai pirkau automobilį, nesuprato, kad iš sugyventinių perku automobilį. Už kiek D. J. pardavė automobilį R. S. nesidomėjo. Jis pirko automobilį už 50 000 Lt. Po to jis buvo pirktą automobilį keletą kartų paskolinęs D. J.. Ikiteisminio tyrimo metu sakiau, kad D. J. tuo automobiliu niekada nevažiavo, jis sakė netiesą. D. J. automobilį esu skolinęs keletą kartų, ikiteisminio tyrimo metu sakiau, kad niekada nesu skolinęs automobilio. Taip pasakė, tur būt todėl, nes nesuprato tyrėjos užduoto klausimo. Kiek kartų D. J. skolino automobilį, negali atsakyti, automobilį skolindavo D. J., nes jis prašė, įstatymai nedraudžia skolinti, skolindavo daugiausia 2 dienoms. Įmokas už automobilį mokėjau jis, tačiau neprisimena kas atlikdavo automobilio technines apžiūras, kas ir kokioje draudimo kompanijoje pirkdavo automobiliui civilinį draudimą, kas draudė ir kur automobilį KASKO draudimu, kas mokėjo, negaliu atsakyti. Automobilis gedo kaip ir visi naudoti automobiliai, remontuodavo kur papuldavo. Įmonių įvardinti negali, sąskaitų-faktūrų neišsirašinėjo. Su ta mašina kelių eismo taisyklių pažeidimų asmeniškai nėra padaręs. Jis dirba prekybos vadovu įmonėje „Sportland“. Šiuo metu nebevažinėju su Toyota L. C., pernai pardavė, tiksliai neprisimenu kada ir kam. Su šia mažina jis važinėjo apie 3,5 – 4 metus, po to pardavė, lizingo nebuvo išmokėjęs, lizingas paimtas 5 metams, tuo metu jo rida buvo apie 150 000 km. (t.8., b.l. 164-166)

S. D. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas parodė, kad 2009 metų lapkričio mėn. jis lizingo būdu įgijo automobilį Toyota L. C., v.n. (duomenys neskelbtini) Automobilio pardavėjas buvo R. S., automobilio kaina buvo 50 000 Lt. Jis pasirašė su UAB „Snoro lizingas“ išperkamosios nuomos sutartį, pagal kurią įsipareigojo mokėti įmokas už automobilį iki 2015 metų vasario mėn. Įmokas moka laiku pats asmeniškai. Kokiu būdu jis surado minėtą automobilį, kas pasiūlė jį pirkti, šiuo metu nepamena, R. S. asmeniškai nepažįsta, bendravo tik dėl automobilio pirkimo. UAB (duomenys neskelbtini) jam nėra žinoma, nežino kokią veiklą bendrovė vykdo, kas jos vadovai ir akcininkai. D. S., A. S. nepažįsta, su minėtais asmenimis bendrauti neteko. D. J. pažįsta seniai, apie 7-9 metus, jie susipažino bendrų draugų pagalba, kokių konkrečiai šiuo metu pasakyti negali, nes nepamena, jie susitikdavo ir bendraudavo bendrų draugų renginiuose. Jo ir D. J. santykiai draugiški, tačiau vienas pas kitą į svečius nevažiuoja, nuolat nebendrauja. Gali pasakyti, kad D. J. jo neprašė įgyti lizingo ar kitokiu būdu automobilį Toyota L. C., v.n. (duomenys neskelbtini) Minėtą automobilį įgijo savo asmeniniam naudojimui, D. J. nėra niekada skolinęs minėto automobilio, kartais juo naudojasi S. D. šeimos nariai, kurie D. J. nepažįsta (b.t.2, b.l. 11-15).

Liudytojo S. D. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme vertinami kritiškai, nes yra paneigti kitų teisme apklaustų liudytojų bei bylos medžiaga, todėl jie yra galimai melagingi, todėl S. D., kuris buvo įspėtas dėl melagingų parodymo davimo, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, atžvilgiu iškeltina baudžiamoji byla pagal BK 235 str. 1 d.

Liudytoja R. S. teisme nurodė, kad D. J. pažįsta, 3-4 metus gyvena su juo. Iki gyvenimo kartu draugavo seniai, partnerystės nėra sudarę, bendrų vaikų neturi. Teisme ji atsisakė byloje duoti parodymus.(t. 8., b.l. 166)

Ikiteisminio tyrimo metu informacija, kad R. S. yra kaltinamojo D. J. šeimos narys tyrėjams nebuvo žinoma, todėl jai tyrėjos nebuvo išsiškinta galimybė duoti parodymus prieš savo šeimos narį. Ji apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) atstovų D. J., D. S., A. S. nepažysta. 2009 metais ji pirko automobilį Toyota L. C. 120 iš UAB (duomenys neskelbtini). Minėtą automobilį pirkti jai pasiūlė kažkas iš pažįstamų, kas konkrečiai dabar pasakyti negali, nes nepamena. Siūlomo automobilio kaina jai pasirodė patraukti ir ji nutarė jį pirkti, kiek dabar prisimena automobilis buvo šios įmonės įgytas lizingo būdu banke. Pagal jai tyrėjos apklausos metu parodytus VĮ „Regitra“ dokumentus už perkamą automobilį ji sumokėjo 49 000 Lt. Pinigus už perkamą automobilį sumokėjo grynais pinigais UAB (duomenys neskelbtini) atstovui, kurio nei vardo, nei pavardės nepamena, taip pat nepamena kaip jis atrodė, atpažinti negalėtų. Kiek dabar pamena, UAB (duomenys neskelbtini) jai išrašė sąskaitą faktūrą, gavo apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, kartu su UAB (duomenys neskelbtini) atstovu buvo nuvykusi į VĮ „Regitra“ įforminti sandorio. Kadangi sandoris įvyko senai, ji minėto automobilio jau nebeturi, tai su sandoriu susijusių dokumentų nėra išsaugojusi. Kiek dabar pamena, tai UAB „(duomenys neskelbtini) turėjo sumokėti bankui, kad būtų galima įforminti automobilį jos vardu. Minėtą iš UAB (duomenys neskelbtini) nupirktą automobilį ji kelių dienų laikotarpyje pardavė, kadangi jai pasirodė, kad jis nėra toks ekonomiškas kokio tikėjosi, kiek dabar pamena, tai automobilį iš jos pirko Snoro lizingas už 50 000 Lt. Daugiau apie automobilio Toyota L. C. pirkimo-pardavimo aplinkybes pasakyti nieko negali, nes nepamena –jį nuosavybės teise turėjo kelias dienas, po 2009 metų dar pirko kelis automobilius, jos niekas neprašė įgyti minėtą automobilį laikinai savo vardu, jį pirko dėl to, kad pati nusprendė dėl tinkamos kainos (t. 1, b.l. 156-157).

Liudytojos R. S. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu vertinami kritiškai, nes yra paneigti kitų teisme apklaustų liudytojų bei bylos medžiaga, todėl jie yra galimai melagingi. Ji duodama parodymus buvo įspėtas dėl melagingų parodymo davimo ikiteisminio tyrimo metu, tačiau davė melagingus parodymus apie santykius su D. J., galimai norėdama padėti savo šeimos nariui sugyventiniui kaltinamajam D. J.. Ikiteisminį tyrimą vykdę pareigūnai šios aplinkybės nebuvo išsiaiškinę, todėl R. S. apklaususi tyrėja negalėjo pinai realizuoti R. S. teisės atsisakyti duoti parodymus ikiteisminiame tyrime, kur nusikalstamos veikos padarymu yra įtariamas jos šeimos narys. Nors tokioje R. S. veikoje yra BK 235 str. 1 d. požymiai baudžiamoji byla jos atžvilgiu dėl minėtų aplinkybių neiškeltina.

Kaltinamojo D. S. žmona R. S. pranešė teismui, kad atsisako duoti parodymus, motyvuodama tuo, kad jos vyras yra kaltinamasis.

Liudytoja I. P. parodė, kad dirba FNTT Kauno apylinkės tarnyboje tyrėja, ji atliko šioje byloje ikiteisminį tyrimą, byla nebuvo standartinė mokestinė byla, bylos tyrimas vyko ilgai ir komplikuotai, byla perduota į teismą po trijų su trupučiu metų. Tyrimo metu trūko įmonės (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos dokumentų, kurie faktiškai turėjo būti pas paskutinį šiosįmonės akcininką ir direktorių. Byloje įtarimai buvo pateikti buvusiems “ (duomenys neskelbtini)“ akcininkams - kaltinamiesiems D. J. ir D. S.. Pradžioje juos niekas negynė, nes jiems nebuvo įtarimai pareikšti, kai jie buvo apklausti kaip liudytojai, davė parodymus, bet kada jiems buvo pareikšti įtarimai, tada procese jie dalyvavo su savo pasamdytais gynėjais ir jie parodymų jokių nebedavė. Po posėdžio metu išvardintų byloje esančių procesinių dokumentų (t.7., b.l. 67, 110, 123, 181, 192, 199) yra jos parašai, reiškia kad ji vykdė minėtas apklausas. Apklausiamieji asmenys turėjo teisę susipažinti su apklausų protokolais, duoti pastabas apie apklausoje užfiksuotus netikslumus, ji visada tai darydavo, nes tai padaryti nesunku, nes liudytojo apklausos tekstas pirmiausia renkamas kompiuterio ekrane, o po to atspaudžiamas, kad apklaustasis galėtų susipažinti su jo apklausos tekstu ir pareikšti pastabas. Jeigu apklausiamas asmuo neduoda parodymų, tai nieko neprigudrausi. Asmenų apklausos gali būti panašios, jeigu jie abu apklausiami apie tuos pačius dalykus ir jiems užduodami tie patys klausimai ir iš jų gaunami panašūs atsakymai. Apklausiant asmenis paprastai liudytojai ir kiti proceso dalyviai visada taiso protokolą ir todėl būna korekcijų. Esant netikslumams apklausos protokolas yra taisoma. Šioje byloje kaltinamieji D. S. ir D. J. visada perskaitė savo apklausas prieš pasirašydami. Kiek liudytoja pamena, kai buvo atliktas (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimas, buvo nustatytos įmonės, kurioms (duomenys neskelbtini) liko skolinga, po to iš jų buvo gauta informacija juos klausiant ar norės, kad būtų atliktas ikiteisminis tyrimas dėl jiems padarytų žalų, jiems sutikus buvo užpildyti reikiami dokumentai, surinkti duomenys ir įrodymai patvirtinantys apie tarp kreditorių ir skolininkės UAB (duomenys neskelbtini) sudarytus sandorius, pagal kuriuos skolinkas (duomenys neskelbtini) neatsiskaitė su kreditoriais. Šioje byloje daug veiksmų buvo atliekama jos darbą kontroliuojančio prokuroro G. E. nurodymu, todėl tie raštai kreditoriams galėjo būti surašyti prokuroro nurodymu. Prokuroras nedavė jokių neteisėtų nurodymų, jokio suinteresuotumo nejaučiau iš prokuroro, jokių skundų iš proceso dalyvių gauta nebuvo, gal žodžiu D. J., kai jam buvo pareikštas įtarimas, skundėsi, kad per ilga buvo jo apklausa, tuo jis buvo labai nepatenkintas. Galimai prokuroras suformavo klausimus specialistui. Šioje byloje kaltinamieji buvo apklausti įtariamaisiais tik po to kai buvo surinkti visi įrodymai pagrindžiantys jiems pateiktus įtarimus.Apie UAB (duomenys neskelbtini) pardavimą buvo užduodami klausimai įtariamiesiems ir liudytojams, smulkiai aiškinamais buvo: kur? kada? kokie? Kur tai patvirtinantys dokumentai, kur gauti pinigai, kur fiziškai vyko sandoriai, buvo pateikti atsakymai, tačiau apie galimus šio sandorio tarpininkus nebuvo nurodytos jokios konkrečios informacijos. Todėl smulkiau tai nebuvo tirta, kaltinamieji to nebuvo klausinėjami, nes jie apklausose nebuvo nurodę, kad įmonę pardavė per tarpininkus, jie teigė, kad pirkėją susirado patys internete, bet konkrečių duomenų, kad buvo tarpininkaujama, nenurodė. Tai žinant būtų tikrinamos nurodytos aplinkybės. Per trumpą laiką nuo 2009m. lapkričio mėnesio buvo ne vienintelis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pasikeitimas ir akcijų pardavimas, įmonė buvo kelis kartus parduota, pirmasis akcijų pirkėjas K. Č. jau buvo vienas miręs, todėl jo ir (duomenys neskelbtini) sudaryto sandorio aplinkybių nebuvo galima sužinoti. Įtariamieji bylos tyrimo metu teisiškai neturėjo jokių sąsajų su įmonę, jie jau nebuvo nei akcininkais, nei vadovais, tai ieškojome, kas įmonę valdė duotuoju metu per Registrų centrą, nes buvo tikslas gauti įmonės dokumentus. Kam akcijas galėjo parduoti K. Č. , FNTT tyrėjai nustatė iš registrų centro duomenų. Buvo smulkiai analizuojamas įmonės pardavimo aplinkybės tikslu išsiaiškinti UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pardavimo realum, nes kilo abejones dėl sandorių tikrumo. Tyrimo metu buvo buvo apklaustas liudytoja R. S., kuri buvo nupirkusi iš UAB (duomenys neskelbtini) lizinguojamą direktoriaus D. J. automobilį Toyota L. C., v.n. (duomenys neskelbtini) kuri už kelių dienų ji pardavė S. D., tačiau juo toliau bylos duomenimis vėl naudojimosi D. J.. Ją apklausiant buvo domėtasi apie jos santykius su įtariamaisiais, ji nurodė kad nei vieno iš įtariamųjų D. J., nei D. S., nei liudytojo A. S. ji nepažysta. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo išsiaiškinta aplinkybė,kuri paaiškėjo teisme, kad ji su D. J. daug metų sugyventiniai, tokiu atveju R. S. turėjo galimybę atsisakyti duoti parodymus ar atsakyti į dalį klausimų, šia apklausiamų asmenų teise, kai jie yra įtariamieji, visada tyrėjų yra išaiškinama. Įtariamųjų buvo klausiama apie jų paimtas paskolas iš įmonės, kurios siekė daugiau nei milijoną litų, ką jie atsakė neprisimena, buvo pateiktos susipažinti ataskaitos iš M. T. metu iš UAB (duomenys neskelbtini), kuri visą laiką atliko UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, buvo gauti (duomenys neskelbtini) serveryje saugoti (duomenys neskelbtini) buhalteriniai dokumentai, kurie buvo perduoti specialistams tyrimui. Buhalteriniai duomenys paimti poėmio būdu, juos (duomenys neskelbtini) serverius aptarnaujantis specialistas A. B. ištraukė iš serverio ir padarė visų UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinių dokumentų kopijas į C. P. FNTT specialistai neturėjo galimybės pažiūrėti įrašo, todėl specialioje kompiuterinėje įmonėje tie duomenys buvo perrašyti į tokį formatą, kad FNTT galėjo duomenis peržiūrėti ir neturėdami specialios programos, šie duomenys apžiūros protokolu buvo apžiūrėti, dalyvaujant specialistams, kitus reikalingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) iš UAB (duomenys neskelbtini) išėmė prokuroras. UAB (duomenys neskelbtini) daug metų teikia kvalifikuotas buhalterines paslaugas, dėl jų kvalifikacijos ir licenzijų abejonės nekilo nei tyrėjams, nei anksčiau VMI specialistams. Dokumentų peržiūra buvo vykdoma įmonėje, kuri teikė programinę įrangą vykdyti buhalterines paslaugas ir UAB (duomenys neskelbtini), jie tikrai būtų pasakę ir pasiskundę, jeigu (duomenys neskelbtini) būtų nelegaliai naudojusi jų nelicenzijuotą buhalterinę (duomenys neskelbtini) programą. (t.11., b.l. 37)

VĮ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atstovė L. J. parodė, kad byloje pareikštą 32449,53 Lt (t. 2, b. l. 56) civilinį ieškinį palaiko, civilinis ieškinys paskaičiuotas įvertinus draudėjo - UAB (duomenys neskelbtini) susidariusių nesumokėtų įmokų Sodrai suma, paskaičiuotą pagal įmonės pateiktas ataskaitas apie UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų pajamas, darbo trukmę ir apie jų atleidimus. Nustatyta, kad nėra sumokėtos įmokos už 2009 metų rugsėjo - lapkričio mėnesius, nors Sodra siuntė raginimus jiems pateiktų draudėjo adresu, tačiau į raginimus nebuvo reaguota, todėl buvo įstatyti inkasiniai į jų sąskaitą, tačiau įmokos nebuvo nurašytos, nes UAB (duomenys neskelbtini) pinigų banko sąskaitose nebuvo. Buvo tik nurašyta 242,38 Lt., o kiti pinigai 32449,53 Lt taip ir liko nesumokėti. Darbuotojų nežinau kiek dirbo įmonėje darbuotojų dabar negali pasakyti, tai užfiksuota dokumentuose, paskutinis didesnis atleidimas buvo spalio 30 d. atleisti 8 darbuotojai, 2009-11-16 atleistas D. J., 2009-11-27 D. S. bei paskutinis 2009-11-30 S., už visus juos įmokos nebuvo sumokėtos. Dar vienas UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas buvo atleistas 2010-05-3, pagal apdraustojo prašymą, nes ji augino vaiką ir buvo išleista vaiko auginimo atostogų. 2011 metais atleistas dar vienas UAB „(duomenys neskelbtini) darbuotojas pagal darbo inspekcijos pažymą. Šiems 2 apdraustiesiems įmokos nebuvo apskaičiuotas, nes pagal tam tikrus duomenis atleista, įmokos nepriskaičiuojamos. P. S. elektroniniu būdu pagal įgaliojimą teikė E. M..Kas teikė 2010-05-31 pranešimą nežino, nes neturi ataskaitos, kadangi įmokos nebuvo skaičiuojamos už tą darbuotoją. Šiuos draudėjų pranešimus registruoja Sodros draudėjų skyrius, ji turi dokumentus tik tai, kas susiję su ieškiniu susiję. P. S. neteikia civilinių ieškinių baudžiamojoje byloje, tai vyksta retai, nes nežino apie pradėtus ikiteisminius tyrimus, šiuo atveju buvo gautas FNTT pranešimas, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas, buvo domimasi ar bus teikiamas ieškinys, Sodra į jį reaguodama pateikė civilinį ieškinį. Jei nebūtų šio rašto, būtų draudėjui toliau siunčiami raginimai, įstatomi inkariniai reikalavimai, po to nesumokant išieškojimui perduodami antstoliui. Sodra savo ruožtu vykdo išieškojimus, tai atlieka išieškojimų skyrius. 2009 m. nesumokant įmokų, buvo sustatytas neradimo aktas, nes nebuvo rasta draudėjo jo buveinės adresu, apie jo pasikeitimą Sodra nebuvo informuota. UAB (duomenys neskelbtini) neradimo aktas sustatytas ir 2010-10-12. .(t. 2, b. l. 56, t.8. b.l. 162-163)

UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas G. Ž. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo statybinė organizacija, o jų įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduodavo jiems elektros prekes. Liko neapmokėtos sąskaitos už prekes, todėl palaikome byloje pareikštą turtinė žala 8374,37 Lt (t. 2, b. l. 60) ieškinį. Civiline tvarka į teismą nesikreipė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paėmė prekesm, neatsiskaitė, buvo vilkinamas atsiskaitymas, rašėme jiems raštus informuodami dėl atsiskaitymo vėlavimo su mūsų įmone, jie nereagavo, slėpėsi nuo atsiskaitymo, todėl mano, kad prieš jų įmonę yra padarytas nusikaltimas, jie parduodu prekes, sumoka mokesčius, o su jais neatskaito, kodėl taip taip atsitiko, nežino, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai nepaaiškino.(t.9., b.l. 189-190)

UAB (duomenys neskelbtini)“ atstovas G. Ž. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktorius, įmonės veikla - komercinių patalpų nuoma, skolininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojosi iš jų ofisui patalpas adresu (duomenys neskelbtini). Palaiko byloje pareikštą 9681,82 Lt (t. 2, b. l. 65) civilinį ieškinį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikėdavo mokėti apie 1000 litų per mėnesį, pradžioje atsiskaitymai buvo laiku, bet nuo 2009 m. kažkurio laiko prasidėjo melavimai, išsisukinėjimai, nemokėjimai už nuomą ir tada nutraukė su jais sutartį. Kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo. Antstolis uždėjo areštą jų įmonės trims automobiliams. Jis matydavo vieną iš direktorių važinėjantį su Toyota L. C. džipu, jis vis žadėdavo sumokėti skolą, mes tikėdami pažadais ir užsiaugino tokią skolą. Metus laiko nemokėjo už ofisą, bet žadėjo, todėl jeigu būtume įtarę, kad nemokės, tai būtų nutraukę sutartį anksčiau Jie dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo nuostolių, nes mokėjo už jų patalpas komunalinius mokesčius, sumokėdavo PVM, už naudojimąsi internetu. Patalpos nutraukus sutartį buvo perimtos nedalyvaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, nes jie nebesilankydavo ofise, buvo surašytas perdavimo aktas, tačiau raktus nuo patalpų negrąžino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkų D. S. ir D. J. nebebuvo, juos susitiko vėl tik tada, kaip priteisus teismui iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginti žalą, atstovas G. Ž. kreipėsi į antstolį, tada D. S. susirado jį (duomenys neskelbtini) ir paprašė, kad jis parašytų sutikimą dėl automobilių arešto nuėmimo ir sakė, kad parduos du Toyota L. C. automobilius ir grąžins visą skolą. Jis sutiko kad būtų nuimtas areštas nuo automobilių, nes norėjo, kad skola UAB (duomenys neskelbtini) būtų sugražinta, tačiau po to, kada pardavė automobilius, UAB (duomenys neskelbtini) visų pinigų negrąžino, tik kažkokią nedidelę dalį padengė. Tai buvo pirmas atvejis, kai jis pasitikėjo skolininku ir negrąžinus skolos nuėmė areštą, daugiau jų praktikoje tokių atvejų nebuvo ir dabar taip nebedaro. Kai dabar susidaro skola, jau po mėnesio rašome raštus, o po dviejų – nutraukia sutartį ir kreipiasi į teismą. UAB (duomenys neskelbtini)“ ir UAB (duomenys neskelbtini) ofisai buvo kaimynystėje, jis pats asmeniškai vaikščiojo pas juos ir prašydavo skolingų pinigų. UAB „(duomenys neskelbtini) sąmoningai nenorėjo atsiskaityti su mumis, tempė gumą, nemokėjo, pažadėjo grąžinti skolą, jie tyčia sukčiavo - padarė nusikaltimą. Tai rodo ir tas faktas, kad jam, patikėjus jų pažadais ir parašius leidimą nuimti areštą nuo Toyota L. C., jis liko apgautas, nes A. S. vistiek pinigų negrąžino, nors buvo pažadėjo grąžinti visą skolą ar dalį jos, kai parduos areštuotus įmonės automobilius. Jie neminėjo, kad ruošiasi parduoti įmonę, neinformavo apie galimą įmonės nemokumą ar ruošiamą įmonės bankrotą, kad akcininkai yra paėmę paskolas, kurias planuoja sugrąžinti į įmonės kasą, tik kalbėjo, kad tikrai atsiskaitys, todėl liudytojas mano, kad taip kaltinamieji elgėsi taip tyčia, nes net negalvojo atsiskaityti su jais. Per UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos eigą jie kartais padarydavote pavedim, nes kitu atveju su jais seniai būtų nutraukta sutartis, jie mokėdavo labai retai, dalimis, į tris mėnesius vieną sumelę pamokėdavo, dėl to jie vis turėjo viltį, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrai atsiskaitys. Paskutiniu metu jie pradelsė tokį laiką, kad UAB (duomenys neskelbtini)“ turėjo nutraukti sutartį. Kad 2009 metai būtų buvęs kitas direktorius – S. neatsimena, apie tai, kad pakeitė UAB (duomenys neskelbtini) direktorių jo neinformavo. (t.9., b.l. 189-190)

UAB (duomenys neskelbtini) atstovas A. S. parodė, kad abu kaltinamuosius pažįsta asmeniškai, bendravimas truko apie 10 metų, maždaug nuo 1990 m., UAB „(duomenys neskelbtini) prekiauja signalizacijomis. Palaiko byloje pareikštą 15821,85 Lt (t. 2, b. l. 27) civilinį ieškinį, kurį pagrindė įrodymais – UAB (duomenys neskelbtini) neapmokėtomis sąskaitomis. Kaltinamieji iš mūsų įmonės pirko prekes, bet už jas neatsiskaitė. Bandėme kalbėtis, kalbėdavo ir telefonu, ir taip susitikę, klausė, kodėl neatsiskaito, kaltinamieji sakė, kad nėra pinigų, dėl skolos sumokėjimo bendravo su jais abejais. Toje veikloje D. J. gal viršesnis buvo. Pradžioje vyko normali prekyba, už dalį prekių apmokėjo, vėliau prasidėjo neatsiskaitymas, dėl kokių priežasčių neatsiskaitydavo nežinojo, kada prasidėjo neapmokėjimai, neprisimenu. Bandė su jais dar kalbėtis, kaltinamieji vėliau paaiškino, kad įmonę pardavė, o jie pinigų neturi, vistiek su jais bendravo toliau, tikėdamiesi atgauti pinigus, bet vėliau suprato, kad pinigų neatgaus. Po to su jais jokių verslo ryšių nebeturėjo, nes jie yra skolininkai.Apie kaltinamųjų asmeninę finansinę padėtį nieko nežino, nes tarp jų nebuvo asmeninių - draugiškų santykių. Apie kaltinamųjų asmenines statybas žinojo tik tiek, kad jie turi psistatę namus turi, tačiau kur nežino. Kai pradėjo neatsiskaitinėti, piktybiško neapmokėjimo nebūdavo.kai su jais pakalbėjo, dalį pinigų atgavo, bet vėl paėmė prekių, tada nustojo visai mokėti. Mano, kad paėmę prekes kažkur sumontavo, o kur po to pradingo pinigai nesidomėjo. Laikotarpyje nuo 2009 sausio iki rugpjūčio mėnesio nebuvo atsiskaityta, tačiau prekes vis tiek tiekdavome, nerašėme jiems pretenzijų, nesikreipėme raštiškai, nes norėjo išsaugoti klientą, todėl suteikdavome prekes ir tuomet, kai jau buvo skola. Kiekvieną kartą parduodant prekes nebuvo sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis, kaltinamaisiais pasitikėdavo, todėl prekes duodavome skolon, sutarties kiekvienai prekei nebūdavo. Pasitikėjome kaip žmonėmis ir kaip įmone. Vėliau girdėjo nuogirdų, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo parduota, kam ir kaip, negali pasakyti. Apie pardavimą sužinojo, kai jie jau normaliai ilgą laiką buvo nemokėta. Gal jie pasakė, kad neatsiskaitė nes neturėjo pinigų, todėl UAB „Kompleksinės apsaugos sistemos“ į policiją dėl skolos nesikreipė, nes nebuvo vilčių atgauti pinigus. Sužinoję apie pradėdėtą FNTT ikiteisminį tyrimą, parašėį FNTT pareiškimą. (t. 8, b. l. 106-108)

UAB (duomenys neskelbtini) atstovas V. B. parodė, kad jis dirba UAB Lantana“, kiek laiko darbo reikalais yra pažįstamas su kaltinamaisiais, negali pasakyti, su (duomenys neskelbtini) daugiausiai bendravo buvęs pavaduotojas A. R., bet šiuo metu jis miręs. UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas yra 44222,90 Lt., skola liko dėl vieno stambesnio objekto. Dirbo objekte (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini), darė gesinimo stotį ir automatiką. Mes atlikome darbus, komisija priėmė. Įsiskolinimas yra už medžiagas ir darbus. UAB (duomenys neskelbtini) buvo rangovai. Buvo pasirašyta tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) darbų atlikimo sutartis, joje buvo numatyta atsiskaitymo tvarka. Už atliktus darbus su jais (duomenys neskelbtini) geruoju neatsiskaitė, patys į policiją nesikreipė. UAB (duomenys neskelbtini) buvo tikslas kuo greičiau atgauti skolą, bet taip ir neatgavo, skolos išieškoti nepavyko, dar palaukus, kai UAB (duomenys neskelbtini) vis tiek neatsiskaitė, (duomenys neskelbtini) kreipėsi į skolų valdymo bendrovę (duomenys neskelbtini), su kuriais pastoviai dirbo dėl skolininkų, kuri su UAB (duomenys neskelbtini) vadovais vedė derybas, po to buvo atvažiavęs D. J. pas UAB „(duomenys neskelbtini) vadovus tartis dėl skolos gražinimo, jis sakė, kad pinigų neturi. Kelis sykius D., iš skolų valdymo bendrovės, su D. J. bendravo, šis vis žadėjo gražinti skolą, bet to nepadarė. Ar UAB (duomenys neskelbtini) bankrutavo ar pardavė, tiksliai jis nežino. 2012 m. FNTT mums patiems paskambino ir jie sužinojo, kad FNTT pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl padarytų nusikalstamųveikų, po to jie jiems parašė pareiškimą dėl UAB (duomenys neskelbtini) skolos negražinimo, UAB (duomenys neskelbtini) pateikė FNTT tai patvirtinančius dokumentus. Jiems buvo svarbu atgauti pinigus. Atvykęs D. D. J. neminėjo, kad ruošiasi parduoti įmonę, neminėjo, tik vėliau iš skolų valdymo bendrovės sužinojo, kad savinkai pardavė įmonę ir mes neatgausime pinigų. Apie UAB (duomenys neskelbtini) vadovų asmeninę turtinę padėtį nesidomėjo. (t. 8, b. l. 108)

UAB (duomenys neskelbtini)“ atstovas direktorius S. L. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) pareikštą 49 061 Lt. civilinį ieškinį palaikome, jo įmonė užsiima statybos ranga, su statybomis dirba 25 metus. Su (duomenys neskelbtini) atstovais bendradarbiavo ne vienus metus, pažįstami gal nuo 2005 metų, pradžioje problemų didelių nebuvo, vėluodavo su atsiskaitymais, bet palaukus, vėliau sumokėdavo. Su kaltinamųjų įmone paskutiniais metais turėjo dvi darbų atlikimo sutartis, UAB (duomenys neskelbtini) atliko bendrus statybinius darbus, kaip subrangovai, kurie nėra surišti su elektros prekėmis, jie prekių iš (duomenys neskelbtini) neimdavo, viską atliko savo darbais ir savo medžiagomis. Tik 2008 m. po dviejų objektų užaktavimo liko neapmokėta už darbus, liko įsiskolinimas apie 49 000 Lt., tai įrodo 2008-07-31 sąskaita-faktūra, kurią metus laiko derinome, buhalterijai siuntėme skolų sudarymo raštą, iš jų pretenzijų dėl atliktų darbų objekte nebuvo. Tas objektas buvo Kumpių kaime šalia UAB „(duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėjo didelį užsakymą elektros darbams, turėjo dar kitų gerų užsakymų, netiki, kad jie negalėjo atsiskaityti su „(duomenys neskelbtini)“. S. L. visą informaciją apie akcininkų finansinę padėtį žinojo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere dirbusios jo žmonos. Liudytojas įmonės direktoriaus D. J. klausdavo, kada gaus pinigus, jis žadėjo atsiskaityti. Dirbome ne pirmus metus, žinodami statybų verslą, dar prasidėjo statybinė krizė, per didelio spaudimo nedarė. Kadangi nemokėjo, todėl 2009 m. pabaigoje parašėm du raginimus sumokėti skolą, tačiau nebuvo reaguojama, pradėjo jausti, kad tai gumos tempimas, tuomet surašėme raginimus, D. J. su juo pradėjo nekalbėti apie skolas, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka, buvo paruošti reikiami dokumentai. Kol su jais geruoju bendravo, kaltinamieji sakydavo, kad kai bus pinigų, atsiskaitys. Gale metų prasidėjus nebemokėjimui, jiems siuntė suderinimus, pradžioje siuntė raginimus neoficialiai, vėliau jau oficialiai. Rašydavome raštu todėl, kad būtų teisiški įrodymai bylą dėl skolos sumokėjimo nagrinėjant teisme, nes ten civilinė byla buvo užvesta. Liudytojas negalvojo, kad bus parduota įmonė tokiu būdu, paslapčiomis, neperspėjus “ (duomenys neskelbtini)“ didžiųjų kreditorių. Teismas byloje ilgai negalėjo atiduoti šaukimo. Iš registrų centro duomenų paprašė, nagrinėjant civilinę bylą. 2010 metų sausio ar vasario mėnesį kreipėmės į teismą, liepė išsiimti iš registrų centro pažymas, jas išsiėmė pamatėme, kad pirmasis akcininkas Č. mirė, akcijas pardavė, o kitas akcininkas sėdi įkalinimo įstaigoje. Iki civilinio ieškinio byloje pateikimo 2009 m. rudeni su D. J. bendravo, po to paskambino ir jis pasakė, kad nesukčiau jam galvos, nes jis jau pardavė akcijas. Sužinoję iš Registrų centro, kad (duomenys neskelbtini) direktorius D. J. pakeistas į Savukyną, vėliau (duomenys neskelbtini) akcijos parduotos kitam akcininkui, suprato, kad tai galų skandinimas, todėl kreipėsi į FNTT su pareiškimu - prašymu, kad ištirtų (duomenys neskelbtini) buvusių akcininkų veiklą. Iš FNTT gavo atsakymą, kad kaltinamųjų veikoje nėra nusikalstamos veikos, tada kreipėsi į apygardos prokurorą, paprašė iškelti baudžiamąją bylą. Gan ilgokai ledai nejudėjo, tik iš trečio karto, bet praeitą rudenį prokuratūra atidavė dokumentaciją į teismą. Manau, kad kaltinamieji padarė ekonominę nusikalstamą veiką, nes liko skolingi kelioms įmonėms. Jis kaip gamybininkas ir verslo žmogus negalėtų pareikšti jokių skolininkui pretenzijų, kai skolininkui paskelbiamas bankrotas, tačiau šiuo „Jalstos“ atveju aišku, kad tai grynai nesąžiningą kaltinamųjų veiką. Kaltinamieji jei jiems buvo sunki materialinė padėtis nesiūlė perimti UAB (duomenys neskelbtini) už skolą jiems savo kreditorių skolas nesiūlė. Kai jis paskaitė atsakymą iš tyrėjų, jiems ima juokas, kad (duomenys neskelbtini) išvežė dviem mašinomis dokumentaciją. Tai grynai žmonių apgaudinėjimas. Liudytojas esant skolai pats nesidomėjo kitų skolininkų atsiskaitymais su kreditoriumi (duomenys neskelbtini), tai kiekvienos įmonės reikalas. Kadangi gyvename teisinėje valstybėje, todėl liudytojas kaip įmonės direktorius pirmiausia kreipėsi dėl skolos išieškojimo civilio proceso tvarka, nors ir (duomenys neskelbtini) turėjo apie milijoną skolos, tačiau jis nei tyčia bankrutavo, nei slapta pardavinėjo įmones, kas tuo metu buvo populiaru siekiant išvengti skolų sugrąžinimo, jam tai daryti net siūlė tai daryti išmanantys asmenys, tačiau jis atsisakė taip kitus apgaudinėti, nes yra garebningas žmogus, pasibaigus krizei jis po truputi atsigavo ir išsimokėjo skolas. Jis kaltinamųjų D. J. ir D. S. turtinę padėtį žino, nes jie prieš 6 metus artimiau bendravo, buvo geri tarpusavio santykiai, jis kaltinamiesiems kaip statybų specialistas davė patarimų, kai jie statėsi sau nuosavus namus, namai buvo statomi 2006, 2007 metais. Jų neklausė iš kokių lėšų statosi namus, tų namų vertė siekia nuo 500 000 iki milijono litų. Gali ir dar daugiau kainuoti. Šiuolaikiniai normalūs namai, geruose rajonuose. D. J. R., D. S. link L.važiuojant, S.. Jis jų asmenine turtine padėtimi nesidomėjo, tai jų reikalai, policijai jis apie kaltinamųjų turtą nepranešinėjo. Kai sužinojo, kad jie slapta pardavė savo įmonę, jis kaltinamųjų nėjo reketuoti, nes pardavę įmonę jie nebebuvo nei jos savininkai, nei direktoriai, todėl teisiškai jis jiems dėl skolų negalėjo reikšti pretenzijų, todėl per teismą ir nebereiškė. Tačiau jie pasielgė negarbingai, nes jam su jais kalbant dėl skolų gražinimo, jie 2009 metais sakydavo, kad pakentėčiau, kad sumokės skolą. Tačiau jie apgavo, tokiu būdu naikinti galus negražu, jie net neatsiprašė jo, jam dėl to pikta, nors buvo pažystami, kad jie pasielgė negarbingai, todėl kaltinamiesiems reikia atsakyti, nes jie apgavo ne tik jo įmonę ir kitas. Liudytojas domėjosi bylos medžiaga, paaiškėjus, kaip jie teisme pasakė, kad turėjo grynais daugiau kaip pusantro milijono litų, tačiau su kreditoriais neatsiskaitė, o pagal jų „pasaką“ pardavė savo įmonę už kelis tūkstančius litų, dar pridėjo tris Toyota mašinas, iš jų du apynaujus L. C. džipus, galop įmonė (duomenys neskelbtini) nustojo egzistavusi. Nė viena įmonė tokiomis sąlygomis savo įmonės akcijų nepardavinėja, o jei turi problemų vykdo bankroto procedūrą. Liudytojas būtų sutikęs tuo metu už skolą paimti ir Toyota L. C. su neišmokėtu lizingu, nes krizės metu už nesumokėtą 200 tūkst. skolą buvo pasirašomos taikos sutartys, jei skolininkas kreditoriui grąžindavo nors 50 tūkstančių litų. Paskutinį kartą 2010 m. pavasarį, balandžio mėnesį, J. pasakė, kad jis ne akcininkas, kad dabar nieko nežino, sako „išgraušk“ – aš tau neskolingas. Tuo metu jis važinėjo su ta pačiu UAB (duomenys neskelbtini) Toyota L. C. mašina. Iki 2010 m. vasario 20 d. liudytojas S. L. bendravo su D. S., tačiau ir jis, nors yra padoresnis už D. J., nei apie įmonės UAB (duomenys neskelbtini) pardavimą, nei apie apie sandorio sąlygas, jam nieko nesakė ir jos pirkti nesiūlė. Jų įmonę būtų pirkęs, nes žinojo jų darbo specifiką. Jų pagrindinis darbas vidaus elektros instaliacija. Už skolą būtų pasiėmęs jų mašiną, tačiau jam to nesiūlė. Kol vyko ikiteisminis tyrimas S. jam pasiūlė tik statybinių medžiagų. S. savo L. C. buvo pardavęs, važinėjo su kita mašin, o J. buvo vis dar su ta pačia mašina. Jie žinojo, kad UAB (duomenys neskelbtini), kuri buvo UAB (duomenys neskelbtini) skolininkė, UAB (duomenys neskelbtini) padavė į teismą, nes buvo skolinga 80 tūkst.skolos. Skirtumas tarp J. ir S. yra tas, kad S. nepraradęs sąžinės, jaučia didelę gėdą, skolą. D. S. dabar neturi iš kur paimti, yra sergantis, o J. visaip bando išsisukti.(t.8., b.l. 158-160)

Liudytojas S. L. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė analogiškai kaip ir teisme, pateiktais dokumentais pagrindė byloje pareikštą civilinį ieškinį, nurodė dokumentus, kurie atspindi kokia skola įmonei (duomenys neskelbtini) liko nesumokėjęs skolininkas UAB (duomenys neskelbtini). Pagal rangos sutartis statybų darbai buvo atlikti ir UAB (duomenys neskelbtini) išrašė UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras 2008-06-30 LAU Nr. 0000987 47200 Lt sumai, 2008-07-31 LAU Nr. 0000996 71180 Lt sumai, bendra suma pagal minėtas subrangos sutartis buvo 118380 Lt. UAB (duomenys neskelbtini) per 2008 metų rugpjūčio – lapkričio mėn. apmokėjo 69318,94 Lt, liko skolinga 49061,52 Lt. 2008-12-31 buvo pasirašytas tarpusavio atsiskaitymo aktas tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini). Nuo 2008 metų lapkričio iš UAB (duomenys neskelbtini) apmokėjimo už atliktas paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini) negavo. Jo prielaida yra tokia, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo parduota fiktyviai siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, UAB (duomenys neskelbtini) yra viena iš UAB (duomenys neskelbtini) kreditorių (t. 1, b.l. 151-153).

UAB (duomenys neskelbtini) atstovas G. T. parodė, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini), jų įmonė užsiima apsaugos, vaizdo stebėjimo sistemomis. Prieš tai UAB (duomenys neskelbtini) daugiau bendravo su jų kolegomis konkurentais, po to atvyko pirkti prekių pas juos, jie džiaugėsi kiekvienu klientu. Su jais prekių tiekimo sutartis buvo sudaryta 2009-09-15, buvo numatytas atsiskaitymo už pirktas prekes atidėjimas, sutartį pasirašė D. S., jis buvo įmonės direktoriaus pavaduotojas, jie nežiniojo, kad yra vienas iš dviejų akcininkų. Visas sąskaitas-faktūras už prekių pirkimą pasirašinėjo taip pat D. S. Jų įmonė su UAB (duomenys neskelbtini) bendravo 3 mėnesius nuo 2009 rugsėjo, kada buvo išrašyta pirmoji sąskaita-faktūra, iki 2009 lapkričio, spalio pabaigoje jau prasidėjo neatsiskaitymai už pirktas prekes, nors buvo viršytas neatsiskaitymo limitas, kurį kaip nežinomai įmonei nustatė 3000 Lt. Liko nepadengtas atsiskaitymas už prekes. Krizė jau buvo prasidėjusi. Tai nedidelė suma mūsų įmonei, todėl plačiau nesidomėjome (duomenys neskelbtini) , skyriaus vadovui Irmantui pavedė sužinoti, kodėl nevykdomi atsiskaitymai, D. S. jam pažadėjo per 10 dienų apmokėti skolą, tarp jų vyko žodiniai pokalbiai, į tai įsijungė ir jis pats, tačiau neatsiskaitė, žadėjo atsiskaityti vėliau, per mėnesį. Neatsiskaitė, todėl vėl jam skambino asmeniškai į mobilųjį telefoną, buvo siunčiami raštai UAB (duomenys neskelbtini) su prašymu atsiskaityti, negavo jokio atsakymo, grįžo registruoti laiškai, kad nerasti adresatai. Kreipėmės į įmonę „(duomenys neskelbtini), jie atsiuntė raštą, kad įmonė parduota, tapo aišku, kad šią sumą tenka palaidoti. Manė, kad buvo įvykdyta afera, kuria buvo stengiamasi nuslėpti galus ir kreditorius „palikti ant ledo“. Piktybinis neatsiskaitymas su kreditoriais yra nusikalstama veika, kai problemos įmonėse kildavo dėl krizės padarinių, tose įmonėse buvo skelbiamas bankrotas. Esant skolai, vėluojant su atsiskaitymais, nebuvo jokio skolininko bendravimo su kreditoriumi. Jų įmonė turėjo ir kitų skolininkų, bet jie nesislapstydavo, bendraudavo, ieškodavo sprendimų. Dėl UAB (duomenys neskelbtini) skolos civilinio proceso tvarka į teismą nesikreipė, nes nebuvo žinoma skolininko buvimo vieta, todėl skolą buvo nurašę į nuostolius, jų įmonei tai per maža suma, gaila laiko. Bet iš FNTT jie gavo raštą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, jie paliudijo, kad ir jų įmonei (duomenys neskelbtini) liko skoloje, piktybiškai neatsiskaitė, FNTT perdavė turimus dokumentus. Kaip suprato, prasidėjo ikiteisminis procesas, buvo surasti UAB (duomenys neskelbtini) atsakingi asmenys, todėl nusprendė padėti teisėsaugai išsiaiškinti visas jų skolas ir kreditorius. Nei apie skolininkų įmonės pardavimą, nei apie naujus imonės investuotojus jiems informacijos nebuvo pateikta, jokių minčių, jokio rašto, ar pasiūlymo pirkti (duomenys neskelbtini) nebuvo gauta. Kad įmonėje 2009 pabaigoje pasikeitė direktorius jie nežinojo, todėl dėl skolos sugražinimo jis lapkričio mėnesį dar kalbėjo su D. S., jis žadėjo gražinti skolą, kad yra pasikeitęs įmonės direktorius, juo yra S., jis nebuvo informuotas. Lapkričio mėnesio sąskaitoje – faktūroje perkant prekes D. S. pasirašė kaip direktoriaus pavaduotojas. UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) prekių tiekimo 2009-09-15 sutartyje buvo nurodyta, kad šalys viena kitą turi informuoti apie pasikeitimus įmonės vadovybėje. G. T. su D. J. nebendravo, jų su S. asmeniškai nepažinojo, pradėjus reikalauti skolos gražinimo, UAB (duomenys neskelbtini) pinigų nei karto už nupirktas prekes nepervedė, todėl byloje pareikštas 4903,65 Lt. civilinis ieškinys už medžiagas, be delspinigių. .(t.8., b.l. 161-162)

Liudytojas I. B. parodė, dirba UAB (duomenys neskelbtini), Kauno skyriaus vadovu. D. S. jam pažįstamas, susipažino, kai atėjo sudaryti su jų įmone pirkimo sutartį. Pirko įvairias elektros prekes, pirma buvo pasirašyta sutartis, vėliau pirko prekes, tačiau už nupirktas prekes iš viso neatsiskaitė. Sutartyje buvo numatytas atsiskaitymo terminas, jiems buvo duotas prekių pirkimo 10 tūkst. litų limitas, tačiau jie praleido visus sutartinius terminus. Kai jie neatsiskaitė su jais, pradėjo UAB (duomenys neskelbtini) atstovų visur ieškoti, vyko į UAB (duomenys neskelbtini) būveinės vietą, ieškojome kitais adresais, skambino sutartyje nurodytais būveinės ir direktoriaus D. S. telefonais, tačiau telefonas būdavo išjungtas, rašė laiškus UAB (duomenys neskelbtini) elektroniniu adresu. Bandžiau ieškoti pagal įmonės registraciją, net per FNTT, nes ten turi klasioką. UAB (duomenys neskelbtini) pėdsakai buvo dingę. Tokią jų veiką vertina kaip nusikalstamą, nes paėmė prekes ir neatsiskaitė. Jie dingo, mūsų neieškojo, kad atsiskaitytų, kad nurodytų neatsiskaitymo priežastis. .(t.9., b.l. 167)

UAB (duomenys neskelbtini) atstovas V. T. parodė, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, įmonė užsiima autobusų nuoma nereguliariais maršrutais. Su vienu iš UAB (duomenys neskelbtini) direktorių buvo sudarę sutartį ir vežiojo kiekvieną dieną jos darbuotojus į Vilniuje esantį objektą, baigus darbus nebuvo su jais atsiskaityta, jie liko skoloje, jis su J. bendraudavo telefonu, su juo buvo susitikę tik sudarant keleivių pervežimo sutartį, pastoviai prašant iš jo skolos gražinimo, jis kartais pravesdavo pinigų. UAB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) skoloje liko 11 tūkstančių litų, tai yra maždaug už 22 darbo dienas, byloje pareikštą įmonės ieškinį palaiko. Pirmą pusmetį atsiskaitymai vyko tvarkingai, vėliau prasidėjo vėlavimai, pastoviai buvo žadama atsiskaityti, tačiau neatsiskaitoma, paskui nutrūko mūsų ryšiai. Todėl UAB (duomenys neskelbtini) užbaigė su jais bendrauti ir nebevežiojo jų darbuotojų. Kai prasidėjo neatsiskaitymai ir skola pasidarė per didelė, 1-2 tūkstančiais litų didesnė nei dabar reiškiama ieškinyje, skambino D. S. ir prašė atsiskaityti. Dėl įsiskolinimo į teismą nesikreipė, bet tokios mintys buvo, tuo metu gavo raštą iš FNTT, dėl UAB (duomenys neskelbtini) finansinių aferų, byla buvo pradėta anksčiau, ne jų įmonė inicijavo ikiteisminio tyrimo pradėjimą. UAB (duomenys neskelbtini) pateikė tyrėjams visus dokumentus susijusius su UAB (duomenys neskelbtini) ir neatsiskaitymais. J. jų įmonės neinformavo, kad parduoda UAB (duomenys neskelbtini), šios imonės jiems pirkti nesiūlė. Vėliau nebebuvo galimybės su jais susisiekti telefonu, nes UAB(duomenys neskelbtini) vadovų telefonas tai išjungtas būdavo, tai nekeldavo ragelio. Skolos išieškojimą jie buvo padavę skolų išieškojimo tarnybai, kad surastų (duomenys neskelbtini) atstovus, nes nebebuvo galimybės su jais susisiekti telefonu, nes telefonas arba išjungtas būdavo, (duomenys neskelbtini) nekeldavo ragelio dėl įmonės suradimo. Suprato, kad (duomenys neskelbtini) atstovai daro nusikaltimą, nes slapstosi nuo jų. piktybiškai negrąžino skolos, todėl jaučiasi apgautas, UAB (duomenys neskelbtini) direktoriai jo įmonei liko skolingi. Kitos įmonės, su kuriomis dirbo nėra skolingos, tarpusavio atsiskaitymai vyksta pagal sutartis. Esant įsiskolinimams, kitos įmonės nesislapsto nuo jų, vyksta pokalbis. Tik UAB (duomenys neskelbtini) vienintelė tokia buvo, todėl jie tik šį vienintelį atvejį per savo veiklą buvo kreipėsi į skolų išieškojimo tarnybą. .(t.9., b.l. 189-190)

UAB (duomenys neskelbtini) atstovas N. M. parodė, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) finansų vadovu. Kaltinamiesiems priklausanti įmonė UAB (duomenys neskelbtini) pirkdavo iš jų įmonės įrankius, buvo vienkartiniai pirkimai, bendradarbiavimo sutartis su (duomenys neskelbtini) nebuvo pasirašyta, 2009-12-02 įmonės direktorius buvo S., jų įsiskolinimas liko nedidelis, byloje pateiktas ieškinys pagal dvi neapmokėtas sąskaitas faktūras. UAB (duomenys neskelbtini) direktorių nepažinojo, nes tuo met įmonėje nedirbo. UAB „Mastermann“ civilinio proceso tvarka norėjom atsiimti skolą, todėl kreipėsi į teismą, tačiau UAB (duomenys neskelbtini) atstovai nebuvo randami, todėl nebuvo galima jiems įteikti teismo dokumentų, todėl teisme ieškinys buvo atmestas teismo nutartimi Nr. 31615/09. Kadangi skola savo dydžiu UAB (duomenys neskelbtini) nėra didelė, skolos ieškojimo išlaidos būtų didesnės, todėl skolininkų paieška buvo sustabdyta. Vėliau į UAB (duomenys neskelbtini) paskambino policija, informavo apie atliekamą ikiteisminį tyrimą, todėl UAB (duomenys neskelbtini) pateikė ieškinį byloje, todėl prašo priteisti ieškinį iš kaltų asmenų, ieškinį pilnai palaiko. Jeigu atlygintų žalą pretenzijų neturėtų. Kiti jų įmonės skolininkai nuo UAB (duomenys neskelbtini) nesislapsto, todėl priešingus UAB (duomenys neskelbtini) vadovų veiksmus vertina neigiamai. Tačiau jeigu iš policijos į juos nebūtų kreipesi, nebūtų jų ieškoję nes skolos suma UAB (duomenys neskelbtini) buvo per maža. .(t.9., b.l. 63-64)

UAB „(duomenys neskelbtini) atstovas R. K. parodė, kad jis atstovauja (duomenys neskelbtini), pasikeitė įmonės pavadinimas, dabar vadinasi (duomenys neskelbtini). Civilinį ieškinį palaiko, įvykiai vyko jam nedirbant, tuo metu buvo kitas darbuotojas. Esame didmeninės prekybos, prekiaujame elektros prekėmis. Jie pirko elektros prekes, sutartis buvo sudaryta, mūsų įmonė su jų įmone UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi ilgalaikio bendradarbiavimo sutart, už prekes sumokant pagal atidėjimą. Jiems buvo parduotos prekės, už kurias nebuvo iš viso atsiskaityta, neatsiskaitymai vyko už prekių kelis pirkimus. R. K. bendravo kelis sykius su D. S., nes jis buvo klientas, atstovavo UAB (duomenys neskelbtini), dėl skolų išieškojimo, keletą sykių jis buvo atvažiavęs, todėl jo domėjosi, kodėl laiku UAB (duomenys neskelbtini) neatsiskaito. Tuo metu buvo krizės laikas, todėl atsakymas buvo paprastas - kad vėluoja pinigai už objektus. Jis į jokias tarnybas atstovaujant (duomenys neskelbtini) asmeniškai nesikreipė , gal tai padarė vyr. buhalterė. Su skolininku D. S. bendravau, sakė, kad nėra pinigų, kai klientai sumokės jiems, tada sumokės ir mums. Neprašėme, kad parodytų kur prekės padėtos. Labai nesigilinau. Nekilo įtarimas, kad perparduoda prekes. Sakė, kad atsiskaityti negalėdavo, nes vėluoja pinigai už darbus. Jų objektais pats nesidomėjau, atėjau dirbti jau tada, kai ši istorija jau buvo įvykusi. Paskutinė sąskaita, už kurią yra įsiskolinimas - 2009-02-12, ar vėlesnėmis datomis sąskaitos faktūros dar buvo išrašytos, negali tiksliai atsakyti. Sąskaitos visada rašomos atiduodant prekes, jei pirko smulkmės, galėjo išrašyta sąskaita tokia maža, tai nebuvo dalinis atsiskaitymas. Grynais pas mus negalima atsiskaityti. .(t.8., b.l. 108)

Liudytoja E. M. parodė, kad kaltinamuosius pažįstu, su jais anksčiau siejo darbiniai santykiai, tuo metu ji dirbo įmonės (duomenys neskelbtini) direktorė ir turėjo sutartį su kaltinamųjų D. S. ir D. J. įmone UAB (duomenys neskelbtini), jų įmonei tvarkė buhalterinius dokumentus. Ji buvo apklausta tyrimo metu du kartus, davė išsamius parodymus, juos visus tvirtina (t. 1, b.l. 123-134, 136, 137-140). Liudytoja parodė, jų įmonės pasamdytas žmogus tvarkė apskaitą, buvo kelios moterys. Visus techninius darbus darydavo J. J., prieš ją tvarkė V. N., liudytoja viską patikrindavo, nes atlikdavo vyr. buhalterės pareigas. Įmonės kasininkas buvo D. J., kur jis laikydavo įmonės grynuosius pinigus, kur buvo kasa, liudytoja nežino, buhalterinę apskaitą reglamentuojantys įstatymai šios vietos buvimo įmonėje nėra griežtai apibrėžę. Ten kur sėdi kasininkas – ten ir yra kasa ir pinigai. Konkrečiai įmonės dokumentacijoje nebuvo nurodyta kur UAB (duomenys neskelbtini) kasa. Dokumentus J.atveždavo įmonės savininkai – kaltinamieji, dar buvo atvežęs kelis kartus A. S., viską atveždavo J.. Dažniausiai atvykdavo S., jis atveždavo sąskaitas faktūras, pirkimo ir pardavimo dokumentus. UAB (duomenys neskelbtini) įmonės grynų pinigų nevaldė, reikalingos deklaracijos buvo teikiamos el. paštu. 2009-11-30 buvo nutraukta tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), minėta sutartis, nes neužmokėdavo už atliktą darbą, (duomenys neskelbtini) liko skoloje apie 6000 Lt, imdavome mėnesio mokestį, gal apie 2000 Lt, jie dėl to ieškinio nereiškia. Buhalterinės a[pskaitos vedimo sutartį nutraukė S., nes tuo metu jis buvo direktorius. Direktoriaus pasikeitimo priežasties nežino. Paskutinį dokumentų perdavimo aktą pasirašė ji ir A. S., kartu jam buvo perduota įmonės dokumentacijos elektroninė kopija, kuri buvo padaryta „(duomenys neskelbtini)“ programoje, po kurio laiko „J(duomenys neskelbtini) |“ saugoti buhalteriniai duomenys buvo ištrinti. Kartu dalyvavo ir D. J.. Tos įmonės personalo klausimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkydavo institucijose, jie darydavo taip, kaip nurodydavo D. J., jeigu jis nurodydavo, kad yra atleisti ar priimti darbuotojai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tai įformindavo kaip priklauso pagal įstatymus, patys savo iniciatyvą jokių klausymų, kas susiję su personalu, nedarydavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynais pinigais UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo disponuoti, jie tik fiksavome duomenis, jeigu ką reikia būtinai sumokėti, apie tai informuodavome įmonės savininkus. Per savaitę kelis kartus dokumentus jie atveždavo. Įmonės pinigų likutis būdavo apskaitoje, tikrino mokesčių inspekcija, nebuvo problemų, nors mokesčiams pinigų trūko. Žino apie UAB „(duomenys neskelbtini) suteiktas paskolas akcininkas D. J. ir D. S., dabar liūdytoja nežino, ar įmonė galėjo suteikti tokias dideles paskolas, tačiau jeigu kasoje pinigų buvo ir tokia buvo savinkų valia, jie nurodė išduoti dokumentuose įvardintas paskola, jei pinigų kasoje tą kartą nebūtų buvę, paskolos nebūtų suteiktosnes į minusą duoti paskolos negalima. „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai duodavo rekomendacijas už ką reikia mokėti, jie turėjo skolų, tačiau tuo metu buvo krizė. „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijoje viskas buvo suvesta pagal jiems pateiktus įmonės dokumentus. Viskas kas suvesta yra teisinga, nes viskas vesta pagal pateiktus duomenis, vadovaujantis įstatymais. Jokių neteisėtų susitarimų su kaltinamaisiais dėl paskolų išdavimo – grąžinimo nebuvo, įmonės išduotos paskolos įmonės mokamų mokesčių nesumažina, sumažina tik kasos likutį. Dalis paskolų buvo grąžintos, jos buvo nurašomas nuo darbo užmokesčio.Kodėl mums nemokėjo pinigų už atliktą darbą nežino, žadėjo sumokėti, sakydavo, kad kitur reikia labiau daryti mokėjimus. Akcininkams primindavau apie skolą, tačiau jie nesumokėdavo, tik žadėdavo, galop visai nesumokėjo pinigų už tris paskutinius mėnesius, mūsų teisininkas patarė, kad niekur nesikreipti, nes tik bus daugiau rūpesčių. Nėra reglamento kur turi būti kasa. Bendrovė turėjo kreditorinių įsiskolinimų, jiems taip pat buvo neapmokėtos sąskaitos, tai apsunkino jų mokėjimus. Gal kaltinamieji būdami akcininkai ir vykdė įmonėje inventorizaciją, jie nežino, nes tame dalyvauti neprivalėjo. „(duomenys neskelbtini)“ visi nurodymai būdavo pateikiami raštu arba žodžiu. Neprisimena, ar S. iš jos buvo prašęs įmonės balanso, ar pats buvo atvykęs domėtis dėl įmonės stovio. .(t.8., b.l. 158-160)

LAT praktikoje analogiško pobūdžio bylose yra nurodami du skirtingi nusikalstamų veikimo baigimo nustatymo momento skaičiavimai, nurodyta, kad veika yra baigiama būtent fiktyvaus akcijų pirkimo–pardavimo sandorio ir dokumentų perdavimo akto dieną, nusikalstamos veikos padarymo laikas yra laikomas veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku (BK 3 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai nusikalstama veika yra trunkamojo pobūdžio ir nėra pagrindo nustatinėti jos laiko pagal padarinių kilimą, pripažįstama, kad tokios veikos laikas yra visas laikas, per kurį ji buvo daroma. Juridiškai svarbus laikas, nuo kurio pradedama skaičiuoti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, yra tokios nusikalstamos veikos nutraukimo laikas (Nr. 2K-P-267/2011). LAT teismo nutartyje nusikalstamos veikos laikas, kai ji padaroma nevykdant savo pareigos (neveikimu) ir proceso metu įtariamasis ar kaltinamasis savo pareigos taip ir neįvykdo (veika faktiškai lieka nenutraukta). Nurodoma, kad tokiu atveju reikia remtis tam tikru procesiniu kriterijumi, žyminčiu tokios nusikalstamos veikos padarymo laiką, nuo kurio ir turi būti skaičiuojamas senaties terminas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra aplinkybė, kuri privalomai nurodoma kaltinamajame akte. Kadangi prokuroras kartais kaltinamajame akte negali nurodyti būsimos trunkančios nusikalstamos veikos laiko, jei veika tęsiama, todėl tokiu atveju, bylą su kaltinamuoju aktu perdavus į teismą, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. kaltinimą gali pakeisti teisme, ką ir padarė šioje byloje, nes kaltinamiesiems, atlikus fiktyvų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimo sandorį, turėjo likti 1 650 000 Lt įmonės piniginių lėšų bei pareiga atsiskaityti su kreditoriais. Todėl nuo šio laiko ir turi būti skaičiuojamas senaties terminas dėl nusikalstamų veikų , numatytų BK 186 str. 1 d. padarymo.