Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Rimo Švirino,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. S., D. J. ir Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Gintaro Eidukevičiaus apeliacinius skun­dus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo

D. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Res­publikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 186 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas:

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams.

BK 63 straipsnio 1, 5 dalies pagrindu bausmes, paskirtas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 186 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį subendrinus apėmimo būdu, paskirta subendrinta 3 me­tų laisvės atėmimo bausmė. Paskirtą subendrintą bausmę subendrinus BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, paskirta ga­lu­ti­nė subendrinta 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymo terminas atidėtas 3 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

1) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

2) neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu;

3) dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;

D. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 186 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir nu­teistas:

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams.

BK 63 straipsnio 1, 5 dalių pagrindu bausmes, paskirtas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 186 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį subendrinus apėmimo būdu, paskirta subendrinta 3 me­tų laisvės atėmimo bausmė. Paskirtą subendrintą bausmę subendrinus BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pa­grindu dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, paskirta ga­lu­ti­nė subendrinta 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymo terminas atidėtas 3 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

Civilinių ieškovų ieškiniai tenkinti pilnai ir priteista solidariai iš kaltinamųjų civiliniams ieškovams:

SODRA – 9 398,03 Eur (buvo 32 449,53 Lt) turtinės žalos atlyginimo;

UAB „ (duomenys neskelbtini) “ – 1 742, 65 Eur (buvo 6 017,03 Lt) turtinės žalos atlyginimo;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1 246,10 Eur (buvo 4 302,54 Lt) turtinės žalos atlyginimo;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 506,21 Eur (buvo 1 747,83 Lt) turtinės žalos atlyginimo;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 31 008,95 Eur (buvo 107 067,71 Lt) turtinės žalos atlyginimo;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2 210,36 Eur (buvo 7 631,95 Lt) turtinės žalos atlyginimo;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2 425,39 Eur (buvo 8 374,37 Lt) turtinės žalos atlyginimo;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2 804,05 Eur (buvo 9 681,82 Lt) turtinės žalos atlyginimo;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 4 582,32 Eur (buvo 15 821,85 Lt) turtinės žalos atlyginimo;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 12 807,84 Eur (buvo 44 222,90 Lt) turtinės žalos atlyginimo;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 14 209,20 Eur (buvo 49 061,52 Lt) turtinės žalos atlyginimo;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 3 307,80 Eur (buvo 11 421,20 Lt) turtinės žalos atlyginimo;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1 420,20 Eur (buvo 4 903,65 Lt) turtinės žalos atlyginimo;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 366,55 Eur (buvo 1 265,63 Lt) turtinės žalos atlyginimo;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 9 607,90 Eur (buvo 33 174,15 Lt) turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. lap­kri­čio 30 d. (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su D. S., apgaule savo ir D. S. naudai išvengė didelės – iš viso 1 650 000 Lt vertės turtinės prievolės – grąžinti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paimtas paskolas, o būtent: būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), akcininku (turėdamas 5 000 vnt. 1 Lt nominalo akcijų, t. y. 50% visų akcijų), taip pat laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. spalio 26 d., dirb­da­mas šios įmonės direktoriumi, taip pat laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d., atlikdamas ir kasininko pareigas, veikdamas bendrininkų grupėje su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ak­ci­nin­ku D. S. (turinčiu 5 000 vnt. 1 Lt nominalo akcijų, t. y. 50% visų akcijų), taip pat laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. lapkričio 27 d. dirbusiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direk­to­riaus pavaduotoju, D. J. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip akcininkas paėmė paskolas – 2006 m. sausio 3 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 3 – 300 000 Lt, 2006 m. gegužės 31 d. pagal kasos iš­lai­dų orderį Nr. 29 – 90 000 Lt, 2006-07-03 padarius užskaitą – 15 835 Lt, 2008-10-21 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 39 – 120 000 Lt, 2008-11-28 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 49 – 100 000 Lt, 2008-12-02 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 50 – 115 000 Lt, 2008-12-05 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 52 – 75 000 Lt, 2008-12-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 60 – 40 000 Lt, iš viso 855 835 Lt, laikotarpiu nuo 2006-07-31 iki 2008-05-31 pagal žiniaraštį grąžino paskolų dalį – 15 835 Lt, D. S. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip akcininkas paėmė paskolas – 2006-01-03 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 4 – 300 000 Lt, 2006-05-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 30 – 60 000 Lt, 2006-07-03 pagal mokėjimo nurodymą Nr. 1039 – 14 000 Lt, 2008-10-21 pagal kasos iš­lai­dų orderį Nr. 40 – 120 000 Lt, 2008-11-28 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 48 – 100 000 Lt, 2008-12-02 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 51 – 115 000 Lt, 2008-12-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 59 – 115 000 Lt, iš viso 824 000 Lt, laikotarpiu nuo 2006-07-31 iki 2008-02-29 pagal žiniaraštį gra­ži­no dalį paskolų – 14 000 Lt, D. J. ir D. S. veikdami vieninga tyčia ir tu­rė­da­mi vieningą nusikalstamą tikslą – apgaule savo ir kito naudai išvengti didelės vertės turtinės prievolės – grąžinti paimtas paskolas, todėl siekdami, kad paaiškėjus piniginių lėšų trūkumui, at­­sakomybėn būtų traukiami ne jie (D. J. ir D. S.), bet kitas asmuo, 2009 m. spalio mėn. 23 d. akcininkų sprendimu nuo 2009-10-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi paskyrę A. S., tačiau ir toliau faktiškai valdydami įmonę bei vykdydami buhalterinės aps­kai­tos organizavimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiajai buhalterei – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės pagal sutartį tvarkiusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą) įgaliotajam asmeniui E. M. pateikė kasos pajamų orderius dėl tariamo paskolų grąžinimo: D. J. 2009-11-16 JAL 0000755 – 100 000 Lt, 2009-11-27 JAL 0000759 – 740 000 Lt, D. S. 2009-11-27 JAL 0000758 – 810 000 Lt bei nurodė šių kasos pajamų orderių duomenis įtraukti į įmonės bu­hal­te­ri­­nę apskaitą ir įforminti paskolų grąžinimą, E. M., kuriai nebuvo žinoma apie tai, kad tikrovėje paskolos nėra grąžinamos, šių kasos pajamų orderių duomenis įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, ko pasėkoje pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos duomenis akci­nin­kai D. J. bei D. S. tariamai buvo grąžinę paskolas bendrovei ir jokių prie­vo­lių nebeturėjo, tačiau tikrovėje D. J. 2009-11-16 – 100 000 Lt ir 2009-11-27 -740 000 Lt, o D. S. 2009-11-27 – 810 000 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą ar bankinę sąskaitą neįnešė, tokiu būdu D. J. apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės – savo naudai – 840 000 Lt bei kito (D. S.) naudai – 810 000 Lt, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė iš viso 1 650 000 Lt turtinę žalą. Taip pat jis nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2007-12-31 iki 2015-07-09, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su D. S., apgaule vengė atsiskaityti už UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas bei mokėti privalomas įmokas ir dėl to ki­tiems as­me­nims padarė 337 143,68 Lt turtinės žalos, o būtent: būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės ko­das 134669885, reg. (duomenys neskelbtini), akcininku (turėdamas 5 000 vnt. 1 Lt no­mi­nalo akcijų, t. y. 50% visų akcijų), taip pat laikotarpiu nuo 2006-01-01 – 2009-10-26, dirb­da­mas šios įmonės direktoriumi bei laikotarpiu nuo 2006-01-01 – 2009-11-30 atlikdamas ir ka­si­ninko pa­rei­gas, veikdamas bendrininkų grupėje su UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku D. S. (turinčiu 5 000 vnt. 1 Lt nominalo akcijų, t. y. 50% visų akcijų), taip pat laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2009-11-27 dirbusiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoju,

2008-06-20 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarius sutartį Nr. 2008-06-20 dėl paruošiamųjų darbų atli­ki­mo automobilių prekybos salone „Lexus“, pagal kurios 6.2 a) p. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo ne vėliau kaip per 20 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už atliktus darbus, 2008-07-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašius PVM sąskaitą faktūrą LAU Nr. 0000996 71 180,46 Lt sumai; 2007-07-16 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarius sutartį Nr. 07.07.16 dėl automatinės gaisro gesi­ni­mo sistemos įrengimo, pagal kurios 5.3 p. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo ne vėliau kaip per 30 die­nų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už atliktus dar­bus, 2007-11-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašius PVM sąskaitą faktūrą LTN Nr. 071395 79 478,90 Lt sumai;2004-05-14 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarius sutartį Nr. 2004.069 dėl prekių tiekimo, pagal kurios 5.1 p. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už pateiktas prekes, 2008-12-30, 2009-08-24, 2009-08-28, 2009-08-31, UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašius PVM sąskaitas faktūras: ARD Nr. 0131954 717,53 Lt sumai, ARD Nr. 0131953 342,35 Lt sumai, ARD Nr. 0131952 2 504,87 Lt sumai, ARD Nr. 0131951 1 946,44 Lt sumai, ARD Nr. 0144374 869,76 Lt sumai, ARD Nr. 0144377 921,92 Lt sumai, ARD Nr. 0144381 618,05 Lt sumai, ARD Nr. 0144384 803,42 Lt sumai, ARD Nr. 0144395 197 Lt sumai;2008-10-07 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarius sutartį Nr. 108-12-221 dėl gaminių paga­mi­ni­mo, pagal kurios 2.3 p. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo PVM sąs­­kaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už pagamintus gami­nius, 2008-10-27, 2008-11-19, 2008-11-27, 2009-02-09, 2009-04-21, 2009-06-04, 2009-09-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašius PVM sąskaitas faktūras: EDG Nr. 16478 61 360 Lt su­mai, EDG Nr. 16485 66,38 Lt sumai, EDG Nr. 16488 58,41 Lt sumai, EDG Nr. 16520 172,55 Lt sumai, EDG Nr. 16545 1 523,20 Lt sumai, EDG Nr. 16560 165,41 Lt sumai, EDG Nr. 16580 1 694 Lt sumai;2008-04-17 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarius sutartį Nr. 08.04.17 dėl transporto paslaugų tie­ki­mo, pagal kurios 2.1 p. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo ne vėliau kaip per 25 dienas nuo PVM sąs­kaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto paslaugas, 2008-10-28, 2008-09-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašius PVM sąskaitas faktūras: LIN8 Nr. 308 10 492,56 Lt sumai, LIN8 Nr. 280 11 030,64 Lt sumai;2007-10-26 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarius sutartį Nr. 2007/10/26-544 dėl elektrotechnikos produk­ci­jos tiekimo, pagal kurios 5 p. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už pateiktą produkciją, 2008-12-31, 2008-12-18, 2008-12-15, 2008-12-05, 2008-11-28, 2008-11-25, 2009-01-06, 2009-01-09, 2009-01-13, 2009-01-19, 2009-01-21, 2009-01-26, 2009-01-27, 2009-01-28, 2009-02-03, 2009-02-12, UAB „SLO“ išrašius PVM sąskaitas faktūras: SLO Nr. 058630 22,76 Lt sumai, SLO Nr. 058062 493,05 Lt sumai, SLO Nr. 058056 127,56 Lt sumai, SLO Nr. 057833 150,50 Lt sumai, SLO Nr. 057379 30,96 Lt sumai, SLO Nr. 057373 315,01 Lt sumai, SLO Nr. 057371 231,91 Lt sumai, SLO Nr. 057370 676,26 Lt sumai, SLO Nr. 057070 2 319,15 Lt sumai, SLO Nr. 056988 342,13 Lt sumai, SLO Nr. 056986 298,98 Lt sumai, SLO Nr. 056982 789,96 Lt sumai, SLO Nr. 056980 16 536,90 Lt sumai, SLO Nr. 056976 27 222,92 Lt sumai, SLO Nr. 058695 414,72 Lt sumai, SLO Nr. 058813 564,01 Lt sumai, SLO Nr. 058817 120,19 Lt sumai, SLO Nr. 058904 10,64 Lt sumai, SLO Nr. 059149 887,16 Lt sumai, SLO Nr. 059251 302,50 Lt sumai, SLO Nr. 059400 139,83 Lt sumai, SLO Nr. 059414 371,38 Lt sumai, SLO Nr. 059437 121 Lt sumai, SLO Nr. 059498 32,13 Lt sumai, SLO Nr. 059515 15,74 Lt sumai, SLO Nr. 059727 149,49 Lt sumai, SLO Nr. 060030 727,57 Lt sumai;UAB „(duomenys neskelbtini)“, priimdama prekes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, įsipareigojo per protingą terminą nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už pateiktą produkciją, 2009-01-30, 2009-05-14, 2009-08-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašius PVM sąskaitas faktūras: KAS Nr. 10015107 4 056,65 Lt sumai, KAS Nr. 10015389 5 638,80 Lt sumai, KAS Nr. 10015726 7 390,20 Lt sumai;2008-04-07 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaręs sutartį Nr. K8017 dėl prekių tiekimo, pagal kurios IV.1. p. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo ne vėliau kaip per 45 dienas nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už pateiktas prekes, 2009-04-20, 2009-04-21, 2009-04-23, 2009-04-24, 2009-04-28, 2009-04-29, 2009-04-30, 2009-05-06, 2009-05-11, 2009-05-12, 2009-05-13, 2009-05-15, 2009-05-18, 2009-05-19, 2009-05-20, 2009-05-21, 20096-05-22, 2009-05-25, 2009-05-26, 20096-05-27, 2009-05-29, 2009-06-02, 2009-06-03, 2009-06-10, 2009-06-11, 2009-06-12, 2009-06-19, 2009-06-22, 2009-06-25, 2009-06-26, 2009-06-30, 2009-07-10, 2009-07-13, 2009-07-14, 2009-07-16, 2009-08-05, 2009-08-12, 2009-08-17, 2009-08-26, 2009-08-27, 2009-08-28, 2009-08-31, 2009-09-02, 2009-09-07, 2009-09-09, 2009-09-14, 2009-09-15, 2009-09-21, 2009-09-29, 2009-10-23 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašius PVM sąskaitas faktūras: EBK Nr. 09202649 9 746,78 Lt sumai, EBK Nr. 09202860 2 645,02 Lt sumai, EBK Nr. 09202930 748,69 Lt sumai, EBK Nr. 09202840 2 004,82 Lt sumai, EBK Nr. 09202942 4 679,39 Lt sumai, EBK Nr. 09202839 4 118,17 Lt sumai, EBK Nr. 09202862 828,41 Lt sumai, EBK Nr. 09202954 1 016,74 Lt sumai, EBK Nr. 09202885 356,73 Lt sumai, EBK Nr. 09202886 1 267,98 Lt sumai, EBK Nr. 09202936 258,65 Lt sumai, EBK Nr. 09202937 159,65 Lt sumai, EBK Nr. 09202943 456,56 Lt sumai, EBK Nr. 09202946 7 522,51 Lt sumai, EBK Nr. 09203250 205,65 Lt sumai, EBK Nr. 09203198 198,74 Lt sumai, EBK Nr. 09203206 2 479,99 Lt sumai, EBK Nr. 09203242 1 221,93 Lt sumai, EBK Nr. 09203244 122,52 Lt sumai, EBK Nr. 09203245 334,87 Lt sumai, EBK Nr. 09203251 1 525,54 Lt sumai, EBK Nr. 09203252 2 396,38 Lt sumai, EBK Nr. 09203271 421,19 Lt sumai, EBK Nr. 09203342 607,38 Lt sumai, EBK Nr. 09203354 380,37 Lt sumai, EBK Nr. 09203361 441,45 Lt sumai, EBK Nr. 09203392 1 150,01 Lt sumai, EBK Nr. 09203396 122,64 Lt sumai, EBK Nr. 09203420 210,33 Lt sumai, EBK Nr. 09203430 26,05 Lt sumai, EBK Nr. 09203483 188,64 Lt sumai, EBK Nr. 09203498 77,35 Lt sumai, EBK Nr. 09203685 3 754,64 Lt sumai, EBK Nr. 09203686 456,28 Lt sumai, EBK Nr. 09203687 4 145,22 Lt sumai, EBK Nr. 09203684 37,08 Lt sumai, EBK Nr. 09203649 1 096,45 Lt sumai, EBK Nr. 09203657 860,01 Lt sumai, EBK Nr. 09203688 675,87 Lt sumai, EBK Nr. 09203772 237,7 Lt sumai, EBK Nr. 09204028 1 040,77 Lt sumai, EBK Nr. 09204027 502,18 Lt sumai, EBK Nr. 09204029 104,77 Lt sumai, EBK Nr. 09204025 229,67 Lt sumai, EBK Nr. 09204026 476,14 Lt sumai, EBK Nr. 09204035 228,4 Lt sumai, EBK Nr. 09204036 1 2526,51 Lt sumai, EBK Nr. 09204475 627,61 Lt sumai, EBK Nr. 09204476 4 140,46 Lt sumai, EBK Nr. 09204318 823,85 Lt sumai, EBK Nr. 09204327 1 891,5 Lt sumai, EBK Nr. 09204364 2 358,9 Lt sumai, EBK Nr. 09204366 513,95 Lt sumai, EBK Nr. 09204478 370,45 Lt sumai, EBK Nr. 09204512 184,87 Lt sumai, EBK Nr. 09204793 7 133,8 Lt sumai, EBK Nr. 09204797 1 739,9 Lt sumai, EBK Nr. 09204796 468,32 Lt sumai, EBK Nr. 09205251 2 353,32 Lt sumai, EBK Nr. 09204791 1 536,25 Lt sumai, EBK Nr. 09205196 467,61 Lt sumai, EBK Nr. 09205471 45,09 Lt sumai, EBK Nr. 09205660 1 820,7 Lt sumai, EBK Nr. 09205755 85,73 Lt sumai, EBK Nr. 09205759 164,29 Lt sumai, EBK Nr. 09206186 5 165,29 Lt sumai, EBK Nr. 09206183 113,2 Lt sumai, EBK Nr. 09206184 649,49 Lt sumai, EBK Nr. 09206185 102,66 Lt sumai, EBK Nr. 09206182 1 200,39 Lt sumai, EBK Nr. 09206207 530,41 Lt sumai, EBK Nr. 09206215 15,13 Lt sumai, EBK Nr. 09206395 1 480,28 Lt sumai, EBK Nr. 09206424 110,18 Lt sumai, EBK Nr. 09206517 1 495,14 Lt sumai, EBK Nr. 09206602 510,37 Lt sumai, EBK Nr. 09206697 652,12 Lt sumai, EBK Nr. 09206767 429,34 Lt sumai, EBK Nr. 09206907 258,24 Lt sumai, EBK Nr. 09206910 192,76 Lt sumai, EBK Nr. 09207195 591,67 Lt sumai, EBK Nr. 09208009 15,69 Lt sumai;2006-08-02 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarius sutartį Nr. 2006/214TA dėl automobilių techninio aptarnavimo, pagal kurios 4.1 p. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo ne vėliau kaip per 14 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už atliktas paslaugas, 2009-05-29, 2009-06-02, 2009-06-06, 2009-06-23, 2009-07-03, 2009-07-13, 2009-07-29, 2009-08-10, 2009-09-04, 2009-09-07, 2009-09-14, 2009-09-18, 2009-09-30, 2009-11-26, UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašius PVM sąskaitas faktūras: AUT Nr. 057292 1 208,65 Lt sumai, AUT Nr. 057428 114,84 Lt sumai, AUT Nr. 057666 162,94 Lt sumai, AUT Nr. 058253 58,91 Lt sumai, AUT Nr. 058683 107,10 Lt sumai, AUT Nr. 058918 34,42 Lt sumai, AUT Nr. 058977 42,84 Lt sumai, AUT Nr. 059673 15 Lt sumai, AUT Nr. 060078 26,78 Lt sumai, AUT Nr. 061181 1 076,15 Lt sumai, AUT Nr. 061242 49,01 Lt sumai, AUT Nr. 061490 99,99 Lt sumai, AUT Nr. 061663 619,23 Lt sumai, AUT Nr. 062092 1 605,36 Lt sumai, AUT Nr. 064773 41,14 Lt sumai;UAB „(duomenys neskelbtini)“, priimdama prekes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, įsipareigojo per 30 dienų nuo PVM sąs­kai­tos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už pateiktas prekes, 2009-05-06, 2009-05-07, 2009-05-11, 2009-05-26, 2009-05-28, 2009-06-03, 2009-06-10, 2009-06-11, 2009-06-12, 2009-06-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašius PVM sąskaitas faktūras: DOG Nr. 0191329 633,15 Lt sumai, DOG Nr. 0195164 336,98 Lt sumai, DOG Nr. 0191342 247,07 Lt sumai, DOG Nr. 0194452 150,39 Lt sumai, DOG Nr. 0197905 82,76 Lt sumai, DOG Nr. 0194483 20 Lt sumai, DOG Nr. 0197429 97,66 Lt sumai, DOG Nr. 0197434 104,80 Lt sumai, DOG Nr. 0197446 71,18 Lt sumai, DOG Nr. 0197964 3,84 Lt sumai;UAB „(duomenys neskelbtini)“, priimdama prekes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, įsipareigojo per 14 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už pateiktas prekes, 2009-09-23, 2009-09-28, 2009-10-07, 2009-10-12, 2009-10-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašius PVM sąskaitas faktūras: FKP Nr.10047161 7 022,68 Lt sumai, FKP Nr. 10047284 408,87 Lt su­mai, FKP Nr. 10047474 1 174 Lt sumai, FKP Nr. 10047594 18 Lt sumai, FKP Nr. 10048048 2 410,34 Lt sumai;UAB „(duomenys neskelbtini)“, priimdama prekes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, įsipareigojo per protingą terminą nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už pateiktas prekes, 2009-04-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašius PVM sąskaitas faktūras: KCP Nr. 0017805 1 112 Lt sumai, KCP Nr. 0017810 153,63 Lt sumai;2009-09-15 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarius sutartį Nr. 090915/01 dėl prekių tiekimo, pagal kurios 2.1.5. p. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo PVM sąskaitos fak­tūros išrašymo dienos apmokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už pateiktas prekes, 2009-11-17, 2009-10-26, 2009-10-19, 2009-10-14, 2009-10-05, 2009-09-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašius PVM sąskaitas faktūras: LVB Nr. 0010152 531,63 Lt sumai, LVB Nr. 0010127 290,40 Lt sumai, LVB Nr. 0010120 191,48 Lt sumai, LVB Nr. 0010115 2 449,04 Lt sumai, LVB Nr. 0010106 355,44 Lt sumai, LVB Nr. 0010098 1 085,66 Lt sumai;2006-06-01 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarius negyvenamųjų patalpų subnuomos su­tartį Nr. 3/2006, pagal kurios 2.2 p. įsipareigojo mokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ sub­nuomos mokestį kas mėnesį avansu ne vėliau, kaip iki einamojo mėnesio 10 dienos, 2009-05-04, 2009-05-29, 2009-06-01, 2009-06-30, 2009-07-01, 2009-07-31, 2009-08-03, 2009-08-21, 2009-08-31, 2009-09-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašius PVM sąskaitas fak­tū­ras: GIN Nr. 4906 939,34 Lt sumai, , GIN Nr. 4966 286,20 Lt sumai, GIN Nr. 5034 1 517,39 Lt sumai, GIN Nr. 5080 321,04 Lt sumai, GIN Nr. 5133 1 636,40 Lt sumai, GIN Nr. 5196 276,08 Lt sumai, GIN Nr. 5249 1 589,97 Lt sumai, GIN Nr. 5307 1 428 Lt sumai, GIN Nr. 5314 274,03 Lt sumai, GIN Nr. 5367 1 413,37 Lt sumai;pagal Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 171-6295) 5 str. 1 d. „Asmenų, dirbančių pagal darbo sutartis, narystės ar tarnybos pagrindu, vals­tybinio socialinio draudimo įmokas privalo mokėti apdraustieji ir draudėjai (darb­da­viai)“, bei 9 str. „Socialinio draudimo įmokų mokėjimas“, 2 p. „Priskaičiuotas socialinio drau­dimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“ būdamas įpareigotas mokėti privalomas socialinio draudimo įmokas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus, 2009-10-15, 2009-10-10, 2009-11-03, 2009-11-19, 2009-12-01 pateikė Valstybinio socia­li­nio draudimo fondui pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. JAL-3 3 086, 37 Lt sumai, pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą Nr. 10/07 45,40 Lt sumai, pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą Nr. 11/03 5 413,87 Lt sumai, pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pa­baigą Nr. 11/17 9 293,34 Lt sumai, pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio drau­dimo pabaigą Nr. 11/30 14 852,93 Lt sumai;

D. J. ir D. S., žinodami, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalo atsiskaityti už atliktus dar­bus, gautas prekes, suteiktas paslaugas ir sumokėti privalomas įmokas, jau būdami skolingi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso 750 000 Lt (D. J. – 390 000 Lt, D. S. – 360 000 Lt), lai­kotarpiu nuo 2008-10-21 iki 2008-12-31) pasiėmė kaip paskolas dar 900 000 Lt (kiekvienas po 450 000 Lt), tuo pažeidė 1993-07-15 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-226 „Dėl ūkinių sub­jektų piniginių lėšų skolinimo“ ir 1995-12-20 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-226 pa­kei­timo įstatymo Nr. I-1145 1 straipsnio reikalavimus („Ūkiniai subjektai, užsiimantys ko­mer­cine-ūkine veikla, gali skolinti fiziniams bei juridiniams asmenims pinigus, kurių suma negali būti didesnė už nuosavo kapitalo dydį“. 2008-12-31 bendrovės nuosavas kapitalas buvo 1 470 360,82 Lt, o akcininkams paskolinta ir negrąžinta suma – 1 650 000 Lt), nes ak­ci­nin­kams paskolinta suma 179 639,18 Lt viršijo nuosavo kapitalo dydį (1 650 000 – 1 470 360,82), tęs­da­mi nusikalstamą veiką, D. J. ir D. S. veikdami vieninga tyčia ir turėdami vie­ningą nusikalstamą tikslą – apgaule vengti atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, su­teik­tas paslaugas bei mokėti privalomas įmokas, todėl siekdami, kad paaiškėjus piniginių lėšų trū­ku­mui bei apgaule padarytai turtinei žalai, atsakomybėn būtų traukiami ne jie (D. J. ir D. S.), bet kitas asmuo, 2009 m. spalio mėn. 23 d. akcininkų spren­di­mu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi paskyrę A. S., tačiau ir toliau faktiškai val­dy­da­mi įmonę bei bu­hal­te­ri­nės apskaitos organizavimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiajai buhalterei – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės pagal sutartį tvarkiusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą) įgaliotajam as­me­niui E. M. pateikė kasos pajamų orderius dėl tariamo paskolų grąžinimo : D. J. 2009-11-16 JAL 0000755 – 100 000 Lt, 2009-11-27 JAL 0000759 – 740 000 Lt, D. S. 2009-11-27 2009-11-27 JAL 0000758 – 810 000 Lt bei nurodė šių kasos pajamų orderių duomenis įtrauk­ti į įmonės buhalterinę apskaitą ir įforminti paskolų grąžinimą, E. M., kuriai nebuvo žinoma apie tai, tikrovėje paskolos nėra grąžinamos, šių kasos pa­ja­mų orderių duomenis įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, ko pasėkoje pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės aps­kai­tos duomenis akcininkai D. J. bei D. S. tariamai buvo grąžinę paskolas ben­drovei ir jokių prievolių nebeturėjo, tačiau tikrovėje D. J. 2009-11-16 – 100 000 Lt ir 2009-11-27 – 740 000 Lt, o D. S. 2009-11-27 – 810 000 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą ar bankinę sąskaitą neįnešė, to pasėkoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių reika­la­vi­mai liko be ekonominio padengimo ir todėl objektyviai negali būti įvykdyti, be to D. J. ir D. S., siek­dami suklaidinti suinteresuotus asmenis (UAB „(duomenys neskelbtini)“ kredi­to­rius) bei išvengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ fi­nansinių įsipareigojimų, laikotarpiu nuo 2009-11-30 iki 2010-07-07, paslėpė įmonės buhal­te­ri­nės apskaitos dokumentus, tokiu būdu D. J., faktiškai val­dydamas įmonę ir žino­damas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi realias finansines galimybes atsiskaityti, ap­gaule savo naudai išvengęs didelės vertės turtinės prievolės – grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 840 000 Lt (t. y. turėdamas savo žinioje 840 000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų), D. S. ap­gaule savo naudai išvengus didelės vertės turtinės prievolės – grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 810 000 Lt (t. y. D. S. turint savo žinioje 810 000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų), laikotarpiu nuo 2007-12-31 iki 2015-07-09 ap­gaule vengė atsiskaityti už UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas bei sumokėti privalomas įmokas ir dėl to padarė turtinę žalą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 49 061,52 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 11 421,20 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 33 174, 15 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 6 017,03 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 107 067,71 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 7 631,95 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 15 821,85 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 44.222,90 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 4 302,54 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1 747,83 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 8 374,37, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 9 681,82 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 4 903,65 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1 265,63 Lt, Valstybinio socialinio fondo valdybai – 32 449,53 Lt, iš viso kitiems asmenims padarė 337 143,68 Lt turtinę žalą.

Be to, jis nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2009-11-30 iki 2010-07-07, veikdamas ben­dri­nin­kų grupėje su D. S., siekdamas nuslėpti nusikalstamas veikas – savo ir bendri­nin­ko iš viso 1 650 000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaule negrąžintų paskolų (D. J. negrąžino 840 000 Lt, D. S. negrąžino 810 000 Lt) bei apgaule išvengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių įsi­pa­rei­gojimų, taip pat suklaidinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorius ir ikiteisminio tyrimo pareigūnus, suklastojo tikrą dokumentą ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo, o būtent: 2009-11-30 – 2010-07-07 laikotarpiu, veikdamas bendrininkų grupėje su D. S., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui perdavė duomenis, reikalingus įrašyti į dokumentų priė­mi­mo perdavimo aktą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui kompiuterine technika su­rašius ir ats­paus­di­nus 2009-11-30 dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, kad D. S. ir D. J. perduoda K. Č. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir turtą, o K. Č. doku­men­tus ir turtą priima, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pasirašius už tariamai doku­men­tus ir turtą priėmusį K. Č., D. J. ir D. S. pasirašė 2009-11-30 do­ku­mentų priėmimo-perdavimo akte, kad dokumentus ir turtą perduoda K. Č., taip savo parašu patvirtino žinomai neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, nes tikro­vė­je 2009-11-30 do­ku­mentų ir turto K. Č. neperdavė, o juos paslėpė, taip suklastojo šį 2009-11-30 dokumentų pri­ėmimo-perdavimo aktą bei šį žinomai suklastotą dokumentą laikė ir 2010-07-07, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, FNTT prie LR VRM Kauno apygardos val­dy­boje, esančioje Spaustuvininkų g. 7, Kaunas kabinete Nr. 204, pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direk­to­riaus S. L. 2010-06-21 pareiškimo Nr. 2-2/33L tyrimą atliekančiam pareigūnui, siek­damas išvengti savo bei D. S. baudžiamosios atsakomybės, taip D. J. suklastojo tikrą do­ku­mentą 2009-11-30 dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, jį laikė bei ži­no­mai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo.Be to jis nuteistas ir už tai, kad laikotarpiu nuo 2009-11-30 iki 2010-07-07, veikdamas bendri­nin­kų grupėje su D. S., siekdamas nuslėpti nusikalstamas veikas – savo ir ben­dri­ninko iš viso 1 650 000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaule negrąžintų paskolų (D. J. negrą­ži­no 840 000 Lt, D. S. negrąžino 810 000 Lt) bei apgaule išvengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ fi­nan­sinių įsipareigojimų, taip pat suklaidinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorius ir ikiteisminio tyrimo pa­rei­gū­nus, pas­lėpė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, o būtent: būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmo­nės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), akcininku (turėdamas 5 000 vnt. 1 Lt no­minalo akcijų, t.y. 50% visų akcijų), veikdamas bendrininkų grupėje su UAB „(duomenys neskelbtini)“ akci­nin­ku D. S. (turinčiu 5 000 vnt. 1 Lt nominalo akcijų, t.y. 50% visų ak­ci­jų), faktiškai valdydami įmonę bei iš formalaus direktoriaus A. S. 2009-11-30 perė­mę UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą bei buhalterinės apskaitos dokumentus, D. J. su bendrininku D. S. ir toliau faktiškai valdydamas įmonę, todėl pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Bu­hal­terinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. l d. būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal to paties įstatymo 21 str. 2 d. būdamas atsakingu už apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Bu­halterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. 1 d. reikalavimą, kuris numato, kad „Aps­kai­tos dokumentai ir aps­kai­tos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 19 str. 2 d. reikalavimą, kuris numato, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai sau­go­mi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis 1995-12-05 Lie­tuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 12 straipsnio 1 p. nuostatomis, kuriame nurodyta, kad „įmonės pri­valo saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įver­tindami galimus rizikos veiks­nius, išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, ap­sau­gotos su ja susijusių fizinių ar juridinių asmenų teisės“ ir 2 p., kur nustatyta, kad „už įmonės veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako va­do­vas“, siekdamas, kad nebūtų galima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsi­pa­reigojimų dydžio ir struktūros, tuo pačiu siekdamas nuslėpti nusikalstamas veikas – savo ir ben­drininko iš viso 1 650 000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaule negrąžintų paskolų (D. J. negrą­ži­no 840 000 Lt, D. S. negrąžino 810 000 Lt) bei apgaule išvengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ fi­nan­sinių įsipareigojimų, taip pat suklaidinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorius ir ikiteisminio tyrimo pa­rei­gūnus, laikotarpiu nuo 2009-11-30 iki 2010-07-07 kartu su D. S., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos doku­men­tus, imituodami UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskai­tos dokumentų ir turto perdavimą pagal 2009-11-30 dokumentų priėmimo-perdavimo aktą K. Č., dėl to iš dalies negalima nus­tatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2009-11-30. D. S. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2009-11-30, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su D. J., apgaule savo ir D. J. naudai iš­vengė didelės – iš viso 1 650 000 Lt vertės turtinės prievolės – grąžinti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paimtas paskolas, o būtent: jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), akcininku (turėdamas 5 000 vnt. 1 Lt nominalo akcijų, t.y. 50% visų akcijų), taip pat laikotarpiu nuo 2006-01-01 – 2009-11-27, dirbdamas šios įmonės direktoriaus pavaduotoju, veikdamas bendrininkų grupėje su UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku D. J. (turinčiu 5 000 vnt. 1 Lt nominalo akcijų, t.y. 50% visų akcijų), taip pat laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2009-10-26 dirbusiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, D. J. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip akcininkas paė­mė paskolas – 2006-01-03 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 3 – 300 000 Lt, 2006-05-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 29 90 000 Lt, 2006-07-03 padarius užskaitą – 15 835 Lt, 2008-10-21 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 39 – 120 000 Lt, 2008-11-28 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 49 – 100 000 Lt, 2008-12-02 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 50 – 115 000 Lt, 2008-12-05 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 52 – 75 000 Lt, 2008-12-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 60 – 40 000 Lt, iš viso 855 835 Lt, laikotarpiu nuo 2006-07-31 iki 2008-05-31 pagal žiniaraštį grąžino paskolų dalį – 15 835 Lt, D. S. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip akcininkas paėmė paskolas – 2006-01-03 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 4 300 000 Lt, 2006-05-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 30 60 000 Lt, 2006-07-03 pagal mokėjimo nurodymą Nr. 1039 14 000 Lt, 2008-10-21 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 40 120 000 Lt, 2008-11-28 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 48 100 000 Lt, 2008-12-02 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 51 115 000 Lt, 2008-12-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 59 115 000 Lt, iš viso 824 000 Lt, laikotarpiu nuo 2006-07-31 iki 2008-02-29 pagal žiniaraštį grą­žino dalį paskolų – 14 000 Lt, D. J. ir D. S. veikdami vieninga tyčia ir turė­da­mi vieningą nusikalstamą tikslą – apgaule savo ir kito naudai išvengti didelės vertės turtinės prievolės – grąžinti paimtas paskolas, todėl siekdami, kad paaiškėjus piniginių lėšų trūkumui, atsakomybėn būtų traukiami ne jie (D. J. ir D. S.), bet kitas asmuo, 2009 m. spalio mėn. 23 d. akcininkų sprendimu nuo 2009-10-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi paskyrę A. S., tačiau ir toliau faktiškai valdydami įmonę bei vykdydami buhalterinės aps­kai­tos organizavimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiajai buhalterei – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės pagal sutartį tvarkiusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą) įgaliotajam asmeniui E. M. pateikė kasos pajamų orderius dėl tariamo paskolų grąžinimo: D. J. 2009-11-16 JAL 0000755 – 100 000 Lt, 2009-11-27 JAL 0000759 – 740 000 Lt, D. S. 2009-11-27 JAL 0000758 – 810 000 Lt bei nurodė šių kasos pajamų orderių duomenis įtraukti į įmonės bu­hal­terinę apskaitą ir įforminti paskolų grąžinimą, E. M., kuriai nebuvo žinoma apie tai, kad tikrovėje paskolos nėra grąžinamos, šių kasos pajamų orderių duomenis įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, ko pasėkoje pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos duomenis akci­nin­kai D. J. bei D. S. tariamai buvo grąžinę paskolas bendrovei ir jokių prie­volių nebeturėjo, tačiau tikrovėje D. J. 2009-11-16 – 100 000 Lt ir 2009-11-27 -740 000 Lt, o D. S. 2009-11-27 – 810 000 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą ar bankinę sąskaitą neįnešė, tokiu būdu D. S. apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės – savo naudai – 810 000 Lt bei kito (D. J.) naudai – 840 000 Lt, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė iš viso 1 650 000 Lt turtinę žalą.Taip pat jis nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2007-12-31 iki 2015-07-09, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su D. J., apgaule vengė atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas bei mokėti privalomas įmokas ir dėl to kitiems asmenims padarė 337.143,68 Lt turtinės žalos, o būtent: būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), akcininku (turėdamas 5 000 vnt. 1 Lt nominalo akcijų, t. y. 50% visų akcijų), taip pat laikotarpiu nuo 2006-01-01 – 2009-11-27, dirbdamas šios įmonės direk­to­riaus pavaduotoju, veikdamas bendrininkų grupėje su UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku D. J. (turinčiu 5 000 vnt. 1 Lt nominalo akcijų, t. y. 50% visų akcijų), taip pat laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2009-10-26 dirbusiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi,

2008-06-20 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarius sutartį Nr. 2008-06-20 dėl paruošiamųjų darbų atli­ki­mo automobilių prekybos salone „Lexus“, pagal kurios 6.2 a) p. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo ne vėliau kaip per 20 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už atliktus darbus, 2008-07-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašius PVM sąskaitą faktūrą LAU Nr. 0000996 71 180,46 Lt sumai; 2007-07-16 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarius sutartį Nr. 07.07.16 dėl automatinės gaisro gesi­ni­mo sistemos įrengimo, pagal kurios 5.3 p. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo ne vėliau kaip per 30 die­nų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už atliktus darbus, 2007-11-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašius PVM sąskaitą faktūrą LTN Nr. 071395 79 478,90 Lt sumai;2004-05-14 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarius sutartį Nr. 2004.069 dėl prekių tiekimo, pagal kurios 5.1 p. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už patiektas prekes, 2008-12-30, 2009-08-24, 2009-08-28, 2009-08-31, UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašius PVM sąskaitas faktūras: ARD Nr. 0131954 717,53 Lt sumai, ARD Nr. 0131953 342,35 Lt sumai, ARD Nr. 0131952 2 504,87 Lt sumai, ARD Nr. 0131951 1 946,44 Lt sumai, ARD Nr. 0144374 869,76 Lt sumai, ARD Nr. 0144377 921,92 Lt sumai, ARD Nr. 0144381 618,05 Lt sumai, ARD Nr. 0144384 803,42 Lt sumai, ARD Nr. 0144395 197 Lt sumai; 2008-10-07 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarę sutartį Nr. 108-12-221 dėl gaminių paga­mi­ni­mo, pagal kurios 2.3 p. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už pagamintus gami­nius, 2008-10-27, 2008-11-19, 2008-11-27, 2009-02-09, 2009-04-21, 2009-06-04, 2009-09-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašius PVM sąskaitas faktūras: EDG Nr. 16478 61 360 Lt sumai, EDG Nr. 16485 66,38 Lt sumai, EDG Nr. 16488 58,41 Lt sumai, EDG Nr. 16520 172,55 Lt sumai, EDG Nr. 16545 1 523,20 Lt sumai, EDG Nr. 16560 165,41 Lt sumai, EDG Nr. 16580 1 694 Lt sumai;2008-04-17 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarius sutartį Nr. 08.04.17 dėl transporto paslaugų tie­ki­mo, pagal kurios 2.1 p. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo ne vėliau kaip per 25 dienas nuo PVM sąs­kaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto paslaugas, 2008-10-28, 2008-09-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašius PVM sąskaitas faktūras: LIN8 Nr. 308 10 492,56 Lt sumai, LIN8 Nr. 280 11 030,64 Lt sumai;2007-10-26 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarę sutartį Nr. 2007/10/26-544 dėl elektrotechnikos produk­ci­jos tiekimo, pagal kurios 5 p. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už patiektą produkciją, 2008-12-31, 2008-12-18, 2008-12-15, 2008-12-05, 2008-11-28, 2008-11-25, 2009-01-06, 2009-01-09, 2009-01-13, 2009-01-19, 2009-01-21, 2009-01-26, 2009-01-27, 2009-01-28, 2009-02-03, 2009-02-12, UAB „SLO“ išrašius PVM sąskaitas faktūras: SLO Nr. 058630 22,76 Lt sumai, SLO Nr. 058062 493,05 Lt sumai, SLO Nr. 058056 127,56 Lt sumai, SLO Nr. 057833 150,50 Lt sumai, SLO Nr. 057379 30,96 Lt sumai, SLO Nr. 057373 315,01 Lt sumai, SLO Nr. 057371 231,91 Lt sumai, SLO Nr. 057370 676,26 Lt sumai, SLO Nr. 057070 2 319,15 Lt sumai, SLO Nr. 056988 342,13 Lt sumai, SLO Nr. 056986 298,98 Lt sumai, SLO Nr. 056982 789,96 Lt sumai, SLO Nr. 056980 16 536,90 Lt sumai, SLO Nr. 056976 27 222,92 Lt sumai, SLO Nr. 058695 414,72 Lt sumai, SLO Nr. 058813 564,01 Lt sumai, SLO Nr. 058817 120,19 Lt sumai, SLO Nr. 058904 10,64 Lt sumai, SLO Nr. 059149 887,16 Lt sumai, SLO Nr. 059251 302,50 Lt sumai, SLO Nr. 059400 139,83 Lt sumai, SLO Nr. 059414 371,38 Lt sumai, SLO Nr. 059437 121 Lt sumai, SLO Nr. 059498 32,13 Lt sumai, SLO Nr. 059515 15,74 Lt sumai, SLO Nr. 059727 149,49 Lt sumai, SLO Nr. 060030 727,57 Lt sumai;UAB „(duomenys neskelbtini)“, priimdama prekes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, įsipareigojo per protingą terminą nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už patiektą produkciją, 2009-01-30, 2009-05-14, 2009-08-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašius PVM sąskaitas faktūras: KAS Nr. 10015107 4 056,65 Lt sumai, KAS Nr. 10015389 5 638,80 Lt sumai, KAS Nr. 10015726 7 390,20 Lt sumai; 2008-04-07 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarius sutartį Nr. K8017 dėl prekių tiekimo, pagal kurios IV.1. p., UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo ne vėliau kaip per 45 dienas nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už patiektas prekes, 2009-04-20, 2009-04-21, 2009-04-23, 2009-04-24, 2009-04-28, 2009-04-29, 2009-04-30, 2009-05-06, 2009-05-11, 2009-05-12, 2009-05-13, 2009-05-15, 2009-05-18, 2009-05-19, 2009-05-20, 2009-05-21, 20096-05-22, 2009-05-25, 2009-05-26, 20096-05-27, 2009-05-29, 2009-06-02, 2009-06-03, 2009-06-10, 2009-06-11, 2009-06-12, 2009-06-19, 2009-06-22, 2009-06-25, 2009-06-26, 2009-06-30, 2009-07-10, 2009-07-13, 2009-07-14, 2009-07-16, 2009-08-05, 2009-08-12, 2009-08-17, 2009-08-26, 2009-08-27, 2009-08-28, 2009-08-31, 2009-09-02, 2009-09-07, 2009-09-09, 2009-09-14, 2009-09-15, 2009-09-21, 2009-09-29, 2009-10-23 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašius PVM sąskaitas faktūras: EBK Nr. 09202649 9 746,78 Lt sumai, EBK Nr. 09202860 2 645,02 Lt sumai, EBK Nr. 09202930 748,69 Lt sumai, EBK Nr. 09202840 2 004,82 Lt sumai, EBK Nr. 09202942 4 679,39 Lt sumai, EBK Nr. 09202839 4 118,17 Lt sumai, EBK Nr. 09202862 828,41 Lt sumai, EBK Nr. 09202954 1 016,74 Lt sumai, EBK Nr. 09202885 356,73 Lt sumai, EBK Nr. 09202886 1 267,98 Lt sumai, EBK Nr. 09202936 258,65 Lt sumai, EBK Nr. 09202937 159,65 Lt sumai, EBK Nr. 09202943 456,56 Lt sumai, EBK Nr. 09202946 7 522,51 Lt sumai, EBK Nr. 09203250 205,65 Lt sumai, EBK Nr. 09203198 198,74 Lt sumai, EBK Nr. 09203206 2 479,99 Lt sumai, EBK Nr. 09203242 1 221,93 Lt sumai, EBK Nr. 09203244 122,52 Lt sumai, EBK Nr. 09203245 334,87 Lt sumai, EBK Nr. 09203251 1 525,54 Lt sumai, EBK Nr. 09203252 2 396,38 Lt sumai, EBK Nr. 09203271 421,19 Lt sumai, EBK Nr. 09203342 607,38 Lt sumai, EBK Nr. 09203354 380,37 Lt sumai, EBK Nr. 09203361 441,45 Lt sumai, EBK Nr. 09203392 1 150,01 Lt sumai, EBK Nr. 09203396 122,64 Lt sumai, EBK Nr. 09203420 210,33 Lt sumai, EBK Nr. 09203430 26,05 Lt sumai, EBK Nr. 09203483 188,64 Lt sumai, EBK Nr. 09203498 77,35 Lt sumai, EBK Nr. 09203685 3 754,64 Lt sumai, EBK Nr. 09203686 456,28 Lt sumai, EBK Nr. 09203687 4 145,22 Lt sumai, EBK Nr. 09203684 37,08 Lt sumai, EBK Nr. 09203649 1 096,45 Lt sumai, EBK Nr. 09203657 860,01 Lt sumai, EBK Nr. 09203688 675,87 Lt sumai, EBK Nr. 09203772 237,7 Lt sumai, EBK Nr. 09204028 1 040,77 Lt sumai, EBK Nr. 09204027 502,18 Lt sumai, EBK Nr. 09204029 104,77 Lt sumai, EBK Nr. 09204025 229,67 Lt sumai, EBK Nr. 09204026 476,14 Lt sumai, EBK Nr. 09204035 228,4 Lt sumai, EBK Nr. 09204036 12 526,51 Lt sumai, EBK Nr. 09204475 627,61 Lt sumai, EBK Nr. 09204476 4 140,46 Lt sumai, EBK Nr. 09204318 823,85 Lt sumai, EBK Nr. 09204327 1 891,5 Lt sumai, EBK Nr. 09204364 2 358,9 Lt sumai, EBK Nr. 09204366 513,95 Lt sumai, EBK Nr. 09204478 370,45 Lt sumai, EBK Nr. 09204512 184,87 Lt sumai, EBK Nr. 09204793 7 133,8 Lt sumai, EBK Nr. 09204797 1 739,9 Lt sumai, EBK Nr. 09204796 468,32 Lt sumai, EBK Nr. 09205251 2 353,32 Lt sumai, EBK Nr. 09204791 1 536,25 Lt sumai, EBK Nr. 09205196 467,61 Lt sumai, EBK Nr. 09205471 45,09 Lt sumai, EBK Nr. 09205660 1 820,7 Lt sumai, EBK Nr. 09205755 85,73 Lt sumai, EBK Nr. 09205759 164,29 Lt sumai, EBK Nr. 09206186 5 165,29 Lt sumai, EBK Nr. 09206183 113,2 Lt sumai, EBK Nr. 09206184 649,49 Lt sumai, EBK Nr. 09206185 102,66 Lt sumai, EBK Nr. 09206182 1 200,39 Lt sumai, EBK Nr. 09206207 530,41 Lt sumai, EBK Nr. 09206215 15,13 Lt sumai, EBK Nr. 09206395 1 480,28 Lt sumai, EBK Nr. 09206424 110,18 Lt sumai, EBK Nr. 09206517 1 495,14 Lt sumai, EBK Nr. 09206602 510,37 Lt sumai, EBK Nr. 09206697 652,12 Lt sumai, EBK Nr. 09206767 429,34 Lt sumai, EBK Nr. 09206907 258,24 Lt sumai, EBK Nr. 09206910 192,76 Lt sumai, EBK Nr. 09207195 591,67 Lt sumai, EBK Nr. 09208009 15,69 Lt sumai;2006-08-02 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarius sutartį Nr. 2006/214TA dėl automobilių techninio aptarnavimo, pagal kurios 4.1 p. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo ne vėliau kaip per 14 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už atliktas paslaugas, 2009-05-29, 2009-06-02, 2009-06-06, 2009-06-23, 2009-07-03, 2009-07-13, 2009-07-29, 2009-08-10, 2009-09-04, 2009-09-07, 2009-09-14, 2009-09-18, 2009-09-30, 2009-11-26, UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašius PVM sąskaitas faktūras: AUT Nr. 057292 1 208,65 Lt sumai, AUT Nr. 057428 114,84 Lt sumai, AUT Nr. 057666 162,94 Lt sumai, AUT Nr. 058253 58,91 Lt sumai, AUT Nr. 058683 107,10 Lt sumai, AUT Nr. 058918 34,42 Lt sumai, AUT Nr. 058977 42,84 Lt sumai, AUT Nr. 059673 15 Lt sumai, AUT Nr. 060078 26,78 Lt sumai, AUT Nr. 061181 1 076,15 Lt sumai, AUT Nr. 061242 49,01 Lt sumai, AUT Nr. 061490 99,99 Lt sumai, AUT Nr. 061663 619,23 Lt sumai, AUT Nr. 062092 1 605,36 Lt sumai, AUT Nr. 064773 41,14 Lt sumai; UAB „(duomenys neskelbtini)“, priimdama prekes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, įsipareigojo per 30 dienų nuo PVM sąs­kai­tos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už patiektas prekes, 2009-05-06, 2009-05-07, 2009-05-11, 2009-05-26, 2009-05-28, 2009-06-03, 2009-06-10, 2009-06-11, 2009-06-12, 2009-06-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašius PVM sąskaitas faktūras: DOG Nr. 0191329 633,15 Lt sumai, DOG Nr. 0195164 336,98 Lt sumai, DOG Nr. 0191342 247,07 Lt sumai, DOG Nr. 0194452 150,39 Lt sumai, DOG Nr. 0197905 82,76 Lt sumai, DOG Nr. 0194483 20 Lt sumai, DOG Nr. 0197429 97,66 Lt sumai, DOG Nr. 0197434 104,80 Lt sumai, DOG Nr. 0197446 71,18 Lt sumai, DOG Nr. 0197964 3,84 Lt sumai;UAB „(duomenys neskelbtini)“, priimdama prekes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, įsipareigojo per 14 dienų nuo PVM sąs­kaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už patiektas prekes, 2009-09-23, 2009-09-28, 2009-10-07, 2009-10-12, 2009-10-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašius PVM sąskaitas faktūras: FKP Nr. 10047161 7 022,68 Lt sumai, FKP Nr. 10047284 408,87 Lt sumai, FKP Nr. 10047474 1 174 Lt sumai, FKP Nr. 10047594 18 Lt sumai, FKP Nr. 10048048 2 410,34 Lt sumai;UAB „(duomenys neskelbtini)“, priimdama prekes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, įsipareigojo per protingą terminą nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už patiektas prekes, 2009-04-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašius PVM sąskaitas faktūras: KCP Nr. 0017805 1 112 Lt sumai, KCP Nr. 0017810 153,63 Lt sumai;2009-09-15 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarius sutartį Nr. 090915/01 dėl prekių tiekimo, pagal kurios 2.1.5. p. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už patiektas prekes, 2009-11-17, 2009-10-26, 2009-10-19, 2009-10-14, 2009-10-05, 2009-09-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašius PVM sąskaitas faktūras: LVB Nr. 0010152 531,63 Lt sumai, LVB Nr. 0010127 290,40 Lt sumai, LVB Nr. 0010120 191,48 Lt sumai, LVB Nr. 0010115 2 449,04 Lt sumai, LVB Nr. 0010106 355,44 Lt sumai, LVB Nr. 0010098 1 085,66 Lt sumai;2006-06-01 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarius negyvenamųjų patalpų subnuomos su­tar­tį Nr. 3/2006, pagal kurios 2.2 p. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo mokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ subnuomos mokestį kas mėnesį avansu ne vėliau, kaip iki einamojo mėnesio 10 dienos, 2009-05-04, 2009-05-29, 2009-06-01, 2009-06-30, 2009-07-01, 2009-07-31, 2009-08-03, 2009-08-21, 2009-08-31, 2009-09-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašius PVM sąskaitas faktūras: GIN Nr. 4906 939,34 Lt sumai, GIN Nr. 4966 286,20 Lt sumai, GIN Nr. 5034 1 517,39 Lt sumai, GIN Nr. 5080 321,04 Lt sumai, GIN Nr. 5133 1 636,40 Lt sumai, GIN Nr. 5196 276,08 Lt sumai, GIN Nr. 5249 1 589,97 Lt sumai, GIN Nr. 5307 1 428 Lt sumai, GIN Nr. 5314 274,03 Lt sumai, GIN Nr. 5367 1 413,37 Lt sumai;pagal Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 171-6295) 5 str. 1 d. „Asmenų, dirbančių pagal darbo sutartis, narystės ar tarnybos pagrindu, vals­tybinio socialinio draudimo įmokas privalo mokėti apdraustieji ir draudėjai (darb­da­viai)“, bei 9 str. „Socialinio draudimo įmokų mokėjimas“, 2 p. „Priskaičiuotas socialinio drau­dimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ būdama įpareigota mokėti privalomas socialinio draudimo įmokas už darbuotojus, 2009-10-15, 2009-10-10, 2009-11-03, 2009-11-19, 2009-12-01 pateikė Valstybinio socialinio drau­dimo fondui pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį Nr. JAL-3 3 086, 37 Lt sumai, pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą Nr. 10/07 45,40 Lt sumai, pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą Nr. 11/03 5 413,87 Lt sumai, pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pa­bai­gą Nr. 11/17 9 293,34 Lt sumai, pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą Nr. 11/30 14 852,93 Lt sumai;

D. J. ir D. S., žinodami, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalo atsiskaityti už atliktus dar­bus, gautas prekes, suteiktas paslaugas ir sumokėti privalomas įmokas, jau būdami skolingi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso 750 000 Lt (D. J. – 390 000 Lt, D. S. – 360 000 Lt), lai­kotarpiu nuo 2008-10-21 iki 2008-12-31 pasiėmė kaip paskolas dar 900 000 Lt (kiekvienas po 450 000 Lt), tuo pažeidė 1993-07-15 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-226 „Dėl ūkinių sub­jektų piniginių lėšų skolinimo“ ir 1995-12-20 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-226 pa­keitimo įstatymo Nr. I-1145 1 straipsnio reikalavimus („Ūkiniai subjektai, užsiimantys komer­ci­ne-ūkine veikla, gali skolinti fiziniams bei juridiniams asmenims pinigus, kurių suma negali būti didesnė už nuosavo kapitalo dydį“. 2008-12-31 bendrovės nuosavas kapitalas buvo 1 470 360,82 Lt, o akcininkams paskolinta ir negrąžinta suma – 1 650 000 Lt), nes akci­nin­kams paskolinta suma 179 639,18 Lt viršijo nuosavo kapitalo dydį (1 650 000 – 1 470 360,82), tęs­da­mi nusikalstamą, D. J. ir D. S. veikdami vieninga tyčia ir turėdami vieningą nusikalstamą tikslą – apgaule vengti atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas bei mokėti privalomas įmokas, todėl siekdami, kad paaiškėjus pi­ni­ginių lėšų trūkumui bei apgaule padarytai turtinei žalai, atsakomybėn būtų traukiami ne jie (D. J. ir D. S.), bet kitas asmuo, 2009 m. spalio mėn. 23 d. akcininkų spren­dimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ di­rek­toriumi paskyrę A. S., tačiau ir toliau faktiškai val­dy­da­mi įmonę bei buhalterinės apskaitos organizavimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiajai buhalterei – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės pagal sutartį tvarkiusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą) įgaliotajam as­me­niui E. M. pateikė kasos pajamų orderius dėl tariamo paskolų grąžinimo: D. J. 2009-11-16 JAL 0000755 – 100 000 Lt, 2009-11-27 JAL 0000759 – 740 000 Lt, D. S. 2009-11-27 JAL 0000758 – 810 000 Lt bei nurodė šių kasos pajamų orderių duo­menis įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą ir įforminti paskolų grąžinimą, E. M., kuriai nebuvo žinoma apie tai, tikrovėje paskolos nėra grąžinamos, šių kasos pajamų orderių duo­menis įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, ko pasėkoje pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhal­te­rinės apskaitos duomenis akcininkai D. J. bei D. S. tariamai buvo grąžinę paskolas bendrovei ir jokių prievolių nebeturėjo, tačiau tikrovėje D. J. 2009-11-16 – 100 000 Lt ir 2009-11-27 -740 000 Lt, o D. S. 2009-11-27 – 810 000 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą ar bankinę sąskaitą neįnešė, to pasėkoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių reikalavimai liko be ekonominio padengimo ir todėl objektyviai negali būti įvykdyti, be to D. J. ir D. S., siekdami suklai­din­ti suinteresuotus asmenis (UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorius) bei išvengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių įsipareigojimų, laikotarpiu nuo 2009-11-30 iki 2010-07-07, paslėpė įmo­nės buhalterinės apskaitos dokumentus, tokiu būdu D. J. ir D. S., fak­tiškai valdydami įmonę ir žinodami, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi realias finansines galimybes atsis­kai­tyti, apgaule savo naudai išvengęs didelės vertės turtinės prievolės – grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 810 000 Lt (t. y. turėdamas savo žinioje 810 000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų), D. J. apgaule savo naudai iš­ven­gus didelės vertės turtinės prievolės – grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 840 000 Lt (t. y. D. J. tu­rint savo žinioje 840 000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų), laikotarpiu nuo 2007-12-31 iki 2015-07-09 apgaule vengė atsiskaityti už UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus, gautas prekes, su­teik­tas pas­laugas bei sumokėti privalomas įmokas ir dėl to padarė turtinę žalą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 49 061,52 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 11 421,20 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 33 174, 15 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 6 017,03 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 107 067,71 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 7 631,95 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 15 821,85 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 44 222,90 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 4 302,54 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1 747,83 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 8 374,37, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 9 681,82 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 4 903,65 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1 265,63 Lt, Valstybinio socialinio fondo valdybai – 32 449,53 Lt, iš viso kitiems asmenims padarė 337 143,68 turtinę žalą.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2009-11-30 iki 2010-07-07, veikdamas ben­dri­ninkų grupėje su D. J., siekdamas nuslėpti nusikalstamas veikas – savo ir ben­dri­ninko iš viso 1 650 000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaule negrąžintų paskolų (D. J. negrąžino 840 000 Lt, D. S. negrąžino 810 000 Lt) bei apgaule išvengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių įsi­pa­rei­go­jimų, taip pat suklaidinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorius ir ikiteisminio tyrimo pareigūnus, suklas­to­jo, laikė ir panaudojo tikrą dokumentą, o būtent: 2009-11-30 – 2010-07-07 laikotarpiu, veik­da­mas bendrininkų grupėje su D. J., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui per­da­vė duomenis, reikalingus įrašyti į dokumentų priėmimo perdavimo aktą, iki­teis­mi­nio tyrimo metu nenustatytam asmeniui kompiuterine technika surašius ir atspausdinus 2009-11-30 doku­men­tų priėmimo-perdavimo aktą, kad D. S. ir D. J. per­duoda K. Č. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir turtą, o K. Č. dokumentus ir turtą priima, iki­teisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pasirašius už tariamai dokumentus ir turtą pri­ė­musį K. Č., D. J. ir D. S. pasirašė 2009-11-30 dokumentų priė­mi­mo-perdavimo akte, kad dokumentus ir turtą perduoda K. Č., taip savo parašu pa­tvir­tino žinomai neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, nes tikrovėje 2009-11-30 doku­men­tų ir turto K. Č. neperdavė, o juos paslėpė, taip suklastojo šį 2009-11-30 dokumentų priėmimo-per­da­vi­mo aktą, šį žinomai suklastotą dokumentą laikė ir 2010-07-07 FNTT prie LR VRM Kau­no apygardos valdyboje, esančioje Spaustuvininkų g. 7, Kaunas kabinete Nr. 204, ben­drininkas D. J. žinomai suklastoto 2009-11-30 dokumentų priėmimo-perdavimo akto kopiją, kurios tariamą tikrumą patvirtino savo parašu, pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus S. L. 2010-06-21 pareiškimo Nr. 2-2/33L tyrimą atliekančiam pareigūnui, siek­da­mas išvengti savo bei D. S. baudžiamosios atsakomybės, taip D. S. su­klas­tojo tikrą do­ku­mentą 2009-11-30 dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, jį laikė bei žinomai su­klastotą tikrą dokumentą panaudojo.Taip pat jis nuteistas ir už tai, kad laikotarpiu nuo 2009-11-30 iki 2010-07-07, veikdamas ben­drininkų grupėje su D. J., siekdamas nuslėpti nusikalstamas veikas – savo ir ben­dri­nin­ko iš viso 1 650 000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaule negrąžintų paskolų (D. J. negrą­ži­no 840 000 Lt, D. S. negrąžino 810 000 Lt) bei apgaule išvengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių įsipareigojimų, taip pat suklaidinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorius ir ikiteisminio tyrimo pareigūnus, paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, o būtent: būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmo­nės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), akcininku (turėdamas 5 000 vnt. 1 Lt nominalo akcijų, t. y. 50% visų akcijų), veikdamas bendrininkų grupėje su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ak­ci­ninku D. S. (turinčiu 5 000 vnt. 1 Lt nominalo akcijų, t. y. 50% visų akcijų), faktiškai valdydami įmonę bei iš formalaus direktoriaus A. S. 2009-11-30 per­ėmę UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą bei buhalterinės apskaitos dokumentus, D. S. su bendrininku D. J. ir toliau faktiškai valdydamas įmonę, todėl pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. l d. būdamas atsakingu už bu­hal­terinės apskaitos organizavimą, pagal to paties įstatymo 21 str. 2 d. būdamas atsakingu už aps­kaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Bu­halterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. 1 d. reikalavimą, kuris numato, kad „Aps­kai­tos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 19 str. 2 d. reikalavimą, kuris numato, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis 1995-12-05 Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 12 straipsnio 1 p. nuostatomis, kuriame nurodyta, kad „įmonės privalo saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įver­tindami galimus rizikos veiksnius, išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ar juridinių asmenų teisės“ ir 2 p., kur nustatyta, kad „už įmonės veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako va­do­vas“, siekdamas, kad nebūtų galima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsi­pa­rei­gojimų dydžio ir struktūros, tuo pačiu siekdamas nuslėpti nusikalstamas veikas - savo ir ben­drininko iš viso 1 650 000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaule negrąžintų paskolų (D. J. negrą­ži­no 840 000 Lt, D. S. negrąžino 810 000 Lt) bei apgaule išvengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ finan­si­nių įsipareigojimų, taip pat suklaidinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorius ir ikiteisminio tyrimo pa­rei­gū­nus, laikotarpiu nuo 2009-11-30 iki 2010-07-07 kartu su D. J., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, imituodami UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir turto perdavimą pagal 2009-11-30 dokumentų priėmimo-perdavimo aktą K. Č., dėl to iš dalies nega­li­ma nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struk­tū­ros už laiko­tar­pį nuo 2006-01-01 iki 2009-11-30.Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų pakanka išvadoms dėl D. S. ir D. J. kaltės pagrįsti, jų padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai, civiliniai ieškiniai įrodyti ir pagrįsti. Nuteistasis D. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.Skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu pa­da­rius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 186 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, padarė materialinės ir procesinės teisės nor­mų pažeidimus, todėl buvo priimtas neteisingas bei nepagrįstas nuosprendis. Skunde teigiama, kad bylos nagrinėjimo metu teismas buvo nenuoseklus, neadekvačiai ir netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, faktines bylos aplinkybes. Teismas, priim­da­mas nuosprendį, buvo šališkas, o nuosprendis nemotyvuotas pagal Lietuvos Res­publikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnyje įtvirtintus reika­la­vi­mus. Teismo išvados nepagrįstos išsamia ir visapusiška surinktų duo­me­nų analize.Nuteistasis skunde nurodo, kad teismo yra nuteistas už tai, jog inkriminuotas nusikals­ta­mas veikas padarė bendrininkų grupėje, t. y. veikdamas su D. J.. Kaltinant bendri­nin­ka­vimu padarius konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti nustatyta tos veikos objek­ty­vių­jų ir subjektyviųjų požymių visuma. Duomenų, patvirtinančių bendri­nin­ka­vi­mą pa­da­rius inkriminuotus nusikaltimus, nenustatyta. Teismas nevertino nei ape­lian­to, nei D. J. san­ty­kių su UAB „(duomenys neskelbtini)“, netinkamai įvertino apelianto statusą ben­drovėje bei įga­liojimus, taip pat nevertino jo galimybių atlikti konkrečius bendrovės ūki­nės finan­si­nės veiklos valdymo bei disponavimo šios bendrovės turtu veiksmus. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad D. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo ko­mer­ci­jos direktoriumi ir nevykdė bendrovės vadovo pareigų. Byloje nėra jokių patikimų duo­me­nų, kad būtent jis vykdė atsiskaitymus už gautas prekes ar suteiktas paslaugas. Kaip ko­mer­cijos direktorius jis buvo atsakingas už gamybinius procesus, t. y. nuo jo valios nepri­klausė ben­drovės finansinių įsipareigojimų vykdymas. Jis nebuvo bendrovės kasininkas, todėl bendro­vė­je nebuvo atsakingas už bendrovės kasoje esančias pinigines lėšas bei jų fik­sa­vimą. Kaip ko­mercijos direktorius pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą nebuvo atsa­kin­gas ir už bu­hal­te­rinės apskaitos organizavimą, pirminių buhalterinių apskaitos dokumentų iš­saugojimą. Byloje nėra duo­menų, patvirtinančių, kad jis buvo susitaręs su bendrovės di­rektoriumi fak­tiškai bendrais veiksmais valdyti įmonę bei vykdyti buhalterinės apskaitos organi­za­vi­mą bei daryti kalti­ni­me nurodytas nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės turi ypatingą reikšmę spren­džiant atsakomybės klausimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 186 straipsnio 1 da­ly­je, nes akivaizdu, kad nesant duomenų, pa­tvir­ti­nan­čių susitarimą (bendrininkavimą), ape­lian­tas dėl šios nusikalstamos veikos darymo nuteistas nepagrįstai. Byloje nėra duomenų, pa­­tvirtinančių, kad tarp bendrovės akcininkų ir apelianto buvo susi­ta­rimas bendrais veiks­mais apgaule išvengti didelės vertės turtinės prievolės. Nuteistasis skunde teigia, kad byloje nebuvo surinkti duomenys, neabejotinai patvir­tinan­tys tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiajai buhalterei – UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotajam asmeniui E. M. – buvo pateikti kasos pajamų orderiai, kuriuose buvo atvaizduoti tik­ro­vės neati­tin­kantys duomenys dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų D. J. ir D. S. paskolų grą­žinimo: 2009-11-16 JAL 0000755 – 100 000 Lt, 2009-11-27 JAL 0000759 – 740 000 Lt, D. S. 2009-11-27 JAL 0000758 – 810 000 Lt. Prie­šin­gai, nei nuro­dyta kaltinime, būtent teisme nagrinėjant bylą buvo gauti duomenys, kurie patvirtina tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai D. J. ir apeliantas faktiškai paskolas UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžino.Apklaustas teisme liudytojas, nuo 2009 m. spalio 27 d. buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, A. S. parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu bei pas ikiteisminio tyrimo tei­sėją duotais parodymais teismas neturėtų vadovautis, nes šie parodymai nėra teisingi, jie buvo su­rašyti pasinaudojus tuometine A. S. sveikatos būkle. Teismo posėdžio me­tu liu­dy­tojas A. S. patvirtino, jog jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir de jure, ir de facto. Jis buvo ir bendrovės kasininkas. Visos kasos operacijos, nurodytos apskaitos do­ku­­men­tuose, yra įvykusios. Akcininkai į bendrovės kasą grąžino pasiskolintas pinigines lėšas. Parodė ir tai, kad jam buvo žinoma apie įmonės pardavimą, kad 2009 m. lapkričio 30 d. jis perdavė visus dokumentus abiem akcininkams D. S. ir D. J., taip pat ir tai, kad D. J. perdavė visus kasos pinigus.Liudytoja E. M. parodė, jog visus buhalterinius įrašus darė pagal jai pateiktus bu­hal­terinius apskaitos dokumentus, netikėti ar abejoti jai pateikiamuose dokumentuose nu­ro­dy­tų duomenų tikrumu ji neturėjo jokio pagrindo. Ji patvirtino, kad A. S. buvo per­duoti visi UAB "(duomenys neskelbtini)" buhalteriniai apskaitos dokumentai, kuris juos perdavė D. J., o pastarasis K. Č.. Pažymėtina ir tai, kad liudytoja E. M. patvirtino, kad A. S. nebuvo tik formalus direktorius, kaip tai teigiama kaltinime. Ji parodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus atveždavo įmonės savininkai – kaltinamieji, dar buvo atvežęs kelis kartus A. S.. Buhalterinės apskaitos vedimo sutartį nutraukė A. S., nes tuo metu jis buvo direktorius. Direktoriaus pasikeitimo priežasties nežino. Paskutinį do­ku­mentų perdavimo aktą pasirašė ji ir A. S., kartu jam buvo perduota įmonės do­kumentacijos elektroninė kopija, padaryta „(duomenys neskelbtini)“ programoje, po kurio laiko „(duomenys neskelbtini)“ saugoti buhalteriniai duomenys buvo ištrinti. Kartu dalyvavo ir D. J..Teismui buvo pateikta sutartis dėl „verslo pardavimo”, kurią sudarė D. J. dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo. G. T. buvo tarpininkas, kurio pagalba buvo rastas nau­ja­sis UAB „(duomenys neskelbtini)” pirkėjas K. Č., kuriam vėliau ir buvo perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ do­ku­mentai bei pinigai. G. T. patvirtino šias aplinkybes. Aplinkybes apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo sandoris buvo realus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai ir turtas faktiškai buvo perduotas naujam pir­kėjui, bet ne paslėptas, patvirtina ir tai, kad teismui buvo pateiktas bankinis mokėjimo nu­rodymas už suteiktas paslaugas parduodant UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurį buvo padarytas mo­kė­jimas iš D. J. sąskaitos, D. S. pasirašytas įgaliojimas, kuriuo jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, suteikė įgaliojimus bendrovės akcininkams atstovauti įmo­nę par­duo­dant ją, perduodant įmonės do­kumentus bei turtą. Teisme apklaustas A. M. patvirtino aplinkybes, kurias nuro­dė apeliantas ir D. J.. A. M. parodymai patvirtina K. Č. tyči­nius veiksmus, su­si­ju­sius su bendrovės turto ir buhalterinių apskaitos dokumentų neišsaugojimu ar sunai­kinimu.Šioje byloje atliktos UAB „(duomenys neskelbtini)” ūkinės finansinės veiklos specialisto išvados teismo netu­rėtų būti vertinamos kaip įrodymas, kadangi šių išvadų pagrįstumas kelia didelių abe­jo­nių, nes tyrimas buvo atliktas vadovaujantis išskirtinai iš UAB „(duomenys neskelbtini)” serverio į kom­­pak­tinę plokštelę įrašytais programos „(duomenys neskelbtini)“ duomenų registrais, nesant jokių duo­menų apie šios programos licenciją. Buhalterinė programa, tai specialiai sukurta pro­grama buhalteriniams duomenims sisteminti, analizuoti ir grupuoti. Nebuvo aiškintasi ar pro­gra­ma, su kuria buvo suvesti duomenys, jos sugrupuoti ir susiste­min­ti duomenys teisingi.2013 m. gruodžio 12 d. specialisto išvadoje padaryta išvada: „2012 m. rugpjūčio 10 d. Liu­dytojo apklausos protokole A. S. parodė, kad jo darbo laikotarpiu ak­ci­ninkai paskolų negrąžino, daroma išvada, kad piniginės lėšos į bendrovės kasą nebuvo grą­žintos, tik įformino grąžinimą kasos dokumentais. Negrąžinus bendrovei paskolų D. S. padarytas nuostolis bendrovei „(duomenys neskelbtini)” 810 000 Lt. ir D. J. padarytas nuos­tolis bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 840 000 Lt.“ Specialistas nenurodo, kokiais metodais, kodėl būtent tokiais ir kuo vadovaudamasis jis daro šias išvadas. Teismo posėdžio metu spe­cia­lis­tas nega­lėjo paaiškinti, kuo vadovaudamasis jis vertino tik KPO pasirašiusią vieną šalį ir jos paro­dy­mus, tačiau nesivadovavo kitos šalies parodymais, kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)” buhal­te­ri­nės aps­kai­tos registruose esanti informacija buvo vertinama skirtingai, t. y. duomenys apie suteiktas pas­kolas buvo įvertinti kaip tikri, tačiau duomenys apie akcininkų sugrą­žin­tas bendrovei pa­s­kolas buvo įvertinti kaip neatitinkantys tikrovės, galimai remiantis iš­skir­ti­nai A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos teismo metu jis iš esmės pakeitė. Spe­cia­listas teisme neatsakė, ar jis tvirtina surašytą specialisto išvadą iš­gir­dus procese tiek A. S., tiek ir kaltinamųjų parodymus. Tik paaiškino, kad spe­cia­listai rėmėsi duo­menimis, kurie jiems buvo pateikti specialisto išvados surašymo lai­ko­tarpiu.2012 m. birželio 1 d. specialisto išvadoje padaryta išvada: „Didžiausią įtaką bendrovės veik­los rezultatams ir negalėjimui atsiskaityti su kreditoriais buvo bendrovės akcininkų D. J. ir D. S. paimtos ir negrąžintos 1 650 000 Lt. dydžio paskolos – tai ati­trauktos bendrovės apyvartinės lėšos, kurias galima buvo panaudoti verslo vystymui ir vi­siškai patenkinti visus kreditorinius reikalavimus, kurie 2009 m. spalio 31 d. 1 159 865 Lt. dydžio.“ Darant šią išvadą specialistas nevertino bendrovės debitorinių skolų iš kurių bendrovė galėjo taip pat atsiskaityti. Selektyvus duomenų parin­ki­mas daro specialisto iš­vadą nepagrįstą.Tarp 2012 m. birželio 1 d. ir 2013 m. gruodžio 12 d. specialisto išvadų yra prieš­ta­ravimai. 2012 m. birželio 1 d. specialisto išvadoje yra daroma išvada, kad „Tyrimo metu negalima buvo atsakyti į klausimą „Kokie asmenys, kam ir kokį nuostolį padarė?, nes ty­ri­mui nepateikti jokie bendrovės dokumentai po 2009 m. spalio 31 d. ir nežinoma ar bendrovės akcininkai grąžino paskolas ir jei taip, kaip jos buvo panaudotos“. Tuo tarpu 2013 m. gruo­džio 12 d. specialisto išvadoje teigiama, kad 2012 m. rugpjūčio 10 d. liu­dy­to­jo apklausos protokole A. S. parodė, kad jo darbo laikotarpiu akcininkai pas­ko­lų negrąžino. Iš to daroma išvada, kad piniginės lėšos į bendrovės kasą nebuvo grąžintos, tik įformino grą­ži­ni­mą kasos dokumentais. Negrąžinus bendrovei paskolų D. S. pa­da­rytas nuos­tolis bendrovei „(duomenys neskelbtini)” 810 000 Lt ir D. J. padarytas nuostolis ben­drovei „(duomenys neskelbtini)” 840 000 Lt. Iš specialisto išvados nėra aišku, kokiais objektyviais įmonės buhalteriniais do­kumentais rėmėsi specialistas. Pažymėtina tai, kad 2010 m. rugpjūčio 12 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM direktoriaus įsakymu Nr. V-73 pa­tvirtintuose spe­cialistų atliekamų ūkinės finansinės veiklos tyrimo nuostatuose nurodyta, kad išvada patei­kia­ma remiantis įmonės buhalteriniais dokumentais. A. S. paro­dy­mai nėra buhal­te­ri­nis dokumentas, kuris pagrįstų vienos ar kitos ūkinės operacijos buvimą.Pasak apelianto, darytina išvada, jog UAB „(duomenys neskelbtini)” ūkinės finansinės veiklos ty­ri­mas yra atliktas selektyviai, t. y. buvo vado­vau­jamasi išskirtinai kaltinimo pozi­ci­jas pagrin­džian­čiais parodymais, nevertinant byloje esančių duomenų visumos.Skunde taip pat teigiama, kad ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys turi būti ver­ti­na­mi kritiškai. A. S. buvo apklausiamas apie savo ga­limai padarytas nusikalstamas veikas liudytoju, todėl jo duoti parodymai galimai buvo duoti savisaugos įtakoje, todėl vėliau pakeitė parodymus teisme. A. S. nebuvo apklaustas BPK 80 straips­nio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais. Teismo metu A. S. davė tikrus ir ati­tin­kančius faktines ap­lin­kybes parodymus. Nors teismas nuos­pren­dyje nurodo, kad A. S. ir S. D. pa­rodymai, duoti teisme, yra galimai mela­gin­gi, nes yra neva paneigti kitų teisme apklaustų liu­dytojų bei bylos medžiagos, tačiau nenu­ro­do, kokių konkrečiai liu­dytojų parodymais ir kokia konkrečiai bylos medžiaga jie yra paneigti. D. J. pa­ro­dy­mai apie ap­klausas prokuratūroje ir patirtą spau­di­mą patvirtina būtent A. S. teisme duotų pa­rodymų teisingumą.Specialisto išvadų pakartotinas paskyrimas ir skirtingų, prieš­ta­raujančių viena kitai išva­dų atsiradimas kelia pagrįstų abejonių atlikto ikiteisminio ty­rimo nešališkumo bei pagrįs­tu­mu. Specialisto Suslavičiaus pakvietimas į teismo posėdį be teismo sprendimo leidžia pa­grįstai manyti, jog kaltintojas nepaisė procesinio lygia­tei­siš­ku­mo ir run­gi­mosi principų. Teis­mas specialisto išvadų neturėtų vertinti kaip tinkamo įro­dymų šaltinio.Atribojant baudžiamąją ir civilinę atsakomybę už turtinių prievolių nevyk­dymą svar­biau­siu klausimu tampa tai, kiek asmuo savo sąmoningais veiksmais sumenkino kre­di­to­riaus ga­limybes atkurti pažeistą teisę civilinio proceso priemonėmis. Teis­mų praktikoje lai­ko­ma­si nuostatos, kad baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrįstumą tokiais atvejais rodo tai, jog kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentė­ju­sysis negalėtų ci­­vilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas. Teisme nagrinėjant bylą buvo gauti duomenys, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ak­ci­ninkai D. J. ir apeliantas faktiškai paskolas UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžino, t. y. nevengė prievolės bendrovei, nesislapstė bei nesudarė kliūčių kre­ditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ susigrąžinti paskolintus pinigus.Sprendžiant atsakomybės klausimą dalyje dėl nusikals­ta­mos veikos, numatytos BK 186 straipsnio 1 dalyje, svarbu įvertinti, kokie buvo nuteistojo ir ben­drovės santykiai, ar jis bu­vo atsakingas, ar turėjo įgaliojimus spręsti klausimus, susi­ju­sius su UAB „(duomenys neskelbtini)” finan­si­nių įsipareigojimų įvykdymu. Jis tebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktorius ir nevykdė ben­dro­vės vadovo pareigų. Liudytojai patvirtino, kad jis buvo at­sa­kingas už gamybinius pro­cesus, todėl nuo ape­lianto valios nepriklausė UAB „(duomenys neskelbtini)” fi­nan­sinių įsipareigojimu įvyk­dymas. Byloje nėra duomenų, jog jis buvo susitaręs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi fak­tiš­kai ben­drais veiksmais valdyti įmonę bei vykdyti buhalterinės apskaitos organizavimą, bei daryti nusikalstamas veikas. Kaltinimas dalyje dėl ven­gimo apgaule atsiskaityti už at­liktus darbus ar suteiktas paslaugas apeliantui buvo inkri­mi­nuotas nesant pagrindo. Pas­lau­gas ir prekes, už kurias nebuvo laiku atsiskaityta, gavo ju­ridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teis­mas nevertino to, kad už juridinio asmens veiklos orga­ni­zavimą bei kasdienę ben­dro­vės veiklą yra atsakingas bendrovės vadovas.Nuteistasis D. S., nesutikdamas su teismo išvadomis dėl BK 300 straipsnio 1 da­lyje numatyto nusikaltimo, nurodo, kad iš bylos medžiagos matyti, kad nebuvo mo­ty­vo ir tikslo nuslėpti nusikalstamas veikas – savo ir bendrininko 1 650 000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ ap­gaule negrąžintų paskolų bei apgaule išvengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių įsipareigojimų, taip pat suklaidinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorius ir ikiteis­mi­nio tyrimo pareigūnus. Apeliantas netu­rėjo tikslo ir motyvo paslėpti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir suklastoti kaltinime nurodytą dokumentų priėmi­mo-perdavimo aktą. Apeliantas net nesu­pra­to, kad šiame dokumente yra užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys, nes buvo įsi­ti­kinęs, kad šiuo aktu įformina UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų ir turto perdavimą su asmeniu, pri­sis­tačiusiu K. Č., ir perdavė šiam asmeniui pagal perdavimo-priėmimo aktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhal­te­rinės apskaitos do­ku­mentus bei turtą. Teisminio nagrinėjimo metu buvo gauti duomenys, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės dokumentai ir turtas faktiškai buvo perduoti K. Č., todėl kal­tinimas dėl 2009 m. lapkričio 30 d. dokumentų priėmimo-perdavimo akto suklastojimo, laikymo ir panaudojimo yra nepagrįstas.Skunde taip pat pažymima, kad kaip vienas iš kaltinimo argumentų teisminio nagri­nė­ji­mo metu buvo akcentuojamas sandorio ekonominis loginis pagrįstumas. Nuteistojo įsiti­ki­nimu, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo siekiama ob­jek­tyviai pagrįsti, kad sandoris neatitiko rinkos kainos. Teisminio na­gri­nėjimo metu spe­cialistas negalėjo at­sa­kyti į teisėjo klausimą, ar protinga ir pagrįsta buvo par­duoti ak­cijas ir perduoti bendrovės tur­tą. Byloje nesurinkta įrodymų apie bendrovės pri­siimtus įsipa­rei­go­jimus ir objektus, kuriuose jie turėjo vykdyti garantinį aptarnavimą, neana­lizuota sankcijos, kurios galėjo būti taikomos UAB „(duomenys neskelbtini)” atžvilgiu.Skunde nesutinkama ir su teismo išvadomis dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nu­si­kaltimo. Dėl šios nusikalstamos veikos D. S. nebuvo nurodytas nei kaip orga­ni­zatorius, nei kaip padėjėjas, t. y. jo veiksmai vertinami kaip vykdytojo, o tai neatitinka minėtos teisės normos aiškinimo. Jis nevykdė bendrovės vadovo pareigų. Kaltinimas dėl mi­nėtos veikos yra nepagrįstas, nes apeliantas nelaikytinas šios nusi­kals­tamos veikos sub­jektu. Pažymima ir tai, kad teisme apklaustas A. M. pa­tvir­ti­no aplinkybes, kurias nurodė tiek D. J., tiek apeliantas. Jis atpažino K. Č. kaip asmenį, kuris suor­ga­ni­zavo bendrovės perrašymą jo vardu. A. M. parodymai patvirtina K. Č. bu­vi­mą ir būtent šio asmens ga­limai ty­či­nius veiksmus, susijusius su bendrovės turto ir bu­halterinių apskaitos dokumentų paslėpimu ar sunaikinimu.Dėl civilinių ieškinių nuteistasis atkreipia dėmesį, kad civiliniai ieškovai patvirtino ap­lin­ky­bes, kad jie šioje byloje pareiškė civilinius ieškinius tik dėl to, kad su jais susisiekė ty­rė­ja I. P.. Civiliniai ieškovai savo pažeistų tei­sių nesie­kė ginti civilinio pro­ce­so tvarka, nekalbant apie baudžiamąjį procesą. Kaltinimas atsiskaitymo terminus savo nuo­žiūra nurodė tuos, kurie įvardinti sutartyse, PVM sąskaitose faktūrose ar pats įvardija „pro­tingo” termino sąvoka. Kaltintojas nenus­ta­ti­nėjo sąlygos, su kuria siejamas „protingo ter­mino“ skaičiavimas, turinio (CK 6.193 str.), nesiaiškino, ar „protingas terminas“ gali būti ilgesnis nei vieneri metai (CK 1.9 straipsnio 3 dalis). Teis­mi­nia­me procese dauguma civilinių ieškovų patikino, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)” siejo ilgalaikiai komerciniai san­ty­kiai pa­grįsti pasitikėjimu. Civiliniai ieš­kovai toleravo atsiskaitymo pradelsimus prisiimdami rizi­ką vardan planuo­ja­mo pelno. Civiliniuose ieš­ki­niuose neatsiskaityta suma įvardinta su PVM, kuris pri­klau­so valstybei. 2011 m. gruodžio 29 d. įsigaliojo PVM įstatymo pataisos, kurios nustato, kad PVM mokėtojai turi teisę atgauti iš biudžeto sumokėtą pardavimo PVM nuo beviltiškų skolų.Abejotinas ir nepagrįstas yra UAB „(duomenys neskelbtini)” civilinis ieškinys. Kaltinamieji pa­tvirtino, kad pagal išrašytas UAB „(duomenys neskelbtini)” PVM sąskaitas faktūras darbai buvo neatlikti. Apklaus­tas liudytoju UAB „(duomenys neskelbtini)” direktorius A. L. teisme patvirtino, kad šių dar­bų nėra statybos žurnale, kuris privalomas pildyti visiems subrangovams. Ieškinys grin­džia­mas išskirtinai PVM sąskaita faktūra, kurią išrašė pati UAB „(duomenys neskelbtini)”. Nuosprendyje tikima UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalteriniais duomenimis, o tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)” buhal­te­ri­niai doku­mentai traktuojami kaip suklastoti.Nuteistasis skunde nurodo ir tai, kad kaltinime dėl nusikalstamo veikos, numatytos BK 186 straipsnio 1 da­lyje, neteisingai nustatytas šios nusikalstamos veikos baigtumo momen­tas. Nusikaltimas laiko­mas baigtu nuo sudarytos padėties, kai kreditoriai gali realiai pa­ten­kinti savo interesus mažesne apimtimi nei galėtų, jei turtas nebūtų nuslėptas. Hipotetiškai tei­giant, kad apeliantas atsakingas už šios nusi­kals­tamos veikos padarymą, jos baigtumas turėtų apsiri­bo­ti laiku, kuomet neva kalti­na­mieji apgaule išvengė prievolės įmonei, t. y. 2009 m. lap­kričio 30 d., skaičiuojant nuo šios datos jau būtų suėjęs patraukimo baudžia­mo­jon atsa­ko­mybėn senaties terminas. Būtina pa­žy­mėti ir tai, kad apelianto teisės ir pareigos, susijusios su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasibaigė pardavus šios įmonės akcijas, t. y. 2009 m. lapkričio 30 d. Kaltinime nurodytu laiku – 2009 m. lap­kri­čio 30 d. – dokumentų priėmimo-per­da­vi­mo akto kopiją pareigūnams pateikė D. J., o ne apeliantas. Duomenų apie D. S. su D. J. susitarimus nėra nustatyta, todėl D. S. negali būti atsakingas už D. J. veiksmus.Skunde pažymima ir tai, kad paties neva suklastoto dokumento panaudojimo faktas kelia abejonių, nes netikro ar suklastoto dokumento panaudojimas yra tada, kai kalti­nin­kas netei­sė­tai paleidžia netikrą ar suklastotą dokumentą į teisinę apyvartą, siekdamas įrodyti ar pa­tvir­tinti juridinius faktus ar kitas teisinę reikšmę turinčias aplinkybes. Šiuo atveju 2009 m. lapkričio 30 d. dokumentų priėmimo-perdavimo akto kopijos pateikimas FNTT parei­gū­nams, vykdant jų reikalavimą (BPK 97 str. tvarka), neturėtų būti verti­na­mas kaip suklas­to­to dokumento panaudojimas vien todėl, kad šis veiksmas nebuvo ini­ci­juotas paties asmens. Hipotetiškai teigiant, jog nuteistasis teismo buvo pripažintas kaltu dėl 2009 m. lapkričio 30 d. dokumentų priėmimo-perdavimo akto su­klastojimo, darytina išvada, jog jis nėra susijęs su šio dokumento laikymu bei pa­teikimu FNTT pareigūnams, todėl pašalinus iš kaltinimo 2009 m. lapkričio 30 d. do­ku­mentų priėmimo-perdavimo akto kopijos laikymą bei panau­do­jimą, vien dėl šio dokumento suklastojimo būtų suėjęs patraukimo baudžiamojon atsako­my­bėn senaties terminas. Nepa­grįstu laikytinas ir teismo sprendimas dėl konfiskuotino turto – 380 229,44 Eur.Nuteistasis D. J. apeliaciniame skunde prašo dėl nusikaltimų, numatytų BK 182 straips­nio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, išteisinti. Dėl nusikaltimų, numatytų BK 186 straips­nio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, baudžiamąją bylą nutraukti suėjus apkaltinamojo nuos­pren­džio priėmimo senaties terminui. Skunde teigiama, jog iš nuosprendžio nėra aišku, kaip teismas atskiria veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, nuo BK 186 straipsnio 1 dalyje. Nuosprendyje nėra atskleistas nusikaltimo sudėčių turinys. Nuosprendyje aprašyta dalis sukčiavimo aprašymo atspindi ven­gimo atsiskaityti už atliktus darbus požymių. Susidaro įspūdis, kad sukčiavimo bei ven­gimo atsiskaityti už atliktus darbus nusikaltimo sudėtys yra vienodos, tas pats kėsi­ni­mosi ob­jektas, tie patys veiksmai, tas pats tikslas, tokia pati tyčia, tokie patys kaltės inte­lek­tua­li­niai ir valiniai elementai.Nuosprendyje neišanalizuotas kaltinime ap­ra­šytas D. J. sukčiavimo turinys, nėra įver­tinta, kokie įrodymai pavirtina kaltinime aprašyto sukčiavimo sudėties elementus, nekon­kretizuota kokie įrodymai suk­čia­vime atspindi kaltės turinį, neanalizuojamas pini­gi­nių lėšų trūkumas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje ir kad trūkumas atsirado dėl kaltinamųjų veiksmų. Teis­mas neįvertino 2009 m. spalio 26 d. ir 2009 m. lapkričio 30 d. grynųjų pinigų patik­ri­nimo kasoje aktų, byloje esančių kasos knygos – 270 „kasa litais“ 2009 m. spalio 1 d. – 2009 m. spalio 31 d. ir kasos knyga – 2720 „kasa litais“, 2009 m. lap­kričio 1 d. ir 2009 m. lapkričio 30 d. laikotarpių duomenų. Taip pat neįvertino 2009 m. lap­kričio 27 d. pažymos apie atsiskaitymą su įmone. Byloje yra rašytiniai doku­men­tai, kurie parodo, kad paskolos buvo gražintos. Kal­tinimo formuluotė dėl pinigų negrąžinimo pagrįsta prielaidomis. Teis­mas nedetalizavo D. J. veikos dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusi­kal­timo padarymo, todėl darytina išvada, kad nėra įrodymų, patvirtinančių, kad D. J. padarė šį nusikaltimą.Teismas tik aprašė požymius nusikaltimo sudėties, nu­ma­tytos BK 186 straipsnio 1 dalyje. Priimtas sprendimas prieštarauja nustatytoms aplin­ky­bėms. Byloje yra rašytiniai įrodymai – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. gruodžio 7 d. pagal du mo­kė­jimo nurodymus Nr. 125 ir Nr. 126 gavo 2 420 Lt už tarpininkavimą, pagal PVM sąskaitą fak­tūrą IH Nr. 000028 už „akcijų par­da­vi­mo tarpininkavimą“, t. y. už paslaugas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė K. Č. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Šis sandoris nenuginčytas, pinigai sumokėti, akci­jos perleistos, todėl teismo išvadą, kad tai fiktyvus veiks­mas, yra nepagrįsta. G. T. paaiškino, kaip buvo pardavinėjama įmo­nė. Manytina, kad dėl to, jog po sandorio K. Č. praėjus mėnesiui mirė, negalima vertinti, kad sandoris buvo apsimestinis.Skunde nesutinkama su teismo vertinimu, kad K. Č. buvo gir­tau­jantis, neturintis verslo patirties. Teismas tin­ka­mai neįvertino byloje esančių dokumentų. Nuosprendyje frazės „gir­taujantis, vedantis netin­ka­mą gyvenimo būdą“ yra paremtos K. Č. artimųjų emo­ci­nio pobūdžio paro­dy­mais. Ar­ti­mųjų pa­rodymai nėra objek­ty­vūs, kadangi K. Č. negy­veno su jais. Frazė, kad K. Č. neturėjo verslo patirties, yra nepagrįsta. Byloje yra rašy­ti­niai įrodymai, jog K. Č. ver­tė­si in­di­vi­dualia veikla, dek­la­ra­vo pajamas ir mokėjo mo­kesčius, buvo paėmęs paskolą, mo­kė­jo pa­lū­ka­nas. Asmeniui, netu­rinčiam pajamų, verslo patirties bei piktnaudžiaujančiam al­ko­holiu ban­kas neišduotų pas­ko­los. Teismui pateiktas 2009 m. K. Č. deklaracijos for­mos FR0471 išrašas, kur K. Č. deklaravo 10 000 Lt pa­ja­mų. By­loje buvo tirti galimai tik kaltę grindžiantys įrodymai. Abejonės nebuvo verti­na­mos kaltinamojo naudai.Kaip matoma iš bylos medžiagos, akcijų pardavimas K. Č. nebuvo fiktyvus. Apklausos metu A. V. paaiškino, kad jis atsainiai davė asmens dokumentą akcijų pirkimo-par­davimo sutarčiai sudaryti, jis paaiškino kad akcijų pirkimo-pardavimo metu buvo trys asmenys, tačiau nebuvo nei D. J., nei D. S.. Teisėjui pasiūlius pažiūrėti, ar salėje nėra žmonių, galėjusių dalyvauti akcijų pirkimo-pardavimo metu, A. V. pa­sakė, kad galimai akcijų pirkimo-pardavimo metu galėjo būti A. S.. Vertinant kaip vyko įmonės „perrašymas“, kaip A. V. padavė savo dokumentus sutarčiai su­da­ryti, ir aplinkybę, kad su juo neat­siskaitė, galima daryti išvada, kad galimai K. Č. fik­tyviai pardavė įmonę, o A. V. fiktyviai pirko UAB „(duomenys neskelbtini)“ su dideliu kasos liku­čiu grynųjų pinigų.Teiginys nuosprendyje, jog akcininkai neketino atsiskaityti su kreditoriais, siekė išvengti sko­lų gražinimo, prieštarauja liudytojų A. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės L. A. parodymams. Byloje yra duomenys, kad buhalteriniai dokumentai bei piniginės lė­šos buvo perduotos K. Č.. Visa tai patvirtina kaltinamieji D. J. bei D. S., liudytojas G. T. bei byloje pateiktas dokumentų priėmimo - perdavimo aktas. Taigi, keturi įrodymų šaltiniai nurodo aplinkybę, kad dokumentai buvo perduoti, o nė vie­nas įrodymas neparodo, kad dokumentai perduoti nebuvo. Kad dokumentai nebu­vo per­duo­ti, yra tik hipotezė, kuri nėra pagrįsta objektyviais duomenimis. Tai abe­jonė, kuri turi būti vertinama kaltinamojo naudai.Taip pat negalima sutikti su teismo versijomis, kur galėjo būti panaudoti tariamai nusikals­tamu būdu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauti pinigai. Nuosprendyje teigiama, kad galimai tie pinigai buvo kažkokiu būdu pasisavinti kitiems tikslams, galimai savo nuosavų namų statyboms, kaip nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)" direktorius. Tokiais samprotavimais siekiama dirbtinai krimi­na­lizuoti D. J. veiką.Skunde nesutinkama su teismo išvada, kad prokuroras, remdamasis LAT praktika, patiks­li­no laikotarpius pakeisdamas kaltinimą ir nustatė nusikalstamos veikos, numatytos BK 186 straipsnio 1 dalyje, kitą tiek pradžios, tiek pabaigos momentą, nurodė fiktyvaus akcijų pir­kimo-pardavimo sandorio ir dokumentų perdavimo akto dieną, t. y. tą momentą, kai kaltinamieji D. J. bei D. S. sąmoningai panaudojo apgaulę ir sukūrė savo veiksmais situaciją, kuriai esant UAB „(duomenys neskelbtini)" kreditoriai nebegalėjo patenkinti savo rei­kalavimų. Nuosprendyje neminima kokia konkrečiai praktika rėmėsi teismas. Remiantis LAT praktika (cituojama skun­de), jei teismas vertins, kad D. J. veikoje yra požy­miai nusikaltimo, numatyto BK 186 straipsnio 1 dalyje, šioje byloje senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo to mo­mento, kai kaltinamieji D. J. bei D. S. są­mo­ningai panaudojo apgau­lę ir sukūrė savo veiksmais situaciją, kuriai esant UAB „(duomenys neskelbtini)" nebegalėjo patenkinti savo rei­kalavimų t. y. nuo 2009 m. lapkričio 30 d., kai buvo pasi­ra­šyta akcijų pirkimo-par­da­vi­mo sutartis bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų priėmimo perdavimo aktas. Pagal BK 2003 m. ba­landžio 10 d. Nr. IX-1495 redakciją asmens atžvilgiu negali būti priimamas apkalti­na­ma­sis nuosprendis, jeigu nuo veikos padarymo momento praėjo penkeri metai, kai pada­ry­tas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas. Taigi, atsi­žvel­giant į galiojusią BK 95 redakciją, D. J. veika dėl nusikaltimo, numatyto BK 186 straips­nio 1 dalyje, nutrauktina suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui.Nuteistojo skunde kritiškai vertinama ir teismo išsakyta nuomonė, kad kaltinamieji neįver­ti­no, kad jie gali teisėtu būdu sumažinti savo skolas įmonei 263 000 Lt nurašę jiems, kaip įmonės akcininkams, priklausančius dividendus. Priešingai, nei pasisakė teismas, kaltina­mie­ji neturėjo jokio tikslo nei apgaule išvengti prievolės, nei apgaule vengti atsiskaityti už atliktus darbus. Tikėdamiesi sąžiningų naujų akcininkų veiksmų, kaltinamieji ne tik, kad per­davė su dokumentais visą įmonės buhalteriją bei kasoje buvusius grynuosius pinigus, bet naujiems akcininkams sudarė sąlygas esant galimybei teisėtai išsimokėti dividendus, prieš tai atsiskaičius su kreditoriais.Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su teismo išvada dėl nusikalstamos veikos, numa­ty­tos BK 222 straipsnio 1 dalyje. Pasak nuteistojo, teismas klaidingai interpretavo ir pri­tai­kė baudžiamąjį įstatymą. Teismas teigia, jog neįmanoma visiškai ar iš dalies nus­ta­ty­ti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Tačiau nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, pas­lė­pė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Pažymima, jog teismas neįvertino šios aplin­kybės, jog kaltinamasis buhalterinės apskaitos dokumentų nepaslėpė. Priešingai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusprendus parduoti akcijas, visus buhalterinės apskaitos dokumentus per­da­vė pirkėjui K. Č., kuris susipažino su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos duomenimis, įmo­nės skolomis ir jos finansine padėtimi. Su K. Č. buvo sutarta, kad akcijų pirkimas-par­da­vimas vyks Vilniuje. Vykstant į Vilnių D. J. ir D. S. paėmė do­ku­mentus, kurių buvo 128 vnt. segtuvų. Atvykus į Vilnių K. Č. viską tikrino pagal do­ku­mentų priėmimo perdavimo aktą, per­žiū­rinėjo dokumentus. D. J. nepagrįstai nu­teistas pagal BK 222 straipsnį, kadangi visus su įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ susijusius buhal­te­ri­nės apskaitos dokumentus perdavė K. Č.. Kaltinamasis nesiekė parduodant įmonę su­klai­dinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorius ir ikiteisminio tyrimo pareigūnus. Jei dokumentai buvo neiš­sau­go­ti, baudžiamoji atsakomybė turėtų kilti K. Č., kadangi jis buvo naujasis direktorius, bei dokumentai buvo paduoti jam.Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, skunde atkreipiamas dė­mesys į tai, kad šis nusikaltimas pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikomas nesunkiu tyčiniu nusikaltimu, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija trejų me­tų laisvės atėmimo. Pagal BK 2003 m. balandžio 10 d. Nr. IX-1495 redakciją asmens atžvilgiu negali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu nuo veikos padarymo mo­mento praėjo penkeri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikal­ti­mas. Veika, už kurią yra nuteistas D. J., padaryta nuo 2009 m. lapkričio 30 d. iki 2010 m. liepos 7 d. Nuo šios veikos padarymo momento iki nuosprendžio priėmimo dienos yra praėję daugiau nei penkeri metai. Todėl D. J. atžvilgiu apkaltinamasis nuos­pren­dis dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo negalimas, kadangi yra suėjęs patraukimo baudžiamojon atsakomybes senaties terminas.Prokuroras apeliaciniame skunde prašo nuteistiesiems D. J. ir D. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – per tris metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti pada­ry­tą – 97 643,56 Eur – turtinę žalą civiliniams ieškovams VSDFV, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, 12 807,84 Eur turtinės žalos atlyginimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Skunde teigiama, kad nuosprendis dalyje dėl BK 75 straipsnio taikymo turi būti pakeistas, kadangi netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas – BK 75 straipsnio 2 dalis. D. J. ir D. S. turi būti paskirtos viena ar kelios tarpusavyje suderintos BK IX skyriuje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turėtų teigiamos įtakos nuteis­tų­jų elgesiui.Prokuroras pažymi, kad šioje byloje tiek D. J., tiek D. S. atsakomybę leng­vinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusi­kals­tamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupėje. Abu bausti administracine tvarka, pa­darė po keturias nusikalstamas veikas, iš kurių viena – sunkus nusikaltimas. Nusi­kals­ta­ma veika padarytos turtinės žalos mastas daugiau nei 50 kartų viršija BK 190 straipsnyje nu­­ma­ty­tą didelės vertės turto ribą. Nuteistieji, siek­da­mi iš­vengti baudžiamosios atsa­ko­my­bės bei klaidinti ikiteisminį tyrimą atlikusius parei­gū­nus ir teismą, kūrė įvairias gynybines versijas, teikė žinomai suklastotus dokumentus ir t. t. Po su­sipažinimo su bylos duo­me­ni­mis nuteistasis D. J. per kelis mėnesius 84 kar­tus kon­taktavo su liudytoju A. S., dėl to liudytojas galimai davė žinomai mela­gin­gus pa­rodymus. Įvertinus šiuos fak­tus, vienintelis pateisinamas paskirtų laisvės atėmimo baus­mių atidėjimo motyvas yra tai, kad teismas, palikdamas nuteistuosius laisvėje, mato di­desnes galimybes, kad bus atly­ginta civiliniams ieškovams padaryta turtinė žala. Šioje by­loje yra 14 nukentėjusių įmonių ir VSDFV, pateikti civiliniai ieškiniai, kurių bendra su­ma 97 643,56 Eur. Tačiau D. J. bei D. S. per kelis metus ne tik nepra­dė­jo atlyginti žalos, bet iš jų veiks­mų ir pasisakymų ma­ty­ti, kad jie geranoriškai to pa­daryti nesiruošia. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistieji nau­dojasi prabangiais au­to­mo­biliais, gyvena prestižiniuose kvar­ta­luo­se, prabangiuose namuose. Prokuroro manymu, šioje byloje, siekiant, kad nebūtų ignoruojamas teisingumo principas, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali pa­neigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepa­gar­bos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus, nuteistiesiems turi būti pa­skir­ta BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – civi­li­niams ieškovams padarytos turtinės žalos atlyginimas. Tokios praktikos nuosekliai laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas. Tokios pareigos, kuri įpa­rei­goja kaltininkus realiai švelninti nusikaltimo, kuriuo padaryta žala, padarinius, skyrimas yra suderintas ir nepažeidžia BK 75 straipsnio nuostatų. Atsiliepime į apeliacinius skundus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė advokatė V. S. prašo pro­ku­roro apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistųjų D. J. ir D. S. apeliacinius skun­dus at­mesti, kaip nepagrįstus. Nuteistasis D. S. atsiliepime į prokuroro apeliacinį skundą prašo jį atmesti, kaip nepa­grįstą. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai palaikė apelia­ci­niuose skunduose pareikštus prašymus ir nurodytus argumentus, prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras palaikė savo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais, nuteistųjų apeliacinius skundus prašė atmesti. Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, prokuroro apeliacinį skundą patenkinti.Nuteistųjų D. J. ir D. S. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.Nuteistųjų apeliaciniai skundai iš esmės grindžiami nesutikimu su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos įrodymų vertinimu, kurio pagrindu konstatuota, kad byloje yra surinkta pakan­ka­mai objektyvių, neginčytinų, patikimų duomenų, jog nuteistieji D. S. ir D. J. padarė jiems inkriminuotas nusikalstama veikas. Nuteistieji prašo juos išteisinti. Skunduose tei­gia­ma, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, buvo šališkas, netinkamai išsprendė bau­džiamosios ir civilinės teisinės atsakomybės atribojimo klausimą, dėl to netinkamai pritaikė bau­džiamąjį įstatymą. Teismo išvados dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 da­lyje, 186 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje sudėties požymių bu­vimo nuteistųjų veiksmuose, o taip pat dėl jų kaltės bei vaidmens nepagrįstos išsamia ir vi­sa­pu­siška surinktų duomenų analize, todėl, apeliaciniuose skunduose teigiama, kad skundžiamas nuos­pren­dis neteisėtas ir nepagrįstas. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo skirti nuteis­tie­siems papildomą baudžiamojo poveikio priemonę.Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant ir piliečio teises bei laisves, visuo­me­nės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įsta­ty­mą, kad nu­sikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nu­teis­tas. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nu­sta­tyta, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pa­grin­džia įro­dy­mais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nus­tatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir neša­lišku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina są­ly­ga vertinant įro­dymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas būtų pagrįstas išsamiu ir nešališku visų by­los ap­lin­kybių išnagrinėjimu. Nuos­prendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis bau­džia­mo­jo ir baudžiamojo proceso įs­ta­tymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame pa­da­rytos išvados dėl nu­si­kals­tamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paski­ria­mos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iš­sa­miai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įsta­ty­mą duo­menų pripažinimas įro­dy­mais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Tai, jog ape­lia­ci­niuose skunduose iš­dės­tyta pozicija nesutampa su teismo vertinimu, nėra pagrindas naikinti skun­džiamą nuosprendį.D. S. apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą pirmos bu­vo šališkas, priimtas nuosprendis nemotyvuotas. Aplinkybės, kada teismas ša­liš­kas ir nuša­li­ni­mo teisė įtvirtinta BPK 57 – 61 straipsnių normose. Apeliaciniame skunde nenu­ro­dyta jokių kon­krečių aplinkybių, teikiančių pagrindą svarstyti apie teismo šališkumą. Vien tai, kad teismas pripažino asmenį kaltu, negali būti pagrindu abejoti teismo nešališkumu. Atkreip­ti­nas dėmesys, kad teisėjas, atlikdamas savo konstitucinę priedermę vykdyti teisingumą ir priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus, bylas nagrinėja savarankiškai, savo nuožiūra sprendžia visus su nagri­nėja­ma byla susijusius klausimus, vadovaudamasis teise, remdamasis visapusišku ir objektyviu fak­tų vertinimu, savo žiniomis, vidiniu įsitikinimu, etikos reikalavimais. Teismas skundžiamu nuos­prendžiu pripažindamas D. J. ir D. S. kaltais, rėmėsi įstatymo nus­ta­tyta tvar­ka ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patik­rin­tais duo­menimis. Teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teis­mo iš­va­dos, juos išanalizavo ir įvertino, bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Įver­tinęs visa tai aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas bylą išnag­ri­nė­jo neša­liškai.

Dėl bendrininkavimo

Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpu­sa­vy­je susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų da­lyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo būtini subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvo­kia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Ben­drininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliu­den­ti­niais veiksmais. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo tu­rinį ir susitarimo ribas, negalima apsiriboti vien tik jų subjektyviais teiginiais apie nusi­kals­ta­mos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus ob­jek­tyvių bylos aplinkybių visumą. Taigi bendrininkavimui būtina nustatyti asmenų veikos ben­dru­mą: susitarimą daryti nusikalstamą veiką kartu ir bendrą vieningą tyčią, t. y. situaciją, kai kiek­vienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu as­me­niu, kuris irgi suvokia atliekamus nusikalstamus veiksmus (kasacinė nutartis Nr. 2K-403-648/2016).D. S. neigia, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe. D. J. apelia­ci­niame skunde iš esmės irgi neigia bendrus abiejų nuteistųjų veiksmus. Atsakydama į šį ape­lia­ci­nių skundų argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatytos faktinės aplin­ky­bės rodo, jog apeliantai D. S. ir D. J. būdami vieninteliais lygiaverčiais ben­dro­vės akci­nin­kais, bendrais neteisėtais veiksmais pasira­šy­dami dokumentus, kuriuose buvo įrašyta žinomai neteisinga informacija, imdami iš bendrovės iš esmės tokio paties dydžio paskolas, kurių negražino ir taip išvengė didelės vertės turtinės prievolės, paskirdami bendrovės direk­to­riu­mi A. S., tačiau ir toliau faktiškai valdydami įmonę ir vykdydami buhalterinės aps­kai­tos organizavimą, atlikdami kitus jiems inkriminuotų veikų objektyviuosius požymius, suvo­kė, kad kiekvienas iš jų daro nusikalstamą vei­ką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu, kuris irgi suvokia atliekamus nusikalstamus veiks­mus, kad kiekvieno iš jų veiksmai yra dalis bendros vei­kos, kuria buvo siekiama bendro jų no­ri­mo rezultato – išvengti didelės vertės turtinės prievolės, apgaule vengti atsiskaityti už UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas, ėmė paskolas, tariamai jas grąžino, siekdami nuslėpti nusikalstama veikas, suklastojo tikrą do­ku­mentą ir žino­mai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo bei paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhal­te­ri­nės apskaitos do­ku­mentus. Dėl to pirmosios instancijos teismas iš šių objektyvių duomenų pa­darė teisingas išvadas, kad D. S. ir D. J. tarpusavio veiksmų derinimas ir nu­si­kalstamų veikų darymas yra pakankamas kons­tatuoti, kad jie veikė bendrininkų grupe ir laiky­tini nusikalstamų veikų vykdytojais.

Dėl D. S. ir D. J. pripažinimo kaltais pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 186 straipsnio 1 dalį

Skunde apeliantai nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada dėl jų pripažinimo kaltais ir nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, teigdami, kad byloje yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, nėra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jų kaltę. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kuris apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias ver­tybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, arba sukčiavo daly­vau­damas organizuotoje grupėje. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui už­val­dyti arba teisei į turtą įgyti. Apgaulė suprantama kaip turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, taip pat kitų asmenų, priimančių atitinkamus sprendimus, suklaidinimas dėl aplinkybių ar faktų, kurie yra esminiai, lemiantys šių asmenų apsisprendimą dėl turto, turti­nės teisės perleidimo kaltininkui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-309/2013). Pagal teismų su­for­muotą praktiką sukčiavimo atveju apgaulė taip pat laikoma, kai pateikiami suklastoti doku­men­tai, patvirtinantys prievolės įvykdymą, įvykusias ūkines operacijas, sutartis ar kitus realiai nevykusius sandorius, pagal čekį ar vekselį antrą kartą inkasuojant pinigus ir kt. BK 182 straips­nio 2 dalyje numatyto sukčiavimo sudėtis yra materiali, todėl ji laikoma baigta, kai apgaule įtvir­tinamas juridinis faktas, suteikiantis kaltininkui turtinę teisę, nepriklausomai nuo to, ar šis ją įgyvendino. Apie turtinės prievolės išvengimo baigtumo momentą teismas sprendžia atsižvelg­da­mas į konkrečias bylos aplinkybes. Paprastai nusikalstama veika yra baigta nuo to momento, kai dėl apgaulės kreditorius praranda realią galimybę įgyvendinti savo teisę civilinėmis teisinė­mis priemonėmis arba šios galimybės yra esmingai apsunkintos (kasacinė nutartis Nr. 2K-453-648/2016). Sukčiavimas padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, kai kaltininkas suvo­kia, jog apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį jis neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų naudai įgis svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengs turtinės prievolės arba ją panaikins, numato, jog dėl to nu­kentėjusiajam atsiras turtinė žala ir to nori.D. S. apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neįvertino jo įga­lio­ji­mų įmonės val­dy­mo klausimais, jis pažymi, kad nevykdė bendrovės vadovo pareigų, todėl yra nepagrįstai nu­teis­tas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Teismas atmesdamas šiuos skundo ar­gu­men­tus pažymi, kad tyrimo metu buvo nustatyta, kad registrų centras buvo informuotas apie di­rektoriaus pasi­kei­timą, tačiau A. S. nebuvo perduotas bendrovės turtas (piniginės lėšos ir materialus turtas). Teismas taip pat remiasi liudytojo A. S. ta dalimi ikiteisminio ty­ri­mo metu duo­tų parodymų, kuri atitinka kitus byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes. A. S. parodė, jog laikotarpiu kai buvo įmonės vadovu, bendrovė veiklos nevykdė, nebu­vo atlie­ka­mi jokie už­sa­kymai, įmonė buvo ruošiama pardavimui. Įmonės finansinių srautų jis nekon­tro­lia­vo, neturėjo priėjimo prie elektroninės bankininkystės, negalėjo atlikti bankinių pavedimų iš įmonės banko sąs­kaitų. Bankinius pavedimus galėjo atlikti tik bendrovės akcininkai – D. J. ir D. S.. Jie pateikdavo dokumentus A. S. tik pasirašyti. Visus įmo­nės fi­nan­sus tvarkė D. S., o D. J. ir A. S. vykdė įmonėje techninius dalykus. Įmonėje kasininku buvo D. S., kai direktoriumi buvo D. J., kuris buvo ir įmonės kasininku. Jis iš darbo atleistas direktoriaus pavaduotojo D. S. įsa­ky­mu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjui buvo atiduota tai, kas buvo sutarta kaltinamųjų su pir­kė­ju. A. S. tvarkė įmonės dokumentus, kurie buvo ruošiami parduodant įmonę. Būdamas direk­to­riumi liu­dy­tojas tiesioginės finansinės veiklos nevykdė įmonėje, niekam paskolų nesu­tei­kė. Di­rek­toriaus pavaduotojas D. S. vykdė pardavimus, išmokėjo at­ly­ginimus dar­buo­to­jams, kompiuteriu atlikdavo pinigines operacijas naudojant banko ge­neratorių ir atsis­kai­ty­da­vo grynais pinigais. Liudytojas pinigais nedisponavo, bet juos matė, kai skaičiuodavo D. S.. Taigi, kaip matyti iš aptartų liudytojo A. S. parodymų, nors D. S. ir nebuvo oficialus bendrovės vadovas, tačiau kartu su D. J. faktiškai vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo bendrovės kasininkas, atsakingas už bendrovės finansus.Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepa­grįs­tai vadovavosi A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, pažymi, kad jis buvo apklausiamas apie savo galimai padarytą veiką, todėl bijodamas būti patrauktas baudžia­mo­jon atsakomybėn galėjo duoti klaidingus parodymus. Atmesdama šį skundo argumentą ko­le­gija pažymi, jog, kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, liudytojo A. S. teisme duoti parodymai vertinami kritiškai, nes yra paneigti kitų teisme apklaustų liudytojų bei bylos medžiaga, todėl jie yra galimai melagingi. Įstatymo leidėjas nenumatė galimybės tokius pa­rodymus, kurie duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui, vertinti kaip savarankišką įro­dymų šaltinį, tokie parodymai vertinami kaip duomenys, siekiant patikrinti kitus byloje su­rinktus įrodymus ir būti reikšmingi formuojant teismo vidinį įsitikinimą, galutiniam įrodymų ver­tinimui (kasacinės nutartys Nr. 2K-451/2013, 2K-228/2014, 2K-255-746/2015, 2K-431-746/2015, 2K-340-746/2016). Nagrinėjamu atveju byloje A. S. teismo posėdyje pa­teik­tuose parodymuose yra prieštaravimų, šie parodymai neatitinka kitų bylos duomenų, kas pa­nei­gia jų teisingumą. 2014 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdyje A. S. parodė, kad par­duo­dant bendrovę D. J. ir D. S. per du kartus atvežė užpajamuoti apie 1,5 mln. litų (100 000 ir 1 400 000). Pinigus dar kartą kitu metu su nuteistaisiais perskaičiavo ir buhal­te­ri­joje. A. S. 2015 m. sausio 15 d. apklaustas teisme savo parodymus iš esmės pa­tvir­tino. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, po susipažinimo su bylos medžiaga D. J. 84 kar­tus kontaktavo su liudytoju A. S.. Tiek kaltinamųjų, tiek ir A. S. paro­dy­mai iš esmės nesutampa su tyrimui pateik­tuo­se dokumentuose nurodytais duomenimis. Grynųjų pinigų patikrinimo kasoje akto 2009 m. lapkričio 30 d. sudarymo vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), tačiau kaltinamieji ir A. S. nurodo, kad pinigus skaičiavo Gaižiūnų gat­vėje. A. S. kitokius pa­ro­dy­mus nei teisme davė ikiteisminio tyrimo metu tiek per ilgą laikotarpį skirtin­go­mis datomis (2011-01-24, 2011-07-29, 2012-08-10) apklausiamas ty­rė­jos, tiek ikiteisminio tyri­mo teisėjos (2014-01-31). Šiomis aplin­ky­bė­mis faktą, kad liu­dytojas nurodė, jog ikiteisminio tyrimo teisėjai jis davė neteisingus paro­dymus, o teisingus parodymus duo­da teisme, pirmosios instancijos teismo pagrįstai vertino kaip siekį sušvelninti atsakomybę kal­tinamiesiems, jo buvusiems darbdaviams, su kuriais iki šiol palaiko draugiškus ryšius. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais pa­rodymais, kurie atitiko kitas byloje nustatytas aplinkybes. Liudytojas A. S. visuose savo parodymuose (tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžių metu) tvirtino, kad visus fi­nansinius bendrovės reikalus tvarkė D. S., kad pats, kaip bendrovės direktorius, nevyk­dė jokių finansinių operacijų, kad bendrovės jam perdavimo metu perėmė tik menkavertį turtą, saugomą sandėliuke. Tačiau teismo posėdyje liudytojas nurodė, kad prieš bendrovės par­da­vimą abu kaltinamieji atnešė A. S. ir kartu perskaičiavo, ir liudytojas užpajamavo 1,4 mln. litų grynais. Tokius šio liudytojo aiškinimus pirmos instancijos teismas pagrįstai atme­tė, ir vadovavosi liudytojo nuosekliais parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Teisėjų kolegija šiuos liudytojo parodymus taip pat laiko neįtikinamais ir pritaria apylinkės teismo iš­va­dai. Pažymėtina, kad 2014-09-16 teismo posėdyje liudytojas A. S. patvirtino pirmuo­sius savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2011-01-24), kuriuose nurodė, kad jam tapus vadovu bendrovė jokios veiklos nevykdė, buvo ruošiama pardavimui, su bendrovės pirkė­jais nebendravo, apie didelės pinigų sumos užpajamavimą šioje apklausoje liudytojas nenurodė. Kolegija taip pat pažymi, jog nagrinėjamu atveju A. S. nebuvo pareikšti įtarimai, jo atžvilgiu nebuvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, todėl skundo argumentai, kad jis buvo apklau­siamas apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, taip pat atmetami kaip nepagrįsti.Apeliaciniuose skunduose teigiama, jog byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų, kad iš bendrovės paimtos paskolos nebuvo grąžintos. Tačiau atmesdamas šiuos skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, priedo prie finansinės atskaitomybės „Finansiniai ryšiai su įmonės vadovais ir kitais susijusiais as­me­nimis“ grafoje „B. Įmonės suteiktos paskolos“ 1 punkte nurodė, kad 2008 m. vadovams suteikė 900 000 Lt paskolą. Iš apžiūrai pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti kokiam vadovui (nėra žinomas vardas, pavardė) ir kada buvo suteikta paskola. Apžiūrai pateiktuose doku­men­tuo­se nėra apskaitytas paskolos gražinimas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, todėl nėra galimybės nustatyti ar vadovui (vadovams) suteikta paskola buvo grąžinta. Bendrovėje buhalterinės apskaitos registrai nesudaryti arba neišsaugoti. Iš apžiūrai pateiktų dokumentų (2008 m. finansinės atskaitomybės) nėra galimybės nustatyti, kada paskola buvo suteikta ir kada buvo grąžinta ar turi būti grąžinta. Dokumentų apžiūros metu už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2009-10-31 iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų ir ikiteisminio tyrimo medžiagos nebuvo galima iš dalies nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struk­tūros, nes bendrovė nepateikė pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl to nėra gali­my­bės sutikrinti buhalterinių įrašų teisingumo apskaitos registruose ir finansinėje atskai­tomy­bė­je. 2014-02-13 specialisto P. M. paaiškinime nurodyta, kad tyrimui buvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrai, įrašyti kompaktiniame diske (CD). Iš tyrimui pa­teik­tų apskaitos registrų (įrašytų CD), pagal apskaitos registrus „Didžioji knyga“, bendrasis žur­na­las, kasos knyga, banko apskaitos registras, atsiskaitymas su kreditoriais, sąskaitos Nr. 262 „Part­nerių, akcininkų įsipareigojimai“, atliktas tyrimas ir surašyta specialisto išvada. Tyrimo metu nustatyta, kad apskaitos registruose fiksuotos operacijos, apskaitytas paskolų grąžinimas, įfor­minti įrašai, tačiau neišsaugoti ir tyrimui atlikti nepateikti kasos pajamų orderiai 2009-11-27 serija JAL Nr. 0000758 – 810 000 Lt sumai ir 2009-11-27 serija JAL Nr. 0000759 – 740 000 Lt sumai. Pinigus įmokėję asmenys tyrimui nepateikė kasos pajamų orderių kvitų, kurie išduodami asmeniui, įmokėjusiam pinigus į bendrovės kasą. Įvertinus paminėtus įrodymus, akivaizdu, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad iš bendrovės paimtos pas­kolos buvo grąžintos. Patys nuteistieji ikiteisminio tyrimo eigoje skirtingai aiškino apie didelių sumų grynųjų pinigų sko­li­nimosi iš bendrovės aplinkybes – sumas, skolinimosi tikslus, skolos grąžinimą, kas taip pat rodo jų siekį nuslėpti savo nusikalstamus veiksmus ir tikrą finansinę būklę bendrovėje.Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 186 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas apgaule vengė atsis­kai­ty­ti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas ar vengė privalomų įmokų ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos. Vengimas atsiskaityti turi būti besąlygiškas, t. y. dėl kaltininko nevyk­domos piniginės prievolės nukentėjusiojo reikalavimas lieka be ekonominio padengimo ir todėl objektyviai negali būti įvykdytas (kasacinė nutartis Nr. 2K-426/2013). Šios veikos esmė yra apgaulės panaudojimas prievolei nevykdyti. Paprastas priva­lo­mų įmokų vengimas be apgaulės elementų, nesant nukentėjusiojo suklaidinimo, apsunkinančio nukentėjusiojo interesų gynybą civilinio proceso tvarka, yra tik civilinis deliktas ir už tokius veiks­mus baudžiamoji atsakomybė nekyla. Teismų praktikoje konstatuota, kad apgaulė vengiant atsiskaityti už atliktus darbus gali pasireikšti tokiomis pat formomis kaip ir sukčiavimo atveju (ka­sacinės nutartys Nr. 2K-170/2010, 2K-462/2010, 2K-426-2013). Apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar paslaugų tiekėją. Apgaulė pasireiškia turto savininko ar paslaugų tiekėjo suklai­dinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duo­me­nis ir pan. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad vie­nas apgaulės būdų yra tyčia tapti beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo (kasacinė nu­tartis Nr. 2K-224/2008).Taigi, iš esmės apgaule vengiant atsiskaityti yra sudaroma tokia situacija, kad kreditoriai civi­li­nio proceso priemonėmis netenka galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimo. Nagri­nė­ja­mo­je byloje būtent tokia situacija ir buvo sudaryta D. S. ir D. J. veiksmais. Jie fiktyviai 2009 m. lapkričio 30 d. dokumentų priėmimo-perdavimo aktu perdavė K. Č. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir turtą, o K. Č. dokumentus ir turtą priėmė, ikiteisminio tyrimo metu nenus­tatytam asmeniui pasirašius už tariamai dokumentus ir turtą priėmusį K. Č.. Kaip tei­sin­gai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, po kelių savaičių po šio tariamo sandorio UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos buvo parduotos Kalvarijų tur­guje sendaikčiais prekiaujančiam ir skolų turinčiam A. V. (dabartinė pavardė M.). Tokiu būdu nuteistieji, negrąžinę 1 650 000 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, fiktyviai būdami nebe akcininkai, paslėpę įmonės dokumentus, prieš tai iš­si­pirkę savo ir artimųjų vardu iš lizingo pra­bangius automobilius, manydami, kad pardavus įmo­nės akcijas ir nesant jos dokumentų, ti­kė­josi išvengti prievolės sugražinti kreditoriams ir įmo­nei skolas. To pasėkoje kreditoriai – kal­ti­nime nurodytos įmonės, neteko galimybės išsi­ieš­koti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo reikalavimų – skolų už suteiktas prekes ir paslaugas ir būtinus atsis­kai­tymus Sodrai.Pažymėtina, kad jei nurodytu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiesiog neatsiskaitinėjo su kreditoriais pagal sudarytas civilines sutartis (nevykdė savo prievolių), tai būtų civilinio proceso tvarka spren­džiami klausimai. Tačiau būtent 2009 m. lapkričio 30 d. atlikti nuteistųjų veiksmai su­da­rant fiktyvų dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, po kurio bendrovei tariamai ėmė vadovauti K. Č. (kaip teisingai pripažino pirmos instancijos teismas, visiškai neketinęs ir negalėjęs toliau vykdyti jokios veiklos ir ateityje galbūt apmokėti iki įmonės įsigijimo šios įmonės turėtų skolų), taip pat paslėpus įmonės buhalterinius dokumentus (tariamai perdavus K. Č.), buvo sie­kiama išvengti skolų apmokėjimo. Iš viso apskaitos registruose įformintas paskolos grą­ži­ni­mas 824 000 Lt (14 000 + 810 000). D. J. ir D. S. įformintas paskolų grą­ži­ni­mas bendroje sumoje 1 650 000 Lt (840 000+810 000) tiriamojo laikotarpio pabaigai (2009-11-30) buvo apskaitytos bendrovės kasoje, o jų panaudojimas neapskaitytas. Nuo tokių D. S. ir D. J. veiksmų atlikimo momento konstatuotinas jo apgaulės panaudojimas, su­da­rant fiktyvius sandorius, paslepiant įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus ir taip visiškai pa­sunkinus (net panaikinus) galimybę kreditoriams išsiieškoti skolas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl tokios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino asmenis kaltus, padarius nu­si­kalstamą veiką, numatytą BK 186 straipsnio 1 dalyje, t. y. už tai, kad D. S. ir D. J. sąmoningai panaudojo apgaulę ir sukūrė savo veiksmais situaciją, kuriai esant UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriai nebegalėjo patenkinti savo reikalavimų.Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose teigiama, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai neatri­bo­jo nuteistųjų padarytų nu­si­kalstamų veikų, t. y. sukčiavimo (BK 182 str.) nuo turtinės žalos padarymo apgaule (BK 186 str.). Atmesdamas šiuos skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog abi šios nusikalstamos veikos tam tikra objektyviosios pusės dalimi sutam­pa. Abi veikos padaromos naudojant apgaulę (panaudodami apgaulę nuteistieji pasiėmė pasko­las iš bendrovės, kurių negrąžino, suklastojo ir panaudojo suklastotą dokumentą), abi veikos pa­darytos veikiant tiesiogine tyčia. Nuteistieji, panaudodami apgaulę, įgijo bendrovės pinigus. Iki 2009 m. rugsėjo 28 d. akcininkai 1 650 000 Lt bendrovei negrąžino, todėl darytina išvada, kad pagrindinę įtaką bendrovės veiklos rezultatams ir negalėjimui atsiskaityti su kreditoriais buvo bendrovės akcininkų D. J. ir D. S. paimtos ir negražintos bendro 1 650 000 Lt dydžio paskolos. Laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. spalio 31 d. bendrovė nuolat atsiskaitydavo už kurą, ryšio paslaugas, autotransporto priemonių draudimą, lizingą ir autotrans­por­to priemonių remontą. Bendrovė kai kuriuos kreditorių įsiskolinimus mažino, tačiau kai kurių kreditorių reikalavimų netenkino visiškai. 2009 m. lapkričio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė akcijas K. Č., kuris, remiantis liu­dy­tojų pa­ro­dymais, buvo girtaujantis, neturintis jokios verslumo patirties. Taigi, nuteistieji tyčia, pa­nau­do­dami apgaulę pasisavino bendrovės pinigus ir negrąžindami paskolų bei par­duo­dami savo ak­ci­jas sudarė situaciją, kuomet kreditoriai civilinio proceso priemonėmis neteko galimybės pa­ten­kin­ti savo reikalavimus, t. y. savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas numatytas BK 182 straips­nio 2 dalyje ir 186 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminio tyrimo metu D. J. ir D. S. buvo inkriminuota, jog jie apgaule vengė atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas bei mokėti privalomas įmo­kas laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. liepos 9 d. Tačiau kaltinime ir nuosprendyje nėra atskleista, su kuo siejama ši nusikalstamos veikos padarymo pabaigos data. Kaip jau buvo mi­nėta, apgaule vengiant atsiskaityti yra sudaroma tokia situacija, kad kreditoriai civilinio proceso priemonėmis netenka galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimo. Būtent tokia situacija ir buvo sudaryta kai D. S. ir D. J. fiktyviai 2009 m. lapkričio 30 d. dokumentų priėmimo-perdavimo aktu perdavė K. Č. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir turtą, tokiu būdu nuo šio momento kre­di­toriai – kaltinime nurodytos įmonės, neteko galimybės išsiieškoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo reikalavimų – skolų už suteiktas prekes ir paslaugas, ir būtinus atsiskaitymus Sod­rai. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad nusikalstamos veikos padarymo laikas turėtų būti sie­ja­mas būtent su tuo momentu, kada kreditoriai neteko galimybės išsiieškoti savo reikalavimų, t. y. – 2009 m. lapkričio 30 d., todėl kaltinime nurodyta nusikalstamos veikos (BK 186 str. 1 d.) padarymo pabaigos data neatitinka nustatytų bylos aplinkybių ir yra pakei­čia­ma, t. y. skun­džia­mas nuosprendis keičiamas dėl to, kad ši nuosprendyje išdėstyta teismo iš­va­da neatitinka bylos aplinkybių (BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 3 p.). Dėl to kaltinimo faktinės ap­lin­kybės iš esmės nesikeičia, tik sumažėja kaltinimo apimtis, nuteistųjų procesinė padėtis nėra pasunkinama, teisė į gynybą nėra pažeidžiama.

Dėl D. S. ir D. J. pripažinimo kaltais pagal BK 222 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą bu­hal­terinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Ši norma numato baudžiamąją atsakomybę už kelių alternatyvių veikų pa­da­rymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhal­te­ri­nės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Be to, padarius šias veikas, būtini padariniai – dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsi­pareigojimų dydžio ar struktūros. Šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.Šioje byloje aktuali veika – buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimas. Buhalterinės aps­kai­tos dokumentų paslėpimas – tai veiksmai, kai dokumentas slepiamas, turint tikslą, kad juo nebū­tų pasinaudota tikrinant asmens veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struk­tūrą. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 30 d. iki 2010 m. liepos 7 d. kaltinamieji D. J. ir D. S. faktiškai abu kartu val­dy­dami įmonę, tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos do­kumentus, imituodami UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir turto perdavimą pagal 2009 m. lapkričio 30 d. dokumentų priėmimo - perdavimo aktą K. Č.. Dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d. Iš specialisto 2012 m. birželio 1 d. išvados Nr. 5-2/105 ir 2013 m. gruodžio 12 d. išvados Nr. 5-2/209 bei spe­cia­lis­to V. G. paaiškinimų matyti, kad dėl to, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingi asmenys, t. y. šiuo atveju akcininkai – nesivadovavo buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimais, tyrimo metu tyrimui atlikti nepateikė jokių pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų ir kitų nustatyta tvarka saugomų dokumentų, įmonės buhalterinė apskaita yra nepalyginama ir neišsami, todėl negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d. veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose teigiama, jog dokumentai buvo perduoti K. Č., todėl nuteistieji pagal aptariamą straipsnį pripažinti kaltais nepagrįstai, nes bendrovei vadovavo K. Č., o ne jie. Tokie skundų argumentai nepaneigia D. J. ir D. S. bau­džiamosios atsakomybės pagal minėtą straipsnį. Pažymėtina, kad nors pagal Buhalterinės aps­kaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą yra atsakingas įmonės vadovas, tačiau tuo atveju, kai subjekto vadovas nėra paskirtas įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka (nagrinėjamu atveju akcininkų – kaltinamųjų sprendimu nau­jas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nebuvo paskirtas, akcijų pardavimas buvo fiktyvus), už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, t. y. nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnyje, subjektu pri­pa­žįstami ir atsako asmenys juos paslėpę. Be to faktiniais įmonės vadovais buvo būtent kalti­na­mie­ji D. J. ir D. S., būtent jie atliko visas tiesiogines vadovo funkcijas – ruošdavo sutartis, išrašydavo sąskaitas-faktūras, turėjo banko kodų generatorius, tik jų parašai buvo patvirtinti banke, tik jie valdė įmonės finansus ir kt. Teismų praktikoje priimta, jei tokius veiksmus atliekantys atsakingi asmenys kaip vykdytojai veikė per jų nusikalstamų veiksmų nesuvokiančius asmenis, jie pagrįstai pripažintini tinkamu atsakomybės subjektu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. (kasacinės nutartys Nr. 2K-346/2013, 2K-374/2013). Vien tik pranešimas VĮ Regis­trų centrui apie juridinio asmens vadovo pasikeitimą, faktinio įmonės vadovo bau­džia­mo­sios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas nešalina (kasacinė nutartis Nr. 2K-45-507/2015). Teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais nustatyta, kad A. S., K. Č. bei A. V. (dabartinė pavardė M.) buvo tik formalūs įmonės di­rek­to­riai ir nežinojo apie vykdomą neteisėtą veiką. Todėl remiantis LAT praktika faktiniai įmonės va­dovai akcininkai D. J. bei D. S. pagrįstai pripažinti kaltais padarę nusi­kals­tamą veiką, numatytą BK 222 straipsnyje.Pirmosios instancijos teismas, remdamasis nurodyta specialisto išvada, liudytojų parodymais dėl to, kad būtent D. J. bei D. S., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai, buvo atsakingi už įmonės buhalterinių dokumentų saugojimą, byloje nustatytomis aplinkybėmis dėl K. Č. negalėjimo ir neketinimo toliau plėtoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jo visiško nesuvokimo apie verslą, neturėjimo tam reikalingų įgūdžių, aplinkybės, kad K. Č. fiktyvius įmonės pirkimo-parda­vi­mo sandorį ir dokumentų perdavimo aktą sudarė paprašytas, už ką jam buvo sumokėta, pagrįstai konstatavo, kad D. J. ir D. S. atliko visą eilę tyčinių veiksmų paslėpti įmonės buhalterinius dokumentus. D. J. bei D. S. sąmoningai pasinaudojo K. Č. fiktyviam sandoriui sudaryti, siekdamas taip paslėpti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę dokumentaciją, išvengti turimų administracinių įgaliojimų ir su jais susijusių pareigų bei sudaryti prielaidas ta­riamai teisėtai išvengti atsakomybės pagal bendrovės prievoles.Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose teigiama, kad K. Č. artimųjų parodymai apie jo asme­ny­bę nėra objektyvūs, kadangi jis su jais negyveno, K. Č. vertėsi individualia veikla, buvo pa­ėmęs paskolą, mokėjo palūkanas, todėl su juo sudaryti sandoriai negali būti vertinami kaip fik­ty­vūs. Atmesdama šiuos skundo argumentus, kolegija pažymi, kad liudytojas J. Č. pa­ro­dė, jog jo sūnus K. Č. apsilankydavo pas juos 1-2 kartus per metus, būdavo išgėręs alko­ho­lio. K. Č. tėvai iki šiol bendrauja su jo žmona ir sūnumi, todėl skundo argumentas, jog K. Č. tėvai apie jo gyvenimo būdą nieko nežinojo, nes kartu negyveno, atmetamas kaip nepa­grįs­tas. Liudytoja D. Č. parodė, kad buvęs jos vyras K. Č. piktnaudžiavo alko­ho­liu, vedė netinkamą gyvenimo būdą. Ji šias aplinkybes žino, nes K. Č. užsukdavo aplankyti sūnaus. Taip pat pažymėtina, kad skunde minimos banko paskolos, kurias K. Č. buvo pa­si­s­kolinęs iš banko, yra greitieji kreditai, kurie gali būti suteikiami net ir elektronine forma nesi­aiš­kinant asmens imančio kreditą esamos finansinės padėties, gyvenimo būdo, ar kitų jį cha­rak­te­ri­zuo­jančių aplinkybių, todėl skundo argumentas, jog asmeniui neturinčiam pajamų, verslo pa­tir­ties bei piktnaudžiaujančiam alkoholiu, bankas neišduotų paskolos, atmetami kaip nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.

Dėl nuteistųjų apeliacinių skundų kitų argumentų

Apeliaciniuose skunduose teigiama, jog dėl veikų, numatytų BK 186 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje jau suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Kolegija pažymi, jog apeliantai pagal BK 186 straipsnio 1 dalį buvo nuteisti už veiką, kurią vyk­dė nuo 2007 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. liepos 9 d., o pagal 300 straipsnio 1 dalį nuteisti už veiką, kuri buvo daroma nuo 2009 m. lapkričio 30 d. iki 2010 m. liepos 7 d., kuomet žinomai suklastotas dokumentas 2009-11-30 dokumentų pri­ėmimo-perdavimo aktas buvo pateiktas ty­rimą atliekančiam pareigūnui. Kadangi šie nusikaltimai yra tęstiniai, nusikaltimo padarymo lai­kas yra visas laikas, per kurį buvo daromi neteisėti veiksmai. Net teismui pripažinus, kad nu­si­kalstama veika, numatyta BK 186 straipsnio 1 dalyje buvo baigta 2009 m. lapkričio 30 d., kaip nurodoma ir apeliaciniuose skunduose, ap­kal­ti­namojo nuosprendžio senaties terminas skai­čiuojamos nuo paskutinės padarytos nusikalstamos veikos, t. y. šiuo konkrečiu atveju nuo 2010 m. liepos 7 d. Pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusią BK 95 straipsnio redakciją padarius nesunkų nusikaltimą apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas – aštuoneri metai (Nr. XI-901, 2010-06-15, Žin., 2010, Nr. 75-3792 (2010-06-29)). Taigi apkaltinamojo nuos­pren­džio priėmimo metu aštuonerių metų apkalti­na­mojo nuosprendžio priėmimo senaties ter­minas, galiojęs nusikaltimo padarymo metu, nebuvo suėjęs. Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai va­dovavosi specialisto išvadomis, nes jos prieštaringos, buvo parenkami akivaizdžiai selektyvūs duomenys, išvados kelia abejonių ikiteisminio tyrimo nešališkumu. Teismas visus šiuos skundo argumentus atmeta kaip deklaratyvius ir nepagrįstus jokiais objektyviais duomenimis. Tyrimo metu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri visą laiką atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, buvo gauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ serveryje saugoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai, kurie buvo perduoti specialistams tyrimui atlikti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ daug metų teikia kvalifikuotas buhalterines pas­lau­gas, dėl jų kvalifikacijos ir licenzijų abejonės nekilo nei tyrėjams, nei anksčiau VMI spe­cia­listams. Dokumentų peržiūra buvo vykdoma įmonėje, kuri teikė programinę įrangą vykdyti bu­hal­terines paslaugas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nėra abejonių, kad ši įmonė būtų informavusi, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų nelegaliai naudojusi jų nelicencijuotą buhalterinę „Kanto“ programą. Na­gri­nėjant bylą teisme specialistai buvo apklausiami teismo posėdžio metu, jie savo išvadas pa­tvirtino, todėl skundo argumentai, kad išvados nebuvo paaiškintos taip pat atmetami kaip nepa­grįsti.

Dėl prokuroro apeliacinio skundo

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, pa­grįs­tai atsižvelgė į tai, kad D. J. ir D. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje. Spręs­damas klausimą dėl bausmės kaltinamiesiems individualizavimo, teismas atsižvelgė į ben­druo­sius bausmių skyrimo pagrindus: padarytų nusikalstamų veikų rūšis, jų pobūdį, motyvus ir tiks­lus, kaltinamųjų asmenybes (BK 54 str.). Šioje byloje abiejų nuteistųjų padarytos nusi­kals­tamos veikos rūšys – nesunkūs (BK 186 str. 1 d., 300 str. 1 d.), apysunkis (BK 222 str. 1 d.) ir sunkus (BK 182 str. 2 d.) nusikaltimai, nusikalstamos veikos baigtos, kaltės forma – tyčia, motyvai ir tikslai savanaudiški. Apylinkės teismas atsižvelgė į visas nurodytas aplinkybes, kaltinamųjų as­me­nybes, ir paskyrė teisingą bausmę. Įvertinęs D. J. ir D. S. padarytų nu­si­kalstamų veikų pobūdį ir jų asmenybes apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, atidėjus jiems bausmės vykdymą.Prokuroro apeliaciniame skunde nurodyta, jog nuteistieji neprisipažino dėl nusikalstamų veikų, nesigailėjo. Kolegija pažymi, kad kaltinamaisiais apklausti asmenys turi teisę neduoti prieš save parodymų, tai, kad jie neprisipažino ir nesigailėjo, teismas įvertino nustatydamas, kad nėra jų at­sa­komybę lengvinančių aplinkybių. Prokuroras taip pat nurodo, kad Lietuvos Aukš­čiausiasis ir Lietuvos apeliacinis teismai formuoja praktiką dėl baudžiamojo poveikio prie­monės – civili­niams ieškovams padarytos turtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, BK 75 straipsnio pagrindu atidėdamas nuteistajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, parenka tokias suderintas pareigas, kurios gali turėti didžiausią poveikį nuteistajam padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje. Nuosprendžiu atidėdamas nuteistiesiems laisvės atėmimo bausmės vykdymą teismas paskyrė jiems po tris įpareigojimus. Šiuo atveju neskirdamas pareigos atlyginti civiliniams ieškovams padarytą turtinę žalą pirmos instancijos teismas imperatyvių įstatymo reikalavimų nepažeidė. Atkreiptinas dėmesys, kad apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio nuostatomis, nusprendė konfiskuoti iš nuteistųjų D. J. ir D. S. iš nusikalstamos veikos gautą 477 873 Eur vertės turtą, prieš tai iš šios sumos atėmus iš jų solidariai priteistų civilinių ieškinių dydžio sumą – 97 643,56 Eur, tai yra – 380 229,44 Eur. Konfiskuojamo turto išieškojimui ir pri­teistų civilinių ieškinių užtikrinimui byloje paliktas laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamojo D. S. ir jo žmonos R. S. turtui. Todėl kolegija sprendžia, kad šiuo atveju civilinių ieškovų teisės yra pakankamai užtikrintos ir nėra pa­grin­do skirti nuteistiesiems dar ir papildomą baudžiamojo poveikio priemonę. Šios priemonės nepaskyrimas nekliudo įgyvendinti bausmės paskirtį ir neprieštarauja teisingumo principui.

Dėl civilinio ieškovo atstovės prašymo priteisti atstovavimo išlaidas

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė proceso metu pateikė prašymą priteisti iš nuteistųjų pro­ceso išlaidas. Apeliacinės instancijos teismui pateikti pinigų pri­ėmimo kvitas ir pinigų pri­ė­mimo kvito kopija, pagal kurias atstovė gavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-01-21 – 600 eurų advokato paslaugoms apmokėti, 2016-11-17 – 200 eurų už atstovavimą advokato paslaugoms ap­mokėti. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas ad­vokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslau­goms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, tačiau, spren­džiant klausimą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nu­tar­tys Nr. 2K-20/2011, 2K-153-696/2015 ir kt.). Pagal BPK 104 straipsnį proceso išlaidos liu­dytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įs­tai­gų, prokuratūros ar teismo lėšų. Proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė da­ly­vauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso iš­lai­domis ir išieškotos iš nuteistojo. Ši baudžiamoji byla nagrinėta žodinio proceso tvarka pagal nuteistųjų D. J. ir D. S. bei prokuroro apeliacinius skun­dus. Nuteistųjų apeliaciniai skundai iš dalies tenkinti, o prokuroro apeliacinis skun­das atmestas. Minėta, kad, priimdamas sprendimą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo, teismas atsižvelgia į tai, kuri proceso šalis padavė apeliacinį skundą ir koks bylos nagrinėjimo rezultatas (kasacinė nutartis Nr. 2K-177-696/2015). Civilinio ieš­ko­vo ape­liacinio skundo byloje nebuvo, pateiktas trumpi atsikirtimai į apeliacinius skundus (t. 15, b. l. 64), civilinio ieškovo ar jo atstovo dalyvavimas bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka nėra privalomas. Be to, pažymėtina, kad 600 eurų pinigų priėmimo kvitas išrašytas iki ape­lia­cinio proceso pradžios, bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme. Atsižvelgiant į šias aplin­ky­bes, į tai, kad nuteistųjų apeliaciniai skundai iš dalies tenkinami, o prokuroro apeliacinis skun­das at­metamas, apeliacinės ins­tan­cijos teisme civilinio ieškovo patirtos išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokura­tū­ros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Gin­taro Eidukevičiaus apeliacinį skun­dą atmesti.

Nuteistųjų D. J. ir D. S. apeliacinius skun­dus iš dalies ten­kinti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nuosprendį pakeisti: nustatyti, kad nusi­kals­tamą veiką, numatytą BK 186 straipsnio 1 dalyje, D. J. ir D. S. pa­da­rė laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 31 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.