Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovės viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų atstovei advokatei R. I.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikoms dėl darbo ginčo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė papildomai paaiškino, kad Darbo ginčų komisijos posėdžio metu ieškovė sutiko, kad į darbą vėluodavo, pateikė papildomus duomenis apie savo vėlavimą į darbą, kurių atsakovė nebuvo fiksavusi, ieškovė skundė atsakovės veiksmus tik jų griežtumo prasme; ieškovė į atsakovės administraciją dėl psichologinio smurto kreipusis nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Byloje ginčas kilo dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. rugsėjo 7 d. ieškovė ir atsakovė sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 18894, pagal kurią ieškovė buvo priimta į Santaros klinikų nervų ligų skyriaus slaugytojos padėjėjos pareigas, nuo 2017 m. gruodžio 12 d. ieškovė perkelta į Santaros klinikų II stacionarinės reabilitacijos skyriaus slaugytojos padėjėjos pareigas (t. I, b. l. 42–43), II stacionarinės reabilitacijos skyriaus vedėja 2018 m. balandžio 3 d. surašė tarnybinį pranešimą Nr. 18VR-5098 „Dėl darbuotojo pasišalinimo iš darbo“ (t. I, b. l. 46), ieškovei 2018 m. balandžio 9 d. įteiktas 2018 m. balandžio 6 d. reikalavimas pasiaiškinti (t. I, b. l. 47), Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vedėja 2018 m. balandžio 16 d. informavo ieškovę, kad ji 2018 m. balandžio 3 d. savavališkai pasišalindama iš darbo vietos padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir padarius antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą per dvylikos mėnesių nuo pirmojo darbo pareigų pažeidimo jos darbo sutartis gali būti nutraukta (t. I, b. l. 48), II stacionarinės reabilitacijos skyriaus vedėja 2018 m. balandžio 16 d. surašė tarnybinį pranešimą Nr. 18VR-5896 „Dėl darbuotojo darbo drausmės“ (t. I, b. l. 49), ieškovei 2018 m. balandžio 26 d. įteiktas 2018 m. balandžio 23 d. reikalavimas pasiaiškinti (t. I, b. l. 50), ieškovė 2018 m. gegužės 2 d. surašė pasiaiškinimą (t. I, b. l. 52), Santaros klinikų generalinis direktorius 2018 m. gegužės 8 d. priėmė įsakymą Nr. K-801 „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ (t. I, b. l. 53), darbo sutartis su ieškove nutraukta 2018 m. gegužės 9 d. DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu (t. I, b. l. 42–43, 53), darbuotoja 2018 m. birželio 6 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 1), Darbo ginčų komisija sprendimu darbuotojos prašymą atmetė (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 26).

DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.

Pagal DK 32 straipsnio 1 dalį, darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį.

Pagal DK 32 straipsnio 2 dalį, pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai.

Pagal DK 58 straipsnio 1 dalį, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą.

Pagal DK 58 straipsnio 2 dalį, priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti: 1) šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimais; 2) per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas.

Pagal DK 58 straipsnio 4 dalį, prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia. Darbo sutartis dėl darbuotojo padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo gali būti nutraukta tik tada, jeigu ir pirmasis pažeidimas buvo nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti ir darbdavys per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos darbuotoją įspėjo apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą.

Pagal DK 58 straipsnio 5 dalį, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

Pagal DK 151 straipsnį, kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Dėl atleidimo iš darbo

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 7 d. ieškovė ir atsakovė sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 18894, pagal kurią ieškovė buvo priimta į Santaros klinikų nervų ligų skyriaus slaugytojos padėjėjos pareigas, nuo 2017 m. gruodžio 12 d. ieškovė perkelta į Santaros klinikų II stacionarinės reabilitacijos skyriaus slaugytojos padėjėjos pareigas (t. I, b. l. 42–43); ieškovė pasirašytinai buvo supažindinta su Santaros klinikų II stacionarinės reabilitacijos skyriaus slaugytojos padėjėjos pareigų instrukcija (t. I, b. l. 44–45), pagal kurią slaugytojo padėjėja yra atsakinga už kokybišką slaugos paslaugų teikimą savo kompetencijos ribose, profesinės etikos ir deontologijos normų laikymąsi, privalo laikytis ligoninės vidaus tvarkos bei darbo tvarkos taisyklių. DK 24, 32 straipsnių nuostatų analizė patvirtina, kad darbuotojas, būdamas pavaldus darbdaviui, privalo paklusti darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, darbdavio nurodymams, veikti sąžiningai, nepiktnaudžiauti teise.

Pabrėžtina tai, kad nagrinėjamu atveju darbuotoja dirbo medicinos įstaigos reabilitacijos skyriuje slaugytojos padėjėjos pareigose, kurios vien dėl savo reikšmingumo įstaigoje teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientams lemia tokio darbuotojo atsakomybės ypatumus – tokiam darbuotojui, akivaizdu, keliami griežtesni atidumo, atsakomybės, rūpestingumo reikalavimai, savaime suprantama, kad tokias pareigas einantis darbuotojas negali vėluoti į darbą, iš jo išeiti anksčiau, kadangi tai lemia pacientams teikiamų paslaugų trikdžius. Tokios teismo išvados atitinka teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2004, Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-340-390/2015).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad didelės atsakomybės reikalaujančiose veiklos srityse, tokiose kaip sveikatos apsauga, veikiančių įmonių, įstaigų, organizacijų (pavyzdžiui ligoninių, vaistų gamybos įmonių) vadovai privalo užtikrinti tinkamą darbuotojų pareigų atlikimą, todėl jų dispozicijos teisė savo nuožiūra už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus skirti švelnesnę nuobaudą nei reglamentuoja įstatymas, yra ribota ir ja gali naudotis tik išimtinais atvejais. Nepakankama atliekamo darbo kontrolė, nereagavimas į daromus darbo drausmės pažeidimus ar nepakankamai griežtas jų vertinimas gali sąlygoti neatsakingą požiūrį į darbą ir aplaidų darbo pareigų atlikimą, galintį sukelti sunkias pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2004).

Byloje nustatyta, kad II stacionarinės reabilitacijos skyriaus vedėja 2018 m. balandžio 3 d. surašė tarnybinį pranešimą Nr. 18VR-5098 „Dėl darbuotojo pasišalinimo iš darbo“, kuriame nurodė, kad ieškovė 2018 m. balandžio 3 d. 11 val. savavališkai pasišalino iš darbo vietos neinformavusi ir iki darbo pabaigos pagal darbo grafiką nesugrįžo (t. I, b. l. 46), ieškovei 2018 m. balandžio 9 d. įteiktas 2018 m. balandžio 6 d. reikalavimas pasiaiškinti iki 2018 m. balandžio 13 d. 15 val. (t. I, b. l. 47), tačiau ji pasiaiškinimo nepateikė, iš Darbo ginčų komisijos posėdžio garso įrašo nustatyta, kad Darbo ginčų komisijos posėdžio metu darbuotoja pripažino, kad jos neišleido išeiti iš darbo, todėl ji pati išėjo anksčiau, nes turėjo tvarkytis buto reikalus. Pagal tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad teisėtai ir pagrįstai Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vedėja 2018 m. balandžio 16 d. informavo ieškovę, kad ji 2018 m. balandžio 3 d. savavališkai pasišalindama iš darbo vietos padarė darbo pareigų pažeidimą ir padarius antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą per dvylikos mėnesių nuo pirmojo darbo pareigų pažeidimo jos darbo sutartis gali būti nutraukta (t. I, b. l. 48).

Byloje nustatyta, kad II stacionarinės reabilitacijos skyriaus vedėja 2018 m. balandžio 16 d. surašė tarnybinį pranešimą Nr. 18VR-5896 „Dėl darbuotojo darbo drausmės“, kuriame nurodė, kad ieškovė piktybiškai nesilaiko numatyto darbo grafiko – 2018 m. balandžio 16 d., 2018 m. balandžio 19 d. vėlavo į darbą, taip pat nurodė, kad ieškovė netinkamai atliko savo tiesiogines funkcijas transportuojant pacientus (vežė pacientus į kineziterapijos salę, logoterapijos kabinetą, kuriems tuo metu nebuvo paskirtos procedūros, nuvykusi su paciente angiochirurgo konsultacijai į padalinį, esantį Santariškių g. 2, nesulaukusi gydytojo grįžo į skyrių, dėl ko pacientė buvo pakartotinai transportuojama), slaugant pacientus netinkamai atliko savo pareigas (pacientui keitė sauskelnes, kai dar nebuvo poreikio), neetiškai kalbėjo su personalu prie pacientų, neatsižvelgė ir nereagavo į komandos narių nurodymą dėl paciento perkėlimo ir transportavimo į masažo procedūrą, ne kartą pastebėta sėdinti tuščiose patalpose, pastato rūsyje, kai privalėjo būti skyriuje šalia posto, nereagavo į vyresniosios slaugytojos–slaugos administratorės, skyriaus vedėjos pastabas (t. I, b. l. 49), ieškovei 2018 m. balandžio 26 d. įteiktas 2018 m. balandžio 23 d. reikalavimas pasiaiškinti iki 2018 m. balandžio 27 d. 15 val., vėliau dėl ieškovės nedarbingumo, trukusio nuo 2018 m. balandžio 23 d. iki 2018 m. gegužės 4 d., terminas pasiaiškinimui pateikti buvo pratęstas iki 2018 m. gegužės 7 d. (t. I, b. l. 50, 51), ieškovė 2018 m. gegužės 2 d. surašė pasiaiškinimą, kuriame nurodė, kad atsisako rašyti pasiaiškinimą, kartu nurodydama, kad 2018 m. balandžio 13 d., kol ji buvo darbe, buvo įsilaužta į jos butą, 2018 m. balandžio 16 d. buvo melagingai apskųsta, darbe slaugytojos jai daro psichologinį spaudimą (t. I, b. l. 52), pirminiame ieškinyje teismui ieškovė nurodė, kad 2018 m. balandžio 16 ir 19 dienomis ji nevėlavo į darbą, priešingai, nurodė tomis dienomis į darbą atėjusi anksčiau, tačiau patikslintame ieškinyje jau nurodė, kad į darbą vėlavo esant priežastims (dėl 2018 m. balandžio 13 d. vagystės bute), ieškovės teigimu, kitas jos bendradarbis taip pat vėluodavo į darbą, tačiau iš darbo atleistas nebuvo, prašyme Darbo ginčų komisijai ieškovė taip pat buvo pripažinusi, kad 2018 m. balandžio 19 d. pavėlavo į darbą (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 1), iš Darbo ginčų komisijos posėdžio garso įrašo nustatyta, kad Darbo ginčų komisijos posėdžio metu darbuotoja pripažino, kad į darbą vėlavo gal kokius 2 kartus, tačiau mananti, kad už tai ji negali būti atleista iš darbo. Pagal tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad pati ieškovė pripažįsta faktą, jog į darbą vėluodavo ir tai darė ne kartą, matyti, kad ieškovė nepajėgia suvokti savo pareigų reikšmės ir ypatingos svarbos griežtai laikytis darbo grafiko, ieškovė aplaidžiai vykdė savo pareigas, nesilaikydama darbo grafiko, kas nesuderinama su darbuotojos vykdytomis darbo funkcijomis, tai jokiu būdu negali būti vertinama mažareikšmiu darbo pareigų pažeidimu. Dar kartą pabrėžtina, kad sveikatos apsaugos sritis reikalauja ypatingai didelės atsakomybės iš joje dirbančių darbuotojų, kadangi nepakankamai atsakingas pareigų vykdymas šioje srityje gali sukelti itin sunkias pasekmes. Matyti, kad po 2018 m. balandžio 16 d. įspėjimo dėl darbo grafiko nesilaikymo 2018 m. balandžio 3 d., darbuotoja išvadų nepadarė ir toliau pakartotinai, sistemingai nesilaikė darbo grafiko tiek 2018 m. balandžio 16 d., tiek 2018 m. balandžio 19 d., be to, pasibaigus jos nedarbingumui 2018 m. gegužės 7 d. ji iš viso į darbą neatvyko, todėl darbdavė pagrįstai prarado pasitikėjimą tokia darbuotoja. Bylos duomenys patvirtina ieškovės požiūrį į darbą ir jos darbinių funkcijų nesuderinamumą su tolimesnių tokių pareigų vykdymu.

Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad Santaros klinikų generalinis direktorius 2018 m. gegužės 8 d. teisėtai ir pagrįstai priėmė įsakymą Nr. K-801 „Dėl darbo sutarties nutraukimo“, pagal kurį darbo sutartis su ieškove nutraukta 2018 m. gegužės 9 d. DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu (t. I, b. l. 42–43, 53).

Pripažinęs darbuotojos atleidimą iš darbo teisėtu ir pagrįstu, teismas atmeta ieškovės reikalavimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, taip pat atmetamas išvestinis jos reikalavimas priteisti jai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.

Dėl žalos

Ieškovė reikalavimą atlyginti neturtinę žalą grindė, jos nuomone, neteisėtu darbo sutarties su ja nutraukimu, darbdavės naudotu psichologiniu smurtu jos atžvilgiu. Pripažinus, kad ieškovė iš darbo atleista teisėtai ir pagrįstai nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtų darbdavės veiksmų – nėra vienos iš būtinųjų sąlygų atsakomybei kilti. Ieškovė neįrodė neturtinės žalos fakto, tai yra, kad ji patyrė tokių neigiamų išgyvenimų, kurie buvo tokie stiprūs, intensyvūs, jog būtų pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti. Ieškovės teigiamas darbdavės naudotas psichologinis smurtas jos atžvilgiu nenustatytas. Įrodymų apie patirtą turtinę žalą byloje nėra. Esant aukščiau padarytoms išvadoms, atmetamas ieškovės reikalavimas priteisti jai žalos atlyginimą.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Pažymėtina, kad pagal naujojo DK (įsigaliojusio nuo 2017 m. liepos 1 d.) nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovės nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Atmetus ieškovės ieškinį nėra pagrindo spęsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo jai klausimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė teismo prašė priteisti jai iš ieškovės ją atstovavusiai advokatei R. I. sumokėtas jos patirtas 1 000 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (t. I, b. l. 41, 60–61). Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia jai iš ieškovės 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Teismo patirtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės nepriteisiamos, kadangi ji nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleista.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškovės A. M. ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikoms (į. k. 124364561) iš ieškovės A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. DGKS-3608 darbo byloje Nr. APS-36-11489 laikyti netekusiu galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.