- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-18
- Bylos Nr.
- 2-59-1067/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04810-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justė Visakavičienė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- L. D.
- Trečiasis asmuo
- T. Š.
- Advokatai
- Vidmantas Žylė, Rimvydas Paulauskas
- Kategorijos
- 2.4.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.2.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.5pavadinimo nepavyko patikrinti
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. patikslintą ieškinį atsakovei L. D. dėl įpareigojimo pašalinti bendrosios dalinės nuosavybės teisės pažeidimą, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, T. Š.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė patikslintu ieškiniu prašo: 1) įpareigoti atsakovę L. D. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos pašalinti bendrosios dalinės nuosavybės teisės pažeidimą, o būtent - pašalinti savavališką židinio statybą iš jai nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), tai yra, atlaisvinti namo, esančio (duomenys neskelbtini), užmūryto kamino angą; 2) išaiškinti atsakovei, kad neįvykdžius teismo sprendimo jai gali būti paskirta 5000 Eur dydžio bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis sprendimo vykdymo procese, 50 procentų jos paskiriant ieškovei; 3) priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė A. M. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Pastaroji šiuo metu pagal projektuotojos N. Č. projektinę dokumentaciją savo bute vykdo kapitalinį remontą, kurio sudėtinė dalis yra židinio įrengimas pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Dekopolis“ komercinį pasiūlymą ir ruošiamą techninę dokumentaciją. Vykdant židinio įrengimo pasirengimo darbus, ieškovė susidūrė su kliūtimi, kurią išspręsti taikiai ir geranoriškai su atsakove L. D., gyvenančia adresu (duomenys neskelbtini), pasidarė neįmanoma. Atsakovė 2009 metais vykdydama aukščiau esančio buto Nr. 4 rekonstrukciją pagal 2001 m. kovo 15 d. leidimą tvarkyti statinį jo teritorijoje Nr. (duomenys neskelbtini) statybos, leidžiantį buto, esančio (duomenys neskelbtini), perplanavimo darbus, keičiant langus, ties antruoju aukštu savavališkai užmūrijo namo kamino angą, dėl ko ieškovės židinio įrengimas tapo nebeįvykdomu. Situacijos išsprendimui buvo kreiptasi į namo administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą su prašymu fiksuoti kamino dūmtraukio užaklinimo faktą, tačiau dėl ieškovei nesuprantamų priežasčių iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus 2019 m. gegužės 29 d. buvo gautas atsakymas, kad atsakovės bute taip pat įrengtas židinys, kuris dar 2009 m. gruodžio 30 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas tinkamu naudoti. 2001 m. kovo 1 d. techninės priežiūros sutartyje ir 2001 m. kovo 15 d. darbo sutartyje tarp statytojo V. D. ir darbų vykdytojo A. J. buvo nurodytos tikslios ir išsamios statybos rekonstrukcijos darbų atlikimo apimtys. Todėl, židinio įrengimas 2001 m. birželio 26 d. pagal paslėptų darbų atlikimo aktą „pagal aiškinamojo rašto (be datos ir su prierašu „į esamą dūmtraukį įkišti specialų gaisrui atsparų vamzdį“) reikalavimus 2001 m“ negali būti prilyginami buto rekonstrukcijos darbų techninio projekto, kuris suderintas dar 2001 m. vasario 28 d., reikalavimams, sprendinių įvykdymo pagrindu. Nurodo, kad visiškai nėra aišku, kada ir kaip atsakovės buto techninės dokumentacijos patalpų eksplikacijoje atsirado Klaipėdos m. vyr. architekto, vyr. inžinierės ir kitų tarnautojų prierašai (su datomis iki suderinto projekto patvirtinimo ir po jo) dėl židinio statymo atsakovės bute teisinio pagrindo sąlygų, kai rekonstruojamo buto projektas savivaldybėje buvo negrįžtamai suderintas dar 2001 m. vasario 28 d. dieną protokolu Nr. 13. Be to, atkreipė dėmesį ir į tai, kad atviro židinio įrengimui reikalinga atskira krosnių mūrijimo specialisto kvalifikacija bei šilumos įrenginio statytojo (krosnininko) atsakomybės užtikrinimas, kuris jokiais atsakovės įrodymais nepatvirtintas. Taip pat židinys nėra prijungtas prie dūmtraukio (ortakio), o tiesiog pastatytas bendro kamino priklausančio ir kitiems bendraturčiams konstrukcijoje, tai yra tarp dviejų aukštų, kas atitinka statinio dalies projekto sprendinių pažeidimą (neteisėtos statybos dispoziciją, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnyje) bei teisės aktų reikalavimų pažeidimą, o būtent, kitų kamino konstrukcijos bendraturčių, įskaitant ieškovės ir buto Nr. 5 savininkės, įtrauktos į bylą trečiuoju asmeniu, teisių pažeidimą. Ieškovės ir UAB „Klaipėdos komprojektas“ specialistų nuomone, pagal byloje esančias statybinio tyrimo išvadas, židinio rangovo pastebėtas namo kamino užmūrijimo faktas yra akivaizdus bendrosios nuosavybės teisės pažeidimas, nes namo kaminu - bendrosios nuosavybės teisės objektu - netrukdomai naudotis, valdyti ir juo disponuoti pagal paskirtį turi teisę visi bendraturčiai proporcingai savo nuosavybės daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Asmeninę nuosavybę (butą Nr. 2) ieškovė nurodytame name įsigijo dar 2003 m. lapkričio 12 d., o atsakovė butą Nr. 4 įsigijo 2007 m. liepos 26 d. apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-7755-512/2007 pagrindu, todėl daro išvadą, kad atsakovė, įsirengdama židinį bendraturčių sutikimo neprašė, tai yra įsirengė jį be bendraturčių sutikimo. Byloje pateikti bendraturčių sutikimai, adresuoti ne atsakovei, vertintini kritiškai, nes jie yra be datų, nežinia kur surašyti ir kieno pasirašyti. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad židinio įrengimas VĮ Registrų centras nėra įregistruotas kaip tinkamas naudojimui atskiras įrenginys, todėl akivaizdu, kad jis yra įrengtas savavališkai.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu su patikslinto ieškinio reikalavimais nesutinka ir prašo jų netenkinti. Nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog atsakovės buto rekonstrukcijos darbų projektą rengė projektavimo firma „Įspūdis“. Atsakovė, teikdama atsiliepimą į pradinį ieškinį, teismui pateikė šios firmos 2001 m. vasario parengtą planą M 1:100 „Buto perplanavimas (duomenys neskelbtini)“, kuriame grafiškai yra parodyta židinio įrengimo vieta, be to, jo įrengimas yra aptartas ir tekstinėje minėto plano dalyje - grafoje „Pastabos“ eil. Nr. 2 nurodyta „Židinys projektuojamas buvusio pečiaus vietoje“. Apie židinio įrengimą pasisakyta ir projekto aiškinamajame rašte. Šis sprendinys, kaip ir visi kiti, dar iki jo suderinimo Klaipėdos savivaldybės Gyvenamųjų statinių projektų derinimo tarybos 2001 m. vasario 28 d. posėdyje, buvo suderintas su suinteresuotomis institucijomis, tame tarpe ir su Klaipėdos miesto Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos VPPI viršininko pavaduotoju, Statybų priežiūros poskyrio viršininku C. D. - minėtame plane yra šio specialisto 2001 m. vasario 9 d. rankraštinis įrašas „Prieš statant židinį, patikrinti esamo dūmtraukio stovį, įsitikinant, ar nereikia atlikti jo remonto“. Tas pats specialistas Č. D. dalyvavo ir 2001 m. vasario 28 d. derinimo tarybos posėdyje, kuriame protokolu Nr. 13 buvo nutarta suderinti atsakovės buto perplanavimo projektą. Be to, minėtame plane, kuriame yra įrašai apie jo sprendinių suderinimą be jokių išlygų su visomis suinteresuotomis institucijomis, nurodyta, kad „Projektas atitinka statybos normas ir taisykles, higienos ir priešgaisrinius reikalavimus...“ Priešingai nei teigia ieškovė, židinio įrengimas, kaip sudėtinė projekto dalis, buvo numatytas projektavimo firmos „Įspūdis“ parengtame atsakovės buto perplanavimo projekte, jis buvo suderintas su visomis suinteresuotomis institucijomis ir jam įgyvendinti buvo gautas 2001 m. kovo 15 d. statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat buvo gauti namo bendraturčių T. Š. bei R. T. rašytiniai sutikimai statyti židinį, todėl ieškovės teiginiai, jog židinio įrengimas atsakovės bute projekte nebuvo numatytas, atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat nepagrįsti ieškovės teiginiai, jog židinį atsakovės bute įrengė neturintis reikiamos kvalifikacijos asmuo ir kad židinys į kaminą yra pajungtas netinkamai ir todėl šiuo atveju turėtų būti taikomas CK 4.103 straipsnis bei jame numatytos normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimo civilinės teisinės pasekmės. Paminėti ieškovės argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti jokiais įrodymais - nenurodyta, kokie teisės aktai reglamentuoja reikalavimus židinio/krosnies statytojui, taip pat jų pajungimą į kamino dūmtakį ir kokie konkrečiai normatyviniai statybos techniniai dokumentai yra pažeisti. Atliktų darbų atitikimas projekto sprendiniams bei statybos techniniams reglamentams yra patvirtintas 2009 m. gruodžio 30 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo teisėtumas nėra ginčijamas. Atsakovė ankščiau teiktuose procesiniuose dokumentuose ne kartą atkreipė teismo dėmesį, jog ieškovė į bylą neteikė ir iki pat bylos nagrinėjimo pabaigos nepateikė jokio projekto/schemos, kuriame būtų parodyta planuojamo įsirengti židinio vieta jos bute, taip pat techninio pobūdžio sprendiniai, pagal kuriuos būtų galima spręsti, ar jų įgyvendinimas užtikrins saugų židinio eksploatavimą bei nepažeis kitų asmenų, šiuo atveju atsakovės ir trečiojo asmens T. Š., interesų.
Trečiasis asmuo T. Š. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad ieškovės reikalavimai, reiškiami atsakovei L. D., yra nepagrįsti. Trečiajam asmeniui T. Š. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini), esantis trečiame namo aukšte. Butą ji paveldėjo po mamos mirties pagal 1999 m. gegužės 10 d. jai išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, jame nuo to laiko gyvena, iki tol apie 10 metų bute gyveno jos motina. Bute gyvenant jos mamai ir jai pačiai, remontas, kurio metu būtų keičiamas buto išplanavimas, atliekami ardymo darbai ir pan., nebuvo atliekamas, ir konkrečiai - niekada nebuvo atliekami kamino ir/ar vėdinimo angų (kanalų) ardymo/keitimo darbai. Jos bute kieto kuro šildymo įrenginių (krosnių, židinių) nėra. Trečiajam asmeniui yra žinoma, kad maždaug 2001 metais atsakovė L. D. su tuometiniu jos sutuoktiniu V. D. atliko savo buto remontą. Į ją kreipėsi V. D. su prašymu leisti įsirengti židinį. Trečiasis asmuo tokį sutikimą davė, jį surašė pati savo ranka. Šį sutikimą trečiasis asmuo T. Š. suprato kaip leidimą pajungti židinio dūmtraukį į esamą kaminą, nes paaiškėjo, kad kamine per visus namo aukštus yra tik vienas dūmtakis. D. atliekant remontą jokie darbai, susiję su kamino konstrukcijos keitimu jos bute, nebuvo atliekami. Trečiojo asmens T. Š. interesai, D. įsirengus židinį, nebuvo ir nėra pažeisti, nes ji savo valia davė sutikimą tokiems darbams atlikti, todėl šia prasme židinio įregimas atsakovės bute negali būti laikomas neteisėtu ar savavališku.
Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimo per teismo nustatytą terminą į bylą neteikė.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovės bute židinys yra pastatytas savavališkai, neturint tam išduoto leidimo, bei bendraturčių pritarimo. Atsakovė savavališkai pakeitė kamino naudojimosi tvarką, todėl toks nuosavybės teisės pažeidimas yra šalintinas. Pažymėjo ir tai, kad byloje pateikti duomenys patvirtina ieškovės galimybę pasijungti židinį.
Atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai pažymėjo, kad byloje pateikti duomenys, patvirtinantys jog statybos darbai atlikti galiojant teisės aktams, židinys pripažintas tinkamu naudoti, gauti bendraturčių pritarimai. Tuo tarpu ieškovė atsakovei neteikė jokių projektinių pasiūlymų, kuriuose butų numatyta galimybė įrengti židinį.
Trečiojo asmens T. Š. atstovas teismo posėdyje pažymėjo, kad ieškovė į trečiąjį asmenį dėl židinio įsirengimo nesikreipė, prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
vadovaujantis byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad ieškovė A. M. yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė nuo 2003 m. lapkričio 12 d. (b. psl. 5-6). Ieškovė atlieka buto, (duomenys neskelbtini), kapitalinį remontą pagal N. Č. projektinę dokumentaciją (b. psl. 8). Iš DNSB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. butų ir kitų patalpų savininkų protokolo nustatyta, kad pritarta buto (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto atlikimui, o būtent, leista atlikti darbus tarp kambario (Nr. 2-2) ir virtuvės (Nr. 2-3) kur ardoma ir daroma 3 m. pločio anga, sustiprinimui montuojamas rėmas, bei pritarta įėjimo į vidų durų vietos pakeitimui (b. psl. 61-64). 2019 m. kovo 27 d. ieškovė kreipėsi į UAB „Klaipėdos komprojektas“ su prašymu atlikti priešprojektinius darbus, nustatant galimybes įsirengti židinį, adresu (duomenys neskelbtini) (b. psl. 89). Iš UAB „Klaipėdos komprojektas“ Statinio tyrimo ataskaitos nustatyta, kad techninė galimybė įrengti kietojo kuro uždarojo degimo krosnį (židinį) pirmo aukšto bute Nr. 2 (patalpose 2-2 ir (arba) 2-4) yra (b. psl. 90-104).
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė L. D. yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė, butas yra virš ieškovės buto (b. psl. 9-10). Butas, adresu (duomenys neskelbtini), įgytas 2000 m. lapkričio 23 d. tarp G. ir V. B. iš vienos pusės ir atsakovės buvusio sutuoktinio V. D. sudarytos pirkimo pardavimo sutarties Registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu (b. psl. 26-27), todėl laikytina, kad turtas įgytas bendrąją jungtine V. D. ir atsakovės nuosavybe. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2007 m. liepos 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-7755-512/2007 nutraukta atsakovės L. D. ir jos sutuoktinio V. D. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini), bendru sutikimu, padalintas santuokos metu įgytas turtas, tarp jų ir butas (duomenys neskelbtini), kuris po santuokos nutraukimo atiteko atsakovei asmeninės nuosavybės teise (b. psl. 28-29).
Byloje nagrinėjamas ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus, t.y. pašalinti kliūtis ieškovei naudotis bendro naudojimo daiktu name adresu (duomenys neskelbtini) – dūmtraukiu, einančiu per ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens T. Š. butus. Ieškinys reiškiamas CK 4.98 straipsnio pagrindu (negatorinis ieškinys).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga, be kita ko, reiškiantys, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymo, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Taigi pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teises turi būti laikomasi šių sąlygų: remiamasi įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; paisoma proporcingumo principo.
Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis). Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų (CK 4.83 straipsnio 1 dalis).
CK 4.98 straipsnis nustato, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Civilinių teisių gynimo CK 1.138 straipsnio 2 punkto pagrindu - prašant teismo ginti savininko teises atkuriant buvusią iki teisės pažeidimo padėtį - būdas yra specifinis, jo taikymo galimybė priklauso nuo to, ar konkrečiu atveju buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkūrimas yra įmanomas, ar padėtis, buvusi iki ieškovo subjektinės teisės pažeidimo, buvo teisėta, ar tokios padėties atkūrimas neprieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-230-969/2015). Be to, dėl CK 4.98 straipsnyje įtvirtinto savininko teisių gynimo būdo - negatorinio ieškinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad savininkas, pareiškęs tokį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2011; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013; 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2013 ir kt.).
Ieškovė siekia įsirengti židinį savo bute, tačiau to negali padaryti, nes atsakovės bute esantis židinys yra įrengtas kamino konstrukcijoje. Ieškovė nurodo, kad VĮ „Registrų centre“ nėra įregistruotas atsakovės bute esančio židinio įrengimas kaip atskiras įrenginys, dėl ko ieškovė daro išvadą, kad jis įrengtas savavališkai. Su tokiais ieškovės argumentais teismas neturi pagrindo sutikti. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2001 m. vasario 28 d. Projektų derinimo tarybos posėdžio protokolu Nr. 13 suderintas buto, adresu (duomenys neskelbtini), perplanavimo projektas (b. psl. 198). 2001 m. kovo 15 d. atsakovės buvusiam sutuoktiniui V. D. išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), buto (duomenys neskelbtini), perplanavimui, keičiant langus pagal projektavimo firmos „Įspūdis“ 2001 m. parengtą techninį projektą (b. psl. 31). Iš kartu pridėto buto perplanavimo plano (b. psl. 33) ir architektūrinės dalies aiškinamojo rašto nustatyta, kad projekte numatytas židinio įrengimas buvusios krosnies vietoje, jį pajungiant į esamą dūmtraukį (b. psl. 32). Iš 2001 m. birželio 26 d. paslėptų darbų patikrinimo akto (b. psl. 51) nustatyta, kad 2001 m. birželio 26 d. bute, adresu (duomenys neskelbtini), į esamą dūmtraukį įmontuotas nerūdijančio metalo dėklas (180 mm x 180 mm). Darbai atlikti pagal 2001 m. techninio projekto aiškinamojo rašto reikalavimus. Nukrypimų nuo projekto nenustatyta, leista įrengti židinį. 2009 m. gruodžio 30 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (duomenys neskelbtini) 2009 m. sausio 7 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta komisija peržiūrėjo statytojos pateiktą projektą, išpildomąją dokumentaciją ir kadastrinių matavimų duomenis, apžiūrėjo rekonstruojamą butą ir nustatė, kad statybos darbai atlikti pagal 2001 m. vasario 28 d. projektų derinimo taryboje protokolu Nr. 13 suderintą projektą ir konstatavo, kad rekonstruotas butas, adresu (duomenys neskelbtini), yra tinkamas naudoti (b. psl. 52). UAB Korporacijos „Matininkai“ 2009 m. lapkričio 9 d. atliktų kadastrinių matavimų metu yra užfiksuoti duomenys apie esamą židinį (53-59). Visi paminėti dokumentai - pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kadastrinių matavimų byla įregistruoti viešame registre, įrašai apie tai galioja nuo 2010 m. lapkričio 22 d. Taip pat nuo 2020 m. spalio 26 d. viešame registre išviešintas 2020 m. spalio 5 d. klaidos atitaisymo aktas, kuriuo pakoreguotas, buto, (duomenys neskelbtini), planas, parodant vieną dūmtraukio angą, pataisyti rekonstrukcijos pradžios metai pagal statybos leidimą, bei atnaujinta kadastrinių matavimų byla (b. psl. 204-214). Susipažinus su atsakovės į bylą pateiktais duomenimis, teismas neturi pagrindo konstatuoti savavališkų atsakovės veiksmų, įsirengiant židinį, priešingai, esami duomenys patvirtina, kad statybos darbai, įskaitant ir židinio įrengimą, atlikti pagal 2001 m. vasario 28 d. projektų derinimo taryboje protokolu Nr. 13 suderintą projektą bei turint 2001 m. kovo 15 d. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) minėtiems darbams atlikti.
Ieškovė taip pat nurodo, kad asmeninę nuosavybę (butą Nr. 2) ji nurodytame name įsigijo dar 2003 m. lapkričio 12 d., o atsakovė butą Nr. 4 įsigijo 2007 m. liepos 26 d. apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-7755-512/2007 pagrindu, todėl daro išvadą, kad atsakovė, įsirengdama židinį bendraturčių sutikimo neprašė, tai yra įsirengė jį be bendraturčių sutikimo. Su tokiais argumentais teismas taip pat neturi pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad jau minėta ir aukščiau, atsakovė butą kartu su sutuoktiniu įgijo 2000 m. lapkričio 23 d. pirkimo pardavimo sutarties Registro Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Aplinkybės, jog sutartyje nurodytas pirkėjas tik atsakovės buvęs sutuoktinis, nepaneigia atsakovės, kaip bendraturtės teisių į butą, adresu (duomenys neskelbtini). Priešingai nei teigia ieškovė, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė su sutuoktiniu butą, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo anksčiau nei ieškovė jai nuosavybės teise priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad atsakovė nepagrįstai teigia, jog atsakovė neprašė ieškovės sutikimo židinio įsirengimui. Pažymėtina, kad projekto rengimo ir jo derinimo veiksmai vyko 2001 m., kai tuo tarpu, butas, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovei nuosavybės teise nepriklausė, dėl ko atsakovė ir jos sutuoktinis neturėjo pareigos kreipti į ieškovę. Be to, byloje pateikti bendraturčių, o būtent (duomenys neskelbtini) tuometinio savininko R. T. ir trečiojo asmens T. Š., buto (duomenys neskelbtini), savininkės, sutikimai, jog V. D. statytų židinį, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad byloje pateikti bendraturčių sutikimai, adresuoti ne atsakovei, vertintini kritiškai, nes jie yra be datų, nežinia kur surašyti ir kieno pasirašyti. Nepaisant to, kad projektai rengiami, ar sutartys sudaromos vieno iš sutuoktinio vardu, tai nepaneigia kito iš sutuoktinio teisių. Nors kaip ir nurodo ieškovė, bendraturčių sutikimuose nenurodyta surašymo data ir vieta, tačiau iš jų yra akivaizdus bendraturčių sutikimas židinio įrengimui. Be to, trečiasis asmuo T. Š., patvirtino aplinkybes, kad 2001 metais atsakovė L. D. su tuometiniu jos sutuoktiniu V. D. atliko savo buto remontą. Į ją kreipėsi V. D. su prašymu leisti įsirengti židinį. Trečiasis asmuo tokį sutikimą davė, jį surašė pati savo ranka. Trečiasis asmuo T. Š. patvirtino jos sutikimo teisėtumą. Visos aukščiau išdėstytos aplinkybės įrodo, kad atsakovė atliko visus teisėtus veiksmus, ir siekdama įsirengti židinį, 2001 m. gavo bendraturčių sutikimus.
CK 4.75 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovės bute, adresu (duomenys neskelbtini), įrengtas židinys yra teisėtas, tam buvo gautas statybos leidimas, bendraturčių sutikimai. 2009 m. gruodžio 30 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta, kad statybos darbai, tame tarpe ir židinio įrengimas, atlikti pagal 2001 m. vasario 28 d. projektų derinimo taryboje protokolu Nr. 13 suderintą projektą, rekonstruotas butas, adresu (duomenys neskelbtini), yra tinkamas naudoti ir jo teisėtumas nėra nuginčytas. Buto rekonstrukcija išviešinta viešajame registre. Šias aplinkybes taip pat patvirtino ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento statybos leidimų ir statinių priežiūros skyrius 2019 m. gegužės 29 d. raštu, adresuotu ieškovei Nr. (duomenys neskelbtini) (b. psl. 16). Be to, 2019 m. lapkričio 25 d. tarp atsakovės L. D. ir UAB „Labesa“ atstovaujamos direktoriaus A. B. sudaryta paslaugų teikimo sutartis, kurios pagrindu UAB „Labesa“ įsipareigojo įvertinti židinio atsakovės bute, (duomenys neskelbtini), atitikimą projektinei dokumentacijai bei teisės aktų reikalavimams, įvertinti dūmų šalinimo galimybę tuo atveju, jeigu kietojo kuro uždarojo degimo krosnis (židinys) būtų įrengiamas kituose šio namo aukštuose (b. psl. 112-113). 2019 m. lapkričio 28 d. UAB „Labesa“ direktoriaus A. B. apžiūros akto išvadose nurodyta, kad L. D. bute (duomenys neskelbtini), atviro tipo židinys yra įrengtas pagal projektą, nepažeidžiant galiojančių gaisrinės saugos reikalavimų. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių ieškovės dėstomas aplinkybes dėl neteisėto židinio įrengimo, ar atsakovės neteisėtų veiksmų, dėl kurių būtų pažeidžiamos ieškovės teisės. Šių aplinkybių iš esmės nepaneigė ir ieškovės kviesti liudytojai M. P. ir R. L. Svarbu paminėti ir tai, kad iš esmės į teismo posėdį kviestų liudytojų nuomonės dėl galimybės įrengti židinį pas ieškovę naudojant tą patį dūmtakį nesutapo, o būtent A. B. nurodė, kad į vieną dūmtakį gali būti pajungtas vienas židinys. Pažymėjo ir tai, kad į vieną dūmtakį taip pat negali būti pajungti 2 kasetiniai židiniai dėl per mažos dūmtakio angos. Šį faktą patvirtino prie nagrinėjamos bylos prijungta kamino vidaus video medžiaga. A. B. nuomone, jeigu atsakovė ir būtų įpareigota nugriauti/ atitraukti židinį, taip kad ieškovė galėtų jungtis į tą patį dūmtakį, tai negalėtų būti įmanoma dėl saugumo. Ieškovės siekis turėti krosnelę ar židinį turėtų būti sprendžiamas ieškant kitų techninių sprendimų kaip pavyzdžiui įrengiant dūmtraukį namo išorėje. Pažymėtina ir tai, jog ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2013 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1-264 patvirtintose Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklės (toliau – Taisyklės) nurodyti griežti gaisrinės saugos reikalavimai. Nagrinėjamai bylai aktualus Taisyklių 19 punktas, kuriame įtvirtinta, jog prie vieno dūmtraukio galima prijungti ne daugiau kaip du tame pačiame statinio aukšte esančius šildymo įrenginius. Ieškovė iš esmės remiasi UAB „Klaipėdos komprojektas“ raštu „Dėl židinių įrengimo sąlygų“, pagal kurį išvardinamos abstrakčios sąlygos židinių įrengimui, nurodoma, jog 1933 m laikmečio namuose krosnys ar židiniai skirtinguose aukštuose galėjo būti jungiami į vieną dūmtakį, tačiau iš esmės ieškovė nepateikė jokių (duomenys neskelbtini), parengtų projektų, leidimų, schemų, realių sprendinių konkretaus židinio įrengimui nurodytame bute, pagal kuriuos būtų galima spręsti, jog atsakovė trukdo įgyvendinti šiuos konkrečius sprendinius. Esant paminėtų aplinkybių visumai, nenustačius aplinkybių, kad dėl atsakovės veiksmų, o būtent židinio pasijungimo, turint tam statybos leidimą ir jo išdavimo metu gavus bendraturčių sutikimus, būtų pažeistos ieškovės teisės, ieškovės ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis).
Ieškovė taip pat prašo išaiškinti atsakovei, kad neįvykdžius teismo sprendimo jai gali būti paskirta 5000 Eur dydžio bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis sprendimo vykdymo procese, 50 procentų jos paskiriant ieškovei. Ieškinį atmetus antrasis ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas netenka prasmės, dėl to šiuo klausimu teismas plačiau nepasisako.
Teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių paaiškinimų, kurie neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis 1 dalis). Atsakovė šioje byloje už advokato teisines paslaugas patyrė 1500 Eur dydžio išlaidas (b. psl. 86, 220). Teismas įvertinęs nagrinėjamos bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, ir atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, daro išvadą, jog atsakovės išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir įrodytos bei nėra pagrindų jų mažinti. Atsakovė taip pat patyrė 300 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, pagal 2019 m. lapkričio 25 d. paslaugų sutartį, siekiant įvertinti židinio atsakovės bute įrengimo atitikimą projektinei dokumentacijai bei teisės aktų reikalavimams (b. psl. 119-120). Atmetus ieškovės ieškinį, atsakovei iš ieškovės priteisiamos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos - 1500 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 300 Eur atsakovės patirtos išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Byloje pateikti duomenys apie trečiojo asmens T. Š. patirtas 300 Eur išlaidas už advokato teiktas teisines paslaugas (b. psl. 195). Atsižvelgiant į 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, nustatyta, jog trečiojo asmens išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir įrodytos, todėl prašymas jas priteisti yra tenkintinas. Ieškinį atmetus, trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovės A. M. patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės A. M. 1800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas atsakovės L. D. naudai.
Priteisti iš ieškovės A. M. 300 Eur (trijų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas trečiojo asmens T. Š. naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.