Kauno apylinkės teismo sprendimas

1. Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama nustatyti tokią žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tarp bendraturčių tvarką:

1.1. ieškovei M. B. skirti naudotis žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu B (1162 m² ploto);

1.2. Lietuvos Respublikai skirti naudotis žemės sklypo dalis, pažymėtas indeksais C1 (496 m² ploto) ir C2 (177 m² ploto), šią sklypo dalį valstybinės žemės patikėjimo teise perduodant valdyti atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos;

1.3. Žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu A (420 m² ploto), skirti bendram ieškovės M. B. ir Lietuvos Respublikos naudojimui;

1.4. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr.8S-473-(14.8.3.) M. B. atkurta nuosavybės teisė į 1308/2255 dalis žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Likusi dalis šio žemės sklypo, o būtent 947/2255 dalys, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir valstybinės žemės patikėjimo teise yra valdoma atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Paminėtame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), stovi daugiabutis namas, kuriame yra atsakovų nuosavybės teise valdomas turtas, o būtent atsakovui S. J. nuosavybės teise priklausančios 26/100 dalys gyvenamojo namo unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini), 26/100 dalys ūkinio pastato unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini)ir 26/100 dalys kiemo statinių unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini); atsakovui G. M. nuosavybės teise priklausančios 4/100 dalys gyvenamojo namo unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini) ir 4/100 dalys kiemo statinių unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini); atsakovei V. B. nuosavybės teise priklausančios 4/100 dalys gyvenamojo namo unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini) ir 4/100 dalys kiemo statinių unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugsėjo 18 d. ieškiniu ieškovė kreipėsi dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo į Kauno apylinkės teismą, po ko buvo pradėta civilinė byla Nr.2- 25603-454/2017 (Nr.2-1889-454/2018). Toje byloje šalys sudarė taikos sutartį, kurią Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 15 d. nutartimi patvirtino. Nekvestionuodama įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties nuostatų, praėjus daugiau nei vieneriems metams, ieškovė kreipėsi į individualią veiklą vykdantį A. G. dėl žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plano patikslinimo, o būtent dėl sumažinimo žemės sklypo dalies, skirtos bendram ieškovės M. B. ir Lietuvos Respublikos naudojimui, ko pasėkoje žemės sklypo dalis, esanti po M. B. langais, būtų paskirta ne bendram ieškovės M. B. ir Lietuvos Respublikos naudojimui, o ieškovės M. B. naudojimuisi. Individualią veiklą vykdantis A. G. parengė žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo naują planą, pagal kurį šalims priskiriamos dalys yra visiškai identiškos toms, kurios buvo patvirtintos Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr.2-1889-454/2018. Tačiau sumažinus nuo 652 m² ploto iki 420 m² ploto žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu A, kuri skirtą bendram ieškovės M. B. ir Lietuvos Respublikos naudojimui, šia žemės sklypo dalimi, esančią po M. B. langais, padidinama ieškovei M. B. naudojimuisi priskirta žemės sklypo dalis nuo 930 m² (40 m² + 890 m²) iki 1162 m². Individualią veiklą vykdantis A. G. pranešė apie parengtą žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą atsakovams, nurodydamas, kad jie gali atvykti susipažinti su šiuo planu bei pateikti dėl šio plano pastabas. 2019 m. gegužės 07 d. „Prieštaravimais dėl parengto žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plano“ atsakovės V. B. ir G. M., o 2019 m. gegužės 10 d. Paaiškinimu - nesutikimu ir atsakovas S. J. nesutiko su individualią veiklą vykdančio A. G. parengtu žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planu. Ieškovės siūloma nustatyti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarka būtų itin patogi bendraturčiams, atitiktų naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus, nes paskyrus ieškovės naudojimuisi žemės sklypo dalį, esančią po jos langais, būtų maksimaliai išvengta bet kokių galimų konfliktinių situacijų, į ką taip pat būtina atsižvelgti. Atsikirsdama į atsakovų atsiliepimų argumentus dėl dviejų nuotekų šulinių, prie kurių neva atsakovai turi prieiti ir pasirūpinti jų išvalymu, ieškovė nurodo, kad pagrindinis nuotekų šulinys yra pažymėtas kvadratuku su indeksu C ir yra teritorijoje, žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plane pažymėtoje indeksu A (geltona spalva). Taigi, visi bendrasavininkai turi vienodas galimybes prie jo prieiti. Prie pat ieškovės įėjimo durų yra tik du papildomi kanalizacijos šuliniai, kuriais pati ieškovė ir pasirūpina. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė gyvena namo pirmame aukšte ir visuomet užsikimšus nuotekų šuliniui, ji pirma patikrina visas su tuo susijusias pasekmes, bei pasirūpina nuotekų šulinio išvalymu. Be to, nei pati ieškovė, nei atsakovai, patys niekada nėra valęs kanalizacijos šulinių, nes tiesiog nėra kompetentingi atlikti tokius darbus. Ieškovės siūloma nustatyti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tarp bendraturčių tvarka nesudaro jokių kliūčių šiame žemės sklype esančių nuotekų šulinių kompetentingai priežiūrai, tame tarpe ir jų išvalymui, nuotekų išsiurbimui. Kadangi jau pareiškus ieškinį, atsakovai sudarė valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis, kartu su dubliku ieškovė pateikė patikslintą žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą, kuriame atvaizduoti šie pasikeitimai.

2. Atsakovai S. J., G. M., V. B. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 15 d. nutartimi patvirtino tarp atsakovių G. M., V. M. (B.), S. J. ir ieškovės sudarytą taikos sutartį, pagal kurią atsakovai S. J., V. M. (B.) ir G. M. sutiko su ieškovės pateiktu 2017 m. balandžio 4 d. UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtu žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planu. Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro 2019 m. rugsėjo 30 d. išrašas patvirtina, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties pagrindu nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Teismo patvirtinta taikos sutartis tampa privalomu vykdyti dokumentu, savo galia prilygstančiu teismo sprendimui. Kartu dubliku pateiktame plane (kaip ir pradiniame plane) numatyta, kad ieškovė naudosis 1162 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta ,.B“, o taip pat bendrai naudosis 420 kv. m sklypo dalimi „A“, iš kurios ieškovei tenka 146 kv. m. Palyginus šį planą su taikos sutartimi sutartos naudojimosi tvarkos planu, matyti, kad ieškovė ieškiniu turi tikslą neteisėtu būdu pasigerinti savo sąlygas atsakovų sąskaita - ieškovė siekia padidinti jos asmeniniam naudojimui tenkantį sklypo plotą 232 kvadratiniais metrais (nuo 930 kv. m (40+890) iki 1162 kv. m), o taip pat siekia 232 kvadratiniais metrais sumažinti bendram naudojimui tenkančią žemės sklypo dalį „A“ (nuo 652 kv. iki 420 kv. m). Viena iš Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartimi teismo patvirtintų sąlygų suformuluota taip: „Šalys pareiškia, kad pasirašydamos šią Taikos sutartį galutinai išsprendžia tarp šalių kilusius teisminius ginčus, sprendžiamus Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose civilinėje byloje Nr. 2-1889-454/2018 ir viena kitai jokių pretenzijų neturi ir nereikš jų ateityje“. Ieškovė dublike pripažino, jog šiuo metu į žemės sklypą yra suformuotas tik vienas įvažiavimas, tačiau nurodė, kad vienu įvažiavimu buvo apsiribota tariamai dėl tos priežasties, kad žemės sklypas priklausė vienam savininkui - ieškovės tėvui. Šis ieškovės teiginys neatitinka tikrovės. Ieškovė, būdama žemės sklype esančių pastatų bendraturte, pati nepageidavo kito įvažiavimo, nes pačios ieškovės ieškinio reikalavimų pagrindu buvo nustatyta tvarka, numatanti vieną įvažiavimą į žemės sklypą. Ieškovė dublike nurodė, kad siekia, jog žemės sklypo dalis, esanti po ieškovės langais, būtų paskirta ne bendram, o ieškovės naudojimui, kas leistų maksimaliai išvengti bet kokių tariamų konfliktinių situacijų. Atsikirsdami į šį ieškovės teiginį, atsakovai pareiškia, jog jie niekada neiniciavo jokių konfliktų ir to neketina daryti ateityje. Ieškovė dublike teigia, kad iš teismui pateikto žemės sklypo plano neva matyti, kad yra galimybė įvažiuoti į tą patį žemės sklypą per žemės sklypo dalį C2 ir tam netrukdo nelegaliai atsakovų pastatytas priestatas. Šiais teiginiais ieškovė siekia suklaidinti teismą. Pirma, ieškovės nurodytoje vietoje yra minkštas gruntas, ant jo auga žolė, ten niekada nebuvo ir šiuo metu negali būti jokio įvažiavimo. Antra, žemės sklype nėra jokio atsakovų pastatyto nelegalaus priestato. Trečia, įvažiavimas toje vietoje negalėtų būti įrengtas nepažeidžiant galiojančių teisės aktų reikalavimų. Naujo įvažiavimo iš J. S. g. į šiaurinę sklypo dalį nėra galimybės įrengti, kadangi nuo šiaurinės šio sklypo ribos iki sklype esamų pastatų siauriausioje vietoje plotis nesiekia 3 m (plotis yra apie 2,70 m), o naujo įvažiavimo suformavimui plotis, gavus gretimo sklypo savininko sutikimo, turi būti ne siauresnis kaip 3,5 m, o negavus gretimo sklypo savininko sutikimo - 4,5 m plotis. Ieškovė dublike nurodė, kad ji 2015 metais grįžo nuolat gyventi į Lietuvą, savo lėšomis sutvarkė įvažiavimą į kiemą, paklojo trinkeles, įrengė vartus. Ieškovė dublike nuslėpė tą aplinkybę, jog ji šiuos darbus pradėjo savavališkai savo iniciatyva ne tik kad be atsakovų sutikimo, bet atsakovų net neįspėjusi ir visiškai netikėtai. Vartai ir fasadinė tvora visada buvo mediniai. Ieškovė savavališkai padarė metalinius vartus, taip pat pusę sklypo iš gatvės pusės (sau po langais) aptvėrė metaline tvora. Ieškovė bendro naudojimo plote savavališkai nukasė juodos žemės gruntą ir supylė į Kauno miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartimi ieškovės naudojimui priskirtą sklypo dalį. Ieškovė bendro naudojimo kieme savavališkai įsirengė sau automobilių stovėjimo aikštelę. Ieškovė dublike nurodė, kad prie pat ieškovės įėjimo durų yra tik du papildomi kanalizacijos šuliniai, kuriais pati ieškovė ir pasirūpina. Šie ieškovės teiginiai neatitinka tikrovės. Šie du kanalizacijos šuliniai, kuriuos ieškovė vadina „papildomais“, yra sudėtinė kanalizacijos sistemos dalis, jie yra gyvybiškai svarbūs visiems bendraturčiams, be jų tinkamos priežiūros kanalizacija negali funkcionuoti, todėl visi bendraturčiai privalo turėti prie jų priėmimą. Priešingai nei teigia ieškovė, šiuos šulinius dažniausiai prižiūrėjo, valė arba pasirūpindavo jų valymu atsakovas S. J., kartu su sūnumi. Atsakovas S. J., 15 metų dirba įmonėse, kurios projektuoja ir renovuoja nuotekų tinklus, ir turi reikiamą kvalifikaciją tokiems darbams atlikti. Ieškovė daug metų gyveno užsienyje ir šių šulinių priežiūra nesirūpino. Vieną kartą (2018 metais) užsikimšus kanalizacijai, jos atkimšimui reikalingo kvalifikuoto asmens suradimu pasirūpino ieškovės dukra, tačiau visas išlaidas atsakovai ir ieškovė padengė lygiomis dalimi.

3. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nėra tinkamas atsakovas pagal pareikštus reikalavimus, nes ieškovė nereiškia NŽT jokių materialinio pobūdžio reikalavimų. Teismų praktikoje analogiškose bylose Nacionalinė žemės tarnyba yra įtraukiama kaip tretysis asmuo, o ne atsakovas.