- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-04
- Bylos Nr.
- e2YT-2165-1116/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02002-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Staugienė
- Suinteresuotas asmuo
- E. P., A. P., D. T., Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- V. G.
- Advokatai
- Renata Tatol
Procesinio dokumento kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.5.2
2021 m. gegužės 4 d.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. G. pareiškimą ir suinteresuotų asmenų A. P. ir E. P. savarankišką reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kiti suinteresuoti asmenys – D. T. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja V. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą, atsiradusį po savo motinos O. P. mirties.
2. Pareiškime paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina O. P.. Kadangi mirusioji neturėjo jokio savo vardu registruoto nekilnojamojo ar kito turto, testamento surašiusi nebuvo, pareiškėja į notarą dėl turto paveldėjimo nesikreipė. 2000 m. spalio 4 d. buvo atkurtos O. P. nuosavybės teisės į 277/579 žemės sklypo, esančio Kėdainių r. sav., (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės ūkio paskirties sklypas), bei žemės sklypą, esantį Kėdainių r. sav., (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kitos paskirties sklypas). Pareiškėja apie mirusiosios teisę į minėtus žemės sklypus nieko nežinojo, kadangi palikėjos nuosavybės teisė jos mirties laikotarpiu į juos nebuvo įregistruota. Pareiškėja apie minėtus žemės sklypus sužinojo po dagelio metų, iš kaimynų. Pareiškėjos teigimu, paskutinius metus iki savo mirties O. P. gyveno su pareiškėja ir po mirties būtent pareiškėja vienintelė perėmė ir faktiškai pradėjo valdyti po jos mirties likusius jos asmeninius ir namų apyvokos daiktus, t.y. rūbus, indus, namų interjero detales, kai kuriuos baldus.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė pareiškimą prašė tenkinti jame išdėstytais motyvais, suinteresuotų asmenų savarankišką reikalavimą prašė atmesti.
Atsiliepimas
4. Suinteresuoti asmenys A. P. ir E. P. atsiliepime prašo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą, kadangi po O. P. mirties jos turtą faktiškai pradėjo valdyti ne pareiškėja V. G., bet suinteresuotų asmenų tėvas (O. P. anūkas) D. P.. D. P. pradėjo valdyti gyvenamąjį namą bei žemės sklypą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. sav. Pareiškėja V. G. į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jog ji priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti. Nėra jokių patikimų įrodymų, aplinkybių, kurie pavirintų, kad pareiškėjos pateiktose nuotraukose užfiksuoti daiktai priklausė būtent O. P.. Daiktai neturi jokių išskirtinių požymių. Teismų praktikoje paprastai palikimo priėmimo nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas. Tai, kad pareiškėja, žinodama apie jos motinai priklausiusį namą ir žemės sklypą, ant kurio pastatytas namas, nesikreipė į jokias institucijas dėl šio turto kaip palikimo priėmimo, šiuo turtu nesirūpino, aiškiai parodo, kad ji palikimo priimti nesiekė. Pareiškėjos pateikti rašytiniai liudytojų parodymai yra nepatvirtinti notaro, be to surašyti tuo pačiu raštu, ant to paties popieriaus, yra identiški, todėl jais negali būti remiamasi priimant teismo sprendimą.
5. Suinteresuoti asmenys A. P. ir E. P. pareiškė savarankišką reikalavimą, kuriuo prašo: 1) pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. P. iki jos mirties (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą, tvartą, kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. sav. (toliau – ir sodyba); 2) pripažinti juridinę reikšmę turtinį faktą, kad D. P. po O. P. mirties, faktiškai pradėdamas valdyti priėmė visą jos palikimą, įskaitant: 277/579 dalį žemės sklypo, esančio Kėdainių r. sav., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį Kėdainių r. sav., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, tvartą, kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius, esančius Kėdainių r. sav., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
6. Savarankiškas reikalavimas grindžiamas tuo, kad O. P. nuosavybės teise priklausė, tačiau buvo neįregistruota į gyvenamąjį namą ir statinius, esančius Kėdainių r. sav., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina šios aplinkybės: gyvenamasis namas ir statiniai buvo pastatyti O. P. priklausančiame žemės sklype; O. P. gyveno minėtame name ir naudojosi statiniais; namo naudotoju nuo 1996 m. birželio 10 d. įregistruotas jos anūkas D. P.. Tai, kad D. P. priėmė O. P. palikimą patvirtina šios aplinkybės: 1) D. P. buvo sudaręs elektros tiekimo gyvenamajam namui sutartį ir apmokėdavo sąskaitas už elektros energiją; 2) namą buvo apdraudęs draudimo bendrovėje; 3) name gyveno, leisdavo laisvalaikį su šeima; 4) rūpinosi namo saugumu (įrengė signalizaciją); 5) rūpinosi namo aplinka ir žemės sklypu, esančiu Kėdainių r. sav., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ant kurio stovėjo namas, (pjaudavo žolę, atnaujino šulinį, pastatė pavėsinę); 6) 277/579 dalį žemės sklypo, esančio Kėdainių r. sav., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuomavo ūkininkui V. Ž.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdyje suinteresuoti asmenys A. P. ir E. P. ir jų atstovė pareiškėjos pareiškimą prašė atmesti bei tenkinti suinteresuotų asmenų savarankišką reikalavimą.
Atsiliepimas
8. Pareiškėja V. G. atsiliepime į suinteresuotų asmenų A. P. ir E. P. savarankišką reikalavimą prašo savarankišką reikalavimą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad D. P. yra O. P. anūkas, taigi tik antros eilės įpėdinis, kuris į palikimą būtų galėjęs pretenduoti tik tuo atveju, jeigu O. P.s turto nebūtų paveldėję jos vaikai V. G. ir(arba) S. P. Pareiškėja nesutinka, kad O. P. jos mirties dieną priklausė gyvenamasis namas su priklausiniais ir žemės sklypas. O. P.s nuosavybės teisės į šį turtą nebuvo įregistruotos. Likus keliolikai metų iki mirties O. P. šį namą apleido ir namas mažiausiai kelis metus stovėjo tuščias, apleistas ir nenaudojamas, o ji pati apsigyveno pas savo vaikus: pirma pas S. P., vėliau pas savo dukrą V. G.. V. G. ir jos šeima ilgą laiką prižiūrėjo O. P., rūpinosi jos turtu, apsilankydavo name, naudojo ir prižiūrėjo šalia namo esančias žemes. Ilgainiui šį namą savo žinion perėmė D. P., kuris namu pradėjo rūpintis kaip savo turtu, jį tvarkyti ir remontuoti. Todėl gyvenamasis namas laikytinas ne O. P., bet jos anūko D. P. nuosavybė. Žemės sklypai O. P. mirties dieną jai nepriklausė nuosavybės teise, jie priklausė valstybei. O. P.s nuosavybės teisės į minėtus sklypus buvo atkurtos ir įregistruotos tik 2000 m. spalio 4 d. Minėtus žemės sklypus tiek palikėjai būnant gyvai, tiek ilgą laiką po jos mirties prižiūrėjo, genėjo, sodino juose daržoves, pjovė žolę V. G. su šeima. Sklypai buvo naudojami V. G. vyro J. G. ūkio veiklai. D. P. rūpinosi tik jo tėvui nuosavybės teise priklausiusio žemės sklypo dalimi ir tik tiek, kiek to reikėjo namui naudoti. Kai 2000 metais buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį žemės ūkio paskirties sklypo ir kitos paskirties sklypą, D. P. jokių teisių nereiškė. Į bylą nepateiktas nė vienas įrodymas, patvirtinantis aplinkybę, kad žemės ūkio paskirties sklypą D. P. nuomojo ūkininkui V. Ž.. Iš VĮ Registrų centro išrašų matyti, kad D. P. ūkininkei V. P. yra išnuomojęs tik savo dalį žemės ūkio paskirties sklypo, o kitos dalies bei kitos paskirties sklypo jis neturėjo teisės išnuomoti, nes šie sklypai įregistruoti O. P.s vardu. O. P. mirties dieną jai nuosavybės teise priklausė tik kai kurie asmeniniai ir kilnojamieji daiktai, kuriuos po jos mirties perėmė ir valdyti kaip savo pradėjo jos dukra V. G., kuri yra pirmos eilės įpėdinė. Kitas pirmos eilės įpėdinis S. P. valios priimti savo mamos palikimą neišreiškė, jokių veiksmų palikimui priimti neatliko.
9. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime prašo teismo priimti sprendimą pagal pateiktus dokumentus ir teisės aktus teismo nuožiūra.
10. Teismo posėdyje suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovas nedalyvavo, atsiliepime buvo prašoma bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
11. Suinteresuotas asmuo D. T. atsiliepime į pareiškėjos V. G. pareiškimą nurodė, kad su pareiškėjos pareiškimu nesutinka, kadangi jis nepagrįstas. Atsiliepime teigia, kad visą O. P. turtą paveldėjo jos brolis D. P..
12. Suinteresuotas asmuo D. T. atsiliepime į suinteresuotų asmenų savarankišką reikalavimą prašo juos tenkinti, teigia, kad jie yra pagrįsti. Atsiliepime paaiškino, kad D. P. su žmona ir vaikais visą savo gyvenimą rūpinosi namu, kuris priklausė jo močiutei, remontavo pastatus, mokėjo mokesčius, tvarkė namo aplinką, žemę, ją nuomojo ūkininkams. Jokie kiti giminaičiai nei O. P. namu, nei žeme po jos mirties nesirūpino. D. T. atsiliepime patvirtino, kad O. P. iki jos mirties priklausė gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir šalia jo esantys ūkiniai pastatai. Jai mirus pastatais rūpinosi, juos realiai valdė kaip savininkas D. P..
13. Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo D. T. nedalyvavo, atsiliepime prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
14. Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl gyvenamojo namo ir statinių valdymo nuosavybės teise juridinio fakto nustatymo bei sprendžiamas ginčas tarp pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo.
Dėl turto valdymo nuosavybės teise juridinio fakto
15. Pastato valdymo nuosavybės teise faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Taigi bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktą tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiškėjas daiktą nuosavybės teise valdė visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios.
16. Nekilnojamojo turto registro 2020 m. lapkričio 3 d. išrašas patvirtina, kad gyvenamasis namas ir statiniai, kurių valdymo nuosavybės teise juridinį faktą šioje byloje prašoma nustatyti yra įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Iš minėto išrašo matyti, kad nuosavybės teisė į šiuos statinius nėra įregistruota jokiems asmenims, jų naudotoju nuo 1996 metų buvo įregistruotas D. P., t.y. mirusiosios O. P. anūkas.
17. Nekilnojamojo turto registro 2020 m. lapkričio 3 d. išrašo 12 punktas, 2020 m. birželio 29 d. išrašas patvirtina, kad statiniai, kurių valdymo nuosavybės teise juridinį faktą prašoma nustatyti, yra žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir kurio savininku yra įregistruota O. P.. Kauno regioninio valstybės archyvo 2020 m. birželio 9 d. pažymoje nurodyta, kad 1971-1985 metų (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėse knygose įrašytas O. P. ūkis, kuriam priklauso „1 gyvenamasis namas (1966 m.)“ ir „iš viso žemės 60“. Remiantis minėta pažyma, 1986-1990 m. (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėje knygoje įrašyta, kad O. P. ūkiui priklauso „medinis gyvenamasis namas šiferio stogu (1966 m.) 60 kv. mtr. bendro (naudingo) ploto. Teismas sutinka su suinteresuotų asmenų teiginiais, kad pažymose nurodyti duomenys apie O. P. ūkiui priklausantį turtą atitinka nekilnojamojo turto registro išrašų duomenis: namas yra medinis (sienos iš rastų), stogo danga – asbestcementis, užstatytas plotas – 59,33 kv. m. Liudytojais apklausti G. R., E. B., E. G., R. G. parodė, kad gyvenamasis namas ir statiniai adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. sav., nuosavybės teise priklausė O. P.. Šios aplinkybės neginčija ir pati pareiškėja, tačiau ji nesutinka, kad gyvenamasis namas ir statiniai O. P. nuosavybės teise priklausė iki jos mirties. Pareiškėjos teigimu, gyvenamasis namas ir statiniai O. P. mirties metu buvo D. P. nuosavybė, kadangi pati O. P. likus keliolikai metų iki jos mirties gyvenamąjį namą apleido, namą savo žinion perėmė ir pradėjo rūpintis kaip savo turtu D. P..
Žemesnės instancijos teismas
18. Liudytoju apklaustas G. R. parodė, kad D. P. sodybą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kėdainių r., pradėjo prižiūrėti po savo vestuvių, gimus dukrai A.. Po O. P. mirties jis pradėjo dar labiau prižiūrėti sodybą. Kažkurį laiką iki mirties O. P. gyveno pas G.
19. Liudytoja apklausta E. G. parodė, kad O. P. 1966 metų statybos rąstiniame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. gyveno iš pradžių su savo vyru V. P., o jam žuvus 1975 metais, ji šiame name gyveno viena. Likus keletui metų iki mirties O. P. 1990-1991 metais gyveno pas savo sūnų S. P., o 1992-1995 metais gyveno pas dukterį V. G..
20. Liudytoju apklaustas R. G., parodė, kad (duomenys neskelbtini) kaime jis 1978-1997 metais dirbo statybos inžinieriumi kolūkyje, o 1997-2004 m. buvo (duomenys neskelbtini) seniūnas. Liudytojas patvirtino, kad gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. gyveno O. Ir V. P. Vyrui mirus, O. P. šiame name gyveno iki 1993 metų, niekas kitas šiame name negyveno. Prieš mirtį 1995 metais O. P. gyveno pas V. G..
21. Liudytoja apklausta E. B. parodė, kad name (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kėdainių r., gyveno O. P. ir V. P. O. P. porą metų iki mirties gyveno pas V. G..
22. Suinteresuotas asmuo D. T. atsiliepime patvirtino, kad O. P. iki jos mirties priklausė gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir šalia jo esantys ūkiniai pastatai.
23. Teismas įvertinęs rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų visumą, daro išvadą, kad suinteresuoti asmenys įrodė, jog O. P. iki jos mirties (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą, tvartą, kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. sav. Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, kad gyvenamasis namas su statiniais iki O. P. mirties tapo D. P. nuosavybe dėl toliau nurodytų argumentų. Kasacinio teismo praktikoje laikoma, kad turto perdavimas kito asmens nuosavybėn yra savininko valinis veiksmas, kuriuo jis atsisako savo nuosavybės teisės į daiktą. Dėl to kiekvienu atveju nurodytas savininko ketinimas turi būti išreikštas aiškiai ir neabejotinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008). Šioje byloje liudytojais apklausti E. G., E. B. parodė, kad O. P., likus keletui metų iki jos mirties dėl garbaus amžiaus ir silpnos sveikatos negalėjo savarankiškai gyventi viena, todėl gyveno pas savo dukrą V. G.. Atsižvelgiant į minėtą teismų praktiką, ši aplinkybė negali būti laikoma pagrindu pripažinti, jog O. P., persikeldama gyventi pas dukrą, nuosavybės teisės atsisakė ir ji perėjo D. P.. Nekilnojamojo turto registro 2020 m. lapkričio 3 d. išrašas patvirtina, kad D. P. įregistravo valdymo teisę į minėtą turtą.
24. Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad byloje esančių rašytinių įrodymų visuma, liudytojų parodymai leidžia spręsti buvus labiau tikėtina faktą, jog O. P. nuosavybės teisėmis valdė gyvenamąjį namą su statiniais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. Teismas vertina, kad suinteresuoti asmenys šio fakto negali nustatyti neteismine tvarka, kadangi jie nėra O. P. įpėdiniai, todėl neturi teisės kreiptis dėl nuosavybės teisių įregistravimo mirusiosios vardu. Byloje nesant jokių priešingų įrodymų, ir teismui atmetus kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, kad nuosavybės teisė perėjo D. P., laikytina, kad suinteresuoti asmenys įrodė vieno iš savarankiškų reikalavimų teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl palikimo priėmimo juridinio fakto
25. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
26. Rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad O. P., mirusi (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos motina ir suinteresuotų asmenų A. P. ir E. P. promočiutė. O. P. turėjo du vaikus – pareiškėją V. G. ir suinteresuotų asmenų, pareiškusių savarankišką reikalavimą, senelį S. P. O. P. vaikai po jos mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. S. P., miręs 2006 m. kovo 13 d., turėjo du vaikus- D. P. ir suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujančią D. T.. D. P. mirė 2020 m. sausio 7 d., jo palikimą priėmė jo vaikai A. P. ir E. P.. Taigi šioje byloje O. P. palikimą siekia priimti jos dukra pareiškėja V. G., kuri yra pirmos eilės įpėdinė. Suinteresuoti asmenys A. P. ir E. P. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimą po O. P.s mirties priėmė jų tėvas D. P., palikėjos anūkas, kuris laikytinas antros eilės įpėdiniu. D. P. į palikimą būtų galėjęs pretenduoti tik tuo atveju, jeigu palikimo nebūtų paveldėję O. P. vaikai - pareiškėja V. G. ir S. P. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad S. P. valios priimti jo motinos palikimą neišreiškė, veiksmų palikimui priimti neatliko. Todėl tik įvertinus pareiškėjos V. G. pareiškimo pagrįstumą, galima spręsti dėl antros eilės įpėdinio D. P. valios išraiškos.
27. O. P. po jos mirties 2000 m. spalio 4 d. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 277/597 dalį 5.7900 ha žemės ūkio paskirties sklypo, esančio Kėdainių r. sav., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir 0.4100 ha ploto kitos paskirties žemės sklypą, esantį Kėdainių r. sav., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Mirusiosios O. P. nuosavybės teisės į jokį kitą nekilnojamąjį turtą nėra įregistruotos. Šioje byloje nustatyta, kad O. P. iki jos mirties (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą, tvartą, kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. sav.
28. Pareiškėja V. G. teigia, kad mirusiosios O. P. palikimą jos mirties metu sudarė tik kai kurie asmeniniai ir kilnojamieji daiktai, kuriuos po jos mirties perėmė ir valdyti kaip savo pradėjo jos dukra V. G.. Dėl palikimo priėmimo po O. P. mirties į notarą pareiškėja nesikreipė dėl to, kad buvo įsitikinusi, kad mirusioji jokio turto neturėjo. Po O. P.s mirties buvo atkurtos jos nuosavybės teisės į žemės ūkio paskirties sklypo dalį ir kitos paskirties sklypą, pareiškėja galvojo, kad gyvenamasis namas ir statiniai priklauso ne mirusiajai, bet D. P..
29. Liudytoju apklaustas G. R. parodė, kad D. P. sodybą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kėdainių r., pradėjo prižiūrėti po savo vestuvių, gimus dukrai A. Po O. P. mirties jis pradėjo dar labiau prižiūrėti sodybą: rūpinosi sodu, pjovė žolę, tvarkė aplinką. Liudytojas patvirtino, kad D. P. rūpinosi sodybas, prižiūrėjo aplink sodybą esančias teritorijas, nuomavo ūkininkui dirbamą žemę. Išskyrus D. P. šeimą kiti giminės sodyba nesirūpino.
30. Liudytoja apklausta E. G. parodė, kad D. P. sodyba rūpinosi nuo 1990 metų, dar esant gyvai O. P.: jis remontavo namą, mokėjo už elektrą. Liudytojos teigimu, V. G. vyras ir sesuo D. R. rūpinosi žeme: ganydavo karves ir arklį, augino daržoves, pjaudavo žolę. V. G. vyrui pardavus ūkį 2008-2009 metais pareiškėja žeme mažiau naudojosi. Liudytoja E. G. parodė, kad O. P. mirus, jos mama V. P. pasiėmė sofą, stalą, siuvimo mašiną, kai kuriuos drabužius. Liudytojos teigimu, jos mama nesikreipė į notarus dėl palikimo priėmimo, nes galvojo, kad mirusioji neturėjo turto. Liudytoja teigė, kad V. G. jai yra sakiusi, kad apie nuosavybės teisių atkūrimą į žemės sklypus ji sužinojo iš D. T. 2020 metais.
31. Liudytoju apklaustas R. G., parodė, kad O. P. name gyveno iki 1993 metų. Prieš mirtį 1995 metais O. P. gyveno pas V. G.. Po O. P. mirties namas buvo tuščias, vėliau 1997-2004 metų laikotarpiu liudytojas matė, kaip į sodybą važinėjo D. P..
32. Liudytoja apklausta E. B. parodė, kad D. P. po močiutės O. P. mirties rūpinosi sodyba: išvedžiojo elektrą, sutvarkė gyvenamojo namo vidų ir išorę, sutvarkė klėtį, tvarkė prakiurusį stogą, pastatė pavėsinę, sklype aplink namą pjaudavo šienavo žolę, pasodino dekoratyvinius augalus. Žemės ūkio sklypo dalį, į kurią nuosavybės teisės buvo atkurtos O. P., D. P. buvo išnuomavęs ūkininkui V. Ž., kita žemės ūkio sklypo dalimi, kuri priklausė jam, naudojosi P. Dėl sklypų ir gyvenamojo namo su statiniais visus sprendimus priimdavo vienas D. P.. Liudytoja teigė, kad 1998 metų pavasarį buvo susirinkę D. P., jo tėvai ir V. G. kalbėti apie tai, ką daryti su O. P. sodyba. To pokalbio metu V. P. sakė, kad jai nieko nereikia, jie susitarė, kad turtu rūpinsis D. P.. Po kurio laiko V. G. atsiklausė D. P., ar gali palikti jai mažą kraštelį žemės už sodo karvei ganyti. V. G. toje vietoje ganė karvę, atvažiuodavo ją melžti. Giminės D. P. prašydavo leisti sodyboje rengti giminių šventes. Pusseserės sodyboje lankydavosi kaip svečiai, prieš tai atsiklausdavo D. P., ar gali atvažiuoti. Liudytoja E. B. parodė, kad O. P. turėjo siuvimo mašiną „Singer“, kuri stovėjo jos kambaryje, kai ji gyveno pas S. P., Tujų g. 24, Kėdainių r. Po O. P. mirties šią siuvimo mašiną buvo išsivežusi liudytoja E. B. į Kėdainių miestą, nes buvo sugalvojusi siūti. Kai jai atsibodo siūti, ji 2000 metais parvežė atgal. Z. jos klausė: „Kam čia ją parvežei?“. Po kurio laiko liudytoja E. B. girdėjo, kaip V. G. prašė: „Norėčiau pasiimti siuvimo mašiną kaip „babos“ atminimą“.
33. Suinteresuotas asmuo E. P. teismo posėdyje paaiškino, kad visą savo sąmoningą laikotarpį jis žinojo, kad sodyba ir žemė aplink ją priklauso jo tėvui D. P.. Jis sodybą prižiūrėjo: rūpinosi, kad statiniai nepelytų, samdė žolės pjovėjus, mokėjo už elektrą, įrengė dušą, pastatė pavėsinę, du šiltnamius (vieną agurkams auginti, kitą pomidorams). V. G. ir E. G. atvykdavo į sodybą kaip svečiai. E. P. patvirtino, kad matė, kaip siuvimo mašiną „Singer“ naudojo jo mama E. B. Kiti pareiškėjos pateiktose nuotraukose esantys daiktai jam nežinomi.
34. Suinteresuotas asmuo A. P. paaiškino, kad ji su broliu sodyboje esančiame žemės sklype augindavo daržoves, jas pridavę užsidirbdavo sau pinigų. D. P. iki pat mirties sodyboje augino gyvulius (avis, ožkas triušius). E. G. prieš važiuodama į sodybą pasiskinti obuolių atsiklausdavo D. P. leidimo. Teigė, kad ne kartą kalbėjo su giminėmis, kas toliau rūpinsis sodyba po D. P. mirties, ir visi kalbėjo, kad sodyba toliau rūpinsis A. P. su broliu. Dėl to V. G. pareiškimo padavimas teismui suinteresuotus asmenis labai nustebino.
35. Suinteresuoti asmenys E. P. ir A. P. pateikė į bylą fotonuotraukas, kuriose užfiksuotas D. P. ir sodyboje esantys daiktai. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas su istorija, registro Nr. 35/99408 patvirtina, kad nuo 1996 m. birželio 10 d., t.y. praėjus 6 mėnesiams nuo O. P. mirties, gyvenamojo namo ir kitų statinių naudotoju įregistruotas D. P.. UAB “Ignitis” 2020 m. spalio 27 d. pažymoje nurodyta, kad objekte adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. sav., Kauno apskr., D. P. vardu su Ignitis nuo 1989 m. kovo 22 d. yra sudaryta Elektros energijos pirkimo-pardavimo ir paslaugų teikimo sutartis ir elektros energija yra tiekiama. UAB “Ignitis” 2020 m. spalio 27 d. rašte nurodyta, kad už suvartotą elektros energiją adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. sav., Kauno apskr. yra visiškai atsiskaityta, įsiskolinimų nėra. UAB “Ignitis” 2020 m. spalio 29 d. raštas Nr. 13540-2842 su priedu, „Swedbank“, AB 2020 m. spalio 22 d. pažyma apie pavedimus bei dalis atsiskaitymo už elektros energiją knygelės” patvirtina, kad už suvartotą elektros energiją adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo faktiškai atsiskaitoma. 2004 m. gruodžio 16 d. Gyventojų turto draudimo liudijimas, kuriame nurodyta, kad D. P. pastatų draudimu apdraudė sodybą (ūkio valdą), esančią adresu (duomenys neskelbtini) gelež. st., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Suinteresuotų asmenų pateikti į bylą įrodymai (1999 m. rugpjūčio 31 d. prašymai, Kauno apskrities viršininko administracijos 2000 m. spalio 4 d. įsakymas Nr. 02-06-7230, 2000 m. spalio 4 d. sprendimas Nr. 53-14163) patvirtina, kad D. P. atliko aktyvius veiksmus O. P. nuosavybės teisių atkūrimo procese, t.y. po jos mirties teikė prašymus Kėdainių rajono žemėtvarkos skyrius dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
36. Remiantis mirusiosios O. P. anūkės D. T. atsiliepime pateiktais rašytiniais paaiškinimais, D. P. su žmona ir vaikais visą savo gyvenimą rūpinosi namu, kuris priklausė jo močiutei, remontavo pastatus, mokėjo mokesčius, tvarkė namo aplinką, žemę, ją nuomojo ūkininkams. Jokie kiti giminaičiai nei O. P. namu, nei žeme po jos mirties nesirūpino.
37. Rašytinių bylos įrodymų visuma, fotonuotraukos, suinteresuotų asmenų E. P. ir A. P. išsamūs, detalūs, nuoseklūs žodiniai paaiškinimai, duoti teismo posėdyje, D. T. rašytiniai paaiškinimai, liudytojų parodymų visuma yra pakankami daryti išvadą, kad D. P. po O. P. mirties, faktiškai pradėdamas valdyti gyvenamąjį namą su statiniais, žemės ūkio paskirties ir kitos paskirties žemės sklypus, priėmė visą jos palikimą.
38. Pareiškėjos atlikti veiksmai paimant mirusiajai O. P. priklausiusius asmeninius daiktus nelaikytini palikimo priėmimu. Iš pateiktų fotonuotraukų ir liudytojos E. G. parodymų neaišku, kokie skiriamieji nuotraukose užfiksuotų kilnojamųjų daiktų požymiai, leidžiantys juos identifikuoti kaip mirusiosios O. P. daiktus. Remiantis liudytojos Editos Balės parodymais, ji girdėjo, kaip pareiškėja prašė atiduoti jai siuvimo mašiną „Singer“, kaip mirusiosios atminimą. Liudytojos E. G. parodymai apie daiktų paėmimo aplinkybes nėra išsamūs ir detalūs, neatitinka byloje liudytojais apklaustų asmenų parodymų. Remiantis liudytojos E. B. parodymais, dėl gyvulių ganymo žemės sklype prie gyvenamojo namo pareiškėja V. G. atsiklausė D. P. leidimo. Pareiškėjos pateiktas susirašinėjimas nepaneigia suinteresuotų asmenų reikalavimo pagrįstumo, kadangi jame yra išreikšta E. B. nuomonė dėl įpėdinių eiliškumo. Pareiškėjos pateiktų notariškai nepatvirtintų liudijimų teismas nevertina, kadangi jie neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse 192 straipsnio 8 dalyje nustatytų reikalavimų. Rašytiniai liudytojos Z. G. parodymai nėra detalūs, iš jų neaišku, kokiais konkrečiais veiksmais V. G. pasirūpino mirusiosios asmeniniais ir namų apyvokos daiktais. Iš šių liudytojos parodymų negalima spręsti, kokiu tikslu V. G. pasiėmė liudijime nurodytus mirusiosios daiktus.
39. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmos eilės įpėdiniams nepriėmus mirusiosios palikimo jį faktiniais veiksmais priėmė antros eilės įpėdinis D. P.. Teismo vertinimu, nurodyti D. P. faktiniai veiksmai sukėlė teisines pasekmes, t. y. jų pagrindu galima teigti, kad jis priėmė savo mirusios močiutės O. P. palikimą, valdydamas turtą, jį prižiūrėdamas.
40. Palikimo priėmimo faktas turi teisinę reikšmę ir sukels suinteresuotiems asmenims teisines pasekmes. Suinteresuoti asmenys kitokia tvarka negali gauti dokumentų, galinčių patvirtinti šį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
41. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 443 straipsnio 6 dalį, tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
42. Spręsdamas dėl šalių atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teismas Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, šalių atstovų galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį.
43. 2021 m. kovo 24 d. ir 2021 m. balandžio 19 d. suinteresuotų asmenų atstovė pateikė teismui prašymus priteisti iš pareiškėjos V. G. suinteresuotos asmens E. P. naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
44. Kartu su minėtais prašymais pateikti įrodymai patvirtina, kad suinteresuotas asmuo E. P. byloje faktiškai patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 76 Eur žyminio mokesčio, 726 Eur už atsiliepimo ir savarankiško reikalavimo parengimą, rašytinių paaiškinimų, prašymų parengimą bei atstovavimą 2021 m. kovo 9 d. teismo posėdyje (pagal 2021 m. kovo 24 d. prašymą ir jo priedus) ir 363 Eur atstovavimo teismo posėdyje išlaidų (pagal 2021 m. balandžio 19 d. prašymą ir jo priedus), iš viso 1165,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
45. Šioje byloje pareiškėjos V. G. ir suinteresuoto asmens E. P. interesai yra priešingi. Atmetus pareiškėjos pareiškimą, suinteresuotam asmeniui, remiantis CPK 443 straipsnio 6 dalimi, priteistinos jo patirtos ir įrodytos 1165,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos iš pareiškėjos.
46. Pažyma civilinėje byloje Nr. e2YT-2165-1116/2021 patvirtina, kad šioje byloje susidarė 17,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos valstybei priteistinos iš pareiškėjos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nuo 2020 m. sausio 23 d. įsigaliojusi 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 redakcija).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos V. G. pareiškimą atmesti.
Suinteresuotų asmenų E. P. ir A. P. savarankišką reikalavimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iki jos mirties (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė: gyvenamąjį namą, adresas: Kėdainių r. sav., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartą, adresas: Kėdainių r. sav., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (šulinį, lauko tualetą), adresas: Kėdainių r. sav., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Nustatyti juridinę reikšmę turtinį faktą, kad D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė O. P. palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti ir tvarkyti jai priklausiusį turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimui priimti.
Priteisti iš pareiškėjos V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), suinteresuotam asmeniui E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1165,00 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto šešiasdešimt penkių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybei iš pareiškėjos V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 17,90 Eur (septyniolikos eurų 90 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į gavėjo sąskaitą bet kuriame mokėtojo pasirinktame Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke, nurodant įmokos kodą 5660.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.