Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Laura Spalvienė,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei L. G. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė L. G. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jai pranešta tinkamai, ieškinys su priedais įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 str. 2 d.). Atsakovė atsiuntė ieškovui elektroninį laišką, kuriame ji patvirtino, kad ieškovas atsiuntė jai procesinius dokumentus; atsakovė sutinka, kad santuoka būtų nutraukta, prašo civilinę bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Byla nagrinėtina atsakovei nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste CK) trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės arba dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamoje byloje ieškovas nurodė aplinkybes, įgalinančias teismą konstatuoti, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė savo pranešime į ieškinį dėl savo kaltės neprieštaravo, faktų ir/ar įrodymų pagrindžiančių, kad santuoka iširo tik dėl ieškovo kaltės nepateikė (CK 3.61 str. 1 d.). Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas.

Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26 – 3.30 str., 3.35 – 3.36 str. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. CK 3.60 str. 3 d. įvardijami atvejai, kuomet yra preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei sutuoktinis: 1) nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą; 2) yra neištikimas; 3) žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; 4) paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina, kurių nenuginčijus, bendras sutuoktinių gyvenimas dėl vieno jų kaltės gali būti pripažintas negalimu. Svarbu nustatyti, kad sutuoktinio pareigų pažeidimas yra esminis, lemiantis santuokos pasibaigimą. Tokiais atvejais būtina nustatyti faktus, leidžiančius preziumuoti vieno iš kurio sutuoktinio kaltę: neištikimybę, nelojalumą, nepagarbą, vengimą remti moraliai ir materialiai, šeimos palikimą ir nesirūpinimą ja daugiau kaip vienerius metus ir kita. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas konstatavo, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-07 nutartis Nr. 3K-7-6/2007; 2011-01-25 nutartis Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Viena iš anksčiau nurodytų sutuoktinių pareigų – lojalumas – reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad šios bylos šalys santuoką sudarė 2013 m. vasario 14 d. Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 45 (3 b. l.).

Iš ieškovo paaiškinimų matyti, jog iki santuokos jis su atsakove bendravo trumpai, nespėjo pažinti vienas kito, susivokti, ar myli vienas kitą, kartu mažai gyveno. Atsakovė yra išvykus į užsienį ir neketina grįžti. Atsakovė, žinodama apie teisme iškeltą bylą ir ieškinį, ieškinio motyvų neginčijo. Susitaikymo laikotarpio sutuoktiniai neprašo nustatyti, jau kartą kreipėsi dėl santuokos nutraukimo, Šiaulių apylinkės teismo 2014-10-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-162-883/2014 ieškovo A. P. ieškinį atsakovei L. G. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės per nustatytą terminą sutuoktiniams nesusitaikius paliko nenagrinėtu.

Išklausęs ieškovo paaiškinimus ir ištyręs byloje esančią medžiagą, teismas nustatė, jog duomenų, kurie paneigtų ieškinyje nurodytas aplinkybes, nustatyta nebuvo. Teismas daro išvadą, jog pagrindinė šalių santuokos iširimo priežastis yra ne vienos kurios nors iš jų kaltė, o tai, kad sutuoktiniai kartu negyvena, sutuoktiniai gyvena skirtingose valstybėse, be to sutuoktiniai nesutaria. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog šalys nebuvo lojalios ir negerbė viena kitos, šalys paskutiniu metu bendro ūkio nevedė, tarp šalių tvyro įtampa, kas bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad dėl santuokos nutraukimo kalti abu sutuoktiniai, nes abu nevykdė pagrindinių sutuoktinio pareigų, nesielgė lojaliai, t.y. iš esmės pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnio 1 dalyje, todėl santuoka nutrauktina esant abiejų sutuoktinių kaltei (CK 3.61 str.).

Ieškovas prašė palikti iki santuokos sudarymo šalių turėtas pavardas. Todėl po santuokos nutraukimo ieškovui paliktina pavardė – P., atsakovei – G. (CK 3.69 str.).

Ieškovas išlaikymo sau nereikalauja, nėra duomenų, kad atsakovei būtų reikalingas išlaikymas, todėl šis klausimas priimant teismo sprendimą nesprendžiamas (CPK 385 str. 1 d.).

Šalys bendrų kreditorinių įsipareigojimų neturi.

Šalys santuokoje įgyto santuokinio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, 2013-02-28 yra sudarę vedybinę sutartį, notarinio registro Nr. 1466, bei ją 2013-03-07 įregistro Vedybų sutarčių registre. Pagal šią sutartį kiekvieno iš sutuoktinių turtas, pajamos, gauti po šios sutarties sudarymo, yra kiekvieno jų asmeninė nuosavybė.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas ieškinyje prašė nepriteisti jam iš atsakovės jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, į tai, kad ieškinys tenkinamas visiškai, pripažinant, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės, todėl šalims yra paliktinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes neviršija 3,00 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 2014 m. rugsėjo 23 d. Nr. LR finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 265 str., 268 str., 270 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 str. - 3.65 str., teismas,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti L. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2013 m. vasario 14 d. Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 45, dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliekant santuokines pavardes – G., P..

Per 3 dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Šiaulių miesto savivaldybės administracijos CMS santuokos nutraukimo faktui įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Laura Spalvienė