- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-22
- Bylos Nr.
- e2-124-356/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00555-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vijolė Vitienė
- Ieškovas
- P. D.
- Atsakovas
- R. B., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Irmantas Tumas, Justina Murauskaitė
- Kategorijos
trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje E. S. atstovui advokatui Irmantui Tumui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-124-356/2018, pagal ieškovo P. D. ieškinį atsakovams R. B. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, žemės sklypų ribų ir servituto nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje E. S.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas P. D. ieškiniu ir patikslinęs reikalavimus (1-5 b.l., t. 1, 19-24 b.l., t. 4), prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2013-12-23 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); nustatyti ieškovui ir trečiajam asmeniui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribas taip, kaip nubraižyta R. V. tyrinėjimų įmonės 2015-09-03 žemės sklypo plane; nustatyti kelio servitutą, kuriuo ieškovas galėtų privažiuoti prie jam priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), per atsakovei R. B. priklausantį ir ten pat esantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-02-10 nubraižytą kelio servituto projektinį planą; priteisti iš ieškovo atsakovės R. B. naudai 100 EUR dydžio vienkartinę išmoką už kelio servituto nustatymą.
Ieškovas nurodė ieškinyje, be to jis, jo bei trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje E. S. atstovas prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi. Paaiškino, kad ieškovas yra įsitikinęs, jog jam atkuriant nuosavybės teises į žemę natūra, vieno iš jo senelio J. D. sodybos pastatų pamatai tikrai pateko į jam suformuotą žemės sklypą, nes taip jis pats pasirinko, taip jam tvirtino ribas vietoje paženklinę asmenys. Šiame plote jis nurinko akmenis, arė, sodino bulves, dabar ten – pieva. Atlikus kadastrinius matavimus atsakovės R. B. žemės sklypui riboženkliai, skiriantys jų žemės sklypus, buvo perkelti į kitą vietą, todėl jis juos sunaikino, už ką buvo nubaustas administracine tvarka. Ieškovas įsitikinęs, kad atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus sprendimas, kuriuo buvo patvirtinti atsakovės R. B. žemės sklypo kadastriniai matavimai, yra neteisėtas, nes visas žemės plotas, kuriame yra pastato pamatai, pateko į atsakovės žemės sklypą. Ieškovas remiasi laikinuoju žemės sklypo planu, kuris buvo sudarytas atsakovei atkuriant nuosavybės teises, jame sutartiniu ženklu „II“ buvo pažymėti pamatai. Matyti, kad žemės sklypus skirianti riba eina per pamatus, taigi ne visi, kaip yra po kadastrinių matavimų, o tik pusė pamatų buvo atsakovės žemės sklype. Ieškovas įsitikinęs, kad iš esamų dokumentų, jeigu būtų panaikintas atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus sprendimas, žemės sklypų ribos taptų neaiškios, todėl jas reikėtų nustatyti pagal jo pateiktą R. V. tyrinėjimų įmonės 2015-09-03 žemės sklypo planą, kuriame riboženklių buvimo vieta nurodyta tokia, kokia buvo jam atkuriant nuosavybės teises. Iš jo iniciatyva parengto žemės sklypo plano akivaizdžiai matyti, kad žemės sklypai persidengia. Viršplotį jis pirktų iš valstybės. Be to, būtina nustatyti kelio servitutą, nes po to, kai tarp jo ir atsakovės R. B. kilo konfliktas dėl žemė sklypų ribų, jam kliudoma patekti į savo žemės sklypą. Nustatyti kelio servitutą kitaip, nei jis pažymėtas MB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-02-10 parengtame kelio servituto projektiniame plane, nesutinka, nes žemės sklypų bendra riba turėtų būti tokia, kaip pažymėta R. V. tyrinėjimų įmonės 2015-09-03 parengtame žemės sklypo plane. Vienkartinį kelio servituto mokestį – 100 EUR ieškovas apskaičiavo remdamasis nustatyta atsakovės žemės sklypo verte.
Atsiliepimas
Atsakovė R. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį (27-30 b.l., t. 2), su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Atsakovės atstovė prašė ieškinį atmesti visa apimtimi ir paaiškino, kad atsakovei nuosavybės teisės į žemę ekvivalentine natūra atkurtos pagrįstai ir teisėtai, patenkinus ieškinį jos žemės sklypas be teisėto pagrindo sumažėtų, o ieškovo ir trečiojo asmens – padidėtų. Ieškovas neginčija administracinių aktų, kuriais tiek jam pačiam, tiek atsakovei buvo atkurtos nuosavybės teisės, t.y. neketina peržiūrėti savo žemės sklypo ribų, tačiau atsakovės sąskaita siekia sau naudos. Ieškovas ne ginčija, o remiasi laikinuoju žemės sklypo planu ir abrisu, kurie buvo sudaryti atsakovei atkuriant nuosavybės teises. Šie dokumentai bei kadastrinių matavimų, kuriuos ieškovas ginčija, duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad po atliktų kadastrinių matavimų atsakovės žemės sklypo nei plotas, nei ribos nepakito, taip pat akivaizdu, kad dokumentuose nėra pažymėta pastatų ar jų pamatų liekanų buvimo vieta. Ieškovo pretenzijas dėl žemės sklypo ribų ne kartą nagrinėjo kompetentingos institucijos, tačiau nei viena iš jų nenustatė pažeidimų. Ieškovui dar 2016 metais buvo paaiškinta, kad sutartiniu ženklu „II“ pastatai ar jų pamatai nežymimi, nes taip žymimos žemės ūkio naudmenos. Atsakovės nuomone, ginčijamas sprendimas yra teisėtas, o ribos pagal esamus dokumentus – aiškios, todėl pagrindo jas nustatyti teismine tvarka nėra. R. V. parengtas žemės sklypo planas neatitiko įstatymų reikalavimų, nurodyta šalinti klaidas, jos nepašalintos. Ieškovas žemės sklypo vietą rinkosi 15 ha ploto žemės sklypo ribose, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ribos privalėjo sutapti su galimai buvusio sodybos pastato pamatų liekanų buvimo vieta. Ieškovas tik deklaratyviai teigia, kad galimybė patekti į jo žemės sklypą yra tik per atsakovės žemės sklypą. Servitutas privalo būti mokamas ir kuo mažiau varžyti žemės sklypo savininko teises. Ieškovo siūloma vienkartinė 100 EUR mokesčio suma nėra proporcinga nepatogumams, kurie atsirastų atsakovės žemės ūkio naudmenas įrengtu lauko keliu padalinus į 2 dalis. Prašė priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – atsakovė NŽT) pateikė atsiliepimą į ieškinį (16-24 b.l., t. 2 ), su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Atstovas paaiškino, kad atsakovės nuosavybės teise valdomas žemės sklypas ir daiktinės teisės į jį yra įregistruotos viešajame registre, jo duomenys nustatyta tvarka nenuginčyti, todėl laikomi teisingais ir išsamiais. Atkuriant nuosavybės teises atsakovei buvo parengti dokumentai – abrisas ir laikinasis žemės sklypo planas. M. U. kadastrinius matavimus atliko vadovaudamasis teisės aktais, teritorijų planavimo dokumentais, jo parengti dokumentai kameraliai patikrinti, nurodyta pašalinti tam tikrus netikslumus, o juos pašalinus, buvo priimtas sprendimas patvirtinti. Žemės sklypo ploto ar konfigūracijos nesutapimų, neleistino viršpločio nenustatyta. Ieškovo pateikti R. V. tyrinėjimo įmonės parengti žemės sklypo planai neatitinka teisės aktų reikalavimų, nurodyti trūkumai (nustatytas viršplotis viršija leistinas ribas, pakitusi žemės sklypo konfigūracija) nepašalinti, matininkas pripažino, kad planą parengė nesivadovaudamas jokiais teritorijų planavimo dokumentais, o remdamasis tik ieškovo pateikta informacija. Šalių žemės sklypuose pastatai, jų pamatai ar jų liekanos nefiksuoti net ir 1934 metų dokumentuose. Ieškovas dar 2014 metais turėjo pretenzijų dėl žemės sklypo ribų, tačiau dėl 2013 m. atsakovės NŽT sprendimo kreipėsi tik 2017 m., t.y. praleidęs 1 mėnesio terminą skundui paduoti, atnaujinti terminą neprašė, tai yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Ieškovas nenurodė, kokius įstatymų pažeidimus priimdama ginčijamą sprendimą atsakovė NŽT padarė. Ieškovui bendrų susitikimų metu buvo siūlomi įvairūs variantai tiek dėl žemės sklypų ribų (amalgamacijos), tiek dėl privažiavimo kelio servituto, tačiau jis kategoriškai laikėsi pozicijos ir pageidavo, kad žemės sklypo plotas, kuriame galimai yra pastato pamatų liekanos, būtų jo žemės sklype.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus. Teismas negali keisti ieškinyje nurodytų gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 17 straipsnis), išskyrus atvejus, kai yra siekiama apginti viešąjį interesą (CPK 49 straipsnis), todėl tinkamai pasirinkti gynybos būdą ieškovui yra itin reikšminga ir svarbu, nuo to priklauso jam teikiamos teisminės gynybos efektyvumas. Teismas gina suinteresuotą asmenį, kuris kreipėsi į jį, pašalindamas byloje įrodytą pažeidimą (išspręsdamas ginčą tarp besibylinėjančių šalių) ir atkurdamas pažeistas suinteresuoto asmens teises (kai tai, pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes, joje nustatytą faktinę situaciją ir atlikus visų byloje esančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, yra pagrįsta ir teisėta) priimdamas teismo sprendimą, kuris yra visiems privalomas ir priverstinai vykdomas (CPK 18, 259 straipsniai). Toks įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa juridiniu faktu, pakeičiančiu asmenų teises ir pareigas. Taigi, suinteresuotas asmuo, kuris kreipiasi į teismą, privalo ne tik nurodyti pažeidimą, tačiau ir jį įrodyti (CPK 12, 178 straipsniai).
Ieškovas prašė apginti jo ir trečiojo asmens pažeistas teises CK 4.45 straipsnyje numatytu pagrindu, t.y. nustatyti ribas tarp jų ir atsakovės R. B. nuosavybės teise valdomų žemės sklypų, taip pat prašė panaikinti atsakovės NŽT Utenos skyriaus 2013-12-23 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtinti atsakovės R. B. žemės sklypo kadastriniai matavimai. Kadangi jo ir trečiojo asmens žemės sklypas padidėtų, jie įgyvendintų teisę viršplotį pirkti iš valstybės.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra privalu ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita, nes tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Pagal CK 4.45 straipsnį žemės sklypo ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą nekonkrečiuose dokumentuose atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaromos prielaidos ginčui kilti ateityje. Sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, jų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas), jeigu nekeliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo teisėtumo. Sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes gali būti nustatinėjamos iš naujo, kai pagal dokumentuose nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų įsigytų sklypų plotų, o pagal faktinį naudojimą tokių neatitikčių nėra; kai pagal esamus dokumentus žemės sklypai tarpusavyje „persidengia“; kai pagal dokumentuose nustatytas ribas labai pasunkėja naudojimasis žemės sklypu pagal jo paskirtį ar jame esančiais statiniais ar daugiamečiais sodiniais, o faktinės sklypo ribos tokių kliūčių nesukelia, ir panašiais atvejais. Taigi teismas, nagrinėdamas kaimyninių sklypų savininkų ginčą dėl sklypų ribų, pirmiausia turi atsakyti į klausimą, ar šios ribos iš tiesų yra neaiškios. Tik teigiamai atsakęs į šį klausimą, teismas turi nustatyti sklypų ribas, vadovaudamasis CK 4.45 straipsnyje nustatytais kriterijais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tai, jog žemės sklypus skirianti riba pagal žemės sklypų savininkų dokumentus neatitinka faktinio naudojimo, reiškia, kad vienas savininkas naudojasi didesniu žemės sklypo plotu, negu jam priklauso pagal žemės sklypo dokumentus, o kitas – mažesniu. Tokiu atveju yra pagrindas spręsti, kad žemės sklypų riba yra neaiški, o jos nustatymas – nuosavybės teisės į žemės sklypą patvirtinančiuose dokumentuose nustatyto dydžio žemės sklypus skiriančiosios linijos nustatymą.
Ieškovas prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus vedėjo 2013-12-23 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčijamas sprendimas) (138 b.l., t. 1), kuriuo patvirtinti atsakovei R. B. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal matininko M. U. 2013-12-17 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Ieškovo teigimu, patvirtinus atsakovės R. B. žemės sklypo kadastro duomenis, pažeistos jo ir trečiojo asmens nuosavybės teisės, nes žemės sklypai persidengė, tokiu būdu jiems priklausančio žemės sklypo dalis atiteko atsakovei R. B.
Kadangi ieškovas kėlė klausimą dėl atsakovės NŽT sprendimo teisėtumo, prašė sprendimą panaikinti, atsakovė NŽT reikalavo taikyti ieškinio senatį, o ieškinį atmesti dar ir šiuo savarankišku pagrindu, nes ieškovui apie ginčijamo įsakymo priėmimą buvo žinoma dar 2014 metais, todėl tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatytas 1 mėnesio terminas skundui paduoti pasibaigė, ieškovas neprašė jį atnaujinti.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas. Tai reiškia, kad šių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2014). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas procesinis teisės kreiptis į teismą terminas nėra naikinamasis, t. y. gali būti atnaujinamas, jei teismas nustato svarbias jo praleidimą lėmusias priežastis (ABTĮ 34 straipsnis, CPK 78 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl termino praleidimo priežasčių svarbos, be kitų aplinkybių, yra įvertinamas ir momentas, nuo kurio sąžiningai veikdamas asmuo turėjo suvokti galimą savo teisių pažeidimą, lemiantį poreikį dėl to kreiptis į teismą. Bendrosios kompetencijos teismas nagrinėjamose civilinėse bylose ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą taiko pagal CPK nustatytas procesinių terminų taisykles. Kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, CPK 78 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę savo iniciatyva atnaujinti praleistą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011). Spręsdamas dėl termino ginčyti administracinį aktą atnaujinimo teismas įvertina, kokių teisių pažeidimas siejamas su administracinių aktų galiojimu. Jeigu tos teisės svarbios, tai gali sudaryti pakankamą pagrindą atnaujinti terminą ir klausimą nagrinėti iš esmės. Nuosavybė teisė yra viena iš svarbiausių, todėl jos gynimas nuo pažeidimo sudaro pagrindą administracinio akto teisėtumą nagrinėti iš esmės, o ne apsiriboti reikalavimo atmetimu dėl administracinio akto apskundimo termino praleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016). Kaip matyti iš šalių pateiktų rašytinių įrodymų, klausimai šalių nesutarimams dėl žemės sklypų ribų, dėl kelio servituto nustatymo buvo sprendžiami bendrų susitikimų metu, dalyvaujant NŽT teritorinio skyriaus atstovams (213-215, 220-226 b.l., t. 3), ieškovas su skundais kreipėsi į įvairias kompetentingas institucijas (12-46 b.l., t. 1), teises gynė ir neteisėtu būdu – sunaikino riboženklius. Teismas, remdamasis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, sprendžia, kad yra pagrindas atnaujinti terminą (CPK 78 straipsnio 1 dalis) skųsti administracinį aktą ir nagrinėti ieškovo reikalavimą dėl administracinio akto panaikinimo iš esmės, nes šio klausimo išsprendimas yra aktualus ir atsakovėms R. B., NŽT.
Ieškovas 1994-12-28 Valdybos potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) bei sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuosavybės teise valdo 172/344 dalis 3.4400 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o kitas 172/344 šio žemės sklypo dalis asmeninės nuosavybės teise valdo trečiasis asmuo E. S., nuosavybės teises ji įgijo paveldėjimo teisės liudijimo, išduoto (duomenys neskelbtini), pagrindu. 3.4400 ha žemės sklypą sudaro: miško žemės plotas – 1.8400 ha, žemės ūkio naudmenų – 1.6000 ha, iš jų ariamos žemės – 1.6000 ha. Šis žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 1995-04-07 (11 b.l., t.1).
Kaip matyti iš žemės tvarkymo bylos dokumentų (281-378 b.l. t. 3), ieškovo ir jo brolio V. D. (paveldėjo trečiasis asmuo) senelis J. D. nuosavybės teise iš viso valdė 15,4900 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš ieškovo žemės tvarkymo bylos dokumentų, iš viso 15.4900 ha žemės sklypo tik 2 pretendentams – ieškovui ir jo broliui V. D. (paveldėjo trečiasis asmuo) – nuosavybės teisės į 3.4400 ha žemės atkurtos natūra, broliai susitarė žemės sklypą valdyti bendrosios dalinės nuosavybės teise. Atkuriant nuosavybės teises į žemę natūra, buvo suformuotas žemės sklypas, esantis minėto 15.4900 ha žemės sklypo ribose. Nagrinėjamu atveju nebuvo ginčijama, kad 15.4900 ha žemės sklype galėjo būti sodybai priklausantys pastatai, kurie iki atkuriant nuosavybės teises neišliko, tačiau vertinant šalių pateiktus rašytinius įrodymus, darytina vienareikšmiška išvada, kad viešajame registre nėra jokių duomenų apie buvusius pastatus ar jų pamatus. Iš šalių bei liudytojų (R. K., R. V., M. U., P. G.) paaiškinimų darytina išvada, kad konkrečiame žemės plote yra išlikusių akmenų, kurie galėjo priklausyti kuriam nors iš buvusios sodybos pastatų. Šis 256 kv. m. plotas M. U. 2013-12-17 parengtame atsakovės nuosavybės teise valdomo 3.0074 ha žemės sklypo plane yra pažymėtas kaip nenaudojama žemės sklypo dalis. Žemės plotų eksplikacijoje, sudarytoje 1994 m. (302 b.l., t. 3), 3.4400 ha žemės plote nenaudojamos žemės plotas išskirtas nebuvo. Utenos rajono valdybos 1994-12-28 sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui ir jo broliui V. D. buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra kiekvienam iš pretendentų į 1.6100 ha žemės ūkio paskirties žemės, esančios (duomenys neskelbtini), ir 11 arų miško, esančio ten pat. 1993 m. buvo surašytas žemės sklypo, skiriamo privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jo paženklinimo aktas. Jame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) esančios lauko žemės 3.4400 ha plotas grąžinamas natūra. Apžiūrint ir paženklinant ribas dalyvavo Tauragnų apylinkės agrarinės reformos tarnybos žemėtvarkininkė V. V., VAĮ „(duomenys neskelbtini)“ grupės vadovas R. K., dalyvavo pretendentai – ieškovas ir jo brolis V. D. Žemės sklypui suteiktas Nr. (duomenys neskelbtini), pastatyti 3 laikini matavimo ženklai gretimybėje su asmeninio ūkio žeme ir valstybiniu miškų fondu. Matavimo ženklai nestatyti gretimybėse su ūkininko A. P. žemės sklypu, nes ribos buvo nustatytos anksčiau. Tarp žemės tvarkymo bylos dokumentų abriso arba laikinojo žemės sklypo plano nėra.
Ginčas tarp ieškovo ir atsakovės R. B. kilo dar 2014 m., kai atsakovė rado sunaikintus riboženklius (87 b.l., t.3), už tai administracine tvarka nubaustas ieškovas (347-348 b.l., t. 3), nes jis sunaikino atsakovės nuosavybės teise valdomame žemės sklype buvusius riboženklius Nr.1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, kurie žymėjo ribą, skiriančią ieškovo ir atsakovės žemės sklypus.
Ieškovui užsakius atlikti, o R. V. tyrinėjimų įmonei 2015 m. atlikus geodezinius matavimus bei parengus žemės sklypo planą, matyti, kad ieškovo ir trečiojo asmens žemės sklypo plotas yra ne 3.4400 ha, o 3.4257 ha, kad ieškovas ketina priskirti savo žemės sklypui dar 3224 m² plotą iš atsakovei priklausančio žemės sklypo (184-187 b.l., t. 1), t.y. jo ginčijamą plotą, kuriame yra galimai toje vietoje buvusių pastatų pamatų akmenys. Iš šios įmonės 2016 m. parengto žemės sklypo plano matyti, kad ieškovo ir trečiojo asmens žemės sklypo plotas yra ne 3.4400 ha, o 3.4674 ha, o taip pat ieškovas ketina priskirti savo žemės sklypui dar 3685 m² plotą iš atsakovei priklausančio žemės sklypo (188-190 b.l., t. 1). Ieškovas ieškiniu prašė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribas nustatyti taip, kaip nubraižyta R. V. tyrinėjimų įmonės 2015-09-03 žemės sklypo plane.
R. V. tyrinėjimų įmonė kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Utenos skyrių (toliau – institucija) dėl žemės sklypo kadastro duomenų bylos rengimo tęsimo ir pateikė dokumentus. Ši institucija išnagrinėjo pateiktus kadastrinių matavimų ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v.), esančio (duomenys neskelbtini), dokumentus, šio sklypo suformavimo dokumentus, taip pat besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus. Nagrinėjimo išvada - netęsti žemės sklypo kadastro duomenų bylos rengimo, žemės sklypo ribas nustatyti vietovėje iš naujo. Institucija nustatė, kad žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), suformuotas ir grąžintas nuosavybėn pagal Utenos rajono buvusios T. T. žemės ūkio įmonės žemės reformos žemėtvarkos preliminarinį projektą, o pagal pateiktus nagrinėjimui dokumentus apskaičiuotas žemės sklypo plotas yra 3,8359 ha, tai yra 0,3959 ha viršija pagal buvusios T. T. žemės ūkio įmonės žemės reformos žemėtvarkos preliminarinį projektą suformuoto žemės sklypo plotą. Pateiktoje nagrinėjimui schemoje nurodytos žemės sklypo ribų posūkio taško Nr. 4 koordinatės nesutampa su šioje schemoje pažymėto taško padėtimi. Pagal schemoje nurodytas koordinates apskaičiuotas žemės sklypo plotas yra 3,8622 ha, ir 0,4222 ha viršija pagal buvusios T. T. žemės ūkio įmonės žemės reformos žemėtvarkos preliminarinį projektą suformuoto žemės sklypo plotą. Žemės sklypui, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), leistina maksimali (ribinė) paklaida tarp Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto ir apskaičiuoto atlikus kadastrinius matavimus žemės sklypo ploto yra tik 0,1669 ha. Iš žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) privatizavimo byloje esančių dokumentų negalima nustatyti tikslios žemės sklypo ribų posūkio taškų padėties vietovėje, kadangi nei žemės sklypo planas nei abrisas, kur būtų nurodyti linijų ilgiai tarp ribų posūkio taškų bei atstumai nuo stabilių vietovės elementų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti riboženklių padėtį vietovėje, privatizavimo metu nebuvo parengti. Žemės sklypo ribos buvo pažymėtos tik buvusios T. T. žemės ūkio įmonės žemės reformos žemėtvarkos preliminarinio projekto plane, kuris yra vienintelis grafinis dokumentas, pagal kurį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktu, galima įvertinti vietovėje paženklintų žemės sklypo ribų (konfigūracijos) atitikimą teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos) atitikimui. Institucija nustatė, kad pateiktoje schemoje pažymėtos ribos neatitinka buvusios T. T. žemės ūkio įmonės žemės reformos žemėtvarkos preliminarinio projekto plane pažymėtų ribų, nes schemoje pažymėtos sklypo šiaurės rytų pusėje esančios ribos linijos ilgis yra apie 34 metrus trumpesnis, tuo tarpu šiaurės vakarų pusėje esanti riba apie 30 metrų ilgesnė, nei pažymėta buvusios T. T. žemės ūkio įmonės žemės reformos žemėtvarkos preliminarinio projekto plane, be to, pietvakarinėje riboje atsiranda lūžio taškai, nors pagal suformavimo dokumentą ši riba yra tiesi. Institucija padarė išvadą, kad pateiktoje schemoje pažymėtos ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), kad žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), šiaurės vakarų ir pietvakarių ribos nustatytos neatsižvelgiant į žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), suformavimo dokumentus, todėl šių žemės sklypų ribos vietovėje nesutampa su žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribomis.
Liudytoju apklaustas R. V. patvirtino, kad žemės sklypo planus jis parengė pagal ieškovo pageidavimą, jokiais teritorijų planavimo dokumentais nesirėmė.
Atsakovė R. B. yra savininkė žemės sklypo, besiribojančio su ieškovo ir trečiojo asmens nuosavybės teise valdomu 3.4400 ha žemės sklypu. Atsakovė nuosavybės teise Utenos apskrities valdytojo 1996-10-15 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) bei 1996-11-26 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu valdo 3.0074 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ( 7-8 b.l., t. 1). 3.0074 ha žemės sklypą sudaro miško žemės plotas – 1.0526 ha, žemės ūkio naudmenų plotas – 1.8653 ha, iš jo: pievų ir natūralių ganyklų – 1.8653 ha, kitos žemės – 0.0895 ha. Žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 1997-09-22, duomenys patikslinti atlikus kadastrinius matavimus, įrašas galioja nuo 2014-01-10. Atsakovės žemės tvarkymo byloje yra žemės sklypų Nr.19₁ ir Nr.19₂ abrisai (25 b.l., t. 3), iš kurių matyti, kad sklypo Nr.19₂, esančio (duomenys neskelbtini), besiribojančio su ieškovo ir trečiojo asmens valdomu žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), linijos ilgis nuo kelio iki sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos yra 111 m., kita dalis – 54 metrai. 1996 m. taip pat parengtas ir laikinas žemės sklypo planas (40 b.l., t. 3). Iš jo duomenų nematyti, kad atsakovės žemės sklypo konfigūracija, lyginant su abrisu, būtų kaip nors pakitusi.
Ieškovo teigimu, būtent atsakovės žemės sklypo laikinajame plane yra svarbių duomenų – sutartiniu ženklu „II“, ieškovo teigimu, pažymėta pamatų buvimo vieta. Šis dokumentas patikimai patvirtina, kad žemės sklypus skirianti riba eina per šio sutartinio ženklo vidurį, o tai, ieškovo teigimu, reiškia, kad atsakovei R. B. atkuriant nuosavybės teises riba buvo paženklinta taip, kad abiejuose žemės sklypuose buvo po dalį pamatų. Kadangi ieškovas neturi tokių rašytinių įrodymų kaip laikinasis jo žemės sklypo planas ar arbisas, laikosi pozicijos, kad riba, skirianti jo ir atsakovės žemės sklypus turi būti pažymėta taip, kaip ji pažymėta laikinajame plane, t.y. dalis pamatų turėtų būti jo žemės sklype. Abriso ir laikinojo žemės sklypo plano duomenis ieškovas laiko teisingais ir jų neginčija.
Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad sutartiniu ženklu „II“ buvo žymimi pastatai, pamatai ar jų liekanos. Ieškovui apie tai, kad tokiu sutartiniu ženklu žymimos žemės ūkio naudmenos, o ne pastatai ar jų pamatai (liekanos), Žemės ūkio ministerija paaiškino 2016-09-28 atsakyme, taip pat patvirtino, kad Nacionalinė žemės tarnyba, nurodžiusi kitokią šio sutartinio ženklo reikšmę, suklydo (19 b.l., t. 1). Pažymėtina, kad žemės naudmenų antraeiliai požymiai – krūmuotumas, kupstuotumas ir akmenuotumas buvo žymimi tam tikrais sutartiniais ženklais ir jų laipsniais: „I“, „II“, „III“. Taigi atsakovės žemės sklypo laikinajame plane (40 b.l., t. 3), taip pat ir (duomenys neskelbtini) asmeninio ūkio žemės sklypų prie (duomenys neskelbtini) gyvenvietės išdėstymo plane (97 b.l., t. 1), ant šalių žemės sklypus skiriančios ribos nurodytas sutartinis ženklas „II“ reiškia šios dalies žemės naudmenų antrojo laipsnio krūmuotumą, kupstuotumą arba akmenuotumą (žemės naudmenų antraeilių požymių sutartiniai ženklai planuose neįžiūrimi). Tokie pat žemės naudmenų antraeilių požymių laipsniai yra pažymėti ir kituose aplink esančiuose žemės sklypuose. Taigi sutartiniu ženklu „II“ nebuvo žymima pastatų pamatų ar jų liekanų buvimo vieta, todėl nėra pagrindo padaryti išvadą, kad šalių žemės sklypus skirianti riba laikinajame atsakovės žemės sklypo plane buvo nustatyta taip, kad teritorija, kurioje galimai buvo J. D. sodybai priklausantis pastatas, būtų buvusi padalinta į 2 dalis, iš kurių viena, kuo ieškovas yra įsitikinęs, galėjo patekti į ieškovui ir trečiajam asmeniui suformuotą 3,4400 ha žemės sklypą. Taigi šalių pateikti įrodymai nepatvirtina, kad minėtas nenaudojamos žemės plotas (256 kv. m.) ar jo dalis ieškovui atkuriant nuosavybės teises pateko į suformuotą 3.4400 ha žemės sklypą. Susieti teritorijos antrojo laipsnio akmenuotumą su buvusių pamatų akmenų buvimu minėtoje teritorijoje pagrindo nėra. Kaip vizualiai matyti tiek iš M. U. parengtų atsakovės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo kadastrinių matavimų dokumentų, tiek ir iš R. V. tyrinėjimo įmonės parengtų ieškovo ir trečiojo asmens nuosavybės teise valdomo žemės sklypo matavimo dokumentų (180-190 b.l., t. 1) nenaudojamos žemės plotas yra visai ne ten, kur sutartiniu ženklu „II“ laikinajame žemės sklypo plane bei (duomenys neskelbtini) asmeninio ūkio žemės sklypų prie (duomenys neskelbtini) gyvenvietės išdėstymo plane, ieškovo tvirtinimu, pažymėta pamatų buvimo vieta.
Nors savivaldybių institucijų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų reikalavimų išduoti dokumentai turi didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 197 straipsnio 2 dalis), tačiau Tauragnų seniūno 2014-11-10 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini), išduotoje asmeniškai ieškovui (54 b.l., t. 1), nors nurodyta, kad ieškovui priklausančiame žemės sklype (pietinėje sklypo dalyje) yra dalis senų pastato pamatų, tačiau tokių duomenų šaltinis nenurodytas. Nesant nurodyta, kokių objektyvių duomenų, esančių šioje institucijoje, pagrindu tokio turinio pažyma išduota, nagrinėjamu atveju nustačius, kad nėra kitų leistinų rašytinių įrodymų (ieškovo žemės sklypo abriso ar laikinojo žemės sklypo plano ir kt.), pažyma negali turėti didesnės įrodomosios reikšmės.
Iš ieškovo pateikto R. V. tyrinėjimų įmonės parengto žemės sklypo plano ( 184-185 b.l., t.1), kurio pagrindu ieškovas prašo nustatyti jo faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas, matyti, kad pagal faktinį naudojimą ieškovo ir trečiojo asmens žemės sklypo riba patektų į atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas (sklypai persidengtų), o ieškovo ir trečiojo asmens naudojamo žemės sklypo plotas padidėtų nuo jų nuosavybės teise valdomo 3.4400 ha ploto iki 3.7481 ha, taigi žemės sklypas būtų didesnis už administraciniais aktais jiems atkurtą žemės sklypo plotą atsakovės žemės sklypo sąskaita.
Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis). Minėta, kad atsakovės žemės sklypo abriso ir laikinojo plano duomenų ieškovas neginčijo, nes juos laiko teisingais. Nuosavybės teisės atsakovei R. B. į 3.0000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime įregistruotos, minėta, 1996 m., įregistravimo pagrindas – 1996-06-06 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo vietoje aktas (74 b.l., t. 1). Administracinio akto, kurio pagrindu atsakovė įgijo nuosavybės teises į žemės sklypą, ieškovas neginčijo.
Atsakovės žemės tvarkymo byloje yra M. U. parengta atsakovės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo kadastrinių matavimų byla (1-280 b.l., t. 3). Minėta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus vedėjo 2013-12-23 sprendimu Nr(duomenys neskelbtini) (138 b.l., t. 1) patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal matininko M. U. 2013-12-17 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą.
Žemės sklypų kadastriniai (geodeziniai) matavimai yra veiksmai, kuriais identifikuojamas nekilnojamasis daiktas, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas, nustatęs, jog kadastro duomenys nustatyti ir (arba) atitinkami kadastro duomenų nustatymo dokumentai sudaryti esmingai pažeidus teisės aktų reikalavimus, spręsdamas ginčą iš esmės, jais nesiremia, tačiau jei nustatyti tik formalūs pažeidimai, tai nėra kliūtis teismui remtis atitinkamais duomenimis bei dokumentais.
Liudytoju apklaustas M. U. paaiškino, kad rengdamas atsakovės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo kadastrinių matavimų dokumentus, rėmėsi dokumentais – laikinuoju žemės sklypo planu ir abrisu, kitais teritorijų planavimo dokumentais, o taip pat faktiniu žemės sklypo naudojimusi bei fiksuojant natūroje rastus riboženklius. M. U. žemės sklypo ribas paženklino dalyvaujant gretimų žemės sklypų savininkams: G. Ž., E. B., J. V.. Ieškovas nedalyvavo, tačiau susisiekė su matininku ir jam pranešė apie tai, kad ir jis užsakys atlikti savo žemės sklypo kadastrinius matavimus, tačiau jų per protingą terminą neatliko, todėl nustatyta tvarka ieškovas buvo informuotas, nusiunčiant jam ir trečiajam asmeniui akto ir žemės sklypo plano kopijas bei paaiškinant teisę per 30 dienų nuo pranešimo gavimo teikti pastabas.
Jau minėta, kad atsakovės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo abrise nurodyta, kad šiaurinės žemės sklypo dalies ribos linijos ilgis yra 182 m., pietinės – 176 m., vakarinės – 165 m. ( 111 m. + 54 m.). M. U. parengtame žemės sklypo plane nurodyta, kad šiaurinės žemės sklypo dalies ribos linijos ilgis yra 184,53 m., pietinės – 172,03 m., vakarinės – 172,43 m. (110,64 m. + 61,79 m.). Taigi vakarinės ribos linijos dalies ilgis tarp posūkio taškų Nr.10 ir Nr.1 yra 110,64, t.y. 0,36 m. trumpesnis nei nurodyta abrise. Riboženklis Nr. 10 yra prie kelio, nagrinėjamu atveju šalys nepateikė įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad nuo 1995 metų kelio vieta būtų pasikeitusi. Taigi yra pagrindas padaryti išvadą, kad matininkas M. U. ribos posūkio tašką Nr. 1 nustatė remdamasis teritorijų planavimo dokumentais. Nagrinėjamu atveju, išskyrus ieškovo paaiškinimus, nėra jokių kitų įrodymų, kad linijos ilgis nuo posūkio taško Nr. 1, atsakovei atkuriant nuosavybės teises, iki taško Nr.10 būtų ne 111 m., o apie 30 metrų trumpesnis. Kaip matyti, žemės sklypo dalies ribos linijos ilgis tarp posūkio taškų Nr.10 iki Nr. 9 yra ne 54 m., o 61,79 m., taigi šis nesutapimas nėra susijęs su ieškovo ir trečiojo asmens valdomo žemės sklypo ribomis. Nagrinėjamu atveju, nors atsakovės R. B. žemės sklypas po kadastrinių matavimų ir padidėjo nuo 3.0000 ha iki 3.0074 ha, tačiau padaryti išvadą, kad žemės sklypas padidėjo ieškovo ir trečiojo asmens valdomo žemės sklypo sąskaita, pagrindo nėra.
Ieškovas nepateikė leistinų įrodymų (kadastrinių matavimų, atliktų laikantis įstatymų nustatytų reikalavimų, dokumentų), galinčių patvirtinti, kad 3,4400 ha ploto žemės sklypas, t.y. tokio dydžio, koks buvo suformuotas ir įteisintas atkūrus nuosavybės teises, persidengia su atsakovės nuosavybės teise valdomu žemės sklypu, t.y. kad atlikus atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, ieškovo valdomo žemės sklypo plotas sumažėjo. Taigi nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovė ieškovo ir trečiojo asmens žemės sklypo sąskaita naudotųsi didesniu žemės sklypo plotu, negu jai priklauso pagal žemės sklypo nuosavybės dokumentus. Žemės sklypai persidengtų tik tuo atveju, jeigu ieškovo ir trečiojo asmens žemės sklypo plotas, kaip siūloma R. V. tyrinėjimų įmonės 2015-09-03 parengtame žemės sklypo plane, būtų ne 3.4400 ha, o 3.7481 ha. Tokiu atveju atsakovės žemės sklypo plotas sumažėtų, o ieškovo ir trečiojo asmens žemės sklypo plotas padidėtų. Jau minėta, kad administracinių aktų, kuriais atkurtos nuosavybės teisės tiek atsakovei, tiek jam pačiam, ieškovas neginčijo, atsakovės žemės sklypo abrisą ir laikinąjį planą laikė teisingai sudarytais. Minėta, kad sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, jų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas), jeigu nekeliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo teisėtumo. Ieškovo ginčijamas atsakovės NŽT sprendimas nėra atsakovės nuosavybės teisių į žemės sklypą atsiradimo pagrindas.
Ieškovas nurodė, kad atliekant atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus jis dėl darbo pobūdžio negalėjo dalyvauti, tačiau ir atvykęs į Lietuvą nerado jokių jam matininko adresuotų siuntų. Kaip matyti iš susitikimo metu ieškovo sutuoktinės pasisakymo (50 b.l., t. 1), ji įsitikinusi, kad kai vyras yra išvykęs iš Lietuvos darbo reikalais, ji neturi teisės priimti jam adresuotų registruotų laiškų.
Minėta, kad ieškovas su skundais kreipėsi ne tik į atsakovę NŽT, bet ir į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją (12-39 b.l., t. 1). Šios institucijos detaliai išanalizavo žemės tvarkymo bylų dokumentus, situaciją įvertino teisės aktų (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo ir kt.) kontekste ir nustatė, kad kadastriniai matavimai atlikti pagal privatizavimo dokumentuose suformuotas atsakovės žemės sklypo ribas, kad ieškovo žemės sklypo ribos nepažeistos, o matininkas laikėsi įstatymo reikalavimų apie atliekamus matavimus pranešti gretimų žemės sklypų savininkams.
Darytina išvada, kad ieškovo ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus vedėjo 2013-12-23 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) (138 b.l., t. 1), kuriuo patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal matininko M. U. 2013-12-17 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, yra teisėtas ir pagrįstas, ieškovo ir trečiojo asmens nuosavybės teisių į 3.4400 ha žemės sklypą nepažeidžia, todėl jį panaikinti pagrindo nėra. Ieškinys dėl šio reikalavimo atmestinas, nes neįrodytas (CPK 12, 178 straipsniai).
Teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus skyrium ir jų visetą, daro išvadą, kad ieškovo ir trečiojo asmens bei atsakovės nuosavybės teise valdomų žemės sklypų bendra riba yra aiški pagal esamus dokumentus – administracinius teisės aktus, kuriais šalims atkurtos nuosavybės teisės, atsakovės žemės sklypo abrisą ir laikinąjį planą, matininko M. U. 2013-12-17 parengtą žemės sklypo planą. Ieškinys dėl žemės sklypų ribos nustatymo atmestinas (CK 4.45 straipsnis, CPK 12, 178 straipsniai).
Ieškovas prašė nustatyti kelio servitutą, kuriuo jis ir trečiasis asmuo galėtų privažiuoti prie nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), per atsakovei R. B. priklausantį ir tuo pačiu adresu esantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-02-10 nubraižytą kelio servituto projektinį planą; priteisti iš ieškovo atsakovės R. B. naudai 100 EUR dydžio vienkartinę išmoką už kelio servituto nustatymą.
CK 4.111 straipsnio 1dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Servitutas nustatomas savanoriškai arba priverstinai. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutas gali būti nustatytas įstatymais, sandoriais ir teismo sprendimais, o įstatymo nustatytais atvejais – administraciniais aktais. Servitutas nustatomas teismo sprendimu, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnis). Servituto nustatymas teismo sprendimu yra atskiras pagrindas servitutui atsirasti. Jis taikomas tada, kai savininkų valios suderinti ir servitutą nustatyti kitais būdais (sutartimi, administraciniu aktu) nepavyksta. CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį.
Kaip matyti iš nagrinėjamoje byloje esančių dokumentų, klausimas dėl privažiavimo kelio į ieškovui ir trečiajam asmeniui priklausantį žemės sklypą įrengimo buvo svarstomas jau nuo 2015 metų, nes ieškovas nuolat rašė skundus į įvairias institucijas ne tik dėl jo valdomo žemės sklypo ribų, bet ir dėl privažiavimo kelio įrengimo. Susitikimų metu atsakovė R. B. išsakė nuomonę, kad tuo atveju, jeigu nebūtų peržiūrimos kadastrinių matavimų metu nustatytos jos žemės sklypo ribos, sutinka leisti ieškovui ir trečiajam asmeniui per jos sklypą nemokamai patekti tuo lauko keliu, kuriuo jam leido naudotis ir anksčiau, nes kitoje vietoje yra kalnas, būna šlapia (48 b.l., t.1; 213-215, 220-226 b.l., t. 3). Kaip matyti iš ieškovo išsakytos pozicijos, jis kategoriškai prieštaravo tam, kad bendra žemės sklypų riba nebūtų peržiūrima, nes, jo teigimu, pamatai turėtų būti tik jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, todėl gera valia dėl kelio įrengimo ir servituto nustatymo susitarti nepavyko. Trečiasis asmuo E. S. susitikimo metu teigė, kad ji nesutaria su ieškovu dėl žemės sklypo naudojimo, ieškovas reikalauja žemės sklypo dalį perleisti jam, kad ji ketina kreiptis dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, o tuomet dėl kelio servituto susitartų. Taigi, išsprendus ginčą dėl žemės sklypų bendros ribos, šalys dėl kelio servituto galimai susitartų.
Minėta, kad ieškovas kelio servitutą prašė nustatyti tik pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-02-10 nubraižytą kelio servituto projektinį planą (203-205 b.l., t. 1). Šiame projektiniame plane žemės sklypo bendra riba pažymėta taip, kaip R. V. tyrinėjimo įmonės parengtuose planuose, t.y. tiek ieškovo ir trečiojo asmens, tiek atsakovės valdomi žemės sklypai savo plotu ir konfigūracija iš esmės skiriasi nuo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotų viešajame registre. Taigi nagrinėjamu atveju VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke nėra registruotų tokių žemės sklypų, kaip pažymėta MB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-02-10 parengtame kelio servituto projektiniame plane. CK 4.124 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai. Taigi, servitutas įsigalioja tik nuo jo, kaip daiktinės teisės, įregistravimo. Servituto registracijai yra svarbu, kad servitutas, kaip daiktinė teisė, būtų nustatytas (įstatymu, sutartimi, administraciniu aktu ar teismo sprendimu) ir būtų realus. Tai reiškia, kad servituto, kaip daiktinės teisės, registracija yra neįmanoma ir teisiškai nepagrįsta, jei registracijos metu faktiškai neegzistuoja galimybė naudotis svetimu daiktu.
Atsakovės R. B. ir NŽT prašė ieškinio reikalavimą dėl kelio servituto nustatymo atmesti, nes ieškovas, bylos nagrinėjimo metu net ir atkreipus jo dėmesį į tai, kad nėra registruotų tokių žemės sklypų, kaip pažymėta MB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-02-10 parengtame kelio servituto projektiniame plane, todėl kelio servituto pradžia ir pabaiga – atsakovės žemės sklype, prašė nustatyti servitutą tik pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-02-10 parengtą kelio servituto projektinį planą.
Atmetus ieškinį dalyje dėl sprendimo panaikinimo, žemės sklypo ribų nustatymo, nėra pagrindo tenkinti ir ieškinio reikalavimą dėl kelio servituto nustatymo, nes, kaip minėta, VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke nėra registruotų tokių žemės sklypų, kurie nustatant kelio servitutą turėtų būti pripažinti viešpataujančiuoju ir tarnaujančiuoju daiktais, kaip pažymėta MB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-02-10 parengtame kelio servituto projektiniame plane, ieškinys atmestinas ir šioje dalyje.
Ieškinys atmetamas visa apimtimi, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 96, 98 straipsniai). CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas šalių procesinį elgesį vertina iš esmės tinkamu, todėl nukrypti nuo CPK 93 straipsnio nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių pagrindo nėra.
Atsakovė R. B. už advokatės teisines paslaugas iš viso turėjo 975 EUR išlaidų (43-48, 76-77, 95 b.l., t. 4): 400 EUR už atsiliepimo į ieškinį parengimą 2017 m. II ketvirtyje; 230 EUR už atstovavimą 2017 m. III ketvirtyje, 230 EUR už atstovavimą 2017 m. IV ketvirtyje, 115 EUR už atstovavimą 2018 m. I ketvirtyje.
Atsakovės turėtų išlaidų advokatės pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (su pakeitimais): 8.2, 8.19 punktuose numatytais maksimaliais užmokesčio dydžiais, į tai, kad 2017 m. I, II, III ketvirčių vidutiniai mėnesiniai bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydžiai atitinkamai buvo 817,60 EUR, 838,70 EUR, 850,80 EUR (IV ketvirčio nepaskelbtas), kad teismo posėdžiai vyko iš viso 9 valandas, pripažintina, kad atsakovės realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos (975 EUR) advokatės pagalbai apmokėti buvo būtinos, turėtų išlaidų dydis neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl išlaidos yra proporcingos bylos sudėtingumui ir advokatės darbo ir laiko sąnaudoms, mažinti priteistiną sumą pagrindo nėra (CPK 93 straipsnis).
Byloje susidarė 8,52 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau ieškovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu – atlyginimo valstybei, nes jam suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. išlaidų (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 – 270 straipsniais
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 975 EUR (devynis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) už advokatės teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.