- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-31
- Bylos Nr.
- e2A-465-198/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00555-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eigirdas Činka, Zina Mickevičiūtė, Birutė Jonaitienė (pran.)
- Ieškovas
- P. D.
- Atsakovas
- R. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų Eigirdo Činkos ir Zinos Mickevičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. D. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-124-356/2018 pagal ieškovo P. D. ieškinį atsakovams R. B. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje E. S., dėl sprendimo panaikinimo, žemės sklypų ribų ir servituto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas P. D. ieškiniu prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2013-12-23 sprendimą Nr. 41SK-(14.41.110.)-1152; nustatyti ieškovui ir trečiajam asmeniui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribas taip, kaip nubraižyta R. V. tyrinėjimų įmonės 2015-09-03 žemės sklypo plane; nustatyti kelio servitutą, kuriuo ieškovas galėtų privažiuoti prie jam priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), per atsakovei R. B. priklausantį ir ten pat esantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal MB „Gilmetra“ 2017-02-10 nubraižytą kelio servituto projektinį planą; priteisti iš jo atsakovės naudai 100 Eur dydžio vienkartinę išmoką už kelio servituto nustatymą.
2. Nurodė, kad jam atkuriant nuosavybės teises į žemę natūra, vieno iš jo senelio J. D. sodybos pastatų pamatai pateko į jam suformuotą žemės sklypą, nes taip jis pats pasirinko, taip jam tvirtintos ribos. Atlikus kadastrinius matavimus atsakovės R. B. žemės sklypui riboženkliai, skiriantys jų žemės sklypus, buvo perkelti į kitą vietą.
3. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas, kuriuo buvo patvirtinti atsakovės R. B. žemės sklypo kadastriniai matavimai, yra neteisėtas, nes visas žemės plotas, kuriame yra pastato pamatai, pateko į atsakovės žemės sklypą. Pagal laikinąjį žemės sklypo planą, kuris buvo sudarytas atsakovei atkuriant nuosavybės teises, jame pamatai pažymėti sutartiniu ženklu „II“, žemės sklypus skirianti riba eina per pamatus, tačiau ne visi, kaip yra po kadastrinių matavimų, o tik pusė pamatų buvo atsakovės žemės sklype. Žemės sklypų ribas reikėtų nustatyti pagal jo pateiktą R. V. tyrinėjimų įmonės 2015-09-03 žemės sklypo planą, kuriame riboženklių buvimo vieta nurodyta tokia, kokia buvo jam atkuriant nuosavybės teises.
4. Be to, yra būtina nustatyti kelio servitutą, nes tarp šalių kilus konfliktui dėl žemė sklypų ribų, jam kliudoma patekti į savo žemės sklypą.
Atsiliepimas
5. Atsakovai R. B. ir Nacionalinė žemės tarnyba pateiktuose atsiliepimuose į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. vasario 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo atsakovei 975 Eur už advokatės teisinę pagalbą.
7. Teismas sprendė, kad yra pagrindas atnaujinti terminą skųsti administracinį aktą ir nagrinėti ieškovo reikalavimą dėl administracinio akto panaikinimo iš esmės, nes šio klausimo išsprendimas yra aktualus ir atsakovėms.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas nurodė, kad liudytoju apklaustas R. V. patvirtino, kad žemės sklypo planus jis parengė pagal ieškovo pageidavimą, jokiais teritorijų planavimo dokumentais nesirėmė. Iš atsakovės žemės tvarkymo bylos duomenų nematyti, kad atsakovės žemės sklypo konfigūracija, lyginant su abrisu, būtų kaip nors pakitusi.
9. Teismas pasisakė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad sutartiniu ženklu „II“ buvo žymimi pastatai, pamatai ar jų liekanos. Ieškovui apie tai, kad tokiu sutartiniu ženklu žymimos žemės ūkio naudmenos, o ne pastatai ar jų pamatai (liekanos), Žemės ūkio ministerija paaiškino 2016-09-28 atsakyme, taip pat patvirtino, kad Nacionalinė žemės tarnyba, nurodžiusi kitokią šio sutartinio ženklo reikšmę, suklydo. Pažymėtina, kad žemės naudmenų antraeiliai požymiai – krūmuotumas, kupstuotumas ir akmenuotumas buvo žymimi tam tikrais sutartiniais ženklais ir jų laipsniais: „I“, „II“, „III“. Taigi atsakovės žemės sklypo laikinajame plane, taip pat ir Utenos rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos asmeninio ūkio žemės sklypų prie K. gyvenvietės išdėstymo plane, ant šalių žemės sklypus skiriančios ribos nurodytas sutartinis ženklas „II“ reiškia šios dalies žemės naudmenų antrojo laipsnio krūmuotumą, kupstuotumą arba akmenuotumą (žemės naudmenų antraeilių požymių sutartiniai ženklai planuose neįžiūrimi). Tokie pat žemės naudmenų antraeilių požymių laipsniai yra pažymėti ir kituose aplink esančiuose žemės sklypuose. Taigi sutartiniu ženklu „II“ nebuvo žymima pastatų pamatų ar jų liekanų buvimo vieta, todėl nėra pagrindo padaryti išvadą, kad šalių žemės sklypus skirianti riba laikinajame atsakovės žemės sklypo plane buvo nustatyta taip, kad teritorija, kurioje galimai buvo J. D. sodybai priklausantis pastatas, būtų buvusi padalinta į 2 dalis, iš kurių viena, kuo ieškovas yra įsitikinęs, galėjo patekti į ieškovui ir trečiajam asmeniui suformuotą 3,4400 ha žemės sklypą. Taigi šalių pateikti įrodymai nepatvirtina, kad minėtas nenaudojamos žemės plotas (256 kv. m.) ar jo dalis ieškovui atkuriant nuosavybės teises pateko į suformuotą 3.4400 ha žemės sklypą. Susieti teritorijos antrojo laipsnio akmenuotumą su buvusių pamatų akmenų buvimu minėtoje teritorijoje pagrindo nėra.
10. Teismas vertino, kad iš ieškovo pateikto R. V. tyrinėjimų įmonės parengto žemės sklypo plano, kurio pagrindu ieškovas prašo nustatyti jo faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas, matyti, kad pagal faktinį naudojimą ieškovo ir trečiojo asmens žemės sklypo riba patektų į atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas (sklypai persidengtų), o ieškovo ir trečiojo asmens naudojamo žemės sklypo plotas padidėtų nuo jų nuosavybės teise valdomo 3.4400 ha ploto iki 3.7481 ha, taigi žemės sklypas būtų didesnis už administraciniais aktais jiems atkurtą žemės sklypo plotą atsakovės žemės sklypo sąskaita.
11. Pažymėjo, kad atsakovės žemės sklypo abriso ir laikinojo plano duomenų ieškovas neginčijo, nes juos laiko teisingais. Nuosavybės teisės atsakovei į 3.0000 ha žemės sklypą, esantį K. kaime įregistruotos, minėta, 1996 m., įregistravimo pagrindas – 1996-06-06 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo vietoje aktas. Administracinio akto, kurio pagrindu atsakovė įgijo nuosavybės teises į žemės sklypą, ieškovas neginčijo.
12. Teismas vertino, kad atsakovės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo abrise nurodyta, kad šiaurinės žemės sklypo dalies ribos linijos ilgis yra 182 m., pietinės – 176 m., vakarinės – 165 m. (111 m. + 54 m.). M. U. parengtame žemės sklypo plane nurodyta, kad šiaurinės žemės sklypo dalies ribos linijos ilgis yra 184,53 m., pietinės – 172,03 m., vakarinės – 172,43 m. (110,64 m. + 61,79 m.). Taigi vakarinės ribos linijos dalies ilgis tarp posūkio taškų Nr.10 ir Nr.1 yra 110,64, t. y. 0,36 m. trumpesnis nei nurodyta abrise. Riboženklis Nr. 10 yra prie kelio, nagrinėjamu atveju šalys nepateikė įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad nuo 1995 metų kelio vieta būtų pasikeitusi. Taigi yra pagrindas padaryti išvadą, kad matininkas M. U. ribos posūkio tašką Nr. 1 nustatė remdamasis teritorijų planavimo dokumentais. Nagrinėjamu atveju, išskyrus ieškovo paaiškinimus, nėra jokių kitų įrodymų, kad linijos ilgis nuo posūkio taško Nr. 1, atsakovei atkuriant nuosavybės teises, iki taško Nr.10 būtų ne 111 m., o apie 30 metrų trumpesnis. Kaip matyti, žemės sklypo dalies ribos linijos ilgis tarp posūkio taškų Nr.10 iki Nr. 9 yra ne 54 m., o 61,79 m., taigi šis nesutapimas nėra susijęs su ieškovo ir trečiojo asmens valdomo žemės sklypo ribomis. Nors atsakovės žemės sklypas po kadastrinių matavimų ir padidėjo nuo 3.0000 ha iki 3.0074 ha, tačiau padaryti išvadą, kad žemės sklypas padidėjo ieškovo ir trečiojo asmens valdomo žemės sklypo sąskaita, pagrindo nėra.
13. Pasisakė, kad ieškovas nepateikė leistinų įrodymų (kadastrinių matavimų, atliktų laikantis įstatymų nustatytų reikalavimų, dokumentų), galinčių patvirtinti, kad 3,4400 ha ploto žemės sklypas, t. y. tokio dydžio, koks buvo suformuotas ir įteisintas atkūrus nuosavybės teises, persidengia su atsakovės nuosavybės teise valdomu žemės sklypu, t. y. kad atlikus atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, ieškovo valdomo žemės sklypo plotas sumažėjo. Taigi nenustatyta, kad atsakovė ieškovo ir trečiojo asmens žemės sklypo sąskaita naudotųsi didesniu žemės sklypo plotu, negu jai priklauso pagal žemės sklypo nuosavybės dokumentus. Žemės sklypai persidengtų tik tuo atveju, jeigu ieškovo ir trečiojo asmens žemės sklypo plotas, kaip siūloma R. V. tyrinėjimų įmonės 2015-09-03 parengtame žemės sklypo plane, būtų ne 3.4400 ha, o 3.7481 ha. Tokiu atveju atsakovės žemės sklypo plotas sumažėtų, o ieškovo ir trečiojo asmens žemės sklypo plotas padidėtų. Sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, jų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas), jeigu nekeliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo teisėtumo. Ieškovo ginčijamas atsakovės NŽT sprendimas nėra atsakovės nuosavybės teisių į žemės sklypą atsiradimo pagrindas.
14. Pažymėjo, kad ieškovas su skundais kreipėsi ne tik į atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą, bet ir į Žemės ūkio ministeriją. Šios institucijos detaliai išanalizavo žemės tvarkymo bylų dokumentus, situaciją įvertino teisės aktų kontekste ir nustatė, kad kadastriniai matavimai atlikti pagal privatizavimo dokumentuose suformuotas atsakovės žemės sklypo ribas, kad ieškovo žemės sklypo ribos nepažeistos, o matininkas laikėsi įstatymo reikalavimų apie atliekamus matavimus pranešti gretimų žemės sklypų savininkams.
15. Darė išvadą, kad ieškovo ginčijamas 2013-12-23 sprendimas Nr. 41SK-(14.41.110.)-1152, kuriuo patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal matininko M. U. 2013-12-17 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, yra teisėtas ir pagrįstas, ieškovo ir trečiojo asmens nuosavybės teisių į 3.4400 ha žemės sklypą nepažeidžia, todėl jį panaikinti pagrindo nėra. Ieškinys dėl šio reikalavimo atmestinas, nes neįrodytas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 12, 178 straipsniai).
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas sprendė, kad atmetus ieškinį dalyje dėl sprendimo panaikinimo, žemės sklypo ribų nustatymo, nėra pagrindo tenkinti ir ieškinio reikalavimą dėl kelio servituto nustatymo, nes, Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke nėra registruotų tokių žemės sklypų, kurie nustatant kelio servitutą turėtų būti pripažinti viešpataujančiuoju ir tarnaujančiuoju daiktais, kaip pažymėta MB „Gilmetra“ 2017-02-10 parengtame kelio servituto projektiniame plane, ieškinys atmestinas ir šioje dalyje.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
17. Apeliaciniu skundu ieškovas P. D. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. vasario 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
18. Nurodo, kad teismas, atmesdamas patikslintą ieškinį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos įrodymų vertinimo ir tikimybių pusiausvyros principo taikymo praktikos ir priėmė neteisėtą sprendimą. Nesutinka su teismo vertinimu dėl pamatų buvimo ant ginčo šalių žemės sklypų ribos. Mano, kad vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, bei byloje esančiais įrodymais, tai, jog į žemės naudmenų ženklo „II” reikšmę įeina akmenys, galima daryti išvadą, jog būtent ant sklypų ribos ir egzistavo ieškovo senelio (J. D.) namo pamatai, kurių didesnė dalis teko ieškovo žemės sklypo daliai, kuria jis naudojosi taip pat ilgą laiką. Tai patvirtina 2014-11-10 Nr. S-245 Utenos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūno išvada, fotonuotraukos. Pažymi, jog iš esmės ir atkūrė būtent tą žemės sklypo vietą, kurioje buvo senelio namas.
19. Teigia, kad teismas nepasisakė dėl ieškovo ir atsakovės sklypų „persidengimo”, sklypo ribinių linijų neatitikimo pagal laikinąjį planą ir Utenos rajono buvusios T. T. žemės ūkio įmonės žemės reformos žemėtvarkos preliminarinį projektą bei šių duomenų nevertino ieškovo reikalavimų kontekste (nekreipė dėmesio, jog žemės naudmenos „II” turi patekti į ieškovo žemės sklypo dalį). Pažymi, kad žemės sklypo atkūrimo dokumentuose ir VĮ „Registrų centras“ išraše nurodyta, jog ieškovo ir trečiojo asmens žemės sklypo dalis turėtų būti 3,44 ha žemės, tačiau šiuo metu pagal pateiktą R. V. žemės sklypo planą yra 34257 kvadratiniai metrai. Taigi, žemės sklypai „persidengia”, o atsakovės žemės sklypo ploto sąskaita yra sumažėjęs ieškovo žemės sklypo plotas. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą.
Žemesnės instancijos teismas
20. Atkreipia dėmesį, kad teismas visiškai nevertino, jog M. U. atlikdamas atsakovės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus padarė esminių klaidų ir parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą perdavė Utenos skyriui tikrinti. Taip pat nepasisakė dėl atsakovės rytinės sklypo ribos, kuri taip pat turi esminės reikšmės nustatant Nr. 5 riboženklio buvimo vietą bei atstumą tarp riboženklių Nr. 6-7.
21. Mano, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimą ir procedūras, neįvertino to, kad nedalyvavo matavimuose, dėl to ir kilo ginčas.
22. Teigia, kad teismas, atsižvelgdamas į šiuo metu faktinį ieškovo naudojamą kelią, privalėjo jį nustatyti, netgi ieškovui nepateikiant schemų ar detalių brėžinių. Be to, mano, kad teismas privalėjo pareikalauti kitų schemų, arba informuoti ieškovą, ir suteikti galimybę pašalinti trūkumus, bei nurodyti, jog jo pateiktos schemos iš esmės neatitinka realios faktinės situacijos ar pan., tačiau šito nepadarė ir patikslintą ieškinį atmetė nepagrįstai, pažeisdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.
Atsiliepimas
23. Atsiliepimu į ieškovo P. D. apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinės žemės tarnyba prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo 2018 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
24. Nurodo, kad nesutinka su apelianto argumentais, kad teismas nagrinėjo ir vertino tik pavienius įrodymus, o ne visumą rašytinių įrodymų ir liudytojų parodymus. Pažymi, kad apeliacinis skundas yra grindžiamas jo paties prielaidomis, o nesivadovaujama rašytiniais įrodymais, žemės sklypo planais, teritorijų planavimo dokumentais, Lietuvos Respublikos įstatymais ir įgyvendinamaisiais teisės aktais, kurie imperatyviai reglamentuoja procedūras dėl žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo. Ieškovas nenurodo, kokią imperatyvią teisės normą, priimdama ginčijamą sprendimą, atsakovė yra pažeidusi.
Žemesnės instancijos teismas
25. Pažymi, kad R. V. ieškovo žemės sklypo šiaurės vakarų ir pietvakarių ribas nustatė neatsižvelgdamas į gretimų žemės sklypų suformavimo dokumentus, todėl šių žemės sklypų ribos vietovėje nesutampa. Teismas negali tenkinti ieškovo reikalavimų, t. y. nustatyti žemės sklypų ribas taip, kaip sugalvojo ieškovas, remdamasis jo prielaidomis, o ne byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Akcentuoja, kad iš ginčo žemės sklypų archyvinėse bylose esančių archyvinių dokumentų žemės sklypų riba yra aiški.
26. Teismas spręsdamas ginčo teisinius santykius dėl žemės sklypų ribų nenukrypo tiek nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos šiuo klausimu, tiek nuo interesų pusiausvyros principo, priešingai teismas vadovavosi ne tik ginčo šalių interesų pusiausvyros principu, bet ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Ieškovas negali įgyti nuosavybėn daugiau negu jam priklauso,
27. Pažymi, kad neįžvelgia teisinio pagrindo panaikinti ginčijamą administracinį aktą, kadangi jis yra priimtas teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl statinių esančių jam ir trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurie pasak jo yra pažymėti sutartiniu ženklu „II“. 2015-05-26 raštu Nr. 1SS-1287-(l0.5.) „Dėl informacijos pateikimo“ ir 2016-04-22 raštu Nr. 1 SS-1247-(7.5.) „Dėl prašymo išnagrinėjimo“ informavo ieškovą, kad žemės sklypo ((duomenys neskelbtini) privatizavimo byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog minėto žemės sklypo ribose jo privatizavimo metu būtų buvusi užstatyta teritorija, ar kad į šį žemės sklypą būtų patekę statinių pamatai. Analogiškai nurodyta Žemės ūkio ministerijos 2016-03-08 rašte Nr. 3IN-296 „Dėl prašymo nagrinėjimo“.
Atsiliepimas
28. Atsiliepimu į ieškovo P. D. apeliacinį skundą atsakovė R. B. prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo 2018 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
29. Nurodo, kad ieškovas nepagrįstai laikinojo plano simbolį „II“ tapatina su statinio žymėjimu. Šis simbolis „II“ reiškia žemės naudmenų antraeilį požymį. Be to, laikinajame plane simboliu „II“ pažymėtos teritorijos negalima sieti su buvusiu ieškovo senelio sodybos statiniu, nes šiuo metu kaip statinio liekanos, pamatai ieškovo identifikuojama teritorija yra visai kitoje vietoje nei archyvo dokumentuose vieta, pažymėta simboliu „II“.
30. Pažymi, kad ieškovo pozicija nepagrįsta ir dėl to, kad nors teigia, esą tik dalis jo identifikuojamų pamatų turėtų patekti į jo sklypą, tačiau ieškiniu prašo pakeisti ginčo ribą taip, kad visi pamatai ir net dalis už jų patektų į ieškovo žemės sklypą. Apeliantas visiškai neįsigilino į teismo išvadas ir motyvus. Teismas tinkamai ir teisingai vertino byloje esančius įrodymus: Laikinąjį žemės sklypo planą (ir jame nurodytus simbolius), (duomenys neskelbtini) seniūno pažymą ir jo įrodomąją reikšmę, paties ieškovo pozicijos prieštaringumą.
Šalies argumentai
31. Nurodo, kad jos žemės sklypo kadastrinių matavimų atveju paklaida nebuvo viršyta, todėl laikytina, jog faktinio sklypo ploto padidėjimo nėra. Pažymi, kad jos žemės sklypo plotas pasikeitė vos 74 kv.m., o ieškovas ieškiniu siekia prie savo sklypo „prisijungti“ (pretenduoja į) ginčo teritoriją, kuri ieškovo žemės sklypo plotą padidintų net 3224 kv.m. (32,24 arais), šių aplinkybių nepagrįsdamas. Teiginiai, kad šiuo metu jo sklypo plotas yra mažesnis nei jam buvo atkurtos nuosavybės teisės, jo sklypo plotas sumažėjo atsakovės sklypo sąskaita, neįrodyti.
Žemesnės instancijos teismas
32. Atkreipia dėmesį, kad ieškovas ieškiniu neginčija atsakovės žemės sklypo Nr. 5 riboženklio vietos ir priešingai - su juo visiškai sutinka. Šis apeliacinio skundo argumentas visiškai nepagrįstas, nes išeina už ieškinio ribų.
33. Pažymi, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog matininkas M. U. laikėsi visų teisės normų, reglamentuojančių besiribojančių žemės sklypų savininkų informavimą, reikalavimų. Tiek Nacionalinė žemės tarnyba, tiek Žemės ūkio ministerija detaliai išanalizavo žemės tvarkymo bylų dokumentus, situaciją įvertino teisės aktų kontekste ir nustatė, kad kadastriniai matavimai atlikti pagal privatizavimo dokumentuose suformuotas atsakovės žemės sklypo ribas, kad ieškovo žemės sklypo ribos nepažeistos, o matininkas laikėsi įstatymo reikalavimų apie atliekamus matavimus pranešti gretimų žemės sklypų savininkams.
Žemesnės instancijos teismas
34. Mano, kad teismas teisingai konstatavo, kad MB „Gilmetra“ parengtas servituto projektinis planas yra netinkamas, neteisingas. Priešingai nei teigia apeliantas, jam ne kartą buvo suteikta galimybė šalinti ieškinio trūkumus. Be to, jis buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
35. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
36. Ieškovas prašo priimti naujus įrodymus – 2018-08-08 specialisto išvadą Nr. 18/08-20, teigia, jog šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Nurodo, kad šis įrodymas patvirtina, jog sklype esantys akmenys yra išlikę namo pamatai.
37. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovai, tretysis asmuo susipažino su ieškovo pateiktais įrodymais, pateikė atsiliepimus dėl jų įrodomosios reikšmės, vertinimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ginčas tarp šalių dėl žemės sklypų ribų kilo dar 2014 metais ir tęsiasi gana ilgą laiką, šalių išdėstytus argumentus, ir tai, kad šių įrodymų prijungimas neužvilkins civilinės bylos nagrinėjimo, ieškovo pateiktus įrodymus priima ir vertina kitų įrodymų kontekste.
38. Byloje nustatyta, kad atsakovė R. B. yra žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė. Atsakovės žemės sklypas visa šiaurine riba ribojasi su ieškovui ir trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Tarp šalių kilęs ginčas dėl šios bendros žemės sklypų ribos.
39. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių bei jų atstovų paaiškinimus, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jų pagrindu padarytomis išvadomis ir argumentais, todėl jų nebekartoja, tačiau pasisako dėl apeliacinio skundo motyvų.
40. Apeliantas nesutinka su teismo vertinimu dėl pamatų nebuvimo ant ginčo šalių žemės sklypų ribos. Teigia, kad į žemės naudmenų ženklo „II” reikšmę įeina akmenys, todėl darytina išvada, jog būtent ant sklypų ribos ir egzistavo ieškovo senelio (J. D.) namo pamatai, kurių didesnė dalis teko ieškovo žemės sklypo daliai.
41. Teisėjų kolegijos vertinimu laikinojo plano simbolį „II“ tapatinti su statinio žymėjimu pagrindo nėra. Skundžiamame sprendime pagrįstai nurodyta, kad laikinojo plano simbolis „II“ reiškia žemės naudmenų antraeilį požymį. Žemės naudmenų antraeiliai požymiai - krūmuotumas, kupstuotumas ir akmenuotumas buvo žymimi tam tikrais sutartiniais ženklais ir jų laipsniais: „I“, „II“, „III“. Atsakovės žemės sklypo laikinajame plane, taip pat ir (duomenys neskelbtini) asmeninio ūkio žemės sklypų prie K. gyvenvietės išdėstymo plane, ant šalių žemės sklypus skiriančios ribos nurodytas sutartinis ženklas „II“ reiškia šios dalies žemės naudmenų antrojo laipsnio krūmuotumą, kupstuotumą arba akmenuotumą.
42. Skundžiamame sprendime pagrįstai įvertina, kad tokie pat žemės naudmenų antraeilių požymių laipsniai yra pažymėti ir kituose aplink esančiuose žemės sklypuose. Be to, šios laikinajame plane simboliu „II“ pažymėtos teritorijos negalima sieti su buvusiu ieškovo senelio sodybos statiniu, dar ir todėl, kad šiuo metu kaip statinio liekanos, pamatai ieškovo identifikuojama teritorija yra visai kitoje vietoje nei archyvo dokumentuose vieta, pažymėta simboliu „II“. Pastaroji yra ženkliai labiau į vakarų pusę nei ieškovo teikiamuose dokumentuose pažymėtos ieškovo nurodomos pamatų vietos. Ši aplinkybė apeliaciniame skunde nėra ginčijama.
43. Ieškovas aplinkybę, jog jam atkurta būtent ta žemės sklypo vieta, kurioje buvo senelio namas, grindžia iš esmės tik savo parodymais. Pažymėtina, kad privatizavimo byloje nėra duomenų, patvirtinančių, žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), ribose žemės sklypo privatizavimo metu būtų buvusi užstatyta teritorija, ar kad į jį būtų patekę statinių pamatai. Žemės naudojimo plotų eksplikacijos lentelėje nurodyta, kad ieškovo ir trečiojo asmens žemės sklypą sudarė žemės ūkio naudmenos (1,60 ha) ir miško žemė (1,84 ha). 1993-09-30 surašytame Žemės sklypo, skiriamo privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje akte taip pat nėra informacijos apie tai, kad ieškovo ir trečiojo asmens žemės sklypo ribose būtų buvusių statinių ar jų pamatų. Apie tai ieškovas buvo informuotas atsakovės NŽT 2015-05-26 raštu Nr. 1SS-1287-(l0.5.) „Dėl informacijos pateikimo“, 2016-04-22 raštu Nr. 1 SS-1247-(7.5.) „Dėl prašymo išnagrinėjimo“. 1934 m. (duomenys neskelbtini) eksplikacijoje taip pat nėra nurodyta, kad šioje žemės sklypo dalyje būtų užstatyta teritorija.
44. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas įvertino (duomenys neskelbtini) seniūno pažymą, jos įrodomąją reikšmę ir sprendė, kad šis dokumentas nesant kitų leistinų rašytinių įrodymų (ieškovo žemės sklypo abriso, laikinojo žemės sklypo plano, kt.), neturi didesnės įrodomosios reikšmės, kadangi išduota asmeniškai ieškovui, be to, nenurodytas duomenų šaltinis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl šio įrodymo įrodomosios reikšmės. Be to, minėtoje pažymoje konkrečiai nenurodyta, kurioje konkrečiai pietinės sklypo dalies vietoje yra dalis senų pamatų. Todėl ieškovo paaiškinimai, byloje pateikti duomenys nepaneigia atsakovės žemės sklypo laikinajame plane, (duomenys neskelbtini) asmeninio ūkio žemės sklypų prie K. gyvenvietės išdėstymo plane, kitų ieškovo, atsakovės žemės tvarkymo bylose esančių duomenų (CPK 185 straipsnis).
45. Šiame kontekste paminėtina, kad formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2013). Tiek skundžiamo sprendimo turinys, tiek bylos medžiaga liudija, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų, bei padarė teisingas teisiniais ir faktiniais argumentais pagrįstas išvadas, todėl vien tai, kad byloje esantys įrodymai įvertinti ne taip kaip juos vertina apeliantas nereiškia nei netinkamo įrodymų vertinimo, nei sprendimo nepagrįstumo.
46. Ieškovas aplinkybę, kad žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini), plote esantys akmenys yra jo senelio namo buvę pamatai, be kita ko įrodinėja apeliacinės instancijos teismui pateikta 2018-08-08 specialisto išvada Nr. 18/08-20, tačiau nepagrindžia šio dokumento įrodomosios galios ir teisinės reikšmės šios bylos išsprendimui, t. y. žemės sklypų ribų ir kelio servituto nustatymo klausimams. Byloje nustatyta, kad žemės sklypas buvo suformuotas ne esamų statinių eksploatacijai. Reikalavimo dėl statinių buvimo ieškovas nesuformulavo, todėl galimas statinių buvimo faktas iš esmės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Kaip nurodo atsakovai vizualiai situacija nuo 2014-2015 metų yra gana ženkliai pakitusi. Paminėtina ir tai, kad nors pagal pateiktą išvadą specialistė konstatavo, jog žemės sklype esantys akmenys yra išlikę namo pamatai, tačiau byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų jų teisinę registraciją, galimą statinio teisinę priklausomybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo pateikta 2018-08-08 specialisto išvada Nr. 18/08-20 nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, jog bylos įrodymai nepatvirtina, kad ginčo žemės plotas atkuriant nuosavybės teises pateko į ieškovui suformuotą žemės sklypą. Žemės sklypų ribos yra aiškios pagal pateiktus žemės sklypų dokumentus. Dėl to, įrodinėjama aplinkybė dėl pamatų buvimo iš esmės neturi įtakos vertinant ieškovo ginčijamo administracinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
47. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamo materialinių teisės normų, reglamentuojančių žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimą ir procedūras, netinkamo taikymo. Šie apelianto teiginiai yra iš esmės deklaratyvūs, nenurodant konkrečių kadastrinių matavimų procedūrų pažeidimų.
48. Nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą, nekilnojamojo turto kadastro statusą, šio kadastro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, matininkų ir matininkų ekspertų veiklos sąlygas, jų teises, pareigas ir atsakomybę reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas. Pagal šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatą, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai, kurių standartus ir ženklinimo taisykles nustato Vyriausybės įgaliota institucija; paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuris yra neatsiejama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis. Šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame kadastre įrašytų duomenų pakeitimo tvarką ir reikalavimus bei leistinus kadastro duomenų neatitikimų dydžius dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų nustato kadastro nuostatai. Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1 punkte, nustatančiame, kokie veiksmai turi būti atliekami, nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, įtvirtinta, kad, paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurį pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo (3.2.1.1.4 punktas). Kadastrinių matavimų būdu nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, apskaičiuojamas bendras žemės sklypo plotas ir žemės naudmenų plotai bei kiti duomenys, reikalingi nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos parengimui ir įrašymui į Nekilnojamojo turto registrą (Kadastro nuostatų 32.1.2.–32.1.6 punktai). Kadastro nuostatų 32.1.1. papunktyje įtvirtintas reikalavimas, kad žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims. Remiantis Kadastro nuostatų Nr. 32.1.1.2. p., suinteresuotiems asmenims kvietimai įteikiami asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu laišku.
49. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad ieškovas, tretysis asmuo nedalyvavo atliekant atsakovės kadastrinius matavimus, tačiau bylos duomenimis buvo išnaudotos visos priemonės tinkamam ieškovo informavimui. Pats ieškovas darbo reikalais buvo išvykęs iš Lietuvos, o sutuoktinė jam adresuotų laiškų nepriėmė. Žemės sklypų ribų aiškinamajame akte nurodyta, kad ieškovas buvo susisiekęs su matininku ir informavo, kad pasirašys akte dėl bendro ribos, kai bus atlikti jam priklausančio sklypo matavimai, dėl ko matininkas buvo laikinai sustabdęs darbus. Ieškovui per protingą terminą neatlikus jam priklausančio sklypo kadastrinių matavimų, matininkas tęsė darbus. Apie kadastrinių matavimų atlikimą 2013-10-26 buvo paskelbta viešai vietos laikraštyje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog ieškovui apie atsakovės žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimą buvo žinoma. Be to, pagal atsakovės žemės tvarkymo bylos duomenis ieškovui buvo išsiųstos ribų ženklinimo akto ir atsakovės žemės sklypo plano kopijos, tačiau pastabų nebuvo gauta.
50. Kita vertus, teisėjų kolegijos nuomone, svarbu yra ir tai, kad kiekviena taisyklė, taip pat ir susijusi su pranešimu kitai šaliai ir būtinybe jai dalyvauti sudarant paženklinimo-parodymo aktą, turi būti aiškinama nepažeidžiant jos sisteminių ryšių su kitomis teisės normomis ir atsižvelgiant į teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus. Taigi asmens nedalyvavimas sudarant paženklinimo–parodymo aktą nėra tokia aplinkybė, kuri pati savaime lemtų šio akto ydingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
51. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas taip pat nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas nevertino ginčo šalių žemės sklypų „persidengimo“ ir neatsižvelgė į tai, kad atsakovės žemės sklypo ploto sąskaita yra sumažėjęs ieškovo žemės sklypas. Iš skundžiamo sprendimo turinio akivaizdu, kad šalių žemės sklypų pokyčiai buvo analizuoti ieškovo reikalavimų kontekste ir įvertinti pagal byloje esančius duomenis. Teismas pasisakė, kad žemės sklypai persidengtų tik tuo atveju, jeigu ieškovo ir trečiojo asmens žemės sklypo plotas, kaip siūloma R. V. tyrinėjimų įmonės 2015-09-03 parengtame žemės sklypo plane, būtų ne 3.4400 ha, o 3.7481 ha. Tokiu atveju atsakovės žemės sklypo plotas sumažėtų, o ieškovo ir trečiojo asmens žemės sklypo plotas padidėtų. Po kadastrinių matavimų atlikimo atsakovės žemės sklypo plotas padidėjo 74 kv. m., kas neviršija maksimalios leistinos (ribinės) ploto paklaidos numatytos Kadastro nuostatų 21 punkte, 1 priede. Atsakovės sklypo teritorija išliko ta pati, tik dėl tikslesnių matavimo prietaisų buvo tiksliau apskaičiuotas jo plotas.
52. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimi žemės sklypai gali dengti vienas kitą, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybės teisę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį; tuo atveju, jei žemės sklypo duomenų tikslinimo procese žemės sklypo plotas pakito maksimaliai leistinų (ribinių) ploto paklaidų dydžiu, tai neatsiranda pagrindo kelti klausimą dėl nuosavybės teisės įgijimo sandorio ginčijimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2012).
53. Pažyminėtina ir tai, kad pagal byloje esančius duomenis negalima daryti išvados, jog dėl atsakovės atliktų kadastrinių matavimų sumažėjo ieškovo ir trečiojo asmens žemės sklypo plotas. Kaip patvirtino liudytoju apklaustas R. V., jo žemės sklypo planas parengtas pagal ieškovo pageidavimą, nesiremiant jokiais teritorijų planavimo dokumentais. Tokių matavimų ir jų pagrindu parengtų žemės sklypo planų negalima laikyti teisingais, jo pagrindu negali būti nustatoma žemės sklypų riba. Įvertinus šiuos duomenis nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė ieškovo ir trečiojo asmens žemės sklypo sąskaita naudotųsi didesniu žemės sklypo plotu, negu jai priklauso pagal žemės sklypo nuosavybės dokumentus.
54. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog M. U. atlikdamas atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus padarė esminių klaidų, ką 2013-12-12 nustatė patikrinimą atlikęs NŽT Utenos skyrius. Teisėjų kolegijos nuomone šių aplinkybių vertinimui pagrindo nebuvo, kadangi matininkas M. U. ištaisė nurodytus trūkumus ir atsakovės žemės sklypo kadastro bylą 2013-12-23 pateikė pakartotinai tikrinti. Tai atitinka Kadastro nuostatų 69 punkte nurodytą reglamentavimą. NŽT Utenos skyriaus specialistui kameraliai patikrinus pateiktą žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylą bei nenustačius aplinkybių, trukdančių suderinti minėto žemės sklypo planą, 2013-12-23 žemės sklypo planas suderintas ir priimtas skyriaus vedėjo sprendimas patikslinti atsakovės žemės sklypo kadastro duomenis.
55. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su skundžiamo sprendimo išvadomis atmesti ieškovo reikalavimą dėl kelio servituto nustatymo. Pirmosios instancijos nustatė, kad MB „Gilmetra“ 2017-02-10 nubraižytas kelio servituto projektinis planas pagal R. V. įmonės parengtą planą, todėl tiek ieškovo ir trečiojo asmens, tiek atsakovės valdomi žemės sklypai savo plotu ir konfigūracija iš esmės skiriasi nuo įregistruotų viešajame registre. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai konstatavo, kad MB „Gilmetra“ parengtas servituto projektinis planas yra netinkamas, neteisingas, servituto nustatymas remiantis juo nėra galimas, nes nėra galima jo teisinė registracija (CK 4.124 straipsnio 2 dalis).
56. Priešingai nei teigia apeliantas, bylos nagrinėjimo metu buvo atkreiptas jo dėmesys į pateikto servituto projektinio plano trūkumas, tačiau ieškovas laikėsi savo pasirinkto teisių gynimo būdo, o savo poziciją pakeitė tik pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą ir atmetus jo reikalavimą. Todėl apelianto argumentai, jog teismas privalėjo pareikalauti kitų schemų, arba suteikti galimybę pašalinti trūkumus, atmestini kaip nepagrįsti.
57. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl žemės sklypų ribų ir servituto nustatymo teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti ieškovo apeliacinio skundo motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 320 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. vasario 22 d. sprendimo atmeta, o sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
58. Už atsiliepimą į apeliacinį skundą atsakovė R. B. patyrė 786,50 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Šias išlaidas patvirtina pateikti PVM sąskaita – faktūra, pinigų priėmimo kvitas. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovės R. B. patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apelianto (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teismas nepatyrė.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 786,50 Eur (septyni šimtai aštuoniasdešimt šeši eurai 50 ct) advokato teisinės pagalbos išlaidas R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.