Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2022-05-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-118-1117/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-05-11
Bylos Nr.
1-118-1117/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40348-2021-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aida Stulpinienė
Nukentėjusysis
D. N.
Kaltinamasis
J. N.
Advokatai
Modestas Švažas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-118-1117/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40348-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1;1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.2 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 11 d.Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Aida Stulpinienė,sekretoriaujant Viktorijai Stanienei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Arošienei,nukentėjusiajai D. N.,kaltinamajam J. N., jo gynėjui advokatui Modestui Švažui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs(duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., turintis vidurinį išsilavinimą, gyvenantis(duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektriku, esantis vaiko priežiūros atostogose, teistas: 1) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrinus paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 2) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. spalio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis subendrinus paskirtas bausmes visiško sudėjimo būdu, subendrinta bausmė paskirta – laisvės apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir 60 MGL (3000 Eur) bauda; pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta - laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir 40 MGL (2000 Eur) bauda; 3) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gruodžio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrinus paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu, subendrinta bausmė paskirta – 90 parų arešto, pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta – 60 parų arešto; paskirta bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. spalio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės neatlikta dalimi visiško sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – 90 parų arešto ir 40 MGL (2000 Eur) bauda; 4) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. birželio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį, paskirta – 12 parų arešto, pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta – 8 paros arešto; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gruodžio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės neatlikta dalimi dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – 72 paros arešto ir 40 MGL (2000 Eur) bauda; 5) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. liepos 12 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį areštu 60 parų, pritaikius BK 64¹ paskirta 40 parų arešto, šios bausmės neatlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. N. 2021 m. lapkričio 18 d., apie 19.20 val. buto, esančio(duomenys neskelbtini), miegamojo kambaryje, įvykusio konflikto tarp jo ir sutuoktinės D. N. metu, tyčia vieną kartą suduodamas jai dešinės rankos kumščiu į kairę veido pusę, parversdamas ją ant lovos ir rankomis paimdamas jai už plaukų, už kurių laikydamas, ne mažiau kaip penkis kartus jos galvą trenkdamas į lovos galvos atlošą ir ne mažiau kaip tris kartus į sieną, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, sakydamas, kad ją ,,nužudys" ir ,,padurs", virtuvėje du kartus peiliu durdamas jai į kairės rankos petį, taip padarė jai dvi durtines-pjautines žaizdas kairio peties srityje ir taip nežymiai sužalojo savo šeimos narį t. y. sutuoktinę D. N. bei grasino ją nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis J. N. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad tiksliai datos nepamena, praėjusiais metais, galėjo būti lapkričio 18 d. kaimynų pavėsinėje kartu su draugais vartojo alkoholį. Norėjo dar išgerti, bet neturėjo pinigų. Jis parėjo į namus(duomenys neskelbtini), ir norėjo iš žmonos gauti pinigų. Klausė jos kiek ji turi pinigų, tačiau žmona pasakė, kad nerodys. Dėl to tarp jų įvyko konfliktas. Susistumdė, o kas įvyko po to nepamena. Galėjo rankos kumščiu suduoti žmonai į kairę veido pusę. Buvo ir už plaukų suėmęs. Konfliktas vyko miegamajame. Prisimena, kad buvo nuvertęs žmoną ant lovos, laikė jai už plaukų, bet ar suėmęs už plaukų trenkė jos galvą į lovos atlošą, nepamena. Jis dėl neblaivumo nepamena tikslių įvykio aplinkybių, bet galėjo būti taip, kaip žmona sako, nes ji buvo blaivi. Apie peilį atsimena kaip per miglą. Kiek pamena, jam išeinant iš namų, D. buvo susiėmusi už kairio peties. Mano, kad ji petį susiėmė dėl to, jog jis jai dūrė peiliu. Žmona užtrenkė duris ir tada jis vėl nuėjo į pavėsinę. Pavėsinėje pasakė, kad nėra pinigų ir visi išsiskirstė. Visa tai įvyko dėl alkoholio vartojimo, jis nori spręsti šią problemą, nenori prarasti žmonos ir vaikų. Visas konfliktas truko apie 10-15 min. D. uždarant duris, jam išeinant tarpduryje sutiko kaimynę J. L.. Tą vakarą jis į namus nebegrįžo. Daug kartų žmonos atsiprašė. Sutinka su civilinio ieškovo 51,06 Eur civiliniu ieškiniu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamajam J. N. inkriminuojama nusikalstama veika be kaltinamojo prisipažinimo bei parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu, įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji D. N. parodė, kad 2021 m. lapkričio 18 d. apie 19.20 val. jai būnant namuose, (duomenys neskelbtini), miegamojo kambaryje, sugrįžo jos vyras J. N., kuris pradėjo klausinėti kiek ji turi pinigų banko sąskaitoje. Ji jam nesakė, kiek turi pinigų. Tada J. N. jai pasakė: jei nepasakysi kiek turi pinigų banko sąskaitoje, pamatysi sumušiu ir tau bus blogai; reikalavo parodyti banko sąskaitą. Ji jam neparodė banko sąskaitos. Tada J. N., priėjęs arti jos, pradėjo elgtis agresyviai ir dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė jai į veido sritį, pataikė į kairės pusės antakį. Po šio smūgio ji bandė išeiti iš kambario, tačiau J. neleido, ją stumdė po visą kambarį sakydamas, kad ji yra kalta, kad šis bus uždarytas į Šiaulių izoliatorių. Tada jis priėjo ir paėmęs su ranka už galvos jos galvą nemažiau tris kartus trenkė į sieną ir sužalojo jai kaktą, ant kurios atsirado gumbas. Tokiais veiksmais vyras sukėlė fizinį skausmą. Jos vyras nesiramino ir toliau buvo agresyvus, nors ji prašė jos nemušti ir nusiraminti. J. N. nesiramino ir visą konfliktą jai grasino, kad tu „kekše, kale“ nebegyvensi, jis ją nužudys padurs, nes per ją jį pasodins į kalėjimą. Jos vyras tada išėjo iš kambario ir nuėjo link virtuvės, ji ėjo iš paskos ir pamatė, kad jis pasiėmė virtuvinį peilį, kuriuo užsimojo jai durti, tačiau ji tą peilį atėmė. Tada J. N. greitai pasiėmė kitą peilį, kuriuo jai norėjo įdurti. Ji bandė vyrą nustumti nuo savęs, kad jos nesužalotų. Jai nepavykus, J. N. dūrė su dešinėje rankoje laikytu peiliu jai į kairės rankos petį taip jai sukeldamas fizinį skausmą. Kai įdūrė jai į ranką, J. N. iš namų pabėgo, o ji užsirakino buto duris, kad šis nepareitų ir daugiau jos nesužalotų. Tada po įvykusio konflikto nuvyko į Telšių ligoninės priėmimo skyrių, buvo apžiūrėta medikų. Jos vyras anksčiau yra smurtavęs, buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai (1 t., b. l. 42-43).

Papildomai apklausta nukentėjusioji D. N. parodė, kad jos ir vyro J. N. šeimoje auga du mažamečiai vaikai: jos dukra iš ankstesnių santykių A. K. ir jų bendras vaikas E. N.. Įvykio vakarą, kai jos vyras prieš ją smurtavo ir dūrė jai du kartus į kairės rankos petį peiliu, tarp jų konfliktas įvyko dėl to, kad jis dėl kažkokių neaiškių priežasčių norėjo žinoti, kiek ji turi pinigų asmeninėje banko sąskaitoje. Tuo metu vaikų namuose nebuvo. Įvykio vakarą jos vyras parėjo iš kaimynų pavėsinėje, kur vartojo alkoholį. Konfliktas kilo, nes vyras norėjo sužinoti kiek ji turi pinigų banko sąskaitoje. T. J. rankos kumščiu trenkė jai į kairę veido pusę vieną kartą. Ji dar bandė užsidengti ranka, tačiau jai vis tiek buvo pataikyta į kairę veido pusę. Tai sukėlė fizinį skausmą. Po to vyras ją parvertė ant lovos ir paėmęs jos plaukus savo rankomis, jos dešinę galvos pusę ne mažiau kaip penkis kartus trenkė į medinį lovos galvugalį. Tai taip pat jai sukėlė fizinį skausmą. Kadangi lova yra pristumta prie sienos, tai baigęs trankyti jos galvą į lovos galvugalį, ne mažiau kaip tris kartus jos galvos dešinę pusę, paėmęs jai rankomis už plaukų, trenkė į sieną. Tada jai taip pat skaudėjo. Jis ją paleido ir ėmė grasinti, pasakė, kad ją nužudys ir padurs. Tada ėmė eiti link virtuvės, ji ėjo iš paskos, kažkodėl kilo mintis, kad virtuvėje jis gali pasiimti peilį. Girtas vyras yra neprognozuojamas. Nuėjus į virtuvę, ji pamatė, kaip J. rankose laiko peilį. Labai išsigando, suprato, kad jis gali durti jai tuo peiliu. T. J. ėjo link jos laikydamas kažkurioje rankoje minėtą peilį. Buvo persigandusi, todėl jo išsakytų žodžių nepamena. Jai kažkaip pavyko atimti iš jo peilį, bet tada jis paėmė kitą peilį ir laikydamas tą peilį dešinėje rankoje vėl ėjo link jos. Labai jo bijojo, tikrai manė, kad jis gali sunkiai sužeisti, juolab, kad prieš tai sakė, jog ją nužudys, padurs. Priėjęs prie jos, J. N. peiliu užsimojo ir du kartus dūrė jai į kairės rankos petį. Jai iškart ėmė tekėti kraujas, labai skaudėjo, labai išsigando. Jis po to iš karto iš namų išėjo, o ji užsirakino bute. Ji nemano, kad J. galėtų ją nužudyti, tačiau yra tikra, kad galėtų ją sunkiai sužeisti. Jo įvykio vakarą išsakyti grasinimai, kad ją nužudys, padurs, tai daugiau gąsdinimas, tačiau mano, kad tikrai yra realu, kad jis ją gali sunkiai sužeisti. Nori, kad J. atsakytų pagal įstatymą dėl to ką yra padaręs. Civilinio ieškinio nereiškia (1 t., b. l. 48-49).

Liudytoja J. L. parodė, kad 2021 m. lapkričio 18 d. vakare, laiko nepamena, bet lauke jau buvo tamsu, ji išėjo į kiemą parsinešti iš malkinės malkų. Eidama į malkinę išgirdo didelį triukšmą pas kaimynus J. ir D. N., gyvenančius(duomenys neskelbtini). Girdėjo labai garsiai cypiančius, klykiančius vaikų balsus. Per juos nepavyko suprasti ką sakė suaugusieji. Kažkuriuo momentu išgirdo, kaip kaimynė D. prašė J. negąsdinti vaikų. Nors su šiais kaimynais ji nebendrauja, nerimaudama dėl jų mažų vaikų, ji nusprendė nueiti ir pabelsti į kaimynų duris bei įsitikinti, kad jiems viskas gerai. Eidama prie kaimynų buto durų visąlaik girdėjo vaikų cypimą, klykimą, J. ir D. šauksmus, tačiau per vaikų cypimą, negalėjo suprasti ką sakė J. ar D.. Priėjus prie kaimynų buto durų, į jas pabeldė. Tada triukšmas nurimo ir kažkas jai atidarė duris. Pamatė prie durų stovinčius D. ir J.. D. jai atrodė labai išsigandusi, ji verkė, plaukai buvo labai suvelti. D. vilkėjo šviesios spalvos megztuką ir ji ant kažkurios kaimynės rankos matė dėmes, kažkur ties petimi ir šiek tiek žemiau. Pamanė, kad tai kraujas, tačiau dėl to tikra nėra. Ji nepamena, ar tada D. jai ką nors sakė, nes buvo pati išsigandusi. Jo. jai atrodė labai girtas. Pamena paklausė, kodėl toks triukšmas pas jus ir J. jai su šypsena atsakė, kad viskas gerai, kad nieko nevyksta ir puolė jos atsiprašinėti, kad triukšmavo. Agresyvus jis jai neatrodė, bet ji, mano, kad jis tada mušė savo žmoną. Kadangi pati buvo šoke, neatsimena ar D. jai sakė ką nors. Jei neklysta, D. kažkuriuo momentu J. stumtelėjo pro duris ir jis išėjo į koridorių, o kaimynė greitai užsirakino bute. J. toliau koridoriuje jos atsiprašinėjo už triukšmą, be ji su juo nekalbėjo ir nuėjo į savo namus. Parėjusi į namus, dar kurį laiką girdėjo, kaip J. trankė savo buto duris ir reikalavo, kad D. jį įsileistų. Netrukus, J. dar daužant buto duris, matė, kaip atvažiavo J. tėvai, sesuo E. N.. Dar per virtuvės langą paklausė, kas čia vyksta ir E. jai pasakė, kad J. subadė D. peiliu. Dar pamena, rankomis parodė to peilio dydį. Tada supratusi, kad D. saugi, nes atvažiavo daug artimųjų, ji nebežiūrėjo, kas ten darėsi ir buvo savo namuose (1 t., b. l. 106-107).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra butas, esantis(duomenys neskelbtini). Apžiūrint, ant virtuvės baldų stalviršio matomas virtuvinis peilis juodos spalvos plastikine rankena ir mėlynos spalvos popierinė servetėlė su tamsiai rausvos spalvos dėmėmis, galimai kraujo dėmėmis (1 t., b. l. 10-18).

Specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajai D. N. padarytos dvi durtinės-pjautinės žaizdos kairio peties srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Rasti sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui (1 t., b. l. 141).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šioje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis J. N. 2021 m. lapkričio 18 d., apie 19.20 val. konflikto, kilusio tarp jo ir jo sutuoktinės D. N. metu, mušė ir kitaip smurtavo prieš sutuoktinę, t. y. trenkė jai į veidą, parvertė ją ant lovos, rankomis suėmęs jai už plaukų, sutuoktinės galvą net kelis kartus trenkė į lovos galvos atlošą bei sieną, o paskui peiliu du kartus dūrė sutuoktinei į kairį petį. Kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau nurodė, jog dėl buvusio girtumo įvykio aplinkybių tiksliai nepamena. Visgi teisiamojo posėdžio metu jis nurodė esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kurios sutampa su nuosekliais ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios D. N. bei liudytojos J. L. duotais parodymais. Specialisto išvada patvirtina, kad dėl J. N. nusikalstamų veiksmų D. N. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Ištyręs tarpusavyje sutampančius ir vienas kitą papildančius įrodymus teismas daro neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis J. N. mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį ir tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Byloje nustatyta, kad konflikto metu kaltinamasis J. N. grasino D. N. ją nužudyti, padurti, nuėjęs į virtuvę pasiėmė peilį, bandė įdurti, tačiau pirmąjį jo pasiimtą peilį D. N. atėmė. Netrukus po to, J. N. pasiėmė kitą peilį, kuriuo du kartus dūrė sutuoktinei į kairį petį, dėl ko pradėjo bėgti kraujas. Dėl išgąsčio D. N. negalėjo nurodyti, kokius konkrečius grasinimus J. N. išsakė durdamas peiliu, tačiau iš konflikto metu išsakytų žodžių ji suprato ir jai atrodė realu, jog tie grasinimai gali būti įvykdyti. Sekdama jį paskui į virtuvę ji taip ir pagalvojo, jog sutuoktinis gali pasiimti peilį ir ją sužaloti, kas vėliau ir pasitvirtino. Kaltinamasis J. N. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau įvykio aplinkybių tiksliai nurodyti negalėjo. Nurodė pamenantis, kad D. N. buvo susiėmusi kairį petį, matyt dėl to, kad jis dūrė peiliu. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu davė nuoseklius parodymus, atitinkančius faktines bylos aplinkybes ir jais netikėti nėra pagrindo. Be to, nukentėjusiosios parodymus iš dalies patvirtina ir liudytoja J. L., nurodžiusi, kad girdėjo iš kaimynų buto sklindantį didžiulį triukšmą, konfliktą, o atėjusi pas kaimynus pamatė labai išsigandusią D. N., ant kurios kairio peties buvo galimai kraujo dėmės. Atsižvelgiant į aptartus J. N. veiksmus konstatuotina, jog tokioje situacijoje nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad pavojus jos sveikatai ar gyvybei yra realus. Kaltinamasis J. N. grasino nužudyti nukentėjusiąją D. N. ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, šiais savo veiksmais J. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Bausmių skyrimas

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).

Skirdamas J. N. bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai, į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę: teisiamas šeštą kartą, nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas penkis kartus, neatlikus paskutiniu nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės, neišnykus teistumui už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 10-18), dirbantis; atsiprašė nukentėjusiosios D. N. ir ši jo atsiprašymą priėmė; tai kad nusikalstama veika padaryta žala, yra pareikštas Šiaulių teritorinių ligonių kasų civilinis ieškinys (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiama ir į tai, kad J. N. jau yra teistas už smurtinius nusikaltimus tos pačios nukentėjusiosios D. N. atžvilgiu, nėra atlikęs paskutiniu nuosprendžiu būtent už D. N. sukeltą fizinį skausmą (BK 140 straipsnio 2 dalis) paskirtos arešto bausmės. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių prokurorė nei kaltinamajame akte, nei teisiamojo posėdžio metu nenurodė, todėl teismas savo iniciatyva bloginti kaltinamojo padėties negali ir sprendžia, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, kaltinamajam už nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtinos laisvės atėmimo bausmės. Padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas). Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Į paskirtą subendrintą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. lapkričio 18 d. 23.40 val. iki 2021 m. lapkričio 19 d. 13.53 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Paskirta bausmė turėtų būti bendrinama su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. liepos 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 64 straipsnio nuostatas, tačiau minėtu nuosprendžiu paskirta bausmė yra subendrinta su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu (baudžiamosios bylos Nr. 1-49-1117/2022), kuris yra neįsiteisėjęs, paskirta bausme, todėl, siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo, 2021 m. liepos 12 d. nuosprendžiu paskirta bausmė su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme nebendrintinos.

J. N. laisvės atėmimo bausmė skiriama pirmą kartą (2022 m. gegužės 6 d. nuosprendis, kuriuo taip pat paskirta laisvės atėmimo bausmė, nėra įsiteisėjęs, be to tuo nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas), ankstesniais nuosprendžiais jam buvo skirtos baudos, laisvės apribojimo, arešto bausmės. Kaltinamasis yra vedęs, dirbantis, jauno amžiaus. Padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, jis gailisi dėl padarytų veikų, atsiprašė nukentėjusiosios. Iš teisiamajame posėdyje duotų kaltinamojo parodymų teismas sprendžia, jog J. N. nori keisti gyvenimo būdą, nori gyventi šeimoje, kartu su žmona auginti vaikus. Dėl šių priežasčių yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl J. N. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (BK 75 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 5, 7 punktai, 6 dalis).

Civilinio ieškinio išsprendimas

Nukentėjusioji D. N. civilinio ieškinio nepareiškė.

Už nukentėjusiajai D. N. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų VšĮ Regioninei Telšių ligoninei buvo sumokėta 51,06 Eur (1 t., b. l. 24-29), todėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas, šią sumą priteisiant iš kaltinamojo J. N. (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys, 6.280 straipsnio 1 dalis, Sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto c papunktis).

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kardomosios priemonės galiojimo

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – peilis, saugomas Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate (1 t., b. l. 23), yra menkavertis, todėl nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kaltinamajam J. N. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Dėl proceso išlaidų išieškojimo

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Kaltinamasis J. N. buvo suimtas kitoje baudžiamojoje byloje, todėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. balandžio 5 d. nutartimi kaltinamojo gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą (patikslintą), kurioje nurodyta, kad už J. N. suteiktą antrinę teisinę pagalbą paskaičiuota advokatui mokėtina suma – 234,04 Eur. Kaltinamajam teisinė pagalba buvo teikiama ne pagal jo pageidavimą, o esant būtinumui, jo turtinė padėtis nėra gera, todėl iš J. N. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi

nusprendė:

J. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punkto pagrindu paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Į paskirtą galutinę bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. lapkričio 18 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 2 dalies 5, 7 punktais, 6 dalimi, J. N. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Pradėjus vykdyti nuosprendį panaikinti J. N. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – peilį, saugomą Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Iš J. N. priteisti Šiaulių teritorinei ligonių kasai, kodas 188784026, už D. N. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas 51,06 Eur (penkiasdešimt vieną Eur 6 ct).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėja Aida Stulpinienė