- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-05-06
- Bylos Nr.
- 1-49-1117/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15180-2021-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aida Stulpinienė
- Nukentėjusysis
- J. L., V. D.
- Kaltinamasis
- J. N.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.14.10.1Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 1 d.)
- 2.1.15.3.1Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje ir jo pareiškimas (BPK 109, 112, 117 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(Duomenys neskelbtini)“ elektriku, esantis vaiko priežiūros atostogose, teistas: 1) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrinus paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 2) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. spalio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis subendrinus paskirtas bausmes visiško sudėjimo būdu, subendrinta bausmė paskirta – laisvės apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir 60 MGL (3000 Eur) bauda; pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta - laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir 40 MGL (2000 Eur) bauda; 3) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gruodžio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrinus paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu, subendrinta bausmė paskirta – 90 parų arešto, pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta – 60 parų arešto; paskirta bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. spalio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės neatlikta dalimi visiško sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – 90 parų arešto ir 40 MGL (2000 Eur) bauda; 4) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. birželio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį, paskirta – 12 parų arešto, pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta – 8 paros arešto; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gruodžio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės neatlikta dalimi dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – 72 paros arešto ir 40 MGL (2000 Eur) bauda; 5) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. liepos 12 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį areštu 60 parų, pritaikius BK 64¹ paskirta 40 parų arešto, šios bausmės neatlikęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. N. 2021 m. gegužės 13 d., apie 1.20 val., tyčia užmesdamas betonavimo darbams skirtą metalinį tinklą ant J. L. priklausančio automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio daugiabučio gyvenamojo namo, esančio(duomenys neskelbtini), kieme, subraižė automobilio priekinį gaubtą, priekinį kairės pusės sparną, priekines kairės pusės dureles, galines kairės pusės dureles, stogą su stoglangio anga, kairės pusės galinį sparną t. y. sugadino svetimo J. L. priklausančio turto už 523,61 Eur sumą.
Kaltinamasis J. N. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kuriais prašo remtis. Tą vakarą jis vartojo alkoholį kieme esančioje pavėsinėje. Su kaimynais J. L. ir V. D. nesutardavo, todėl sugalvojo užmesti betoninį tinklą ant jų automobilio. Padarė tai specialiai, nes buvo piktas. Gailisi dėl to ką padarė, prisidirba pavartojęs alkoholio. Atsiprašo nukentėjusiosios J. L., kad sugadino jos automobilį, sutinka su prašoma priteisti 250 Eur suma, pažada atlyginti žalą.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Su kaimyne J. L. nuolat pykstasi. 2021 m. gegužės 12 d. vakare jis pamatė, kad yra ištryptas daržas, o kiti kaimynai pasakė, kad tai padarė J. L.. Jis klausė kaimynės, kodėl ši taip pasielgė, bet J. L. atsakė, kad neturi apie ką su juo kalbėti. Buvo gėręs keletą dieną, todėl labai susinervino. Tiksliai įvykio aplinkybių neatsimena dėl girtumo. Prisimena, kad prie namo stovėjo kaimynės automobilis VW Golf, šalia buvo metalinis tinklas, kurį jis paėmė ir užmetė ant automobilio. Kur užkrito tinklas jis nematė, bet jis nėra sunkus, negalėjo stipriai apgadinti automobilio. Gailisi dėl tokio savo poelgio, žalą atlygins (1 t., b. l. 105-106, 115-116, 123-125).
Nukentėjusioji J. L. parodė, kad 2021 m. gegužės 13 d. naktį ji jau miegojo, kai draugas V. D. išgirdo žodžius „tuoj išdaužysiu langus“ ir didelį triukšmą. Tuomet V. D. išėjo į lauką, pamatė užmestą tinklą ant automobilio ir J. N. einantį į namo vidų. V. D. iškvietė policiją, J. N. policijos pareigūnams viską prisipažino, nurodė taip pasielgęs dėl ištrypto daržo. Automobilis stovėjo po buto langais, per atidarytą langą draugas išgirdo kaimyno J. N. žodžius. Ji į kiemą išėjo vėliau, matė ant automobilio užmestą metalinį tinklą. Tas metalinis tinklas skirtas betonavimo darbams, buvo jų naudojamas statantis malkinę. Tinklas buvo užmestas ant automobilio, daugiau ant vienos pusės, visos detalės buvo subraižytos – stogas, kapotas, durelės. Automobilio vertė daugiau nei 1000 Eur, jis techniškai tvarkingas, jos naudojamas. Apgadinimams nustatyti draugas varė automobilį į autoservisą, ten buvo atlikti paskaičiavimai, kiek kainuotų sutaisymas. Autoserviso nurodyta kaina jai yra didelė, netikėjo, kad tokią sumą galėtų atgauti iš J. N., todėl automobilio autoservise neremontavo. Tiksliai pasakyti kokiai sumai buvo apgadintas automobilis ji negali, į bylą yra pateikti autoserviso paskaičiavimai. Jie automobilį susitvarkė už maždaug 250 Eur, taisė pats draugas, pirko medžiagas. Jokių dokumentų, kvitų neturi. Reiškia civilinį ieškinį 250 Eur sumai. Su J. N. santykiai yra konfliktiški. Ji priima kaltinamojo atsiprašymą.
Nukentėjusysis V. D. parodė, kad jis su J. L. gyvena kartu (duomenys neskelbtini). Tiksliai datos neatsimena, nakties metu jis atsikėlė vaikui padaryti maisto. Per langą jis išgirdo J. N. žodžius, kad šis žada eiti išdaužyti mašinos langus, pasigirdo duslus garsas. Namo kieme stovėjo stovi tik J. L. automobilis. Išgirdęs J. N. žodžius, jis apsirengė, išėjo į kiemą ir pamatė ant automobilio užmestą betonavimo tinklą. Išeidamas į kiemą jis girdėjo, kaip užsidaro kaimyno J. N. buto durys. Tinklas buvo užmestas labiau ant keleivio pusės, tačiau jis yra nemažas, todėl praktiškai buvo apgadintas beveik visas automobilis, subraižyta nemažai detalių. Jis iškvietė policijos pareigūnus, kurie užfiksavo įvykį, padarė nuotraukas, bendravo su J. N.. Šis pripažino taip padaręs dėl to, kad rado darže pėdsakus J. L. ir lygtai šuns pėdsakai buvo, jis tai padarė iš keršto. J. N. žadėjo atlyginti žalą, tačiau nėra atlyginęs. Tą naktį J. N. buvo girtas, svirduliavo.
Liudytojas D. V. parodė, kad dirba Telšių apskrities VPK Telšių rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėju. Įvykį formino jo kolegos L. R. su M. V.. Asmeniškai į įvykio vietą nuvykęs nebuvo, tik užpildė pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką protokolą. Matė apgadintą automobilį VW Golf 4 policijos komisariato kieme, nes nukentėjusysis tuo automobiliu atvyko parašyti pareiškimo. Jis matė apgadinimus, o pareiškėjas nurodė, kad J. N. ant automobilio užmetė tvorą ar tinklą.
Liudytoja M. V. parodė, kad dirba Telšių apskrities VPK Telšių rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėja. Įvykio datos tiksliai nepamena, buvo tamsus paros metas. Nukentėjusysis pranešė, kad ant jo automobilio yra užmesta tvoros armatūra. Su kolega L. R. nuvyko į įvykio vietą (duomenys neskelbtini). Pamatė, kad ant automobilio VW Golf ir ant jo stogo užmesta metalinė tvora. Vizualiai matėsi, kad automobilio stogas ir kitos automobilio dalys yra pabraižytos. Nukentėjusysis nurodė, kad tvorą ant automobilio užmetė J. N.. Jie nuvyko pas J. N. į namus aiškintis aplinkybių. J. N. pripažino, kad užmetė ant automobilio tvorą. Ikiteisminio tyrimo tą naktį nepradėjo, kadangi nukentėjusysis negalėjo iškart įvardinti žalos. Nukentėjusysis kreipėsi kitą dieną po įvykio į komisariatą su pareiškimu.
Liudytojas L. R. parodė, kad pernai pagal gautą iškvietimą dėl sugadinto automobilio su kolege M. V. vyko adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus pamatė juodos spalvos automobilį VW Golf, ant kurio buvo užmesta betoninė tvora. Matėsi apgadinimai ant automobilio stogo ir šono. Automobilio savininkas pasakė, kad automobilį apgadino kaimynas J. N.. Jie nuėjo pas asmenį, kuris apgadino automobilį, J. N. miegojo neblaivus. Jie J. N. pažadino, šis prisipažino, kad tą automobilį apgadino.
Automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso J. L. (1 t., b. l. 46), įsigytas pagal 2018 m. spalio 26 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį už 1000 Eur (2 t., b. l. 19).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme stovi juodos spalvos automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į kurio kairę pusę yra skersai atremta metalinė tvora. Nukėlus metalinę tvorą, ant automobilio kairės pusės galinio sparno matomas įbrėžimas, subraižytos automobilio galinės kairės pusės durys, stogas, priekinės kairės pusės durys, kairės pusės veidrodėlis, kairės pusės priekinis sparnas ir variklio dangtis (1 t., b. l. 13-21).
V. D. lengvųjų automobilių kėbulų remonto dirbtuvių 2021 m. liepos 1 d. remonto sąmatoje Nr. 1873 nurodyta, kad J. L. priklausančio automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto kaina (remonto darbų ir medžiagų) - 1041,98 Eur su PVM, iš jų 523,61 Eur medžiagų kaina (432,74 Eur + 21 proc. PVM) (1 t., b. l. 66-68).
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, padariniai, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, o subjektyvieji – kaltė, kuri pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori, arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia joms atsirasti (kilti). Turtas yra svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise. Tyčinio svetimo turto sugadinimo padariniai nustatomi pagal turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu. Būtent sugadinto turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nusikalstama veika kvalifikuojama kaip nesunkus (BK 187 straipsnio 1 dalis), apysunkis (BK 187 straipsnio 2 dalis) ar baudžiamasis nusižengimas (BK 187 straipsnio 3 dalis). Tam, kad asmens nusikalstamą veiką būtų galima kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, sugadinto turto vertė turi viršyti 5 MGL (250 Eur) ir neviršyti 250 MGL (12500 Eur) (BK 190 straipsnis). Kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte (tačiau ne tokio daikto (turto) atkūrimo (atstatymo) sąnaudomis (kaštais) ar jo sunaikinimo pasekmėmis, kurie nėra šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis) veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-693/2007, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016, 2K-298-697/2016, 2K-5-628/2019).
Iš byloje ištirtų ir anksčiau aptartų įrodymų matyti, kad 2021 m. gegužės 13 d., nakties metu nukentėjusysis V. D. per atidarytą langą išgirdo kaimyno J. N. žodžius, jog šis ketina eiti išdaužyti automobilio langus. Po šių kaltinamojo žodžių, nukentėjusysis kieme išgirdo duslų balsą, o išėjęs į kiemą, esantį(duomenys neskelbtini), pamatė ant jo draugei J. L. priklausančio automobilio VW Golf užmestą betonavimo darbams skirtą metalinį tinklą. Dėl šio metalinio tinklo užmetimo automobilis buvo sugadintas (apibraižytas). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. N. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nurodė, kad metalinį tinklą ant kaimynės automobilio užmetė iš pykčio. Liudytojai D. V., L. R., M. V., dirbantys Telšių apskrities VPK matė automobilio apgadinimus, o tiesiogiai į įvykio vietą iškviesti pareigūnai L. R., M. V. nurodė dar tą pačią naktį bendravę su J. N., kuris pripažino užmetęs metalinį tinklą ant J. L. automobilio. Rašytiniai įrodymai, o būtent: transporto priemonės registracijos liudijimas, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, įvykio vietos apžiūros protokolas (su fotonuotraukomis), remonto sąmata patvirtina, kad 2021 m. gegužės 13 d. buvo sugadintas nukentėjusiajai J. L. priklausantis automobilis. Visuma ištirtų, anksčiau aptartų, tarpusavyje sutampančių ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma leidžia teismui daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis J. N. sugadino svetimą turtą. Tačiau, kaip minėta, tinkamam nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikalinga nustatyti sugadinto turto vertę.
Prokurorė kaltinamajame akte nurodė, jog J. L. priklausančio sugadinto turto vertė yra 1280 Eur. Šią sumą prokurorė nurodė remdamasi Emprekis pažyma apie vidutinę transporto priemonės rinkos vertę. Su tokia prokurorės pozicija teismas neturi pagrindo sutikti, nes J. L. automobilis nebuvo sunaikintas, automobilio individuali vertė pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį yra 1000 Eur, o jam padarytų apgadinimų mastą tiksliausiai pagrindžia kompetentingų automobilių remonto srityje V. D. lengvųjų automobilių kėbulų remonto dirbtuvių pateikta remonto sąmata, kuri sudaryta būtent įvertinus J. L. automobiliui VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytus sugadinimus. Jokios konkrečios automobilio detalės sugadintos nebuvo, dėl patirtų sugadinimų automobilis galėjo būti eksplotuojamas, užmetant tvorą buvo padaryti estetiniai automobilio kėbulo pažeidimai, t. y. jis subraižytas, dėl ko buvo reikalinga remontuoti automobilį ir atstatyti jį į tokią vizualią būklę, kokia buvo iki įvykio. Nukentėjusioji J. L. nurodė, kad tiksliai įvardinti už kokią sumą buvo sugadintas automobilis ji negali, detalius paskaičiavimus buvo atlikęs autoservisas, dokumentai yra pateikti į bylą, tačiau autoserviso nurodyta apie 600 Eur suma jai yra per didelė, už tokią sumą ji negalėjo susitvarkyti automobilio, nes netikėjo, jog atgautų pinigus iš J. N.. Iš nukentėjusiųjų J. L., V. D., liudytojų D. V., L. R., M. V. parodymų, įvykio vietos apžiūros protokole esančių fotonuotraukų matyti, jog sugadinimai buvo padaryti gana dideliam automobilio plotui, apibraižymai nustatyti ant automobilio kairės pusės galinio sparno, galinių kairės pusės durų, stogo, priekinės kairės pusės durų, kairės pusės veidrodėlio, kairės pusės priekinio sparno ir variklio dangčio. Kaip jau minėta, automobilių remonto srityje besispecializuojantis asmuo V. D., apžiūrėjęs automobilį, įvertinęs apgadinimų lygį, nustatė, jog bendra remonto kaina būtų 1041,98 Eur, iš jų už vien tik medžiagos, reikalingos remontui (de dažymo darbų) kainuotų 532,61 Eur. Teismas, spręsdamas dėl sugadinto turto vertės, patikima ir pagrįsta laiko būtent remonto sąmatoje nurodytą, automobilio remontui (medžiagoms) reikalingą sumą, todėl sutikslintina kaltinime nurodyta aplinkybe apie turto vertę, nustatant, jog J. N. sugadino svetimo turto už 532,61 Eur. Ši aplinkybė nėra iš esmės skirtinga nuo kaltinime nurodytos, dėl šios aplinkybės sutikslinimo nesikeičia kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos kvalifikacija, byla buvo išnagrinėta atlikus pilną įrodymų tyrimą, J. N. teisiamajame posėdyje turėjo galimybę ginčyti (ir ginčijo) sugadinimų mastą, todėl tokiu sutikslinimu nėra pažeidžiama kaltinamojo teisė į gynybą.
Nors gynėja teisiamojo posėdžio metu prašė J. N. inkriminuojamą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 187 straipsnio 1 dalies į BK 187 straipsnio 3 dalį, nes esą automobiliui buvo padaryti sugadinimai už 250 Eur, tačiau teismas su tokia gynėjos pozicija nesutinka. Nukentėjusioji J. L. parodė, kad tiksliai įvardinti sugadinimais padarytos žalos negali, teigė, jog sugadinimų paskaičiavimus atliko autoservisas, tačiau jai autoservise tvarkyti automobilį buvo per brangu, nesitikėjo tokios didelės sumos atgauti iš J. N.. Būtent dėl didelės remonto sąmatos, nukentėjusieji pasirinko kitą būdą - savo jėgomis susitvarkyti automobilį. J. L. nurodoma 250 Eur suma yra apytikslė, jokių įrodymų, kad automobilis yra sutvarkytas į iki sugadinimo buvusią būseną už 250 Eur pinigų sumą nepateikta. Iš ikiteisminio tyrimo metu buvusių J. L. ir J. N. susitarimų matyti, jog nukentėjusioji tiesiog nuolaidų būdu nurodė tokią ieškinio sumą, kokią jai pasirodė realu atgauti iš J. N.. Tačiau ši suma teismo vertinimu, tikrai nepatvirtina visų automobilių sugadinimų vertės ir perkvalifikuoti nusikalstamos veikos nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus tarpusavyje sutampančius, vienas kitą papildančius įrodymus teismas sprendžia, jog J. N. kaltė yra įrodyta, minėti įrodymai patvirtina, jog jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
Bausmės skyrimas
BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).
Skirdamas J. N. bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta nusikalstama veika priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai, į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę: teisiamas šeštą kartą, nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas tris kartus, neišnykus teistumui už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 82-94), dirbantis; atsiprašė nukentėjusiosios ir ši jo atsiprašymą priėmė; tai kad nusikalstama veika padaryta žala, nukentėjusioji J. L. reiškia civilinį ieškinį (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, J. N. skirtina laisvės atėmimo bausmė, atitinkanti laisvės atėmimo bausmės minimumą. Šią nusikalstamą veiką J. N. padarė iki Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. birželio 28 d. teismo baudžiamojo įsakymo ir 2021 m. liepos 12 d. nuosprendžio priėmimo, todėl paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrintina su minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu bei nuosprendžiu paskirtomis arešto ir baudos bausmėmis iš dalies jas sudedant, t. y. prie 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedama 30 parų arešto ir 40 MGL (2000 Eur) bauda (iš bausmės, skirtos 2021 m. birželio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu), 20 parų arešto (iš bausmės, skirtos 2021 m. liepos 12 d. nuosprendžiu) (BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalys, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis, 2 dalis).
J. N. laisvės atėmimo bausmė skiriama pirmą kartą, ankstesniais nuosprendžiais jam buvo skirtas laisvės apribojimas ir areštas. Kaltinamasis yra vedęs, dirbantis, jauno amžiaus. Padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, jis gailisi dėl padarytos veikos, atsiprašė nukentėjusiosios. Iš teisiamajame posėdyje duotų kaltinamojo parodymų teismas sprendžia, jog J. N. nori keisti gyvenimo būdą, yra pasirengęs atlyginti žalą. Dėl šių priežasčių yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl J. N. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ir iki 2022 m. rugsėjo 1 d. atlyginti nukentėjusiajai žalą (BK 75 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 5, 7 punktai, 6 dalis).
BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi, nusikalstama veika padaryta žala – tai baudžiamojo įstatymo saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias galima įvertinti turtine išraiška. CK 6.251 straipsnyje yra įtvirtintas visiško nuostolių (turtinės žalos) atlyginimo principas, t. y. padaryta turtinė žala turi būti atlyginta visa.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. L. buvo pareiškusi civilinį ieškinį 350 Eur sumai (1 t., b. l. 59-60). Vėliau, derinant pozicijas dėl žalos atlyginimo, nukentėjusioji civilinio ieškinio sumą sumažino iki 250 Eur (1 t., b. l. 118 ) ir 200 Eur (1 t., b. l. 126). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji palikė civilinį ieškinį 250 Eur sumai. Nurodė, jog už maždaug tokią sumą jos draugas sutvarkė automobilį, nes autoservise tvarkyti buvo per brangu. Jokių įrodymų, kvitų, pagrindžiančių civilinio ieškinio dydį J. L. nepateikė, tačiau iš byloje esančios medžiagos, nukentėjusiosios parodymų matyti, jog automobiliui buvo padaryti sugadinimai ant daug detalių, automobilių dirbtuvės nurodė, jog vien medžiagos, skirtos sugadinimams pataisyti kainuotų 523,61 Eur, todėl nukentėjusiosios prašoma priteisti iš kaltinamojo pinigų suma laikytina adekvačia ir pagrįsta. Su 250 Eur civilinio ieškinio dydžiu sutiko ir kaltinamasis J. N.. Civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo J. N. nukentėjusiajai (civilinei ieškovei) priteistina 250 Eur žalos atlyginimo (CK 6.246-6.249 straipsniai, 6.251 straipsnio 1 dalis).
Dėl proceso išlaidų išieškojimo
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Kaltinamajam J. N. buvo skirta kardomoji priemonė-suėmimas, todėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. vasario 1 d. nutartimi kaltinamojo gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad už J. N. suteiktą antrinę teisinę pagalbą paskaičiuota advokatui mokėtina suma – 370,64 Eur. Kaltinamajam teisinė pagalba buvo teikiama ne pagal jo pageidavimą, o esant būtinumui, jo turtinė padėtis nėra gera, todėl iš J. N. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi
nusprendė:
J. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti laisvės atėmimą 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, J. N. paskirtą 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. birželio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. liepos 12 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams 20 dienų ir 40 MGL (2000 Eur) baudą.
Į paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę įskaityti pagal Telšių rūmų 2021 m. birželio 28 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. liepos 12 d. nuosprendį atliktas arešto bausmes bei šioje byloje taikytą suėmimą nuo 2022 m. kovo 29 d. iki 2022 m. balandžio 28 d., o į baudos bausmę įskaityti pagal Telšių rūmų 2021 m. birželio 28 d. teismo baudžiamąjį įsakymą sumokėtą baudos dalį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 2 dalies 5, 7 punktais, 6 dalimi, J. N. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ir iki 2022 m. rugsėjo 1 d. atlyginti nukentėjusiajai J. L. 250 Eur žalą.
Iš J. N. priteisti J. L. žalos atlyginimą 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt Eur), nustatant, kad žalą J. N. turi atlyginti iki 2022 m. rugsėjo 1 d.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.