- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-24
- Bylos Nr.
- e2S-1991-1097/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10982-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Latvelė
- Ieškovas
- M. J., A. Z., A. P., R. B., J. E.
- Atsakovas
- Socialinio draudimo darbuotojų profesinei sąjungai
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų M. J., A. Z., A. P., R. B. ir J. E. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų M. J., A. Z., A. P., R. B. ir J. E. ieškinį atsakovei Socialinio draudimo darbuotojų profesinei sąjungai dėl Socialinio draudimo darbuotojų profesinės sąjungos tarybos nutarimo panaikinimo (pripažinimo netekusiu galios), jos įstatų, jos teritorinio skyriaus nuostatų dalies pripažinimo niekiniais ir įpareigojimo pateikti informaciją.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Ieškovai M. J., A. Z., A. P., R. B. ir J. E. (toliau – ir ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Socialinio draudimo darbuotojų profesinei sąjungai (toliau – ir atsakovė) prašydami: 1) pripažinti negaliojančiu Socialinio draudimo darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga) tarybos 2023 m. birželio 30 d. priimtą nutarimą; 2) pripažinti Profesinės sąjungos įstatų (toliau – ir Įstatai) 56, 57 punktus, tiek kiek juose nustatyta, kad „Teritoriniai skyriai gali būti likviduojami Tarybos sprendimu“ bei Socialinio draudimo darbuotojų profesinės sąjungos Teritorinio skyriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Skyrius) nuostatų (toliau – Skyriaus nuostatai, Nuostatai) 39 punktą, tiek kiek jame nustatyta, kad „Skyriaus veikla sustabdoma ir nutraukiama Socialinio draudimo darbuotojų profesinės sąjungos tarybos sprendimu“, negaliojančiais (niekiniais); 3) pripažinti Skyriaus nuostatų 6, 7 punktus negaliojančiais (niekiniais), kaip prieštaraujančius imperatyvioms teisės normoms; 4) įpareigoti atsakovę pateikti reikalaujamą informaciją. Ieškovų teigimu, Profesinės sąjungos tarybos sprendimas ir jo pagrindą sudarę Įstatų bei Skyriaus nuostatų punktai pažeidžia Profesinės sąjungos narių, įsteigusių įstaigos lygmens profesines sąjungas, konstitucinę teisę laisvai jungtis į profesines sąjungas ir pastarosioms laisvai veikti, sudaro formalų pagrindą faktiškai apriboti narių darbinį veiksnumą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-15931-1159/2023 atsisakė priimti ieškovų ieškinį, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
3. Teismas nustatė, kad Profesinės sąjungos Įstatai, Skyriaus nuostatai patvirtina, kad Skyrius yra Profesinės sąjungos (atsakovės) struktūrinis padalinys, turintis visas profesinės sąjungos, veikiančios įstaigoje, teises. Teismas nurodė, kad Skyrius nėra juridinis asmuo, jį registruoja ir jo Nuostatus tvirtina Profesinės sąjungos taryba. Taip pat Profesinės sąjungos teritoriniai skyriai gali būti likviduojami tarybos sprendimu (Įstatų 57 punktas). Teismas sprendė, kad Skyrius nėra nei Profesinė sąjunga, kaip savarankiškas juridinis asmuo (jis yra tik Socialinio draudimo darbuotojų profesinės sąjungos (atsakovės) struktūrinis padalinys), nei Socialinio draudimo darbuotojų profesinės sąjungos valdymo organas ar dalyvis, todėl ieškovai negali reikšti ieškinio kaip tai nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 4 dalis.
4. Teismas sprendė, kad šalių ginčas nenagrinėtinas teisme taip pat ir dėl to, kad šalių ginčas nelaikytinas nei darbo ginču dėl teisės, nei kolektyviniu darbo ginču dėl interesų Lietuvos Respublikos darbo kodekso 213 straipsnio prasme. Be to, toks ginčas nenagrinėtinas teisme ir pagal Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo nuostatas, nes šio įstatymo 18, 20 straipsniai nustato, kad teisme nagrinėjami ginčai tarp profesinės sąjungos ir darbdavio bei profesinės sąjungos ir kito(-ų) asmens(-ų).
5. Teismas nurodė, kad šalių ginčas nagrinėtinas pagal Socialinio draudimo darbuotojų profesinės sąjungos įstatus sukurtuose profesinės sąjungos vidiniuose valdymo organuose – pirma kreipiamasi į pirmininką, jei netenkinamas jo sprendimas, tuomet kreipiamasi į tarybą, jei netenkinamas jos sprendimas, tuomet ginčas turėtų būti nagrinėjamas profesinės sąjungos narių konferencijoje.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu apeliantai (ieškovai) M. J., A. Z., A. P., R. B. ir J. E. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartį ir įpareigoti teismą ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Teismas netinkamai vertino ieškovų – juridinio asmens dalyvių – teisinį statusą. Ieškinį reiškė fiziniai asmenys – Socialinio draudimo darbuotojų profesinės sąjungos teritorinio skyriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Skyrius) nariai (bendraieškiai). Tuo tarpu skundžiamoje nutartyje pasisakoma ne apie ieškovų, o apie kito subjekto – Skyriaus – teisę būti ieškovu. Teismo argumentai, kurie yra teisingi Skyriaus atžvilgiu, nepagrįstai perkelti kitą teisinį statusą turintiems subjektams – faktiniams ieškovams. Ieškovai, būdami Skyriaus nariais, kartu yra ir Profesinės sąjungos nariai, t. y. juridinio asmens dalyviai. Teismas nevertino faktinių ieškovų, kaip fizinių asmenų – juridinio asmens (profesinės sąjungos) dalyvių, teisės pareikšti ieškinį dėl juridinio asmens organo sprendimų, sandorių.
6.2. Teismas nepagrįstai siaurinamai aiškino Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 20 straipsnį, todėl nepagrįstai nurodė, kad jis neapima vidinių ginčų tarp profesinės sąjungos valdymo organų, narių ir tų organų. Ši įstatymo nuostata tiesiogiai numato ne tik profesinių sąjungų, kaip juridinių asmenų, bet ir profesinių sąjungų narių teisę į teisminę gynybą, neribojant potencialių atsakovų (teisių / teisėtų interesų pažeidėjų) rato, t. y. neužkerta kelio profesinės sąjungos nariui ginčyti profesinės sąjungos, kurios narys jis yra, organų sprendimų. Tai yra CK 2.82 straipsnio 4 dalies konkretizuotas variantas, reglamentuojantis profesinės sąjungos ir jos dalyvių ginčų sprendimą.
6.3. Teismas nevertino savarankiškos ieškovų teisės reikšti ieškinį vadovaujantis CPK 178 straipsnio 5 dalimi, ignoravo profesinės sąjungos narių teises ginti savo interesus teisme ir paneigė ieškovų konstitucinę teisę į efektyvią, t. y. teisminę, pažeistų interesų gynybą. Ieškinyje, be kita ko, kelti reikalavimai dėl sandorių (jų dalies) pripažinimo niekiniais, o tokį reikalavimą (dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo) gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Atsižvelgiant į tai, teismas, net nepripažinęs ieškovų dalyviais, privalėjo priimti jų ieškinį, nes ieškovų teisinis suinteresuotumas ir potencialus teisių pažeidimas buvo aiškiai išreikšti ieškinyje ir prie jo pridėtuose dokumentuose. Nepriimdamas ieškinio teismas nusišalino nuo pareigos užtikrinti teisėtumą civiliniuose santykiuose.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
8. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
9. Šiuo atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti ieškovų ieškinį, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Asmuo įgyvendina šią teisę, laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
11. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).
12. Iš ieškinio turinio ir jo priedų matyti, jog ieškovai, kaip Socialinio draudimo darbuotojų profesinės sąjungos teritorinio skyriaus nariai, ginčija atsakovės – Socialinio draudimo darbuotojų profesinės sąjungos – tarybos priimtą nutarimą, taip pat atsakovės Įstatų bei Skyriaus nuostatų atitinkamus punktus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog Skyrius nėra juridinis asmuo, padarė išvadą, kad ieškovai negali reikšti ieškinio pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalies nuostatas. Ieškovai, nesutikdami su tokia teismo išvada, nurodo, jog jie yra juridinio asmens, t. y. profesinės sąjungos, dalyviai, todėl turi teisę pareikšti ieškinį dėl šio juridinio asmens organo sprendimų ar sandorių.
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Skyriaus nuostatų 1 punkte įtvirtinta, jog Skyrius yra Socialinio draudimo darbuotojų profesinės sąjungos (atsakovės) struktūrinis padalinys, turintis visas profesinės sąjungos, veikiančios įstaigoje, teises; Skyrius nėra juridinis asmuo. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog dėl aptarto Skyriaus teisinio statuso ieškovų pateiktas ieškinys nėra nagrinėtinas teisme.
14. Pirma, pagal Profesinės sąjungos Įstatų 50 punktą, Profesinės sąjungos teritoriniai skyriai yra steigiami Profesinės sąjungos narių susirinkime, jame dalyvauja ne mažiau kaip 3 Profesinės sąjungos nariai. Skyriaus nuostatų 1 punkte nustatyta, kad Socialinio draudimo darbuotojų profesinės sąjungos teritorinis skyrius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos yra Socialinio draudimo darbuotojų profesinės sąjungos struktūrinis padalinys, Skyrius nėra juridinis asmuo. Skyriaus nariais laikomi asmenys, kurie pateikė rašytinį prašymą įstoti į profesinę sąjungą ir kurie įtraukti į Skyriaus narių apskaitą (Nuostatų 8 punktas). Taigi, kaip pagrįstai nurodė ieškovai atskirajame skunde, ieškovai, būdami Skyriaus nariais, kartu yra ir atsakovės, t. y. Profesinės sąjungos, nariai (juridinio asmens dalyviai).
15. Antra, juridinių asmenų organų sprendimų nuginčijimo pagrindus ir tvarką reglamentuoja CK 2.82 straipsnio 4 dalis. Joje įtvirtinta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Šios normos tikslas – apginti joje nurodytų suinteresuotų asmenų, kurių teisės buvo pažeistos, interesus ir viešąjį interesą, išlaikant juridinio asmens, jo valdymo organų, dalyvių ar kitų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyrą, nes aptartoje įstatymo normoje įtvirtinti konkretūs subjektai, galintys pareikšti atitinkamą ieškinį, konkretūs juridinio asmens priimtų sprendimų ginčijimo pagrindai ir specialus ieškinio senaties terminas. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad ši įstatymo nuostata įtvirtina savarankiškus juridinių asmenų organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais pagrindus ir tiesiogiai nesieja jų su sandorių negaliojimo pagrindais, o tai reiškia, kad tais atvejais, kai yra ginčijami juridinių asmenų organų sprendimai, nepriskirtini prie sandorių, taikytina CK 2.82 straipsnio 4 dalis ir joje įtvirtinti sprendimų pripažinimo negaliojančiais pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2009; 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2011). CK 2.82 straipsnio 4 dalis nurodo tris juridinių asmenų organų sprendimų peržiūrėjimo pagrindus – prieštaravimą imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams ir protingumo bei sąžiningumo principams. Įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę ginčyti juridinio asmens valdymo organų sprendimus, visų pirma siekė apginti suinteresuotų asmenų, kurių teisės buvo pažeistos atitinkamais juridinio asmens valdymo organų sprendimais, interesus bei viešąjį interesą.
16. Taigi, įstatymas suteikia teisę juridinio asmens dalyviams ginčyti juridinio asmens valdymo organų priimamus sprendimus. Dėl to, nustačius, kad ieškovai yra juridinio asmens (Profesinės sąjungos) dalyviai, yra pagrindas sutikti su atskirajame skunde nurodytu argumentu, kad ieškovai turi teisę pareikšti ieškinį pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl juridinio asmens, kurio dalyviai jie yra, organų priimtų sprendimų, t. y. ginčyti Profesinės sąjungos tarybos nutarimą, kuriuo iš esmės nutarta stabdyti Skyriaus veiklą ir priimti susiję sprendimai. Kaip pagrįstai nurodė ieškovai atskirajame skunde, teismas, atsisakydamas priimti ieškinį dėl Skyriaus teisinio statuso ypatumų, neatsižvelgė į tai, kad ieškinį reiškia ne Skyrius (dėl kurio veiklos priimti juridinio asmens valdymo organo sprendimai yra ginčo objektas), o Profesinės sąjungos nariai, ginčydami Profesinės sąjungos valdymo organo priimtą sprendimą, kaip pažeidžiantį profesinės sąjungos narių teises ir imperatyvias įstatymų nuostatas.
17. Trečia, teismas skundžiamoje nutartyje išaiškino, kad šalių kilęs ginčas nagrinėtinas pagal atsakovės Socialinio draudimo darbuotojų profesinės sąjungos įstatus sukurtuose profesinės sąjungos vidiniuose valdymo organuose. Pažymėtina, jog nei minimuose Įstatuose, nei kituose teisės aktuose nėra nustatytos privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos tokio pobūdžio ginče, o ieškinio priedai patvirtina, kad ieškovai su pretenzijomis dėl ginčijamų sprendimų kreipėsi į Profesinės sąjungos valdymo organus. Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą bei juridinio asmens dalyvių teises, CK 2.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą senaties terminą tokio pobūdžio ieškiniams, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovų prievolės spręsti ginčą vidiniuose valdymo organuose.
18. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šalių ginčas nelaikytinas darbo ginču dėl teisės, taip pat nėra kolektyvinis darbo ginčas dėl interesų Lietuvos Respublikos darbo kodekso 213 straipsnio prasme. Pritartina, kad tokio pobūdžio ginčas, kilęs juridinio asmens (profesinės sąjungos) dalyviams nesutinkant su to juridinio asmens valdymo organo priimtu sprendimu, nepatenka į Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 18, 20 straipsnių, reglamentuojančių profesinės sąjungos teisę reikšti reikalavimus darbdaviams, taip pat ginti profesinės sąjungos ir jų narių teises santykiuose su trečiaisiais asmenimis, apimtį. Vis dėlto, tai nepaneigia profesinės sąjungos narių, kaip juridinio asmens dalyvių, teisių ginčyti profesinės sąjungos valdymo organų sprendimų, jei nariai mano juos pažeidžiant jų teises, t. y. tai neturi įtakos juridinio asmens narių vidiniams tarpusavio ginčams.
19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju atsisakydamas priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme, netinkamai identifikavo ieškinį reiškiančius asmenis ir neatsižvelgė į jų teisinį statusą, netinkamai taikė CK 2.82 straipsnio 4 dalį, neatsižvelgė į juridinio asmens dalyvio teisę ginčyti juridinio asmens valdymo organų priimamus sprendimus, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
20. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą tenkinti atskirąjį skundą iš dalies – panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio priėmimas galimas tik pirmosios instancijos teisme (žr. mutatis mutandis (liet. su atitinkamais pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010), šis klausimas spręstinas pirmosios instancijos teisme (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
21. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Pasisakius dėl esminę reikšmę turinčių atskirojo skundo argumentų, kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
22. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.