- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-15
- Bylos Nr.
- II-180-888/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-05252-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laima Šeputienė
- Advokatai
- Daiva Mazur
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui R. L., jos įgaliotai atstovei advokato padėjėjai Daivai Mazur,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. L. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialisto D. G. 2016 m. birželio 27 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 16059171138,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apylinkės teisme buvo gautas R. L. skundas, kuriuo ji prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialisto D. G. 2016 m. birželio 27 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 16059171138 ir grąžinti bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Skunde nurodė, kad skundžiamas nutarimas priimtas neištyrus ir neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių. Administracinio teisės pažeidimo protokole M. R. veiksmai, t. y. jog jis 2016 m. birželio 26 d., 21 val. 15 min. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, daugiabučių namų kieme prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, jog tai daryti saugu, pavažiavęs atbulas, nepaliko tarpo iš šono, dėl to kliudė stovėjusį automobilį, eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai, kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ( toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, tačiau pareiškėjos teigimu, jo veiksmuose yra dar vieno administracinio teisės pažeidimo požymiai – pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, kurio policijos pareigūnai nefiksavo, o pareigūnas, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi tik sekančią dieną po eismo įvykio į policijos įstaigą atvykusio M. R. paaiškinimu. Be to, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą nebuvo apklausti eismo įvykio liudininkai – sugadinto automobilio savininkė, įvykį matę asmenys. Be to, kaltę dėl padaryto pažeidimo bandė prisiimti kitas asmuo E. J. (b. l. 4-7).
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas A. B. pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašė teismo atmesti R. L. skundą ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į skundą nurodė, jog administracinio teisės pažeidimo byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų duomenų, patvirtinančių M. R. kaltę, padarius pažeidimą numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.Byloje esantys ir pareigūno ištirti duomenys patvirtina, jog M. R. veiksmais buvo apgadintos transporto priemonės, po ko jis nuvažiavo iš eismo įvykio vietos, t. y. M. R. veiksmuose yra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyvieji požymiai, tačiau kaip matyti iš transporto priemonės apžiūros akto ir fotonuotraukų, automobilių apgadinimai itin nežymūs, M. R. nuosekliai teigė, jog nesislapstė, neslėpė automobilio, smūgio nepajuto, jo nuvažiavimas iš eismo įvykio vietos nesutrukdė išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybių, todėl negalima teigti, jog jis suvokė padaręs eismo įvykį ir iš eismo įvykio vietos sąmoningai pasišalino. Skunde nurodytos aplinkybės, jog buvo bandoma surasti kitą vairuotoją, taip pat tai, jog skundą padavusiam asmeniui buvo grasinta neturi teisinės reikšmės, nes šios aplinkybės nebuvo nurodytos pirminiuose rašytiniuose paaiškinimuose. Byloje surinkti visi objektyvūs duomenys apie padarytą administracinį teisės pažeidimą ir atskleista bylos esmė, todėl prašymas grąžinti bylą iš naujo nagrinėti yra nepagrįstas (b. l. 11-13).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu skundą padavęs asmuo R. L. ir jos įgaliota atstovė advokato padėjėja Daiva Mazur skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Teismui R. L. paaiškino, kad stovėdama balkone matė kaip M. R. išvažinėjo su savo Lexus automobiliu ir įvažiavo į jos automobilį. Kai pamatė, jog jis remiasi ir liko keli milimetrai, pradėjo kviesti savo vyrą, garsiai šaukė. Suveikė automobilio signalizacija. M. R. pavažiavo atgal, kad atkabintų ką užkabino. Apžiūrėjo automobilį, jis buvo apgadintas, todėl iškvietė policiją. Išgirdo atvažiuojančią mašiną, pagalvojo, jog atvažiuoja policija ir tuo metu pamatė kaip M. R. pasistato kitoje vietoje savo automobilį ir eina link laiptinės. Paklausė, ar jis nemato kas atsitiko, pasakė, jog jis kliudė jos automobilį. M. R. atėjo pasižiūrėti, pasakė, kad beveik nieko nesimato ir nenori su ja kalbėti. Atvažiavus policijos pareigūnams ir besiaiškinant visą situaciją priėjo E. J., kuris sakė visą įvykį forminti jam, nes jis galintis „susitvarkyti“, jai nesutikus – jis pradėjo jai grasinti (b. l. 65-67).
Apklaustas teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. R. parodė, kad mašina, kurią vairavo įvykio dieną, sveria apie 2 tonas, kad padarė eismo įvykį, nesuprato, grįžo į tą pačią vietą po 5 minučių ir perstatė automobilį į laisvą automobilio stovėjimo vietą. Jam šūktelėjo kaimynas ar kaimynė iš kitos laiptinės, sakė pažiūrėti kaip nubraukiau mašiną. Su skundą padavusiu asmeniu R. L. jau anksčiau buvo konfliktas dėl automobilių parkavimo, pasižiūrėjo į automobilį, galvojo vėl prasideda priekabiai ir konfliktai, kadangi pagalvojo, jog kažką sumaišė, nuėjo namo. Mašinos niekur neslėpė, pastačiau mašiną ir paskui rado šaukimą į policijos įstaigą. Nuvyko, automobilį apžiūrėjo, įsižiūrėjus matėsi nežymus nubrozdinimas, todėl jam surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Iš pradžių galvojo, jog jam automobilį apgadino, tačiau kaip žiūrėjo su policijos pareigūnu, matėsi, jog jo automobilio ratas buvo įbrauktas ir pagal rato sukimą matėsi, kad jo automobilio ratas tuo metu sukosi, todėl tik tada suprato, kad jis apgadino kitą automobilį (b. l. 52)
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. B. parodė, jog įvykio dieną gavo iškvietimą, kad įvyko eismo įvykis (duomenys neskelbtini) gatvėje. Atvažiavo, jį ir kolegą P. Š. pasitiko pranešėjas, kuris nurodė, kad į jo automobilį Citroen atsitrenkė automobilis Lexus, Lexus automobilio vairuotojas nuvažiavo ir grįžęs pasistatė automobilį kitur ir nekreipdamas dėmesio nuėjo namo. Apžiūrėjo abu automobilius, matėsi įbrėžimai (b. l. 52-53).
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas P. Š. parodė, jog įvykio dieną iš Kauno apskrities VPK gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje įvyko eismo įvykis ir kaltininkas automobiliu Lexus pasišalino. Atvykęs rado apgadintą Citroen automobilį, buvo priėjusi pranešėja, aiškinosi aplinkybes. Netoliese pamatė stovintį Lexus automobilį, kuris galimai apgadino Citroen automobilį. Nubraižė įvykio schemą, padarė nuotraukas, iš liudytojų paėmė paaiškinimus. Automobiliai buvo nežymiai apgadinti - Citroen priekinis bamperis įbrėžtas, o Lexus - galinis ratas. Kai formino eismo įvykį buvo privažiavęs kažkoks asmuo, sakė jis vairavo, bet liudytojai paaiškino, jog ne tas asmuo vairavo (b. l. 53-54).
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas L. R. parodė, jog R. L. yra jo žmona. Teismui paaiškino, jog įvykio dieną išgirdo, kaip žmona kvietė ateiti į balkoną, sakė, jog kažkas įvažiavo į automobilį. Atėjo į balkoną ir pamatė kaip M. R. su Lexus automobiliu stovėjo užkabinęs buferį automobiliui Citroen. M. R. pradėjus atlikti manevrą, buvo aiškus cypimo garsas. M. R. pastovėjo, pavažiavo atgal, kad ištiesintų mašiną ir galėtų išvažiuoti. M. R. pradėjo išvažinėti iš kiemo, jis pradėjo garsiai rėkti, veikė signalizacija, bet jis nuvažiavo. Po 15-20 minučių grįžo į kiemą, pasistatė automobilį, išlipo su dviem buteliais alaus ir nuėjo. Jis su žmona laukė balkone, kol atvyks policija. Jis užkalbino M. R., pasakė, kad jis nubraukė mašiną, tačiau M. R. apsimetė, kad nieko nepadarė, nuėjo pasižiūrėjo, sakė - nieko nėra. Atvažiavus policijai atėjo E. J., kuris norėjo prisiimti kaltę dėl padaryto eismo įvykio (b. l. 54).
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas J. R. L. parodė, jog yra R. L. motina. Teismui paaiškino, jog įvykio dieną, sekmadienio vakarą, jos dukra R. L. buvo balkone, pradėjo kviesti savo vyrą, sakydama, jog tuoj įvažiuos į jų automobilį. Visi išbėgo į balkoną. Kaimynas M. R., važiuodamas iš aikštelės, užkabino R. L. mašiną, sustojo, tada pavažiavo atgal, jie pradėjo šaukti, o jis išvažiavo. Paskui atvažiavo, pasistatė kitoje vietoje mašiną. L. R. užkalbino M. R., pasakė, kad užkabino mašiną, M. R. priėjęs pasižiūrėjo ir pasakė, jog nieko nėra ir jis tuoj ateis. Buvo iškviesta policija. Besiaiškinat įvykio aplinkybes, privažiavo tamsi mašina Audi, išlipo vaikinas, norėjo prisiimti kaltę (b. l. 55).
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. G. parodė, kad jis surašė protokolą ir nutarimą M. R.. Pasižiūrėjo schemą, paaiškinimus, tarnybinį parnešimą, nuotraukas, nuėjo pasižiūrėti mašiną, apgadinimai matėsi, bet jie nebuvo žymūs, tik braukimo pobūdžio. Kolega iš karto sakė, kad greičiausia čia nejutimas, asmuo atėjęs rado lapuką uždėtą už lango. Tiesiogiai nukentėjusio automobilio neapžiūrėjo. Patruliai apžiūrėjo abu automobilius įvykio vietoje, apgadinimai sutapo. Pagal apgadinimo pobūdį turėjo vairuotojas nejusti, kadangi esminis faktas yra ar vairuotojas išlipo, ar neišlipo, apžiūrėjo, ar neapžiūrėjo, o tokių duomenų byloje nebuvo (b. l. 55-56).
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. J. parodė, kad įvykio dieną pamatė, jog prie jo sesers automobilio Lexus stovi policijos pareigūnai, jis priėjo paklausti, kas atsitiko. Policijos pareigūnai paaiškino, jog buvo padaryti apgadinimai. Jis nežino, kas įvykio dieną vairavo automobilį, jokios kaltės dėl eismo įvykio prisiimti neketino (b. l. 67-68).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-310/2012, 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-718/2012, 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-1254/2012 ir kt.).
Administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą. ATPK 259, 259¹, 260, 284, 286 straipsnių nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, išsamiai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. ATPK 256 straipsnis numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas).
Žemesnės instancijos teismas
Iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 16059171138 medžiagos nustatyta, kad M. R. buvo nubaustas už tai, kad jis 2016 m. birželio 26 d., 21 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Lexus, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, daugiabučių namų kieme prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, jog tai daryti saugu, pavažiavęs atbulas, nepaliko tarpo iš šono, dėl to kliudė stovėjusį automobilį, eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. 2016 m. birželio 27 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialistas D. G., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, priėmė nutarimą, kuriuo M. R. buvo pripažintas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 9, 101, 126 punktų reikalavimus ir padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, bei jam paskirta administracinė nuobauda – 43 Eur bauda (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 16059171138 – b. l. 2).
Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014). Kartu nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių – psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-823-290/2015).
Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad M. R. kaltė grindžiama tuo, jog buvo apgadintos transporto priemonės. Tačiau šie duomenys nėra pakankami, kad teismas galėtų konstatuoti, jog buvo ištirtos visos M. R. inkriminuoto teisės pažeidimo padarymo aplinkybės. Iš byloje esančių rašytinių duomenų – R. L., L. R. ir J. R. L. pirminių paaiškinimų matyti, jog automobilio Lexus vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino, nors buvo kviečiamas (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 16059171138 – b. l. 7, 8, 9), aplinkybę, jog M. R. nebuvo eismo įvykio vietoje, patvirtina ir policijos pareigūnų tarnybinis pranešimas (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 16059171138 – b. l. 5). Tačiau teismo posėdžio metu apklaustas skundžiamą nutarimą surašęs policijos pareigūnas D. G. parodė, kad iš padarytų apgadinimų pobūdžio nustatė, kad M. R. nejautė, jog apgadino kitą automobilį, kadangi esminis faktas yra ar vairuotojas išlipo, ar neišlipo, apžiūrėjo, ar neapžiūrėjo, o tokių duomenų byloje nebuvo (b. l. 55-56), tačiau administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių duomenų, kad bylos nagrinėjimo metu butų įvertinti liudytojų parodymai apie tai, kad jie kvietė M. R., jog jis apžiūrėjo automobilį ir nuėjo (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 16059171138 – b. l. 7, 8, 9).
Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje teismo posėdžio metu apklausus liudytojais tiesiogiai įvykį mačiusius R. L., L. R. ir J. R. L., paaiškėjo aplinkybės, kad skundą padavusio asmens veikoje galimai yra ir kito administracinio teisės pažeidimo, susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, požymiai, kurie nebuvo visapusiškai įvertinti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo institucijoje metu. Tačiau bylą nagrinėjančiai institucijai neleidžiama savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, o tai reiškia, kad bylą nagrinėjanti institucija, negali savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/06).
Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad siekiant užtikrinti visapusišką administracinio teisės pažeidimo bylos ištyrimą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių apsaugą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialisto D. G. 2016 m. birželio 27 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 16059171138 naikintinas ir byla grąžintina organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus.
Dėl proceso išlaidų.
Nagrinėjamoje byloje 2016 m. lapkričio 8 d. teismo posėdžio metu skundą padavusio asmens R. L. įgaliota atstovė advokato padėjėja Daiva Mazur prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus (b. l. 61-63, 65).
Pažymėtina, jog žalos, patirtos dėl valstybės ar savivaldybės priimtų neteisėtų aktų, atlyginimo tvarką numato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK). CK 6.271 str. numatyta, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) kyla dėl valstybės ar savivaldybės neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK. 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad Institucija, tyrusi eismo įvykį, veikė neteisėtai. Šiuo atveju R. L. turėtos bylinėjimosi išlaidos negali būti prilyginamos žalai, patirtai dėl Institucijos kaltės.
ATPK 279 straipsnyje numatyta, kad nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams kompensuojamas darbo užmokestis, ne mažesnis už vidutinį, arba apmokama už atitraukimą nuo įprasto užsiėmimo proporcingai laikui, kurį jie sugaišo dėl atvykimo į organą (pas pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą. Be to šiems asmenims kompensuojamos jų turėtos išlaidos dėl atvykimo į organą (pas pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą.
Pažymėtina, kad ATPK normose nėra numatyta, jog nukentėjusiajam atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos. Atkreiptinas dėmesys, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisena yra viešosios teisės šaka, kurios reglamentavime vyrauja imperatyvusis reguliavimo metodas, todėl teisiniai ginčai sprendžiami tiksliai laikantis kodekse nustatytų teisės normų reikalavimų. Teisės ir įstatymo analogija, sprendžiant administracinių teisės pažeidimų bylas, gali būti taikoma tik tais atvejais, kai tokią galimybę nustato administracinės teisės pažeidimų kodeksas. ATPK 249 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais, teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui.
BPK 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra procese pakvietė dalyvauti ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Taigi baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas, nukentėjusiojo prašymą dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis, išsprendžia priimdamas galutinį procesinį sprendimą ir, esant pagrįstam prašymui, jas išieško iš baudžiamojoje byloje kaltu pripažinto asmens.
Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo priimtas galutinis sprendimas, t.y. nebuvo pasisakyta dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinta iš naujo tirti, todėl R. L. įgaliotosios atstovės advokato padėjėjos Daivos Mazur prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paliktinas nenagrinėtu. Tai atitinka ir aukštesniojo teismo praktiką (2014 m. balandžio 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-545-318/2014).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 302² straipsniu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,
nutaria:
R. L. skundą tenkinti, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialisto D. G. 2016 m. birželio 27 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 16059171138 panaikinti ir grąžinti bylą organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus.
R. L. įgaliotosios atstovės advokato padėjėjos Daivos Mazur prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo palikti nenagrinėtą.
Administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. 16059171138, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.