Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui D. K. ir jo atstovui advokatui Kazimierui Baranauskui, suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei Rasai Bužavienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašymą palaikė ir prašo jį tenkinti. Papildė, kad gyveno kartu su tėvais Vilniuje. Mamai mirus jokio turto perrašyti nereikėjo, nes butą tėvai investiciniais čekiais išpirko jo vardu, o kito paveldimo turto mamos mirties dienai nebuvo. Po mamos mirties liko gyventi su tėvu tame pačiame bute ir iki šiol jame tebegyvena, naudojosi visais tėvų likusiais bute daiktais. Žemės nuosavybės teisė mamai buvo atkurta po jos mirties. Kur randasi sklypas sužinojo iš giminių ir nuo 2006 metų žeme naudojasi, dirbo joje kartu su tėvu. Po tėvo mirties palikimą priėmė.

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovė Rasa Bužavienė juridinę reikšmę turinčiam fakto nustatyti neprieštarauja, pareiškėjo ir liudytojų paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėjas rūpinosi žeme ir ją valdė.

Liudytojas V. K. parodė, kad jis yra pareiškėjo dėdė ir patvirtino, kad pareiškėjas su tėvais iki jų mirties gyveno kartu Viršuliškėse, mirus mamai ją palaidojo brolis (pareiškėjo tėvas). Po pareiškėjo mamos mirties jos likusiais daiktais rūpinosi tiek vyras, tiek ir sūnus, nes jie liko gyventi tame pačiame bute. Atkūrus žemę, važiavo su broliu ir jo sūnumi į sklypą, sodino bulves. Tai darė nuo 2006 iki 2010 metų.

Liudytojas D. U. parodė, kad daugiau kaip 20 metų bendrauja su pareiškėju. Pareiškėjas gyveno Viršuliškėse su tėvais ir po jų mirties iki šiol ten tebegyvena. Butas su visais daiktais liko D. K. ir jis naudojosi su tėvu, o po jo mirties - vienas. Žemė buvo grąžinta po mamos mirties, buvo iš kažkur perkelta. D. prašė parvežti derlių iš tos žemės. Žemę dirbo D., jo tėvas bei kiti bendraturčiai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjo paaiškinimu ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais – L. K. mirties liudijimu AC Nr.007812 ir jos gimimo liudijimu AG Nr.040297 (b.l.7-8), Z. K. mirties liudijimu AA Nr.580915 (b.l.6), Kauno apskrities viršininko 2006-10-02 įsakymu Nr.02-03-10437 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Jonavos r.)“ ir jo priedu (b.l.9-11), D. K. gimimo liudijimu Nr.II-ŠJU (raid.rus) Nr.002198 (b.l.12) nustatyta, kad 1997-01-21 mirė pareiškėjo mama L. K. (buvusi Š.), po jos mirties 2006-10-02 jai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,33 ha žemės ūkio paskirties sklypą (duomenys neskelbtini) kartu su kitais bendraturčiais.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjo motinos mirties dieną registruojamo paveldimo turto nebuvo. Pareiškėjas po motinos mirties iš karto pradėjo valdyti motinos asmeniinius daiktus. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus pateikti dokumentai – pareiškėjui 2005-02-18 ir 2005-12-01 siųsti pranešimai, kaip L. K. paveldėtojui, atvykti pasirašyti nuosavybės teisės atkūrimo byloje, pateikiant paveldėjimo teisės liudijimą bei Kauno apskrities viršininko 2006-10-02 sprendimas Nr.46-12086, kurio pagrindu L. K. (mirusiai 1997-01-21) buvo atkurta nuosavybės teisė į 1,33 ha žemės sklypo, grąžinant šią dalį natūra kartu su kitais bendratučiais, sprendimą įteikiant turtinių teisų perėmėjui (b.l.27-28) patvirtina, kad nuosavybės teisės į žemės sklypą buvo atkurtos po L. K. mirties ir tai yra jos asmeninė nuosavybė, kurią paveldėti turi teisę pirmos eilės įpėdiniai (LR CK 5.11 str.) Pagal Civilinio kodekso 5.1 str. 2 d. paveldimi ne tik materialūs daiktai, bet ir nematerialūs dalykai, o taip pat ir palikėjo turtinės reikalavimo teisės.

Teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra turtinė teisė, todėl asmeniui, įstatymo nustatytais terminais išreiškusiam savo valią atkurti nuosavybės teises, mirus, ji paveldima bendrais pagrindais, o nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą tokiu atveju atkuriamos 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999-06-21 nutartis civilinėje byloje 3K-3-320/1999). Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, mirus piliečiui, nustatytu laiku padavusiam prašymą atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui. Tokia įstatymo nuostata grindžiama tuo, kad teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra turtinė teisė, todėl asmeniui, įstatymo nustatytais terminais išreiškusiam savo valią atkurti nuosavybės teises, mirus, ji paveldima bendraisiais pagrindais, o nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą tokiu atveju atkuriamos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Tai, kad teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka, lemia specifinis nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesas. Nuo prašymo atkurti nuosavybės teises pateikimo iki sprendimo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės, priėmimo asmuo, pageidaujantis atkurti nuosavybės teises, privalo ne kartą išreikšti valią su nuosavybės teisių atkūrimu susijusiais klausimais (dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra ar lygiaverte natūra, dėl konkrečios žemės sklypo vietos, ribų ir pan.). Tačiau pretendento mirties atveju už mirusį asmenį valią turi išreikšti kitas asmuo, turintis daugiausia teisių tai daryti, t.y. asmuo, paveldintis mirusiojo turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys 1999 m. birželio 21 d. Nr.3K-3-320/1999; 2000 m. gegužės 22 d. Nr.3K-3-583/2000; 2004 m. lapkričio 15 d. Nr.3K-3-588/2004; 2008 m. vasario 28 d. Nr. 3K-3-122/2008; 2009 m. balandžio 7 d. Nr.3K-3-158/2009).

Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą palikėjo turtinei reikalavimo teisei paveldėti, t.y. palikėjo teisei į jam grąžintiną žemę pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. 2 d pagrindu, kadangi kitais būdais nustatyti, kad jis yra paveldėto žemės sklypo savininkas negali. Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad pareiškėjas įrodė savo reikalavimo pagrįstumą, kad per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti – po motinos mirties liko gyventi tame pačiame bute, naudojosi bei prižiūrėjo jos daiktais bei namų apyvokos reikmenimis, o atkūrus nuosavybės teisę į žemės sklypą mirusiam asmeniui, nuo šios teisės atkūrimo 2006 m. naudojosi žemės sklypu, jį prižiūrėjo, dirbo ir ėmė derlių, t.y. elgėsi kaip paveldėto turto savininkas. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (CK 5.51 str. 1 d.). Nuosavybės teisė gali būti įgyjama paveldėjimu (CK 4.47 str. 2 p.), todėl priėmęs palikimą, įpėdinis įgyja ir nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Tikslu įgyvendinti paveldėjimo teisę, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad D. K. priėmė palikimą, likusį po motinos L. K. mirties.

Juridinis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu (LR CPK 444 str. 2 d. 9 p., 448 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 268 str., 270 str., 444 str. 2 d. 1 p., 448 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. K., a.k(duomenys neskelbtini) po motinos L. K. mirties 1997-01-21, jos palikimą priėmė pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.