Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-309-370/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-05-18
Bylos Nr.: e2A-309-370/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00679-2022-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danguolė Martinavičienė, Antanas Rudzinskas, Neringa Švedienė
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės, „Vilniaus vystymo kompanija“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo: uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vystymo kompanija“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Versina“

Kategorijos

2.6.2.1Netesybos
2.6.10.2.1Neteisėta veika
2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
2.6.10.2.3Kaltė
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.18.3Statybos ranga
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka

Civilinė byla Nr. e2A-309-370/2023Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00679-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.18.3; 3.3.1.14 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vystymo kompanija“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl skolos ir nuostolių atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vystymo kompanija“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Versina“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašė iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė) priteisti: 1) 233 650,64 Eur už atliktus statybos darbus; 2) sulaikytus 24 407,30 Eur; 3) 18 812,66 Eur delspinigius; 4) 8 563,32 Eur tiesioginius nuostolius; 5) 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas; 6) bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1.1. Šalys viešojo pirkimo būdu sudarė 2019 m. gruodžio 16 d. statybos rangos sutartį, kurios objektas – I statybos etapo, modernizavimo (atnaujinimo) darbų, pagal techninį darbo projektą „Dailės mokyklos pastato, (duomenys neskelbtini), modernizavimo (atnaujinimo) projektas“, pirkimas (toliau – Sutartis). Darbai atlikti pagal atsakovės pateiktą projektą. Po Sutarties pasirašymo ieškovė pateikė atsakovei Sutarties įvykdymo užtikrinimą – draudimo laidavimo raštą. Sutarties pagrindu sukurtame santykyje atsakovei atstovavo įgaliotas asmuo – trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ (toliau – ir trečiasis asmuo), t. y. atsakovės vardu priimdavo sprendimus, susijusius su Sutarties vykdymu, siuntė ieškovei įvairią korespondenciją, bendravo su ieškove ir kt.

1.2. Tarp šalių nekilo ginčų ir šalys pasirašė atliktų darbų aktus Nr. 1–14. Pasibaigus ieškovės pateiktam draudimo laidavimo rašto galiojimui ir nepateikus pratęsto arba naujo draudimo laidavimo rašto, atsakovė, apie tai informuodama 2021 m. birželio 11 d. raštu, nusprendė sulaikyti 68 140,45 Eur už atliktus darbus pagal ieškovės 2021 m. gegužės 31 d. darbų aktą Nr. 13 ir PVM sąskaitą faktūrą SIN1804753 (mokėtina suma 81 500,47 Eur). Nepaisant sprendimo sulaikyti pinigus, atsakovė 2021 m. birželio 28 d. pagal minėtą PVM sąskaitą faktūrą sumokėjo 13 360,02 Eur, 2021 m. rugpjūčio 20 d. sumokėjo 43 733,15 Eur, liko sulaikyta 24 407,30 Eur suma.

1.3. Ieškovė pateikė atsakovei 2021 m. liepos 30 d. darbų aktą Nr. 15, kuriame nurodytų darbų vertė – 71 903,99 Eur. Atsakovė atsisakė pasirašyti aktą motyvuodama tuo, jog ieškovė turi pateikti nevykdomų darbų sąmatas. Kadangi nevykdomų darbų sąmatų nepateikimo aplinkybė negali būti pripažinta priežastimi atsisakyti pasirašyti atliktų darbų aktą, pašalinus trūkumus ir nesant pastabų dėl atliktų darbų kokybės ar kitų pagrindų, suteikiančių teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, ieškovė aktą Nr. 15 pasirašė vienašališkai ir 2021 m. lapkričio 24 d. raštu pateikė atsakovei. Akte Nr. 15 nurodyta pinigų suma ieškovei nėra sumokėta.

1.4. Ieškovė pateikė atsakovei 2021 m. gruodžio 13 d. darbų aktą Nr. 16, kuriame nurodytų darbų vertė – 161 746,65 Eur. Atsakovė atsisakė pasirašyti aktą motyvuodama tais pačiais argumentais kaip ir aktą Nr. 15. Taip pat atsakovė nurodė, jog darbų akto negali priimti, nes turėtų būti pasirašomas Sutarties pakeitimas pagal nevykdomų darbų sąmatas, kartu pareikalaujant pašalinti darbų defektus bei įspėjant, kad ji neįformins ieškovės atliktų papildomų darbų. Atsakovė atsisakė organizuoti darbų perėmimą ir iškėlė naujus reikalavimus, t. y. pašalinti ir kitus defektus, su kuriais ieškovė nesutiko. Atsakovė reikalavo pašalinti ne atliktų darbų defektus, o atlikti darbus, kurių nebuvo ieškovės darbų apimtyje, t. y. atsakovės projekte nenumatyti ir Sutartimi nepirkti darbai. Būtent dėl pastarųjų atsakovės nepagrįstų reikalavimų, siekiant paspartinti galutinį darbų perėmimą, ieškovė 2021 m. gruodžio 1 d. raštu nurodė, kad atliks atsakovės reikalaujamus atlikti darbus, tačiau šie darbai bus traktuojami ne kaip defektų šalinimas, o kaip papildomi darbai. Patenkinus aptartus atsakovės nepagrįstus reikalavimus, atsakovė toliau vengė pasirašyti aktą Nr. 16. Atsakovei vilkinant akto Nr. 16 pasirašymą bei galutinį darbų priėmimą, ieškovė aktą Nr. 16 pasirašė vienašališkai ir 2022 m. vasario 28 d. pateikė atsakovei. Akte nurodyta pinigų suma ieškovei nėra sumokėta.

1.5. Šalys taip pat susiginčijo ir dėl galutinio darbų perdavimo organizavimo bei atitinkamo akto pasirašymo. Atsakovė nurodė, jog nepasirašys galutinio darbų perdavimo akto, nes, pasak atsakovės, nepašalinti darbų defektai ir nepateikta atitinkama dokumentacija. 2022 m. sausio 31 d. atsakovės atstovas pasirašė visos darbų dokumentacijos perdavimo –priėmimo aktą, tačiau galutinis darbų perdavimo aktas liko nepasirašytas. Atsakovei delsiant priimti darbus, ieškovė 2022 m. balandžio 21 d. raštu vienašališkai pasirašė galutinį darbų perdavimo aktą, pateikė garantinio laikotarpio draudimą, perdavė raktus, o taip pat patalpų būklę fiksavo antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Ieškovė patyrė 337,50 Eur be PVM išlaidų antstolio paslaugoms apmokėti. Kol atsakovė vengė priimti darbus nuo 2022 m. sausio 1 d. ir iki ieškovė vienašališkai perdavė darbus atsakovei, ieškovė privalėjo saugoti patalpas, jas išlaikyti, dėl to patirtos 8 225,82 Eur be PVM dydžio išlaidos šildymui. Ieškovei turi būti kompensuotos išlaidos patalpų išlaikymui nuo to momento, kai atsakovė turėjo perimti darbų rezultatą iki ieškovė jį perdavė vienašališkai. Ieškovė apskaičiavo atsakovės pagal Sutartį mokėtinus delspinigius dėl uždelsimo atsiskaityti – 18 812,66 Eur.

2. Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Atsikirtimai į ieškinį grindžiami tokiais argumentais:

2.1. Darbų perdavimo – priėmimo aktas negali būti laikomas galiojančiu, todėl ieškovė neturi teisės susigrąžinti Sutarties įvykdymo užtikrinimą. Kita sąlyga Sutarties įvykdymo užtikrinimui grąžinti – atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymų pasirašymas. Ieškovė vienašališkai pasirašė ir šias pažymas, tačiau nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo remiantis ji tai galėjo padaryti. Ieškovė atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymas vienašališkai pasirašė neturėdama tam teisinio pagrindo. Nustačius, kad ieškovė neteisėtai vienašališkai pasirašė atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymas, tai sudaro savarankišką pagrindą pripažinti, kad ieškovei Sutarties įvykdymo užtikrinimas neturėjo būti grąžinamas.

2.2. Aktų Nr. 15 ir 16 nepasirašymą lėmė ne tik nevykdomų darbų sąmatų nepateikimas, tačiau ir defektai, nevykdomi darbai. Trūkumai ne tik buvo nustatyti, bet kai kuriuos iš jų ieškovė taisė. Ieškovė Sutartyje nustatytų sąlygų dėl darbų perdavimo neįgyvendino – netaisė visų jai nurodytų defektų, neatliko visų darbų, neteikė duomenų apie visus nevykdomus darbus, t. y. ieškovė tik iš dalies įgyvendino savo pareigas ir nustatytas sąlygas darbams perduoti.

2.3. Ieškovė darbus perdavė tik 2022 m. balandžio 21 d. Ieškovė 2022 m. sausį dar taisė kai kuriuos darbus. Ieškovės 2022 m. sausio 12 d. rašte nurodoma, kad ieškovė dar atliko papildomus darbus. Nesuprantama, kodėl atsakovė turėtų atlyginti ieškovės patalpų išlaikymo išlaidas, kol patalpos dar nebuvo perduotos, darbai nebuvo baigti, jie dar buvo atliekami. Ieškovės reikalavimas atlyginti patalpų šildymo išlaidas nepagrįstas. Taip pat negali būti laikomas pagrįstu ir ieškovės reikalavimas atlyginti 337,50 Eur išlaidas antstoliui už darbų būklės fiksavimą. Neaišku, kokių civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimu ieškovė grindžia šį reikalavimą. Nei Sutartis, nei teisės aktų nuostatos nenumato, kad ieškovei perduodant darbus vienašališkai pasirašytu galutiniu aktu situacija turi būti fiksuojama antstolio. Darbus ieškovė galėjo perduoti be antstolio. Ieškovei pačiai pasirinkus turėti papildomų nebūtinų išlaidų, tokios išlaidos jai neturėtų būti atlyginamos.

2.4. Nesutiktina su ieškovės skaičiavimais dėl delspinigių priteisimo – ieškovė vadovaujasi nerealia situacija, pati nustato, kada aktai Nr. 15 ir 16 būtų buvę pasirašyti, neįvertinusi, kad tokių tarpinių aktų atsakovė turėjo teisę nepasirašyti, jų pasirašymas galėjo nusikelti į kitus mėnesius, neįvertinusi, kad ieškovė toliau vykdė darbus – taisė defektus, atliko neatliktus darbus ir t. t. Ieškovės paskaičiavimai dėl delspinigių priteisimo yra neteisingi. Ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo apskritai turėtų būti atmetamas, kadangi darbus ieškovė perdavė tik 2022 m. balandžio 21 d., o jau po mėnesio kreipėsi į teismą dėl delspinigių priteisimo – per tokį terminą delspinigiai negalėjo susidaryti, kadangi Sutartis nustato dar 30 d. nuo galutinio darbų perdavimo – priėmimo akto ir atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymų pasirašymo dienos bei visos būtinos dokumentacijos, susijusios su darbais, perdavimo atsakovei, terminą galutinai atsiskaityti su ieškove.

2.5. Jeigu būtų tenkinami kurie nors iš ieškovės reikalavimų, atsakovė turėtų būti atleista nuo procesinių palūkanų priteisimo taip apginant viešąjį interesą, kad biudžeto lėšos būtų naudojamos efektyviai, racionaliai, visuomenės interesais.

3. Trečiasis asmuo prašė ieškinį atmesti, vienašalį darbų priėmimo – perdavimo aktą pripažinti negaliojančiu. Savo atsikirtimus grindė tokiais argumentais:

3.1. Ieškovė nepagrįstai vienašališkai pasirašė atliktų darbų aktus Nr. 15 ir 16 bei galutinį darbų priėmimo – perdavimo aktą. Sutartis buvo sudaryta atlikus tarptautinį viešąjį pirkimą, todėl jos kainodarai taikoma Kainodaros taisyklių nustatymo metodika, patvirtinta Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 (toliau – Metodika). Iš Metodikos 33.3 papunkčio nuostatos akivaizdu, kad keičiantis darbų apimčiai turi būti įforminami papildomi / atsisakomi darbai. Atsakovė nusprendė atsisakyti darbų, kuriuos vykdyti šiuo statybos etapu būtų neracionalu ir neįmanoma, o ieškovė nepagrįstai nesutinka su Sutarties kainos mažinimu ir reikalauja sumokėti visą Sutarties sumą, apimančią ir nevykdomus (atsisakytinus) darbus. Nevykdomi darbai yra pagrįstas pagrindas nepriimti atliktų darbų akto, nes, neįforminus nevykdomų darbų Sutarties pakeitimu, nėra žinoma tiksli rangovei mokėtina suma, atitinkamai atliktų darbų aktuose Nr. 15 ir 16 nurodytos sumos laikytinos neteisingomis.

Atsiliepimas

3.2. Atsakovė neprivalo atsiskaityti pagal atliktų darbų aktus Nr. 15 ir 16 bei neturi pagrindo ieškovei grąžinti Sutarties įvykdymui užtikrinti sulaikytą pinigų sumą. Ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsiskaitymą už atliktų darbų aktuose Nr. 15 ir 16 nurodytus atliktus darbus. Galutinis darbų priėmimo – perdavimo aktas ieškovės vienašališkai pasirašytas nepagrįstai, todėl atsakovė neturi pagrindo grąžinti sulaikytą pinigų sumą.

3.3. Atsakovei nepažeidus Sutartyje numatytos pareigos sumokėti už atliktus darbus, t. y. nesant neteisėtų veiksmų, neegzistuoja sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos ir atsakovei nekyla pareiga mokėti delspinigius. Galutinį darbų priėmimo – perdavimo aktą ieškovė vienašališkai pasirašė nepagrįstai, t. y. darbų rezultatas iki šiol nėra perduotas atsakovei, tai ir statinio išlaikymo išlaidos tenka ieškovei. Ieškovės patirtos išlaidos antstoliui laikytinos pernelyg nutolusiomis nuo tariamai neteisėtų atsakovės veiksmų, taip pat jos nebuvo būtinos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 258 057,94 Eur už atliktus darbus, 18 812,66 Eur delspinigius, 8 563,32 Eur tiesioginių nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 5 796 Eur bylinėjimosi išlaidas.

3. Teismas nurodė, kad šalys susitarė dėl darbų kiekio mato – „komplektas“, todėl išpildžius darbų etapą, t. y. pasiekus „komplektą“, nepaisant faktinės darbų apimties (darbų kiekių), ieškovei turi būti sumokėta atitinkamo darbo (etapo) fiksuota kaina. Teismas priėjo prie išvados, jog perkančioji organizacija, numačiusi viešojo pirkimo sutartyje fiksuotą kainodarą, tačiau atsiskaitymo sąlygas neatitinkančias šios kainodaros esmės, turi prisiimti neigiamas pasekmes ir atsiskaitymas su tiekėja turi būti vykdomas būtent pagal nustatytos kainodaros nuostatas, o ne sutartyje numatytas atsiskaitymo (kitokias) sąlygas. Teismas nurodė, kad Metodika nėra Sutarties sudedamoji dalis (priedas), ji nėra tiesiogiai taikoma ir nereguliuoja viešojo pirkimo sutarties šalių teisių bei pareigų. Teismas konstatavo, kad perkančiajai organizacijai tenka rizika ir atsakomybė, jeigu ji, vykdydama viešąjį pirkimą, nesivadovauja ar netinkamai vadovaujasi Metodika, įskaitant aplinkybes, kai išaiškėja prieštaravimai ar kiti neaiškumai.

4. Teismas pažymėjo, kad Sutartis sudaryta ieškovei laimėjus viešąjį pirkimą ir ją pripažinus laimėtoja, nes ieškovė pasiūlė darbus atlikti už mažiausią kainą. Tokiu būdu sudarius Sutartį pagal fiksuotos kainos kainodarą, reikalauti ieškovės mažinti Sutarties kainą yra neteisėta. Atsakovės viešojo pirkimo dokumentuose, įskaitant Sutarties sąlygas, atsakovės pateiktame tiekėjams įkainotų veiklų sąraše nurodyta, kad „Projekte pateikiami darbų kiekių žiniaraščiai yra tik orientacinė, pagalbinė medžiaga. Rangovas privalo įsivertinti visus reikalingus darbus, kurie užtikrintų, kad visos pagal įkainotų veiklų sąrašą įrengtos sistemos (mazgai, moduliai ar pan.) tinkamai, nepertraukiamai ir kokybiškai funkcionuotų, jas būtų galima naudoti pagal tikslinę paskirtį“. Taigi pareigos sumokėti Sutarties fiksuotą kainą aspektu, realizavus projekto I etapo darbų sprendinius, faktiniai atliktų darbų kiekiai (mažesnis ar didesnis lyginant su orientaciniais projekto kiekiais), ieškovės pasiūlymo kainos (Sutarties kainos) sąmatiniuose skaičiavimuose nurodyti darbų pavadinimai, veiksmai ar mato vienetai, įsivertintas darbų kiekis (mažesnis ar didesnis lyginant su orientaciniais projekto kiekiais) yra neaktualūs sprendžiant dėl mokėtinos Sutarties kainos ar (ne)vykdomų darbų aspektu. Teismas priėjo prie išvados, kad Sutarties kainodarai esant fiksuotos kainos su peržiūra ir ieškovei užbaigus visus Sutarties įkainotų veiklų sąraše numatytus darbų etapus, t. y. pasiekus jų komplektus, ieškovė turi teisę reikalauti atsiskaitymo už atliktus darbus pagal aktus Nr. 15 ir 16, o taip pat, ieškovei įvykdžius Sutartį ir perdavus darbus 2022 m. balandžio 21 d. vienašališku aktu, nebėra pagrindo atsakovei ir toliau sulaikyti likusį mokėjimą pagal atliktų darbų aktą Nr. 13.

5. Sutarties 16.5 papunktyje numatyta, jog Sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonė turi būti grąžinta gavus ieškovės prašymą per 30 d., bet ne anksčiau kaip praėjus 30 d. po statybos užbaigimo procedūros dokumentacijos įforminimo dienos arba galutinio darbų perdavimo priėmimo akto ir atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymų pasirašymo dienos bei visos būtinos dokumentacijos, susijusios su darbais, perdavimo atsakovei, jeigu statybos užbaigimo procedūros nėra privalomos atlikti pagal galiojančius teisės aktus. Ieškovė vienašališkai pasirašė galutinį darbų perdavimo priėmimo aktą, atliko kitus būtinus veiksmus ir perdavė atsakovei visą su darbais susijusią dokumentaciją, įskaitant, tačiau neapsiribojant garantinių įsipareigojimų užtikrinimo laidavimo raštu, užtikrinančiu ieškovės prievoles 82 227,27 Eur suma, bei 2022 m. balandžio 21 d. raštu kreipėsi į atsakovę su prašymu grąžinti sulaikytą pinigų sumą – 24 407,30 Eur. Todėl teismas priėjo prie išvados, kad visi pagrindai sulaikytų pinigų išmokėjimui egzistuoja ir atsakovė neturi pagrindo toliau laikyti 24 407,30 Eur.

6. Teismas atmetė atsikirtimų argumentus, kad nėra pagrindo sulaikytų pinigų išmokėjimui, nes galutinis darbų perdavimo – priėmimo aktas ar išlaidų apmokėjimo pažyma pasirašyti neteisėtai ar nepagrįstai ir turi būti pripažinti negaliojančiais. Pareiga atsiskaityti su rangovu kyla tada, kai yra atliekami darbai, o ne formalus darbų perdavimo – priėmimo įforminimas. Faktas, kad darbai atlikti tinkamai įrodytas leistinais įrodymais (pateikti statybos darbų žurnalai), todėl, nustačius Sutartyje numatytų darbų atlikimo aplinkybę, atsakovė įpareigotina sumokėti Sutartyje numatytą kainą. Ieškovė atliko visus I statybos etapo darbus pagal techninį darbo projektą. Pagal Sutartį ieškovė nėra įsipareigojusi atlikti konkretų atitinkamo darbo kiekį (projekto darbų žiniaraščių kiekiai yra orientaciniai) ir ne už atitinkamo darbo kiekį mokama Sutarties kaina. Pagal Sutartį atsakovės užduotis ieškovei susideda iš to, jog ieškovė privalo atlikti atsakovės projekto I statybos etape realizavimą nurodytų sprendinių, už kuriuos turi būti sumokėta fiksuota Sutarties kaina, kuri detalizuota Sutarties priede Nr. 1 – įkainotų veiklų sąraše bei pagal šį priedą atitinkamai atsiskaitoma už kiekvieną darbų etapą sumokant fiksuotą kainą.

7. Teismas nustatė, kad atliktų darbų faktą įrodo statinio statybos darbų žurnalai. Atsakovė ginčijo atliktų darbų kokybę, pateikdama 2021 m. spalio 21 d. defektų aktą Nr. 1. Tačiau ieškovė pateikė įrodymus ir argumentus, kurie patvirtina, kad visi nurodyti darbų trūkumai pašalinti. Todėl nėra esminių trūkumų, dėl kurių nebūtų galima naudoti darbo rezultato pagal paskirtį. Defektų akte Nr. 1 nurodyta, jog didžioji dalis trūkumų ištaisyta ir darbai atlikti 2021 m. lapkričio 16 d. Dalis darbų ištaisyta 2022 m. vasario 1 d., tačiau šie trūkumai nebuvo esminiai, dėl kurių negalima būtų priimti darbų (pvz.: tarpų tarp grindų ir durų dangos užsandarinimas silikonu; sienų plytelių suklijavimas pagal išklotines; sumontavimas mechanizmų ant langų, neleidžiančių langui savaime užsidaryti). Atsakovė konkrečiai nenurodė projekto sprendinio (I statybos etape), kurio nėra įvykdžiusi ieškovė. Tai, kad nurodyti darbų defektai pašalinti, nurodoma tiek pačiame defektiniame akte Nr. 1, tiek apie tai ieškovė informavo atsakovę 2021 m. lapkričio 18 d., gruodžio 1 d. ir gruodžio 17 d.

8. Teismas nurodė, kad atsakovės nurodytas trūkumas dėl neatlikto mūro sienos stiprinimo evakuacinėje laiptinėje negali būti laikomas trūkumu, nes projekto konstrukcinės dalies aiškinamajame rašte nurodyta, jog „Rangovas, įvertinęs realias statybos sąlygas (pvz., atidengus konstrukcijas) ir esant poreikiui, privalo sustiprinti, suremontuoti laikančiąsias konstrukcijas ir atstatyti pažeistą apdailą“. Ieškovė tokio poreikio nenustatė, todėl šių darbų neprivalėjo atlikti. Be to, pareikalavus pateikti brėžinį, pagal kurį tokie darbai turėtų būti atliekami, atsakovė to nepadarė. Todėl tokių darbų ieškovė neprivalėjo atlikti ir tai nėra darbų defektas.

9. Defektų akte nurodytas trūkumas – performuoti išėjimo iš rūsio tiesiai į lauką laiptus, įrengti turėklus. Teismas nustatė, kad laiptai įrengti, grotelės taip pat, nors tai numatyta atlikti II darbų etape. Projekto architektūros ar konstrukcijų dalyje (kur toks sprendinys turėtų būti) nebuvo pateiktas konkretus turėklų įrengimo sprendinys (brėžinys), o gaisrinės saugos dalyje tik lakoniškai užsiminta apie turėklą, todėl, nesant konkretaus brėžinio, ieškovė neprivalėjo įrengti atitinkamo turėklo. Tačiau atsakovei reikalaujant, ieškovė juos įrengė savo nuožiūra, todėl trūkumai ištaisyti.

10. Defektų akto 71 punkte nurodoma, jog nesumontuotas gaisrinis vandentiekis laiptinėse. Tačiau projekto vandentiekio dalyje nėra numatytas gaisrinio vandentiekio įrengimo sprendinys, o gaisrinės saugos dalyje nurodoma, jog gaisrinis vandentiekis gali būti neprojektuojamas. Ieškovė įrodė, kad gaisrinis vandentiekis nenumatytas ir neturi būti įrengtas. Atsakovės projektuotojai pakoregavo (sutvarkė) projektą ir pašalino neaiškumus bei pateikė naują gaisrinės saugos dalies brėžinį, kuriame nurodyta, jog gaisrinis vandentiekis neturi būti įrengiamas, tą 2022 m. vasario 1 d., balandžio 7 ir 11 d. laiškais statybos dalyviams patvirtino statinio statybos techninės priežiūros vadovas. Teismas nurodė, kad tai negali būti laikoma darbų defektu.

11. Defektų akto 73 punkte nurodoma, jog neatlikti SS sijų, naujo paėmimo kanalo, palėpės šildymo-vėdinimo, sklypo plano pagal projekto A laidą darbai. Teismas nustatė, kad visi projekto I etapo konstrukcinės dalies sprendiniai įvykdyti, o sijų SS įrengimo darbas neturi būti atliktas. Visi projekto I etapo šildymo-vėdinimo dalių sprendiniai įvykdyti, pogrindžio kanalai įrengti. Nenurodoma konkrečiai, koks projekto sprendinys neatliktas. Pagal projektą I etapo „Sklypo sutvarkymo darbai“ numatytus darbus atsakovė nusprendė pavesti tai atlikti rangovui, vykdysiančiam projekto II etapo darbus, kurie nepatenka į ieškovės darbų apimtį, todėl šių darbų ieškovė neatliko ir neturėjo atlikti, todėl tai negali būti darbų defektas.

12. Defektinio akto 58–67 punktuose nurodoma, jog atitinkami defektai ištaisyti, o atitinkamų rūsio patalpų apdaila neatliktina, nes, dėl nuolat iš išorės patenkančios drėgmės į rūsio patalpas, atsakovės sprendimu šie darbai sustabdyti 2021 m. vasario 4 d. įrašu. Todėl teismas priėjo prie išvados, kad tai nėra ir negali būti darbų trūkumais, o visos patalpos išvalytos.

13. Sutarties 5.1 papunktyje numatyta, kad atsakovė turi teisę pasirašyti atliktų darbų aktą su pastabomis arba atsisakyti pasirašyti aktą esant atliktų darbų defektams (esminiams trūkumams). Teismas nurodė, kad atsakovė įgytų teisę atsisakyti pasirašyti atliktų darbų aktą, jei būtų nustatyti darbų esminiai trūkumai.

14. Teismas konstatavo, kad atsakovė neturėjo pagrindo nepriimti ir atsisakyti pasirašyti ieškovės pateiktus aktus Nr. 15, 16 ir galutinį darbų aktą, todėl ieškovė teisėtai darbų aktus pasirašė vienašališkai. Pagrindo pripažinti galutinį darbų perdavimo aktą negaliojančiu nėra.

15. Iš trečiojo asmens 2021 m. spalio 28 d. rašto turinio teismas nustatė, kad atsisakymo pasirašyti aktus priežastis buvo pateiktas reikalavimas sutikti sumažinti fiksuotą Sutarties kainą pagal pateiktus atsakovės nevykdomų darbų skaičiavimus, kartu įvertinant atsakovės nustatytą papildomų darbų vertę, o ne nurodant darbų trūkumus. Minėtame rašte nurodyta, kad tam tikri darbai turi būti pripažinti nevykdomais ir todėl turi būti mažinama Sutarties kaina. Tokiais darbais buvo nurodyta: „Stogo sijų įrengimas“. Teismas nustatė, kad viešojo pirkimo metu atsakovė pateikė atsakymus į tiekėjų klausimus dėl pirkimo dokumentų paaiškinimų. 2019 m. lapkričio 7 d. paaiškinimu atsakovė, atsakydama į tiekėjų klausimus, kuriuose brėžiniuose nurodytas stogo sijų SS įrengimas (I etape tokio nebuvo) ir dėl projekto konstrukcinės dalies medžiagų kiekių skirtumų tarp brėžinių ir žiniaraščių (tik žiniaraštyje numatytas SS sijų kiekis), nurodė, kad stogo sijų SS įrengimo sprendiniai pateikti atitinkamos projekto konstrukcijų dalies brėžinyje, o medžiagų (metalas ir kt.) kiekiai vertintini kaip orientaciniai pagal tuos pačius brėžinius ir visos konstrukcijų dalies kiekių žiniaraščius. Taigi kadangi darbų kiekiai orientaciniai ir Sutarties kainodara fiksuotos kainos, visi tiekėjai, taip pat ir ieškovė, savo rizika įsivertino ir įkainavo visos projekto konstrukcinės dalies darbų (etapo) kainą bei ją įtraukė į atsakovės paruoštą įkainotų veiklų sąrašo 2 eilutę – „Statinio konstrukcijos“. Sutarties fiksuotos kainos kainodaros aspektu nėra reikšminga, kokiais darbų pavadinimais, veiksmais, mato vienetais ieškovė atliko visus statinio projekto I etapo konstrukcijos dalies darbus, todėl turi teisę gauti visą šių darbų etapo fiksuotą kainą, nepaisant to, jog faktiškai stogo sijų SS įrengimo darbas neturi būti atliktas.

16. Tokiais darbais taip pat buvo nurodyta projekto dalyje „šildymas, vėdinimas“ bei skyriuje „vėdinimas, oro paėmimo ir oro išmetimo magistralės“ nurodytų latakų, kurių skerspjūvis iki 0,5 m², montavimo tarp vandentiekio ir kanalizacijos tūrinių vienetų 50,3 m³ II gr. grunto kasimo rankiniu būdu. Viešojo pirkimo metu atsakovė pateikė atsakymus į tiekėjų klausimus dėl pirkimo dokumentų paaiškinimų. 2019 m. lapkričio 7 d. paaiškinimu atsakovė, atsakydama į tiekėjų klausimus, ar bus reikalinga įrengti pogrindžio kanalus, nes sąnaudų kiekių žiniaraštyje nėra numatyti darbų kiekiai, paaiškino, kad bus būtina įrengti naujus pogrindžio kanalus pagal projekto šildymo-vėdinimo dalies sprendinius. Taigi kadangi sąnaudų kiekių žiniaraštyje nebuvo numatyti naujų pogrindžių įrengimo kiekiai projekto šildymo ir vėdinimo dalyse, visi tiekėjai, taip pat ir ieškovė, savo rizika įsivertino ir įkainavo visos projekto I etapo šildymo ir vėdinimo dalies darbų (etapų) kainą bei ją įtraukė į paruoštą įkainotų veiklų sąrašo 4 ir 5 eilutes – „Šildymo-vėdinimo“ susiję su šildymo sistemos rekonstrukcija ir „Šildymo-vėdinimo“ susiję su vėdinimo sistemos rekonstrukcija etapai. Sutarties fiksuotos kainos kainodaros aspektu nėra reikšminga, kokiais darbų pavadinimais, veiksmais, mato vienetais ieškovė atliko visus projekto I etapo statinio šildymo-vėdinimo dalies darbus, įskaitant naujų pogrindžių įrengimą, todėl turi teisę gauti visą šių darbų etapo fiksuotą kainą, nepaisant to, jog faktiškai „latakų, kurių skerspjūvis iki 0,5 m², montavimo tarp vandentiekio ir kanalizacijos tūrinių vienetų 50,3 m³ II gr. grunto kasimo rankiniu būdu“ darbas neturi būti atliktas.

17. Prie nevykdomų darbų atsakovė priskyrė ir „Palėpės šildymo sistema T11/T21“, „Vėdinimo sistema PI-1“, „Vėdinimo sistema PI-3“, „Vėdinimo sistema N1-N3“, „Vėdinimo sistema PI-4“, „Vėdinimo sistema PI-5“. Viešojo pirkimo metu atsakovė pateikė atsakymus į tiekėjų klausimus dėl pirkimo dokumentų paaiškinimų. 2019 m. spalio 30 d. paaiškinimu, atsakovė, atsakydama į tiekėjų klausimą, ar reikia vertinti šildymo dalies sąnaudų žiniaraščius „I etapu įrengiama šildymo sistema T11/T21“ bei 2019 m. lapkričio 7 d. paaiškinimu, atsakydama į tiekėjų klausimą, ar reikia vertinti vėdinimo dalies sąnaudų žiniaraščius „vėdinimas II etapas“, paaiškino, kad reikia įvertinti ir skaičiuoti tiek nurodytus šildymo, tiek vėdinimo sąnaudų žiniaraščius. Taigi kadangi pati atsakovė nurodė, jog šios dalys privalo būti vertinamos ir skaičiuojamos nustatant pasiūlymo kainą, visi tiekėjai, taip pat ir ieškovė, savo rizika įvertino ir įkainavo visos projekto šildymo ir vėdinimo dalies darbų (etapų) kainą bei ją įtraukė į atsakovės paruoštą įkainotų veiklų sąrašo 4 ir 5 eilutes – „Šildymo-vėdinimo“ susiję su šildymo sistemos rekonstrukcija ir „Šildymo-vėdinimo“ susiję su vėdinimo sistemos rekonstrukcija etapai. Ieškovė atliko visus projekto statinio šildymo-vėdinimo dalies darbus, įskaitant minimų sistemų įrengimą, todėl turi teisę gauti visą šių darbų etapų fiksuotą kainą, nepaisant to, jog faktiškai „Palėpės šildymo sistema T11/T21“, „Vėdinimo sistema PI-1“, „Vėdinimo sistema PI-3“, „Vėdinimo sistema N1-N3“, „Vėdinimo sistema PI-4“, „Vėdinimo sistema PI-5“ darbai tokiu pavadinimu neturi būti atlikti.

Atsiliepimas

18. Atsakovės nurodyti nevykdomi sklypo sutvarkymo darbai ieškovės nebuvo atlikti ir ieškovė sutiko dėl šių nevykdomų darbų. Teismas pažymėjo, kad ginčo dėl to nėra ir ieškovė į savo atliktų darbų aktus šių darbų atlikimo sumos nėra įtraukusi ir nereikalauja priteisti.

Žemesnės instancijos teismas

19. Atsakovė prie nevykdomų darbų priskyrė statybos užbaigimą patvirtinančio akto gavimą ir su tuo susijusias išlaidas. Viešojo pirkimo metu atsakovė pateikė atsakymus į tiekėjų klausimus dėl pirkimo dokumentų. 2019 m. spalio 30 d. paaiškinimu, atsakovė, atsakydama į tiekėjų klausimą, kurioje įkainotų veiklų sąrašo eilutėje reikia įvertinti geodezinių, kadastrinių matavimų ir kitų dokumentų gavimo išlaidas, paaiškino, kad šias išlaidas reikia įvertinti pagal kompetenciją atitinkamuose įkainotų veiklų sąrašo eilutėse. Taigi, kaip nurodė pati atsakovė, ieškovė minėtas išlaidas įvertino įkainotų veiklų sąrašo 14 eilutėje – „Statybos užbaigimą patvirtinančio akto gavimas ir su tuo susijusios išlaidos“. Ieškovė atliko geodezinių, kadastrinių matavimų, pastato energetinio sertifikavimo darbus, garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo laidavimo rašto gavimo ir kitų susijusių paslaugų bei dokumentų gavimo išlaidas, kurios susijusios su statybos užbaigimo akto išdavimu. Todėl nėra pagrindo faktiškai atliktus darbus pripažinti nevykdomais ir mažinti Sutarties kainą. Pati statybos užbaigimo akto gavimo procedūra negalima dėl ydingo atsakovės projekto, t. y. projektu darbai išskaidyti į I ir II etapus, o leidimas statybai yra vienas, todėl, kol nebus atliktas II etapas, statybos užbaigimo akto procedūra negalima. Tačiau dėl tokių atsakovės veiksmų atsakomybė negali būti perkeliama ieškovei.

20. Taip pat nevykdomais darbais atsakovė nurodo gaisrinio vandentiekio įrengimą laiptinėse. Viešojo pirkimo metu pateikto projekto gaisrinės saugos dalyje nurodoma, jog gaisrinis vandentiekis gali būti neprojektuojamas, o projekto vandentiekio dalyje (kurioje tai turėtų būti) nėra numatytas jo įrengimo sprendinys. Sutarties vykdymo metu atsakovei pradėjus kelti gaisrinio vandentiekio įrengimo klausimą, ieškovė pateikė paaiškinimą, kad nėra aptariamo projektinio sprendinio ir objektyviai gaisrinis vandentiekis dėl savo gabaritų negali būti įrengtas laiptinėse. Teismas nustatė, kad statinio statybos techninės priežiūros vadovas 2021 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į atsakovės projektuotojus. Atsakovės projektuotojai pakoregavo projektą ir pašalino neaiškumus bei pateikė naują gaisrinės saugos dalies brėžinį, kuriame nurodyta, jog gaisrinis vandentiekis neturi būti įrengiamas. Tai statinio statybos techninės priežiūros vadovas nurodė 2022 m. vasario 1 d., balandžio 7 ir 11 d. laiškuose. Ieškovė gaisrinio vandentiekio darbų įrengimo nevertino ir į pasiūlymo kainą (Sutarties fiksuotą kainą) neįtraukė, todėl nėra pagrindo šiuos darbus laikyti neatliktais arba nevykdomais.

21. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl darbų „Rūsio patalpų sienų apdailos įrengimas“. Ieškovė sutiko dėl šių nevykdomų darbų, kadangi atsakovė 2021 m. vasario 4 d. įrašu statybos darbų žurnale Nr. 1 sustabdė šių darbų vykdymą. Ieškovė 2022 m. sausio 12 d. raštu pateikė nevykdomų darbų sąmatą (2 182,80 Eur) ir į atliktų darbų aktus šios sumos neįtraukė. Todėl teisėtai nevykdomais darbais pripažintini įkainotų veiklų sąrašo 12 eilutėje numatyti „Sklypo sutvarkymo darbai“, nes šios dalies darbų etapo projekto I etape atsakovė atsisakė ir ieškovė jų nevykdė. Šių darbų etapo fiksuota kaina yra 30 089,07 Eur. Dėl atsakovės sprendimo stabdyti viso rūsio apdailos darbus, ieškovė neužbaigė viso rūsio apdailos darbų, todėl jų vertė 2 182,80 Eur pripažintina nevykdomais darbais. Iš viso nevykdomų darbų kaina sudaro 32 271,87 Eur ir šios sumos ieškovė neprašo priteisti. Įvertinus visų atliktų darbų aktų piniginę vertę procentine išraiška nuo visos Sutarties fiksuotos kainos, ieškovės atliktų darbų aktuose įtraukta tik 98,01 proc. visos Sutarties kainos, todėl atmestini atsakovės argumentai, jog ieškovė, nepaisant nevykdymų darbų, prašo priteisti visą Sutarties kainą.

22. Konstatavęs, kad ieškovė tinkamai atliko visus pagal Sutartį projekto I etapo darbus ir atsakovė neįrodė, jog darbai būtų atlikti su esminiais trūkumais, teismas priėjo prie išvados, jog ieškovė tinkamai vienašališkai įformino atliktų darbų perdavimą bei atsakovei kilo pareiga už ieškovės atliktus darbus atsiskaityti. Todėl ieškovei iš atsakovės priteisti 258 057,94 Eur už atliktus darbus.

23. Pasisakydamas dėl ieškovės prašomų priteisti 8 563,32 Eur išlaidų (tiesioginių nuostolių), kurias ši patyrė dėl statybvietės ir darbo rezultato priežiūros bei darbų rezultatų perdavimo, teismas nustatė, kad pagal Sutarties 5.7 papunktį bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.682 straipsnio nuostatomis, ieškovė įsipareigojo prižiūrėti statybvietę ir darbo rezultatą, užtikrinti statybvietės išlaikymą, apsaugą bei prisiimti atsitiktinio žuvimo ar sugedimo riziką tol, kol darbai bus perduoti atsakovei. Teismas nustatė, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, nes nepagrįstai vilkino perimti visą darbų rezultatą, dėl šių atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė tiesioginius nuostolius, t. y. 8 225,82 Eur išlaidas patalpų išlaikymui – šildymui, kurių nebūtų patyrusi, jeigu atsakovė būtų laiku perėmusi darbus. Be to, ieškovė patyrė 337,50 Eur išlaidas antstolio paslaugoms, siekiant fiksuoti atsisakomo priimti darbų rezultato būklę. Tokių išlaidų nebūtų buvę, jeigu atsakovė būtų sutikusi priimti darbus pati ir būtų dalyvavusi darbų perdavime, tai įforminant šalių galutiniu darbų aktu. Atsakovės argumentai, jog ieškovė nepagrįstai prašo išlaidų už patalpų šildymą nuo 2022 m. sausio 1 d., nes darbus perdavė tik 2022 m. balandžio 21 d. raštu informavusi apie vienašališkai pasirašytą galutinį aktą bei šalino trūkumus ir po 2022 m. sausio 1 d., atmestini kaip nepagrįsti. Teismas nustatė, jog ieškovė prašė atsakovę organizuoti ir atlikti galutinį darbų priėmimo perdavimą ne vieną kartą – 2021 m. lapkričio 26 d., gruodžio 21 d., ir 2022 m. sausio 19 d. Nepaisant to, atsakovė vengė tai atlikti be teisėtos priežasties. Pripažinęs, kad atsakovės atsisakymas ir vengimas priimti darbus buvo nepagrįstas, teismas konstatavo, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus.

24. Vien tai, kad defektų akte nurodyti keli trūkumai, kurie pašalinti 2022 m. vasario 1 d., nepaneigia atsakovės pareigos priimti atliktus darbus, nes atsakovė turi teisę nepriimti darbų tik tuo atveju, jeigu jų trūkumai neleidžia naudoti darbų rezultato pagal paskirtį (esminiai trūkumai) ir šių trūkumų negalima pašalinti. Po 2022 m. sausio 1 d. buvo taisomi tik tokie trūkumai, kurių negalima laikyti esminiais. Todėl, jei atsakovė būtų tinkamai organizavusi darbų priėmimą – perdavimą ir jį atlikusi pagal ieškovės prašymą 2021 m. gruodį, po 2022 m. sausio 1 d. patalpų išlaikymo išlaidos būtų tekusios atsakovei. Taip pat nepagrįsti atsakovės argumentai, kad ieškovės išlaidos fiksuojant perduodamų darbų vizualinę būklę antstolio pagalba nebuvo būtinos. Įvertinęs situaciją, kai atsakovė atsisakė priimti darbus ir dalyvauti jų priėmime, teismas pripažino, jog ieškovės priemonės fiksuoti patalpų vizualinę būklę buvo būtinos, siekiant apsaugoti savo interesus turėti patikimą įrodymą dėl perduodamų darbų. Šios išlaidos buvo būtinos.

25. Pasisakydamas dėl delspinigių priteisimo teismas nustatė, kad Sutarties 12.1 papunktyje numatyta atsakovės pareiga mokėti ieškovei 0,05 proc. dydžio delspinigius už laiku nesumokėtą sumą. Teismas, įvertinęs tai, kad byloje konstatuota, jog atsakovė nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės atliktus darbus ir vengė laiku su ieškove atsiskaityti, priėjo prie išvados, jog ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra pagrįstas. Ieškovė pagrįstai delspinigių sumą skaičiuoja nuo atsakovės pareigos sumokėti už atliktus darbus atsiradimo momento bei pasibaigus sutartam atsiskaitymo pareigos įvykdymo terminui, o ne nuo atliktų darbų formalaus pasirašymo, todėl ieškovės apskaičiuota ir prašoma suma yra pagrįsta.

26. Pasisakydamas dėl procesinių palūkanų priteisimo teismas nurodė, jog skolininko pareigą mokėti procesines palūkanas numato ne tik CK, bet ir Sutartis (15.3 papunktis). Vien faktas, jog ieškovei priteisiamos lėšos turi būti sumokėtos iš savivaldybės biudžeto, nesudaro pagrindo atleisti atsakovę nuo pareigos mokėti procesines palūkanas, remiantis viešojo intereso argumentu.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

2. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

2.1. Teismas nenurodė teisės aktų nuostatų ar konkrečių teismo precedentų, kurie leistų teigti, kad Metodika nėra Sutarties sudedamoji dalis (priedas), nėra tiesiogiai taikoma ir nereguliuoja viešojo pirkimo sutarties šalių teisių bei pareigų. Teisės aktas neprivalo būti nurodytas kaip priedas (sudedamoji dalis) tam, kad jis būtų taikomas ir galiotų šalims. Metodika neprivalėjo būti Sutarties priedu. Sutarties 13.1 papunktyje nurodyta, kad Sutarties pakeitimai atliekami vadovaujantis šios sutarties nuostatomis, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 89 straipsniu bei Metodika. Taigi ieškovė, sudarydama Sutartį, žinojo, kad tuo atveju, jei būtų atliekami Sutarties pakeitimai, Metodika būtų vienas iš teisės aktų, kurių pagrindu pakeitimai būtų atliekami. Sutarties atveju Metodika buvo tinkamai vadovautasi tiek rengiant pirkimo sąlygas, įskaitant Sutarties projektą, tiek vykdant Sutartį. Šalims pasirašius Sutartį jos nuostatos turi įstatymo galią, todėl netaikyti Metodikos nėra pagrindo. Teismas nenurodė teisės aktų nuostatų ar teismų precedentų, kurie pagrįstų, kad Metodika nesivadovauta ar vadovautasi netinkamai. Sutartyje numatytos kainodaros taisyklės aiškios, atitinka teisės aktų reikalavimus, tačiau sprendimu paneigiama galimybė atsisakyti darbų, skirtingai nei įsigyti papildomus darbus, paneigiamas racionalaus lėšų naudojimo principas. Visi aktualūs pakeitimai buvo atliekami remiantis Metodika ir atsižvelgus į Sutarties nuostatas. Jei eliminuojami nevykdytini darbai, atitinkamai turi būti mažinama ir fiksuota kaina. Tokiu būdu užtikrinama, kad užsakovė nemoka už nesuteiktą paslaugą (negautą prekę) bei užtikrinama, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos yra naudojamos racionaliai.

2.2. Vadovaujantis sprendime dėstoma pozicija, tuomet ir susitarimas dėl pakeitimo Nr. 1 neturėjo būti sudarytas, kadangi jis neviršija 15 proc. ribos. Teismas neteisingai aiškino, kad išpildžius darbų etapą (pasiekus „komplektą“, t. y. darbų kiekio matą), nepaisant faktinės darbų apimties (kiekių), turi būti sumokėta atitinkamo darbo (etapo) fiksuota kaina. Fiksuotos kainos kainodaros atveju, atsižvelgiant į Sutarties nuostatas, kiekių pokytis ir apimčių pokytis sukelia skirtingas pasekmes: tuo atveju, jei pasikeičia darbų apimtis, turi būti sudaromas susitarimas dėl papildomų ir (ar) atsisakomų darbų; tuo atveju, jei pasikeičia darbų kiekis – sudaromas susitarimas tik tada, kai pokytis pinigais didesnis nei 15 proc. nuo pradinės sutarties vertės. Ginčo atveju kalbama apie sprendinių pokyčius, t. y. apimties pokyčius, dėl to turėjo būti sudarytas susitarimas dėl atsisakomų darbų. Teismas neteisingai (su)tapatino darbų kiekio ir darbų apimties sąvokas. Sutarties atveju nėra realizuoti visi sprendiniai, t. y. nepasiekta projekte numatyta visa darbų apimtis. Pavyzdžiui, darbai, kurie buvo sustabdyti ir dėl to ieškovės neatlikti, nesvarbu, kad nėra įtraukti į atliktų darbų aktus, tačiau, jei jų nėra atsisakyta, jie vis tiek yra visoje darbų apimtyje, dėl to darbai pagal Sutartį nelaikytini atlikti visa apimtimi. Būtų ydinga teigti, kad neatlikti dėl sustabdymo ar dėl negalimumo atlikti darbai, yra atlikti. Tad, analogiškai, nebūtų racionalu teigti, kad tokie darbai, vis dar būdami darbų apimtyje (kadangi jų dėl sustabdymo ir neįvykdymo neatsisakyta šalių atskiru susitarimu) yra įvykdytini. Taigi klaidinga teigti, kad visa darbų apimtis yra įvykdyta.

2.3. Įkainotų veiklų sąraše nurodytas stulpelis „Bendra darbo apimtis (fiziniais mato vienetais)“. Aiškinant minėtą skilties pavadinimą akivaizdu, jog atitinkamose įkainotų veiklų sąrašo eilutėse numatytų darbų komplektas reiškia būtent darbų apimtį. Taigi kol neįvykdoma atitinkamoje įkainotų veiklų sąrašo eilutėje numatyta darbų apimtis (nepasiekiamas komplektas), tol nelaikoma, kad šie darbai atlikti. Analogiškai, ir tuo atveju, jei keičiasi atitinkamoje įkainotų veiklų sąrašo eilutėje numatytų darbų sprendinių visuma (apimtis), tai dėl tokių papildomų (atsisakomų) darbų turi būti atliekamas Sutarties pakeitimas.

2.4. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad visi darbų trūkumai pašalinti ir nėra esminių trūkumų, dėl kurių nebūtų galima naudoti darbo rezultato pagal paskirtį. Byloje esantys įrodymai negalėjo patvirtinti ir pagrįsti tokios teismo išvados. Dalis atliktų darbų turi trūkumų. Ieškovė vengė atlikti ir neatliko kai kurių darbų, nevykdė kitų pareigų pagal Sutartį, nešalino fiksuotų defektų, pavyzdžiui, neatliko mūro sienos stiprinimo darbų, o tai yra esminis defektas, dėl to atsakovė pagrįstai nepasirašė darbų priėmimo – perdavimo akto. Ieškovė neteisingai nurodė faktines aplinkybes, neva aktai Nr. 15 ir 16 nebuvo pasirašyti dėl ieškovės nepateikiamų nevykdomų darbų sąmatų. Iš pačios ieškovės pateiktų dokumentų matyti, kad aktų Nr. 15 ir 16 nepasirašymą lėmė ne tik nevykdomų darbų sąmatų nepateikimas, tačiau ir nustatyti defektai, nevykdomi darbai. Trūkumai ne tik nustatyti, bet kai kuriuos iš jų ieškovė taisė.

2.5. Pagal Sutartį, nustačius darbų atlikimą su defektais, darbų apimčių neatitikimus, užsakovė atsisakė pasirašyti tarpinį aktą, o rangovė privalėjo aktą ištaisyti. Buvo nustatyti nevykdomi (nevykdyti) darbai, defektai, ieškovei paaiškinta, kad nesudarius susitarimo dėl nevykdomų darbų, ieškovė turės tuos darbus atlikti. Šalims nesudarius susitarimo ir neeliminavus nevykdomų (nevykdytinų) darbų iš darbo apimties, šie darbai privalėjo būti įvykdyti, o tuo atveju, jei nebūtų įvykdyti, ieškovė, kaip rangovė, privalėjo prisiimti jų neįvykdymo pasekmes, kurios sulygtos Sutartimi. Jei nevykdomi darbai būtų buvę eliminuoti iš darbų apimties, šių darbų neįvykdymas nebūtų vertinamas darbų apimties kontekste.

2.6. Teismas nepagrindė išvados neva reikalaujama ieškovės mažinti Sutarties kainą. Negalima pateisinti situacijos, kai subjektas gautų apmokėjimą ir už darbus, kurie privalėjo būti įvykdyti, tačiau nebuvo. Ieškovei neįvykdžius visų darbų, kurie pateko į darbų apimtį, ir nesant šalių susitarimo, kad ne(į)vykdyti darbai būtų eliminuojami iš darbų apimties, ieškovei išliko pareiga tuos darbus įvykdyti, kad visa darbų apimtis būtų įgyvendinta.

2.7. Aktų Nr. 15 ir 16 nepasirašymą lėmė nustatyti darbų defektai, darbų apimčių neatitikimai, kuriuos buvo siūloma spręsti sudarant susitarimą dėl nevykdomų darbų. Atsižvelgiant į tai, Aktai Nr. 15 ir 16 buvo nepasirašyti pagrįstai, užsakovė turėjo teisę nepriimti ir nemokėti už su defektais atliktus darbus, kol defektai nebus ištaisyti, o ieškovė privalėjo ištaisyti aktus. Teismas neanalizavo situacijos ir faktinių aplinkybių Sutarties nuostatų kontekste. Teismas nepagrįstai nevertino, kad Aktai Nr. 15 ir 16 yra tik tarpiniai. Ieškovė nepagrindė savo teisės vienašališkai pasirašyti ne galutinį darbų perdavimo aktą, bet tarpinius atliktų darbų aktus, o teismas šią aplinkybę ignoravo. Buvo nupirktas I statybos etapas pagal techninį darbo projektą. Visa fiksuota kaina yra (su)mokama būtent už I statybos etapą, kuriame išvardyti tam tikri darbai pagal įkainotų veiklų sąrašą. Jeigu ieškovė to (konkrečiai kažkokių darbų) negalėjo atlikti, fiksuota kaina nėra mokama. Galutinis apmokėjimas, remiantis Sutarties 8.3 papunkčiu, atliekamas už visus pagal techninį darbo projektą atliktus darbus. Įvykdžius visą darbų apimtį gaunamas visas fiksuotas atlygis, o neįgyvendinus visos darbų apimties, negali būti mokama visa fiksuota kaina. Jei ne visi darbų apimtyje esantys darbai gali būti atlikti, tai parodo, kad reikalinga darbo techninio projekto korektūra. Kadangi pagal Sutarties nuostatas šalys susitarė, kad visas galutinis apmokėjimas įvykdomas tik įvykdžius visus darbų apimtyje esančius darbus, neįvykdant visų darbų visas apmokėjimas negali būti įvykdytas.

2.8. Byloje nėra ginčo, kad iš ieškovės buvo nupirkti papildomi darbai, tai buvo užfiksuota susitarimu Nr. 1, atitinkamai padidėjo ir fiksuota kaina. Taigi, analogiškai, jei tam tikri darbai, esantys darbų apimtyje, nebus atliekami (įvykdomi), t. y. 100 proc. atlikti viso projekto neįmanoma, tai fiksuota kaina turi keistis, kadangi keičiasi darbų apimtys, o ne kiekiai. Atsakovė šioje byloje neginčijo darbų kiekių, ginčijo darbų apimtis, kurios nebuvo visiškai įvykdytos.

2.9. Ieškovė nurodė, kad dalies darbų neįmanoma atlikti. Atsakovė neprivalo mokėti ieškovei už darbus, kuriuos ieškovė pripažįsta, kad nėra atlikusi ar negali atlikti. Tik pašalinus nevykdomus darbus iš visos darbų apimties būti galima užfiksuoti ir deklaruoti, kad visa darbų apimtis įgyvendinta, tad būtų galima pasirašyti priėmimo – perdavimo aktą. Šalims sutarus dėl Sutarties objekto, rangovė neprivalėjo atlikti II statybos etapo darbų. Taigi, esant tokiam Sutarties objektui, į projektą negalėjo būti įtraukti darbai, kurie atliktini II statybos etape. Jeigu būtų priimti ieškovės atlikti darbai ir būtų atliktas galutinis mokėjimas, būtų pripažinta, jog viskas atlikta pagal projektą (t. y. atlikti ir tie darbai, kurie faktiškai nėra atlikti).

3. Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ apeliaciniame skunde prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

3.1. Atsakovė atliktų darbų akto Nr. 15 nepasirašė, kadangi buvo objektyvi priežastis – tikėtina, jog ieškovė atliko mažiau darbų, kurių piniginė reikšmė viršijo 15 proc. Sutarties pradinę vertę, ir dėl to, galbūt, pagal Sutarties 13.2 papunktį, ieškovė ir atsakovė turėjo pareigą keisti nustatytą kainą, ją mažinant neatliktų darbų kiekių vertės ir 15 proc. pradinės Sutarties vertės skirtumu. Nepaisant atsakovės reikalavimų, ieškovė neatliktų darbų sąmatos, būtinos įsitikinti, ar nėra būtinybės keisti kainos, nepateikė. Be to, ieškovė ištaisė ne visus darbų trūkumus. Atsakovė neturėjo pareigos pasirašyti ir priimti (ne)atliktus darbus pagal atliktų darbų aktus Nr. 14 ir 15, o juo labiau – pasirašyti galutinį darbų atlikimo aktą. Šių aplinkybių teismas neįvertino ir dėl jų nepasisakė. Sprendime nebuvo atskleista bylos esmė, kadangi nebuvo ištirtos aplinkybės, susijusios su neatliktų darbų kiekių apimtimis, nebuvo paskirta neatliktų darbų kiekių vertės nustatymo ekspertizė bei ieškovės atliktų darbų trūkumų nustatymo ekspertizė.

3.2. Sprendimas, kuriame nėra pateiktas ieškovės neatliktų darbų kiekių vertinimas, tačiau kuriuo deklaratyviai nusprendžiama, jog ieškovė turi teisę į visą Sutarties kainą, vadovaujantis aplinkybe, jog Sutartyje nustatyta fiksuotos kainos su peržiūra kainodara, nepagrįstas ir pažeidžia racionalaus lėšų panaudojimo principą.

3.3. Ieškovė prisiėmė riziką dėl 15 proc. darbų kiekių galimo svyravimo. Kadangi byloje nėra nustatyta, ar ieškovės neatlikti darbai neviršija 15 proc. Sutarties pradinės vertės, nebuvo pagrindo, kuriuo teismas būtų galėjęs įpareigoti atsakovę sumokėti už galbūt ieškovės neatliktus ir 15 proc. nuo pradinės sutarties vertės ribą viršijančius darbus. Dėl ieškovės kaltės (neteikiant neatliktų darbų kiekių sąmatos atsakovės prašymu) atsakovei nebuvo žinoma, ar ieškovės neatliktų darbų kiekių piniginė vertė neviršija 15 proc. pradinės sutarties vertės ir ar neegzistavo būtinybė atlikti Sutarties kainos keitimą, ją mažinant.

3.4. Tai, kad atsakovė ieškovės darbus atsisakė priimti, pagrįstai įrodo aplinkybė, jog darbų perdavimo metu nebuvo aiški neatliktų darbų kiekių piniginė vertė, kuri laikytina esmine aplinkybe tinkamam Sutarties 13.2 papunkčio nuostatų įgyvendinimui bei racionalaus lėšų panaudojimo principo užtikrinimui. Jeigu atsakovė būtų priėmusi ieškovės atliktus darbus su neaiškia neatliktų darbų kiekių verte, kuri galbūt viršija 15 proc. pradinės Sutarties vertės ribą, atsakovė būtų įsipareigojusi už juos sumokėti, t. y. sumokėti ir kainos dalį, kuria, pagal Sutarties 13.2 papunkčio nuostatas, turėjo būti mažinama pradinės Sutarties kainos vertė.

3.5. Tai, kad atsakovė ieškovės atliktus darbus atsisakė priimti, pagrįstai įrodo ir aplinkybė, jog ieškovė Sutartyje nustatytus darbus atliko su trūkumais, dėl kurių šiuo metu ieškovės modernizuotas pastatas laikytinas neatitinkančiu esminių statinio reikalavimų. Laiptų aikštelės sija laiptinėje (patalpa Nr. 19, ašys 5-C) ieškovės atremta ant mūro sienos netinkamai (ekscentriškai), 2021 m. vasario 23 d. statybos darbų žurnale Nr.1 formoje F57 įrašyta techninio prižiūrėtojo pastaba kreiptis į projektuotoją, kad pateiktų sprendimą dėl problemos ištaisymo. Sprendimą projektuotoja pateikė, bet ieškovė jo neįgyvendino ir uždengė tą vietą po gipso kartono apdaila. Kadangi ant tos sijos laikosi visa laiptinės aikštelė, kol nėra sustiprinta sijos atrėmimo vieta, galima aikštelės griūtis. Ieškovei buvo siūlyta pasinaudoti nešališko eksperto paslaugomis situacijai išspręsti, bet sutikimo iš ieškovės nebuvo gauta.

3.6. Teismas neįvertino byloje pateiktos medžiagos ir nenustatė, jog ieškovė atliktų darbų aktais siekė gauti pinigus už projekte numatytus II etapo darbus. Pirkimu II etapo darbai nebuvo perkami. Sąmatoje, kuri ieškovės pateikta po Sutarties pasirašymo, ieškovė įtraukė II etapu numatytas vykdyti konstrukcijas ir sistemas, kurias įrengti nėra tikslinga (pastato stogo sijos SS, palėpės šildymo sistema T11/21, pastato vėdinimo sistemos Nr. PI-1, PI-3, PI-4, PI-5, vėdinimo sistemos N1-N3 ir pan.). Projekte, pagal kurį vykdytas pirkimas, I ir II etapai nurodyti toje pačioje projekto byloje atskirais brėžiniais. Darbų žiniaraščiai projekte taip pat įtraukti abiejų etapų. Teismas neatskleidė bylos esmės, neištyrė visų į bylą pateiktų duomenų ir aplinkybių, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė atliktus darbus atsakovei perdavė pagrįstai. Teismas įpareigojo atsakovę sumokėti ieškovei 258 057,94 Eur už atliktus darbus. Į šią sumą yra įtraukti ir II etapo darbai, kurie nebuvo perkami pirkimu. Atsakovė negali turėti pareigos mokėti už darbus, kurie nebuvo perkami, tačiau ieškovės buvo įtraukti į ieškovės Sutarties vykdymo metu pateiktą sąmatą.

3.7. Atsakovė ieškovės atliktus darbus priimti atsisakė pagrįstai, teismas be pagrindo konstatavo visų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą – atsakovė neteisėtų veiksmų neatliko. Todėl ieškovės reikalavimas atlyginti patalpų šildymo išlaidas nepagrįstas. Taip pat negalėjo būti laikomas pagrįstu ieškovės reikalavimas atlyginti 337,50 Eur išlaidas antstoliui. Ieškovei pasirinkus turėti papildomų nebūtinų išlaidų, tokios išlaidos ieškovei neturėtų būti atlyginamos. Kadangi atsakovė ieškovės atliktus darbus priimti atsisakė pagrįstai, teismas neturėjo priteisti delspinigių.

3.8. Būtina į bylą įtraukti projektuotoją UAB „Projektų rengimo centras“, kadangi byloje sprendžiami klausimai gali turėti įtakos projektuotojos teisėms ir pareigoms dėl galbūt atliktų projekto klaidų ar netikslumų. Atsakovei gali tekti sumokėti ieškovei iki 204 000 Eur už darbus, kurių nebuvo būtina atlikti, tačiau šie buvo numatyti projektuotojos parengtame projekte. Ateityje teks potencialiai spręsti ir projektuotojos civilinės atsakomybės klausimą. Jau bylos nagrinėjimo teisme metu egzistavo būtinybė įtraukti projektuotoją trečiuoju asmeniu į bylą. Kadangi projektuotoja nebuvo įtraukta į bylą, egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas – pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Tai sudaro pagrindą panaikinti sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo. Taip pat teismas neatskleidė bylos esmės. Todėl egzistuoja du pagrindai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 327 straipsnio 1 ir 2 dalys), kuriais vadovaudamasis teismas privalo panaikinti sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi neatskleista bylos esmė, į procesą yra būtina įtraukti dar vieną asmenį, paskirti ekspertizę, kurios metu būtų nustatyti neatliktų darbų kiekiai bei ieškovės atliktų darbų trūkumai, tinkamą bylos išsprendimą užtikrintų tik sprendimo panaikinimas ir bylos perdavimas nagrinėti iš naujo.

3.9. Atsižvelgiant į tai, kad teismas neatskleidė bylos esmės, būtina organizuoti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, kadangi trečiasis asmuo galėtų paaiškinti byloje surinktų įrodymų esmę (susijusią su darbų trūkumais, neatliktų darbų kiekiais) bei patvirtinti, kodėl laikosi pozicijos, jog teismas neatskleidė bylos esmės.

Žemesnės instancijos teismas

4. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo patenkinti trečiojo asmens apeliacinį skundą ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad pritaria trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentams, taip pat pakartojo savo apeliacinio skundo esminius argumentus.

Atsiliepimas

5. Ieškovė UAB „Versina“ atsiliepime prašo atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinius skundus atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

5.1. Atsakovė ir trečiasis patvirtino, kad neginčija ieškovės atliktų darbų kiekio, kurie fiksuoti statybos darbų žurnaluose. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Sutartį pirkti ir atlikti tik I etapo statybos darbai, statinio statybos užbaigimo akto išdavimo procedūra negalima tol, kol bus atliktas II darbų etapas. Atsakovė, gindamasi nuo ieškinio reikalavimų dėl Sutarties pakeitimo ir (ar) atsiskaitymo sumos už darbus mažinimo ar kitokių priešpriešinių reikalavimų nereiškė.

5.2. Atsakovės projekte nurodyti kiekiai buvo orientaciniai ir pirkimo dalyviai, nustatydami pasiūlymo kainą, privalėjo viską įsivertinti bei prisiimti atitinkamą riziką tiek dėl darbų, tiek dėl apimčių ir (ar) kiekių galimų įvertinimo klaidų realizuojant projekto sprendinius. Tačiau, atsakovei pasirinkus fiksuotos kainos Sutartį, jai teko atitinkama rizika, t. y. sumokėti Sutarties kainą pagal įkainotų veiklų sąrašą, nepaisant to, jeigu paaiškėtų, jog ieškovei teko atlikti mažesnį darbų kiekį, nei jis įvertintas sąmatiniuose skaičiavimuose ar faktiškai atliktas, įskaitant atvejį, kuomet sąmatiniuose skaičiavimuose ar projekte gali būti atitinkamai įvertintas ir (ar) įtrauktas darbas, jo kiekis, kuris neatliktinas. Užduotį ieškovei ir Sutarties kainą bei jos mokėjimą apsprendė ne sąmatiniai skaičiavimai, o įkainotų veiklų sąrašas su jame numatytais fiziniais darbų (etapų) mato vienetais „komplektas“ ir fiksuota kaina. Fiksuotos kainos kainodaros aspektu nėra reikšminga, kokiais darbų pavadinimais, veiksmais, mato vienetais ar įkainiais ir ar visus darbus, o galbūt ir daugiau darbų nei reiktų, ieškovė įsivertina (apskaičiuoja savo sąmatiniuose skaičiavimuose) nustatant atitinkamų darbų (etapo) atlikimo fiksuotą kainą, kuri pasiūlyta ir įtraukta į fiksuotą Sutarties kainą.

5.3. Atsakovė teigia, kad nėra realizuoti visi projekto sprendiniai, tačiau neįrodo, kokie sprendiniai arba Sutarties priedo Nr. 1 darbų (etapų) „komplektai“ nėra realizuoti ir turi būti atlikti (užbaigti). Tokiais atvejais negali būti laikomas atvejis, kuomet ieškovė faktiškai atliko mažesnį darbų kiekį ar apskritai neatliko savo sąmatiniuose skaičiavimuose numatytų kokių tai darbų (kiekio). Darbai buvo aktuojami ir už juos mokėta ne pagal sąmatinius skaičiavimus ar įsivertintus darbus ar jų kiekius, o procentine dalimi nuo kiekvieno Sutarties priede Nr. 1 numatyto darbų (etapo) fiksuoto „komplekto“ kainos, kuri prieš tai nustatyta pagal atsakovės pateiktus orientacinius darbų kiekių žiniaraščius.

5.4. Tai, kad realizuoti visi projekto sprendiniai ir atlikti visi būtini įkainotų veiklų sąrašo darbai (etapai), išskyrus „Sklypo sutvarkymo darbai“ ir rūsio apdailos darbai, už kuriuos ieškovė nereikalauja atsiskaitymo pagal Sutarties priedą Nr. 1, įrodo 2021 m. gruodžio 16 d. šalių instruktavimo aktas, kuriuo statinio statybos techninės priežiūros vadovas ir kiti pastatą perėmę asmenys patvirtino, jog visi esminiai trūkumai pašalinti, išpildyti visi projekto vidaus vandentiekio ir nuotekų, šilumos ir vėdinimo bei oro kondicionavimo sprendiniai, asmenys apmokyti kaip naudotis sistemomis ir pastatas perimamas eksploatuoti. Taip pat darbų atlikimo faktą įrodo statinio statybos darbų žurnalai, kita atsakovei pateikta darbų dokumentacija.

5.5. Metodika nėra Sutarties priedas ar tiesiogiai taikytinas teisės aktas, reglamentuojantis Sutarties kainos mokėjimo tvarką bei sąlygas. Sutarties fiksuotos kainos mokėjimas vykdomas pagal Sutarties priedą Nr. 1, taikant fiksuotą darbo (etapo) „komplekto“ kainą, o ne pagal sąmatinius skaičiavimus ir darbų ar jų kiekių įkainius. Būtent dėl to ir atliktų darbų aktuose nebuvo aktuojami darbai pagal sąmatinius darbų kiekius (kubais, metrais ar pan.). Darbų kiekis pinigine verte nustatomas pagal Sutarties priedą Nr. 1.

5.6. Nebuvo nuo Sutarties šalių nepriklausančių aplinkybių tam, kad atlikti darbų kiekių (apimties) pakeitimus. Atsakovė dirbtinai teigia, kad „atsisako darbų“ bei pageidauja ieškovės sąmatiniuose skaičiavimuose numatytus darbus ir (ar) kiekius, kurių faktiškai atlikti kiekiai yra mažesni arba neatlikti, nes nebuvo poreikio jiems atlikti, traktuoti kaip „nedaromus darbus“ ir dėl to sumažinti fiksuotą Sutarties kainą.

5.7. Pasisakant dėl atsakovės pozicijos, kad fiksuota kaina mokama tik jeigu būtų suskaičiuotas faktinis darbų kiekis ir jo piniginė vertė (apskaičiavimas neaiškus) nesiskirtų daugiau kaip 15 proc. nuo Sutarties vertės, o neva pagal atsakovę ieškovės atliktų papildomų darbų vertė yra (+)15 513,48 Eur, o nevykdomų darbų vertė yra (-)162 924,17 Eur (su kuo ieškovė nesutinka), ir ieškovės atliktų darbų vertė nuo statybos pradžios yra 1 644 545,35 Eur, vadinasi, ieškovės atliktų darbų vertė vis tiek būtų lygi 89 proc. visos Sutarties fiksuotos kainos (1 644 545,35 Eur – 162 924,17 Eur + 15 513,48 Eur) x 100 / 1 676 817,21 Eur). Todėl ir šiuo aspektu ieškovė turi teisę į fiksuotą Sutarties kainą.

5.8. Vertinant atsakovės pagal sąmatinius skaičiavimus nustatytą neva nevykdomų darbų vertę (-)162 924,17 Eur ir papildomų darbų vertę (+)15 513,48 Eur bei ieškovės reikalaujamą priteisti už atliktus darbus 258 057,94 Eur, gaunasi, jog atsakovė vis tiek laiko ir be teisinio pagrindo atsisako mokėti bent jau pinigų sumą, kuri turėtų būti laikoma neginčytina ir lygi 110 647,25 Eur (258 057,94 Eur – 162 924,17 Eur + 15 513,48 Eur).

5.9. Atsakovė neįrodė esminių ieškovės atliktų darbų trūkumų. Atsakovė negalėjo konkrečiai įvardyti esminių darbų defektų (trūkumų), dėl kurių nebūtų galima naudoti darbų rezultato pagal paskirtį, o taip pat negalėjo nurodyti defektų (trūkumų) verčių ar pašalinimo kainos. Defektų atsakovė nešalino, nereikalavo atlyginti defektų šalinimo išlaidų, nors iki šiol laiko sulaikytą pinigų sumą bei neatsiskaito už atliktus darbus ir dar turi atsakovės prievolių garantiniu laikotarpiu įvykdymo užtikrinimo draudimo liudijimą.

5.10. Atsakovės į bylą pateiktame defektiniame akte konstatuoti trūkumų pašalinimai. Atsakovė tik lakoniškai užsiminė apie neva neatliktus I etapo darbus, tačiau nepateikė bei nenurodė konkrečiai brėžinio ir (ar) kokio dokumento, kuriame nurodytas darbas ar sprendinys nėra įgyvendintas. Darbų kiekių žiniaraščių orientacinių kiekių neįgyvendinimas, kurių faktiškai nereikia, negali būti traktuojamas neatliktu darbu.

5.11. Trečiojo asmens argumentai neva teismas įpareigojo sumokėti atsakovę už II etapo darbus ir (ar) darbus, kurie nepirkti viešojo pirkimo metu yra nepagrįsti, nes tokio įpareigojimo sprendime nėra.

Šalies argumentai

5.12. Ieškovė ne kartą prašė atsakovės atvykti ir perimti darbų rezultatą. Nepagrįstas atsakovės delsimas lėmė tai, jog ieškovė privalėjo išlaikyti pastatą (jį šildyti) ir dėl to patyrė išlaidas. Užsakovė privalo priimti darbų rezultatą ir privalo bendradarbiauti su rangove. Atsakovei neteisėtai atsisakius atvykti ir įsitikinti perduodamo darbo rezultato būkle dėl galimų bei vizualiai fiksuotinų (akivaizdžių) trūkumų, ieškovei buvo būtina savarankiškai užfiksuoti darbų (patalpų) vizualinę būklę. Atsižvelgiant į tai, antstolio paslaugos, kaip objektyvaus ir patikimo įrodymo šaltinis, buvo būtinos.

5.13. Teismas nenusprendė dėl UAB „Projektų rengimo centras“ teisių ir (ar) pareigų bei sprendimas neturi įtakos UAB „Projektų rengimo centras“.

5.14. Šioje byloje teismas negali būti aktyvus, todėl neprivalėjo ir neskyrė ekspertizės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų ir absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo

2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

3. Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde teigia, kad būtina į bylą įtraukti projektuotoją UAB „Projektų rengimo centras“ ir jau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu egzistavo tokia būtinybė. Kadangi projektuotoja nebuvo įtraukta į bylą, egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas – pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

4. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

5. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, yra išaiškinęs, kad absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas pagal šią teisės normą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021).

6. Trečiasis asmuo, grįsdamas savo argumentus dėl poreikio įtraukti į bylą projektuotoją, taip pat nurodė, kad byloje sprendžiami klausimai gali turėti įtakos projektuotojos teisėms ir pareigoms dėl galbūt atliktų projekto klaidų ar netikslumų. Nurodo, kad atsakovei gali tekti sumokėti ieškovei iki 204 000 Eur už darbus, kurių nebuvo būtina atlikti, tačiau šie buvo numatyti projektuotojos parengtame projekte ir ateityje teks potencialiai spręsti ir projektuotojos civilinės atsakomybės klausimą.

7. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendime projektuotoja nėra minima, nėra pasisakyta dėl jos teisių ar pareigų. Teismas šioje byloje nesprendė dėl projekto, kurio pagrindu ieškovė atliko darbus, kokybės. Sprendimu, be kita ko, konstatuota atsakovės pareiga atsiskaityti už ieškovės atliktus darbus, o aplinkybės, kad galbūt tam tikrų darbų atlikti I projekto etape nereikėjo, o juos tikslinga atlikti II projekto etape, yra ne teismo pateiktas projekto kokybės vertinimas, o šalių pozicija, kadangi pačios šalys nusprendė, jog dalies projekte numatytų darbų I projekto vykdymo etape atlikti nereikės. Teismas tik pateikė tokios faktinės situacijos teisinį vertinimą atsakovės pareigos atsiskaityti su ieškove aspektu, jokia apimtimi nenuspręsdamas dėl projekto kokybės ar projektuotojos galimos civilinės atsakomybės. Todėl nėra pagrindo sutikti su trečiuoju asmeniu, jog buvo pagrindas projektuotoją įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, o jos neįtraukus, egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė ir kitų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Apeliacijos dalyką šioje byloje sudaro Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys atsakovei dėl skolos už darbus, nuostolių atlyginimo ir netesybų priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

9. Šalys viešojo pirkimo būdu 2019 m. gruodžio 16 d. sudarė statybos rangos Sutartį, kurios objektas – I statybos etapo, modernizavimo (atnaujinimo) darbų, pagal techninį darbo projektą „Dailės mokyklos pastato, (duomenys neskelbtini), modernizavimo (atnaujinimo) projektas“, pirkimas. Darbai atliekami pagal viešojo darbų pirkimo metu pateiktą techninę specifikaciją, kurią sudaro techninio darbo projekto „Dailės mokyklos pastato, (duomenys neskelbtini), modernizavimo (atnaujinimo) projektas“ I statybos etapui aktualios projekto sudedamosios dalys, aiškinamasis raštas, įkainotų veiklų sąrašas ir kiti susiję dokumentai. Pirminė Sutarties vertė 1 362 809 Eur be PVM, 1 648 998,89 Eur su PVM. Sutarties kainodara – fiksuota kaina su peržiūra (Sutarties 1.2, 6.1, 6.2 papunkčiai). Apmokėjimas už tinkamai atliktus darbus nustatomas ir atliekamas taikant Sutarties priedą Nr. 1 „Įkainotų veiklų sąrašas“ ir jame nurodytas fiksuotas darbų (etapų) kainas (Sutarties 8.1 papunktis).

10. Šalys 2020 m. liepos 16 d. pasirašė susitarimą Nr. 1 dėl Sutarties pakeitimo, kuriuo susitarta įsigyti papildomus darbus ir suteikti papildomą 110 d. terminą papildomiems darbams atlikti, taip pat susitarta padidinti Sutarties kainą, t. y. susitarta, jog pagal Sutartį ieškovei mokėtina bendra kaina yra 1 385 799,35 Eur be PVM, 1 676 817,21 Eur su PVM. Po Sutarties pasirašymo ieškovė pateikė atsakovei Sutarties įvykdymo užtikrinimą – draudimo laidavimo raštą.

11. Pasibaigus ieškovės pateiktam draudimo laidavimo rašto galiojimui ir nepateikus pratęsto arba naujo draudimo laidavimo rašto, atsakovė, apie tai informuodama 2021 m. birželio 11 d. raštu, nusprendė sulaikyti 68 140,45 Eur dydžio mokėjimo dalį už atliktus darbus pagal ieškovės 2021 m. gegužės 31 d. darbų aktą Nr. 13 ir PVM sąskaitą faktūrą SIN1804753 (mokėtina suma 81 500,47 Eur). Pagal šią PVM sąskaitą faktūrą atsakovė sumokėjo 13 360,02 Eur ir, nepaisant 2021 m. birželio 28 d. sprendimo sulaikyti pinigus, 2021 m. rugpjūčio 20 d. sumokėjo dar 43 733,15 Eur. Liko sulaikyta 24 407,30 Eur.

12. Ieškovė pateikė atsakovei 2021 m. liepos 30 d. darbų aktą Nr. 15, kurio vertė 71 903,99 Eur. Atsakovė atsisakė pasirašyti aktą motyvuodama tuo, jog ieškovė turi pateikti nevykdomų darbų sąmatas. Ieškovė aktą Nr. 15 pasirašė vienašališkai ir 2021 m. lapkričio 24 d. raštu pateikė atsakovei. Atsakovė akto Nr. 15 neapmokėjo.

13. Ieškovė pateikė atsakovei 2021 m. gruodžio 13 d. darbų aktą Nr. 16, kurio vertė 161 746,65 Eur. Atsakovė atsisakė pasirašyti aktą ir nurodė, jog darbų akto negali priimti, nes turėtų būti pasirašomas Sutarties pakeitimas pagal nevykdomų darbų sąmatas bei reikalavo pašalinti darbų defektus. Atsakovė nurodė, jog neįformins ieškovės atliktų papildomų darbų.

14. Ieškovė 2021 m. gruodžio 1 d. raštu nurodė atsakovei, jog atliks atsakovės reikalaujamus atlikti darbus, tačiau šie darbai bus traktuojami ne kaip defektų šalinimas, o kaip papildomi darbai. Atsakovei atsisakius pasirašyti aktą Nr. 16, ieškovė dar kartą 2021 m. gruodžio 17 d. elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovę su prašymu pasirašyti aktą Nr. 16 bei išdėstė argumentus dėl nepagrįsto atsisakymo organizuoti galutinį darbų perėmimą. Ieškovė 2021 m. gruodžio 17 d. el. laišku pateikė garantinio laikotarpio prievolių draudimą, energetinį sertifikatą ir kitus dokumentus. Ieškovė 2022 m. sausio 12 d. raštu dar kartą išdėstė argumentus dėl atsakovės atsisakymo pasirašyti aktą Nr. 16 ir galutinį darbų perdavimo aktą bei pareikalavo pasirašyti aktą Nr. 16. Kadangi atsakovė akto Nr. 16 nepasirašė, ieškovė vienašališkai pasirašė aktą ir 2022 m. vasario 28 d. raštu pateikė atsakovei. Akte nurodyta suma ieškovei nėra sumokėta.

15. Ieškovė prašė atsakovės organizuoti ir įforminti galutinį darbų perdavimą priėmimą 2021 m. lapkričio 26 d., gruodžio 21 d. ir 2022 m. sausio 19 d. raštais, tačiau atsakovė darbų perėmimo neorganizavo ir nesutiko pasirašyti galutinio darbų perdavimo akto.

16. 2021 m. gruodžio 15 d. el. laišku atsakovė nurodė, jog nepasirašys galutinio darbų perdavimo akto, nes, pasak jos, nebuvo pašalinti darbų defektai ir nepateikta atitinkama dokumentacija. Į tai ieškovė 2021 m. gruodžio 17 d. el. laišku nurodė, kad atsakovės pastabos nepagrįstos, o darbų perėmimas vilkinamas.

17. Ieškovė 2022 m. sausio 11 d. el. laišku įspėjo dėl ketinimų vienašališkai pasirašyti galutinį darbų perdavimo aktą, taip pat dar kartą nurodė, kad neketina pasirašyti atsakovės reikalaujamo pasirašyti susitarimo dėl Sutarties pakeitimo, kartu dar paaiškinant dėl garantinio draudimo, dėl reikalavimų pateikti energetinį sertifikatą, jog visi reikalavimai, susiję su asmenų apmokymais išpildyti, dokumentai pateikti, pakartoti argumentai dėl atsakovės pastabų statybiniams darbams, jog nėra esminių trūkumų ar kitų pagrindų, suteikiančių teisę atsisakyti priimti darbus.

18. 2022 m. sausio 12 d. raštu ieškovė paaiškino, kad sutinka pasirašyti susitarimą, kuriuo būtų įforminti 32 271,87 Eur su PVM nevykdomi darbai ir 41 504,31 Eur su PVM papildomų darbų atlikimas, tačiau atsakovė su tuo nesutiko. Ieškovė pažymėjo, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. patalpų išlaikymui (šildymas ir kt.) patiria išlaidas, kurių nebūtų patyrusi, jeigu atsakovė būtų bendradarbiavusi ir laiku perėmusi darbus. Nuo 2022 m. sausio 1 d. ir iki ieškovė vienašališkai perdavė darbus atsakovei, ieškovė patyrė 8 225,82 Eur be PVM dydžio išlaidos šildymui.

19. 2022 m. sausio 31 d. atsakovės atstovas pasirašė visos darbų dokumentacijos perdavimo – priėmimo aktą, tačiau galutinis darbų perdavimo aktas liko nepasirašytas.

20. 2022 m. balandžio 21 d. raštu ieškovė vienašališkai pasirašė galutinį darbų perdavimo aktą, pateikė garantinio laikotarpio draudimą, perdavė raktus, taip pat patalpų būklę fiksavo antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Ieškovė patyrė 337,50 Eur be PVM išlaidų antstolio paslaugoms apmokėti.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

21. Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šį prašymą grindžia aplinkybėmis, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, o trečiojo asmens darbuotojai galėtų paaiškinti byloje surinktų įrodymų esmę (susijusią su darbų trūkumais, neatliktų darbų kiekiais) bei paaiškinti, kodėl teismas neatskleidė bylos esmės.

22. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

23. Teisėjų kolegija nenustatė poreikio apeliacinius skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skunduose neprašoma apklausti liudytojų, neprašoma ištirti naujų įrodymų, šalys išsamiai savo poziciją išdėstė pateiktuose procesiniuose dokumentuose, o žodžiu pasisakyti galėjo ir tai padarė pirmosios instancijos teismo surengto žodinio teismo posėdžio metu. Todėl teisėjų kolegija netenkina trečiojo asmens prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

Dėl Metodikos nuostatų taikymo sprendžiant dėl sutarties vykdymo

24. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Metodika nėra Sutarties sudedamoji dalis (priedas), ji nėra tiesiogiai taikoma ir nereguliuoja viešojo pirkimo sutarties šalių teisių bei pareigų, o yra teisės aktas, įpareigojantis ir nustatantis perkančiosioms organizacijoms taisykles, kuriomis vadovaujantis jos turi vykdyti viešąjį pirkimą, parengti viešojo pirkimo dokumentus, įskaitant viešojo pirkimo sutartį.

25. Apeliaciniuose skunduose atsakovė ir trečiasis asmuo su tokia teismo išvada nesutinka ir teigia, kad Metodika aktuali ir Sutarties vykdymo metu, todėl teismas turėjo remtis jos nuostatomis. Šiuo atveju teisėjų kolegija pritaria apeliacinių skundų argumentams dėl Metodikos taikymo.

26. VPĮ 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad pirkimo sutartyje turi būti nustatytos kainodaros taisyklės, nustatytos pagal VPT direktoriaus patvirtintą Metodiką. VPT direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1S-95, kuriuo patvirtinta Metodika, 2.1 papunktyje nustatyta, kad Metodika yra taikoma viešojo pirkimo ir pirkimo procedūroms, pradėtoms vykdyti nuo 2019 m. vasario 1 d., o Metodikos III skyriaus nuostatos taikomos nuo 2019 m. vasario 1 d. keičiamoms viešojo pirkimo – pardavimo ar pirkimo – pardavimo sutartims (įsakymo 2.2 papunktis).

27. Šalys Sutarties 13 skyriaus „Pakeitimai. Kiekio (apimties) keitimo sąlygos“ 13.1 papunktyje susitarė, kad Sutarties pakeitimai atliekami vadovaujantis Sutarties nuostatomis, VPĮ 89 straipsniu bei Metodikos aktualia redakcija. Taigi jeigu šalys Sutarties vykdymo metu būtų nustačiusios Sutarties keitimo poreikį, tokie pakeitimai turėtų būti atliekami atsižvelgiant į Metodikos nuostatas. Nors pirmosios instancijos teismas ir nesirėmė Metodikos nuostatomis, tačiau sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui tai įtakos neturėjo.

Dėl poreikio keisti Sutartį

28. Šalių ginčas kilo atsakovei atsisakius pasirašyti ieškovės parengtus atliktų darbų aktus Nr. 15 ir 16, be kita ko, remiantis tuo, kad ieškovė nesutinka sudaryti susitarimo dėl Sutarties pakeitimo, kuriuo būtų atsisakoma darbų, kurių atlikti nereikia, taip sumažinant fiksuotą Sutarties kainą, kad atsakovei netektų mokėti už darbus, kurie faktiškai neatlikti.

29. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė atliktus darbus yra atsakovei perdavusi vienašališkai. Pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalį, darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai.

30. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra specialioji, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiams kaip priemonė, užkertanti galimybę užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Užsakovo interesų apsaugą užtikrina įstatyme įtvirtinta jo teisė ginčyti tokį aktą – vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009; 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013).

31. Taigi šiuo metu ieškovės vienašališkai pasirašyti aktai galioja ir atsakovei tenka procesinė našta įrodyti, kad aktai vienašališkai negalėjo būti pasirašyti. Šiuo atveju atsakovė ir trečiasis asmuo įrodinėja, kad turėjo būti atliktas Sutarties pakeitimas dėl nevykdomų darbų, atliktų darbų aktuose nurodyti tik atlikti darbai ir sumažinama Sutarties kaina. Taip pat trečiasis asmuo ir atsakovė įrodinėja, kad ieškovė darbus atliko su trūkumais. Pirmiausia pasisakytina dėl šalių pareigos keisti Sutartį.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinių skundų argumentai, kad buvo pagrindas keisti Sutartį dėl nevykdomų darbų, atmestini.

33. Sutarties 6.1 papunktyje nustatyta, kad Sutarčiai ir galimiems jos pakeitimo atvejams taikomas kainos apskaičiavimo būdas – fiksuotos kainos su peržiūra. Ši sąlyga yra esminė ir negali būti keičiama per visą Sutarties galiojimo laikotarpį. Sutarties 6.2 nustatyta, kad rangovė privalo atlikti visus darbus, kurie yra būtini Sutartyje numatytam rezultatui pasiekti už Sutarties 1.2 papunktyje nurodytą pradinės Sutarties vertę. Sutarties 6.3 papunktyje nurodyta, kad pradinės Sutarties vertė dėl bendro kainų lygio kitimo perskaičiuojama nebus. Visą riziką dėl darbų atlikimo kainos padidėjimo prisiima rangovė. Sutarties 6.4 papunktyje šalys susitarė, kad pradinės Sutarties vertė gali būti perskaičiuojama dėl pasikeitusių mokesčių.

34. VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros pagal VPĮ, kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo piniginę vertę, iš anksto buvo aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotas pirkimo dokumentuose nustatant pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties peržiūros, įskaitant kainos indeksavimą, atlyginimų darbuotojams peržiūrą, sąlygas ar pasirinkimo galimybes, įskaitant sutarties termino, perkamų kiekių, apimties, objekto pakeitimą. Pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta galimų pakeitimų ar pasirinkimo galimybių apimtis, pobūdis ir aplinkybės, kuriomis tai gali būti atliekama. Neleidžiami tokie pakeitimai ar pasirinkimo galimybės, dėl kurių iš esmės pasikeistų pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdis.

35. Pagal Metodikos 38 punktą, nustačius fiksuotos kainos su peržiūra kainodarą, pradinės sutarties vertė yra lygi laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kainai be PVM, nurodytai už visą perkamų darbų apimtį. Jei sutarties vertė buvo peržiūrėta pagal sutartyje nurodytas kainų peržiūros sąlygas, atitinkamai patikslinama (didėja arba mažėja) pradinės sutarties vertė. Metodikos 48 punkte nustatyta, kad sutarties kaina gali būti keičiama taikant peržiūros ir (ar) kiekio (apimties) keitimo sąlygas.

36. Metodikos 55 punkte nustatyta, kad kiekio (apimties) keitimas galimas: 55.1 – kai kiekio (apimties) keitimo sąlygos iš esmės nepakeičia sutarties pobūdžio ir, neatsižvelgiant į jų piniginę vertę, jos iš anksto buvo aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotos pirkimo dokumentuose ir sutartyje, nurodant galimų keitimų apimtį, pobūdį ir aplinkybes, kuriomis tai gali būti atliekama; 55.2 – kitais, sutartyje nenumatytais atvejais, vadovaujantis viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka.

37. Taigi tam, kad sutartis ar preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu galėtų būti teisėtai keičiama, konkretus pakeitimas viešojo pirkimo dokumentuose turi būti numatytas iš anksto. Sąvoka „iš anksto“ reiškia tai, kad perkančioji organizacija, jau rengdama viešojo pirkimo dokumentus, atsižvelgdama į perkamo objekto specifiką (pavyzdžiui, tam tikruose sektoriuose būdingus didelius kainų pokyčius, planuojamos sudaryti sutarties trukmę ir pan.), galėtų įvertinti, ar, vykdant sutartį atsiras poreikis keisti sutarties vykdymo sąlygas ir, nustačiusi tokį galimą poreikį, pirkimo dokumentuose išvardyti konkrečius sutarties vykdymo laikotarpiu galimus atlikti pakeitimus. Perkančioji organizacija viešojo pirkimo dokumentuose turi numatyti baigtinį sąrašą konkrečių atvejų, kuriems esant galėtų būti keičiamos viešojo pirkimo – pardavimo sutarties ar preliminariosios sutarties nuostatos (vykdymo sąlygos). Konkretūs galimi viešojo pirkimo – pardavimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimai viešojo pirkimo dokumentuose privalo būti suformuluoti aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai. Sąvoka „aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai“ reiškia, kad viešojo pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta ne tik galimybė keisti sutartį, bet ir nustatyta aiški pakeitimų apimtis, jų pobūdis bei aplinkybės, kurioms esant pakeitimai gali būti atliekami (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-65-910/2023).

38. Trečiasis asmuo, ieškovei siekiant suorganizuoti atliktų darbų aktų pasirašymą, nurodė ieškovei, kad atliktų darbų aktai nebus pasirašomi tol, kol ieškovė nepateiks detalių duomenų, kiek, kokių ir kokios vertės darbų ieškovė neatliko ir kol dėl šių darbų nebus atliktas Sutarties pakeitimas, šių darbų atsisakant ir sumažinant Sutarties kainą. Atsakovė ir trečiasis asmuo nesutinka su ieškovės atliktų darbų aktais teigdami, kad juose nurodyti ieškovės neatlikti darbai, už kuriuos atsakovei nekyla pareiga su ieškove atsiskaityti.

39. Sutarties 13.2 papunktyje šalys susitarė, kad užsakovė už darbus sumoka Sutarties 1.2 papunktyje nurodytą kainą, jeigu faktinis ir pirkimo dokumentuose bei Sutartyje užsakovės nurodytų darbų kiekis (skaičiuojant pinigine verte) nesiskiria daugiau kaip 15 proc., skaičiuojant nuo pradinės Sutarties vertės. Jeigu dėl ne nuo Sutarties šalių priklausančių aplinkybių reikia atsisakyti ir (ar) įsigyti daugiau kaip 15 proc., skaičiuojant nuo pradinės Sutarties vertės, Sutartyje nurodytų darbų apimties (vertės), darbai, viršijantys 15 proc. vertės ribą, turi būti atsisakomi ir (ar) įsigyjami taikant kiekio (apimties) keitimo sąlygas, nurodytas Sutartyje ir (ar) VPĮ 89 straipsnyje.

40. Sutarties 13.3 papunktyje nustatyta, kad užsakovė, apskaičiuodama atsisakomų arba įsigyjamų papildomų darbų kainas (keičiant darbus, jų kaina skaičiuojama kaip vienų darbų atsisakymas ir papildomų darbų įsigijimas) pagal kiekio (apimties) keitimo sąlygas, taiko žemiau pateikiamus būdus prioritetine tvarka, t. y. tik nesant galimybės taikyti aukščiau esantį būdą, gali būti taikomas žemiau esantis būdas: 13.3.1 – pritaikant Sutarties pasirašymo metu rangovės pateiktose lokalinėse sąmatose nurodytus darbų įkainius; 13.3.2 – jei įmanoma, išskaičiuojant kainos dalį iš Sutartyje numatyto įkainio; 13.3.3 – pritaikant Sutarties pasirašymo metu rangovės pateiktose lokalinėse sąmatose numatytus panašių darbų įkainius. Panašius darbus turi pagristi ir nustatyti užsakovė; 13.3.4 – įvertinant pagrįstas tiesiogines (darbo užmokesčio ir su juo susijusius mokesčius, statybos produktų ir įrengimų, mechanizmų sąnaudas) bei netiesiogines (pridėtines, statybvietės ir pelno) išlaidas pagal Metodikos priedo „Tiesioginių ir netiesioginių išlaidų apskaičiavimo taisyklės“ nuostatas.

41. Sutarties 13.4 papunktyje nustatyta, kad darbų kiekio (apimties) pakeitimai gali būti atliekami šalims pasirašant susitarimą dėl Sutarties pakeitimo šiais atvejais: 13.4.1 – kai techninėje specifikacijoje nurodyti darbai dėl atliktų techninio projekto korekcijų tampa nebereikalingi; 13.4.2 – kai techninėje specifikacijoje numatytų sprendinių neįmanoma įgyvendinti dėl techninės specifikacijos klaidų; 13.4.3 – kai nėra skiriamas pakankamas finansavimas darbams apmokėti; 13.4.4 – kai dėl paaiškėjusių techninių priežasčių ir aplinkybių tam tikrus darbus vykdyti tampa neracionalu; 13.4.5 – kai atsiranda būtinybė dėl aplinkybių, kurių protingas ir apdairus užsakovas negalėjo numatyti, bet iš esmės nesikeičia darbų pobūdis, arba vykdant darbus paaiškėja naujos aplinkybės dėl objekto būklės ir pateikti sprendiniai tampa sunkiai įgyvendinami; 13.4.6 – dėl statybos normatyvinių dokumentų ar kitų teisės aktų reikalavimų pasikeitimo po statybą leidžiančių dokumentų, kurių pagrindu vykdomi darbai, išdavimo, jei dėl tokio pakeitimo nebuvo pakeistas Sutarties pobūdis ir būtina pasikeitusių teisės aktų reikalavimus įgyvendinti Sutarties vykdymo metu; 13.4.7 – dėl pagrįstų trečiųjų asmenų reikalavimų dėl darbų, susijusių su trečiųjų asmenų turtu, vykdymo (inžinerinių tinklų (vandentiekių, dujotiekių, elektros, telekomunikacijų, energijos ir (ar) kitų tinklų), susisiekimo komunikacijų valdytojų ir pan.); 13.4.8 – dėl nenumatytų fizinių sąlygų, t. y. dėl išskirtinai nepalankių gamtinių sąlygų (taikoma darbams, kurių kokybė priklauso nuo gamtinių sąlygų); 13.4.9 – kitais VPĮ 89 straipsnyje numatytais atvejais.

42. Taigi jeigu atsakovė (užsakovė), Sutarties 13.3 papunktyje nustatytais būdais apskaičiuodama atsisakomų ar papildomų darbų kainas, nustatytų, kad atsisakomų ar papildomų darbų kainos viršija 15 proc. pradinės sutarties vertės (Sutarties 13.2 papunktis), šalys turi pareigą pasirašyti susitarimą dėl Sutarties pakeitimo (Sutarties 13.4 papunktis), o nustačius būtinybę pasirašyti Sutarties pakeitimą, būtų galima teigti, kad ieškovė vienašališkai darbus perdavė nepagrįstai.

43. Trečiasis asmuo 2021 m. spalio 28 d. raštu ieškovę ragino sudaryti susitarimą dėl Sutarties pakeitimo dėl 162 924,17 Eur nevykdomų darbų ir 15 513,48 Eur papildomų darbų. Ieškovės 2021 m. lapkričio 24 d. rašte nurodė, kad, jos vertinimu, nevykdomi darbai sudarė 32 271,87 Eur su PVM, o papildomi darbai – 41 504,31 Eur su PVM.

44. Pradinė Sutarties vertė – 1 362 809 Eur be PVM, 15 proc. šios sumos sudaro – 204 421,35 Eur. Taigi trečiojo asmens nurodytos sumos dėl nevykdomų darbų (162 924,17 Eur) ir papildomų darbų (15 513,48 Eur), net ir šias sudėjus (178 437,65 Eur), nesiekė 15 proc. pradinės Sutarties vertės, taigi ir nesudarė pareigos šalims atlikti Sutarties pakeitimą. Šalys Sutartimi prisiėmė 15 proc. faktinių darbų vertės skirtumo nuo pradinės Sutarties kainos riziką. Taigi atsakovei ir trečiajam asmeniui nenustačius, kad papildomi ir (ar) neatliktini darbai siekia 15 proc. pradinės Sutarties vertės, jie neturėjo teisės atsisakyti pasirašyti ieškovės pateiktų atliktų darbų aktus tuo pagrindu, kad ieškovė nesutinka sudaryti susitarimo dėl Sutarties pakeitimo dėl atsisakomų ir (ar) papildomų darbų. Nors atsakovė ir trečiasis asmuo teigia, kad ieškovė nepateikė detalių sąmatų ir skaičiavimų, kurie pagrįstų, ar tikrai nevykdomi darbai ir (ar) papildomi darbai nesiekia 15 proc. pradinės Sutarties kainos, tačiau pareiga apskaičiuoti atsisakomų arba įsigyjamų papildomų darbų kainas tenka Užsakovui (Sutarties 13.3 papunktis, Metodikos 56 punktas).

45. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė apeliaciniame skunde skirtingai aiškina Sutarties nuostatas nei jas savo apeliaciniame skunde aiškina trečiasis asmuo. Atsakovė laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju keitėsi ne darbų kiekiai, o apimtys, todėl nėra taikytina 15 proc. darbų vertės pasikeitimo riba, ir susitarimas dėl Sutarties pakeitimo turi būti atliktas net ir nesant 15 proc. dydžio pokyčiui. Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde nesiekia dirbtinai atskirti darbų kiekių ir apimčių pasikeitimo, o jų pasikeitimą vertina vienodai, t. y., kad tiek darbų kiekių, tiek ir apimčių pasikeitimas 15 proc. lemtų Sutarties keitimo poreikį, tačiau teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino, ar darbų vertės pasikeitimai nesiekia 15 proc. ir todėl neatskleidė bylos esmės. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad būtent atsakovei tenka pareiga nuginčyti ieškovės vienašališkai pasirašytus atliktų darbų aktus ir pagal Sutartį bei Metodiką būtent atsakovei tenka apskaičiuoti, ar darbų kiekių (apimčių) pasikeitimas neviršija 15 proc. Sutarties pradinės vertės, atsakovei neįrodinėjant, kad darbų pokyčiai viršijo 15 proc. pradinės Sutarties vertės, teismas šioje dispozityvioje byloje neturėjo būti aktyvus ir už atsakovę imtis skaičiuoti darbų pokyčių vertę ar skirti byloje ekspertizę savo iniciatyva.

46. Nėra pagrindo sutikti su atsakove ir trečiuoju asmeniu, jog ieškovei tam tikrų darbų neatlikus, jai turi būti mažinamas sutartas atlyginimas už darbų atlikimą. Tam tikrų darbų neatlikimas, kaip galima suprasti iš šalių pateiktų įrodymų ir procesinių dokumentų turinio, nulemtas pasikeitusių projektinių sprendinių, nusprendus tam tikrus darbus atlikti vėlesniame statybų etape ir pan. Tačiau Sutarčiai esant fiksuotos kainos su peržiūra, darbų apimtims (kiekiams) nepasikeitus daugiau nei 15 proc. nuo pradinės Sutarties vertės, atsakovė prisiėmė riziką sumokėti ieškovei visą Sutarties kainą, net ir ieškovei neatlikus iki 15 proc. pradinės Sutarties kainos darbų vertės (tačiau pasiekus Sutarties rezultatą), o ieškovė prisiėmė riziką, jog gali tekti atlikti iki 15 proc. pradinės Sutarties vertės darbų daugiau ir už tai papildomai nebus sumokėta. Taigi nevykdomų ir (ar) papildomų darbų egzistavimas pats savaime nelemia pagrindo keisti Sutartį arba atsisakyti priimti darbus. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo neįrodinėjo, kad papildomi darbai, kuriuos ieškovė atliko, buvo nebūtini, o neatlikti darbai buvo būtini I statybos darbų etapo užbaigimui, neįrodinėjo, kad I statybos darbų etapas nėra įgyvendintas.

47. Taip pat atsakovė nepagrįstai siekia dirbtinai atriboti darbų kiekių ir apimčių pasikeitimus ir nepagrįstai teigia, kad tuo atveju, jei pasikeičia darbų apimtis, turi būti sudaromas susitarimas dėl papildomų ir (ar) atsisakomų darbų, o tuo atveju, jei pasikeičia darbų kiekis – sudaromas susitarimas tik tada, kai pokytis pinigais didesnis nei 15 proc. nuo pradinės Sutarties vertės. Atsakovės teigimu, ginčo atveju kalbama apie sprendinių pokyčius, t. y. apimties pokyčius, dėl to turėjo būti sudarytas susitarimas dėl atsisakomų darbų.

48. Šalys Sutartyje analogiškai susitarė tiek dėl darbų kiekių, tiek dėl darbų apimčių pasikeitimo, abiejų jų arba bent vieno iš jų pasikeitimas pinigine išraiška bent 15 proc. nuo pradinės Sutarties vertės, lemtų poreikį sudaryti Sutarties pakeitimą (Sutarties 13.2 papunktis).

49. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad nėra realizuoti visi sprendiniai, t. y. nepasiekta projekte numatyta visa darbų apimtis – pavyzdžiui, darbai, kurie buvo sustabdyti ir dėl to ieškovės neatlikti, nesvarbu, kad nėra įtraukti į atliktų darbų aktus, tačiau, jei jų nėra atsisakyta, jie vis tiek yra visoje darbų apimtyje, dėl to darbai pagal Sutartį nelaikytini atlikti visa apimtimi. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu atsakovės vertinimu. Kaip jau minėta, šalys prisiėmė atitinkamą riziką dėl Sutarties darbų pokyčių, todėl, jeigu nagrinėjamu atveju tam tikrų numatytų darbų šiame statybos etape atlikti nereikėjo, nors buvo numatyta juos atlikti, tačiau, jeigu ir be jų atlikimo I statybos etapo darbai laikytini baigtais, atsakovė turi pareigą tokius darbus priimti ir už juos atsiskaityti, jeigu faktiniai darbų vertės pasikeitimas nesiekia 15 proc.

50. Atsakovė taip pat teigia, kad teismas neanalizavo situacijos ir faktinių aplinkybių Sutarties nuostatų kontekste, nevertino, kad aktai Nr. 15 ir 16 yra tik tarpiniai, o ieškovė nepagrindė savo teisės vienašališkai pasirašyti ne galutinį darbų perdavimo aktą, bet tarpinius atliktų darbų aktus.

51. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalys Sutartyje aiškiai susitarė dėl tarpinių atliktų darbų aktų pasirašymo (Sutarties 5 punktas). Be to, ieškovė taip pat yra vienašališkai pasirašiusi ir galutinį atliktų darbų aktą ir taip vienašališkai perdavė visus darbus, todėl esminės reikšmės neturi tai, kad ieškovė vienašališkai pasirašė ir tarpinius atliktų darbų aktus.

52. Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neįvertino byloje pateiktos medžiagos ir nenustatė, jog ieškovė atliktų darbų aktais siekė gauti pinigus už projekte numatytus II etapo darbus. Trečiojo asmens teigimu, teismas įpareigojo atsakovę sumokėti ieškovei 258 057,94 Eur už atliktus darbus, o į šią sumą yra įtraukti ir II etapo darbai, kurie nebuvo perkami pirkimu.

53. Teisėjų kolegija su tokiu trečiojo asmens vertinimu nesutinka. Byloje nustatyta (defektų aktas, šalių susirašinėjimas, statybos darbų žurnalai), kad dalies darbų šalys nusprendė neatlikti, kadangi juos tikslingiau atlikti II statybos darbų etape, dalies darbų atlikimas I statybos darbų etape buvo sustabdytas. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė darbus atliko pagal jau parengtą ir jai įsivertinimui pateiktą techninį darbo projektą. Ieškovė pasiūlymą pirkime pateikė įsivertinusi atsakovės nurodytų galimų darbų apimtis ir kiekius, atsakovės pasiūlymas pripažintas laimėjusiu ir su ieškove sudaryta pirkimo sutartis. Aplinkybė, kad pradėjus statybos darbus, nustatyta, jog reikės ne visų darbų, kuriuos įsivertino ieškovė pagal atsakovės nurodytus orientacinius darbus ir jų kiekius, nelemia išvados, kad ieškovė neįgyja teisės gauti visą atlyginimą pagal Sutartį. Darbų kiekių žiniaraščių orientacinių kiekių neįgyvendinimas, kurių faktiškai nereikia, negali būti traktuojamas neatliktu darbu.

54. Kaip jau minėta, šalys Sutarties vykdymo metu nustatė, kad dalies darbų atlikti nereikės ir reikės atlikti papildomus darbus, taigi aplinkybė, kad dalis darbų liko neatlikta dėl tokių darbų atlikimo poreikio I projekto etapo metu nebuvimo, nereiškia, kad ieškovė neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų. Atsakovės tikslas pagal Sutartį buvo gauti atliktus pastato modernizavimo I etapo darbus, kurie, nors ir prieš sudarant Sutartį buvo preliminariai apibrėžti, tačiau Sutarties vykdymo metu keitėsi tam, kad būtų pasiektas konkretus rezultatas.

55. Pagal Sutartį ieškovė nėra įsipareigojusi atlikti konkretų atitinkamo darbo kiekį (projekto darbų žiniaraščių kiekiai yra orientaciniai) ir ne už atitinkamo darbo kiekį mokama Sutarties kaina. Pagal Sutartį atsakovės užduotis ieškovei susideda iš to, jog ieškovė privalo atlikti atsakovės projekto I statybos etape realizavimą nurodytų sprendinių, už kuriuos turi būti sumokėta fiksuota Sutarties kaina, kuri detalizuota Sutarties priede Nr. 1 – įkainotų veiklų sąraše bei pagal šį priedą atitinkamai atsiskaitoma už kiekvieną darbų etapą sumokant fiksuotą kainą.

56. Dėl nurodytų aplinkybių pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareigos sumokėti Sutarties fiksuotą kainą aspektu, realizavus projekto I etapo darbų sprendinius, faktiniai atliktų darbų kiekiai (mažesnis ar didesnis lyginant su orientaciniais projekto kiekiais), ieškovės pasiūlymo kainos (Sutarties kainos) sąmatiniuose skaičiavimuose nurodyti darbų pavadinimai, veiksmai ar mato vienetai, įsivertintas darbų kiekis (mažesnis ar didesnis lyginant su orientaciniais projekto kiekiais) yra neaktualūs sprendžiant dėl mokėtinos Sutarties kainos ar (ne)vykdomų darbų aspektu, jeigu neviršija 15 proc. pradinės Sutarties vertės.

57. Darbų apimties pasikeitimas 15 proc. pinigine išraiška nuo pradinės Sutarties vertės šioje byloje neįrodytas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovės vienašališkai pasirašytų atliktų darbų aktų nėra pagrindo pripažinti negaliojančiais dėl to, kad buvo poreikis keisti Sutartį.

Dėl atliktų darbų kokybės

58. Atsakovė ir trečiasis asmuo taip pat laikosi pozicijos, kad neturėjo pareigos pasirašyti ieškovės pateiktų atliktų darbų aktų, kadangi ieškovės darbus atliko su trūkumais.

59. Sutarties 5.1 papunktyje nustatyta, kad rangovė ne vėliau kaip einamojo mėnesio paskutinę darbo dieną pateikia užsakovei su statinio statybos techniniu prižiūrėtoju suderintą (tarpinį) atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą (atliktų darbų aktą), atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą. Užsakovė privalo apžiūrėti priduodamus atliktus darbus ir pasirašyti aktą (su pastabomis ar be jų) arba esant atliktų darbų defektams (esminiams trūkumams) (pavyzdžiui, tokiems, dėl kurių darbų neįmanoma naudoti pagal paskirtį ir kurių negalima pašalinti) motyvuotai nuo to atsisakyti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo minėto akto gavimo dienos.

60. Užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kuriais užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis).

61. Trečiasis asmuo, ginčydamas ieškovės vienašališkai pasirašytus atliktų darbų aktus, pateikė 2021 m. spalio 21 d. defektų aktą Nr. 1, kuriame surašyti 76 punktai defektų. Iš šio akto turinio matyti, kad 1–49 akto punktuose nustatyti defektai akte pažymėti kaip ištaisyti (arba nebeaktualūs). Akto 50 punkte nurodyta, kad neatliktas mūro sienos stiprinimas evakuacinėje laiptinėje. Minėtame punkte taip pat nurodyta, kad rangovė, įvertinusi realias statybos sąlygas (pvz., atidengusi konstrukcijas) ir esant poreikiui, privalo sustiprinti, suremontuoti laikančiąsias konstrukcijas ir atstatyti pažeistą apdailą. Ieškovė 2022 m. kovo 18 d. el. laiške trečiajam asmeniui nurodė, kad mano, jog sienos stiprinimas nereikalingas, o projektuotojos pateiktas brėžinys, kaip sieną sustiprinti, neatitinka realios situacijos, nurodė, kad gavusi brėžinį dar kartą, jį vertintų iš naujo. Nėra duomenų, kad buvo gautas naujas minėtos sienos stiprinimo brėžinys. Be to, projekto konstrukcinės dalies aiškinamajame rašte nebuvo nurodyta, kad toks sustiprinimas būtinas, o nurodyta, kad rangovė turi įvertinti situaciją ir darbus atlikti pagal poreikį. Nėra pagrindo teigti, kad tai laikytina darbų defektu.

62. Akto 51–56 punktuose nurodyti defektai taip pat pažymėti kaip ištaisyti arba kaip nebeaktualūs. 57 punkte nurodyta, kad išėjimo iš rūsio laiptai neperformuoti, turėklai neįrengti. Ieškovės pateiktame statybos darbų žurnale Nr. 12 nurodyta, kad lauko laiptai įrengti 2021 m. lapkričio 4 d. Iš ieškovės 2021 m. rugpjūčio 30 d. laiško trečiajam asmeniui matyti, kad ieškovė prašė patikslinti ir pabaigti parengti pradėtus daryti turėklų brėžinius bei juos pateikti su žymomis „pritariu statyti“. 2022 m. sausio 11 d. el. laiške ieškovė nurodė, kad prašė pateikti užsakovo turėklo brėžinį, tačiau užsakovė brėžinio iki šiol nepateikė, jo nebuvo ir projekte. Taip pat nurodė, kad turėklą yra sumontavusi. Priešingų duomenų, kad turėklas nėra sumontuotas, nei trečiasis asmuo, nei atsakovė nepateikė, todėl nėra pagrindo konstatuoti darbų defekto.

63. Akto 58–70 punktuose nurodoma, kad atitinkami defektai yra arba ištaisyti, arba darbai yra sustabdyti, taip pat nurodyta, kad dalis patalpų neišvalyta, tačiau iš ieškovės pateikto antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo prieduose esančių nuotraukų matyti, kad patalpos yra išvalytos.

64. Akto 71 punkte nustatyta defektas – nesumontuoti sausvamzdžiai (priešgaisrinis vamzdynas) laiptinėse. Ieškovė teisingai nurodo, kad 2022 m. vasario 1 d., balandžio 7 d. ir 11 d. el. laiškais statinio statybos techninės priežiūros vadovas V. Ž. visiems statybos dalyviams patvirtino, kad sausvamzdžių įrengti nereikia. Taigi minėto defekto taip pat nėra pagrindo konstatuoti.

65. Akto 72 punkte nurodytas defektas pažymėtas kaip ištaisytas. 73 punkte nurodytas defektas – neatlikti SS sijų, naujo paėmimo kanalo, palėpės šildymo vėdinimo, sklypo plano pagal projekto A laidą darbai. Pirmosios instancijos teismas šiuos nurodytus defektus sprendimo aptarė ir nurodė, kodėl jų nelaiko defektais, o nei atsakovė, nei trečiasis asmuo pirmosios instancijos teismo išvadų dėl minėtame defektų akto punkte nurodytų defektų neginčija.

66. Svarbu pažymėti ir tai, kad byloje pateiktas 2021 m. lapkričio 24 d. instruktavimo vietoje aktas, kurį pasirašė šalių atstovai bei kuriame nurodyta, kad objektas priimamas eksploatacijai su defektais, kurie bus ištaisyti iki 2021 m. gruodžio 20 d. Šiame akte 2021 m. gruodžio 16 d. atlikti šalių atstovų įrašai, jog objektas priimtas eksploatuoti; trūkumai pašalinti; liko neesminiai.

67. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad aplinkybės, jog defektiniame akte nurodyti tam tikri defektai didžiąja dalimi yra pašalinti, o statybų objektas yra perduotas užsakovei, sudaro pagrindą teigti, kad atsakovė nepagrįstai atsisako pasirašyti ieškovės pateiktus atliktų darbų aktus. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo neįrodė, kad ieškovės atliktų darbų trūkumai tokie, kurie neleidžia daikto naudoti pagal paskirtį, nėra duomenų, kad atsakovė perduotu objektu negali naudotis, ar pati atsakovė šalino ieškovės atliktų darbų defektus. Matyti, kad atsakovės ir trečiojo asmens akcentuojami ieškovės atliktų darbų defektai didžiąja dalimi pašalinti arba yra neesminiai, nesuteikiantys teisės atsisakyti priimti darbų rezultatą ir už jį su ieškove atsiskaityti.

68. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad nėra pagrindo pripažinti atliktų darbų aktų negaliojančiais, esminių darbų defektų nenustatyta, todėl atsakovei kyla pareiga atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus (CK 6.687 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovės priteistas užmokestis už ieškovės atliktus darbus, yra pagrįsta ir teisėta.

Dėl nuostolių atlyginimo ir delspinigių priteisimo

69. Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovė ieškovės atliktus darbus priimti atsisakė pagrįstai, teismas be pagrindo konstatavo visų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą – atsakovė neteisėtų veiksmų neatliko. Trečiojo asmens teigimu, atsakovei neteisėtų veiksmų neatlikus – ieškovės reikalavimas atlyginti patalpų šildymo išlaidas nepagrįstas, taip pat negalėjo būti laikomas pagrįstu ieškovės reikalavimas atlyginti 337,50 Eur išlaidas antstoliui, kadangi tokios išlaidos buvo nebūtinos. Teigia, kad atsakovė ieškovės atliktus darbus priimti atsisakė pagrįstai, todėl teismas neturėjo priteisti delspinigių.

70. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismui neteisingai konstatavus, jog ieškovė neva turi teisę reikalauti, kad jai būtų sumokama ir už neįvykdytus darbus, atitinkamai, priėjo neteisingos išvados ir dėl išlaidų kompensavimo bei delspinigių.

71. Kaip jau nustatyta šioje nutartyje, atsakovė nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės atliktus darbus, nepagrįstai delsė tai padaryti, todėl ieškovei teko objekto išlaikymo išlaidos. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios išlaidos ieškovei iš atsakovės priteistos pagrįstai, kadangi atsakovei darbus priėmus laiku, jų išlaikymo išlaidos būtų tekusios atsakovei. Apeliaciniuose skunduose pateiktas nesutikimas su šildymo išlaidų ieškovei priteisimu grindžiamas iš esmės tuo, kad ieškovė nepagrįstai vienašališkai pasirašė atliktų darbų aktus, tačiau konstatavus tokių aktų vienašališko pasirašymo teisėtumą, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl sprendimo dalies, kuria ieškovei iš atsakovės priteistos pastato šildymo išlaidos ir vertina šią sprendimo dalį kaip pagrįstą.

72. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui priteisti ieškovei iš atsakovės išlaidas, patirtas antstoliui konstatuojant faktines aplinkybes. Kadangi atsakovė nepagrįstai atsisakė priimti darbus, ieškovė pagrįstai ir teisėtai naudodamasi antstolio paslaugomis užtikrino objektyvių ir leistinų įrodymų šaltinį, kuriame užfiksuota patalpų būklė jų perdavimo atsakovei metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios išlaidos, nors ir nėra būtinos perduodant darbus, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog tarp šalių tuo metu jau buvo kilęs ginčas dėl darbų priėmimo, ieškovė antstolio paslaugomos fiksuojant faktines aplinkybės pasinaudojo pagrįstai ir turi teisę į tokių išlaidų atlyginimą.

73. Atsakovės ir trečiojo asmens nesutikimas su delspinigių ieškovei priteisimu, taip pat iš esmės grindžiamas tuo, kad ieškovė neva nepagrįstai vienašališkai pasirašė atliktų darbų aktus, nepateikiant pastabų dėl jų skaičiavimo termino, dydžio ir pan. Konstatavus tokių aktų vienašališko pasirašymo teisėtumą, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl sprendimo dalies, kuria ieškovei iš atsakovės priteisti delspinigiai, ir vertina šią sprendimo dalį kaip pagrįstą.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

74. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui aktualius teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas, atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo skundžiamo sprendimo pakeisti ar panaikinti, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

75. Ieškovė nurodė ir pagrindė, kad patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinėms paslaugoms rengiant atsiliepimą į apeliacinius skundus ir prašo šias išlaidas priteisti iš atsakovės. Kadangi atsakovės ir trečiojo asmens apeliaciniai skundai atmetami, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Minėtos ieškovės išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio už tokio pobūdžio teisines paslaugas (CPK 98 straipsnio 2 dalis), todėl šios išlaidos yra priteisiamos ieškovei iš atsakovės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Versina“, juridinio asmens kodas 180346182, iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188710061, 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Danguolė MartinavičienėAntanas RudzinskasNeringa Švedienė