Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos P. V. pareiškimą, suinteresuotieji asmenys byloje –I. V., O. B., L. N., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja P. V. ir A. V. buvo sutuoktiniai (b.l. 13). Byloje esanti mirties liudijimo kopija patvirtina, kad A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirė (b.l. 10). Iš nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad A. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini)., ir dalis žemės sklypo, turinčio 1.8400 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). (b.l. 5-8). A. V. 2010 m. spalio 19 d. testamentu, kurį patvirtino Trakų rajono l-ojo notarų biuro notarė (notarinio reg. Nr. JK-3700), paliko jam bendrosios sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise priklausančią dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini)., lygiomis dalimis sūnui I. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir vaikaitei O. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenantiems (duomenys neskelbtini), ir lygiomis dalimis žemės sklypą, turintį 1.8400 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš pridedamo Trakų rajono 1-ojo notaro biuro 2017-09-05 liudijimo, po A. V. mirties paveldėjimo byla užvesta nebuvo (b.l. 9), o tai rodo, kad nei testamentiniai paveldėtojai I. V. ir O. B., nei įstatyminė paveldėtoja – pareiškėjos bei A. V. duktė L. N., per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė.

Sutinkamai su LR CK 5.13 str., palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos eilės, arba su antros eilės įstatyminiais įpėdiniais. Įstatymas nustato, kokią dalį sutuoktinis paveldi su pirmos eilės, kokią dalį turto - su antros eilės įstatyminiais įpėdiniais. Nesant palikėjo pirmos eilės (vaikų, įvaikių) ir antros eilės (tėvų, vaikaičių) įstatyminių įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.

Pareiškėja pareiškime nurodė, kad ji sutuoktinio A. V. palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti ir dabar šį turtą valdo, t.y. toliau gyvena name (duomenys neskelbtini)., namą prižiūri, moka mokesčius už komunalines paslaugas ir už žemę. Tai įrodo į bylą pateikta Trakų rajono savivaldybės administracijos Trakų seniūnijos 2017-09-07 Pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (2017-467-PD)-509 (b.l. 12). Tokiu būdu šiais veiksmais ji išreiškė valią priimti palikimą nuo palikimo atsiradimo dienos ir išreiškė sutikimą įgyti visas teises į palikimą.

Taigi, teismo vertinimu, po palikėjo A. V. mirties jo sutuoktinė P. V. per įstatymo nustatytą terminą (CK 5.50 str. 3 d.) į palikimo atsiradimo vietos notarą nesikreipė ir pareiškimo dėl palikimo priėmimo nepateikė, tačiau atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą kilnojamą ir nekilnojamą turtą, pradėdama valdyti palikėjo A. V. turtą kaip savo.

Teismas atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir įvertinęs kitus byloje pateiktus įrodymus bei įvertinęs tai, kad jokie kiti potencialūs įpėdiniai, įskaitant ir šioje byloje dalyvaujančius suinteresuotuosius asmenis, neginčijo aplinkybės, kad palikėjo sutuoktinė P. V. pradėjo palikėjo A. V. turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjo mirties; taip pat nėra jokių kitų potencialių įpėdinių ir niekas nepareiškė prieštaravimų dėl palikėjo sutuoktinės teisės paveldėti palikėjo turtą, pradėjus faktiškai jį valdyti, nepraleidus įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo, konstatuoja, kad po palikėjo A. V. mirties 2015-06-02, jo sutuoktinė P. V. priėmė palikėjo palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti (CK 5.51 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjos pareiškimą ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą.

Teismas pažymi, jog įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 str. 1 d., 5.51 str. 1 d.).

Kadangi pareiškėja negali kitokia nei teismo tvarka gauti dokumentų, kurie patvirtintų minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 445 str., CK 5.50 str. 2 d., 3 d., 5.51 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5, 88, 96, 177-178, 270, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja P. V. po savo sutuoktinio A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.