- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-19
- Bylos Nr.
- e2S-1795-1012/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-00378-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Jakutytė-Sungailienė
- Ieškovas
- J. A.
- Atsakovas
- M. S.
- Kategorijos
- 3.1.11.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) M. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 26 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovo J. A. ieškinį atsakovui M. S. dėl avanso grąžinimo ir netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2025 m. sausio 30 d. priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-1739-1191/2025 pagal ieškovo J. A. ieškinį atsakovui M. S. dėl avanso grąžinimo ir netesybų priteisimo. Sprendimu už akių teismas nusprendė ieškovo ieškinį tenkinti visiškai, priteisti ieškovui iš atsakovo 2 000 Eur avansą, 2 000 Eur baudą, 103,56 Eur palūkanas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (4 103,56 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gegužės 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 697 Eur bylinėjimosi išlaidas. Valstybei iš atsakovo priteistos 8,82 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.
Šalies argumentai
2. Atsakovas pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašo 2025 m. sausio 30 d. sprendimą už akių panaikinti. Pareiškime nurodoma:
2.1. Atsakovas negavo nei pranešimo apie paskirtą teismo posėdį, nei šaukimo į teismo posėdį, todėl šiuo konkrečiu atveju sprendimas už akių negalėjo būti priimtas, nes atsakovas turėjo teisėtų lūkesčių, kad ir kiti procesiniai sprendimai jam bus siunčiami tokiu pat būdu, kuriuo jam buvo atsiųstas ieškovo ieškinys, o būtent elektroniniu paštu, o ne gyvenamosios vietos deklaravimo adresu, kuriuo atsakovas ir anksčiau negaudavo jam siųstų procesinių dokumentų.
2.2. Byloje nėra iki galo išnaudotos visos taikaus ginčo išsprendimo galimybės, nes atsakovas ir dabar yra pasirengęs parduoti ieškovui turtą, dėl kurio ir buvo sudaryta preliminarioji sutartis.
Atsiliepimas
2.3. Priimant sprendimą už akių teismas neatsižvelgė į atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, o būtent, kad ieškovas delsė ir vėliau atsisakė sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovas teigdamas, jog atsakovas pažeidė sutartinę prievolę sudaryti pagrindinę žemės sklypo pagrindinę sutartį turi pateikti įrodymus, patvirtinančius jo nurodomą aplinkybę, tačiau šios aplinkybės ieškovas net neįrodinėja, apsiribodamas tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais.
2.4. Ieškovui visuomet buvo žinoma, kam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, dėl kurio ir buvo sudaryta preliminarioji turto pirkimo–pardavimo sutartis. Ieškovui taip pat buvo žinoma, kad preliminariąją turto pirkimo–pardavimo sutartį atsakovas pasirašė turėdamas žemės sklypo savininko įgaliojimą, kas akivaizdžiai matyti iš pačios preliminariosios turto pirkimo–pardavimo sutarties, kurioje prie atsakovo parašo yra tokio turinio rankraštinis įrašas: „ M. S. (pagal įgaliojimą)“. Tai yra, preliminariojoje turto pirkimo–pardavimo sutartyje atsakovas pasirašė kaip įgaliotas atstovas ir tam ieškovas neprieštaravo.
3. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo pareiškimą, kuriuo ieškovas prašo jo netenkinti ir priteisti 605 Eur išlaidas už atsiliepimo parengimą. Ieškovas nurodė, kad:
3.1. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovas informuotas išsiunčiant pranešimą deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Atsakovas nepateikė sutikimų elektroninio pašto adresais gauti procesinius dokumentus ir nors atsakovas atsiliepime nurodė, kad jam buvo elektroniniu paštu atsiųsti procesiniai dokumentai, taip pat išreiškė prašymą gauti procesinius dokumentus tik elektorinių ryšių priemonėmis, tačiau nenurodė savo elektroninio pašto adreso, kuriuo teismas galėtų siųsti procesinius dokumentus atsakovui.
3.2. Atsakovas apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai. Šalys privalo domėtis nagrinėjamos bylos eiga, todėl atsakovas, žinodamas, kad jo atžvilgiu pareikštas ieškinys teisme, turėjo visas galimybes teikti teismui papildomus įrodymus bei dalyvauti bylos nagrinėjime, tačiau šia savo procesine teise nepasinaudojo.
3.3. Nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra įtvirtinta galimybė, kad panaikinus sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tuo atveju, jei teismui nėra pateikiami jokie įrodymai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl net ir nustačius, jog atsakovas neatvyko į teismo posėdį dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku informuoti teismo, priimtas sprendimas už akių negali būti naikinamas vien dėl šios priežasties, nesant jokių įrodymų, leidžiančių pagrįstai abejoti sprendimo už akių pagrįstumu.
3.4. Atsakovo nurodytos deklaratyvios aplinkybės nepaneigia ieškovo nurodytų aplinkybių, jog būtent atsakovas pažeidė sutartinę prievolę sudaryti pagrindinę žemės sklypo pagrindinę sutartį. Ieškovas, pasirašydamas 2023 m. rugsėjo 2 d. preliminarią turto pirkimo– pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), sumokėjo atsakovui pavedimu 2 000 Eur avansą, kuris užtikrino pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą. Šia Sutartimi ieškovas įsipareigojo likusią 4 000 Eur sumą sumokėti pirkimo–pardavimo sutartyje aptartomis sąlygomis ir pasirašyti turto pirkimo–pardavimo sutartį notaro biure iki 2023 m. lapkričio 15 d. Po Sutarties pasirašymo, atsakovas vis žadėjo ieškovui sutvarkyti visus reikalingus dokumentus ir sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį ne vėliau kaip iki 2023 m. lapkričio 15 d. Ieškovas pagrįstai ir sąžiningai tikėjosi, jog atsakovui sutvarkius dokumentus pagrindinei pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti, žemės sklypas jam bus parduotas. Kadangi ieškovo žemės sklypas ribojasi su planuojamu įsigyti žemės sklypu, ieškovas nuolat teiraudavosi, kaip sekasi tvarkyti paveldėjimo ir kitus dokumentus, tačiau atsakovas vis žadėjo, jog jie iš tikrųjų bus sutvarkyti iki 2023 m. lapkričio 15 d. Artėjant 2023 m. lapkričio 15 d., ieškovas atsakovo jau nebematė nei žemės sklype, su juo nebuvo galima susisiekti ir Sutartyje nurodytu telefono numeriu, dėl ko ieškovas buvo priverstas kreiptis į advokatą.
3.5. Pasitvirtino ir kitos aplinkybės, patvirtinančios nesąžiningus ir apgaulingus atsakovo veiksmus. Patikrinus žemės sklypo duomenis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje paaiškėjo, kad žemės sklypas net nepriklauso atsakovui, o priklauso kitiems trims asmenims, kurie du iš jų net nežinomi ieškovui. Taigi, atsakovas sudarė Sutartį dėl žemės sklypo pardavimo, kuris jam tiek Sutarties sudarymo metu, tiek šiuo metu nepriklauso.
3.6. Atsakovas, teikdamas procesinius dokumentus teismui, nepateikė įgaliojimo savo argumentams pagrįsti, kuris teismui leistų daryti išvadas, kad pagal įgaliojime suteiktas apimtis atsakovas turėjo teisę sudaryti Sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. kovo 26 d. nutartimi atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovo 605 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nenurodė savo elektroninio pašto adreso ir nepateikė sutikimo nei vienu iš dviejų elektroninio pašto adresu gauti procesinius dokumentus, todėl teismas negalėjo procesinių dokumentų atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas prieštaravimus dėl teismo įsakymo išdavimo ir atsiliepimą į ieškinį pateikė paštu, o ne elektroninio ryšio priemonėmis, todėl atsakovui nenurodžius savo elektroninio pašto ir teikiant procesinius dokumentus paštu, teismas neturėjo galimybės nustatyti atsakovo naudojamo elektroninio pašto. Atsižvelgiant į tai, kad teismo įsakymas ir pranešimas atsakovui buvo įteikti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, taip pat šį adresą atsakovas nurodęs kaip gyvenamosios vietos adresą savo atsiliepime į ieškinį, buvo nutarta atsakovui apie teismo posėdį pranešti išsiunčiant pranešimą atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.
Atsiliepimas
6. Atsakovas, prašydamas peržiūrėti sprendimą už akių, nepateikė teismui naujų įrodymų patvirtinančių, atsiliepime nurodytus argumentus, jog sudarant ginčo preliminarią sutartį jis veikė kaip įgaliotas asmuo. Atsakovas nenurodė jokių naujų aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad ieškovas yra kaltas dėl pagrindinės pirkimo– pardavimo sutarties nesudarymo, bei patvirtinančių, kad pats atsakovas siekė sudaryti pagrindinę sutartį. Nesant duomenų apie sprendimo už akių nesuderinamumą su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, tai laikytina pagrįsta priemone proceso koncentruotumo principui įgyvendinti ir naikinti sprendimą už akių nėra pagrindo.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 30 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Teismui buvo žinomi atsakovo elektroninio pašto adresai, kuriais jam siųsti procesiniai dokumentai. Be to, atsakovas išreiškė prašymą procesinius dokumentus gauti tik elektroninių ryšių priemonėmis.
7.2. Ginčijamas sprendimas už akių buvo priimtas tik formaliai įvertinus bylos aplinkybes ir tik ieškovo naudai.
7.3. Teismas neatsižvelgė į pareiškime nurodytas svarbias aplinkybes bylai.
Atsiliepimas
8. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma:
8.1. Kadangi atsakovas nesinaudoja LITEKO VEP posistemiu, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo siųsti procesinių dokumentų atsakovui šiuo būdu. Be to, atsakovas nenurodė, kuriuo el. pašto adresu jam siųsti procesinius dokumentus.
8.2. Procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai, tačiau atsakovas į teismo posėdį neatvyko, buvo pasyvus, todėl pirmosios instancijos teismas, esant ieškovo prašymui, pagrįstai priėmė byloje sprendimą už akių.
8.3. Atsakovo nurodomi argumentai nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, todėl jie nesudaro pagrindo faktinę situaciją vertinti kitaip, nei tai buvo padaryta priimant sprendimą už akių.
8.4. Atsakovas tokių rašytinių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, ar patvirtintų, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 26 d. nutarties, kuria buvo atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos teismo nutarties (ne)pagrįstumo
12. Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2025 m. kovo 26 d. nutartį bei išspręsti klausimą iš esmės – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 30 d. sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nurodydamas, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovo nurodytų ginčo aplinkybių bei tinkamai jo neinformavo apie paskirtą teismo posėdį.
13. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma; sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys. Tokio sprendimo priėmimui nekeliamas tikslas nustatyti (surinkti) ir visapusiškai įvertinti visus ginčui reikšmingus įrodymus ir nustatyti visišką materialiąją tiesą pagal bendrąsias civilinio proceso ginčo teisenos taisykles. Teisės į tinkamą procesą principas reikalauja, kad kiekvienas byloje dalyvaujančio asmens procesinių teisių ribojimas būtų pateisinamas civilinio proceso tikslų bei principų apsauga. Pažymėtina, kad CPK įtvirtintu sprendimo už akių priėmimo institutu siekiama ne nubausti pasyviąją ginčo šalį, o užtikrinti sklandžią proceso eigą, užkirsti kelią šalims piktnaudžiauti savo teisėmis bei vilkinti procesą, taip pat sudaryti teisines prielaidas civiliniame procese sąžiningos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugai bei ekonomiškumo ir koncentracijos principų įgyvendinimui. Be to, teismo sprendimas už akių turi būti suderinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K3-241-701/2019, 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
14. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Todėl teismas, nagrinėdamas tokį pareiškimą, turi atidžiai įvertinti, ar buvo CPK nustatytos teisinės prielaidos konstatuoti šalies pasyvų procesinį elgesį ir šalies atžvilgiu priimti sprendimą už akių, taip pat ar šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir nustatęs, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, ir (arba) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, privalo panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-79-790/2020; 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1248-450/2020; 2021 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1334-330/2021; kt.).
15. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu nustato bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Pareiškimą teikianti šalis turi įrodyti bent vieną iš šių sąlygų.
16. Atvejai, kuomet byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, nustatyti CPK 285 straipsnio 3 dalyje: 1) kai neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą; 2) kai iš neatvykusios šalies gautas prašymas atidėti parengiamąjį ar teismo posėdį ir jame nurodytos neatvykimo į posėdį priežastys, jeigu teismas šias priežastis pripažino svarbiomis; 3) kai atsakovui tinkamai pranešta tik dėl dalies ieškovo reikalavimų ir juos pagrindžiančių aplinkybių, tačiau kitų ieškinio reikalavimų negalima išnagrinėti skyrium; 4) kai atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių; 5) kitais CPK numatytais atvejais, kai priimti sprendimo už akių neleidžiama.
17. Bylos duomenimis nustatyta, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 30 d. sprendimo už akių priėmimą lėmė atsakovo neatvykimas į teismo paskirtą 2025 m. sausio 16 d. posėdį, todėl pirmiausia vertinama, ar pirmosios instancijos teismas galėjo priimti sprendimą už akių, t. y. ar atsakovui buvo tinkamai įteiktas teismo šaukimas į 2025 m. sausio 16 d. teismo posėdį. Šiuo atžvilgiu aktuali aplinkybių seka ta, jog Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmai 2024 m. kovo 18 d. priėmė teismo įsakymą pagal ieškovo pareiškimą dėl teismo įsakymo priėmimo atsakovo atžvilgiu. Minėtas teismo įsakymas buvo išsiųstas atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau pašto siunta grįžo neįteikta. Pakartotinai išsiuntus nurodytu adresu, siunta įteikta asmeniškai. 2024 m. gegužės 17 d. teisme gauti atsakovo prieštaravimai dėl teismo įsakymo. Ieškovui pateiktus ieškinį, ieškinys ir teismo pranešimai dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, atsakovui siųsti deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, per e-pristatymą bei teismo žinomais atsakovo el. pašto adresais ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Registruota pašto siunta grįžo neįteikta, o per e-pristatymo sistemą fiksuojama, jog e. siunta pristatyta. Pažymėtina, kad 2024 m. rugpjūčio 13 d. pirmosios instancijos teisme gautas atsakovo atsiliepimas į ieškinį, kuriame, be kita ko, išreikštas prašymas procesinius dokumentus siųsti tik elektroninių ryšių priemonėmis. Kiti teismo pranešimai atsakovui siųsti per e-pristatymą ir fiksuotas įteikimas. Į teismo 2024 m. spalio 24 d. parengiamąjį posėdį neatvyko nei ieškovas, nei atsakovas, todėl teismas posėdį atidėjo 2025 m. sausio 16 d., apie tai atsakovas informuotas išsiunčiant jam teismo pranešimą deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Kaip minėta, atsakovas į paskirtą 2025 m. sausio 16 d. posėdį neatvyko, byloje nėra duomenų apie pašto siuntos įteikimą atsakovui. Pirmosios instancijos teismui priėmus 2025 m. sausio 30 d. sprendimą už akių, jis buvo išsiųstas atsakovui tik el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), o 2025 m. vasario 20 d. pirmosios instancijos teisme gautas atsakovo pareiškimas dėl priimto teismo sprendimo peržiūrėjimo.
18. Procesinių dokumentų įteikimas reglamentuotas CPK XI skyriaus Antrajame skirsnyje (CPK 117–132 straipsniai). CPK 117 straipsnyje įtvirtinti procesinių dokumentų įteikimo būdai: 1) registruotąja pašto siunta; 2) per antstolius; 3) pasiuntinių paslaugų teikėjus; 4) kitais CPK nurodytais būdais. Nurodytas sąrašas nebaigtinis.
19. CPK 175¹ straipsnyje reglamentuoti informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese ypatumai. Nurodyto straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, nemokumo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie šio kodekso nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.
20. Įvertinus aktualų teisinį reglamentavimą bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas procesiniuose dokumentuose tiesiogiai nenurodė konkretaus el. pašto adreso, kuriuo jam būtų įteikiami procesiniai dokumentai. Tačiau šią aplinkybę būtina vertinti ne formaliai, bet sistemiškai ir vadovaujantis civilinio proceso principais (koncentracijos, ekonomiškumo, šalių procesinio lygiateisiškumo bei teisės būti išklausytam). Svarbu atkreipti dėmesį, kad byloje esantys duomenys aiškiai patvirtina, jog pats teismas aktyviai naudojosi jam žinomais atsakovo el. pašto adresais – siųsdamas ieškinio kopiją bei informuodamas apie būtinybę pateikti atsiliepimą į ieškinį. Pažymėtina ir tai, kad būtent vien el. paštu teismas nusprendė informuoti atsakovą apie 2025 m. sausio 30 d. priimtą sprendimą už akių. Tokie pirmosios instancijos teismo veiksmai leidžia daryti išvadą, kad tiek teismas, tiek šalys faktiškai laikė el. pašto naudojimą priimtinu ir tinkamu komunikacijos būdu, leidžiančiu užtikrinti operatyvų informacijos apsikeitimą. Atitinkamai spręstina, jog vien tai, kad atsakovas nepatvirtino ar nenurodė minėtų savo el. pašto adresų, pirmosios instancijos teismas to nelaikė pagrindu jo žinioje turimų atsakovo el. pašto adresų nenaudoti komunikacijai (informavimui) su atsakovu. Šiame kontekste svarbi aplinkybė, jog atsakovas, pateikdamas atsiliepimą į ieškinį, aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė valią, kad visi procesiniai dokumentai jam būtų siunčiami tik elektroninio ryšio priemonėmis. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, pranešimas apie paskirtą 2025 m. sausio 16 d. teismo posėdį atsakovui buvo išsiųstas tik pašo siunta deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, t. y. būdu, kuris jau anksčiau byloje pasirodė esąs neveiksmingas. Pažymėtina, kad beveik visos pašto siuntos, siųstos deklaruotu adresu, atsakovui nebuvo įteiktos – sėkmingas įteikimas fiksuotas tik vieną kartą. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad atsakovas realiai ir nuosekliai dalyvavo procese tik per elektronines komunikacijos priemones.
21. Teismo pareiga užtikrinti tinkamą šalių informavimą negali būti formaliai siejama su atsakovo deklaruota gyvenamąja vieta, kai iš visumos bylos duomenų matyti, jog efektyvus ryšys su atsakovu realiai egzistavo per kitas komunikacijos priemones. Teismo pasirinktas dokumentų siuntimo būdas privalo atitikti ne tik formalų reglamentavimą, bet ir protingumo bei sąžiningumo principus, taip pat turi atsižvelgti į faktinę situaciją byloje. Kadangi atsakovas buvo aktyvus, pateikė atsiliepimą į ieškinį, išreiškė prašymą procesinius dokumentus jam siųsti el. būdu, o šaukimas į 2025 m. sausio 16 d. teismo posėdį jam nebuvo įteiktas atsakovo pageidautinu ar patvirtintu būdu (nėra duomenų apie pašto siuntos įteikimą), darytina išvada, kad sprendimas už akių priimtas nesilaikant būtinų procesinių sąlygų. Pirmosios instancijos teismas, turėdamas tiek faktinę galimybę, tiek teisinius pagrindus informuoti atsakovą apie teismo posėdžio datą prieš tai nuosekliai naudotu ir veiksmingu būdu (per e. pristatymą), to nepadarė. Tokiu būdu buvo pažeista atsakovo teisė būti tinkamai informuotam apie bylos nagrinėjimą, paskirtą teismo posėdį ir galimybę jam naudotis procesinėmis teisėmis. Tai sudaro pagrindą abejoti sprendimo už akių priėmimo teisėtumu ir atitiktimi CPK 285 straipsnio reikalavimams. Dėl to konstatuotina, kad atsakovui nebuvo tinkamai pranešta apie 2025 m. sausio 16 d. teismo posėdį, o pirmosios instancijos teismas neišnaudojo visų objektyviai prieinamų ir anksčiau šioje byloje naudotų būdų tinkamai informuoti atsakovą apie bylos nagrinėjimą.
22. Anksčiau nurodytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, todėl kiti atskirojo skundo argumentai, nebeturi esminės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
23. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias informavimą apie teismo posėdį, ir byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinamas, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 30 d. sprendimas už akių naikinamas ir bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
24. Ieškovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi šiuo atveju bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme galutinis sprendimas nepriimamas, o panaikinamas procesinis bylą nagrinėjusio teismo sprendimas ir byla grąžinama nagrinėti iš esmės toliau, bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas. Šis klausimas bus išspręstas pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 30 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduodi bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.