- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-31
- Bylos Nr.
- 2YT-77-981/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Snieguolė Bielskienė, Dalia Trumpulienė
- Pareiškėjas
- S. V.
- Suinteresuotas asmuo
- G. M., V. K.
- Išvadą teikia
- Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės
- Advokatai
- Dalia Geršanovienė, Sandra Venskienė
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Trumpulienė, sekretoriaujant Gerdai Čepelionienei, dalyvaujant pareiškėjai S. V., pareiškėjos atstovei advokato padėjėjai Sandrai Venskienei, suinteresuotiems asmenims G. M., V. K. ir jo atstovei advokatei Daliai Geršanovienei, išvadą teikiančios institucijos atstovei Ritai Grigienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. V. pareiškimą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo panaikinimo, suinteresuoti asmenys G. M., V. K., institucijos teikiančios išvadą byloje – Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyrius, Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja S. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo: 1) panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1021-675/2005 taikytą neterminuotą motinos valdžios apribojimą S. V. nepilnamečiui L. V., gim. 2002 m. balandžio 14 d.; 2) panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1021-675/2005 L. V., gim. 2002 m. balandžio 14 d., nustatytą nuolatinę globą ir atleisti paskirtą globėją G. M. nuo globėjos pareigų; 3) nustatyti nepilnamečio L. V., gim. 2002 m. balandžio 14 d., gyvenamąją vietą su jo motina S. V. jos gyvenamojoje vietoje; 4) panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1021-675/2005 dalį dėl materialinio išlaikymo priteisimo iš S. V. nepilnamečiui L. V. nuo teismo sprendimo priėmimo dienos bei nutraukti šiuo sprendimu priteisto išlaikymo išieškojimą; 5) atnaujinti S. V. jos asmenines bei turtines teises ir pareigas L. V., kurios pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu; 6) pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1021-675/2005 priteisto išlaikymo dydį ir iš V. K. priteisti nepilnamečiui sūnui L. V. išlaikymą po 300 EUR kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo pareiškimo pateikimo teisme dienos iki sūnaus pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikyti skirtas lėšas pervedant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos į pareiškėjos vardu atidarytą sąskaitą; 7) atleisti G. M. nuo lėšų tvarkytojos pareigų ir paskirti pareiškėją sūnui L. V. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; 8) sprendimo dalį dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo bei išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai; 9) suinteresuotiems asmenims prieštaraujant pareiškime nurodytiems prašymams (reikalavimams), proporcingai padalinti jiems pareiškėjos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja nurodo, kad jos motinos valdžia nepilnamečiui sūnui Lukui Ukmergės rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. sprendimu apribota ne dėl vaiko nepriežiūros ar asocialaus gyvenimo būdas, o dėl sunkios materialinė padėtis, kuriai esant nebuvo galimybių auginti vaiką. Pareiškėjo paaiškino, kad Lukas gimė septintą nėštumo mėnesį, po metų gimė dar vienas vaikas, todėl buvo nutarta, kad jam bus geriau, jei jį globos senelė G. M.. Pareiškėja pažymėjo, kad ji niekada nebuvo nusišalinusi nuo vaiko auginimo: kiek leido materialinės galimybės, prisidėjo prie sūnaus auginimo, lankydavo jį, pasveikindavo per šventes, gimtadienius, visada domėjosi jo ugdymu, pasiekimais mokykloje, Lukas į ją (pareiškėją) kreipiasi „mama“. Pareiškėja nurodo, kad jos gyvenimas pasikeitė: ji baigė mokslus, su kitais vaikais gyvena Didžiojoje Britanijoje, ten turi gyvenamąją vietą, gerai apmokamą darbą. Vasarą pas ją atvyksta ir sūnus Lukas su močiute arba pareiškėja su kitais vaikais atvykdavo į Lietuvą. Pareiškėja pažymi, kad nuo 2016 metų vasaros Lukas išreiškė aiškų norą gyventi su mama ir nuo 2016 metų rugsėjo mėnesio kartu su ja gyvena Didžiojoje Britanijoje, kur vaikui yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos: Liukas lanko mokyklą, turi daug draugų, juos sieja glaudus emocinis ryšys. Pareiškėja tvirtina, kad išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas neterminuotai apriboti jai motinos valdžią, ji gali pati auginti sūnų ir motinos valdžios ribojimo panaikinimas neprieštarautų jo interesams. Kartu Pareiškėja prašo panaikinti globą vaikui ir globėją paskirtą močiutę G. M. atleisti nuo globėjos pareigų ir vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja (pareiškėja), jos gyvenamojoje vietoje. Pareiškėja taip pat nurodo, kad 2005 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Ukmergės rajono apylinkės teismas apribojo ir tėvo valdžią V. K. jo sūnui Lukui bei priteisė išlaikymą po 36 EUR kas mėnesį nuo 2005 m. rugsėjo 7 d. iki vaiko pilnametystės. Vaikui išlaikymas buvo priteistas tuomet, kai Lukui buvo treji metukai. Šiuo metu vaikui jau keturiolika metų, berniukas lanko mokyklą, papildomas užklasines veiklas, išaugo jo poreikiai, todėl prašo padidinti priteistą išlaikymą iki 300 EUR per mėnesį. Pareiškėja nurodo, kad Luko poreikiams pareiškėja kas mėnesį išleidžia 620 EUR, iš kurių 40 EUR per mėnesį skiriama avalynei bei aprangai, maistui – 210 EUR, mokslui – 20 EUR, sveikatos apsaugai – 40 EUR, higienos priemonėms – 30 EUR, gyvenamajam būstui – 150 EUR, laisvalaikiui – 100 EUR, vaiko draudimo mėnesinė įmoka – 30 EUR (1-7 b.l.).
Teismo posėdžio metu pareiškėja S. V. patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes bei papildomai paaiškino, jog pagimdė Luką būdama labai jauna, todėl dėl vaiko gerovės buvo nutarta, kad jam geriau bus augti su močiute. Pareiškėja nurodė paskutinius šešerius metus su kitais dviem vaikais gyvenanti Škotijoje, kur kvietė gyventi ir Luką, tačiau jis tvirtino, kad nori gyventi su močiute, nes čia jo mokykla, draugai, nors per atostogas mielai svečiuodavosi Škotijoje. Praėjusią vasarą netikėtai Lukas išreiškė didelį norą gyventi kartu su ja, sese ir broliu. Šiuo metu Lukas lanko mokyklą, susirado draugų, jam gerai sekasi, jis laimingas. Pareiškėja teismo posėdžio metu palaikė prašymą padidinti iš suinteresuoto asmens V. K. priteistino išlaikymo dydį, nurodydama, kad kategoriškai nereikalauja iš V. K. priteisti 300 EUR per mėnesį mokamų periodinių išmokų, palikdama tai spręsti teismui. Pareiškėja paaiškino, kad jos gaunamos pajamos yra: darbo užmokestis – per savaitę 207 svarai, už du vaikus ji gauna socialines išmokas – 350 svarų per savaitę, nuomoja socialinį būstą, kurį ateityje turės galimybę išsipirkti.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovė advokato padėjėja Sandra Venskienė posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti visiškai ir papildomai paaiškino, kad vaiko ir motinos ryšys niekada nebuvo nutrūkęs, pareiškėja lankydavo Luką, rėmė jį materialiai, domėjosi jo pasiekimais, jie kartu atostogaudavo. Lukas, kuris jau yra paauglys, išreiškė norą gyventi ir jau pusmetį gyvena su savo mama Didžiojoje Britanijoje, lanko mokyklą, registruotas medicinos įstaigoje, turi draugų, todėl tolesnis motinos valdžios apribojimas nėra tikslingas. Dėl prašomo išlaikymo iš Luko tėvo suinteresuoto asmens V. K. padidinimo nurodė, kad jis neprieštarauja, jog vaikas gyventų su pareiškėja Didžiojoje Britanijoje, todėl atsižvelgiant į šalies pragyvenimo lygį ir vaiko poreikius, turi mokėti vaikui didesnį išlaikymą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo G. M. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su pareiškimu visiškai sutinka. Pažymi, kad ji yra pareiškėjos S. V. motina ir Luko globėja. Paaiškina, kad jos dukra, būdama jauno amžiaus, susilaukė sūnaus Luko, kuriuo jai buvo sunku rūpintis, todėl buvo nutarta vaikui steigti globą ir ją paskirti vaiko globėja. Pabrėžia, jog duktė savo sūnumi Luku nuolatos rūpinosi, jų ryšys niekada nebuvo nutrūkęs: siųsdavo vaikui dovanas, materialiai prisidėjo prie vaiko išlaikymo, kartu atostogaudavo. Pažymi ir tai, kad Luką sieja artimas ryšys ne tik su mama, bet ir su broliu bei seserimi. Patvirtina, kad Lukas yra išreiškęs norą gyventi kartu su mama, broliu ir seserimi, o su tėvu V. K. jis visiškai nebendrauja. Paaiškina, kad V. K. teikia vaikui nereguliarų išlaikymą, prašomą priteisti išlaikymo sumą vertiną kaip pagrįstą, nes pragyvenimas Škotijoje yra brangus, be to, vaikas jau paauglys ir jo poreikiai yra žymiai didesni (70-72 b.l.).
Suinteresuotas asmuo G. M. teismo posėdyje patvirtino, kad Lukas tikrai nori gyventi su mama. Nurodė, kad ji su Luku beveik kasdieną kalbasi telefonu: vaikas linksmas, jo santykiai su mama labai geri. Paaiškino, kad bylą dėl tėvų valdžios apribojimo iniciavo ji, kadangi pareiškėja po Luko gimimo praėjus metams pagimdė antrą vaiką, prižiūrėti Luką jai sunkiai sekėsi, todėl ji ėmėsi prižiūrėti vaiką ir kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių. Paaiškino, kad šiuo metu dukters finansinė padėtis gera, pajamų auginti vaikus jai užtenka. Nurodė, kad duktė jai padeda remontuoti namą: sutvarkė jos namo stogą, padeda įrengti namo antrą aukštą, kad vaikams atvykus vasarą į Lietuvą atostogauti, būtų tinkamos sąlygos. Patvirtino, kad dukra visada finansiškai remdavo Luką: pirkdavo jam drabužius, žaislus, telefonus, pervesdavo pinigus, o iš V. K. išlaikymą gaudavo nereguliariai, yra išlaikymo įsiskolinimas.
Suinteresuotas asmuo V. K. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė nesutinkantis su pareiškėjos reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymu su motina ir prašymu padidinti priteisto išlaikymo sumą. Pažymi, kad pareiškėjai motinos valdžia apribota nuo 2005 metų, ir vienuolika metų sūnaus jai nereikėjo. Pabrėžia, kad pareiškėja yra emigrantė, būstas nuomojamas, nuomos sutartis gali būti bet kada nutraukta, be to, jos darbinės pajamos yra mažos, be Luko, ji turi dar du nepilnamečius vaikus (83-84 b.l.).
Suinteresuotas asmuo V. K. teismo posėdyje nurodė neprieštaraujantis, kad pareiškėjai būtų panaikintas neterminuotas motinos valdžios apribojimas ir vaikas gyventų su motina, tačiau nesutinka su prašomu išlaikymo dydžio padidinimu. Teigė, kad šiuo metu nedirba, ieško darbo, jo gaunamos pajamos yra socialinė pašalpa – 100 EUR per mėnesį. Pripažino, kad su sūnumi Luku yra bendravęs seniai, kelis kartus yra aplankęs, kai jis buvo dar mažas, nes tam neturėjo galimybių. Suinteresuotas asmuo neprieštarauja, kad vaikas gyventų pas motiną.
Suinteresuoto asmens V. K. atstovė advokatė Dalia Geršanovienė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos reikalavimą dėl iš jos atstovaujamojo priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atmesti, nes reikalavimas yra nepagrįstas reikalavimas, prašoma priteisti suma per didelė. Atstovė pažymėjo, kad pareiškėja sūnų augina tik keletą mėnesių, o visus keturiolika metų jį augino močiutė. Pritarė atstovaujamojo pozicijai, kad pareiškėjai turi būti panaikintas neterminuotas motinos valdžios apribojimas, tačiau nurodo, kad jai kelia abejonių tai, jog pareiškėja yra emigrantė, vaikas gyventų nuomojamame būste, o Lietuvoje Lukas gyveno su močiute, nuosavame name. Suinteresuoto asmens atstovė pažymėjo, jog per mėnesį vaikui pareiškėjos nurodoma skiriama suma – 600 EUR suma yra nepagrįsta, nes vaikas Škotijoje gyvena tik kelis mėnesius, be to, į bylą nėra pateikti tokius vaiko poreikius patvirtinantys įrodymai. Atstovė teigė, kad pareiškėjos pateikti apsipirkimo čekiai, mokesčiai už būsto nuomą negali būti vertinami kaip tinkami rašytiniai įrodymai. Atstovė taip pat pažymėjo, kad jos atstovaujamajam V. K. susirasti darbą yra sudėtinga, jo materialinė padėtis yra labai sunki.
Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyrius pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad motinos valdžios panaikinimas yra tikslingas ir atitinka vaiko interesus. Išvadoje pažymėjo, kad 2011 metais S. V. išvykus gyventi ir dirbti į užsienį, ryšys tarp vaiko ir motinos sustiprėjo, jie pradėjo daugiau bendrauti, nuolat palaikė ryšį telefonu, Skype programa, Luko gyvenamojoje vietoje, kai motina atvykdavo į Lietuvą. Išvadoje nurodoma, kad 2016 metais vaikas išreiškė valią gyventi su savo mama. Pareiškėja turi nuolatinį darbą, pastovias pajamas, nuomojasi erdvų dviejų aukštų namą, kur vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo ir mokymosi sąlygos, Lukui skirtas atskiras kambarys, kuris yra tinkamai įrengtas. Vaikas lanko Škotijoje mokyklą, pasiekimai geri, turi draugų, registruotas gydymo įstaigoje. Pažymėjo ir tai, kad motina tinkamai rūpinasi vaiko laisvalaikiu, šeima daug keliauja (63-64 b.l.).
Išvadą teikiančios institucijos atstovė Rita Grigienė teismo posėdžio metu patvirtino, kad palaiko pareiškėjos reikalavimus ir nurodė, jog yra tikslinga pareiškėjai panaikinti motinos valdžios apribojimą ir Luko gyvenamąją vietą nustatyti su mama, kuri gali vaikui užtikrinti visavertį gyvenimą. Papildomai paaiškino, kad su pareiškėjos šeima susipažino tuomet, kai globėja G. M. kreipėsi į jų skyrių, kadangi vaikas gyveno pas močiute, o pati S. V. buvo dar jauna, sunkiai vertėsi, todėl nesugebėjo pati pasirūpinti vaiku. Iš pradžių Lukui buvo nustatyta laikina globa dviem mėnesiams, kuri buvo pakeista nuolatine globa, nes tuo metu globėja G. M. niekaip negalėjo rasti kontakto su dukra. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė patvirtino, kad S. V. visada domėjosi vaiku, skambindavo jam, siųsdavo dovanas, sutvarkė dokumentus dėl vaiko tėvystės nustatymo. Suinteresuotas asmuo V. K. iniciatyvos bendrauti su socialiniais darbuotojais nerodė, su vaiku taip pat nepalaikė jokio ryšio, priteistas išlaikymas mokamas nereguliariai. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, jog Lukas jai rašė, kaip leidžia laisvalaikį su mama, tačiau apie tėvą vaikas niekada nekalbėjo. Tuo metu, kai Lukas gyveno Lietuvoje, atstovė nurodo bendravusi ir su Luku, ir su jo mokytojais, kurie tvirtino, kad Lukas bendrauja su mama, mama jį remia, vaikas visada puikiai aprengtas, turėjo visas higienos priemones. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pažymėjo, kad Lukas pats išreiškė norą gyventi su savo mama, broliu ir seserimi, ir vaiko noras yra išgirstas.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad V. K. niekur nedirba, registruojasi darbo biržoje, su sūnumi jokių ryšių nepalaikė, yra teistas. Pažymėjo, kad dėl sūnaus L. V. susigrąžinimo niekada nėra kreipęsis, skyrius neturi duomenų, kad V. K. norėtų pats auginti sūnų Luką. Nurodė, kad su pareiškėjos reikalavimais sutinka (74-75 b.l.). Išvadą teikiančios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką tinkamai pranešta, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėtina išvadą teikiančios institucijos atstovui nedalyvaujant (CPK 443 straipsnis; 98 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo panaikinimo tenkintinas. Reikalavimas dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje pateiktas rašytinis įrodymas – gimimo liudijimas (49 b.l.) patvirtina, kad L. V., (duomenys neskelbtini)., yra pareiškėjos S. V. ir V. K. sūnus. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. sprendimu (10-11 b.l.), S. V. ir V. K. neterminuotai apribota tėvų valdžia nepilnamečiui sūnui Lukui, vaikui nustatyta nuolatinė globa, jo globėja paskirta močiutė G. M.. Šiuo sprendimu iš vaiko tėvų – S. V. ir V. K. priteistas išlaikymas vaikui po 125 Lt (36 EUR) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Pareiškėja S. V. pati augina du nepilnamečius vaikus – V. G., gim. (duomenys neskelbtini). (50 b.l.), ir M. V., (duomenys neskelbtini) (51 b.l.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja S. V. po vienuolikos metų siekia, kad jai būtų panaikintas neterminuotas motinos valdžios apribojimas sūnui Lukui, atkurtos tėvus ir vaikus siejančios teisės ir pareigos.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.181 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, posėdžio metu ištyręs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, pareiškėjos, suinteresuotų asmenų (vaiko globėjos, vaiko tėvo), Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės paaiškinimus, sprendžia, jog gimus Lukui, pareiškėja S. V., kuriai tuo metu buvo bemaž dvidešimt vieneri metai, nebuvo subrendusi motinystei nei socialiai, nei emocionaliai, buvo likimo valiai palikta vaiko tėvo V. K., neturinti pragyvenimo šaltinio, juolab kad Lukas gimė neišnešiotas, o po metu pareiškėja su kitu vyru susilaukė dar vieno sūnaus Manto. Tokioje situacijoje auginti Luką ėmėsi pareiškėjos motina G. M., kuri ir kreipėsi dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo. Tačiau tiek pareiškėja, tiek vaiko globėja (močiutė) G. M., tiek ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Rita Grigienė teismo posėdžio metu patvirtino, kad pareiškėjos ryšys su sūnumi Luku nebuvo nutrūkęs: pareiškėja lankė sūnų, kiek galėdama visuomet rėmė materialiai, domėjosi jo raida ir pasiekimais. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai 2011 metais išvykus gyventi ir dirbti į Didžiąją Britaniją, jos ryšys su Luku sustiprėjo, jie kasdien ėmė bebendrauti telefonu, Skype programos pagalba, kartu atostogaudavo tiek Lietuvoje, tiek Škotijoje, kur apsigyveno pareiškėja. Notarės Ritos Slapšienės patvirtintas globėjos G. M. 2013 m. liepos 2 d. sutikimas Lukui išvykti pas motiną į Didžiąją Britaniją (47 b.l.) patvirtina, kad Luko bendravimui su mama pritarė globėja G. M.. Bylos medžiagoje esantys įrodymai patvirtina, kad 2013 metais pareiškėja išsinuomojo erdvų namą (15-18 b.l.), turi pastovų darbą ir gauna pastovias pajamas (22-24, 34-39, 40-42 b.l.), darbe yra charakterizuojama teigiamai (25-27 b.l.).
Vienas iš esminių šeimos teisinius santykius reguliuojančių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Taigi, sprendžiant su vaiku susijusį teisinį klausimą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinami ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo, ir CK 3.181 straipsnyje įtvirtintos tėvų valdžios apribojimo panaikinimo pagrindai. Planuodama ir teikdama pagalbą (paslaugas) šeimai, valstybė turi garantuoti vaikui teisę augti savo šeimoje, o vaiko paėmimas iš šeimos turėtų būti taikomas tik išnaudojus visas priemones padėti šeimai ir socialiniam darbui nedavus teigiamų rezultatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio 1 dalis, 18 ir 19 straipsniai).
Šiame sprendime jau išdėstytos aplinkybės, patvirtinančios pareiškėjos S. V. asmenybės pozityvius pokyčius, L. V. išreikštas noras gyventi su mama, broliu ir seserimi (48 b.l.) bei Ukmergės rajono savivaldybės administracijos teigiama išvada sudaro pagrindą pripažinti, jog pareiškėja S. V. pakeitė savo elgesį ir gali auklėti Luką. Tai patvirtina ir 2016 m. spalio 20 d. vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktas Nr. VT19-110, kuriame konstatuota, kad Lukas nori gyventi su mama Škotijoje, naujoje aplinkoje puikiai adaptavosi: lanko mokyklą, susirado draugų (19-21, 68 b.l.). Tokią išvadą sudaro pagrindą daryti ir kiti byloje esantys įrodymai. Ukmergės senamiesčio pagrindinės mokykla pateikė L. V. charakteristiką (9 b.l.), iš kurios matyti, kad vaikas globėjos G. M. prašymu išbrauktas iš 8a klasės mokinių sąrašo ir išvyko gyventi su savo motina į Škotiją. Be to, charakteristikoje nurodoma, kad Lukas skambino klasės auklėtojai ir pasakojo, kad jam gerai sekasi, bei pažymima, kad Lukas kiekvienais metais važiuodavo pas mamą į Škotiją, grįžęs pasakodavo, kad jam gera būti su mama, broliu ir seserimi.
Teismui pripažinus, kad pareiškėją su vaiku sieja glaudus ryšys, vaikas nuo 2016 metų rugsėjo mėnesio su ja gyvena Didžiojoje Britanijoje, ten gerai adaptavosi, yra pagrindas konstatuoti, jog augti kartu su motina ir būti jos auklėjamam labiausiai atitinka vaiko interesus, ką teisme patvirtino išvadą duodančios institucijos atstovė, nurodydama, kad motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams, bei suinteresuoti asmenys, pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą ir panaikinti neterminuotą S. V. motinos valdžios apribojimą sūnui L. V. (CK 3.181 straipsnio 2 dalis) ir atnaujinti jai asmenines bei turtines teises ir pareigas savo vaikui Lukui, kurios pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų.
Panaikinus neterminuotą motinos valdžios apribojimą ir grąžinus vaiką pareiškėjai S. V., naikintinas ir Ukmergės rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. sprendimas Nr. 2-1021-675/2005 dalyje dėl nuolatinės globos nustatymo, o globėja G. M. atleistina nuo globėjos pareigų (CK 3.246 straipsnio 1 dalis). Grąžinus nepilnametį L. V. motinai S. V., nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su motina, kur vaikui sudarytos tinkamos sąlygos augti, mokytis bei vystytis (CK 2.14 straipsnis). Ukmergės rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. sprendimas panaikintinas ir dėl išlaikymo nepilnamečiui L. V. priteisimo iš motinos S. V. nuo teismo sprendimo priėmimo dienos bei nutrauktinas priteisto išlaikymo iš jos išieškojimas.
Pareiškėja taip pat prašo pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. sprendimu priteisto išlaikymo dydį iš vaiko tėvo V. K. ir priteisti nepilnamečiui sūnui L. V. išlaikymą po 300 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo pateikimo teisme dienos iki sūnaus pilnametystės. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjos ir kitų proceso dalyvių prašymą, vadovaudamasis išimtinai vaiko interesais, neišskyrė reikalavimo dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo į atskirą bylą ir pareiškėjos reikalavimą išnagrinėjo šioje byloje. Pareiškėja pabrėžė, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. sprendimu trimečiui Lukui priteistas 36 EUR (36 EUR x 2) dydžio išlaikymas neatitinka dabar jau keturiolikmečio vaiko poreikių, todėl prašo, įvertinus išaugusius vaiko poreikius (per mėnesį vaikui reikia skirti apie 620 EUR) iš vaiko tėvo V. K. priteisti po 300 EUR kas mėnesį mokamo išlaikymo.
CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose. Taigi pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.
Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013 ir kt.).
Byloje nustatyta, kad išlaikymas šalių nepilnamečiui sūnui L. V. buvo priteistas 2005 m. rugsėjo 7 d., t. y. prieš dvylika metų, taigi sūnaus poreikiai po priimto teismo sprendimo, kuriuo išlaikymas buvo priteistas po 125 Lt (36 EUR) kas mėnesį, neabejotinai padidėjo. Nepilnamečiui L. keturiolika metų, jis yra paauglys, lanko mokyklą, papildomus užsiėmimus, todėl atsirado papildomų išlaidų, susijusių su jo ugdymu, gabumų lavinimu, saviraiškos pomėgiais, be to, per keturiolika metų pasikeitė šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, drabužių, paslaugų kainos, juolab, kad bei vaikas nuo 2016 metų rudens gyvena užsienyje, kur pragyvenimo lygis yra ženkliai didesnis, todėl skiriasi vaiko poreikių tenkinimo sąlygos. Suinteresuotas asmuo V. K. nesutinka su prašymu padidinti priteistą išlaikymą. Nurodė, kad jo gaunamos pajamos šiuo metu yra 100 EUR socialinė pašalpa, jis yra bedarbis, registruotas darbo biržoje, sveikatos sutrikimų, kurios trukdytų susirasti darbą, neturi.
Suinteresuotas asmuo V. K. iš esmės neginčija, kad vaiko poreikiai per dvylika metų pasikeitė, tačiau, jo vertinimu, 300 EUR išlaikymas yra per didelis ir nepagrįstas įrodymais, juolab, kad jis šiuo metu neturi darbo ir gyvena iš valstybės mokamos pašalpos.
Spendžiant išlaikymo priteisimo klausimą, teismas privalo vadovautis ir CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Teismas pažymi, kad kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013 ir kt.). Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, dėl to, kad vienas iš tėvų neturi darbo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni, juolab kad iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, neturi sveikatos problemų, todėl turi dėti maksimalias pastangas siekdamas susirasti darbą (kelis darbus), kad galėtų teikti tinkamą išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui Lukui.
Kaip minėta, įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai. Pareiškėjos prašomas priteisti 300 EUR išlaikymas nepilnamečiui vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės yra ženkliai didesnis už šiuo metu galiojantį orientacinį ar minimalų darbo užmokesčio standartą Lietuvoje (nuo 2016-07-01 MMA yra 380 EUR [2/190 EUR]), kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius. Vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik būtinieji vaiko poreikiai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoto asmens V. K. turtinė padėtis šiuo metu yra pakankamai sunki (bedarbis), jo galimybes ją pagerinti (jis yra darbingas, neturi sveikatos problemų), teismas sprendžia, jog V. K. šiuo metu gali teikti vaikui 150 EUR išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį būtiniems jo poreikiams tenkinti, kuris priteistinas nuo pareiškimo pateikimo teismui dienos (2016-11-10) iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina pareiškėja S. V. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis), kuriai išaiškintina, kad išlaikymą sūnui ji privalo naudoti išimtinai tik nepilnamečio sūnaus interesais (CK 3.203 straipsnis).
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalimi dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Pareiškimas patenkintas 75 proc.: reikalavimas dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo, kurio suinteresuotas asmuo V. V. neginčijo, patenkintas visiškai; reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo – 50 proc. Pareiškėja pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, kad už advokato padėjėjos paslaugas sumokėjo 250 EUR (103 b.l.). Atsižvelgiant į tai, kad byla nagrinėta ypatingosios teisenos tvarka ir ginčo tarp dalyvaujančių byloje asmenų dėl pirmojo reikalavimo nebuvo, iš suinteresuoto asmens V. K. pareiškėjos naudai priteistini 25 proc. – 63 EUR teisinės pagalbos išlaidų.
Pareiškėja byloje reiškė reikalavimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, šis reikalavimas yra turtinis. CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo atleistini nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iš suinteresuoto asmens V. K. priteistinas 55,44 EUR dydžio mokėtinas žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo valstybės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).
Teismas patyrė 7.31 EUR procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų, kurios valstybės naudai priteistinos iš pareiškėjos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1, 6 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo panaikinimo tenkinti.
Reikalavimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo tenkinti iš dalies.
Panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1021-675/2005 taikytą neterminuotą motinos valdžios apribojimą S. V., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui L. V., (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjai S. V., a.k. (duomenys neskelbtini) atnaujinti asmenines bei turtines teises ir pareigas sūnui L. V., a.k. (duomenys neskelbtini), kurios pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų.
Nustatyti nepilnamečio L. V., (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo motina S. V., a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
Panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1021-675/2005 L. V., (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), nustatytą nuolatinę globą ir atleisti paskirtą globėją G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nuo globėjos pareigų.
Atleisti G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nuo lėšų tvarkytojos pareigų ir paskirti S. V., a.k. (duomenys neskelbtini) sūnui L. V. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1021-675/2005 dalį dėl materialinio išlaikymo priteisimo iš S. V., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui L. V. nuo teismo sprendimo priėmimo dienos bei nutraukti šiuo sprendimu priteisto išlaikymo išieškojimą.
Pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1021-675/2005 priteisto išlaikymo dydį ir iš V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti nepilnamečiui sūnui L. V., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 150 EUR (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo pareiškimo pateikimo teisme dienos (2016 m. lapkričio 10 d.) iki sūnaus pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išlaikyti skirtas lėšas pervedant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos į pareiškėjos vardu atidarytą sąskaitą.
Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 55,44 EUR (penkiasdešimt penkis eurus 44 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai.
Priteisti iš V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) S. V., (duomenys neskelbtini) naudai 63 EUR (šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš S. V. a.k. (duomenys neskelbtini) 7,31 EUR (septynis eurus 31 ct) pašto išlaidų valstybės naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Ukmergės rajono apylinkės teismą.