Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Edmundas Inokaitis, sekretoriaujant Danguolei Muravjovienei dalyvaujant pareiškėjui D. S., įgaliot. asm. A. R., pareiškėjo atstovei advokatei I. K., suint. asm. Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei L. P. ir 36-osios BSB atstovui pirmininkui D. K. - dalyvaujant, suint. asm. UAB „Kauno komprojektas“ atstovui, VĮ Turto bankas atstovui, VĮ Registrų centras atstovui nedalyvaujant apie posėdį pranešta, bylą prašo nagrinėti, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. S. pareiškimą suint. asm. Kauno miesto savivaldybės administracija, VĮ Registrų centras, VĮ Turto bankas, UAB „Kauno komprojektas“ 36-oji BSB dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suint. asm. Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė nurodė, kad ginčo butas nėra savivaldybės nuosavybė. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti ,kad nuosavybės ir kitos daiktinės teisės į butą (duomenys neskelbtini),Kaune neįregistruotos nei valstybės nei savivaldybės ,nei kito subjekto vardu, mano, kad nėra sąlygų įgijamajai senačiai taikyti, pateikė atsiliepimą į ieškinį(b.l.58-61).

Suint. asm. 36-osios butų savininkų bendrijos atstovas nurodė, kad bendrija sutinka su pareikštu D. S. pareiškimu, neprieštarauja, kad pareiškėjui D. S. būtų nustatyta nuosavybės teisė į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, toks butas likęs vienas buvusiam bendrabutyje, pateikė atsiliepimą į ieškinį (b.l.97).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas nepertraukiamai, atvirai ir sąžiningai valdo ginčo patalpą virš 18 metų, visą šį laikotarpį mokėjo komunalinius mokesčius, rūpinosi butu kaip savo nuosavybe. Ginčo patalpa buvusio instituto „Kauno komprojektas“ bendrabutyje (duomenys neskelbtini) buvo suteikta pareiškėjo motinai R. O. S., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Instituto „Kauno komprojektas“ direktorių valdybos 1993-03-26d.nutarimu ir priedėliu Nr.78 bendrabučio gyventojams buvo leista privatizuoti turimas patalpas, liko neprivatizuota tik viena ginčo patalpa (301) kurioje gyveno pareiškėjo motina. Šios patalpos privatizavimas galimai buvo pradėtas ,tačiau dokumentai neišlikę. 1993-06-08d.priėmimo-perdavimo aktu bendrabutis (duomenys neskelbtini) iš instituto „Kauno komprojektas“ balanso buvo perduotas butų savininkų bendrijai Nr.36 (b.l.76-85). Suint. asm. 36-oji bendrija pretenzijų dėl nuosavybės teisių į šį nekilnojamojo turto objektą neturi, prašė pareiškimą tenkinti. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 str. 11 p.), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra CK 4.68–4.71 str. nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja. Kaip nustatyta, suinteresuoti asmenys neginčija, kad pareiškėjas nėra įgijęs nuosavybės teisės į ginčo objektą. Suinteresuoti asmenys neįrodinėjo, kad pareiškėjas objekto valdymą yra pradėjęs nesąžiningai ar valdo neteisėtai. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23, 4.68 str.). Byloje nustatyta, kad pareiškėjas D. S. nepertraukiamai, atvirai ir sąžiningai valdo ginčo patalpą virš 18 metų, visą šį laikotarpį mokėjo komunalinius mokesčius, rūpinosi butu kaip savo nuosavybe, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas, daikto valdymas buvo sąžiningas, teisėtas, atviras ir nepertraukiamas (CK 4.22, 4.68 str.). Pagal CK 4.69 straipsnio 2 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti ,kad nuosavybės ir kitos daiktinės teisės į butą (duomenys neskelbtini), Kaune neįregistruotos nei valstybės nei savivaldybės ,nei kito subjekto vardu. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, bei įvertinus tai, kad ir pareiškėjo motina, pats pareiškėjas daiktą pradėjo valdyti laikantis teisės aktuose numatytų reikalavimų, nesinaudodamas prievarta ar apgaule, konstatuotina, kad pareiškėjas daiktą valdo sąžiningai ir teisėtai. Pareiškėjas šiuo nekilnojamuoju turtu naudojasi, byloje nėra duomenų, kad šiuo turtu būtų ar yra naudojęsis koks nors kitas asmuo, todėl laikytina, kad pareiškėjas nekilnojamojo turtą valdo nepertraukiamai. Iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune įgijo sąžiningai, teisėtai, atvirai ne mažiau kaip dešimt metų kaip savą valdė, todėl įgijo nuosavybės teisę į tą daiktą (CK 4.68 str., 4.71 str., CPK 178 str., 185 str.).

Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Šia prasme daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (CK 4.47 str. 11 p.). Atsižvelgiant į tai, kad siekiant taikyti įgyjamąją senatį, turi būti nustatyta, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas turi tęstis ilgą laiką ir išlikti sąžiningu, teisėtu, atviru, laikytina, jog nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę; taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos. Vertindamas įrodymus, teismas vadovaujasi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, pagal vidinį savo įsitikinimą, įrodymų visetą bei iš įrodymų duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, įrodytas byloje pateiktais įrodymais, todėl tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263 - 270, 448 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėjas D. S. a.k(duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)),esantį (duomenys neskelbtini), Kaune.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.