Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-21638-191/2015 pagal pareiškėjo D. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas D. S. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti nuosavybės teisės į teisiškai neįregistruotą butą su bendro naudojimo patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kadangi butas nepertraukiamai, teisėtai, atvirai ir sąžiningai pareiškėjo yra valdomas daugiau nei 10 metų. Pareiškėjas nurodė, kad visą šį laikotarpį (18 metų) mokėjo buto komunalinius mokesčius ir rūpinosi butu kaip savo. Pareiškėjui nėra žinomos kliūtys, trukdančios įsigyti minėtą butą nuosavybės teise.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi nustatė pareiškėjui D. S. 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pareiškimo trūkumams pašalinti: sumokėti 31 Eur žyminį mokestį; įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis VĮ Valstybės turto fondas ir Valstybinį institutą „Kauno komprojektas“; nurodyti ir pateikti teismui įrodymus, ar pareiškėjo motina sumokėjo už perkamą kambarį lėšas, ar buvo sudaryta sutartis dėl šio kambario pirkimo – pardavimo, ar R. S. ir mirusi R. O. S. yra vienas ir tas pats asmuo, o jei taip, pateikti duomenis apie mirusiosios R. O. S. paveldėtojus (jei tokių nėra, tai paveldėtoju yra valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM); pateikti įrodymus, kad pareiškėjas yra mirusiosios R. O. S. sūnus, kuris šiuo metu gyvena ar yra deklaravęs gyvenamąją vietą ginčo turte; pateikti naują gyvenamosios vietos deklaravimo pažymą; nurodyti bei pateikti įrodymus, ar ginčo butas nepriklauso valstybei ar savivaldybei. Teismas pažymėjo, kad minėti trūkumai buvo nustatyti Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-21638-191/2015, kurioje pareiškėjas trūkumų nepašalino. Konstatavęs, kad pakartotinai pateiktas pareiškimas neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų, teismas dar kartą nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

1. Pareiškėjo nuomone, skundžiama nutartis nėra teisiškai motyvuota. Nutartyje nurodyta, kad pareiškimas neatitinka 80 str., 111 str., 443 str., 531 str. reikalavimų, tačiau teismas nedetalizavo kokio teisės akto reikalavimų ir kokių konkrečių normų reikalavimų pareiškimas neatitinka. Pareiškėjo nuomone, pareiškimas atitinka visus CPK procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, bei 531 straipsnyje keliamus reikalavimus, todėl teismo nutartis yra teisiškai nepagrįsta.

2. Pareiškimo priėmimo metu įrodymų pakankamumas nėra vertinamas, todėl teismas nepagrįstai reikalauja pateikti papildomus įrodymus. Be to, ypatingosios teisenos bylose teismas yra aktyvus, todėl teismas nepagrįstai visą įrodymų pateikimo naštą perkėlė pareiškėjui.

3. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas konstatavo pareiškimo trūkumus vadovaudamasis išimtinai kitos išnagrinėtos bylos aplinkybėmis, neatsižvelgė į tai, kad už pareiškimą sumokėtas žyminis mokestis, pateikti papildomi įrodymai, patvirtinantys aplinkybių pasikeitimą, todėl apeliantas mano, kad teismas neįsigilino į pateikto pareiškimo turinį. Apeliantas pažymi, kad 2015 m. rugpjūčio 13 d. pareiškimas pateiktas dėl nuosavybės įgijimo į jau suformuotą nekilnojamojo turto objektą, turintį unikalų Nr. (duomenys neskelbtini). Iš VĮ registrų centro pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patirtina, kad įrašų apie nuosavybės teisę į ginčo turtą nėra. Pokalbių telefonu metu VĮ Valstybės turto fondas ir Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovai patvirtino, kad ginčo turtas jiems nepriklauso. Butas ne tik neįregistruotas, bet ir nebuvo suformuluotas kaip atskiras nekilnojamojo turo objektas. Be to, pareiškime atsakyta į nutartyje keliamus klausimus dėl R. O. S. turto paveldėjimo, jame nurodant, kad R. O. S. jokio turto neturėjo, dėl ko nesusiformavo paveldėjimo teisiniai santykiai. Butas nebuvo išpirktas ir nebuvo sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis. Taigi teismo reikalaujami įrodymai nagrinėjamu atveju nėra reikalingi. Todėl teismas nepagrįstai naujojo pareiškimo trūkumus susiejo su nepašalintais ankstesniojo pareiškimo trūkumais.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis).

Apeliacijos objektas - pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas įpareigojo pareiškėją ištaisyti pareiškimo trūkumus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo pareiškimo padavimo ir nagrinėjimo tvarką reguliuoja CPK V dalies XXXIV skyriaus trečiasis skirsnis. Be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, pareiškimas taipogi turi atitikti ir specialiuosius reikalavimus, nurodytus CPK 531 straipsnyje. Pažymėtina, kad pareiškimo priėmimo stadijoje teismas tik patikrina, ar yra procesinės prielaidos procesui teisme pradėti, įskaitant, ar pateiktas pareiškimas atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus. Be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, pareiškime dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo turi būti nurodyti jau minėtame CPK 531 straipsnyje įtvirtinti papildomi reikalavimai, t. y. daikto aprašymas; daikto valdymo terminas; kad pareiškėjas yra sąžiningas ir teisėtas valdytojas, o valdymas visą laikotarpį buvo atviras ir nepertraukiamas; kad nėra CK nurodytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą. Taigi minėta teisės norma reikalauja nurodyti, tačiau ne įrodyti CPK 531 straipsnio 1-5 punktuose nustatytas aplinkybes. Iš pareiškėjo pareiškimo turinio matyti, kad CPK 531 straipsnio 1-5 punktuose įtvirtintos aplinkybės jame yra nurodytos.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškimo priėmimo stadijoje teismas taip pat neturi vertinti įrodymų pakankamumo ir/ar jų įrodomosios reikšmės, nes pareiškimo pagrindą sudarančios aplinkybės nustatinėjamos įvertinus pareiškėjo pateiktus įrodymus bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Pareiškėjui neįrodžius aplinkybių, kuriomis grindžiami pareiškimo reikalavimai, t. y. neįrodžius CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytų sąlygų įgyjamosios senaties faktui nustatyti, būtų pagrindas tokio pareiškimo netenkinti. Remiantis nurodytu, sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad minėtos aplinkybės yra reikšmingos pareiškimo patenkinimui, o ne teisei pareikšti pareiškimą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pareiškime nenurodyti visi bylos baigtimi suinteresuoti asmenys, negali būti pagrindas taikyti ieškinio trūkumų institutą ir laikyti tai kliūtimi bylai iškelti, kadangi bylose, nagrinėjamose ypatingosios teisenos tvarka, teismas yra aktyvus ir gali savo iniciatyva spręsti bylos išnagrinėjimui reikšmingus procesinius klausimus, tame tarpe ir klausimą dėl suinteresuotų asmenų įtraukimo (CPK 443 straipsnio 3 dalis, 8 dalis). Be to, aptariamam kontekste pažymėtina, kad visi teismui kilę neaiškumai dėl ginčo esmės, dėl pareikštų reikalavimų turinio, įrodymų, taip pat būtinų įtraukti į bylos nagrinėjimą asmenų gali būti išspręsti teismo pasirengimo bylos teisminiam nagrinėjimui stadijoje (CPK 115 straipsnio 4 dalis, 225 straipsnio 5-6 punktai, esant reikalui – CPK 230 straipsnio 1 dalis), o ne pareiškimo priėmimo stadijoje.

Nors pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi įpareigojo pareiškėją sumokėti 31 Eur žyminį mokestį už pareiškimo padavimą, tačiau iš kartu su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų bei teismui prieinamos informacijos nustatyta, kad 31 Eur žyminis mokestis buvo sumokėtas laiku (2015-08-13), t. y. prieš pateikiant teismui pareiškimą. Todėl konstatuoti minėtą trūkumą nebuvo pagrindo.

Apibendrinant tai, kas nurodyta, yra pagrindas išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis kitoje civilinėje byloje Nr. 2-12222-528/2015 teismo nustatytais pareiškėjo pareiškimo trūkumais ir skundžiamojoje nutartyje formaliai konstatuodamas, kad pareiškėjas minėtų trūkumų nepašalino, nors iš esmės naujai paduotas pareiškimas teismo nebuvo analizuojamas, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo trūkumų šalinimo institutą, dėl ko atskirasis skundas tenkintinas, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartis naikintina, perduodant pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį ir perduoti D. S. pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.