Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-410-191/2016 pagal pareiškėjo D. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Registrų centras, valstybės įmonei Turto bankas, uždarajai akcinei bendrovei „Kauno komprojektas“, 36-ajai butų savininkų bendrijai dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas prašė nustatyti juridinį faktą, kad jis pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į vieno kambario butą su bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad butą nepertraukiamai, atvirai ir sąžiningai valdo apie 18 metų. Visą šį laikotarpį mokėjo komunalinius mokesčius, rūpinosi butu kaip savo nuosavybe, niekas kitas nėra ir nebuvo pareiškęs jokių teisių ar pretenzijų į šį gyvenamąjį būstą. Pareiškėjas gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) deklaravo nuo 1986 m., prieš tai šis butas buvo suteiktas valdyti motinai R. O. S., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo santykiai nesusiformavo, nes jos vardu registruoto turto nebuvo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 27 d. sprendimu pareiškimą patenkino, nustatė juridinį faktą, kad pareiškėjas D. S. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų teismas nustatė, kad pareiškėjas nepertraukiamai, atvirai ir sąžiningai valdo ginčo patalpą virš 18 metų, visą šį laikotarpį mokėjo komunalinius mokesčius, rūpinosi butu kaip savo nuosavybe. Ginčo patalpa buvusio instituto „Kauno komprojektas“ bendrabutyje (duomenys neskelbtini) buvo suteikta pareiškėjo motinai R. O. S., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Instituto „Kauno komprojektas“ direktorių valdybos 1993-03-26 nutarimu ir priedėliu Nr. 78 bendrabučio gyventojams buvo leista privatizuoti turimas patalpas, liko neprivatizuota tik viena ginčo patalpa (301), kurioje gyveno pareiškėjo motina. Šios patalpos privatizavimas galimai buvo pradėtas, tačiau dokumentai neišlikę. 1993-06-08 priėmimo - perdavimo aktu bendrabutis (duomenys neskelbtini) iš instituto „Kauno komprojektas“ balanso buvo perduotas butų savininkų bendrijai Nr. 36, kuri pretenzijų dėl nuosavybės teisių į šį nekilnojamojo turto objektą neturi. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo teismas nustatė, kad nuosavybės ir kitos daiktinės teisės į ginčo butą neįregistruotos nei valstybės, nei savivaldybės, nei kito subjekto vardu. Įvertinęs nustatytas aplinkybėms, taip pat tai, kad pareiškėjo motina, pats pareiškėjas daiktą pradėjo valdyti laikantis teisės aktuose numatytų reikalavimų, nesinaudodamas prievarta ar apgaule, teismas konstatavo, kad pareiškėjas daiktą valdo sąžiningai ir teisėtai. Kadangi pareiškėjas šiuo nekilnojamuoju turtu naudojasi, byloje nėra duomenų, kad šiuo turtu būtų ar yra naudojęsis koks nors kitas asmuo, todėl teismas laikė, kad pareiškėjas nekilnojamąjį turtą valdo nepertraukiamai. Iš byloje esančių įrodymų teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą butą, esantį (duomenys neskelbtini), įgijo sąžiningai, teisėtai, atvirai ne mažiau kaip dešimt metų kaip savą valdė, todėl įgijo nuosavybės teisę į šį daiktą (CK 4.68 str., 4.71 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo D. S. pareiškimą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai sprendė, jog egzistuoja visos privalomos sąlygos pareiškėjo nuosavybės teisės įgijimui pagal įgyjamąją senatį faktui konstatuoti, todėl netinkamai taikė šį savarankišką nuosavybės teisės įgijimo būdą reglamentuojančias materialinės teisės normas. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, kad jis ar jo motina, gyvenusi ginčo bute, pagal Butų privatizavimo įstatymą ginčo butą privatizavo. Teismas sprendime taip pat konstatavo, kad ginčo butas nebuvo privatizuotas. Pagal CK 95 straipsnio redakciją, galiojusią iki 1994 m. gegužės 17 d., Lietuvoje buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma - valstybės nuosavybė. Valstybės turtas galėjo būti perleistas kitų asmenų nuosavybėn tik įstatyme specialiai nustatytais pagrindais ir tvarka. Nesant byloje duomenų, kad ginčo butas, sukurtas kaip valstybės nuosavybės teisės objektas, teisės aktų nustatyta tvarka buvo perduotas privačių asmenų nuosavybėn, taip pat nesant byloje nustatytų kitų aplinkybių, dėl ko būtų pasibaigusi subjektinė valstybės nuosavybės teisė į ginčo turtą, yra pagrindas teigti, jog ginčo turtas buvo ir liko valstybės nuosavybe. Byloje pateiktas 1993-06-08 perdavimo - priėmimo aktas dėl bendrabučio perdavimo iš instituto „Kauno Komprojektas“ balanso į BSB Nr. 36 balansą, kuriame buvo nurodyta, kad „Kauno Komprojektas“ perduoda bendrijai eksploatuoti viena neprivatizuotą butą (t. y. ginčo butą), o valstybės nuosavybėje liekamojo ploto eksploatacija bus apsprendžiama atskira tarpusavio sutartimi (perdavimo-priėmimo akto 3 ir 4 punktai), taip pat įrodo, kad ginčo butas buvo ir liko valstybės nuosavybe. LR CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais: 1) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus; 2) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Teismas nevisapusiškai nustatė reikšmingas šioje byloje faktines aplinkybes, neobjektyviai ir nenuosekliai ištyrė byloje esančius įrodymus, taip pažeisdamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas Teismas netyrė ir nenustatė svarbių šioje byloje aplinkybių dėl ginčo buto priklausymo valstybei, dėl šio turto kilmės, nesiaiškino iš kokių finansavimo šaltinių jis buvo sukurtas (pastatytas) ir apsiribojo tik fakto konstatavimu, kad ginčo butas nuosavybės teise neįregistruotas valstybės ar savivaldybės vardu ir pagal tai sprendė, kad ginčo butas nėra valstybės nuosavybė. Taip pat teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, tarp jų – 1993-06-08 perdavimo - priėmimo aktą dėl bendrabučio perdavimo iš instituto „Kauno Komprojektas“ balanso į Butų savininkų bendrijos Nr. 36 balansą, iš kurio turinio matyti, kad bendrijai eksploatuoti buvo perduotas neprivatizuotas ir valstybei nuosavybės teise priklausantis ginčo butas.Pareiškėjas D. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Teismas, priimdamas sprendimą, pažymėjo, kad pagal CK 4.69 straipsnio 2 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Tačiau teismas nustatė, kad iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nuosavybės ir kitos daiktinės teisės į butą (duomenys neskelbtini), neįregistruotos nei valstybės, nei savivaldybės, nei kito subjekto vardu. Esant tokioms aplinkybėms, bei įvertinus tai, kad ir pareiškėjo motina, pats pareiškėjas daiktą pradėjo valdyti laikantis teisės aktuose numatytų reikalavimų, nesinaudodamas prievarta ar apgaule, teismas pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad D. S. daiktą valdo sąžiningai ir teisėtai. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, kad šiuo turtu būtų ar yra naudojęsis koks nors kitas asmuo, todėl padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad pareiškėjas nekilnojamojo turtą valdo nepertraukiamai. Iš byloje esančių įrodymų teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą butą, esantį (duomenys neskelbtini), įgijo sąžiningai, teisėtai, atvirai ne mažiau kaip dešimt metų kaip savą valdė, todėl pripažino, kad pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į tą daiktą. Daugiau kaip 20 metų šis turtas netgi nebuvo registruotas nekilnojamojo turto registre, nebuvo atlikti jo kadastriniai matavimai, neturėjo savo unikalaus numerio. Visa tai D. S. atliko savo sąskaita, kadangi tokia teisinio neapibrėžtumo būsena kliudė ir pačiai bendrijai, į kurios balansą buvo perduotas šis turtas, ir jam, kaip valdančiam ir savo sąskaita išlaikančiam šį turtą sąžiningam įgijėjui. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovavosi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, ir vykdydamas įstatymų nustatytą teisingumą priėmė sprendimą pagal vidinį savo įsitikinimą, įrodymų visetą, bei iš įrodymų duomenų padarė teisingas išvadas.Suinteresuotas asmuo UAB „Kauno komprojektas“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pritaria apelianto pozicijai. Butas buvo perduotas bendrijai neprivatizuotas, t. y. kaip valstybės turtas, kadangi pareiškėjo motina R. O. S. šio buto neprivatizavo, nors tokia teisė jai buvo suteikta. Apie bendrabučio perdavimą bendrijai, įskaitant neprivatizuotą butą, žinojo ir Kauno miesto savivaldybė. Bendrija nepasirūpino, kad ginčo butas būtų įregistruotas valstybės ar savivaldybės vardu, o pareiškėjui - tik išnuomotas.Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl turto įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu fakto nustatymo, įrodymų šiam faktui įrodyti pakankamumo, įrodymų vertinimo procedūrų tinkamumo (CK 4.47 str. 11 p., CPK 178 str., 185 str.).Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, jog tarp šalių kilo ginčas dėl vieno kambario buto su bendro naudojimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu. Ieškovas byloje įrodinėjo, jog pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į šį turtą. Šį faktą jis įrodinėjo tomis faktinėmis aplinkybėmis, jog nurodomą butą jis nepertraukiamai, atvirai ir sąžiningai valdo apie 18 metų, visą šį laikotarpį jis mokėjo komunalinius mokesčius, rūpinosi butu kaip savo nuosavybe, jog butas nėra nekilnojamojo turto registre įregistruotas kito asmens ar valstybės nuosavybe, per visą turto valdymo laikotarpį niekas nėra pareiškęs pretenzijų pareiškėjui dėl šio turto priklausomybės. Kauno apylinkės teismas pareiškėjo prašymą patenkino visiškai, teismas sprendė, kad pareiškėjas įrodė kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytos sąlygos, kad taikyti įgyjamosios senaties institutą.Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas, esminiai apeliacinio skundo argumentai grindžiami tomis aplinkybėmis, jog teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai sprendė, jog egzistuoja visos privalomos sąlygos pareiškėjo nuosavybės teisės įgijimui pagal įgyjamąją senatį faktui konstatuoti ir kad teismas neobjektyviai ir nenuosekliai ištyrė byloje esančius įrodymus, taip pažeisdamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja. Taigi nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daiktas valdomas nepertraukiamai; visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas) ; valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu Kauno apylinkės teismas visiškai teisingai byloje konstatavo, kad byloje yra nustatytos jog egzistuoja visos privalomos sąlygos pareiškėjo nuosavybės teisės įgijimui pagal įgyjamąją senatį faktui konstatuoti. Iš byloje pateikto nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nuosavybės ir kitos daiktinės teisės į butą (duomenys neskelbtini), neįregistruotos nei valstybės, nei savivaldybės, nei kito subjekto vardu. Bylos įrodymų visuma nustatyta, kad šiuo butu pareiškėjas apie 18 metų naudojasi, jį valdo teisėtu pagrindu, nepertraukiamai, atvirai, kaip savu, nes moka už jį privalomus mokėjimus ir valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra nepagrįstas apelianto argumentas, jog byloje pareiškėjas nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, kad jis ar jo motina, gyvenusi ginčo bute, pagal Butų privatizavimo įstatymą ginčo butą privatizavo, todėl teismas neturėjo galimybės spręsti dėl turto įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu fakto nustatymo. Teismas atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, jog pareiškėjas būtent ir siekė įgyti ginčo turtą įgyjamosios senaties fakto nustatymo pagrindu, tai buvo bylos faktinis pagrindas ir dalykas. Jei byloje būtų duomenų apie buto privatizavimą apelianto nurodomu būdu, įgyjamosios senaties faktas negalėtų būti teismo konstatuotas.Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo motyvus, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą nustatyti prašomą faktą, netinkamai vertino byloje esančių įrodymų visumą, pažeidė tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog suformuotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo klausimais įtvirtinta, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju teismas įvertino šalių pateiktus įrodymus, teismo sprendime nurodė, kokie įrodymai pagrindžia pareiškėjo nurodomas faktines aplinkybes, pagrindė šiais įrodymais teismo konstatuotas svarbias bylai aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas nenurodė jokių aplinkybių dėl ginčo buto priklausymo valstybei, šiam teiginiui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Todėl apelianto skundo teiginiai dėl turto priklausymo valstybei ir pasvarstymai apie hipotetinę turto kilmę neturi jokios reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.Apliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 dalys).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.