- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-31
- Bylos Nr.
- e2S-316-569/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00148-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- L. M., J. M., E. M., A. M.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. M., atsakovų L. M. ir J. M., atsakovo E. M. atskiruosius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovams E. M., L. M., J. M., A. M., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, notarei A. S. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. M. prašė byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo nekilnojamajam turtui – gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , adresu (duomenys neskelbtini); 2) areštuoti atsakovui E. M. priklausančius nekilnojamuosius ir (arba) kilnojamuosius daiktus, jų esant nepakankamai – pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis už 78 106,00 Eur sumą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą prašė nagrinėti atsakovams nepranešus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2021 m. vasario 3 d. nutartimi ieškovės A. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – nutarė padaryti įrašą viešame registre apie draudimą perleisti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Likusią dalį prašymo atmetė.
3. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškovės nurodytų aplinkybių ir pateiktų dokumentų turinį, darė išvadą, jog byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar kad ji pasirinko neleistiną arba akivaizdžiai neįmanomą savo teisių gynybos būdą, todėl egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškinio prima facie (preliminarus) pagrįstumas.
Šalies argumentai
4. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje vienas iš ieškiniu keliamų reikalavimų yra susijęs su nekilnojamuoju turtu – gyvenamuoju namu, kurį prašoma pripažinti bendrąja daline ieškovės ir atsakovo E. M. nuosavybe bei jį atidalinti. Šis turtas pagal byloje esančius duomenis yra registruotas atsakovo E. M. mamos vardu. Ieškovė nurodė aplinkybes, kurioms pasitvirtinus, būtų galima konstatuoti atsakovo E. M. nesąžiningumą, t. y. siekį eliminuoti ginčo turtą iš buvusių sutuoktinių turto balanso. Todėl teismas sprendė, kad prašymas viešajame registre taikyti įrašą apie draudimą perleisti nuosavybės teises į šį turtą yra pagrįstas. Teismas atkreipė dėmesį, jog tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymas yra proporcingas ir iš esmės nepažeidžiantis atsakovų interesų.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas vertino, jog ieškovė teismui nepateikė konkrečių duomenų ir įrodymų, kad atsakovas E. M. siekia dirbtinai pabloginti savo turtinę padėtį, kokiais nesąžiningais veiksmais atsakovas siekia ar ateityje gali siekti išvengti prievolės, nėra duomenų apie atsakovo turimus ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar pinigines lėšas, siekiant eliminuoti bet kokią galimybę ateityje iš šio turto ar piniginių lėšų įvykdyti ieškovės naudai priimtą teismo sprendimą. Aplinkybė, jog ginčo turtas, kurį prašoma pripažinti bendrąja daline ieškovės ir atsakovo E. M. nuosavybe, santuokos nutraukimo metu nebuvo padalintas, kadangi buvo registruotas ne sutuoktinių vardu, vertintina kaip priežastis ieškovei pareikšti ieškinį teisme, o ne kaip pagrindas taikyti atsakovo turtui ir lėšoms areštą. Taip pat pažymėjo, kad šiuo metu byloje nėra tikslių duomenų apie atsakovo E. M. turtinę padėtį, turimus įsipareigojimus, todėl sprendė, kad piniginių lėšų areštas galimai neproporcingai apribotų atsakovo galimybes tokius įsipareigojimus vykdyti bei pažeistų jo ir kitų asmenų interesus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė A. M. prašo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. vasario 3 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovės A. M. prašymas areštuoti atsakovui E. M. priklausančius nekilnojamuosius ir (arba) kilnojamuosius daiktus, jų esant nepakankamai – pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis už 78 106,00 Eur sumą, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – areštuoti atsakovui E. M. priklausančius nekilnojamuosius ir (arba) kilnojamuosius daiktus, jų esant nepakankamai – pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis už 78 106,00 Eur sumą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas aplinkybę, jog ginčo turtas, kurį prašoma pripažinti bendrąja daline ieškovės ir atsakovo nuosavybe, santuokos nutraukimo metu nebuvo padalintas, kadangi buvo registruotas ne sutuoktinių vardu, neatsižvelgdamas į turto nepadalinimo priežastis, vertintino deklaratyviai, pastarąją laikydamas tik pagrindu ieškovei pareikšti ieškinį teisme, o ne kaip pagrindą taikyti atsakovo turtui ir lėšoms areštą. Teismas ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių, patvirtinančių atsakovo nesąžiningą elgesį pastarosios atžvilgiu, visapusiškai neįvertino ir priėmė sprendimą, stokojantį pagrįstumo.
6.2. Ieškovė, suprasdama, kad atsakovo nesąžiningumas, sprendžiant turto ir piniginių lėšų arešto taikymo klausimą, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareigą turi pati ieškovė, prašydama tokių priemonių imtis prieš atsakovą, ieškinyje teismui nurodė, kad iš esmės laikotarpiu nuo ieškovės ir atsakovo santuokos sudarymo iki santuokos nutraukimo atsakovas savavališkai, ieškovės atžvilgiu sistemingai naudodamas psichologinį spaudimą, šeimos turtą, pajamas (išskyrus oficialiąsias pajamas susijusias su ieškovės darbo užmokesčiu, valstybės teikiamo socialinio draudimo išmokomis ir atsakovo pajamas, gaunamas iš valstybės tarnybos santykių) eliminavo iš bendrosios sutuoktinių jungtinės nuosavybės balanso, šį turtą įformindamas savo tėvų atsakovų J. M. ir (ar) L. M. nuosavybe.
6.3. Išdėstytos aplinkybės neabejotinai byloja apie atsakovo E. M. nesąžiningus veiksmus šeimos, atitinkamai ir buvusios sutuoktinės (ieškovės) turtinių interesų atžvilgiu. Akivaizdu, kad atsakovui E. M. santuokoje įgytą turtą įforminant jo tėvų ar vieno iš jų nuosavybe, nuslepiant tikrąsias pajamas galima įžvelgti pastarojo siekį dirbtinai sukurti situaciją, objektyviai neatspindinčią atsakovo tikrosios turtinės padėties, taip eliminuojant bet kokią galimybę ateityje iš šio turto ar piniginių lėšų įvykdyti galimai ieškovės naudai priimtą teismo sprendimą.
7. Atskiruoju skundu atsakovas E. M. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. vasario 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės A. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas ne tik padarė visiškai nepagrįstą išvadą dėl pateikto ieškinio tikėtino pagrįstumo, tačiau ir byloje esančiais įrodymais nepagrindė išvados, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Įvertinus ieškovės ieškinio reikalavimus, o būtent – pripažinti E. M. tėvams priklausantį turtą ieškovės ir atsakovo E. M. bendra daline nuosavybe, nekeliant papildomų, iš to išplaukiančių reikalavimų, akivaizdu, jog toks ieškovės ieškinys negalės būti patenkintas.
7.2. Ieškovės reiškiamas reikalavimas yra ne tik akivaizdžiai nepagrįstas, tačiau ieškovė pasirinko neleistiną civilinių teisių gynimo būda, t. y. ieškovė savo neva pažeistas teises siekia apginti šeimos byloje.
7.3. Šiuo atveju ieškovė ne tik kad nepateikė jokių įrodymų, kurie rodytų, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomu, tačiau net ir pačiame prašyme tokių aplinkybių nenurodė. Teismas taip pat nepasisakė, kokius veiksmus atsakovas E. M. gali atlikti su jam nepriklausančiu turtu, kad net ir palankus ieškovės atžvilgiu teismo sprendimas taptų neįvykdytinu.
7.4. Teismas turėjo nustatinėti ne tik atsakovo, tačiau ir areštuoto turto savininkų nesąžiningumą, kadangi tik jie, kaip turto savininkai, gali kažkokius veiksmus su jiems priklausančiu turtu atlikti, kurie ir galėtų apsunkinti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Tačiau pirmosios instancijos teismas atsakovų L. M. ir J. M. veiksmų sąžiningumo net nevertino.
7.5. Pirmosios instancijos teismo ginčijama nutartis yra ne tik kad nepagrįsta, tačiau ir neteisėta, nes nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimta pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles. Ieškovės reikalavimas turėjo būti kildinamas iš daiktinės teisės, atsižvelgiant į tai, byla turi būti nagrinėjama pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, tokiu būdų ieškinys turėjo būti paduodamas Šiaulių apygardos teismui, nes ieškinio suma yra didesnė už 40 000,00 Eur.
8. Atskiruoju skundu atsakovai L. M. ir J. M. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. vasario 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės A. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Ieškovės reiškiamas reikalavimas yra ne tik akivaizdžiai nepagrįstas, tačiau ieškovė pasirinko neleistiną civilinių teisių gynimo būdą, t. y. ieškovė savo neva pažeistas teises siekia apginti šeimos byloje, tačiau 2019-10-01 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose buvo priimtas sprendimas dėl E. M. ir A. M. santuokos nutraukimo, sprendimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis, todėl turi įstatymo galią.
8.2. Ieškovės reikalavimas turėjo būti kildinamas iš daiktinės teisės, atsižvelgiant į tai, byla turi būti nagrinėjama pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, tokiu būdų ieškinys turėjo būti paduodamas Šiaulių apygardos teismui, nes ieškinio suma yra didesnė už 40 000,00 Eur.
8.3. Ieškovės pateiktame ieškinyje yra prašoma pripažinti ieškovės ir atsakovo bendrosios nuosavybės teisę į turtą, kuris priklauso tretiesiems asmenims, todėl pagal ieškovės suformuluotus ieškinio reikalavimus, jos pasirinktas teisių gynimo būdas yra aiškiai neįmanomas.
8.4. Teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė apeliantams priklausančiam turtui, motyvuodamas E. M. nesąžiningumu.
8.5. Ieškovė teismui nepateikė nė vieno rašytinio argumento, kuris patvirtintų nors mažiausią jos teisę į nekilnojamąjį turtą, visas ieškinys yra grindžiamas jos pamastymais ir deklaratyviais teiginiais, kurie neįrodo reikalavimų pagrįstumo.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą atsakovas E. M. prašo ieškovės A. M. atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Atsakovas dalį savo uždirbamų pajamų perduodavo ieškovei pavedimu ar grynaisiais, kurias ieškovė leisdavo savo nuožiūra. Todėl ieškovės teiginys, kad atsakovas savavališkai slėpė pajamas, yra visiška netiesa, ieškovė nurodo melagingas aplinkybes, puikiai žinodama, kad tokiu būdu ji elgiasi nesąžiningai ir meluoja teismui bei nepateikia jokių įrodymų tų aplinkybių patvirtinimui.
9.2. Nė viena ieškovės dėstoma aplinkybė nepatvirtina atsakovo nesąžiningumo. Priešingai, tai patvirtina pačios ieškovės nesąžiningus veiksmus, siekį suklaidinti teismą, akivaizdu, kad ieškovė yra nusistačiusi prieš atsakovą ir jo tėvus, todėl pateiktu ieškiniu galimai siekia jiems pakenkti.
9.3. Ieškovė tvirtina neva prieš ją yra naudojamas psichinis smurtas, manipuliuojant santuokoje gimusiais vaikais. Tačiau tai yra melas, nes atsakovas niekada nedarė jokio spaudimo ieškovės atžvilgiu.
10. Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą atsakovai L. M. ir J. M. prašo ieškovės A. M. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
10.1. Ieškovės atskirajame skunde yra teigiama, kad E. M. yra nesąžiningas, nes neva iš bendro turto balanso eliminavo jųdviejų turtą ir įregistravo L. M. ir J. M. vardu, tačiau tai yra visiška netiesa, ieškovė nurodo melagingas aplinkybes puikiai žinodama, kad tokiu būdu ji elgiasi nesąžiningai ir meluoja teismui bei nepateikia jokių įrodymų tų aplinkybių patvirtinimui. Ieškovės neįrodyti teiginiai apie E. M. niekaip negali būti susiję su atsakovų įgytu turtu ar jų nuosavybės apribojimu.
10.2. Visas L. M. ir J. M. turtas, kuris yra ar buvo įregistruotas jų vardu, tai yra tik jų lėšomis, darbu, noru įgytas turtas. Atsakovai turėjo visas galimybes tą turtą įgyti ir įgijo savo nuosavybėn, nes visą gyvenimą buvo dirbantys asmenys, kurie turėjo ir šiai dienai turi paveldėto turto iš savo mirusių artimųjų. Ieškovė A. M. meluodama teismui siekia įrodyti neva ir jai priklauso dalis tik atsakovams priklausančio turto.
10.3. L. M. ir J. M. dažnai paremdavo finansiškai ieškovės ir jos buvusio sutuoktinio šeimą, buvo remiama grynaisiais pinigais, pavedimais į A. M. banko sąskaitą bei buvo leista gyventi L. M. priklausančiame name, už kurį ne kartą pačiai L. M. teko mokėti komunalinių mokesčių skolas. Todėl neįmanoma suprasti, apie kokias neapskaitytas dideles pinigų sumas iš viso gali būti kalbama, kai gyvenant santuokoje su buvusiu sutuoktiniu net ne visada turėjo finansines galimybes padengti komunalinių mokesčių sąskaitas.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atsakovų L. M. ir J. M. atskirąjį skundą ieškovė A. M. prašo palikti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria ieškovės A. M. prašymas padaryti įrašą viešame registre apie draudimą perleisti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), tenkintas, nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Ieškovė neginčija, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. spalio 1 d. sprendimu nutraukta ieškovės ir atsakovo E. M. santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini) Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), ir patvirtinta ieškovės ir atsakovo sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tačiau nesutinka su apeliantų pozicija, kad byla priimta apylinkės teisme pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles.
11.2. Ieškovė pabrėžia, kad byloje reiškia reikalavimus padalyti būtent santuokoje įgytą turtą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas bylos rūšinį teismingumą ieškovei aktualiu atveju, yra išaiškinęs, jog ta aplinkybė, kad reikalavimas pareikštas ne santuokos nutraukimo byloje, nekeičia reikalavimo, kaip kylančio iš šeimos teisinių santykių, pobūdžio, dėl to, nepriklausomai nuo prašomo padalyti turto vertės, reikalavimo dėl jo padalijimo patenkinimo klausimas turi būti nagrinėjamas apylinkės teisme kaip pirmosios instancijos teisme (LAT 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad byla priimta nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose, nepažeidžiant rūšinio teismingumo taisyklių.
11.3. Nepagrįstai apeliantai teigia, kad ieškovė pasirinko neleistiną civilinių teisių gynimo būdą. Ieškovei žinoma, kad atsakovas yra sudaręs naują santuoką, todėl ieškovė nebeturi objektyvios galimybės pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu. Visgi minėtoji aplinkybė, dėl kurios ieškovė negali pasinaudoti proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje institutu, ieškovės vertinimu, nereiškia, kad tokiu atveju, jeigu dėl santuokos nutraukimo byloje ne viso šalių padalyto bendro turto ieškovės teisės ir teisėti interesai, tarp jų ir turtiniai, yra pažeidžiami, nėra teisinio pagrindo apginti ieškovės pažeistas turtines teises kitais įstatymo nustatytais būdais.
11.4. Ieškovė kartu su ieškiniu teismui pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius jos teisę į nekilnojamąjį turtą.
11.5. Būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo objektui (konkrečiai gyvenamajam namui) pagrindžia pats ginčo pobūdis (ginčas dėl turto), kuris leidžia spręsti, kad, netaikius prašomos laikinosios apsaugos priemonės, ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje galėtų pasunkėti.
11.6. Apeliantai nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima įvertinti ir spręsti, kaip laikinas įrašas viešame registre apie draudimą perleisti nuosavybės teises į ginčo turtą (gyvenamąjį namą) pažeidžia apeliantų teises, ar kokius nuostolius dėl taikomo apribojimo apeliantai patiria.
12. Atsiliepimu į atsakovų L. M. ir J. M. atskirąjį skundą atsakovas E. M. prašo atsakovų L. M. ir J. M. atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Su atsakovų L. M. ir J. M. atskiruoju skundu atsakovas sutinka visiškai. Apeliantų išdėstyti argumentai dėl ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo yra pagrįsti. Visiškai sutiktina su skunde išdėstytais argumentais. Pirmosios instancijos teismo padaryti procesinės teisės normų pažeidimai sąlygoja nutarties nepagrįstumą ir neteisėtumą, todėl ginčijama nutartis yra naikintina apeliacine tvarka.
13. Atsiliepimu į atsakovo E. M. atskirąjį skundą atsakovai L. M. ir J. M. prašo atsakovo E. M. atskirąjį skundą tenkinti visiškai. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Atsakovai L. M. ir J. M. su pateiktu atsakovo E. M. atskiruoju skundu sutinka visiškai, mano, kad jis yra pagrįstas, todėl turi būti tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės atskirasis skundas netenkintinas. Atsakovų atskirieji skundai tenkintini.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
15. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų
16. Atsakovai su atskiraisiais skundais pateikė naujus įrodymus. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tačiau nurodytas draudimas nėra absoliutus. Kadangi ieškovės pašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovų atžvilgiu nagrinėtas rašytinio proceso tvarka, nepranešus atsakovams, atsakovai neturėjo galimybės teikti įrodymus, todėl, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teismas priima ir prideda prie bylos.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
17. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės.
18. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga, leidžianti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
19. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo preliminarų vertinimą. Pažymėtina, kad teismas nagrinėjamu atveju sprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tačiau nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo iš esmės. Siekiant nustatyti, ar buvo pagrindas byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia teismas privalo preliminariai įvertinti, ar pateiktas ieškinys gali būti tenkinamas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1131-516/2017).
20. Apeliantai atsakovai L. M., J. M. ir E. M. teigia, kad ieškovės reiškiamas reikalavimas yra ne tik akivaizdžiai nepagrįstas, tačiau ieškovė pasirinko neleistiną civilinių teisių gynimo būdą, t. y. ieškovė savo neva pažeistas teises siekia apginti šeimos byloje, tačiau 2019-10-01 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose buvo priimtas sprendimas dėl E. M. ir A. M. santuokos nutraukimo, sprendimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis, todėl turi įstatymo galią. Taip pat ieškovės pateiktame ieškinyje yra prašoma pripažinti ieškovės ir atsakovo bendrosios nuosavybės teise į turtą, kuris priklauso tretiesiems asmenims, todėl pagal ieškovės suformuluotus ieškinio reikalavimus, jos pasirinktas teisių gynimo būdas yra aiškiai neįmanomas. Su šiais atskirųjų skundų argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
21. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Įstatymų normos neriboja asmenų teisės ginti pažeistas materialiąsias subjektines teises įstatymuose numatytais būdais (CK 1.138 straipsnis). Įstatymai iš esmės nenustato draudimų asmenims pasirinkti tokius įstatymuose įtvirtintus civilinių teisių gynimo būdus, kurie jiems atrodo priimtini ir tinkami. Šioje proceso stadijoje vertinti, kad ieškovė pasirinko aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, nėra pagrindo. Ar ieškovė pasirinko tinkamą civilinių teisių gynimo būdą, nuspręs pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės.
22. Taip pat apeliantai atsakovai L. M., J. M. ir E. M. nurodo, kad ieškovės reikalavimas turėjo būti kildinamas iš daiktinės teisės, atsižvelgiant į tai, byla turi būti nagrinėjama pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, tokiu būdų ieškinys turėjo būti paduodamas Šiaulių apygardos teismui, nes ieškinio suma yra didesnė už 40 000,00 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės ieškinio priėmimo klausimas jau yra išspręstas ir ieškinys priimtas. Apeliacijos objektas yra nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl nevertintinas ieškinio priėmimo pagrįstumas. Pažymėtina, jog, jeigu apeliantams kyla abejonių dėl bylos teismingumo, jie turi teisę teikti pirmosios instancijos teismui prašymą dėl bylos teismingumo.
23. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą, nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą jau šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teigti, kad pateiktas ieškinys nėra pagrįstas ir negalėtų būti tenkinamas.
24. Antroji sąlyga, būtina taikant laikinąsias apsaugos priemones, – nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
25. Pažymėtina, jog nuosekliai suformuotoje teismų praktikoje, susijusioje su grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įrodinėjimu bei jos nustatymu, išaiškinta tai, kad šio išimtinio, itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti būtent to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Kitaip tariant, su tokiu prašymu turi būti pateikta duomenų, kad atsakovas ėmėsi ar gali imtis veiksmų savo turto masei sumažinti, nuslėpti, apsunkinti turtą kitomis prievolėmis. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018, 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-943/2019).
26. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi. Šio išimtinio ir antrosios ginčo šalies interesus labai varžančio procesinio instituto taikymas galimas tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus bei galimus ketinimus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018; 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-350-464/2018).
27. Laikinųjų apsaugos priemonių siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu.
28. Apeliantė ieškovė A. M. atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių, patvirtinančių atsakovo nesąžiningą elgesį pastarosios atžvilgiu visapusiškai neįvertino ir priėmė sprendimą, stokojantį pagrįstumo. Atsakovo E. M. nesąžiningais veiksmais ji laiko laikotarpiu nuo ieškovės ir atsakovo santuokos sudarymo iki santuokos nutraukimo savavališką ieškovės atžvilgiu sistemingai naudojamą psichologinį spaudimą, šeimos turto, pajamų (išskyrus oficialiąsias pajamas susijusias su ieškovės darbo užmokesčiu, valstybės teikiamo socialinio draudimo išmokomis ir atsakovo pajamas, gaunamas iš valstybės tarnybos santykių) eliminavimą iš bendrosios sutuoktinių jungtinės nuosavybės balanso, šį turtą įforminant savo tėvų atsakovų J. M. ir (ar) L. M. nuosavybe. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovės ieškinyje ir atskirajame skunde nurodomos aplinkybės yra nagrinėjamos bylą sprendžiant iš esmės, tačiau jos nėra pakankamos daryti išvadą apie atsakovo nesąžiningumą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas siekia ar ateityje gali siekti išvengti prievolės, nėra duomenų apie atsakovo turimus ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar pinigines lėšas. Taip pat pažymėtina, kad ginčo turtas nuosavybės teise nepriklauso atsakovui, todėl jis neturi jokios galimybės ginčo turtą paslėpti, perleisti ar kitaip jį apsunkinti. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, vertintina, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo E. M. atžvilgiu.
29. Sutiktina su apeliantais atsakovais L. M. ir J. M., kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas jų atžvilgiu pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones visiškai nevertino atsakovų nesąžiningumo. Iš bylos duomenų matyti, kad ginčo turtas nuosavybės teise priklauso atsakovams. Ieškovė jokių įrodymų apie atsakovų nesąžiningumą (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) nepateikė. Kaip jau nutartyje minėta, šio išimtinio, itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti būtent to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovai L. M. ir J. M. nesąžiningais veiksmais siekia ar ateityje gali siekti išvengti prievolės.
30. Įvertinęs aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė antrosios būtinos sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovų atžvilgiu. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikyti nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovų L. M. ir J. M. atžvilgiu.
Dėl procesinės bylos baigties
31. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės A. M. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. Nagrinėjamu atveju ieškovės atskirasis skundas netenkintas, atsakovų atskirieji skundai tenkinami. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės. Atsakovas E. M. sumokėjo 38,00 Eur žyminį mokestį už atskirojo skundo pateikimą. Atsakovai L. M. ir J. M. sumokėjo 38,00 Eur žyminį mokestį už atskirojo skundo pateikimą. Atmetus ieškovės atskirąjį skundą, atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės atsakovams.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. vasario 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės A. M. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.
Priteisti iš ieškovės A. M. atsakovui E. M. 38,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.
Priteisti iš ieškovės A. M. atsakovams L. M. ir J. M. 38,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.