- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-09
- Bylos Nr.
- e2-743-798/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00148-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Atsakovas
- J. M., L. M., E. M., A. M.
- Ieškovas
- A. M.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovų J. M., L. M. ir E. M. atskiruosius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria nutarta civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovams E. M., L. M., J. M., A. M., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, notarei A. S. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės perduoti nagrinėti pagal teismingumą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bendrąja daline A. M. ir E. M. nuosavybe ir A. M. priklausančio ½ turto priteisti E. M. asmeninei nuosavybėn, A. M. priteisiant iš E. M. 15 250 Eur kompensaciją; 2) pripažinti vandentiekio tinklus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), suformuotus padalijus vandentiekio tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrąja daline A. M. ir E. M. nuosavybe ir A. M. priklausančio ½ turto priteisti E. M. asmeninei nuosavybėn, A. M. priteisiant iš E. M. 32 300 Eur kompensaciją; 3) pripažinti nuotėkų šalinimo tinklus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), suformuotus padalijus nuotėkų šalinimo tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) teritorijoje, bendrąja daline A. M. ir E. M. nuosavybe ir A. M. priklausančio ½ turto priteisti E. M. asmeninei nuosavybėn, A. M. priteisiant iš E. M. 27 750 Eur kompensaciją; 4) pripažinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) bendrąja daline A. M. ir E. M. nuosavybe ir A. M. priklausančio ½ turto priteisti E. M. asmeninei nuosavybėn, A. M. priteisiant iš E. M. 745 Eur kompensaciją; 5) priteisti iš atsakovo E. M. ieškovės A. M. naudai ½ santuokoje turėtų bendrų 3.500 Eur lėšų, t. y. 1 750 Eur; 6) pripažinti 2018 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. 7468 dalyje dėl sutarties šalies (pirkėjų) negaliojančia, nustatant, kad pirkėjai pagal šį sandorį buvo ieškovė A. M. ir atsakovas E. M., pripažinus 2018 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl sutarties šalies (pirkėjų) negaliojančia, pripažinti statinius: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
2. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2021 m. balandžio 7 d. nutartimi perdavė civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovams E. M., L. M., J. M., A. M., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, notarei A. S. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal teismingumą Šiaulių apygardos teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apygardos teismas susipažinęs su gauta civiline byla 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi nutarė civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovams E. M., L. M., J. M., A. M., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, notarei A. S. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės perduoti nagrinėti pagal teismingumą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams.
4. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 27 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nustatė, kad ieškovė pareiškė ieškinį dėl turto, kuris pagal šeimos teisės normas yra priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisinio režimo. Teismas pažymėjo, jog tai, kad atsakovais į bylą patraukti ne tik ieškovės buvęs sutuoktinis, bet ir kiti asmenys, nepaneigia aplinkybės, kad ieškinio reikalavimai kildinami iš šeimos teisinių santykių. Atitinkamai teismas sprendė, kad byla nėra teisminga Šiaulių apygardos teismui ir ją Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
5. Atsakovai J. M., L. M. ir E. M. pateikė atskiruosius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutarties, kuriuose prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – perduodi civilinę bylą nagrinėti Šiaulių apygardos teismui. Atskirieji skundai grindžiami šiais argumentais:
5.1. Ieškovės reikalavimai yra kildinami iš tretiesiems asmenims priklausančio turto. Nors Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.87 ir 3.88 straipsniuose numatyta, kad turtas įgytas santuokoje laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, tačiau ieškovės ieškinyje kildinami reikalavimai iš turto, kuris niekada nepriklausė nei jai, nei jos buvusiam sutuoktiniui, nebuvo registruotas jų vardu. Ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti.
5.2. Jeigu ieškovė gali nukreipti savo reikalavimus į sutuoktinio tėvų turtą, neva tas turtas buvo įgytas santuokoje ir tai buvo bendroji jungtinė nuosavybė, tai gali susidaryti tokia situacija, kad buvęs sutuoktinis gali nukreipti reikalavimus į kitus buvusio sutuoktinio giminaičius, teigiant, kad turtas buvo įsigytas santuokos metu ir tokia byla galėtų būti nagrinėjama pagal šeimos teisę, nors akivaizdu, kad tai negali būti kildinama iš šeimos teisinių santykių.
5.3. CK 3.5 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad yra draudžiama piktnaudžiauti šeimos teisėmis. Nagrinėjamu atveju, tarp turto savininkų ir ieškovės nebuvo susiklostę šeimos teisniai santykiai. Todėl ieškovės ieškinys nukreiptas į trečių asmenų turtą, kildinamas iš daiktinių teisių.
5.4. Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nenurodė, jokių teisinių argumentų, kurie sudarytų pagrindą bylą grąžinti nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams. Vien tai, kad teismas rėmėsi ieškovės dėstoma pozicija, tačiau visiškai nevertino byloje esančių rašytinių įrodymų ir dėl jų nepasisakė, tik parodo, kad teismas vien tik formaliais pagrindais priėmė ginčijamą nutartį. Formaliais pagrindais priimta teismo nutartis negali būti laikytina teisėta ir pagrįsta.
Atsiliepimas
6. Ieškovė A. M. atsiliepime į atskiruosius skundus prašo juos atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, jog šeimos teisinių santykių sąvoka negali būti dirbtinai ribojama ieškinio sumos kriterijumi, ar aplinkybe, kad atsakovais į bylą patraukti ne tik buvęs sutuoktinis, bet ir kiti asmenys, kaip nulemiančio bylos priskyrimą Šiaulių apygardos teismui, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
7. Atsakovas E. M. atsiliepime į J. M. ir L. M. atskirąjį skundą prašo jį tenkinti.
8. Atsakovai J. M. ir L. M. atsiliepime į E. M. atskirąjį skundą, prašo jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
9. Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
10. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atsakovių atskirajame skunde nustatytas ribas. Šio apeliacinio proceso dalykas – Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria teismas nutarė civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovams E. M., L. M., J. M., A. M., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, notarei A. S. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės perduoti nagrinėti pagal teismingumą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl civilinės bylos teismingumo
11. Apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo (CPK 27 straipsnio 1 punktas). Teismas, konstatavęs, kad byla jam buvo perduota pažeidžiant teismingumo taisykles, nutartimi ją perduoda nagrinėti pagal teismingumą kitam teismui (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
12. Ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylas, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo, ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (išskyrus kai kurias įstatyme nustatytas išimtis – pvz., CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys, 405, 417, 418 straipsniai). Bylos nagrinėjimo ribas ieškovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieškinyje, suformuluodamas jame ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalis).
13. Iš ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių ir argumentų matyti, kad ji iš esmės siekia ginčyti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. spalio 1 d. sprendimu patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, nurodydama, kad joje buvo nepilnai atliktas viso santuokos metu įgyto turto padalinimas. Ieškovė įrodinėja, kad santuokos metu su sutuoktiniu ji buvo faktiškai įgijusi daugiau turto, tačiau ne savo, o vyro tėvų, vardu, todėl kreipiasi į teismą iš esmės prašydama, jos nurodytų aplinkybių konstatavimo ir atitinkamai santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje atlikto turto padalinimo pakeitimo.
14. Šiuo atveju ieškovė ieškinyje ir atskirajame skunde gana aiškiai pagrindė savo ieškinio reikalavimus, iš kokio santykio juos kildina ir kokių teisinių pasekmių siekia. Apygardos teismas, susipažinęs su ieškovės ieškinio reikalavimais ir jų pagrindimu, sprendė, kad ieškinio reikalavimų nagrinėjimas yra teismingas apylinkės teismui, nes ieškovė pareiškė ieškinį dėl turto, kuris jos vertinimu, pagal šeimos teisės normas yra priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisinio rėžimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiu apygardos teismo vertinimu ir pritaria, kad aplinkybės, kad į bylą atsakovais įtraukti ne tik ieškovės buvęs sutuoktinis, bet ir kiti asmenys (sutuoktinio tėvai ir A. M.), tai, kad reikalavimas yra nukreiptas į ne sutuoktinių vardu buvusį registruotą turtą, situacijos vertinimo nekeičia, nes tai iš esmės ieškovės ieškinyje pareikštų reikalavimų įrodinėjimo pasirinkta strategija, kurios pagrįstumą vertins teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės.
15. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančias aplinkybes sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškovės ieškinio pagrindą, vadovaudamasis CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, pagrįstai perdavė bylą nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams. Be to, (duomenys neskelbtini) sprendimu ir buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo E. M. santuoka. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, santuokos nutraukimo pasekmių klausimai turi būti sprendžiami toje pačioje byloje kaip ir santuokos nutraukimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2011; 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018). Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas, gavęs ieškovės ieškinį, turėtų pasiūlyti ieškovei pasinaudoti galimybe patikslinti savo reikalavimus ir savo procesinių teisių įgyvendinimo būdą (CPK 225 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai).
16. Atsakovų argumentai dėl ieškovės piktnaudžiavimo šeimos teisėmis, atmestini, nes ieškovės siekis savo teisių ir interesų gynimo teisme negali būti prilyginamas CK 3.5 straipsnio 3 dalyje numatytam piktnaudžiavimui. Aplinkybė, kad atsakovai nesutinka su ieškovės ieškiniu nepagrindžia jos piktnaudžiavimo šeimos teisėmis fakto, be to, atsakovai į bylą nepateikė duomenų, kad ieškovė būtų teikusi teismui daugybę nepagrįstų ieškinių dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo.
Dėl bylos procesinės baigties
17. Atsižvelgiant į išdėstytą, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti arba pakeisti atskiruosiuose skunduose nurodytais teiginiais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.