Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-06 nutarties, priimtos civilinėje byloje e2VP-35456-1012/2019 pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – skolininkė M. K., S. K., antstolis R. V..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-11-06 nutartimi pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo atmetė (b. l. 27-29).

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Antstolis R. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-06 nutartį ir tenkinti pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo (b. l. 35-37).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies

10. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atmestas pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 329, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

11. CPK 666 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Šis straipsnis reglamentuoja, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, kuriai įsiteisėjus, išieškojimas nukreipiamas į šią dalį (CPK 667 straipsnio 2, 3 dalys). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju skolininkė su sutuoktiniu nėra sudariusi vedybų sutarties, todėl jų turtui taikytinas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, reiškiantis, kad turtas įgytas po santuokos sudarymo yra bendroji sutuoktinių nuosavybė (b. l. 26).

12. Vykdomojoje byloje Nr. 0179/14/01448 esančiais duomenimis nustatyta, jog antstolis R. V. vykdo išieškojimą iš skolininkės M. K. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-22 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-13059-141/2014 dėl 65,62 Eur skolos išieškojimo išieškotojo VMI prie FM naudai. Nenustačius skolininkės asmeninio turto, kuris užtikrintų skolos išieškojimą, išieškotojui buvo pasiūlyta kreiptis į teismą dėl turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, dalies nustatymo (b. l. 7-8). Pareiškėjas, pasinaudodamas antstolio 2019-09-26 siūlymu, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl skolininkės turto, esančio bendra jungtine nuosavybe su sutuoktiniu, dalies nustatymo, t. y. nuosavybės teisės į sutuoktinio darbo užmokestį ar kitas jam prilygintas pajamas, kurias jis gauna iš dabartinės įmonės arba ateityje gaus iš kitos įmonės (b. l. 1-3). Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymo netenkino, nurodydamas, jog antstolis nesilaikė CPK 677 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo areštuoti skolininkės sutuoktinio S. K. pinigines lėšas (darbo užmokestį).

13. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apylinkės teismo argumentu, jog nagrinėjamu atveju nesant vieno iš būtinų skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje prielaidų – skolininkės sutuoktinio piniginių lėšų (darbo užmokesčio, pensijų) arešto, pareiškimas negali būti tenkinamas.

14. Pažymėtina, jog vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju antstolis priėmė 2019-08-16 patvarkymą areštuoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas lėšas ir jas pervesti saugoti į antstolio depozitinę sąskaitą (S) Nr. S-19-179-21961, kuriuo areštuotos skolininkės M. K. sutuoktinio S. K. gaunamos pajamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pensijų skyriaus 1-ojo poskyrio (vykd. b. l. 38). Šiuo patvarkymu antstolis CPK 667, 689, 683, 733-743 straipsniais ir įstatymo prezumpcija, kad skolininko su sutuoktiniu turto dalys yra lygios, areštavo skolininkui priklausančias pinigines lėšas jo sutuoktinio gaunamose pajamose ir nurodė iš skolininkės sutuoktinio darbo užmokesčio ar kitų jai prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 25 procentus nuo darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA, ir 10 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, lėšas pervedant į antstolio R. V. depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB. Nurodytas antstolio patvarkymas nėra apskųstas ir nuginčytas, todėl jis yra privalomai vykdytinas (CPK 585 straipsnis, 645 straipsnis). Taigi antstolis, priimdamas minėtą patvarkymą, nukreipė išieškojimą į skolininkės sutuoktinio gaunamą pensiją, o pastaroji, vykdydama antstolio patvarkymą, jame nurodyto dydžio išskaitas perveda į antstolio depozitinę sąskaitą.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolis, apribojęs teisę skolininkės sutuoktiniui naudotis turtu (gaunamos pensijos dalimi), iš esmės atliko veiksmus, numatytus CPK 667 straipsnio 1 dalyje. Antstoliui priėmus 2019-08-16 patvarkymą buvo pasiektas tas pats rezultatas, koks ir būtų buvęs, jei antstolis būtų areštavęs skolininkės sutuoktinio lėšas – apribotas naudojimasis gaunamomis pajamomis. Atsižvelgiant į tai nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad negalėjo būti tenkinamas išieškotojo prašymas, nes nebuvo pritaikyti apribojimai skolininkės sutuoktinio turtui (darbo užmokesčiui ar kitoms pajamoms).

16. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su antstolio atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo ir šiai bylai aktualia teismų praktika, kurioje teismai antstolio priimtą patvarkymą, kuriuo išieškojimas nukreipiamas į skolininko sutuoktinio darbo užmokestį, vertino kaip atitinkantį CPK 667 straipsnio 1 dalies reikalavimą ir sudarantį pagrindą išieškotojui kreiptis į teismą dėl turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, dalies nustatymo (Vilniaus apygardos teismo 2017-11-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1318-258/2017). Pažymėtina, jog teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose iš esmės laikomasi pozicijos, jog formalių procedūrų pažeidimas nėra reikšmingas ir naikinantis pareiškėjo teisę kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Vilniaus apygardos teismo 2016-12-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-2387-803/2016).

17. Pareiškėjas taip pat prašė nustatyti, kad skolininkei M. K. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu S. K. priklauso ½ S. K. banko sąskaitoje esančių ar ateityje būsiančių piniginių lėšų. Tačiau byloje nenustatyta, jog S. K. banko sąskaita būtų areštuota bei aprašytos areštuotos piniginės lėšos. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos argumentams dėl areštuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte esančios dalies nustatymo, sprendžia, jog aptariama pareiškėjo prašymo dalis yra nepagrįsta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė ją tenkinti.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikintina skundžiama teismo nutarties, kuria buvo atmestas prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo, ir klausimas išspręstinas iš esmės – prašymas tenkintinas iš dalies (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nustatytina, kad skolininkei M. K. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu S. K. priklauso ½ S. K. gaunamų darbo užmokesčio, pensijos ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų.

19. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-06 nutartį.

Pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkei M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ S. K. gaunamų darbo užmokesčio, pensijos ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų.

Likusioje dalyje pareiškėjo prašymo netenkinti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.