Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rosita Patackienė, dalyvaujant pareiškėjui A. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė savo skundą prašydamas jį tenkinti.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio atsakovė nurodė, jog CK 6.271 straipsnio 1 dalis reglamentuoja žalos, padarytos dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimą iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus darbuotojo kaltės. Valstybės ir savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai turėjo veikti. Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, būtini trys elementai: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp priešingu teisės pažeidėjo veiksmu ir žalos arba nuostoliu (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Nesant vieno iš jų, negali kilti civilinė atsakomybė. Pagal CK 6.271 straipsnį, būtinoji tam tikrų išlaidų pripažinimo atlygintina žala yra pareigūnų veiksmų neteisėtumo faktas, todėl šiuo atveju nepagrįstas A. R. reikalavimas iš atsakovų atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, nes neįrodyti Vilniaus apskrities VPK pareigūnų neteisėti veiksmai, nenustatytas priežastinis ryšys tarp Vilniaus apskrities VPK pareigūnų neteisėtų veiksmų ir A. R. kilusios žalos. CK 6.247 straipsnyje nurodoma, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju žalai atlyginti yra būtina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp institucijos (jos pareigūno ar tarnautojo) neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir prašančio atlyginti žalą nurodytų nuostolių. Nesant pareigūnų veiksmų neteisėtumo, nėra pagrindo taikyti CK 6.249 straipsnio 1 dalies normos ar, remiantis ja, priteisti žalą. Veiksmų neteisėtumu pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį yra laikomi institucijų ir pareigūnų aktai ar šių subjektų neteisėta veika – jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Šiuo atveju priimant sprendimą norminiai teisės aktai pažeisti nebuvo, pareigūnas veikė taip, kaip turėjo veikti. Todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti turtinę ir neturtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjas nurodė, kad patyrė nuostolius, kuriuos įvardija kaip naudojimosi Vilniaus miesto viešuoju ir tarpmiestiniu transportu išlaidas – pirko mėnesinius bilietus, taip pat tarpmiestinio transporto bilietus, iš viso pareiškėjas nurodo 440,10 Lt sumą. Vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 5-V-462 patvirtintos Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos (nauja redakcija nuo 2007 m. liepos 1 d., toliau – Instrukcija) 12 punktu, jeigu padarytas pažeidimas, už kurį pagal ATPK gali būti atimta teisė vairuoti transporto priemonę, ir vairuotojui už šį pažeidimą surašytas protokolas, iš vairuotojo paimamas vairuotojo pažymėjimas (laikinas leidimas vairuoti transporto priemones), jei jo nėra – transporto priemonės registracijos dokumentai ir atitinkamai išduodamas laikinas leidimas vairuoti transporto priemonę arba laikinas transporto priemonės registracijos liudijimas. Esant reikalui, laikinas leidimas vairuoti transporto priemonę gali būti pratęstas policijos įstaigoje, kurioje nagrinėjama byla, taigi šiuo atveju pareiškėjo, o ne atsakovo pareiga buvo pasirūpinti laikino leidimo galiojimo pratęsimu. Pareiškėjui 2011 m. lapkričio 4 d. surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. F-3 84432 ir paėmus vairuotojo pažymėjimą jam, vadovaujantis ATPK 269 straipsnio 4 dalimi, buvo išduotas laikinas leidimas vairuoti transporto priemonę. Laikinas leidimas vairuoti transporto priemonę suteikia teisę vairuoti transporto priemonę Lietuvos Respublikoje, todėl pareiškėjas galėjo vairuoti transporto priemone pats ir tikrai jam nebuvo būtinybės naudotis visuomeniniu transportu. Atsakovės nuomone, pareiškėjo reikalavimas atlyginti išlaidas transportui neatitinka sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principų ir šios išlaidos yra visiškai nepagrįstos. Neturtinės žalos sąvoką apibrėžia CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. Pagal to paties straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Taigi neturtinės žalos atlyginimo galimybė siejama su specialiaisiais įstatymais, kurie nustato tokios žalos atlyginimo atvejus. Kiekvienu konkrečiu atveju žalai atlyginti yra būtina nustatyti visetą sąlygų: pareigūnų veikos neteisėtumo faktą, konkrečią žalą (pasekmes) ir priežastinį ryšį tarp šios žalos ir pareigūnų neteisėtos veikos. Teisiškai reikšmingu pripažįstamas tik tiesioginis priežastinis ryšys tarp valdžios aktų ir atsiradusios žalos. Neturtinė žala atlyginama, jeigu ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tada, kai ją darantys veiksniai ar veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini geros reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę. Reikalavimas atlyginti žalą turi būti pagrįstas ir pačios žalos padarymu. Neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad tik atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (2003 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2003, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Asmuo, reikalaujantis priteisti žalos atlyginimą privalo įrodyti žalos atsiradimo faktą, nuostolių dydį, nes būtinų civilinės atsakomybės sąlygų buvimas ar nebuvimas pagal įstatymą (CK 6.246, 6.247, 6.249, 6.271 straipsniai) nėra preziumuojamas. Pareiškėjas privalo pagrįsti savo reikalavimus leistinais įrodymais (CPK 177 straipsnis). A. R. nepateikė ir byloje nėra jokių įrodymų, išskyrus ieškovo ieškinyje pateiktus paaiškinimus, patvirtinančių ieškovo nurodomas aplinkybes dėl ieškovui padarytos neturtinės žalos. Ieškovas nepagrindė, kokius išgyvenimus ar neigiamas emocijas patyrė. Atsakovė pažymi, kad pareiškėjas pats visais įmanomais būdais stengėsi vilkinti administracinės bylos tyrimo procesą: kviečiamas atvykti į Kelių policijos valdybą piktybiškai neatvykdavo, jo gyvenamosios vietos ar darbovietės adresu jam įteikti kvietimus buvo neįmanoma, su juo buvo bandoma susisiekti telefonu, tačiau A. R. su tyrėja telefonu bendrauti vengė. Dėl šios priežasties teko kreiptis į Lietuvos advokatūrą siekiant surasti pareiškėją ir atlikti procesinius veiksmus, reikalingus ištirti 2011 m. liepos 1 d. įvykusį eismo įvykį. Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovų 7 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs bei nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis. Iš pareiškėjo pareiškimo visiškai neaišku, kokios neigiamos fizinės ar emocinės pasekmės sąlygojo pareiškėjo reikalavimus ir kuo remiantis neturtinė žala įvertinta 7 000 Lt, be to, pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų bei medicininių dokumentų apie galimai patirtą nurodytą moralinę žalą, emocinį sukrėtimą bei jo padarinius, o visi jo argumentai paremti asmenine nuomone bei subjektyviu aplinkybių vertinimu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu – jis neprasitęsė laikino vairuotojo pažymėjimo galiojimo termino. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Šia nuostata vadovaujamasi ir kai prašoma priteisti neteisėtais valstybės institucijų veiksmais padaryta neturtine žalą ar atlyginti žalą, padarytą neteisėtais veiksmais vykdant teisingumą. Turi būti įrodyti ne tik neteisėti, t. y. teisės aktų neatitinkantys institucijų ar pareigūnų veiksmai ar neveikimas, bet ir su tuo susijusi asmeniui padaryta neturtinė žala, t. y. asmens dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, nepatogumai ir kita, jeigu tai gali būti teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 27).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 27).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2011 m. lapkričio 4 d. pareiškėjui A. R. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (administracinė byla Nr. A.2.6.-3064-295/2012, b. l. 7) už tai, kad jis 2011 m. liepos 1 d. apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mazda 626“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 109 ir 232 punktus – persirikiuodamas nedavė kelio automobiliui Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojančiam pirma eismo juosta ta pačia kryptimi, susidūrė ir apgadino abu automobilius bei išvažiavo iš įvykio vietos šiais savo veiksmais padarydamas pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje. Tą pačią dieną pareiškėjui buvo išduotas laikinas leidimas vairuoti B kategorijos transporto priemones iki 2011 m. gruodžio 23 d. (b. l. 33). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimu atsisakyta patraukti pareiškėją A. R. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį ir administracinė byla jo atžvilgiu nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (b. l. 4–6). Šis nutarimas įsiteisėjo 2012 m. spalio 26 d. Šią dieną pareiškėjas atgavo vairuotojo pažymėjimą.

Administracinis ginčas šioje byloje kilo dėl turtinės ir neturinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities VPK, dėl, pareiškėjo teigimu, neteisėtų Kelių policijos valdybos pareigūnų veiksmų. Tokios žalos atsiradimą pareiškėjas sieja su neteisėtai atimtu vairuotojo pažymėjimu: turtinę žalą sudaro išlaidos vietiniam ir tarpmiestiniam viešajam transportui, o neturtinę žalą sudaro patirti dideli nepatogumai, reputacijos pablogėjimas, pažeminimas, dvasinis sukrėtimas ir emocinė depresija. Be to, pareiškėjas nurodė, kad Kelių policijos valdyba siuntė raštus Lietuvos advokatūrai, pareigūnai laukė pareiškėjo prie Vilniaus miesto apylinkės teismo, kad surašytų administracinio teisės pažeidimo protokolą, ir tai, kad daugiau nei metus pareiškėjas neturėjo vairuotojo pažymėjimo, todėl negalėjo lankyti tėvų kapų Duokiškyje, svečiuotis pas artimus giminaičius, nuvažiuoti į automobilio techapžiūrą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A146-614/2010 (ir kitose bylose) yra išaiškinęs, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad valstybės institucijų neteisėtais veiksmais padaryta neturtinė žala gali būti atlyginama, nepaisant to, jog įstatyme konkrečiai nenustatytas specialus tokios žalos atlyginimo pagrindas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad turtinė ir neturtinė žala asmeniui, padaryta administracinių teisės pažeidimų teisenos metu, turi būti priteisiama, jeigu nustatomos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, asmeniui padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad aplinkybė, jog administracinio teisės pažeidimo byla pareiškėjo atžvilgiu buvo nutraukta, savaime neįrodo policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumo.

Pareiškėjo tvirtinimu, Kelių policijos valdyba, neišsiaiškinusi ir nenustačiusi, ar pareiškėjas padarė jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus, atėmė vairuotojo pažymėjimą. Pareiškėjas kelis kartus kreipėsi į Kelių policijos valdybą su prašymais grąžinti neteisėtai atimtą vairuotojo pažymėjimą, tačiau gaudavo neigiamus atsakymus (civilinė byla Nr. 2-12969-821/2012, b. l. 13, 15). Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas turtinės žalos atsiradimą kildina ne iš neteisėtų Kelių policijos valdybos veiksmų surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą už pažeidimą, kurio pareiškėjas nepadarė, bet iš tokių veiksmų kilusio rezultato – atimto vairuotojo pažymėjimo. Kartu pastebėtina, kad pareiškėjas labiausiai akcentuoja vairuotojo pažymėjimo svarbą (šio pažymėjimo neturėjimo faktą), o ne tai, kad iš jo buvo atimta speciali teisė vairuoti transporto priemones (reali galimybė vairuoti transporto priemones). Atsakovės teigimu, policijos pareigūnai 2011 m. lapkričio 4 d. nustatė, kad pareiškėjas galimai padarė pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir iki teismas išnagrinės administracinio teisės pažeidimo bylą išdavė laikiną vairuotojo pažymėjimą, taigi vykdė savo tarnybinę pareigą užtikrinti saugų eismą, veikė taip, kaip veikti juos įpareigojo įstatymas, atsižvelgiant į tai, kad administracinio teisės pažeidimo byla nebuvo išnagrinėta, pareigūnai neturėjo pagrindo grąžinti pareiškėjui vairuotojo pažymėjimo, o tai, kad laikinas leidimas vairuoti nebuvo pratęsiamas, yra paties pareiškėjo kaltė, nes jis nesikreipė į Kelių policijos valdybą dėl laikino leidimo vairuoti pratęsimo.

ATPK 269 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad padarius pažeidimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas atėmimas teisės vairuoti transporto priemonę, – iki byloje priimto nutarimo iš vairuotojo paimamas vairuotojo pažymėjimas arba transporto priemonės registracijos dokumentai ir išduodamas laikinas leidimas vairuoti transporto priemonę arba laikinas transporto priemonės registracijos dokumentas ir apie tai įrašoma administracinio teisės pažeidimo protokole. Jeigu priimamas nutarimas atimti teisę vairuoti transporto priemonę, vairuotojo pažymėjimas negrąžinamas, o laikino leidimo galiojimas pratęsiamas, iki baigsis terminas, nustatytas skundui paduoti, arba iki bus priimtas sprendimas dėl skundo.

Instrukcijos 12 punkte nustatyta, kad, jeigu padarytas pažeidimas, už kurį pagal ATPK gali būti atimta teisė vairuoti transporto priemonę, ir vairuotojui už šį pažeidimą surašytas protokolas, iš vairuotojo paimamas vairuotojo pažymėjimas (laikinas leidimas vairuoti transporto priemones), jei jo nėra – transporto priemonės registracijos dokumentai ir atitinkamai išduodamas laikinas leidimas vairuoti transporto priemonę arba laikinas transporto priemonės registracijos liudijimas. Instrukcijos 20 punkte nustatyta, kad laikino leidimo vairuoti transporto priemones ir laikino transporto priemonės registracijos liudijimo galiojimo laikas pratęsiamas policijos įstaigoje, kurioje nagrinėjama byla (tuo tikslu pildomas žurnalas, kuriame turi būti duomenys apie pareigūną, pratęsusį leidimą, iki kada galioja pratęstas leidimas, pratęsto leidimo numeris, asmens, gavusio pratęstą leidimą, vardas, pavardė, parašas ir data).

Minėta, pareiškėjui buvo inkriminuoti du administraciniai teisės pažeidimai, numatyti ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje. Už pastarąjį pažeidimą sankcijoje numatyta bauda vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinis areštas nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Kelių policijos valdybos pareigūnai, nustatę šio pažeidimo požymius ir surašę pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokolą, paėmė pareiškėjo vairuotojo pažymėjimą ir išdavė laikiną leidimą vairuoti transporto priemonę iki 2011 m. gruodžio 23 d. (teismo posėdis buvo numatytas 2011 m. lapkričio 23 d. 8.30 val.). Bylos nagrinėjimas tęsėsi ilgiau nei iki 2011 m. gruodžio 23 d., todėl pareiškėjui išduoto laikino leidimo vairuoti transporto priemonę galiojimo terminas galėjo būti pratęstas, tačiau pareiškėjas dėl šio termino pratęsimo į policijos įstaigą nesikreipė (pareiškėjas kreipėsi tik dėl vairuotojo pažymėjimo grąžinimo). Kelių policijos valdybos pareigūnams nėra numatyta pareigos savo iniciatyva pratęsti pareiškėjui išduotą laikiną leidimą vairuoti transporto priemonę. Taigi pareiškėjo patirtos išlaidos viešajam transportui neturint vairuotojo pažymėjimo sietinos ne su Kelių policijos valdybos pareigūnų neteisėtais veiksmais, o su paties pareiškėjo neveikimu. Pareiškėjui kaip profesionaliam teisininkui (advokatui) negalėjo būti nežinoma, kad jis turi teisę prašyti policijos įstaigos pratęsti laikiną leidimą vairuoti transporto priemonę, tačiau jis į policijos įstaigą kreipėsi su prašymu grąžinti neteisėtai atimtą vairuotojo pažymėjimą (civilinė byla Nr. 2-12969-821/2012, b. l. 14). Vien ta aplinkybė, kad iš pareiškėjo buvo atimtas vairuotojo pažymėjimas, pati savaime neatėmė iš pareiškėjo realios galimybės vairuoti transporto priemonę prieš tai pratęsus laikino leidimo vairuoti transporto priemonę galiojimo terminą. Taigi priežastinio ryšio tarp pareiškėjui neteisėtai surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo ir atsiradusios žalos (važinėjimo viešuoju transportu išlaidų) byloje nenustatyta. Pažymėtina ir tai, kad pareigūnai turėjo teisę atimti pareiškėjo vairuotojo pažymėjimą ir negrąžinti jo, kol nebuvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla, taigi jų veiksmuose nėra neteisėtumo, jie veikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad turtinė žala pareiškėjui negali būti priteisiama, nes nėra nustatytos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, asmeniui padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.271 straipsnio 1 dalis).

Dėl pareiškėjo prašomos neturtinės žalos atlyginimo pažymėtina, jog tam, kad būtų priteista pareiškėjo patirta neturtinė žala, teismui turi būti pateikta įrodymų, patvirtinančių tokios žalos atsiradimo faktą ir jos dydį. Kitaip tariant, iš bylos medžiagos turi būti nustatyta, jog pareiškėjas patyrė žalą dėl atitinkamų policijos pareigūnų veiksmų, ir atitinkamai turi būti nustatytas tokios žalos dydis. Šiuo atveju pareiškėjas neįrodė patirtos neturtinės žalos (7 000 Lt) jokiais įrodymais. Pareiškėjas savo patirtą neturtinę žalą sieja su tuo, kad Kelių policijos valdyba siuntė raštus Lietuvos advokatūrai, pareigūnai laukė pareiškėjo prie Vilniaus miesto apylinkės teismo, kad surašytų administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl to pareiškėjas patyrė didelius nepatogumus, reputacijos pablogėjimą, pažeminimą, dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją. Sutiktina su atsakove, kad Kelių policijos valdybos pareigūnai, siekdami surasti pareiškėją ir atlikti procesinius veiksmus, reikalingus ištirti 2011 m. liepos 1 d. įvykusį eismo įvykį, buvo priversti kreiptis į Lietuvos advokatūrą, kadangi pareiškėjas visais įmanomais būdais stengėsi vilkinti administracinės bylos tyrimo procesą: kviečiamas atvykti į Kelių policijos valdybą piktybiškai neatvykdavo, jo gyvenamosios vietos ar darbovietės adresu jam įteikti kvietimus buvo neįmanoma, su juo buvo bandoma susisiekti telefonu, tačiau A. R. su tyrėja telefonu bendrauti vengė. Pareiškėjas taip pat konkrečiai nenurodė, kokius nepatogumus ir kaip prie patirto dvasinio sukrėtimo, emocinės depresijos, pažeminimo ir pablogėjusios reputacijos prisidėjo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo vieta (Vilniaus miesto apylinkės teismo adresas – Laisvės pr. 79A, Vilnius).

Pareiškėjas savo patirtą neturtinę žalą sieja ir su tuo, kad daugiau nei metus neturėjo vairuotojo pažymėjimo, todėl negalėjo lankyti tėvų kapų Duokiškyje, svečiuotis pas artimus giminaičius, nuvažiuoti į automobilio techapžiūrą. Kaip jau buvo minėta, tai, kad pareiškėjas daugiau nei metus neturėjo vairuotojo pažymėjimo, nereiškia, kad jis tuo laikotarpiu realiai negalėjo vairuoti transporto priemonės, kadangi jis turėjo teisę prašyti pratęsti išduoto laikino leidimo vairuoti transporto priemonę galiojimo terminą. Taigi visi neigiami išgyvenimai dėl daugiau nei metus nevairuoto automobilio yra susiję su paties pareiškėjo neveikimu.

Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad Kelių policijos valdybos pareigūnai jokių neteisėtų veiksmų neatliko, pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl patirtos moralinės žalos, todėl nėra teisinio pagrindo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kadangi nėra nustatyta civilinės atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą sąlygų, numatytų CK. Pareiškėjo reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, atmestini, nėra pagrindo jų tenkinti skunde išdėstytais argumentais (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. R. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.