Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-04-19 · Civilinė byla Nr. 2S-137-232/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-19
Bylos Nr.
2S-137-232/2013
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-10958-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Liuda Uckienė
Ieškovas
A. R.
Atsakovas
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai
Kategorijos
  • 106.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-137-232/2013Teisminio proceso Nr.2-02-3-10958-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: 106.8.; 122.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (ieškovo) A. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo A. R. ieškinį atsakovui Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas A. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 440,10 Lt turtinės ir 7 000 Lt neturtinės žalos, atsiradusios atsakovui neteisėtai atėmus iš ieškovo vairuotojo pažymėjimą.

Nurodė, jog turtinė ir neturtinė žala, kurią prašo priteisti, atsirado atsakovui neteisėtai atėmus iš ieškovo vairuotojo pažymėjimą. Vairuotojo pažymėjimas buvo atimtas policijos pareigūnams kerštaujant, tinkamai neištyrus tariamo eismo įvykio. 2012-09-28 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-09-28 nutarimu atsisakyta patraukti A. R. administracinėm atsakomybėn, administracinė byla jo atžvilgiu nutraukta. Ieškovas patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurią pagal CK 6.272 str. 1 d. privalo atlyginti atsakovas, neteisėtai pritaikęs procesinės prievartos priemonę.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-11-19 nutartimi atsisakė priimti ieškovo - A. R. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pareikštą atsakovui - Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai. Išaiškino ieškovui, kad su skundu jis gali kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teismas nurodė, jog turtinė ir neturtinė žala yra kildinama iš galimai neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų, vykdant saugaus eismo priežiūrą (Policijos veiklos įstatymo 5 str. 1 d. 6 p.). Įgyvendindama šią funkciją, policija veikia viešojo administravimo srityje. Kadangi galimai ieškovo patirta turtinė ir neturtinė žala atsirado atsakovui veikiant kaip viešojo administravimo subjektui, bet ne kaip ikiteisminio tyrimo įstaigai ar (ir) pareigūnui, todėl tarp šalių susiklosčiusius ginčo teisinius santykius reglamentuoja ne CK 6.272 str., o CK 6.271 str., kurie patenka į ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p. nurodytą ginčų sprendimo kategoriją (2007 m. birželio 8 d. Specialiosios teismingumo kolegijos nutartis Nr. T-2007-06). Todėl teismas sprendė, kad ieškovo ieškiniu reiškiamas reikalavimas priteisti iš atsakovo turtinę ir neturtinę žalą, galimai atsiradusią dėl neteisėto ieškovo vairuotojo pažymėjimo atėmimo - teismingas administraciniam teismui.

Šalies argumentai

Ieškovas A. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-11-19 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, jog žalos atlyginimo klausimus reguliuoja civilinės teisės normos ir tokie ginčai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme. LR CK 6.272 str. 1 d. nustato, kad žalą atsiradusią dėl neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo atlygina valstybė visiškai. Kadangi atsakovė Kelių policijos valdyba atstovauja Lietuvos valstybę ir veikia Lietuvos valstybės vardu, ji turi atlyginti ieškovui padarytą žalą minėtame sraipsnyje nustatyta civilinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Apeliacine tvarka keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį, motyvuodamas tuo, jog ieškovo ieškinys teismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos, prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš sąlygų tinkamai įgyvendinti įstatymo garantuotą teisę kreiptis į teismą. Teismas bylos teismingumą konkrečiam teismui nustato spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą (CPK 137 str.).

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo priteisti turtinę ir neturtinę žalą, kurią patyrė dėl galimai neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų.

Teisiniai santykiai dėl žalos atlyginimo, savo teisine prigimtimi yra civiliniai teisiniai santykiai. Žalos atlyginimo klausimus reguliuoja civilinės teisės normos ir pagal bendrąją taisyklę tokie ginčai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme. Tačiau, remiantis ABTĮ 15 straipsnio pirmosios dalies trečiuoju punktu, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Sprendžiant ginčo teismingumo administraciniam teismui klausimą, svarbu nustatyti ne tik žalą padariusius subjektus, bet ir tai, ar atitinkami jų veiksmai ar neveikimas, dėl kurių kilo žala, buvo padaryti viešojo administravimo srityje.

Ieškovas nurodė, jog žalą jis patyrė dėl neteisėtų kelių policijos pareigūnų veiksmų, kai šie neišsiaiškinę ar ieškovas padarė administracinį teisės pažeidimą iš ieškovo atėmė jo vairuotojo pažymėjimą. Pažymėjo, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-09-28 nutarimu atsisakė patraukti A. R. administracinėn atsakomybėn pagal LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 22 d. bei 130 str. 1 d. ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukė. Dėl atsakovo kaltės – atimto vairuotojo pažymėjo (beveik metams) negalėjo vairuoti atomobilio, dėl ko patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

Pažymėtina, kad policija pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo subjektas, tiek ir kaip ikiteisminio tyrimo subjektas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1, 4 dalys, Policijos veiklos įstatymas, BPK 165 straipsnis). Saugaus eismo priežiūra yra viena iš policijos, kaip viešojo administravimo subjektui, teisės aktais pavestų vykdyti funkcijų (Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Įgyvendindama šią funkciją, policija veikia viešojo administravimo srityje (ABTĮ 2 straipsnio 1 dalis) (Specialiosios teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 30 nutartis Nr.T-2005-113). Policijos pareigūnas – Lietuvos Respublikos pilietis, priimtas statutiniu valstybės tarnautoju į policijos įstaigą ir turintis viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims, taigi taip pat yra viešojo administravimo subjektu (Policijos veiklos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 4 dalis).

Kaip matyti nagrinėjamu atveju apeliantas jam padarytą žalą sieja su policijos pareigūnų veiksmais pradedant ir tiriant administracinio teisės pažeidimo bylą. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje byloje atsakovo bei jo pareigūnų veiksmai, iš kurių ieškovas kildina jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, yra vertintini kaip viešojo administravimo subjekto veiksmai viešojo administravimo srityje (ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p.). Šie policijos pareigūnų veiksmai negali būti priskirti policijos ikiteisminio tyrimo veiklai, o žalos, susijusios su tokiais veiksmais, atlyginimo klausimas patenka į Civilinio kodekso 6.271 straipsnio reglamentavimo sritį ir bylos dėl tokio žalos atlyginimo yra teismingos administraciniam teismui (Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta byloje M. Š. v. valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta byloje V. J. v. valstybė, atstovaujama Švenčionių rajono policijos komisariato ir Vyriausybės; 2006 m. vasario 10 d. nutartis, priimta byloje A. B. v. Kauno miesto vyriausiasis policijos komisariatas; 2005 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta byloje R. Č. v. valstybė, atstovaujama Vyriausybės; 2005 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta byloje G. V. v. Vidaus reikalų ministerija ir Teisingumo ministerija). Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio teismingumo klausimą, tinkamai įvertino svarbias faktines šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes ir pagrįstai pripažino, jog šioje byloje kilęs ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme.

Apeliacinis teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal apelianto atskirąjį skundą, konstatuoja, kad pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 p., teismas

n utarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Liuda Uckienė