Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-05-27 · Civilinė byla Nr. e2S-376-425/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-27
Bylos Nr.
e2S-376-425/2020
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-03856-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laimantas Misiūnas
Ieškovas
N. K.
Trečiasis asmuo
L. S., G. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-376-425/2020.Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03856-2019-7.Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.9.; (S) 3.3.2.5
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 27 d.Vilnius
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės N. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-210-589/2020 dėl skolos priteisimo pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovui žemės ūkio kooperatyvui (toliau – ŽŪK) „Staniūnai“, tretiesiems asmenims – L. S., G. V., bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Bustra“, atstovaujamai bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Verslo valdymo centras“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo ŽŪK „Staniūnai“ 500 Eur skolą už pervežimą, 7083,33 Eur už automobilio nupirkimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo sąskaitos gavimo atsiskaityti dienos iki visiško atsiskaitymo bei priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ŽŪK „Staniūnai“ 2018-12-10 – 2018-12-22 krovinio pervežimo užsakymo pagrindu už 500 Eur pervežimo kainą užsakė paslaugą pervežti automobilį. Automobilis „Mercedes Benz GLA L80 CDI“ VIN (duomenys neskelbtini) iš firmos MNS- Autombile e.u, buvo parvežtas iš Austrijos į Lietuvą. Parvežtas automobilis buvo perduotas ŽŪK „Staniūnai“ nurodytoje vietoje Kėdainiuose. Nuvykusi į Austriją pasikrauti automobilio ieškovė jį nupirkti privalėjo, nes kitu atveju nebūtų galėjusi įvykdyti sutarties su ŽŪK „Staniūnai“. Automobilio priėmimas – perdavimas yra faktiškai įvykęs 2018 m. gruodžio 21 d. adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė neatsiskaitė nei už pervežimo paslaugą, nei už automobilio pirkimą.

Žemesnės instancijos teismas

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 20 d. nutartimi civilinė byla buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje, kadangi tiek ieškovė, tiek tretieji asmenys parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad jų reikalavimai ir atsikirtimai yra galutinai suformuluoti, daugiau jokių įrodymų pateikti šalys neturi ir sutiko, jog byla būtų nagrinėjama teismo posėdyje.

Šalies argumentai

4. Tačiau 2020-02-18 ieškovė N. K. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė nubausti L. S. pinigine bauda už teismo ir kitų proceso dalyvių klaidinimą ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams kreiptis į prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo L. S. atžvilgiu, išreikalauti duomenis iš VĮ „Regitra“ (su pilna istorija) apie tai, kieno vardu buvo registruotas ir yra registruotas automobilis „Mercedes Benz GLA L80 CDI“, VIN (duomenys neskelbtini), 2018-12-22 – 2020-02-08 laikotarpiu, pakeisti trečiojo asmens L. S. padėtį iš trečiojo asmens į atsakovą, išreikalauti iš firmos MNS-Automobile e.u, esančios (duomenys neskelbtini) (Austrija) dokumentą apie automobilio perdavimą N. K. ir dokumentą apie 7083,33 Eur galutinį apmokėjimo gavimą už parduotą automobilį. Taip pat išreikalauti duomenis apie 1000 Eur sumokėjimą rezervuojant automobilį.

5. Taip pat ieškovė prašė priteisti iš atsakovo ŽŪK „Staniūnai“ ir L. S. solidariai už pervežimo paslaugą 500 Eur skolą, 7083,33 Eur už automobilio nupirkimą, 6 proc. palūkanas nuo 7583,33 Eur sumos, nuo sąskaitos gavimo atsiskaityti dienos, t.y. nuo 2019-02-12 iki visiško atsiskaitymo dienos bei priteisti solidariai iš atsakovų ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6. Kartu ieškovė prašė priimti patikslintą ieškinį, kadangi patikslinus ieškinį proceso dalyvių sąrašas nepasikeitė, civilinę bylą galima nagrinėti toliau.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. vasario 20 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės N. K. patikslintą ieškinį.

8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovė ne patikslino savo reikalavimus, o iš esmės reiškia naują ieškinį. Ieškovė prašo taikyti solidariąja atsakomybę, reiškia reikalavimą naujam atsakovui, t.y. L. S.. Ieškovė ieškinį yra pateikusi 2019-09-05, ieškovei buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams šalinti, o trečiasis asmuo L. S. 2019-10-15 pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame buvo nurodytos faktinės aplinkybės ir trečiojo asmens argumentai dėl pareikšto ieškinio. Ieškovei buvo žinomos šios aplinkybės, kuriomis ji grindžia savo patikslinto ieškinio reikalavimus, nuo 2019-10-15. Be to, civilinėje byloje 2019-12-11, 2020-01-20 buvo paskirti parengiamieji teismo posėdžiai, kurių metu ieškovė turėjo galimybę formuluoti savo reiškiamus reikalavimus, pasirinkti savo ginamų teisių būdus. 2020-01-20 vykusiame parengiamajame teismo posėdyje ieškovė patvirtino, kad jos reikalavimai suformuluoti ieškinyje yra galutiniai ir nesikeičia. Ieškovė neprieštaravo, kad byla būtų skiriama nagrinėti teismo posėdyje. Taigi egzistuoja pagrindas atsisakyti priimti patikslintą ieškovės ieškinį.

9. Kartu pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jeigu, ieškovės nuomone, yra galimai nusikalstamos veikos požymių trečiojo asmens elgesyje, ieškovė turi teisę ir galimybę pateikti pareiškimą tiesiogiai ikiteisminį tyrimą atliekančioms institucijoms. Ieškovė prašo išreikalauti iš firmos MNS- Automobile e.u. duomenis apie automobilio perdavimą ieškovei ir dokumentą apie galutinį apmokėjimą. Tačiau civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Civilinėje byloje yra pateiktas trečiojo asmens susirašinėjimas su automobilio pardavėju. Ieškovė, norėdama pagrįsti savo poziciją, turi pateikti teismui atitinkamus įrodymus. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė išsiuntė paklausimą, negali būti vertinama kaip visų galimybių išnaudojimas, perkeliant įrodymų rinkimo pareigą teismui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Ieškovė N. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės dėl ieškinio priėmimo ir įrodymų išreikalavimo.

10.1. Nurodo, kad parengiamajame teismo posėdyje paaiškėjus aplinkybei, jog L. S. yra tiesiogiai susijęs su atsakove, priėmė sprendimus dėl automobilio įsigijimo, o taip pat nurodė, kad automobilis priklausė jam, yra pagrindas spręsti klausimą dėl jo civilinės atsakomybės, dėl ko jo procesinė padėtis iš trečiojo asmens turi būti pakeista į atsakovą.

10.2. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, pereidamas į bylos nagrinėjimą iš esmės, nebuvo tam pasirengęs – nebuvo išreikalavęs duomenų apie automobilio savininkų istoriją ginčo laikotarpiu, o taip pat nebuvo išsprendęs klausimo dėl ieškinyje pareikšto prašymo išreikalauti rašytinius įrodymus, kurių ieškovei nepavyko gauti. Tai leidžia spręsti, kad buvo padaryti civilinio proceso pažeidimai, užkirtę kelią tolimesnei bylos eigai, o taip pat pažeidžiantys teisę į teisingą teismą, juo labiau kad patikslinto ieškinio pateikimo būtinybė iškilo pasibaigus 2020-01-20 parengiamajam teismo posėdžiui, kadangi jo metu paaiškėjo naujos aplinkybės.

10.3. Atskirajame skunde pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino ieškovės elgesį parengiamojo teismo posėdžio metu dėl sutikimo pereiti į bylos nagrinėjimą iš esmės, kadangi ieškovė neturi teisinio išsilavinimo, nesinaudojo advokato paslaugomis, dėl ko tinkamai nesuvokė ir neįvertino nurodomų aplinkybių teisinių pasekmių.

Žemesnės instancijos teismas

10.4. Apeliantė pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nepagrįstai pripažino, jog patikslintu ieškiniu yra keičiamas ir ieškinio dalykas, ir pagrindas, kadangi ieškinio pagrindas nėra keičiamas, ieškovė nenurodo jokių naujų aplinkybių, savo reikalavimą grindžia tais pačiais argumentais, o be to pagal CPK 141 straipsnio 2 dalies nuostatas net ir abiejų kriterijų keitimas yra galimas.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu į pareikštą atskirąjį skundą atsakovas ŽŪK „Staniūnai“ ir trečiasis asmuo atsakovo pusėje L. S. prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti.

11.1. Nurodo, kad ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes ŽŪK „Staniūnai“ yra netinkamas atsakovas, kadangi su ieškove nėra sudaręs jokių sutarčių, o ieškovė naudojosi teisinėmis konsultacijomis, tačiau parengiamųjų teismo posėdžių metu atsakovo ir trečiojo asmens procesinės padėties keisti neprašė. Pateiktu patikslintu ieškiniu atsakovė į bylą įtraukė naują atsakovą bei jam pareiškė konkretų reikalavimą, kas patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, jog ieškovė tokiu būdu pareiškė naują ieškinį.

11.2. Be to, atsakovas ir trečiasis asmuo procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, aktyviai dalyvavo procese, teikė atsiliepimus ir paaiškinimus teismui, o taip pat nurodė faktines aplinkybes, jog jokių automobilio pirkimo – pardavimo dokumentų nepildė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti patikslintą ieškinį tuo pagrindu, kad yra keičiamas ieškinio dalykas ir pagrindas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Vertinant nagrinėjamu atveju susiklosčiusią situaciją, pažymėtina tai, kad ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-338/2008; Nr. 3K-3-176/2010; 3K-3-440-687/2016 ir kt.).

15. Kaip matyti iš ieškovės pateikto pirminio ir patikslinto ieškinio, ji reiškia reikalavimą dėl 500 Eur skolos už pervežimą bei 7083,33 Eur už automobilio nupirkimą priteisimo. Pirminiame ieškinyje atsakovu nurodė ŽŪK „Staniūnai“, o patikslintame – atsakovu nurodė ir pirminiame ieškinyje trečiuoju asmeniu įtrauktą L. S., kuriam kartu su ŽŪK „Staniūnai“ prašo taikyti solidariąją atsakomybę. Tačiau tiek faktinės susiklosčiusio ginčo aplinkybės, tiek materialusis reikalavimo pobūdis ir net suma išliko tokia pati, kaip ir pirminiame ieškinyje. Atsižvelgdamas į tai, o taip pat į nutarties 14 punkte nurodytą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo vertinti, jog patikslintu ieškiniu yra reiškiamas naujas ieškinys, t. y. keičiamas pirminio ieškinio ir dalykas, ir pagrindas.

16. Kita vertus, CPK 141 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Taigi net ir vertinant, kad patikslintu ieškiniu yra keičiamas ieškinio dalykas, aptariamos teisės nuostatos nesudaro pagrindo automatiškai atmesti patikslintą ieškinį vien dėl to, kad jau yra priimta nutartis civilinę bylą paskirti nagrinėti teismo posėdyje ar parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovė buvo nurodžiusi, jog galutinai suformulavo savo reikalavimus, juo labiau kad atskirajame skunde apeliantė nurodo neturinti teisinio išsilavinimo ir dėl to galėjusi nepakankamai įvertinti nurodomas aplinkybes dėl galutinio reikalavimo suformulavimo. Kartu pabrėžtina, jog neatmetama galimybė, jog tik po įvykusių parengiamųjų teismo posėdžių ieškovė įvertino jų metu atsakovo bei trečiojo asmens nurodytas aplinkybes, kurios galėjo sudaryti pagrindą atsakovu patraukti ir L. S..

17. Kartu apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieškovės reikalavimas dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis bei prašymai išreikalauti įrodymus ir kreiptis į prokurorą, yra savarankiški procesiniai prašymai, kurie nėra susiję su ieškinio dalyku bei pagrindu, todėl negali būti pripažinti aplinkybėmis, pagrindžiančiomis naujo ieškinio pareiškimą.

18. Taigi, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, yra pagrindas spręsti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias ieškinio dalyko bei pagrindo pakeitimą, dėl ko nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės pateiktą patikslintą ieškinį tuo pagrindu, kad yra reiškiamas visiškai naujas ieškinys (keičiamas dalykas ir pagrindas). Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikinama ir patikslinto ieškinio priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 20 d. nutartį panaikinti ir ieškovės N. K. patikslinto ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Teisėjas Laimantas Misiūnas