- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-21
- Bylos Nr.
- e2S-438-459/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09708-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rietavo veterinarinė sanitarija“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Skortepas“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rietavo veterinarinė sanitarija“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skortepas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rietavo veterinarinė sanitarija“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Skortepas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 7 747,20 Eur skolą, 178,20 Eur palūkanų, 8 procentų dydžio palūkanų už priteistą sumą, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė teismo atsakovei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį ilgalaikį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei turtines teises, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, esančias banke, kasoje arba iš trečiųjų asmenų gautinas lėšas – 7 925,40 Eur. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžiamas tuo, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki 2018 m. spalio 2 d. turėjo įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, didžioji dalis atsakovei priklausančio turto (automobilių) yra išperkami ir nuomojami, o atsakovės nuosavybės teise valdomo turto vertė yra nežinoma.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. spalio 23 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino – pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei UAB „Rietavo veterinarijos sanitarija“, nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, neviršijant 7 925,40 Eur sumos, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovei leido atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbuotojų darbo užmokesčio mokėjimu, privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams, bei atsiskaityti su ieškove UAB „Skortepas“. Teismo motyvai:
3.1. Nurodė, jog atsakovei yra pradėta ir daugiau bylų dėl skolų priteisimo, o įvertinus ieškovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovės turimų finansinių įsipareigojimų savo darbuotojams bei kitiems kreditoriams, taip pat atsižvelgiant į skolos dydį, kuris yra pakankamai didelis atsakovei, kaip juridiniam asmeniui (7 925,40 Eur), darytina išvada, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Juolab, kad teismui šiuo metu yra nežinoma atsakovės finansinė padėtis ir pozicija dėl pateikto ieškinio.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atsakovė UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 23 d. nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Skundo motyvai:
4.1. Nurodo, kad ieškovė nepagrindė būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
4.2. Nurodo, kad didelė ieškinio suma nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, juo labiau, kad ieškovės reikalavimo suma tokio dydžio įmonei net neturėtų būti laikoma didele.
4.3. Nurodo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė būtų ėmusis kokių nors veiksmų, kuriais mažintų savo turto masę.
Atsiliepimas
5. Ieškovė UAB „Skortepas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimo motyvai:
5.1. Nurodo, kad atsakovei yra pradėta ir daugiau bylų dėl skolų priteisimo, tai, ieškovės nuomone, tik patvirtina, jog atsakovė vengia vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus ir kitiems kreditoriams, ir tai – labai tikėtina – susiję su pačios atsakovės finansinėmis problemomis.
5.2. Nurodo, kad atsakovės pateikta informacija apie tai, jog ji nevengia atsiskaityti su kreditoriais, neatitinka realios situacijos, nes antstolių kontorose buvo vykdoma ar šiuo metu dar vykdoma 14 vykdomųjų bylų.
5.3. Nurodo, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kokį nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise ji valdo.
5.4. Nurodo, kad atsakovė turi pradelstų turtinių įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, kurie patvirtinami užvestų vykdomųjų bylų antstolių kontorose skaičiumi, įkeistas turtas, kuris taip pat yra ir areštuotas, dideli įsipareigojimai 118 darbuotojų, 46 išperkami arba nuomojami automobiliai, parduotos įmonės akcijos ofšorinei Kipro bendrovei, jos galbūt yra dar ir įkeistos, tik patvirtina, jog yra grėsmė nors ir pelningai dirbančiai įmonei neįvykdyti kreditoriams turimų įsipareigojimų bei tai, jog atsakovė yra įmonė, kuri dėl finansinių UAB „Arvi ir ko“ grupės vadovo problemų buvo parduota Kipro bendrovei, toks ankstesnis elgesys, prievolių nevykdymas leidžia daryti išvadą, jog yra patenkintos sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.
8. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
10. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Taigi, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovei palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios sąlygos (ieškinio prima facie pagrįstumo) vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovės nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan.
11. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
12. CPK 5 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Todėl ieškovė, manydama, kad jos teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, turi įstatymo suteiktą teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo. Ar jos ieškinys pagrįstas ir tenkintinas, pirmosios instancijos teismas nuspręs bylą išnagrinėjęs iš esmės.
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jos galbūt pažeistų teisių gynybos būdą ar dėl kitų aiškių priežasčių ieškovės ieškinys jau šiuo metu galėtų būti pripažintas akivaizdžiai nepagrįstu. Atsakovės atskirajame skunde dėstomi argumentai dėl to, kad ieškovė nepateikė įrodymų, o apsiribojo tik deklaracijomis ir kad nepaisant vėlavimų, atsakovė vykdo įsipareigojimus ieškovei, o vėlavimas atsiskaityti bendradarbiaujant su atsakove ieškovei buvo priimtinas, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, reikalaujantis nagrinėjamam ginčui aktualaus teisinio reguliavimo analizės, bylos faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų visapusiško ir detalaus išnagrinėjimo, kuris negali būti atliekamas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Remdamasis pirmiau nurodytais teisiniais ir faktiniais aspektais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negalima pripažinti, kad ieškinys prima facie yra nepagrįstas ir ieškovės reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas.
14. Apeliantė nurodo, kad didelė ieškinio suma nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, juo labiau, ieškovės reikalavimo suma tokio dydžio įmonei net neturėtų būti laikoma didele.
15. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliantės argumentu, kad vien tik didelė ieškinio suma pati savaime nenusako poreikio taikyti ribojimus disponuoti turtu. Naujausiais teismų praktikos pavyzdžiais jau yra paneigta vien didelės ieškinio sumos prezumpcija kaip absoliutus ir savaime pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau pirmosios instancijos teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones rėmėsi ne vien ginčo sumos dydžiu, bet kartu ir pažymėjo, kad patikrinus teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis nustatyta, jog atsakovei yra pradėta ir daugiau bylų dėl skolų priteisimo, o įvertinus ieškovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovės turimų finansinių įsipareigojimų savo darbuotojams bei kitiems kreditoriams darytina išvada, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Juolab, kad teismui nėra žinoma atsakovės finansinė padėtis.
16. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymą siejant ir su ginčo sumos dydžiu, įrodinėjimo našta perkeliama atsakovui, t. y. būtent jis turi pagrįsti, kad ieškinio suma jam nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1118/2014).
17. Apeliantė nurodo, kad yra didelis, stabiliai veikiantis ūkio subjektas, kurio vidutinė mėnesio apyvarta siekia 450 000–500 000 Eur, turto vertė siekia daugiau nei 11 mln. Eur ir vien tik nuosavo kapitalo suma sudaro 938 369 Eur. Per 2017 m. atsakovė uždirbo daugiau nei 3,5 mln. Eur pajamų, o bendrasis pelnas viršijo 480 tūkst. Eur. Pažymėjo, kad visuomet atsiskaito su valstybės biudžetu ir pinigų fondais bei niekada nevengė atsiskaityti su savo kreditoriais. Todėl atsakovė yra patikima, stabilios finansinės padėties įmonė, turinti pakankamai nekilnojamojo turto tokiam ieškovės reikalavimui patenkinti ir todėl nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
18. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokiais atsakovės argumentais, kadangi apeliantė nurodo, jog turi pakankamai nekilnojamojo turto tokiam ieškovės reikalavimui patenkinti, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie tai, kokį nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise ji valdo. Iš byloje esančių duomenų VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo ir antstolės I. G. 2018 m. spalio 26 d. turto aprašo matyti, kad žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, su atsakove yra sudaryta nuomos sutartis, o turima turtinė teisė nuo 2016-06-17 yra įkeista. Taip pat ant šio žemės sklypo esančiam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantiems atsakovei, yra pritaikytas ne vienas galiojantis turto areštas.
19. Atsakovės pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai už 2017 m. yra neaktualūs, pasenę, atsižvelgiant į tai, kad teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, jog atsakovei per pastaruosius metus yra pradėta ir daugiau bylų dėl skolų priteisimo, taip pat antstolių kontorose buvo vykdoma ir šiuo metu dar yra vykdoma 14 vykdomųjų bylų, iš kurių vykdomas skolos išieškojimas išieškotojos UAB „Aldavita“ naudai dėl 20 260,36 Eur skolos, taip pat 3-ose vykdomosiose bylose taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Aktualių duomenų, susijusių su finansine atsakovės būkle, nepateikta. Taip pat vertinat viešo įmonių registro Rekvizitai.lt duomenis apie atsakovės socialinio draudimo įmokų, baudų bei delspinigių skolų pokytį, nustatyta, kad atsakovė per pastaruosius metus beveik kiekvieną mėnesį turėjo pradelstą socialinio draudimo skolą.
20. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas aptarta, paneigtini atsakovės argumentai, jog ji visuomet atsiskaito su valstybės biudžetu ir pinigų fondais bei niekada nevengė atsiskaityti su savo kreditoriais, kadangi apeliantei vykdant įsipareigojimus kreditoriams, vykdomosios bylos antstolių kontorose nebūtų užvestos, taip pat ir nebūtų pradelstų socialinio draudimo mokėjimų. Akivaizdu, kad atsakovė susiduria su finansinėmis problemomis, todėl nėra laikytina stabilios finansinės padėties įmone, taip pat atsakovė nepateikė jokių įrodymų ir apie tai, kokį nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise ji valdo, o tas turtas, apie kurį teismas turi duomenų, jau yra areštuotas kitų kreditorių naudai, todėl atsakovės padėtis pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nesuvaržoma labiau nei iki tol buvus, o ieškovės padėtis, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali pablogėti vertinant su kitais atsakovės kreditoriais. Taip pat remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, 2019 m. sausio 24 d. galutiniu sprendimu ieškovės ieškinys jau buvo patenkintas iš dalies ir iš atsakovės priteista 7 875,33 Eur. Patikslintas ir taikytų tokios sumos laikinųjų apsaugos priemonių mastas. Nors dėl šio sprendimo atsakovė pateikė apeliacinį skundą, tačiau apeliaciniame skunde yra ginčijama 2019 m. sausio 24 d. sprendimo dalis tik dėl bylinėjimosi išlaidų sumos, o ne paties ieškinio reikalavimo. Pažymėtina ir tai, kad 2019 m. kovo 14 d. atsakovė pateikė prašymą dėl taikos sutarties patvirtino, jame taip pat sutiko su ieškovei priteista skolos suma. Taigi pati atsakovė neginčija ir neskundžia ieškovei iš jos priteistos ieškiniu reikalaujamos skolos dydžio, tai patvirtina, jog ieškovės reikalavimas yra pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
21. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, jog kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
22. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 335 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.