- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-08-12
- Bylos Nr.
- eI2-2418-463/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00612-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jolanta Malijauskienė (pirm.), Mefodija Povilaitienė, Gitana Butrimaitė
- Pareiškėjas
- A. A.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius tarnyba
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mefodijos Povilaitienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. A. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos (toliau – Tarnyba) 2021 m. vasario 1 d. raštą „Dėl 2020 m. gruodžio 30 d. skundo“ Nr. S-44; 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolierių išnagrinėti pateiktą skundą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka per teismo nustatytą terminą.
2. Pareiškėjas nurodo, kad 2020 m. gruodžio 30 d. skunde kontrolieriui nurodė, kad galimai iki 2019 m. birželio 27 d. pasirodžiusiame veikale „Publikavimo etika: gairės“ buvo paskelbtas identiškas tekstas, kuris tais pačiais 2019 metais pasirodė publikacija, t. y. leidiniu „Aiškinamasis akademinio sąžiningumo terminų žodynas“ (toliau – Žodynas), kurio autorinės teisės nurodoma priklauso tik Mykolo Romerio universitetui (priešlapyje ties Mykolo Romerio universitetu nurodytas ir ženklas ©). Žodynas, kaip nurodoma pačiame leidinyje, yra išverstas į lietuvių kalbą (iš anglų kalbos), o pats žodynas kaip leidinys parengtas 2018 metais. Palyginus leidinio „Aiškinamasis akademinio sąžiningumo terminų žodynas“ ir veikalo „Publikavimo etika: gairės“ tekstus, automatizuota programa Ithenticate nustatė devynis procentus sutapčių vos keliolika lapų turinčiuose kūriniuose (pridedama) su vienu leidiniu, o ir rankiniu būdu sugretinus nedidelės apimties tekstus išryškėjo veikalo „Publikavimo etika: gairės“ dviejuose puslapiuose esantys akivaizdūs sutapimai. Nors veikale „Publikavimo etika: gairės“ kaip naudota literatūra yra nurodomas kitas veikalas „Glossary for Academic Integrity“, nes leidinys „Aiškinamasis akademinio sąžiningumo terminų žodynas“ galimai buvo leidimo stadijoje. Leidinys „Aiškinamasis akademinio sąžiningumo terminų žodynas“ yra tariamai veikalo „Glossary for Academic Integrity“ vertimas į lietuvių kalbą.
3. Nurodo, kad projekto „European Network for Academic Integrity“ (ENAI) (sutarties Nr. 016-1-CZ01- KA203-023949), finansuojamo pagal Erasmus+ programą, konsorciumo partneriai parengė leidinį „Glossary for Academic Integrity ENAI Report 3G [online]: revised version“, o kokybei užtikrinti siūlymų teikė Tracey Bretag (Pietų Australijos universiteto Vadybos mokyklos docentė, žurnalo „International joumal for Educational Integrity“ steigėja ir redaktorė bei knygos „Handbook of Academic Integrity“ (2016) redaktorė), Teddi Fishman (JAV Klemsono universiteto Tarptautinio akademinio sąžiningumo centro buvusi ilgametė vadovė) ir Thomas Lancasteris (Staffordshire universiteto (JK) dekanas). „Aiškinamajame akademinio sąžiningumo terminų žodyne“ (toliau - Žodynas) pateikiamas 212 leidinio „Glossary for Academic Integrity. ENAI Report 3C [online]: revised version“ terminų ir jų apibrėžčių vertimas į lietuvių kalbą, todėl apibrėžtys atspindi iš esmės tarptautinę akademinės etikos praktiką. Šio Žodyno sudarymo būdas ir kita informacija išsamiai aprašyta leidinyje „Glossary for Academic Integrity. ENAI Report 3G [online]: revised version“. Apie veikalą „Glossary for Academic Integrity“ informacijos nepavyksta aptikti – neaiškus leidinio „Glossary for Academic Integrity“: oficialus leidėjas; kokia leidykla veikalą išleido; kas yra veikalo recenzentai; kokioje valstybėje veikalas yra išleistas; kokie yra tikslūs veikalo bibliografiniai duomenys, pagal kuriuos būtų galima patikrinti ir nustatyti minimo „leidinio“ originalumą (kur saugomas ir (arba) deponuotas originalas). Visos leidinio „Aiškinamasis akademinio sąžiningumo terminų žodynas“ autorinės teisės priklauso Mykolo Romerio universitetui, o ne veikalo „Glossary for Academic Integrity “ autoriams.
4. Pažymi, kad tiek Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, tiek Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija informavo, kad neturi duomenų apie „Glossary for Academic Integrity“. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka 2020 m. spalio 1 d. informavo ir Lietuvos Respublikos kultūros ministeriją apie tai, kad „Glossary for Academic Integrity“ nėra saugomas Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje ir dėl to bibliografinių duomenų apie jį neturi. Duomenų apie veikalą „Glossary for Academic Integrity“ neturi ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija (toliau – Kalbos komisija), kuri aprobavo Aiškinamąjį akademinio sąžiningumo terminų žodyną kaip leidinio „Glossary for Academic Integrity“ vertimą. Kaip Lietuvos universitetų rektorių konferencijos veikalo „Publikavimo etika: gairės“ dalies teksto autorinės teisės po veikalo „Publikavimo etika: gairės“ pasirodymo galėjo atitekti tik Mykolo Romerio universitetui, jei iki tol galimai pasirodžiusio veikalo „Publikavimo etika: gairės“ autoriai yra T., L.; C., J.; B., T.; J., J.; B., A.; K., R.; K., V.; T., R.; Z., G.; S., S.; V., V.; M., V.. Pagal pateikiamą leidinio „Aiškinamasis akademinio sąžiningumo terminų žodynas“ ir veikalo „Publikavimo etika: gairės“ tekstų (sukurtų terminų apibrėžimų) sutapčių palyginimą akivaizdžiai matyti, kad jie identiškai sutampa, nors šiuos veikalus/leidinius kūrė (vertė) skirtingų asmenų grupės, o jų indėliai nėra žinomi. Be to, apie veikalo „Glossary for Academic Integrity“, iš kurio galėjo būti nurašytos žodis žodin sąvokos (iš viso du puslapiai), kilmę duomenų nėra. Būtinas specialus tyrimas, siekiant įvertinti, kuris kūrinys pasirodė anksčiau bei kuris iš jų turėtų būti laikomas pasikartojančiu kūriniu: leidinys „Aiškinamasis akademinio sąžiningumo terminų žodynas“ ar veikalas „Publikavimo etika: gairės“, jei veikalas „Glossary for Academic Integrity“ neegzistuoja. Neaišku, kaip Europos Sąjungos lėšomis finansuoto ENAI projekto menamo (virtualaus) veikalo „Glossary for Academic Integrity“ kaip produkto ženklas © yra priskirtas tik Mykolo Romerio universitetui. Lietuvių kalbos „Aiškinamojo akademinio sąžiningumo terminų žodyno“ autoriai yra L. T., I. G., I. G., J. K., M. O., L. R., T. O., F. M., M. C., S. S. ir T. F. užsieniečiai, kurie yra lietuvių kalbos žodyno autoriai, apie kurių kompetenciją Lietuvos Respublikoje nėra jokių duomenų.
Motyvuojamoji dalis
5. Mano, kad veikalas „Publikavimo etika: gairės“ turėjo pasirodyti anksčiau nei leidinys „Aiškinamasis akademinio sąžiningumo terminų žodynas“, nes disponuoja Kalbos komisijos jam pateikta J. G.-B. recenzija, kurią valstybės lėšomis užsakė Kalbos komisija. Apie tai mane informavo Kalbos komisija ir pateikė recenziją, taip pat nurodė, kad žodyno rankraštis dar 2019 m. sausio mėnesį buvo pateiktas svarstyti Kalbos komisijai, o jau 2019 m. vasario 6 d. Kalbos komisija disponavo J. G.-B. recenzija. J. G.-B. recenzijos matyti, kad ji iš esmės recenzavo ir pastabas pateikė dėl veikalo „Publikavimo etika: gairės“ teksto – galimas akademinės etikos pažeidimas. Rankraštį Kalbos komisijai pateikė Mykolo Romerio universitetas 2019 sausio 8 d., todėl 2019 m. birželio 27 d. „Aiškinamasis akademinio sąžiningumo terminų žodynas“ dar nebuvo publikuotas. Kontrolierius turėtų teisę gauti ir minėtą rankraštį, nes jis gali būti itin reikšmingas lentelėje pateiktų leidinio „Aiškinamasis akademinio sąžiningumo terminų žodynas“ ir veikalo „Publikavimo etika: gairės“ tekstų sutapčių vertinimo prasme. „Aiškinamasis akademinio sąžiningumo terminų žodynas“ kaip verstas leidinys 2019 m. birželio 27 d. buvo svarstytas Kalbos komisijos posėdyje. Kalbos komisija 2020 m. vasario 10 d. informavo, kad leidinio „Aiškinamasis akademinio sąžiningumo terminų žodynas“ pagrindas yra tarptautinio autorių kolektyvo parengtas leidinys „Glossary for Academic Integrity“, žodyną vertinti teikė Mykolo Romėno universitetas, Kalbos komisija skyrė tik privalomą kalbininko terminologo ekspertizę. Dalykinis tikslumas yra žodyno rengėjų atsakomybė.
6. Teigia, kad nežinant, kada ir kur buvo publikuotas (paskelbtas) veikalas „Glossary for Academic Integrity“, neįmanoma atskleisti „išversto“ veikalo originalųjį šaltinį. Veikalo kaip leidinio atsiradimą būtina sieti su publikavimu (paskelbimu) ir jo originaliojo šaltinio įtvirtinimu konkrečioje valstybėje. Priešingu atveju, originaliojo leidinio versijos nebūtų įmanoma nustatyti ir patikrinti su vertimu - ištirti veikalo „Glossary for Academic Integrity“, veikalo „Publikavimo etika: gairės“ ir leidinio „Aiškinamasis akademinio sąžiningumo terminų žodynas“ sutapčių. Kalbos komisijos pirmininkas A. A. 2020 m. liepos 23 d. pripažino, kad Kalbos komisija neturi informacijos, patvirtinančios, kur ir kokiomis aplinkybėmis buvo publikuotas veikalas „Glossary for Academic Integrity“, kurio vertimą Kalbos komisija aprobavo kaip verstinį, o publikuotas (išleistas) Lietuvoje kaip Aiškinamasis akademinio sąžiningumo terminų žodynas. Be to, Kalbos komisijos pirmininkas A. A. dėl šaltinio, iš kurio buvo verstas žodynas, duomenų pasiūlė kreiptis į Mykolo Romerio universitetą. 2020 m. spalio 20 d. pripažino, kad neturi duomenų, kas yra Aiškinamojo akademinio sąžiningumo terminų žodyno autoriai. Mykolo Romerio universitetas 2020 m. lapkričio 12 d. kaip leidėjas pripažino, kad leidinyje „Aiškinamasis akademinio sąžiningumo terminų žodynas“ autoriai nenurodyti.
Nesupranta, kaip recenzentė J. G.-B. galėjo atlikti Kalbos komisijos užsakytą vertimo recenziją, kai pati Kalbos komisija dėl šaltinio, iš kurio buvo verstas žodynas, duomenų siūlo kreiptis į Mykolo Romerio universitetą. Tai reiškia, kad žodyną jokios informacijos neturėjo, o pati recenzentė J. G.-B. recenzijoje komentuoja angliškus tekstus. Kalbos komisija 2020 m. spalio 20 d. teigia, kad neturi duomenų, kas yra Aiškinamojo akademinio sąžiningumo terminų žodyno autoriai, nors ta pati Kalbos komisija yra pateikusi jai adresuotą Mykolo Romerio universiteto 2019 m. sausio 8 d. raštą Nr.3A(l1.21-32003)-8. Veikalas ne tik buvo pateiktas į valstybės instituciją vertinimui, bet valstybės institucija valstybės biudžeto lėšomis atliko ir veikalo ekspertizę ir (ar) recenziją. Lietuvos mokslo tarybos interneto svetainėje skelbiamas dr. L. T. 2010 m. spalio 18 d. motyvacinis laiškas Lietuvos mokslo tarybai, kuriame nurodoma, kad kartu su užsienio mokslininkais gilinosi į akademinės etikos aprėptį. Vilniaus universitetas kaip pagrindinis eLABa tvarkytojas 2020 m. gruodžio 11 d. pateikė reikšmingą informaciją, t. y. kad dokumentas „Publikavimo etika: gairės" yra nevertinamas kaip mokslinė publikacija, yra nepublikuotas ir galėtų būti priskiriamas prie pilkosios literatūros; dokumento „Publikavimo etika: gairės" rūšis „vertimas/knyga“ nekorektiškai atspindi dokumentą; dėl dokumento „Publikavimo etika: gairės" kreipėsi į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą kaip duomenų į eLABa teikėją, siūlydamas pašalinti šio dokumento aprašą iš eLABa publikacijų duomenų bazės.
7. Pažymi, kad keliamas terminų galimos autorystės, jų išradimo tikrojo šaltinio nustatymo klausimas, nes jie pateikiami ir veikale „Publikavimo etika: gairės“, ir leidinyje „Aiškinamasis akademinio sąžiningumo terminų žodynas“, o originalus veikalo „Glossary for Academic Integrity“ šaltinis nežinomas. Viso terminų autorinės teisės leidinyje „Aiškinamasis akademinio sąžiningumo terminų žodynas“ priskiriamos tik Mykolo Romerio universitetui, todėl veikale „Publikavimo etika: gairės“ kaip šaltinis jos niekaip negalėjo būti priskirtos veikalui „Glossary for Academic Integrity“, apie kurio šaltinį nieko nežinoma. Nė vieno veikalo nerecenzavo mokslininkas, dėl to vieninteliai atsakingi asmenys yra įstaigos ir autoriai, nurodyti veikaluose.
8. Paaiškina, kad kontrolierė L. T. Kontrolieriaus tarnybos 2021 m. vasario 1 d. rašte Nr.S-44 informavo, kad Kontrolieriaus tarnybos 2021 m. vasario 1 d. raštu Nr. S-43, 2020 m. gruodžio 30 d. Kontrolieriui pateiktas skundas tam tikra apimtimi yra perduotas nagrinėti savireguliacijos pagrindu Mykolo Romerio universitetui, o likusioje dalyje skundą kontrolierius atsisakė nagrinėti kaip ne akademinės bendruomenės narių, veikusių Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (toliau – LURK) vardu. Lietuvos Respublikos teisės aktai savireguliacijos turinio neatskleidžia. Be to, kontrolieriaus tarnybos 2021 m. vasario 1 d. raštu Nr. S-44 kontrolierė L. T. pripažino ir nurodė, kad 2020 m. gruodžio 30 d. skundo tyrimo dalyką sudaro ir pačios kontrolierės L. T. veiksmai. Todėl kontrolieriaus kontroliuojamas Mykolo Romerio universitetas yra įgalus bei kompetentingas įvertinti kontrolierės L. T. veiksmus, kartu L. T. išliekant objektyvia kontroliuojamo Mykolo Romerio universiteto atžvilgiu savireguliacijos pagrindu. Neaišku, kokie bendruomeniniai ryšiai tebesieja L. T. su Mykolo Romerio universitetu.
9. Nurodo, kad su Mykolo Romerio universitetu niekas pareiškėjo nesiejo praeityje ir nesieja šiuo metu. Jis nėra Lietuvos Respublikos akademinės bendruomenės narys. Neturi duomenų, kas ir kaip galėtų sieti kontrolierių su minėtu universitetu ir kokį teisinį reikalavimą galėjau turėti Mykolo Romerio universitetui, dėl kokių priežasčių ir kokiu teisiniu pagrindu turėjau (galėjau) kreiptis į Mykolo Romerio universitetą. Kontrolierius sukėlė rizikingą situaciją asmens duomenis perdavęs skųstam asmeniui. Nurodo, kad buvo išduotas. Atskleidė pažeidėjui ne tik dalykinę ir konfidencialią informaciją, bet ir asmens duomenis. Be to, Mykolo Romerio universiteto Akademinės etikos priežiūros komisijos teigimu, nėra pagrindo vykdyti kontrolieriaus tarnybos 2021 m. vasario 1 d. raštu Nr.S-43 įformintą kontrolierės L. T. pavedimą, kadangi Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo laikymosi priežiūrą atlieka Kultūros ministerija. 2020 m. gruodžio 30 d. skundas yra susijęs su intelektine nuosavybe ir jos apsauga, o tai yra kontrolieriaus kompetencija pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 4 str. 2 dalį.
10. Pažymi, kad iš neaiškaus teisėtumo veiklos kilę veikalo „Publikavimo etika: gairės“ kūrimo, vertimo, leidimo ir „publikavimo“ veiksmai Lietuvos Respublikoje, kuriuos organizavo ir vykdė akademinės bendruomenės nariai, įskaitant ir kontrolierę L. T., neturėtų būti nevertinami, siekiant sudaryti teisines prielaidas tiems patiems akademinės bendruomenės nariams išvengti akademinės etikos pažeidimų. Tokiu būdu akademinės bendruomenės narių faktiškai akademinė ar mokslinė veikla leidyboje arba kūryboje būtų rūšiuojama, nustatant, kad dalyje tokios veiklos būtina laikytis akademinės etikos, o likusioje - ne. Be to, akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius ne tik neprisiekia, bet negali ir sulaužyti priesaikos, tačiau faktiškai turi imunitetą nuo bet kokios kontrolės. Tai nėra teisinga. Pareiškėjo 2020 m. gruodžio 30 d. skundas nėra žinybingas Mykolo Romerio universitetui, o likusioje dalyje nenagrinėtinas.
11. Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
12. Paaiškina, kad akademinės etikos ir procedūrų kontrolierė dr. L. T., atsižvelgdama į tai, kad išdėstytos aplinkybės, kurių įvertinimo prašė pareiškėjas, yra tiesiogiai susijusios su ja, pareiškė apie nusišalinimą nuo skundo nagrinėjimo. Seimo valdyba atsisakė priimti pareikštą nusišalinimą. Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierė dr. L. T. 2021 m. sausio 11d. kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (toliau – Komisija), prašydama pateikti nuomonę, kokius veiksmus kontrolierius, t. y. ji, ir tarnyba turėtų atlikti susiklosčius išvardytoms aplinkybėms, kad būtų galima nešališkai ir teisingai išnagrinėti skundą nepažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, kitų teisės aktų ir nesukeliant interesų konflikto. Komisija paaiškino, kad Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad deklaruojančio asmens pareikštas nusišalinimas motyvuotu rašytiniu sprendimu gali būti nepriimtas ir deklaruojantis asmuo įpareigotas toliau atlikti tarnybines pareigas. Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Seimo valdyba, nepriėmusi pareikšto nusišalinimo, įpareigojo kontrolierių nagrinėti skundą teisės aktų nustatyta tvarka. Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierė dr. L. T. ėmėsi visų teisės aktuose numatytų veiksmų tam, kad būtų užtikrintas objektyvus ir teisėtas skundo nagrinėjimas.
13. Nurodo, kad pareiškėjui buvo pateikta prašoma informacija ir paaiškinimai. Pareiškėjo išvada, kad akademinės etikos ir procedūrų kontrolierė dr. L. T. kontroliuoja Mykolo Romerio universitetą, yra nepagrįsta. Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierė dr. L. T. kaip valstybės pareigūnė akademinės etikos ir procedūrų kontrolierė nekontroliuoja mokslo ir studijų institucijų. Su kontrole susiję kontrolieriaus uždaviniai apima tik tas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo veiklos sritis, kurios yra susijusios su akademinės etikos kodeksų ir procedūrų laikymusi. Nesupranta, dėl kokių priežasčių pareiškėjas skundo persiuntimą laiko neteisėtu remdamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, kadangi šis straipsnis, kartu ir jo dalis, reglamentuoja administracinę procedūrą. Skunde prašoma įvertinti ne viešojo administravimo subjektu veiksmus, o konkrečių fizinių ir juridinių asmenų veiksmus, pagrindo taikyti administracinės procedūros reglamentavimą skundo nagrinėjimui ir (ar) persiuntimui nėra.
14. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
Teismas konstatuoja:
15. Byloje sprendžiamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos 2021 m. vasario 1 d. raštą „Dėl 2020 m. gruodžio 30 d. skundo“ (toliau – Raštas) Nr. S-44, teisėtumo ir pagrįstumo.
16. Remiantis bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. gruodžio 30 d. kreipėsi su skundu į Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolierių, kuriuo buvo prašoma ištirti pagal pateikiamus leidinio „Aiškinamasis akademinio sąžiningumo terminų žodynas“ ir veikalo „Publikavimo etika: gairės“ tekstų (terminų apibrėžimų) palyginimus galimą (savi) plagiatą ir įvertinti, kaip identiškos sutaptys galėjo atsirasti skirtingų autorių kūriniuose (veikaluose), apklausiant autorius. Skunde pareiškėjas A. A., nurodė ir galimus akademinės etikos pažeidimus, susijusius su Mykolo Romerio universiteto kūriniu „Aiškinamasis akademinio sąžiningumo terminų žodynas“.
17. Išnagrinėjusi A. A. skundą, Tarnyba 2020 m. gruodžio 30 d. „Dėl veikalų rengimo/leidybos, autorystės ir akademinės etikos“, 2021 m. vasario 1 d. raštu Nr. „Dėl 2020 m. gruodžio 30 d. skundo“ Nr. S-44 informavo, kad Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius, atsižvelgdamas į tai, kad Skunde išdėstytos aplinkybės, kurių įvertinimo prašo, yra tiesiogiai susijusios su juo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, 2020 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. S-419 Lietuvos Respublikos Seimo valdybai pareiškė apie nusišalinimą nuo skundo nagrinėjimo. Lietuvos Respublikos Seimo valdyba atsisakė priimti kontrolieriaus pareikštą nusišalinimą. Dėl šio Lietuvos Respublikos Seimo valdybos sprendimo kontrolierius 2021 m. sausio 11 d. raštu Nr. S-10 kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, prašydamas pateikti nuomonę, kokius veiksmus kontrolierius ir Tarnyba turėtų atlikti susiklosčius išvardytoms aplinkybėms, kad būtų galima nešališkai ir teisingai išnagrinėti skundą nepažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, kitų teisės aktų ir nesukeliant interesų konflikto. Kontrolierius yra Lietuvos Respublikos valstybės pareigūnas pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 1 dalį nagrinėjantis skundus, pranešimus ir savo iniciatyva atliekantis tyrimus dėl galimų akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų. Kontrolierius, įgyvendindamas Tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. XI-1583 „Dėl Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos įsteigimo ir Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai), 12 punkte nustatytus uždavinius ir konstatuodamas akademinės etikos ir/ar procedūrų pažeidimus vadovaujasi Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo, mokslo ir studijų institucijų Akademinės etikos kodeksais, kitais mokslo ir studijų institucijų vidaus teisės aktais ir tarptautine gerąja praktika mokslinėje veikloje. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo ta apimtimi, kuri susijusi su kontrolieriaus kompetencija ir galimais akademinės etikos ir/ar procedūrų pažeidimais, Akademinės etikos kodeksai ir kiti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo vidaus teisės aktai taikomi atitinkamų Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo akademinės bendruomenės nariams. Vadovaujantis LURK įstatų, skelbiamų LURK interneto svetainėje, 1 punktu, LURK nėra laikytina Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo mokslo ir studijų institucija 4 straipsnio 12 dalį, todėl kontrolierius LURK ir jo narių galimų akademinės etikos ir /ar procedūrų pažeidimų pagal kompetenciją nenagrinėja. Kontrolierius savo veikloje vadovaujasi Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu, kaip ir kitais teisės aktais, bet pagal kompetenciją nekonstatuoja šio įstatymo nuostatų pažeidimų. Minėto įstatymo nuostatų pažeidimus konstatuoti yra teismo kompetencija, o atlikti priežiūrą – Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos kompetencija. Nusprendė, kad kontrolierius pagal kompetenciją nekonstatuoja Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatų pažeidimų, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 4 dalimi, informavo, kad kontrolierius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo ir Nuostatais, atsisakė nagrinėti Skundą ta apimtimi, kurioje išdėstytos aplinkybės ir prašymai yra susiję su LURK ir galimais Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pažeidimais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 16 dalimi Skundas buvo persiunčiamas savireguliacijos pagrindu Mykolo Romerio universitetui.
18. Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamu Raštu, kreipėsi į teismą su skundu dėl jo panaikinimo. Rašto neteisėtumą ir nepagrįstumą pareiškėjas grindžia tuo, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai neatskleidžia savireguliacijos turinio. 2020 m. gruodžio 30 d. skundas susijęs su intelektine nuosavybės teise ir jos apsauga, o tai kontrolieriaus kompetencija Lietuvos Respublikos mokslų ir studijų įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi. Mykolo Romerio universitetas nėra žinybingas.
19. Pareiškėjas, prašo teismo panaikinti 2021 m. vasario 1 d. raštą Nr. S-44 „Dėl 2020 m. gruodžio 30 d. skundo“ .
20. Ginčo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau - VAĮ), Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas (toliau – MSĮ), Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. XI-1583 ,,Dėl Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos įsteigimo ir Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos įstatai (toliau – Įstatai).
21. Kontrolierius yra valstybės pareigūnas, pagal MSĮ 17 straipsnio 1 dalį nagrinėjantis skundus ir inicijuojantis tyrimus dėl akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo. Kontrolierius yra viešojo administravimo subjektas, todėl jo veiklai taikytinas VAĮ bei jame nustatyta skundų nagrinėjimo procedūra bei 10 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai. Kontrolieriaus veikla grindžiama teisėtumo, nešališkumo, teisingumo ir viešumo principais.
22. MSĮ 3 straipsnyje numatyti mokslo ir studijų principai. Šio straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad studijos grindžiamos akademinės etikos principu.
Nagrinėjamu atveju iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kad jame buvo konstatuota, kad kontrolierius savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu, kaip ir kitais teisės aktais, bet pagal kompetenciją nekonstatuoja minėto įstatymo nuostatų pažeidimų, todėl vadovaudamasis MSĮ 17 straipsnio 16 dalimi, VAĮ 11 straipsnio 4 dalimi buvo atsisakyta nagrinėti skundą ta apimtimi, kurioje išdėstytos aplinkybės ir prašymai susiję su Lietuvos universitetų rektorių konferencija ir galimais Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pažeidimais bei skundą nagrinėti persiuntė Mykolo Romerio universitetui.
23. Sprendžiant Kontrolieriaus surinktų įrodymų pakankamumo klausimą pažymėtina, kad vienas iš demokratinės valstybės administravimo principų, įtvirtintų VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra objektyvumo principas. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjekto sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Laikantis objektyvumo principo viešojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti tikrąsias faktines aplinkybes, kurios nustatomos išaiškinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės priimant sprendimą ir kritiškai, nešališkai vertinant įrodymus (LVAT administracinėje byloje Nr. A662-1010/2014 ir kt.). Įstatymo viršenybės, kuris įtvirtintas VAĮ 3 straipsnio 1 punkte, ir objektyvumo principai lemia viešojo administravimo subjekto pareigą priimant sprendimus veikti pagal teisės aktuose jiems nustatytas teises ir pareigas, bei savo sprendimą pagrįsti tokiu būdu, jog nekiltų abejonių dėl šio sprendimo rezultato (LVAT administracinėje byloje Nr. A-2494-438/2015).
24. Aktualu pažymėti, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (LVAT administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).
25. Pagal Mokslo ir studijų įstatymo (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d.) 4 straipsnio 2 dalį akademinė etika – visuma visuotinai pripažintų vertybių, užtikrinančių mokslo ir studijų proceso skaidrumą, sąžiningumą, teisingumą, šiame procese dalyvaujančių asmenų lygybę, nediskriminavimą, atsakingumą, tausų išteklių vartojimą, akademinę laisvę, mokslo ir studijų darbų vertinimo nešališkumą, pasitikėjimą, pagarbą ir intelektinės nuosavybės apsaugą. Pagal minėto įstatymo 4 straipsnio 12 dalį Lietuvos mokslo ir studijų institucija (toliau – mokslo ir studijų institucija) – Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla – studijų vykdymas ir su studijomis susijusi veikla ir (arba) moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra.
Be kita ko, Raštas priimtas vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 16 dalimi, kuri įtvirtina Kontrolierius gali atsisakyti nagrinėti skundą (pranešimą) dėl galimo akademinės etikos pažeidimo ir, informavęs pareiškėją, perduoti šį skundą (pranešimą) atitinkamos mokslo ir studijų institucijos akademinės etikos ar kitai ginčų nagrinėjimo komisijai, prižiūrinčiai akademinės etikos laikymąsi, jeigu dėl to paties galimo akademinės etikos pažeidimo nebuvo kreiptasi į atitinkamos mokslo ir studijų institucijos akademinės etikos ar kitą ginčų nagrinėjimo komisiją.
26. Nuostatų 3 dalis įtvirtina, kad Kontrolieriaus tarnyba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu, kitais teisės aktais, šiais nuostatais ir savo darbo reglamentu. Nuostatų 22 dalis įtvirtina, kad Kontrolierius, skatindamas mokslo ir studijų institucijos etikos savireguliaciją, gali rekomenduoti pareiškėjui dėl akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo pirmiausia kreiptis į atitinkamos aukštosios mokyklos ar mokslinių tyrimų instituto akademinės etikos ar kitą ginčų nagrinėjimo komisiją, prižiūrinčią akademinės etikos ir procedūrų laikymąsi.
27. LURK Įstatų 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos universitetų rektorių konferencija (toliau – Konferencija) yra asociacija, kurią sudaro Lietuvos universitetai, atstovaujami universitetų rektorių. Konferencijos veiklos tikslas nėra pelno siekimas. Įstatų 2 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos universitetų rektorių konferencija koordinuoja universitetų tarpusavio ryšius, taip pat ryšius su valdžios ir valdymo bei savivaldybių institucijomis ir yra ekspertas studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros politikos klausimais. Įstatų 9 dalyje įtvirtinta, kad pagrindiniai Konferencijos tikslai – skatinti Lietuvos mokslo, studijų, kultūros ir ūkio raidą, aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą, Aukštųjų mokyklų tarpusavio ir tarptautinius ryšius, bendradarbiauti su valdžios ir valdymo bei vietos savivaldos institucijomis.
28. Taigi, konstatuotina, kad ir teisės normos skundžiamame sprendime pritaikytos tinkamai.
Kadangi LURK nėra laikytina Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo mokslo ir studijų institucija 4 straipsnio 12 dalį, o vadovaujantis Nuostatų 22 dalimi, Kontrolierius gali rekomenduoti pareiškėjui dėl akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo pirmiausiai kreiptis į atitinkamos aukštosios mokyklos instituciją, prižiūrinčią akademinės etikos ir procedūrų laikymąsi, t. y. nagrinėjamu atveju Mykolo Romerio universitetas yra kompetentingas nagrinėti Skundą.
29. Skundžiamų sprendimų priėmimo metu galiojusioje VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje buvo detalizuojama, kas Administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.
Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo Rašto turinį, laiko, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, nes yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis, buvo laikytasi esminių (pagrindinių) procedūrinių reikalavimų.
30. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ginčijamas Raštas atitinka teisės aktų reikalavimus, jame teisingai nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės, jos tinkamai įvertinos, teisės aktų nuostatos pritaikytos tinkamai, šiame Rašte motyvų išdėstymas yra adekvatus, paremtas surinktais duomenimis. Taigi nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo ir panaikinti ginčijamą Raštą. Kadangi Tarnyba priėmė teisėtą ir pagrįstą aktą, kurio naikinti nėra pagrindo, netenkintinas iš išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolierių išnagrinėti pateiktą skundą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka per teismo nustatytą terminą. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.