Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintauto Koriagino ir Arūno Rudzinsko teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui R. M., su institucija, teikiančia išvadą civilinėje byloje, – Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriumi, dėl bažnytinės santuokos apskaitos panaikinimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir kt. ir atsakovo R. M. priešieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Alytaus (duomenys neskelbtini) katalikų bažnyčioje bei įrašytą į Santuokos aktų registrą Alytaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje akto įrašu Nr. (duomenys neskelbtini) tarp R. M. ir R. M., nutraukti bei panaikinti bažnytinės santuokos apskaitos akto įrašą civilinės metrikacijos skyriuje, nustatant atsakovo R. M. kaltę dėl santuokos iširimo. Teismo posėdžio metu šį reikalavimą tikslino ir prašė panaikinti Alytaus (duomenys neskelbtini) katalikų bažnyčios apskaitos akto įrašą civilinės metrikacijos skyriuje.Palikti pavardes M. ir M.Nepilnametės dukters A. M. gyvenamąją vietą nustatyti su motina R. M.Priteisti iš R. M. išlaikymą A. M. po 600 Lt (bylos eigoje reikalavimas patikslintas po 174 Eur) kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant teisę ieškovei disponuoti lėšomis uzufrukto teise.Priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nuo 2014-06-28 iki kreipimosi į teismą dienos iš viso 1 200 Lt (bylos eigoje reikalavimas patikslintas į 348 Eur).Priteisti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą 5 000 Lt (bylos eigoje reikalavimas patikslintas į 1 448 Eur).Priteisti iš atsakovo R. M. išlaikymą ieškovei R. M. po 300 Lt (bylos eigoje reikalavimas patikslintas po 87 Eur) kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikui sueis treji metai (iki (duomenys neskelbtini)).Santuokoje įgytą turtą automobilį MITSYBICHI CARISMAm valst. Nr. (duomenys neskelbtini) natūra priteisti ieškovei R. M., pusę automobilio vertės – 500 Lt priteisiant iš ieškovės atsakovui. Bylos nagrinėjimo metu nuo šio reikalavimo ieškovė atsisakė.Skalbimo mašiną, kurios vertė 700 Lt (atitinkamai 203 Eur) priteisti natūra atsakovui, jai priteisiant piniginę kompensaciją, lygią pusei skalbimo mašinos vertės.

Atsakovas R. M. su ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies, pateikė priešieškinį, kuriuo reikalavo:

Panaikinti (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl R. M. ir R. M. santuokos, registruotos (duomenys neskelbtini) Alytaus (duomenys neskelbtini) katalikų bažnyčioje, apskaitą.R. M. palikti santuokinę „M.“ pavardę, R. M. po santuokos nutraukimo palikti „M.“ pavardę;Nustatyti nepilnametės dukters A. M. nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su motina R. M..Priteisti iš atsakovo R. M. nepilnametei dukteriai A. M., gimusiai (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 102 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jos pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti R. M., išlaikymo lėšas pervedant į ieškovės nurodytą banko sąskaitą.Nustatyti atsakovo R. M. bendravimo su nepilnamete dukra A. M. tvarką:

R. M. turi teisę ir pareigą bendrauti su dukra A. M. kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalius (arba sekančiais savaitgaliais pagal R. M. darbo grafiką), paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos nuo 17 val. penktadienį ir pristatant ją į gyvenamąją vietą iki sekmadienio 18 val.;R. M. turi teisę aplankyti dukrą A. jos gyvenamojoje vietoje gimimo dieną t.y. aplankyti kiekvienų metų birželio 20 d. (priešieškinyje rašymo klaida „gruodžio 2 d.“);Vasarą pusę, bet ne mažiau kaip 28 kalendorines dienas atostogų R. M. praleidžia su dukra, laikotarpį išskaidant ar ne į kelias dalis, atsižvelgiant į dukros norus bei tėvų atostogų grafikus darbovietėse. Atostogų grafikus tėvai turi suderinti raštu ne vėliau kaip iki kiekvienų metų birželio 20 d.;Dukrai A. pradėjus lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą R. M. praleidžia su dukra pusę jos rudens, žiemos, pavasario atostogų;Kūčių ir šv. Kalėdų šventes neporiniais metais dukra praleidžia su tėvu, poriniais metais - su motina;Naujųjų metų šventę poriniais metais dukra praleidžia su tėvu, neporiniais – su motina;R. M. praleidžia su dukra A. M. savo gimtadienio dieną t. y. kiekvienų metų birželio 06 d., taip pat minint Tėvo dieną.

Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo esmė

Panaikino (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) apie R. M. ir R. M. santuokos, įregistruotos (duomenys neskelbtini) Alytaus (duomenys neskelbtini) katalikų bažnyčioje, apskaitą. Paliko šalims M. pavardę.Nustatė A. M. gyvenamąją vietą su motina R. M. pagal motinos gyvenamąją vietą.Priteisė iš atsakovo R. M. išlaikymą periodinėmis išmokomis nepilnametei dukrai A. M. po 130 Eur kas mėnesį nuo ieškinio priėmimo teisme dienos 2014-08-26 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir 348 Eur išlaikymo įsiskolinimo.Nustatė, kad vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuos vaiko motina R. M..Padalino santuokoje įgytą turtą - atsakovui R. M. priteisiant skalbimo mašiną, ieškovei R. M. priteisiant iš R. M. 101 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui tenkantį daiktą.Nustatė atsakovo R. M. bendravimo tvarką su nepilnamete dukterimi A. M.:

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

Teismas neatskleidė atskirų nagrinėjamų klausimų esmės. Iš teismo argumentų galima suprasti, kad atsakovė nesirūpina pakankamu pajamų gavimu, tačiau taip nėra. Ieškovė ieškojo darbo, kurį dirbdama galėtų tinkamai rūpintis savo nepilnamete dukra. Ieškovės išsilavinimas, profesija nesuteikia galimybių būti paklausiai darbo rinkoje. Dėl anksti sukurtos šeimos, dukros gimimo ieškovė nėra įgijusi darbo patirties pagal profesiją. Šiuo metu ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) auklėtojos padėjėja. Atsakovas šių metų liepos mėnesį, taip pat nuo 2015-08-16 iki spalio mėnesio visiškai nebendravo su dukra. Atvykdamas pas dukrą, atsakovas niekada nėra atvežęs kažko vertingesnio, išskyrus jogurtą, šokoladą, žaisliuką. Tai, kad atsakovas patirs papildomas išlaidas maksimaliai bendraudamas su nepilnamete dukra, negali būti pagrindas mažinti priteisiamo išlaikymo dydį. Teismo sprendime nepagrįstai nurodoma, kad sprendimas dėl išlaikymo dydžio ir gyvenamosios vietos nustatymo priimtas atsižvelgiant į Alytaus miesto VTAS išvadą, kai 2014-09-16 Alytaus miesto VTAS išvadoje nurodyta, kad institucija pritaria ieškovės prašomam išlaikymo dydžiui, t. y. 174 Eur.Nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka yra nelogiška, pažeidžianti nepilnamečio vaiko teises ir interesus, nebus užtikrintas vaiko saugumas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad vaikas turi teisę, bet ne pareigą bendrauti su abiem tėvais. Teismas nevertino, ar teismo nustatyta maksimali bendravimo tvarka nepažeis nepilnametės dukros interesų, ar bus sudarytos sveikos ir saugios buvimo atsakovo gyvenamojoje vietoje sąlygos. Vien jau atsakovo slenkantis darbo grafikas patvirtina, kad atsakovo reikalaujama ir teismo nustatyta bendravimo tvarka nebus vykdoma. Mergaitė labai prisirišusi prie ieškovės, ji negali užmigti be mamos, paniškai bijosi jai nepažįstamų ar mažai pažįstamų žmonių, dukra mažai kalba, aplinkiniai nesupranta, ką ji nori pasakyti. Alytaus miesto savivaldybės VTAS nepritarė atsakovo prašomai maksimaliai bendravimo tvarkai – vaiko paėmimui su nakvyne. Teismas neatsižvelgė į Alytaus miesto VTAS išvadą, neišreikalavo jokių atsakovą charakterizuojančių duomenų, neįtraukė Prienų rajono VTAS į bylą institucija, teikiančia išvadą. Nors Alytaus miesto VTAS dalyvavo teismo posėdžiuose, tačiau jos atstovė nebuvo išklausyta, nepasisakė dėl šalių reiškiamų reikalavimų, nedalyvavo baigiamosiose kalbose. Teismas taip pat neatsižvelgė į ATP protokolą, surašytą atsakovui R. M.. Nepagrįstas teismo teiginys, kad sutapus atsakovo darbo grafikui, nepilnametė dukra bus prižiūrėta atsakovo tėvų, ja bus pasirūpinta. Atsakovo tėvai nereiškė savarankiško reikalavimo dėl bendravimo su nepilnamete A. nustatymo. Byloje nėra jokių objektyvių charakterizuojančių duomenų, kad atsakovo tėvai gali užtikrinti saugią A. priežiūrą, tinkamai ja pasirūpinti. Liudytojos R. M. parodymai turi būti vertinami kritiškai. Teismas nevertino fakto, kad atsakovas yra įsigijęs vokiečių aviganį. Nepaneigti teiginiai apie girtavimus atsakovo gyvenamojoje vietoje. Teismas nepasisakė, ar bus dukrai saugu atsakovo gyvenamojoje vietoje.Teismas nepasinaudojo procesinėmis teisėmis šeimos bylose, neatskleidė atskirų nagrinėjamų klausimų esmės. Vaikas, lankantis ikimokyklinę ugdymo įstaigą, negali būti paimamas iš namų penktadieniais 17 val., nes tuo metu dar būna ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Vaiko grąžinimas į gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val. irgi neprotingas, nes vaiką reikia paruošti kitai savaitei, išmaudyti, atlikti asmens higienos procedūras, laiku paguldyti nakties miegui.Nesutinkama su sprendimo dalimi, kuria atsakovui suteikta teisė aplankyti dukrą jos gyvenamojoje vietoje gimimo dieną kiekvienų metų birželio 20 dieną. Tokia sąlyga riboja vaiko teisę pasirinkti, kur ji nori būti savo gimimo dieną, nes vykdant teismo sprendimą, gimimo dieną ji turėtų būti savo gyvenamojoje vietoje.Nesutinkama su sprendimo dalimi, kad atsakovas vasarą 28 kalendorines dienas praleidžia su dukra bei pusę rudens, žiemos ir pavasario atostogų, dukrai pradėjus lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Kadangi dukra lanko ikimokyklinę ugdymo įstaigą, tokia bendravimo tvarka negalės būti realiai vykdoma, kadangi atsakovas, išnaudojęs visas 28 kalendorines dienas vasarą, neturės atostogų kitais metų laikais.Teismas, pasisakydamas dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų, nusprendė nelaikyti priešieškinio reikalavimais reikalavimų, kurie yra analogiški ieškinio reikalavimams. Tačiau teismas turėjo tokius priešieškinio reikalavimus atmesti ir tai įvertinti sprendžiant išlaidų paskirstymo klausimą. Skaičiuodamas ieškovės reiškiamus reikalavimus, nepagrįstai už vieną reikalavimą laikė išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimą ir gyvenamosios vietos nustatymą, nes tai yra du savarankiški reikalavimai.

Ieškovė neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo, nepateikė teismui pakankamai įrodymų apie išlaidas dukrai A.. Atsakovo turtinė padėtis objektyviai neleistų mokėti vaikui išlaikymo po 173,77 Eur. Byloje nepateikta jokių įrodymų apie dukros mėnesio išlaikymo paskaičiavimą. Dukros poreikių patenkinimui iš viso 260 Eur suma yra pakankama jos kasdienių poreikių tenkinimui. Įsiteisėjus teismo sprendimui, pagal nustatytą teismo atsakovo su dukra bendravimo tvarką, kas antrą savaitgalį dukra praleis kartu su tėvu. Taigi, atsakovas turės išlaidų, susijusių su dukros parsivežimu pas save bei jos pristatymu atgal į ieškovės namus, pats maitins dukrą, pramogaus su ja ir pan., kam taip pat bus reikalingos lėšos. Nepagrįstas motyvas, kad nustatyta teismo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka yra nelogiška, pažeis nepilnamečio vaiko interesus ir nebus užtikrintas vaiko saugumas. Ieškovė nesiekia, kad dukra turėtų ryšį su tėvu, o priešingai, tik siekia apriboti atsakovo ir dukters bendravimą. Šiuo atveju nėra nustatyta aplinkybių, leidžiančių nustatyti minimalią dukros bendravimo su manimi tvarką, kokią siūlo ieškovė. Ieškovė nenurodo konkrečių priežasčių, dėl ko bendravimas su tėvu gali neatitikti vaiko interesų.Nesuprantama pozicija, kad atsakovas neturi teisės susitikti su dukra jos gimimo dieną, nes tuomet dukra bus įpareigota, savo gimimo dieną būti namuose. Atsakovas tik nori turėti galimybę pasveikinti dukrą per jos gimtadienį ir neketina riboti jos buvimo vietos tą dieną. Vaikas turi teisę bendrauti ir matytis su asmenimis, su kuriais jį sieja šeimos ryšiai. Absurdiškas apeliacinio skundo motyvas, kad atsakovo tėvai nereiškė savarankiško reikalavimo dėl bendravimo su nepilnamete A. M. nustatymo, kadangi savaime suprantamas dalykas, kad atsakovui parsivežus savaitgaliui A. į namus, su ja betarpiškai bendraus ir jos seneliai. Ieškovė nelinkusi geranoriškai užtikrinanti dukros bendravimo su atsakovu, ji linkusi tik savo nuožiūra priimti sprendimus vaiko gyvenimo klausimais. Nepagrįsti ieškovės argumentai dėl A. saugumo atsakovo gyvenamojoje vietoje, nes nėra atsakovo buities tyrimo akto, kadangi ieškovė pati patvirtino, kad gyvenamajame name, kuriame šiuo metu gyvena atsakovas ir kur iki išyrant santuokai gyveno ir ieškovė, yra visi patogumai, įvesta elektra, kanalizacija, vanduo, namas visiškai įrengtas. Teismas tinkamai taikė CPK 179 straipsnio nuostatas, ieškovė turėjo visas galimybes naudotis visapusiškai savo teise teikti įrodymus. Teismas vertino abiejų šalių pateiktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Atsakovui pareiškus priešieškinį, ieškovė galėjo reikšti teismui prašymą – išreikalauti duomenis apie atsakovo gyvenimo sąlygas, tačiau to neprašė. Ieškovė ir jos atstovė sutiko su tuo, kad teismas civilinę bylą paskutiniame skunde nagrinėtų Alytaus miesto VTAS atstovei nedalyvaujant, kadangi pateikta skyriaus išvada. Iš apeliacinio skundo neaišku, kokiu teisiniu pagrindu vadovaujantis byla turi būti grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes nenurodyti konkretūs pažeidimui, kurie būtų sutrukdę bylą išnagrinėti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Apeliaciniu skundu ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo vaikui dydžio ir dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir prašoma šioje dalyje bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

CPK 329 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspęsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijose teismas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės nurodomi pirmosios instancijos teismo galimai padaryti CPK pažeidimai (neišreikalavimas tam tikrų dokumentų; neįtraukimas Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus į bylos nagrinėjimą; Alytaus miesto VTATS atstovui nesuteikimas teisės pasisakyti baigiamosiose kalbose) nesudaro pagrindo grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Pažymėtina, kad savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nėra byloje dalyvaujantis asmuo, turintis teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Tai institucija (dalyvis), kuri turi tam tikras pareigas vaikų teisų apsaugos srityje ir įtraukiama į teisminį procesą duoti išvadai šioje srityje bei nedalyvaujanti baigiamosiose kalbose (CPK 49 str. 3 d., 50 str. 2 d., 252 str.), todėl pagrįstai VTATS atstovas nepasisakė baigiamosiose kalbose. Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius į procesą buvo įtrauktas apeliacinės instancijos teismo bei gauta iš jų išvada dėl ginčo dalyko, todėl šis apeliantės nurodomas procesinis pažeidimas yra pašalintas. Kiti apeliantės nurodomi pirmosios instancijos teismo galimai padaryti pažeidimai (dėl papildomų atsakovo išlaidų, nelogiškos bendravimo tvarkos ir pan.) yra susiję su įrodymų vertinimu, kas, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindas grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas gali kitaip įvertinti byloje nustatytas faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus.

Dėl išlaikymo vaikui dydžio.

Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo dukrai A. išlaikymą po 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, atsižvelgdamas į orientacinį išlaikymo kriterijų (CK 6.461 str. 2 d. – viena minimali mėnesinė alga), į tai, kad atsakovas palyginti ilgai laiko praleis su dukra (pagal nustatytą bendravimo tvarką), dėl ko turės papildomų išlaidų, susijusių su vaiko išlaikymu.

Apeliantė nesutinka su priteisto išlaikymo dydžiu. Mano, kad teismas nepagrįstai sumažino prašomą priteisti išlaikymą dukrai, atsižvelgdamas į galimai atsakovo būsimas patirtas išlaidas, kuomet vaikas bus pas atsakovą.

Šioje dalyje teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliaciniu skundu.

Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).

Nustatyta, kad apeliantė prašo priteisti 174 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymą dukrai A.. Tiek apeliantė, tiek atsakovas nekilnojamojo turto neturi, transporto priemonių neturi, kitų išlaikytinių neturi. Apeliantė dirba, jos darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, - apie 266 Eur, atsakovo – apie 667 Eur. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovo darbo užmokestis yra tik 446 Eur, nes vadovavosi 2013 m. I pusmečio duomenimis. Taigi, atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, negu atsakovės, į ką turėjo atsižvelgti teismas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, neįvertindamas šalių turtinės padėties, nepagrįstai sumažino ieškovės prašomą priteisti išlaikymą iki 130 Eur. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl atsakovo papildomų išlaidų, praleidžiant nemažai laiko atsakovui su dukra (pagal nustatytą bendravimo tvarką) ir dėl to sumažinant prašomą priteisti išlaikymo sumą 20 Eur. Atsakovui būnant su dukra, neabejotinai visos tuo metu išlaikymo išlaidos (patarnavimų mokesčiai, maistas, galimai drabužiai, išvykos ir pan.) teks atsakovui, o apeliantė šių išlaidų nepatirs, todėl nėra pagrindo išlaikymo dydžio sumažinimą laikyti nepagrįstu.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio keistinas, priteistą išlaikymą padidinant iki 154 Eur (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

Apeliantė savo nesutikimą su teismo sprendimu šioje dalyje grindžia tuo, kad nustatyta bendravimo tvarka yra nelogiška (atsakovas dirba slenkančiu grafiku, atsakovas nežino, kada bus atostogos ir pan.), nebus užtikrintas vaiko saugumas (atsakovas baustas administracine tvarka, atsakovas laiko šunį, galbūt girtauja ir pan.), dukra yra dar maža ir iki 3 metų atsakovas turėtų ją lankyti tik apeliantės namuose.

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 19 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė iš esmės maksimalią bendravimo su vaiku tvarką ir tinkamai įgyvendino įstatymo nuostatą, jog minimalus bendravimas gali būti nustatytas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Byloje nėra surinkta (pateikta) jokių įrodymų, kad nustatytas bendravimas galėtų turėti neigiamos įtakos vaiko interesams. Pažymėtina, kad apeliantė tik deklaratyviais teiginiais siekia sukelti abejones atsakovo asmenybe, jo nesugebėjimu užtikrinti vaiko saugumo, tačiau pagrįsti savo teiginius, nepateikia jokių įrodymų. Iš Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus gautos išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pas atsakovą yra tinkamos vaikui būti sąlygos, neigiamai charakterizuojančių atsakovą duomenų nėra bei yra daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, dėl išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, neprieštarauja A. interesams.

Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad vaikas yra per mažas leisti laiką su atsakovu ne vaiko gyvenamojoje vietoje. Kaip jau minėta, tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, jas riboti galima tik išimtinais atvejais, nustačius, kad tai kenkia vaiko interesams. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kuo gi gali būti pakenkta vaikui, atsakovui su juo bendraujant ne jo gyvenamojoje vietoje. A. (duomenys neskelbtini) bus jau treji metai, todėl teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog atsakovas sugebės pasirūpinti ja, užtikrinti jai saugią aplinką ir ne jos gyvenamojoje vietoje.

Nepagrįstais laikytini apeliantės argumentai, kad vaikas negali būti paimamas iš namų penktadieniais 17 val., nes tuo metu dar būna ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, bei, kad vaiko grąžinimas sekmadienį 18 val. yra neprotingas, nes vaiką reikia paruošti kitai savaitei (išmaudyti, laiku paguldyti ir pan.). Teisėjų kolegija šiuos argumentus vertina kaip nepagrįstus (formalius), nes, jeigu vaikas dar nebūna namuose 17 val., atsakovas jį gali paimti ir iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos, o vaiką grąžinus 18 val., yra pakankamai laiko paruošti vaiką kitai savaitei.

Nepagrįstais laikytini apeliantės argumentai, kad nustatyta bendravimo tvarka negalės būti realiai vykdoma, nes atsakovui išnaudojus 28 dienų atostogas vasarą, jis negalės matyti su vaiku kitais metų laikais. Pažymėtina, kad DK nustatytas tik minimalus 28 kalendorinių dienų atostogų laikas, kurios gali būti žymiai ilgesnės priklausomai nuo tam tikrų aplinkybių (stažas, darbo pobūdis ir pan.). Be to, tai atsakovo rūpestis, kaip jis paskirstys savo laiką (galbūt pakeis darbą, galbūt ims nemokamas atostogas ir pan.) ir, kaip jis sugebės pasinaudoti jam suteikta teise bendrauti su vaiku.

Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatyta atsakovo bendravimo tvarka su dukra nepažeis jos interesų bei leis užtikrinti, sustiprinti vaiko ryšį su tėvu, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.

Bylinėjimosi išlaidos.

Nepagristais laikytini apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atmesti priešieškinio reikalavimus, kurie buvo analogiški ieškinio reikalavimams ir tai įvertinti, sprendžiant išlaidų paskirstymo klausimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, priešieškinyje savarankiškas reikalavimas buvo tik dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, o kiti jau buvo pareikšti ieškinyje, dėl ko jie negali būti savarankiškais reikalavimais, į kuriuos turėtų būti atsižvelgta sprendžiant bylinėjimosi išlaidų klausimą. Taip pat pagrįstai, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, teismas ieškovės reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, laikė vienu reikalavimu, nes jie glaudžiai tarpusavyje susiję, mokamas vienas žyminis mokestis.

Kadangi pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas šalių bylinėjimosi išlaidas, laikė apeliantės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo iš esmės patenkintu (neatsižvelgė, jog patenkintas reikalavimas ne visa apimtimi), todėl, pakeitus šioje dalyje teismo sprendimą (padidinus išlaikymo dydį), bylinėjimosi išlaidos, priteistos pirmosios instancijos teismo, nekeistinos.

Apeliacinės instancijos teisme apeliantės sumokėtas žyminis mokestis (41 Eur), už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos, jai nepriteistinas, nes šioje dalyje apeliacinis skundas atmestas. Apeliacinės instancijos teisme šalys turėjo išlaidų, už advokatų teisines paslaugas, kurias prašo priteisti, t. y. apeliantė – 190 Eur (už apeliacinio skundo ir paaiškinimo surašymą), atsakovas – 300 Eur (už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama, kad apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, į bylos apeliacinėje instancijoje sudėtingumą (sprendžiami nesudėtingi ginčai, esant suformuotai teisminei praktikai), į advokatų darbo ir laiko sąnaudas ruošiant dokumentus apeliacijai, į tai, kad advokatai dalyvavo procese pirmosios instancijos teisme, į tai, kad apeliantės išlaidos siekia tik 190 Eur, pažymi, kad atsakovo prašomos priteisti išlaidos už teisines paslaugas yra nepagrįstai didelės bei sprendžia, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos vienai iš kitos (jas, kaip pagrįstas, laikant lygiomis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. sprendimą pakeisti.

Priteistą iš atsakovo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis nepilnametei dukrai A. M. po 130 Eur, padidinti iki 154 Eur (vieno šimto penkiasdešimt keturių eurų).

Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.