- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-24
- Bylos Nr.
- AN2-154-929/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-04967-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė (pirm.)
- Institucija
- LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Paužaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal T. C. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. nutarimo, kuriuo T. C. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) Vilniaus skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius 2019 m. lapkričio 19 d. T. C. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VDI-ANR_P-2360-2019, dėl to, kad jis būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, esant darbo sutarties požymiams leido įmonėje 2019 m. rugpjūčio 22 d. dirbti D. J., teisės aktų nustatyta tvarka nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritorinei įstaigai apie D. J. įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. Tokiais savo veiksmais T. C. buvo pripažintas kaltu pažeidęs Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalies, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
1.2. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, 2020 m. sausio 30 d. nutarime konstatavo, kad T. C., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, atsakingu už darbuotojų įdarbinimą bei darbo sutarčių sudarymą, nesudaręs rašytinės darbo sutarties su D. J. ir nepranešęs apie jo įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios leido jam dirbti įmonėje, nevykdė bei neužtikrino DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalyje jam, kaip už darbuotojų įdarbinimą įmonėje atsakingam asmeniui, numatytų pareigų. Teismas nusprendė, kad T. C. padaryta veika atitinka nelegalaus darbo požymius, todėl pripažino jį kaltu padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, ir skyrė jam nuobaudą – 1 000 eurų baudą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. T. C. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-42-1096/2020 ir jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas nepanaikino visų prieštaravimų, bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka.
4. Apeliantas skunde nurodo, kad apylinkės teismas neišsamiai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą bei nenustatė visų jam inkriminuoto administracinio nusižengimo elementų. Esminis ginčas šioje byloje kyla dėl darbdavio ir darbuotojo susitarimo. Apeliantas pažymi, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog jis išreiškė savo valią ir nurodė D. J. atlikti darbus objekte. D. J. dirbo objekte UAB (duomenys neskelbtini) naudai. Teisinius santykius tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) patvirtina pasirašyta sutartis bei atliekami mokėjimai. UAB (duomenys neskelbtini) nutraukė darbo santykius su D. J. ir nurodė, kad nuo darbo santykių nutraukimo momento pastarasis dirbs UAB (duomenys neskelbtini) naudai. Apeliantas nesutinka su apylinkės teismo išvadomis, kad D. J. parašė pareiškimą dirbti UAB (duomenys neskelbtini) naudai ir tą pareiškimą įteikė UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui. Jokio asmeninio valios išreiškimo UAB (duomenys neskelbtini) D. J. neišreiškė. Atsižvelgiant į tai, apeliantas nurodo, apylinkės teismas savo nutarime nenurodė, kokia kaltės forma buvo administracinis padarytas nusižengimas. Be to, byloje nėra nustatyta, kad apeliantas suteikė leidimą D. J. atlikti darbus objekte, po to, kai jis buvo atleistas iš UAB (duomenys neskelbtini).
5. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad liudytojų parodymai nėra nuoseklus. Vienu atveju liudytojai teigia, kad pinigus už darbą mokėjo R., kitu, kad ,,T.“. Teismas nevertino T. S. paaiškinimo, kad R. D. jam mokėjo atlyginimą už darbą. Pirmos instancijos teismas, vertindamas įrodymus, turėjo juos vertinti nuosekliai. Be to, garso įraše, kuris buvo perklausytas ir išverstas vertėjos teismo posėdžio metu D. J. nurodė, kad jis išėjo iš R. D. dirbti pas T. C. Į T. C. teismo posėdžio metu užduotą klausimą, kodėl jis nusprendė kad dirba pas jį, D. J. žmona atsakė, kad skambino R. D. paklausti kada bus išmokėti pinigai, ir šis atsakė, kad D. J. dirba pas T. C.. Taigi, teismas neivertino, kad D. J. tarėsi dėl darbo UAB (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi R. D., todėl nepagrįstai nusprendė, kad darbo santykius įrodo D. J. žmonos parodymai. Be to, pirmos instancijos teismas nekreipė dėmesio į apelianto prašymą prijungti prie bylos liudytojo D. J. asmenybę apibūdinančius įrodymus. D. J. yra dalinai darbingas dėl sutrikusios psichines būsenos, kas turi reikšmės jo parodymų patikimumui, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino.
6. Apeliantas skunde teigia, kad Institucija rinkdama įrodymus pažeidė galiojančių teisės aktų reikalavimus. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančioms institucijoms galioja Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-l 18 (Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2019 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. VE-68 redakcija) patvirtintos „Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklės, kurios nustato valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, valstybės įgaliotų asmenų oficialiųjų dokumentų tvarkymo ir apskaitos bei dokumentų valdymo sistemų funkcijų ir metaduomenų valdymo bendruosius reikalavimus. Visi byloje esantys paaiškinimai bei kiti dokumentai negalėjo būti vertinami kaip oficialūs įrodymų šaltiniai, kadangi neatitiko minėtų reikalavimų bei nei vienas jų nėra registruotas t. y. negali būti pripažintas oficialiu dokumentu. Be to, iš bylos medžiagos dingo R. D. ranka rašytas paaiškinimas, kuriame teigiama, kad pastarasis neinformavo UAB (duomenys neskelbtini), kad nutraukė darbo santykius su D. J. bei patvirtino faktą, kad UAB (duomenys neskelbtini) negalėjo žinoti apie šį faktą ir pagrįstai tikėjo, kad D. J. dirba UAB (duomenys neskelbtini) naudai.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados
Apeliacinis skundas atmestinas
7. Apeliaciniame skunde T. C. prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. ANK 651 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apygardos teisme apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Žodinį nagrinėjimą yra būtina rengti tuomet, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai. Šiuo atveju, motyvuodamas savo prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepašalino visų prieštaravimų. Apeliaciniame skunde nenurodomos jokios naujos aplinkybes, kurios nebuvo žinomos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat nepateikiami nauji įrodymai, skunde išdėstyti argumentai yra išsamūs ir aiškūs. Teismo vertinimu, apeliaciniame skunde keliamiems klausimams išspręsti nėra būtini papildomi proceso dalyvių paaiškinimai, kad būtų tikslingas žodinio proceso rengimas. Atsižvelgiant į tai, T. C. skundą, vadovaujantis ANK 651 straipsnio 2 dalimi, nutarta nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
8. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neigia padaręs jam inkriminuotą ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei nurodo jog tarp jo ir D. J. nebuvo susiklostę darbo santykiai.
Žemesnės instancijos teismas
9. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad darbas yra vertinamas kaip nelegalus, kai yra nustatomi šie požymiai: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nebuvo laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).
10. T. C. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad jis būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė rašytinės darbo sutarties ir nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie D. J. įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. Tokiais savo veiksmais T. C. pažeidė DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalies, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
11. DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Nagrinėjamu atveju, administracinio nusižengimo byloje neginčijamai nustatyta, kad tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir D. J. darbo sutartis sudaryta nebuvo, apie jo priėmimą į darbą nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Esminis ginčas kyla dėl to, ar D. J. UAB (duomenys neskelbtini) atliko darbines funkcijas, kurios buvo atliekamos atlygintinai, pavaldžiai darbdaviui ir jo naudai.
12. Skunde T. C. iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė jo kaltės dėl jam inkriminuoto ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, konstatuodamas, kad jis padarė šį nusižengimą, rėmėsi tik nepatikimais, prieštaringais ir abejotinais D. J. paaiškinimais, tuo pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visi T. C. inkriminuoto administracinio nusižengimo požymiai yra įrodyti, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
13. Iš administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų nustatyta, kad VDI atliko patikrinimą statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini) kur UAB (duomenys neskelbtini) vykdė namo renovacijos darbus. 2019 m. rugpjūčio 22 d. patikrinimo metu statybvietėje rasti pagalbinius darbus atlikę T. S. ir D. J.. (b. l. 3). T. S. savo paaiškinime nurodė, kad su D. J. pagalbinius darbus atlieka apie mėnesį. Darbo laikas nuo 8.00 val. iki 17.00 val. Su D. J. atlieka tas pačias darbo funkcijas. Darbus darbe paveda darbų vadovas (b. l. 5). D. J. nurodė, kad dirba statybos objekte nuo 2019 m. liepos mėn. Dėl darbo tarėsi su įmonės vadovu „T.“. Darbo sutarties nepasirašė. Darbo laikas nuo 8.00 val. iki 17.00 val. Darbo užmokestį moka įmonės vadovas „T.“. Kartu dirba su T. S. (b. l. 6). Teismo pasėdžio metu liudytojas D. J. paaiškino, kad „T.“ yra T. C. (b. l. 68). Institucijos atstovas teismo posėdžio metu parodė, kad paaiškinimas buvo surašytas iš D. J. žodžių (b. l. 37). Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrindiniai įrodymai tokio pobūdžio bylose yra būtent pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, taip pat liudytojų – pareigūnų, mačiusių pažeidimą ir tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai (pvz., Kauno apygardos teismo nutartis administraicnio nusižengimo byloje Nr. Nr. AN2-633-498/2017).
14. Nors T. C. skunde nurodo, kad D. J. dirbo ne jo įmonėje, bet UAB (duomenys neskelbtini), kuri pagal sutartį atliko darbus, tačiau tokia administracinėn atsakomybėn patrauko asmens versija, kaip prieštaraujanti byloje surinktiems įrodymams, pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai atmesta. 2019 m. rugpjūčio 27 d. tyrimo veiksmų protokole užfiksuota, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas R. D., atvykęs kartu su UAB (duomenys neskelbtini) vadovu T. C. paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) veiklos nevykdo ir darbuotojų statybos objekte (duomenys neskelbtini), Vilnius, neturi. Anksčiau D. J. dirbo įmonėje, tačiau pasibaigus darbams, darbo sutartį nutraukė. D. J. turėjo tartis dėl darbo su UAB (duomenys neskelbtini) vadovu dėl priėmimo į darbą. Piniginių atsiskaitymų iš UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. birželio mėn. negavo (b. l. 9). Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismo posėdyje VDI atstovas papildomai paaiškino, jog T. C. nurodžius, kad D. J. darbines funkcijas atliko UAB (duomenys neskelbtini) tyrimo terminas buvo pratęstas ir ši aplinkybė buvo patikrinta. 2019 m. rugpjūčio 27 d. UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, kartu su T. C. atvykęs į VDI skyrių pasakė, kad jo įmonė nuo liepos mėnesio. tame statybos objekte jokių darbų nevykdo, darbuotojų statybos objekte (duomenys neskelbtini) neturi ir aplinkybės, kurias nurodė T. C., yra neteisingos. T. C. tyrimo eigoje teikė sąskaitas, kurios nurodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) moka pinigus UAB (duomenys neskelbtini), todėl papildomai buvo iškviestas UAB (duomenys neskelbtini) vadovas R. D., kuris patvirtino, kad UAB (duomenys neskelbtini) mokėti pinigai yra įsiskolinimas už gegužės mėnesį. Tuo metu D. J. UAB (duomenys neskelbtini) jokių darbinių funkcijų nevykdė (b. l. 36). Taigi, šie bylos duomenys patvirtina, jog visos T. C. nurodytos aplinkybės, neva patvirtinančios, kad D. J. darbo ne UAB (duomenys neskelbtini), bet UAB (duomenys neskelbtini) buvo išsamiai ištirtos ir byloje surinktais įrodymais paneigtos.
15. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bei įvertino ir paties T. C. į bylą pateiktus duomenis - jam rašytą UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojo T. S. paaiškinimą bei paties apelianto slapta darytą pokalbį su D. J. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateikti duomenys nepaneigia D. J. nelegalaus darbo fakto. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad T. C. veiksmai slapta įrašinėjant pokalbį su bylos, kurioje jis yra traukiamas administracinėn atsakomybėn, liudytoju, pastarajam užduodant klausimus apie bylos aplinkybes, taip pat imant paaiškinimą iš kito bylos liudytojo, gali būti vertinami kaip neleistinas poveikis šiems liudytojams. Atsižvelgiant į tai, tokiu būdu gauti duomenys negali paneigti kitų byloje surinktų įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad liudytojai D. J. ir T. S. parodymai esminėse detalėse sutapo, jie abu dirbo viename objekte tuos pačius pagalbinius darbus ir abu suprato, kad dirba vienam darbdaviui. Garso įraše D. J. žmona atsakydama į T. C. klausimą aiškiai pasako, kad R. D. nurodė, jog D. J. dirba T. C. ir pinigus už darbą turi gauti iš jo.
16. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė T. C. kaltės padarius inkriminuotą administracinį nusižengimą. Atsakydamas į šiuos skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 12 dalyse nustatyta, jog bendrovės direktorius atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad administracinis nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu, tiek tyčios, tiek neatsargumo forma, nes bendrovės direktorius privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybė, todėl pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį bendrovės vadovas atsako ir tais atvejais, kai dėl savo netinkamo pareigų atlikimo sudaro sąlygas bendrovėje darbuotojui dirbti nelegaliai (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. eAN2-260-843/2019, Nr. AN2-478-574/2019). Atsižvelgiant į tai, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad byloje nėra įrodyta, kad T. C. susitarė dėl darbo santykių su D. J. bei davė leidimą pastarajam atlikti darbus objekte, nepaneigia pirmosios intencijos teismo išvadų dėl jo kaltės padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
17. Atmestini ir apeliacinio skundo argumentai, kad administracinio nusižengimo byloje esantys dokumentai neatitinka teisės aktais patvirtintų dokumentų rengimo bei apskaitos taisyklių, todėl negalėjo būti pripažinti įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esantys dokumentai iš esmės atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, o aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą abejoti šių dokumentų patikimumu, nenustatyta. Tokių aplinkybių savo apeliaciniame skunde nenurodė ir apeliantas.
18. Remdamasis išdėstytu, apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. nutarimas, kuriuo T. C. pripažintas kaltu padaręs ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam paskirta 1 000,00 Eur bauda, yra teisėtas ir pagrįstas, jam paskirta administracinė nuobauda yra teisinga ir proporcinga. Atsižvelgiant į tai, tenkinti T. C. apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
T. C. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.