Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Olegas Šibkovas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo B. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutarimo B. Š. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

B. Š. Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda 1500 Eur bauda už tai, kad atlikus operatyvų patikrinimą 2017 m. liepos 14 d., apie 12.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ parke prie karuselių „Grybas“ ir „Junga“ nustatyta dirbanti E. B., kuri priėmė pinigus iš klientų už karuselių pasinaudojimą, tai yra paėmus pinigus įjungdavo karuseles, o paimtus pinigus iš klientų perduodavo B. Š.. E. B. paaiškino, kad kol B. Š. buvo užsiėmęs, ji kalbino žmones pasisupti karuselėmis, iš žmonių paėmusi pinigus įjungė karuseles veikti, o vėliau gautus pinigus perdavė B. Š.. Atitinkamai B. Š. paaiškino, kad E. B. leido žmonėms pasisupti karuselėmis, o gautus pinigus perdavė jam. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad E. B. šios veiklos nėra įregistravusi, tarp B. Š. ir E. B. rašytinė darbo sutartis nesudaryta, informacija apie E. B. darbą nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, tai yra E. B. dirbo nelegaliai. Tokiais veiksmais B. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (pakeisto 2016 m. rugsėjo 19 d., Nr. 2016-23709) (toliau – DK) 42 straipsnio 1, 2, 4 dalis.Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad B. Š., dirbantis pagal verslo liudijimą, leido dirbti nelegaliai E. B. ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su ja nesudaręs rašytinės darbo sutarties, apie priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavęs VSDFV teritorinio skyriaus.Apeliaciniame skunde B. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo nutarimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino surinktus duomenis, nevertino teismo metu pateiktų liudytojų parodymų ir paties apelianto pateiktų paaiškinimų, todėl skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir naikintinas.Skunde pažymima, kad 2017 m. liepos 14 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistams pradėjus atlikti patikrinimo veiksmus E. B. patvirtino, kad ji (duomenys neskelbtini) parke prie karuselių nedirba, o tik iš draugiškumo padeda apeliantui.Skunde cituojama ANK 95 straipsnio 1 dalis, DK 93 ir 98 straipsniai ir teigiama, kad norint įrodyti, jog E. B. dirbo nelegaliai, byloje turi būti įrodyta, kad: darbas buvo atliekamas darbdavio naudai, darbdaviui vadovaujant ar jam prižiūrint, kai darbuotojas atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, o tarp apelianto ir E. B. buvo sutarta dėl visų sąlygų, esančių DK 93 straipsnyje. Tvirtinama, kad iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad nors ir E. B. veikė skundo autoriaus interesais, tai yra keletą kartų įjungė atrakcionus, kuriais norėjo pasisupti vaikai, tačiau liudytojos E. B., R. L. ir (duomenys neskelbtini) apskrities VMI specialisto K. Š. faktų fiksavimo pažyma patvirtina, kad E. B. niekada nedirbo ir nedirba apelianto naudai, o tik iš draugiškumo padėjo surinkti pinigus iš klientų bei įjungė karuselę skundo autoriui nesant vietoje. Byloje nėra jokių įrodymų, kad būtų priešingai. Tai, kad paėmusi pinigus E. B. juos iškarto atidavė apeliantui tik patvirtina faktą, kad ji jokių darbinių funkcijų neatliko. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kad tarp E. B. ir skundo autorius būtų sutarta dėl konkretaus darbo ar atlyginimo už jį. Atkreipiamas dėmesys, kad VMI (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistai, įtardami nelegalų darbą, nesurinko daugiau įrodymų apie darbo sąlygas, mokamą užmokestį ir negalėjo surinkti, nes kaip pats liudytojas K. Š. nurodė, pradėjus tikrinti E. B., ji nurodė, kad nedirba ir pasakė, kad padeda iš draugiškumo. Anot apelianto, šios aplinkybės patvirtina, kad tarp jo ir E. B. nebuvo darbdavio ir darbuotojo santykių, o E. B. veiksmai negali būti traktuojami kaip nelegalus darbas.Nesutinkant su pirmosios instancijos teismo įrodymu vertinimu, skunde pabrėžiama, jog nors apeliantas administracinio nusižengimo protokole nurodė, kad nuoširdžiai gailisi, jog neuždraudė E. B. aptarnauti klientų ir paėmė iš jos pinigus, tačiau skundo autorius neprisipažino, kad jį ir E. B. siejo darbiniai santykiai, todėl teismo vertinimas, kad šis paaiškinimas yra pagrindas vertinti kaip įrodymą, pagrindžiantį jo kaltę, yra nepagrįstas. Dėl liudytojos E. B. parodymų, kad apeliantas paprašė jos įjungti karuseles, vertinimo kaip pagrindžiančių skundo autoriaus kaltę, skunde teigiamas, kad šis prašymas tik patvirtina, jog liudytoja ir apeliantas yra draugai, tai nėra susitarimas dėl darbo funkcijų atlikimo. Anot apelianto, kritiškai vertintina ir tai, kad teismas visiškai nepasisakė dėl (duomenys neskelbtini) parke dirbančios R. L. parodymų, kad E. B. dažnai ateina į (duomenys neskelbtini) parką, žino kaip įjungti karuseles, tačiau ten nedirba. Skundo autoriaus tvirtinimu liudytojo K. Š. parodymai skiriasi nuo jo nurodytų aplinkybių 2017 m. liepos 14 d. faktų fiksavimo pažymoje, kadangi, nors teisme liudytojas parodė, kad matė E. B. dirbant nuo 12.10 val., tačiau minėtoje faktų fiksavimo pažymoje nurodė, kad E. B. dirbo nuo 12.30 val., be to, faktų fiksavimo pažymoje nenurodyta, kad ji būtų kvietusi ar siūliusi pasinaudoti atrakcionais, ką liudytojas teigė teismo posėdyje. Akcentuojama ir tai, kad teisme nebuvo apklaustas kitas patikrinime dalyvavęs VMI (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistas G. D. atkreipiamas dėmesys, kad pagal teismų praktiką darbo bylose, pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio nusižengimo protokolą surašančiam pareigūnui, todėl pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimuiSkunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nesigilino į tai, ar paskirta bauda turės teigiamą poveikį ir ar yra proporcinga padaryto nusižengimo atžvilgiu. Apelianto nuomone, paskirtos baudos dydis yra neproporcingas, kadangi gali pažeisti jo, kaip fizinio asmens interesus. Tokio dydžio baudos skyrimas gali būti finansiškai nepakeliama našta, ką patvirtina su skundu pateikta apelianto deklaracija už 2016 metus, iš kurios matyti, kad jis per 2016 metus iš viso gavo 4000 Eur pajamų. Kadangi kito darbo skundo autorius neturi, vadinasi jo pajamos yra 333 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių. Taip pat apeliantas savo vardu neturi jokio registruoto nekilnojamojo turto, važinėja jam nuosavybės teise priklausančia 1999 m. gamybos transporto priemone, todėl skundžiamu nutarimu paskirta 1500 Eur dydžio bauda nustatyta neišnagrinėjus visų byloje esančių aplinkybių bei nenustačius, kokį poveikį tokia bauda turės apelianto, kuris yra fizinis asmuo, besiverčiantis savarankiška veikla, finansinei padėčiai. Tokia bauda yra nepagrįsta.Skunde atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, matydamas, kad skundo autorius neturi tinkamo išsilavinimo atstovauti save teisme, nepasiūlė pasitelkti atstovą bylos nagrinėjimui, o liudytojo K. Š. parodymams esant nevienodiems, nutarė neapklausti liudytojo G. D., ir tuo pažeidė apelianto teisę į teisingą ir visapusišką bylos išnagrinėjimą nepažeidžiant procesinių teisės normų. Kauno apskrities MI atsiliepime prašoma pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą ir B. Š. skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

B. Š. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis dėl B. Š. kaltės padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Apeliantas savo kaltę dėl jo veiksmų kvalifikavimo pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje ginčija, teigdamas, jog su E. B. nesitarė dėl darbo ir pastaroji nedirbo (duomenys neskelbtini) parke prie karuselių, o liudytojo K. Š. parodymai yra nepatikimi.Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, įvertinęs byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas B. Š. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu pagrįstai pripažino administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo išsamiai išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Skundžiamame teismo nutarime aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados. B. Š. argumentai, kuriais šis siekia paneigti, kad padarė jam inkriminuotą nusižengimą, yra nepagrįsti ir atmestini, nes jo kaltę padarius administracinį taisės pažeidimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais.Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą vieningą teisės taikymo praktiką, siekiant veiką kvalifikuoti ANK 95 straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009). DK 98 straipsnio 1 dalies 1, 2 punkte nustatyta, kad nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis N575-858/2010). Pažymėtina ir tai, kad pagal for­muo­jamą teismų praktiką pagrindiniai įrodymai tokio pobūdžio bylose yra pirminiai nelegaliai dir­ban­čio asmens paaiškinimai, taip pat liudytojų – pareigūnų, mačiusių pažeidimą ir tiesiogiai ben­dravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai.Nagrinėjamu atveju iš pirminių nagrinėjamą administracinį nusižengimą užfiksavusių dokumentų – administracinio nusižengimo protokolo (b. l. 1-2), (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyresniųjų specialistų G. D. ir K. Š. faktų fiksavimo pažymos (b. l. 5-6), (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažymos (b. l. 3-4) – matyti, kad juose nurodytos esminės nusižengimo padarymo aplinkybės, t. y., kad B. Š., dirbantis „(duomenys neskelbtini)“ parke pagal verslo liudijimą, 2017 m. liepos 14 d. minėtame parke prie karuselių „Grybas“ ir „Junga“ leido dirbti E. B. karuselių operatoriaus darbą – priimti pinigus iš asmenų, norinčių pasinaudoti karuselėmis, ir jas įjungti, kai darbas buvo atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant bei prižiūrint, kai darbuotojas atlikdamas darbo funkcijas pakluso nustatytai darbo organizavimo tvarkai, teisės aktų nustatyta tvarka nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie E. B. darbo pradžią, t. y. nelegaliai. Nurodytas nusižengimo padarymo aplinkybes patvirtino liudytoju apklaustas vyresnysis specialistas K. Š., bylą nagrinėjant teisme, kuris paaiškino, kad 2017 m. liepos 14 d. atvyko su kolega G. D. į (duomenys neskelbtini) parką atlikti operatyvų patikrinimą, pamatė, kad parke dirba viena moteris, kuri kvietė žmones prieiti prie karuselių „Junga“, „Grybas“, taip pat kreivų veidrodžių, iš žmonių paėmė pinigus, tada įjungė karuseles, nuėjo prie B. Š., šnektelėjo ir padavė jam pinigus, vėliau vėl grįžo dirbti, ją kalbino jau kiti žmonės, ji vėl įjungė karuselę. Moteris vienu metu aptarnavo ne vieną karuselę – vieną karuselę įjungdavo, tada nubėgdavo prie kitos karuselės, kur žmonės laukdavo, pakalbindavo juos, paimdavo pinigus, įjungdavo karuselę. Liudytojui atliekant patikrinimą, iš pradžių moteris nenorėjo kalbėti, sakė nieko nežinanti, padedanti B. Š. iš draugiškumo, vėliau parašė paaiškinimą, kur pripažino, kad pinigus davė B. Š. (b. l. 31-32). Šio liudytojo parodymuose ir minėtuose dokumentuose užfiksuotose aplinkybėse nėra esminių prieštaravimų. Be to, liudytoja E. B., nors teigė, kad įvykio metu nedirbo (duomenys neskelbtini) parke, tačiau pripažino, kad 2017 m. liepos 14 d. B. Š. prašymu įjungė karuseles, paėmė pinigus iš besisupančių žmonių ir juos atidavė administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui (b. l. 7, 13-14). Pats B. Š., surašant jam administracinio nusižengimo protokolą, nurodė, jog nuoširdžiai gailisi, kad neuždraudė E. B. aptarnauti klientus ir iš jos paėmė pinigus, kuriuos ji surinko iš klientų, tuo netiesiogiai patvirtindamas, kad E. B. atliko karuselių operatoriaus funkcijas. Tuo tarpu liudytojos R. L. paaiškinimai, kad ją su B. Š. sieja darbiniai santykiai ir ji žino, jog E. B. pas jį (duomenys neskelbtini) parke niekada nedirbo, nepaneigia, kad E. B. 2017 m. liepos 14 d. B. Š. prašymu dirbo nelegaliai, kadangi tai patvirtina anksčiau aptarti pirminiai nagrinėjamą administracinį nusižengimą užfiksavę dokumentai, liudytojų K. Š. ir E. B., taip pat iš dalies paties B. Š. paaiškinimai.Taigi, byloje yra pakankamai įrodymų, kad B. Š. padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, t. y., leido E. B. dirbti jo nurodytą darbą, susitaręs dėl darbo pobūdžio, nesudarydamas su ja rašytinės darbo sutarties ir nepranešdamas nustatyta tvarka apie įdarbinimą.Kita vertus apeliaciniame skunde keliamas B. Š. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Teigiama, kad ANK 95 straipsnio 5 dalyje numatytos nuobaudos, artimos minimaliai, paskyrimas negali būti laikomas teisingu, protingu ir proporcingu.ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia baudą užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1000 iki 5000 eurų.Pagal ANK 22 straipsnį administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurio paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.Taigi mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonę skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.). Atsižvelgęs į B. Š. padaryto nusižengimo pobūdį – padarytas nusižengimas, nesilaikant DK reikalavimų, nusižengimas truko neilgą laiko tarpą, buvo vienkartinis, byloje nėra duomenų apie ankstesnius analogiškus nusižengimus; į pažeidėjo asmenybę ir jo turtinę padėtį – duomenų apie B. Š. teistumus, administracinius baustumus, byloje nėra, jis dirba pagal verslo liudijimą, į tai, kad pažeidimo forminimo metu B. Š. netiesiogiai prisipažino padaręs nusižengimą ir dėl jo padarymo gailėjosi; kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių; į nuobaudų tikslus, numatytus ANK 22 straipsnyje; taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantui skundžiamu nutarimu paskirta administracinė nuobauda – 1500 Eur bauda, šiuo atveju nėra adekvati ir proporcinga jo padarytam nusižengimui ir asmenybei, aiškiai prieštarauja teisingumo principo įgyvendinimui, todėl konstatuotina, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir B. Š. skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje, t. y. skirti 700 Eur baudą. Įvertinus pirmiau paminėtas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad šiuo atveju ir nurodyto dydžio baudos paskyrimas apeliantui bus pakankama poveikio priemonė ANK 22 straipsnyje numatytų administracinių nuobaudų tikslams pasiekti (paveikti administracinį nusižengimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinį nusižengimą padariusį asmenį; atimti ar apriboti administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus).Atsižvelgiant į visą tai, konstatuotina, kad B. Š. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, tačiau jam paskirta nuobauda nėra adekvati padarytam administracinio nusižengimo pobūdžiui, pavojingumo laipsniui, pažeidėjo asmenybei, teisingumo ir protingumo kriterijams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

B. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 2 d nutarimo dalį, kuria B. Š. už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 1500 Eur bauda.

Taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir B. Š. už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirti administracinę nuobaudą – 700 Eur (septynių šimtų eurų) baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.