Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. S. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų Šakiuose 2025 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. D. pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, suinteresuotas asmuo R. S..

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama patvirtinti (duomenys neskelbtini) mirusio V. L. U. (duomenys neskelbtini) surašytą asmeninį testamentą. Po tėvo mirties ji kartu su savo seserimi kreipėsi į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Dar tėvui esant gyvam, ji žinojo, kad jis buvo surašęs asmeninį testamentą. Tėvas buvo sakęs, kad turtą paliko jai testamentu, nes ji juo rūpinosi. Po tėvo mirties ji peržiūrėjo jo dokumentus ir rado jo ranka surašytą testamentą. Nors raštas sunkiai įskaitomas, testamento tekstas yra pakankamai aiškus. Notaras paaiškino, kad testamentas suprantamas, tačiau jis nebuvo perduotas saugoti, todėl yra negaliojantis, kol jo nepatvirtina teismas. Šiuo atveju galiotų tik teismo patvirtintas asmeninis testamentas. Siūlė sesei pasidalyti tėvo turtą ir be testamento, nustatant jai didesnę dalį, atsižvelgiant į tai, kad tik ji viena prižiūrėjo ir rūpinosi velioniu tėvu. Tačiau sesuo pareiškė, kad viskas turi būti atliekama pagal įstatymą, todėl kreipėsi į teismą.

2. Pareiškėja paaiškino, kad ekspertizė pateikė kategorišką išvadą – testamentą surašė ir pasirašė jos tėtis. Jis visą gyvenimą kartojo, kad viską paliks jai ir jos šeimai, kad iki pat mirties glausis prie jų. Jis taip pat sakydavęs, kad R. S. (pareiškėjos sesuo) savo dalį jau yra gavusi ir kad jam jos daugiau nereikia. Testamentas buvo surašytas tą dieną, kai ji pas tėvą buvo kartu su dukra. Ji pati nejautė poreikio, kad testamentas būtų notariškai patvirtintas, nes norėjo, kad tėtis jaustųsi saugus. Jos nuomone, tėvo valia turi būti gerbiama. Testamentu buvo paliktas namas, 8 ha žemės sklypas ir miškas. Tėvas gyveno savo namuose, tik iki išvykimo į ligoninę maždaug keturias savaites – pas pareiškėją. Seseriai buvo nupirktas butas ir sodas. Turi mamos užrašų knygutę, kurioje patvirtinta, kad seseriai buvo nupirkti butas ir sodas. Jos šeima dirbo žemę, mokėjo tėvo mokesčius. Tėvas sakė: „Jei mokate mokesčius, viskas liks jums“. Jos šeima prižiūrėjo tėvo namus, jį dažydavo, pjaudavo žolę, sodino augalus, karpydavo gyvatvores, taip pat prižiūrėjo kapus. COVID pandemijos metu jie atveždavo tėvui maistą. Kai tėvas susirgo, juo rūpinosi tik ji. Testamentas buvo parašytas tėvo valia. Ji jo nediktavo – tėvas pats klausinėjo, ką reikėtų įrašyti. Ji tik pasakė, kad reikia nurodyti vardą, pavardę, asmens kodą ir paliekamą turtą. Tėvas pats iš stalčiaus prie televizoriaus pasiėmė dokumentus su reikalingais duomenimis. Tėvas susirgo 2023 metais. Sesuo nepadėdavo, tik kartais aplankydavo. Tėvas nuo jų gyveno maždaug už 600 metrų. 2022 m. jis dar pats ateidavo pas juos, aplankydavo proanūkį. Tėvas vairavo iki 2021 metų, o tais metais pardavė automobilį. Mano, kad sesuo žinojo, jog tėvas jai paliks turtą. Po tėvo mirties jos su seserimi lankėsi pas notarą. Ji siūlė seseriai turto padalijimą: dvi dalys – jai, viena – seseriai, tačiau sesuo pasakė, kad viskas bus pagal įstatymą. Sesuo aiškiai išreiškė lūkestį gauti turtą.

3. Suinteresuotas asmuo R. S. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Jos teigimu, pareiškėja A. D., siekdama asmeninės naudos, nuslėpė tikrąją tėvo sveikatos būklę. Dėl to asmeninis testamentas, surašytas tokiomis aplinkybėmis, nebeatspindi tikrosios tėvo valios, nes galėjo būti (greičiausiai buvo) padiktuotas tuo metu, kai tėvas jau nebesuvokė šio dokumento nei reikšmės, nei prasmės, kaip tikrojo turto paskirstymo po mirties išraiškos. Byloje pateikė medicininius dokumentus, kurie, jos vertinimu, patvirtina, kad V. L. U. sveikatos būklė nuosekliai ir tendencingai blogėjo. Tai, anot jos, reiškia, kad 2021 m. rugpjūčio 1 d., kai buvo surašytas testamentas, V. L. U. sirgo demencija, dėl to asmeninis testamentas negali būti teismo patvirtintas. Anksčiau jis esą laikėsi pozicijos, kad turtas priklauso abiem dukroms, svarbiausia – nesipykti. Ji bendravo su tėvu – važinėdavo po regioninius parkus, švęsdavo šventes, jų santykiai buvo dvasiškai artimi, nors ir retesni. Finansinės paramos iš tėvo jai nereikėjo, priešingai nei sesei, kuriai jis nemažai padėjo, nes ši neturėjo savo žemės. 2021 m. rugpjūčio 29 d. ji su seserimi lankėsi pas tėvą, o vėliau kartu grybavo. Tuomet kalbėjo apie tėvo sveikatos pablogėjimą, svarstė galimybę jį pasiimti pas save, tačiau tam nebuvo sąlygų, nes jis jau daug ko nesuvokė. Tais pačiais metais pareiškėja prašė kaimynių pagalbos tėvui, tačiau niekas nesutiko. Pabrėžė, kad pagalbos tėvui reikėjo dar tuomet, o ne tik 2023 m., kaip teigia pareiškėja. Po motinos mirties sesuo pasiūlė turtą palikti tėvui, nes taip esą būtų patogiau. Tėvas nebevairavo nuo 75 metų, niekada nebuvo sakęs, kad viską paliks tik pareiškėjai. Tėvas buvo teisingas žmogus, vienodai mylėjo visus anūkus, niekada jų neišskyrė. Tėvas taip pat turėjo brolių, vienam jų norėjo atsilyginti už žemę, tačiau pareiškėja atsisakė sumokėti ir nevykdė jo valios. Siūlė tėvui pagalbą, tačiau sesuo norėjo viską spręsti pati. Pagal tuometinę sveikatos būklę tėvas negalėjo savarankiškai surašyti testamento – tai matyti ir iš rašto, kuris buvo sunkiai įskaitomas. Pripažįsta, kad testamentą pasirašė tėvas, tačiau jo turinys, jos nuomone, jam buvo padiktuotas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai Šakiuose 2025 m. birželio 20 d. nutartimi pareiškimą tenkino; patvirtino V. L. U., mirusio (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugpjūčio 1 d. surašytą asmeninį testamentą. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

4.1. Teismas pažymėjo, kad byloje apklausti liudytojai pateikė skirtingus parodymus dėl testatoriaus tikrosios valios. Vieni liudytojai teigia, kad testatorius ketino visą turtą palikti pareiškėjai A. D. ir jos šeimai, kiti nurodo, kad testatorius ketino į palikimą įtraukti ir kitą dukterį – suinteresuotąjį asmenį R. S..

4.2. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl testatoriaus valios buvimo ir turinio, prioritetas teikiamas ne tik žodiniams liudytojų parodymams, bet visų pirma – objektyviems įrodymams: testamento tekstui, ekspertizės išvadai, testatoriaus veiksmams, šeimos narių santykiams bei nuosekliai testatoriaus reiškiamai pozicijai.

4.3. Teismas nustatė, kad pareiškėjos pusės liudytojai (šeimos nariai, artimi testatoriui asmenys) nurodė, kad testatorius ne kartą kartojo apie ketinimą palikti visą turtą būtent A. D. šeimai, o šią valią jis nuosekliai išreiškė tiek žodžiu, tiek veiksmu (testamento surašymas, turto priežiūros paskyrimas). Priešinga pozicija byloje dėl testatoriaus valios išreikšta suinteresuoto asmens pusės liudytojų, kurie neturėjo intensyvaus ar kasdienio ryšio su testatoriumi (jį aplankydavo 1–2 kartus per metus), todėl jų parodymai labiau vertintini kaip spėliojimai ar subjektyvūs įsitikinimai.

4.4. Teismas mano, kad pareiškėjos pusės liudytojų parodymai yra nuoseklūs, pagrįsti konkrečiais testatoriaus veiksmais ir pasisakymais, be to, juos patvirtina testamento turinys ir testatoriaus gyvenimo būdas – jis glaudžiai bendravo ir gyveno kartu su pareiškėjos šeima, kuri realiai juo rūpinosi. Testamento turinys atitinka nuoseklią testatoriaus gyvenimo poziciją ir jo išreikštus ketinimus – kaip nurodo liudytojai, jis ilgą laiką kartojo, kad paliks turtą pareiškėjai, kuri gyveno šalia, rūpinosi juo, prižiūrėjo jo namus, ūkį ir kapavietes.

4.5. Pažymėjo, jog testatoriaus gebėjimas suprasti savo veiksmus, jų esmę ir juos valdyti testamento sudarymo metu yra aplinkybės, kurios tiriamos ir vertinamos ginčo teisenos tvarka, nagrinėjant ieškinį dėl testamento nuginčijimo, o ne nagrinėjant pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, todėl teismas nagrinėjamoje byloje plačiau dėl suinteresuoto asmens argumentų, kad tėvas nebesuvokė tokio dokumento nei reikšmės, nei prasmės, ir su tuo susijusių teiktų rašytinių duomenų plačiau nepasisakė.

4.6. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2021 m. rugpjūčio 1 d. surašytame asmeniniame testamente, kurio originalas pateiktas teismui, aiškiai išreikšta testatoriaus (palikėjo) valia. Testamente taip pat nurodyta testamento sudarymo data ir vieta, jame aprašytas konkretus paliekamas turtas ir nurodyta paveldėtoja. Bylos duomenys patvirtina, kad testamente nurodytas turtas nuosavybės teise priklausė testatoriui. Nors testamento tekstas surašytas ne itin aiškiai – jame yra žodžių, parašytų su klaidomis ar sunkiai įskaitomų – vis dėlto jo turinys yra suprantamas, esminiai testamento elementai yra įskaitomi. Testamento esmė – turto paskyrimas konkrečiam asmeniui – yra išreikšta pakankamai aiškiai.

4.7. Teismas pažymėjo, kad aplinkybę, jog testamentas surašytas testatoriaus ranka, patvirtina 2025 m. kovo 10 d. ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (24). Jame konstatuota, kad rankraštį ir parašą testamente atliko pats testatorius. Nėra jokių įrodymų, kad testamentas būtų buvęs suklastotas ar sudarytas nesant testatoriaus tikrosios valios ar esant spaudimui.

4.8. Teismas nurodė, kad bylai pateikti dokumentai taip pat patvirtina, jog pareiškėja ir suinteresuotas asmuo yra testatoriaus dukros. 2024 m. gegužės 20 d. jos priėmė palikimą po tėvo V. L. U. mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini). Pareiškimas teismui dėl testamento patvirtinimo pateiktas 2024 m. birželio 20 d., t. y. nepraėjus vieniems metams po testatoriaus mirties, todėl terminas, numatytas CK 5.31 straipsnio 4 dalyje, yra išlaikytas.

4.9. Teismas nurodė, kad nekyla abejonių dėl surašyto asmeninio testamento autentiškumo ir atitikties testatoriaus valiai. Pareiškėja nuosekliai paaiškino testamento radimo aplinkybes, o teismas neturi pagrindo abejoti šių paaiškinimų teisingumu. Suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, kurie paneigtų pareiškėjos nurodytas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, testatoriaus V. L. U. 2021 m. rugpjūčio 1 d. surašytas asmeninis testamentas vertintinas kaip atitinkantis CK 5.30 straipsnyje nustatytus turinio ir formos reikalavimus, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkintas, o testamentas patvirtintas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

5. Suinteresuotas asmuo (toliau – ir apeliantė) R. S. pateikė atskirąjį skundą, juo prašo Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų Šakiuose 2025 m. birželio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą atmesti. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

5.1. Nurodo, jog bylai pateiktas L. V. U. asmeninis testamentas yra objektyviai neperskaitomas arba skaitomas tik spėjimo būdu, todėl pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl testamento teksto aiškumo prieštarauja tiek byloje esančiam pateiktam dokumentui, tiek suformuotai teismų praktikai tokio pobūdžio bylose. Teismo išvados dėl testamento teksto aiškumo yra ypač „pritemptos“, todėl apeliantė abejoja, ar bet kuris kitas teismas padarytų tokias pačias išvadas.

5.2. Mano, kad byloje pateiktos ekspertų įžvalgos reiškia, kad tekstas nėra toks, kurį skaityti būtų lengva ir paprasta, – koks turi būti asmeninis testamentas, kurį turi sugebėti perskaityti kiekvienas asmuo, kuriam toks ranka surašytas dokumentas būtų pateiktas, jau nekalbant apie notarą, kuris pagal asmeninį testamentą turėtų išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.

5.3. Nurodo, kad pareiškėja pakeitė savo poziciją dėl asmeninio testamento surašymo aplinkybių, t. y., pareiškime nurodė, jog asmeninis testamentas buvo surašytas jai nedalyvaujant ir ji tiesiog jį rado po tėvo mirties, o rašytiniuose paaiškinimuose jau nurodė, kad ji pati padėjo tėvui surašyti asmeninį testamentą. Toks pareiškėjas pozicijos keitimas negali būti pavadintas nuosekliu testamento radimo aplinkybių paaiškinimu, todėl teismo išvada yra akivaizdžiai neteisinga.

5.4. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas suabsoliutino pareiškėjos ir jos pusės liudytojų parodymus, nors būtent pareiškėja yra labiausiai suinteresuota asmeninio testamento patvirtinimu šalis, todėl normalu, kad liudytojai, kurie yra jos šeimos nariai, bet kuriuo atveju palaikys jos poziciją.

6. Pareiškėja A. D. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

6.1. Nurodo, kad testamentas atitinka visus Lietuvos Respublikos CK 5.30 straipsnio reikalavimus. Teismai nuosekliai laikosi pozicijos, kad formalių kalbos ar išraiškos trūkumų nepakanka testamento pripažinimui negaliojančiu, jei esmė ir testatoriaus valia testamente aiškiai atsiskleidžia.

6.2. Nurodo, kad teismo posėdžio metu apeliantė pati patvirtino, kad pažino testatoriaus raštą ir kad testamente išreikšta testatoriaus valia jai suprantama.

6.3. Nurodo, kad Lietuvos teismo ekspertizės išvada yra kategoriška: ,,2021m. rugpjūčio 1 d. testamentą surašė ir pasirašė V. L. U.“ (Ekspertizės aktas 2025 m. kovo 10 d. Nr. (duomenys neskelbtini)). Todėl nėra pagrindo abejoti testatoriaus valia ar testamento autentiškumu.

6.4. Nurodo, kad savo paaiškinimų byloje nekeitė, bet juos detalizavo, papildė aplinkybes.

6.5. Pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad testatorius nesuvokė savo veiksmų ar jo valią veikė išorinės aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos pareiškimas dėl asmeninio testamento patvirtinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

10. Testamentas – vienašalis sandoris, kuriame išreikštas jį sudariusio asmens patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Po testatoriaus mirties testamente nurodyti asmenys paveldi palikėjo turtą, t. y. testamentai sukuria paveldėjimo teisinius santykius. Taigi testamento instituto paskirtis – užtikrinti fiziniam asmeniui teisę savo valia, kuri išviešinama po mirties, pasirinkti įpėdinius ir paskirstyti jiems po testatoriaus mirties liekantį palikimą. Įstatymu pripažįstami oficialieji ir asmeniniai testamentai (CK 5.27 straipsnis). Notaro ar kito įstatymu įgalioto asmens patvirtinti testamentai yra oficialieji (CK 5.28 straipsnis). Asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data, vieta, jis išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas (CK 5.30 straipsnio 1 dalis). Asmeninis testamentas atitinka oficialųjį tik tuo atveju, jeigu nustatyta tvarka buvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje (CK 5.31 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu asmeniniai testamentai nebuvo perduoti saugoti nurodytiems asmenims, jie turi būti per vienus metus po testatoriaus mirties pateikti teismui ir jo patvirtinti (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Teismo patvirtintas asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą. Tai reiškia, kad asmeninis testamentas, kuris nebuvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui, gali sukurti paveldėjimo teisinius santykius tik tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą buvo pateiktas teismui ir teismas jį patvirtino.

11. CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmeniniam testamentui privalomi reikalavimai: a) asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka; b) asmeniniame testamente turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta; c) testatoriaus valios išraiška; d) asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus. CK 5.30 straipsnyje taip pat aptartos tam tikros šių reikalavimų taikymo išimtys. Nurodyti reikalavimai taikomi tiek nustatyta tvarka perduotiems saugoti asmeniniams testamentams, tiek ir neperduotiems, kurie, kaip minėta, tvirtinami teismo.

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad testatorius V. L. U. mirė (duomenys neskelbtini), o asmeninis testamentas teismui pateiktas 2024 m. birželio 20 d., t. y. nepraleidus CK 5.31 straipsnio 4 dalyje nustatyto vienų metų senaties termino. Taip pat nustatyta, kad bylai pateiktas tvirtinti asmeninis testamentas yra surašytas ranka lietuvių kalba, sudarytas iš vieno lapo, dokumente yra nurodyta jį surašiusio ir pasirašiusio asmens vardas, pavardė, data – 2021 m. rugpjūčio 1 d. – ir vieta, padėtas parašas. Atlikus teismo rašysenos ekspertizę, nustatyta, kad dokumentą parašė ir pasirašė V. L. U..

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartos aplinkybės patvirtina, jog testamente yra nurodyti esminiai privalomi elementai. Tačiau akivaizdu, kad suinteresuotas asmuo nesutinka, jog testamentas atitiko testatoriaus valią. Apeliantė atskirajame skunde tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas: 1) neatsižvelgė į tai, kad testamentas yra objektyviai neperskaitomas arba skaitomas tik spėjimo būdu; 2) neatsižvelgė į tai, kad testatorius negalėjo suvokti savo veiksmų ir jų valdyti; 3) neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja pakeitė savo poziciją dėl asmeninio testamento surašymo aplinkybių; 4) suabsoliutino pareiškėjos ir jos pusės liudytojų parodymus. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus laiko nepagrįstais.

14. Remiantis CK 5.30 straipsnio 1 dalimi, be nurodytų aplinkybių, teismas, spręsdamas dokumento pripažinimo asmeniniu testamentu ir jo patvirtinimo klausimus, turi aiškintis ir dėl testatoriaus valios išraiškos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas asmeninio testamento sudarymo tvarką ir formą reglamentuojančių teisės normų tikslą, yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į asmeninio testamento tikslą – suteikti palikėjui galimybę pačiam surašyti jam priklausančio turto patvarkymą mirties atveju, įstatyme nustatytais testamento sudarymo reikalavimais siekiama užtikrinti, jog testatoriaus vidinė valia atitiktų jos išorinę išraišką testamente. Kadangi asmeninis testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį tik po testatoriaus mirties, tai CK 5.30 straipsnio normos pagal savo prigimtį laikomos imperatyviosiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2004; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2009; 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-248/2015). Dėl to teismas, nagrinėdamas prašymą patvirtinti asmeninį testamentą, patikrina, ar jis atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Testatoriaus valia yra esminis būtinas testamento elementas; ji turi būti išreikšta taip, kad būtų aišku, jog asmuo duoda patvarkymą būtent dėl paveldėjimo po jo mirties. Įstatyme įtvirtinta testamento ir konkrečiai asmeninio testamento samprata neleidžia patvirtinti tokio asmeninio testamento, kuris neatitinka šių esminių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2004, 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013; 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-248/2015; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-916/2022). Taigi visais atvejais inter alia prieš tvirtinant asmeninį testamentą turi būti patikrinama, ar pateiktame tvirtinti testamente išreikšta testatoriaus valia būtent dėl paveldėjimo ir ar ji išreikšta tinkamai.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl suinteresuoto asmens argumentų bei įrodymų, jog testatorius negalėjo suvokti atliekamų veiksmų esmės ir juos valdyti asmeninio testamento sudarymo metu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad testatoriaus valios ydingumas, testatoriaus galėjimas ir gebėjimas suprasti savo veiksmus, jų esmę ir juos valdyti testamento sudarymo metu – tai aplinkybės, kurios tiriamos ir vertinamos ginčo teisenos tvarka nagrinėjant ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, o ne ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjant pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl apeliantės argumentų ir įrodymų, susijusių su testatoriaus veiksnumo vertinimu.

16. Apeliantė nurodo, jog asmeninis testamentas yra objektyviai neperskaitomas arba skaitomas tik spėjimo būdu, todėl yra neaiškus ir negali būti tvirtinamas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais deklaratyviais apeliantės samprotavimais.

17. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad tekste yra gramatinių klaidų, o raštas yra sunkiai įskaitomas, savaime nedaro testamento negaliojančio. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vis dėlto testamento turinys yra suprantamas, o esminiai testamento elementai yra įskaitomi. Testamento esmė – turto paskyrimas konkrečiam asmeniui – yra išreikšta pakankamai aiškiai, jame aprašytas konkretus paliekamas turtas ir nurodyta paveldėtoja. Bylos duomenys patvirtina, kad testamente nurodytas turtas nuosavybės teise priklausė testatoriui. Byloje reikšminga, jog aplinkybę, kad testamentas surašytas testatoriaus ranka, patvirtina 2025 m. kovo 10 d. ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, kad rankraštį ir parašą testamente atliko pats testatorius. Nėra jokių įrodymų, kad testamentas būtų buvęs suklastotas ar sudarytas nesant testatoriaus tikrosios valios ar esant spaudimui, todėl nėra pagrindo abejoti testamento autentiškumu.

18. Apeliantė teigia, kad pareiškėja pakeitė savo poziciją dėl asmeninio testamento surašymo aplinkybių, t. y., pareiškime nurodė, jog asmeninis testamentas buvo surašytas jai nedalyvaujant ir ji tiesiog jį rado po tėvo mirties, o rašytiniuose paaiškinimuose jau nurodė, kad ji pati padėjo tėvui surašyti asmeninį testamentą.

19. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus atmeta kaip klaidinančius ir nepagrįstus. Įvertinus pareiškėjos pareiškimo turinį, nustatyta, kad pareiškėja nurodė, jog ji žinojo dar tėvui būnant gyvam, kad jis yra parašęs testamentą, nes ji juo rūpinosi, todėl jis turtą paliko jai. Po tėvo mirties peržiūrėjo dokumentus ir rado testamentą. Pareiškime nebuvo nurodomos aplinkybės, kad asmeninis testamentas buvo surašytas pareiškėjai nedalyvaujant. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, rašytiniuose paaiškinimuose pateiktos aplinkybės nevertintinos kaip pozicijos keitimas, o laikytinos paaiškinimų detalizavimu, kurios papildo ir sukonkretina testamento atsiradimo aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos metu paaiškinimai buvo išplėsti ir papildyti, o jokia esminė informacija nebuvo paneigta ar pakeista.

20. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas suabsoliutino pareiškėjos ir jos pusės liudytojų parodymus, nors būtent pareiškėja yra labiausiai suinteresuota asmeninio testamento patvirtinimu šalis, todėl normalu, kad liudytojai, kurie yra jos šeimos nariai, bet kuriuo atveju palaikys jos poziciją.

21. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo apklausti aštuoni liudytojai tiek pareiškėjos, tiek suinteresuoto asmens pusėje, taip pat išklausyti pačios pareiškėjos ir suinteresuoto asmens paaiškinimai. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad pareiškėjos pusės liudytojai (šeimos nariai, artimi testatoriui asmenys) nurodė, jog testatorius ne kartą kartojo apie ketinimą palikti visą turtą būtent A. D. (pareiškėjos) šeimai, o šią valią jis nuosekliai išreiškė tiek žodžiu, tiek veiksmu (testamento surašymas, turto priežiūros paskyrimas). Priešinga pozicija byloje dėl testatoriaus valios išreikšta suinteresuoto asmens pusės liudytojų, kurie neturėjo intensyvaus ar kasdienio ryšio su testatoriumi (jį aplankydavo 1–2 kartus per metus), todėl jų parodymai labiau vertintini kaip spėliojimai ar subjektyvūs įsitikinimai.

22. CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį, be kitų įrodinėjimo priemonių, faktiniai duomenys gali būti nustatomi ir liudytojų parodymais.

23. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad, vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013).

24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs liudytojų parodymus tarpusavyje su kitais įrodymais ir visų įrodymų visumoje, mano, kad pareiškėjos pusės liudytojų parodymai buvo nuoseklūs, išsamūs ir detalūs dėl jų nuolatinio intensyvaus ryšio su testatoriumi. Pareiškėjos šeima prižiūrėjo ir tvarkė testatoriaus namus, juos remontavo – stogą, santechniką, pjaudavo žolę, šienaudavo, sodindavo augalus, karpydavo gyvatvores, taip pat prižiūrėjo kapus. COVID pandemijos metu jie atveždavo tėvui maistą. Kai tėvas susirgo, juo rūpinosi pareiškėja. Tuo tarpu apeliantė ir jos pusės liudytojai su testatoriumi bendravo mažiau, apsilankydavo jo namuose 1–2 kartus per metus.

25. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė ir jos pusės liudytojai praleisdavo žymiai mažiau laiko su testatoriumi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog pareiškėjai ir jos pusės liudytojams buvo ne kartą nurodyta apie testatoriaus ketinimą palikti visą turtą būtent pareiškėjos šeimai, o šią valią jis nuosekliai išreiškė tiek žodžiu, tiek veiksmu (testamento surašymas, turto priežiūros paskyrimas), o priešinga pozicija byloje dėl testatoriaus valios išreikšta suinteresuoto asmens pusės liudytojų, kurie neturėjo intensyvaus ar kasdienio ryšio su testatoriumi (jį aplankydavo 1–2 kartus per metus), pagrįstai vertinta kaip spėliojimai ar subjektyvūs įsitikinimai. Apeliantė nenurodė jokių aplinkybių, kodėl pareiškėjos ir jos pusės liudytojų parodymai turėtų būti laikomi mažiau patikimais. Šiame kontekste pažymėtina, kad vien tai, jog apeliantė skirtingai vertina liudytojų paaiškinimus, kurie yra palankūs pačiai apeliantei, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad teismas netinkamai vertino liudytojų teiktus paaiškinimus.

26. Šiame kontekste pažymėtina, kad valios, žinotinos kitiems asmenims (įskaitant valią dėl palikimo), išreiškimas apima ne tik jos suprantamą išdėstymą kokia nors forma (pvz., žodine, rašytine), bet ir perteikimu tiems asmenims. Asmuo, siekiantis, kad su jo turtu būtų pasielgta pagal jo valią, suvokia, kad apie tą valią turi sužinoti ją įgyvendinti galintys asmenys, todėl pasirūpina ne tik savo valios išdėstymu, bet ir jos perteikimu apie ją turintiems sužinoti asmenims. Valios išdėstymas, nesiimant veiksmų ją perduoti kompetentingiems asmenims, gali reikšti, kad asmens valia nebuvo galutinai susiformavusi ir nesusiformavo vėliau arba ketinimai pasikeitė. Asmens valia, išdėstyta žodžiu ar užrašyta, kol ji tikslingai kokiu nors būdu neperduodama kitiems asmenims, neturi galios sukurti, pakeisti ar nutraukti teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-248/2015).

27. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismui pateiktas tvirtinti asmeninis testamentas atitinka CK 5.30 straipsnio 1 dalyje numatytus asmeniniam testamentui nustatytus reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino šį testamentą.

28. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad asmeninio testamento patvirtinimas teismo nutartimi nereiškia, kad vėliau nebegalimi ginčai dėl tokio testamento turinio ar testatoriaus būklės jo sudarymo metu. Priešingai, testamentą patvirtinus teismui, jis įgauna teisinę galią ir suteikia teisę testamente nurodytiems asmenims priimti palikimą, jo atsisakyti, gauti paveldėjimo teisės liudijimą, o suinteresuoti asmenys įgyja teisę pareikšti teisme ieškinius dėl testamento pripažinimo negaliojančiu dėl testatoriaus neveiksnumo šioje srityje, jo valios trūkumų sudarant testamentą ir kitų priežasčių bei naudotis kitomis juridinėmis savo teisių gynimo priemonėmis, kurios taikomos oficialiesiems testamentams. Asmeninio testamento patvirtinimas teismo tvarka taip pat nevaržo notaro teisės, esant įstatyme nustatytam pagrindui, atsisakyti atlikti tam tikrą notarinį veiksmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).

Dėl bylos procesinės baigties

29. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, teisingai įvertino nustatytas faktines aplinkybes ir priėmė pagrįstą nutartį, todėl apeliantės atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų Šakiuose 2025 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.