Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2015-03-31 · Civilinė byla Nr. e2-13444-864/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-03-31
Bylos Nr.
e2-13444-864/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Mikonienė
Ieškovas
AB „Panevėžio energija“
Atsakovas
Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2015 m. kovo 31 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ramunė Mikonienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Panevėžio energija“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pateiktu teismui ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 384,29 EUR palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15 EUR žyminį mokestį ir 300 EUR teisinės pagalbos išlaidas. Nurodė, kad ieškovas tiekia šilumos energiją butui, adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose (toliau – butas), kurio savininkas J. A. 2005 m. gruodžio 30 d. mirė. Teigė, jog po J. A. mirties buto niekas nepaveldėjo, todėl pagal Civilinio kodekso 5.62 straipsnio nuostatas butas paveldėjimo teise turėjo pereiti atsakovui. Ieškovas nurodė, kad atsakovas priėmė mirusiojo palikimą ir 2014 m. rugpjūčio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartimi butas buvo parduotas trečiajam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, ieškovas su 2014 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 009-2279 atsakovui pateikė 2014 m. gruodžio 30 d. sąskaitą Nr. 2014 022 8 597,83 Lt (2 490,10 EUR) sumai. Ieškovas nurodė, kad atsakovas sutiko apmokėti skolą, tačiau delspinigius mokėti atsisakė, nors ieškovas tokių ir neprašė. Ieškovo nuomone, valstybė priimdama fizinio asmens palikimą, priima ir visas jo teisės bei prievoles, tokiu būdu jai tenka pareiga laiku mokėti už bute suvartotą šilumą bei įstatymines palūkanas praleidus mokėjimus. Ieškovas apskaičiavo 384,29 EUR palūkanų už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. ir prašė jas priteisti (b.l. 18-21).

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigė, kad atsakovui turi būti taikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. 758 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų atleidimo nuo delspinigių mokėjimo“. Be to, atsakovas atkreipė dėmesį, kad palikėjas mirė 2005 m. gruodžio 30 d. Duomenų, kad ieškovas būtų pranešęs apie susidariusią skolą iki 2012 m. balandžio 13 d. ieškovas nepateikė. Tokiu būdu, atsakovo nuomone, ieškovas laikytinas pažeidusiu bendradarbiavimo principą. Atsakovas nurodė, kad skolą už butui suteiktą šilumos energiją atsakovo atstovas yra apmokėjęs, todėl yra nepagrįsta priteisti palūkanas už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d., kadangi atsakovo atstovas apie palikimo priėmimą sužinojo tik 2012 m. balandžio 13 d. Atkreipė dėmesį, kad nėra pagrindo priteisti palūkanas už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą, nes šios palūkanos, atliekančios kompensacinę funkciją, taip pat priskirtinos prie piniginių sankcijų už laiku nesumokėtus mokesčius už šilumos energiją ir todėl, pagal suformuotą teismų praktiką nėra priteistinos (Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-962-527/2013) (b.l. 54-56).

Remdamasis Civilinio proceso kodekso 441 straipsnio nuostatomis teismas priima sprendimą rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas tiekia šilumos energiją butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – butas). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo, 2013 m. kovo 20 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo bei 2013 m. balandžio 15 d. Turto perdavimo-priėmimo akto nustatyta, jog šio buto savininkas J. A. 2005 m. gruodžio 30 d. mirė, o butas paveldėjimo teise perėjo valstybei (b.l. 32, 49-50, 57-61). Pagal bylos medžiagą, ieškovas 2014 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. 009-2279 „Dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) Kėdainių m., skolų“ kreipėsi į atsakovą, siųsdamas pastarajam 2014 m. gruodžio 30 d. sąskaitą Nr. 2014 022 už suteiktą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2005 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. viso 8 597,83 Lt (2 490,10 EUR) sumai bei prašydamas padengti susidariusį įsiskolinimą (b.l. 23, 27). Nustatyta, jog atsakovas 2015 m. sausio 21 d. raštu „Dėl sąskaitos už butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainių m.“ Nr. (28.8-08-4)RNA-1635 informavo ieškovą, kad artimiausiu metu apmokės pateiktą 2014 m. gruodžio 30 d. sąskaitą Nr. 2014 022, sumokėdamas ieškovui 2 105,81 EUR, kadangi nuo delspinigių mokėjimo atsakovas yra atleistas (b.l. 28). Taigi nagrinėjamoje byloje kilęs tarp šalių ginčas dėl ieškovo teisės reikalauti bei atitinkamai atsakovo pareigos sumokėti 384,29 EUR palūkanas už termino piniginei prievolei įvykdyti praleidimą.

Pagal bylos medžiagą, atsakovas prievolės apmokėti susidariusį įsiskolinimą už butui teiktą šilumos energiją, neginčija bei ją pripažįsta. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje ginčo tarp šalių dėl atsakovo pareigos sumokėti ieškovui skolą už teiktą butui šilumos energiją, buvimo, nėra. Tuo tarpu atsakovas apmokėti ieškovo apskaičiuotas už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. 384,29 EUR palūkanas atsisako, teigdamas, jog Lietuvos Respublikos 1993 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. 758 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų atleidimo nuo delspinigių mokėjimo“ (toliau – Nutarimas) pagrindu atsakovas yra atleistas nuo palūkanų mokėjimo, o savo ruožtu ieškovas, be kita ko, yra pažeidęs pareigą bendradarbiauti, dėl ko atsakovas apie palikimą sužinojo tik 2012 m. balandžio 13 d. Teismas su tokia atsakovo pozicija nesutinka.

Nutarime įtvirtinta, jog atsižvelgiant į tai, kad dėl lėšų stokos Lietuvos valstybės biudžete ir savivaldybių biudžetuose laiku negalima pervesti biudžetinėms įstaigoms ir organizacijoms lėšų, kurių reikia jų normaliai veiklai užtikrinti, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria atleisti biudžetines įstaigas ir organizacijas nuo delspinigių už laiku nesumokėtus mokesčius už elektros ir šiluminę energiją mokėjimo. Taigi šis Nutarimas reglamentuoja įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, atleidimą nuo delspinigių paslaugų teikėjams mokėjimo. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju sprendžiamas atsakovo - valstybės, kaip tam tikro turto savininko, kuris civiliniuose santykiuose dalyvauja bendrais pagrindais, prievolės neįvykdymo klausimas. Todėl atsakovui byloje esant ne biudžetinei įstaigai ar organizacijai, šis Nutarimas sprendžiant klausimą dėl atsakovo, kaip valstybės, pareigos mokėti palūkanas už termino piniginei prievolei įvykdyti praleidimą, netaikytinas (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1795-431/2014).

Ieškovas nagrinėjamu atveju prašė teismo priteisti už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. 384,29 EUR palūkanas Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. prašė priteisti iš esmės kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją atliekančias palūkanas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas iš paveldėjimo kilusius teisinius santykius, yra išaiškinęs, jog palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006). Pagal Civilinio kodekso 5.62 straipsnį paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu jis testamentu paliktas valstybei, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo ar iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Valstybei paveldėjimo teise perėjus visam palikėjo turtui, už palikėjo skolas, valstybė atsakovo neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės (Civilinio kodekso 5.62 straipsnio 3 dalis). Teismas atkreipia dėmesį, jog valstybė, paveldėdama turtą Civilinio kodekso 5.62 straipsnyje nurodytais pagrindais, įgyja analogišką įpėdinio statusui padėtį, tampa paveldėto turto savininke ir įgyja teisę disponuoti paveldėtu turtu savo nuožiūra. Jai, kaip ir kitiems savininkams, įgijusiems nuosavybės teisę paveldėjimo būdu, taikomos bendrosios prievolių vykdymo nuostatos. Atsižvelgiant į tai, esant šiuo metu praleistam terminui įvykdyti piniginę prievolę – sumokėti ieškovui už butui teiktas paslaugas, atsakovui visą šį laiką turėjus galimybę naudotis ieškovui priklausančiomis piniginėmis lėšomis, darytina išvada, kad tokiu atveju atsakovui atsirado ir pareiga sumokėti ieškovui už penkerius metus apskaičiuotas kompensuojamąsias palūkanas. Pagal bylos medžiagą, akivaizdu, jog ieškovas, kaip atitinkamas paslaugas teikiantis subjektas, apie buto savininko mirtį galėjo sužinoti tik po tam tikro laiko. Iš esančių byloje rašytinių įrodymų matyti, kad jau 2007 metais ieškovas, gavęs atsakovo 2007 m. birželio 22 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (15.25-14)-K-7451 siuntė atsakovui informaciją apie susidariusį įsiskolinimą už šilumos energiją bei mokėtinas palūkanas ir teikė dokumentų kopijas už suteiktas paslaugas (b.l. 33-36). Taigi šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad ieškovas ėmėsi visų veiksmų informuoti atsakovą apie skolą bei šią skolą išieškoti pakankamai operatyviai, t. y. praėjus vos dvejiems metams nuo palikėjo mirties. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, priešingai negu teigia pats atsakovas, ieškovas visą šį laiką siekė bendradarbiauti su atsakovu, t. y. siuntė atsakymus į atsakovo raštus, teikia visus skolą pagrindžiančius dokumentus ir pan. (b.l. 33-36, 47). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti ieškovui pažeidus Civilinio kodekso 6.200 straipsnyje įtvirtintą šalių bendradarbiavimo principą. Todėl nenustačius jokių teisinių pagrindų mažinti prašomų priteisti palūkanų dydį, atsakovui iš esmės sutinkant su visa skolos už suteiktas paslaugas suma, teismas tenkina ieškovo reikalavimą dėl palūkanų priteisimo ir priteisia iš atsakovo ieškovo naudai viso 384,29 EUR sumą.

Civilinio kodekso 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu ginčijo savo pareigą mokėti ieškovo apskaičiuotas palūkanas. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis). Ieškovas viso bylos nagrinėjimo metu turėjo 315 EUR bylinėjimosi išlaidų (b.l. 2-5, 22-26), todėl ieškinį tenkinus pilna apimtimi, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 315 EUR ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija 3 EUR dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).

Teismas, išnagrinėjęs bylą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142, 259, 262, 279, 285, 287 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, ieškovo AB „Panevėžio energija“, į. k. 147248313, naudai 384,29 EUR (trijų šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų 29 ct) palūkanas, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą 384,29 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2015 m. vasario 4 d. - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 315 EUR (trijų šimtų penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ramunė Mikonienė