- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-10-07
- Bylos Nr.
- 1-1670-446/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36890-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Kaltinamasis
- T. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.10.2Bausmių bendrinimas jas visiškai sudedant (BK 63 str. 1, 3 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 1.2.25.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
- 2.12.2.8Bylos nagrinėjimas teisme (BPK 432 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2016-09-20 Telšių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį viešaisiais darbais 2 mėnesiams, bausmę atlikęs 2016-12-27, teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis T. J. 2020 m. rugsėjo 12 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme tyčia vieną kartą spyrė į dešinės kojos kelį sugyventinei G. Ž., ją suėmęs rankomis už kaklo smaugė, tuo sukėlė nukentėjusiajai G. Ž. fizinį skausmą.
Taip pat kaltinamasis T. J. 2020 m. rugsėjo 14 d. 12 val. 05 min (duomenys neskelbtini) gatvėje, būdamas neblaivus (alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), pirmu tikrinimu 12.08 val. nustatytas 2,85 promilių girtumas, antru tikrinimu 12.24 val. nustatytas 2,83 promilių girtumas) vairavo automobilį „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Kaltinamasis T. J. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad nuo 2020 m. gegužės 1 d. gyvena kartu ir veda bendrą ūkį su G. Ž., kartu augina du vaikus - jo ir sugyventinės sūnus. 2020 m. rugsėjo 12 d. įvykių neprisimena, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau neneigia, kad galėjo smurtauti prieš savo sugyventinę, yra įsitikinęs, kad G. Ž. jo neapkalba, nes jų santykiai iki rugsėjo 12 d. vakaro buvo geri, jie nebuvo piktuoju. Jis mano, kad grįžęs namo, būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, neradęs sugyventinės namuose ir pamatęs, kad ją parvežė kitas vyriškis, susinervino, galimai įtarė neištikimybę, todėl smurtavo. Sugyventinės jis atsiprašė, nori toliau gyventi kartu. Kadangi jų automobilis, kuriuo G. Ž. veždavo į mokyklą vaikus, buvo sugedęs, todėl jis iš netoliese gyvenančio A. K. pasiskolino automobilį „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš vakaro automobilį parvarė į savo namų kiemą, 2020 m. rugsėjo 14 d. rytą G. Ž. A. K. automobiliu nuvežė vaikus iki mokyklinio autobusiuko ir grįžo namo. Jis pritrūko rūkalų, prašė, kad G. nuvežtų jį iki parduotuvės, tačiau G. jo nevežė, todėl jis pats sėdo už automobilio vairo ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaime esančią parduotuvę. Prie parduotuvės susitiko draugą, su juo išgėrė alaus ir važiavo namo. Kieme jo laukė policijos pareigūnai, jam buvo nustatytas girtumas. Suvokia, kad alkoholis turi įtakos jo elgesiui, todėl ketina gydytis, nori gyventi su G. Ž., susigrąžinti sūnų, kuris iš jo laikinai paimtas.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo T. J. kaltė įrodyta.
Nukentėjusioji G. Ž. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 12 d. jos sugyventinis T. J. pas draugą kasė bulves, sugyventinio paprašyta ji savo automobiliu vežė draugo mamą į (duomenys neskelbtini), grįžtant namo sugedo jos automobilis. Kadangi automobilį neseniai buvo pirkusi iš T. Š., turėjo jo kontaktus, paskambino jam. T. Š., atvykusiam apžiūrėti jos sugedusį automobilį, nepavyko jo pataisyti, automobilį ji paliko netoliese buvusio gyvenamojo namo kieme, T. Š. savo automobiliu ją ir draugo motiną parvežė namo. Kieme ją pasitiko neblaivus T. J., kuris iš karto puolė prie jos, įspyrė jai į dešinį kelį, ji bandė pasitraukti, jis sugriebė rankomis jai už kaklo, spaudė kaklą, tempė į viršų lyg bandydamas pakelti ją. Juos išskyrė T. Š., atstumdamas T. J. nuo jos ir liepdamas jam liautis. Nuo spyrio į koją ji iš karto pajuto skausmą, vėliau atsirado kraujosruva, nuo kaklo suspaudimo skausmo nejautė, tik nepatogumą. Daugiau T. J. prieš ją nesmurtavo, pagalbos ji nesikreipė. Tą dieną T. J. buvo girtas, sekančią dieną pagirioms vėl gėrė alų, tačiau konfliktų jokių nebuvo. Kadangi jos automobilis buvo sugedęs, ji neturėjo kuo nuvežti vaikus iki kelio, nuo kurio vaikus paima mokyklinis autobusiukas, todėl T. J. paskolino automobilį iš kaimynystėje gyvenančio A. K., automobilį iš vakaro į jų kiemą atvarė T. J.. Pirmadienį, t. y. rugsėjo 14 d., nuvežusi vaikus iki mokyklinio autobusiuko, darbavosi namuose. Automobilis stovėjo kieme, rakteliai buvo palikti užvedimo spynelėje. Sugyventinis prašė pavežti jį iki parduotuvės nusipirkti cigarečių, ji pažadėjusi tai padaryti vėliau. Kad T. pats važiuos į parduotuvę automobiliu, ji nežinojo, kada jis išvažiavo, nematė. Į jų namus atvykusiai socialinei darbuotojai, kuri jų šeimą lanko nuolat po T. J. konflikto su sūnumi, ji papasakojo apie sugyventinio smurtinius veiksmus, socialinė darbuotoja iškvietė policijos pareigūnus, kurie sulaikė automobiliu namo grįžusį neblaivų T. J..
Liudytojas T. Š. parodė, kad jis parvežė į namus G. Ž., kai jai (duomenys neskelbtini) sugedo automobilis. Kieme kilo konfliktas tarp G. ir T., matė, kaip T. įspyrė vieną kartą G. į koją, jie apsistumdė, T. buvo sugriebęs abiem rankomis G. už kaklo.
Liudytojas A. K. parodė, kad automobilis „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam, automobilį jis įsigijęs ūkio darbams, juo keliais nevažinėjo, todėl automobilis nebuvo draustas, jam nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra. Automobilį jis paskolino netoliese gyvenančiam T. J., įspėjo, kad automobilis netvarkingas, be draudimo ir techninės apžiūros. Automobilį iš jo kiemo į savo namus išsivarė pats T. J., kokiems tikslams jam buvo reikalingas automobilis, nesidomėjo.
Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenų bazės išrašo, telefoninių pranešimų informacijos (b. l. 19-22), pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo (b. l. 10-12) matyti, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. 10 val. 44 min bendruoju pagalbos centro telefonu paskambinusi socialinė darbuotoja pranešė, kad jai lankantis socialinės rizikos grupei priklausančioje šeimoje, moteris pranešė, kad savaitgalyje jos sugyventinis T. J. naudojo fizinį smurtą prieš ją. Po šio pranešimo į nurodytą įvykio vietą – (duomenys neskelbtini) - vyko Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato policijos pareigūnai, kuriems G. Ž. nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 12 d. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio jos sugyventinis T. J. spyrė jai į dešinę koją ir sugriebęs už gerklės smaugė ją, dėl ko ji patyrusi fizinį skausmą.
Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato policijos pareigūno tarnybinio pranešimo (b. l. 49) matyti, kad pareigūnams tiriant smurto artimoje aplinkoje aplinkybes smurtą patyrusio asmens G. Ž. namuose (duomenys neskelbtini), į namus automobiliu „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grįžo T. J., kuriam alkotesteriu nustatytas 2,85 promilių girtumas.
Įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole (b. l. 53-54), foto nuotraukose (b. l. 56-60) užfiksuota automobilio „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovinčio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, apžiūra.
Neblaivumo nustatymo akte (b. l. 65) 2020 m. rugsėjo 14 d. užfiksuoti T. J. neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai, alkoholio matuoklio „Alcotest 7510“ parodymai patikrinus alkoholio koncentraciją T. J. iškvėptame ore: pirmu pūtimu 12 val. 08 min 2,85 promilės, antru pūtimu 12 val. 24 min – 2,83 promilės. T. J. pareigūnams nurodė, kad alkoholį vartojo prieš vieną valandą.
Iš transporto priemonės registracijos liudijimo (b. l. 69), transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarčių (b. 70, 75) matyti, kad automobilio „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas nuo 2019 m. gruodžio 30 d. yra A. K..
Kaltinamasis T. J. neprisiminė savo smurtinių veiksmų sugyventinės atžvilgiu, tačiau patvirtino, kad įvertinęs situaciją, kuri galimai sukėlė jam pyktį, jis galėjęs taip pasielgti, apsvaigimo nuo alkoholio fakto neginčijo, priešingai, pripažino, kad buvo stipriai apsvaigęs nuo išgerto alkoholio. Aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą vertinti nukentėjusiosios parodymus nepatikimais, nenustatyta. Kaltinamojo pykčio proveržį, jo smurtinius veiksmus sugyventinės atžvilgiu matė nesuinteresuotas bylos baigtimi, nesusipykęs su T. J. asmuo – liudytojas T. Š.. Aptartų įrodymų visuma suteikia pagrindo išvadai, kad kaltinamasis T. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę G. Ž., įspirdamas jai į kelį, rankomis suspausdamas kaklą, neabejotinai sukėlė jai fizinį skausmą, tokia kaltinamojo veika sudaro nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.
Be to, iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamasis T. J. 2020 m. rugsėjo 14 d. apie 12 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis negu 1,5 promilės apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtis.
Kaltinamojo T. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apsvaigimas nuo alkoholio yra veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kvalifikuojantis požymis, todėl nelaikytina atsakomybę sunkinančia aplinkybe padarant šį nusikaltimą (BK 60 straipsnio 2 dalis), tačiau – tai atsakomybę sunkinanti aplinkybė padarant BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas ).
Kaltinamasis T. J. neteistas, padarė nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra pavojingas visuomenei, keliantis didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams, pėstiesiems. Kaltinamojo T. J. padaryto nusikaltimo pavojingumą didina ir tai, kad jis transporto priemonę vairavo būdamas sunkiame girtumo laipsnyje, daug viršijančiame ribą, nuo kurios numatyta baudžiamoji atsakomybė, ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių. Kalinamasis T. J. nedirba, kaip jis nurodė, pragyvena iš atsitiktinių darbų, todėl akivaizdu, kad jis pastovių pajamų neturi. Praeityje buvo teistas už analogišką veiką – smurtą artimoje aplinkoje, kas pagrįstai leidžia manyti, kad jis pozityvių išvadų iš ankstesnio teistumo nepadarė, jo padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinis poelgis, todėl ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus, skirti švelniausią bausmę, numatytą įstatymo sankcijose už jo padarytus nusikaltimus, - baudą - nėra pagrindo. Kadangi kaltinamasis augina nepilnametį vaiką, todėl skirti arešto bausmę, kuri yra trumpalaikis laisvės suvaržymas, kas galėtų pakenkti kaltinamojo ir vaiko santykiams, vaiko interesams, netikslinga. Įvertinus visumą aplinkybių T. J. skirtina griežčiausia bausmė, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalies ir 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijose, – laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į tai, kad teistumas išnykęs, laisvės atėmimo bausmė T. J. skiriama pirmą kartą, už nesunkius nusikaltimus, todėl jam skiriamos minimalios laisvės atėmimo bausmės. Kadangi pagal savo pobūdį nusikalstamos veikos yra skirtingos, padarytos skirtingu laiku, todėl taikomas visiškas bausmių sudėjimas (BK 63 straipsnio 3 dalis).
Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama. Kaltinamasis T. J. nuoširdžiai prisipažino ir gailisi nusikaltęs. Iš jo elgesio teismo posėdžio metu, paaiškinimų galima spręsti, kad jis kritiškai vertina savo elgesį, suvokia, kad nusikalstamas elgesys – besaikio alkoholio vartojimo pasekmė, išgyvena dėl padarytų veikų. Jo padarytos nusikalstamos veikos – nesunkūs nusikaltimai, ankstesnis teistumas išnykęs. Visuma šių aptartų aplinkybių suteikia pagrindo manyti, kad bausmės tikslai galės būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, paskyrus T. J. nedidelės trukmės laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidėjus vidutinės trukmės laikotarpiui, numatytam BK 75 straipsnio 2 dalyje, ir paskyrus įpareigojimus, kurie padėtų įgyvendinti bausmės tikslus, sulaikytų jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.
Kadangi T. J. prisipažįsta esąs kaltas, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl paskirtoji bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).
Kaltinamasis T. J. automobilį vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, todėl jam skirtinas vidutinės trukmės draudimas vairuoti kelių transporto priemones, numatytas BK 68 straipsnio 2 dalyje.
Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinas turtas – BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje išaiškinta, jog asmens vairuota transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Automobilis „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo neblaivus T. J., registruotas V. A. vardu (b. l. 69), pirkimo-pardavimo sutartys (b. l. 70, 75) patvirtina, kad ši transporto priemonė parduota A. K., kuris šio automobilio nėra įregistravęs savo vardu, neapdraudęs, neatlikęs valstybinės techninės apžiūros, kas rodo, kad su transporto priemone jis elgėsi neatsakingai, patikėdamas šį automobilį asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti transporto priemonių, turėjo ir galėjo numatyti neigiamas pasekmes, kurios gali kilti tokiam asmeniui vairuojant transporto priemonę, todėl šios veikos padarymo priemonė, nors ir priklausanti ne ją padariusiam asmeniui, konfiskuotina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams,
padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmes subendrinti, jam visiškai sudedant, subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.
Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti dvi laikinajame sulaikyme išbūtas dienas (2020-09-14, 2020-09-15), jas prilyginant dviem laisvės atėmimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 6, 8, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirti T. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2 dalimis, transporto priemonę – automobilį „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį A. K., saugomą aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - transporto priemonės registracijos liudijimą ir transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis – saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.