Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui K. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 395,07 Eur skolą, 98,45 Eur palūkanų, 216,93 Eur nuostolių/negautų pajamų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad pradinė kreditorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovui suteikę kreditą, atsakovas įsipareigojo minėtoje sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius, kitas sutartyje numatytas sumas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Atsakovui nesilaikant sąlygų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) sutartį nutraukė bei įgijo teisę reikalauti iš atsakovo gražinti visą likusį kreditą bei pateikti reikalavimus atsakovui dėl atitinkamų palūkanų ir kitų susijusių piniginių sumų sumokėjimo. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleido, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu pagal minėtą sutartį. Ieškovė pranešė apie reikalavimo perleidimą atsakovui ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal minėtą sutartį, tačiau atsakovas pastarųjų nėra įvykdęs ir ieškinio parengimo dieną.

3. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad sutinka su pareikštu ieškiniu, norėtų grąžinti priteistą sumą dalimis.

Ieškinys tenkinamas visiškai.

4. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pradinė kreditorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovui suteiktas 427,13 Eur vartojimo kreditas 25 mėnesių laikotarpiui su 77,65 proc. metine palūkanų norma. Atsakovas įsipareigojo grąžinti vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą – 445,43 Eur (mokėjimo palūkanas). Kredito sumą pradinė kreditorė atsakovui pervedė, tačiau atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, nustatyta tvarka mėnesinių įmokų nemokėjo, kredito negrąžino ir nesumokėjo sutartų palūkanų, todėl pradinė kreditorė vienašališkai sutartį nutraukė nuo (duomenys neskelbtini). Pagal byloje pateiktus duomenis atsakovas liko skolingas pradinei kreditorei UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 395,07 Eur negrąžinto vartojimo kredito. Atsakovas ieškovės nurodytų aplinkybių dėl skolos dydžio bei pagrįstumo neginčijo (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl reikalavimo teisės perleidimo.

5. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą.

6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-469/2010).

7. Nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)” (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta paskolų portfelio pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovė perėmė reikalavimo teises į atsakovą dėl negrąžinto kredito pagal minėtą sutartį. Apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą atsakovas buvo informuotas (duomenys neskelbtini) pranešimu. Duomenų apie tai, kad atsakovas įvykdė pradiniam kreditoriui ar ieškovui savo įsipareigojimus pagal Sutartį, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis).

Dėl 395,07 Eur negrąžinto kredito priteisimo.

8. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

9. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta darytina išvada, kad atsakovas pažeidė savo prievoles laiku ir nustatytomis sąlygomis grąžinti kreditą. Atsakovas pradelstų mokėjimų nepadengė per pradinės kreditorės nustatytą terminą, todėl pradinė kreditorė (duomenys neskelbtini) vienašališkai nutraukė vartojimo kredito sutartį. Kaip matyti iš ieškinio ir su juo pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovas ieškovei liko skolingas 395,07 Eur negrąžinto vartojimo kredito. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų prievolę įvykdęs, ginčijęs skolos dydį ar sutarties sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis grąžinti kreditą, ieškovės reikalavimas iš atsakovo priteisti 395,07 Eur negrąžintą vartojimo kreditą yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl 98,45 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo.

10. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 98,45 Eur palūkanas, skaičiuojamas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2016 m. sausio 15 d.) pagal sudarytą sutarties mokėjimo grafiką.

11. Pagal CK 6.870 straipsnį, paskolos gavėjo pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį, palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu.

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424–452).

13. Teismas pažymi, kad nors ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje buvo išaiškinta, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo palūkanas išlieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, išskyrus tuo atveju, jeigu kitaip nustatyta paskolos sutartyje, kita vertus aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.

14. Pažymėtina, jog aukščiau nurodyti kasacinio teismo pateikti išaiškinimai minėtoje nutartyje su atitinkamais pakeitimais taikytini ir vartojimo kredito teisiniams santykiams, kadangi jokie teisės aktai nenustato specifinių vartojimo kredito sutarties nutraukimo padarinių. Todėl, vadovaujantis minėtais kasacinio teismo išaiškinimais, nutraukus vartojimo kredito sutartį: 1) tolesnis pelno palūkanų skaičiavimas ir priteisimas nėra galimas, nes tai reikštų sutarties vykdymą natūra po jos nutraukimo; 2) tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos (bet ne didesnės nei Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma; 3) jeigu kreditorius reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tai šių nuostolių dydį, viršijantį sutartines kompensacines palūkanas, jis turi atskirai įrodyti; 4) kreditoriaus reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę pagrįstumo ir nuostolių dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles, įskaitant ir reglamentuojančias atleidimą nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimą (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1361-864/2020).

15. Pagal tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytos sutarties sąlygas, kreditą ir palūkanas atsakovas turėjo mokėti iki 2017 m. gegužės 24 d. Sutartį nutraukus 2016 m. sausio 15 d., pradinė kreditorė paskaičiavo mokėtinas 98,45 Eur mokėjimo palūkanas iki sutarties nutraukimo dienos, todėl toks reikalavimas, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, yra pagrįstas, dėl to tenkintinas.

Dėl 216,93 Eur negautų pajamų (nuostolių) priteisimo.

16. Ieškovė taip pat prašo teismo priteisti 216,93 Eur negautų pajamų (palūkanų), paskaičiuotų nuo 2016 m. liepos 4 d. iki 2017 m. rugpjūčio 4 d. pagal sutarties mokėjimo grafiką.

17. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje numatyta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

18. Formaliai nustatyta, kad kredito sutartis anksčiau termino nutraukta dėl atsakovo kaltės ir neteisėtų veiksmų, pasireiškusių laiku nevykdant prisiimtų sutartinių įsipareigojimų (CK 6.256 straipsnio 1 dalis).

19. Remiantis tuo kas išdėstyta, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti negautas pajamas (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų forma), kurias paskolos davėjas pagrįstai tikėjosi gauti, jeigu kredito sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

20. Vilniaus apygardos teismo praktikoje, nagrinėjant faktiniu požiūriu analogiškus reikalavimus, grindžiamus iš esmės tais pačiais argumentais, yra išaiškinta, kad, skolininkui nevykdžius savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties sutartį nutraukus prieš terminą, kreditoriaus teisėtas lūkestis gali būti ginamas kaip orientacinę priteisiant negautų pajamų sumą, neviršijančią pagal sutartį planuotų gauti mokėjimo (pelno) palūkanų (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) dydžio (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-763-640/2021; 2021 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-830-967/2021; 2021 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-667-614/2021).

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2013 m. rugsėjo 23 d. iki 2017 m. gegužės 24 d. Atsakovas sutartimi įsipareigojo sumokėti pradinei kreditorei iš viso 445,43 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų. Iki sutarties nutraukimo dienos (2016 m. sausio 15 d.) nesumokėtos mokėjimo (pelno) palūkanos sudarė 98,45 Eur, todėl laikytina, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo (2016 m. sausio 15 d.) iki sutarties įvykdymo termino pabaigos (2017 m. gegužės 24 d.) sudarytų 216,93 Eur. Sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus sutarties terminui priskaitytos palūkanos neviršytų būtent nurodytos 216,93 Eur sumos. Taigi tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai, todėl ji priteistina ieškovei iš atsakovo.

Dėl 5 procentų metinių palūkanų priteisimo.

22. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (710,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. sausio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

24. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, patenkinus ieškovės reikalavimus, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas 21,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

25. Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme valstybė patyrė 13,28 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintą minimalią valstybei priteistiną 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tenkinus ieškinį, iš atsakovo valstybės naudai priteistina – 13,28 Eur (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 2 dalimi, 285 - 288 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 395,07 Eur (trijų šimtų devyniasdešimt penkių eurų 07 ct) skolą, 98,45 Eur (devyniasdešimt aštuonių eurų 45 ct) palūkanas, 216,93 Eur (dviejų šimtų šešiolikos eurų 93 ct) nuostolius/negautas pajamas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (710,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. sausio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 21,00 Eur (dvidešimt vieno euro 00 ct) žyminį mokestį – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš atsakovo K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,28 Eur (trylikos eurų 28 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (įmokos kodas 5662), šią sumą sumokant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini) - AB „Swedbank“, (duomenys neskelbtini) - AB „Citadele“, (duomenys neskelbtini) - AB Luminor bank, (duomenys neskelbtini) - AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) - AB „Šiaulių bankas“, (duomenys neskelbtini) - Danske bank A/S Lietuvos filiale, (duomenys neskelbtini) - UAB „Medicinos bankas“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmus.