Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. D., A. D., G. P., M. B. ir M. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-16516-615/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lengvam verslui“ ieškinį atsakovams A. D., A. D., G. P., M. B. ir M. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Lengvam verslui“ 2019 m. gegužės 31 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė solidariai iš atsakovų A. D., A. D., G. P., M. B. ir M. M. priteisti 13 919,63 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų A. D., A. D., G. P., M. B., M. M. nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis 13 919,63 Eur sumai. Nurodė, kad pasidomėjus atsakovų mokumu kilo abejonių dėl galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymo. Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovai nekilnojamojo turto neturi. Ieškovės prašoma solidariai priteisti suma yra pakankamai didelė. Visi atsakovai yra jauno amžiaus, nedirba arba neturi galimybės gauti gerai apmokamą darbą. Atsakovas A. D. ieškovės žiniomis darbo neturi, Turto arešto aktų registre įregistruoti 3 turto arešto aktai, kurių bendra suma 3 052,27 Eur. Atsakovė A. D. ieškovės žiniomis studijuoja aukštojoje mokykloje, darbo taip pat neturi. Apie atsakovų G. P. ir M. B. darbo santykius ir gaunamas pajamas šiai dienai ieškovei nėra žinoma. Atsakovo M. M. atžvilgiu Turto arešto aktų registre įregistruoti 2 turto arešto aktai bendrai 15 154,37 Eur sumai. Todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 5 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino – ieškovės UAB „Lengvam verslui“ ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštavo 13 919,63 Eur sumai atsakovams A. D., A. D., G. P., M. B. ir M. M. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai atsakovų pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis.

4. Teismas, įvertinęs ieškinio ir su juo pateiktų įrodymų turinį sprendė, kad atsakovai galimai nevykdo savo pačių laisva valia sudarytomis rašytinėmis sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, galimai turi kitų įsiskolinimų, neturi nekilnojamojo turto. Reiškiamo ieškinio suma (13 919,63 Eur) santykinai yra didelė, todėl laikė, jog yra pakankama tikimybė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu. Nurodė, kad teisminė gynyba negali prarasti savo veiksmingumo. Šio principo laikymąsi užtikrina laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones yra siekiama, kad šalių finansinė padėtis ar pats ginčo objektas per visą ginčo nagrinėjimo laiką išliktų tokie, kokie buvo prieš pradedant nagrinėti bylą.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu atsakovai A. D., A. D., G. P., M. B. ir M. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB „Lengvam verslui“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :

1.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė ir neįvertino nagrinėjamai bylai svarbių aplinkybių, netinkamai taikė proceso bei materialiąsias teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose.

1.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatliko pirminio ieškinio pagrįstumo vertinimo, atliko formalų įrodymų vertinimą, atsižvelgė tik į ieškovės pateiktos informacijos kontekstą, nevertino realios atsakovų galimybės grąžinti ieškinyje nurodytą sumą, formaliai atkreipė dėmesį tik į atsakovų amžių ir ieškovės argumentus dėl to, kad atsakovai galimai neturi darbo, tačiau šios informacijos nepatikrino, taip pat neįvertino to fakto, kad teismui buvo pateikta per mažai įrodymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas, turėdamas būti aktyvus, nesiėmė priemonių įsitikinti atsakovų turine padėtimi. Vertino tik 2 iš 5 asmenų pateiktą informaciją apie areštą, o dėl kitų 3 asmenų formalią ieškovės nuomonę dėl darbo neturėjimo. Nurodo, kad atsakovai yra dirbantys ir gaunantys pastovias pajamas asmenys, ką patvirtina su atskiruoju skundu teikiami rašytiniai įrodymai.

6. Ieškovė UAB „Lengvam verslui“ atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų

8. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

9. Apeliantai A. D., A. D., G. P., M. B. ir M. M. kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – A. D., M. B. ir M. M. darbo sutartis, patvirtinančias, kad atsakovai yra dirbantys ir gaunantys nuolatinį darbo užmokestį asmenys. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės byloje buvo taikytos apeliantams nepranešus bei nesuteikus galimybės pateikti teismui reikšmingus klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įrodymus, šiuos naujus įrodymus, kuriais apeliantai įrodinėja savo turtinę padėtį, priima į bylą.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

10. Nustatyta, kad ieškovė UAB „Lengvam verslui“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų A. D., A. D., G. P., M. B. ir M. M. 13 919,63 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų turto areštą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovė prašymą patenkino. Atsakovai A. D., A. D., G. P., M. B. ir M. M. su šia teismo nutartimi nesutinka. Atskirajame skunde atsakovai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatliko preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo, formaliai ir nemotyvuotai apsiribojo teiginiais, jog ieškiniu reiškiamas reikalavimas yra santykinai didelis, atsakovai galimai nevykdo savo pačių laisva valia sudarytomis rašytinėmis sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, galimai turi kitų įsiskolinimų, neturi nekilnojamojo turto. Atsakovų vertinimu, ieškovės ieškinys tikėtinai nėra pagrįstas, t. y. neįrodytos visos būtinos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

11. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš jų neegzistuoja, atsakovų teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

12. Apeliantai atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatliko pirminio ieškinio pagrįstumo vertinimo. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).

13. Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Tik įsitikinęs ieškinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumu teismas gali spręsti, ar yra antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

14. Nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams dėl skolos priteisimo, kuris susidarė negrąžinus lėšų pagal prisiimtų įsipareigojimų pagal 2017 m. rugsėjo 6 d. paskolos sutartimi ir 2019 m. rugsėjo 6 d. laidavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovė kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, ieškovės manymu, pagrindžiančius ieškinyje dėstomas aplinkybes. Šiuo atveju, teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, ar kad ji savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu, pareikštas ieškinys yra pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovės poziciją pagrindžiančiais teisiniais pagrindais. Todėl apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas, nors skundžiamoje nutartyje tiesiogiai ir nenurodė, tačiau aplinkybę dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo vertino.

15. Vertindamas kitos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui, egzistavimą, apeliacinės instancijos teismas iš skundžiamos nutarties motyvų nustatė, jog laikinosios apsaugos priemonės byloje pritaikytos įvertinus ieškinio sumos reikšmingumą atsakovų turtinei padėčiai, tačiau aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Ieškinio sumos kriterijus, kuris išimtinai priklauso nuo ieškovės valios, byloje nesant duomenų apie atsakovų nesąžiningumą, negali būti vienintele priežastimi laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017). Be to, laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė. Turto arešto institutas nėra skirtas turto ar piniginių lėšų sukaupimui, šios priemonės taip pat nėra skirtos atsakovo turto sudėties nustatymui, jo masės identifikavimui ar turto sukaupimui, kad iš jo būtų galima vėliau išieškoti teismo sprendimu priteistas lėšas. Šio instituto paskirtis kita – išsaugoti atsakovo turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis byloje Nr. 2-27-407/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Todėl apeliantų kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog jie dirba ir gauna pajamas, nesudaro pagrindo vertinti jog egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo rizika (grėsmė) remiantis ieškovės teismui ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis apie atsakovų turtinę padėtį. Grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosios apsaugos priemonėms taikyti, gali patvirtinti duomenys apie galimą atsakovo nesąžiningumą ir / ar jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018). Todėl svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-454-943/2019).

16. Konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus / atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma) privalo pateikti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškęs asmuo (paprastai ieškovas). Gali būti įvardinti bei vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Taip pat atitinkamą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusi šalis turi pateikti bent minimalius įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti, jam nuslėpti ar pan. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, sudarančių pagrindą vertinti, jog atsakovai yra nesąžiningi ar gali siekį išvengti jiems galbūt nepalankaus teismo sprendimo vykdymo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės, jos manymu, patvirtinančios atsakovų nesąžiningumą, sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką, todėl grėsmės teismo sprendimo vykdymui nepatvirtina ir sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negali būti vertinamos.

Dėl procesinės bylos baigties

17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių atsakovų siekį jų turimą turtą paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti, konstatuoja, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas, todėl skundžiamą nutartį panaikina ir klausimą išsprendžia iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmeta (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lengvam verslui“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovų A. D., A. D., G. P., M. B. ir M. M. atžvilgiu atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.